LR Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pranešimas tarptautinėje konferencijoje "Būdai gerinti sveikatos sistemos efektyvumą", 2019 m. balandžio 26 d., LR Seimo rūmuose, Vilniuje.

1. LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS
APSAUGOS MINISTERIJA
Aurelijus Veryga,
LR Sveikatos apsaugos ministras
Kaip Lietuvoje matuojame
sveikatos sistemos efektyvumą?
Vilnius

2. EBPO 2018M ATASKAITOJE ATKREIPIA ŠALIŲ DĖMESĮ Į DU
ESMINIUS SVEIKATOS SISTEMOS FINANSINIO ŠVAISTYMO
ŠALTINIUS, KURIE DAŽNIAUSI: PERTEKLINIS
HOSPITALIZAVIMAS BE PAGRĮSTO KLINIKINIO POREIKIO IR
VAISTŲ KAINODARA
KAIP NEŠVAISTYTI? (EBPO, 2018)
1. Sumažinti
perteklinį
hospitalizavimą
2. Investuoti į savivaldos
ambulatorines paslaugas
3. Stebėti perteklinių
ligoninės paslaugų
naudojimą
4. Vystyti modernias dienos
chirurgijos paslaugas
5. Stebėti perteklinę
hospitalizacijos trukmę
7. Skatinti hospitalinių paslaugų Saugumą, efektyvumą
ir Rezultatyvumą: efektyviai naudoti sveikatos
priežiūros lėšas
6. Skatinti pacientų sveikimo
procesą

3. LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS
APSAUGOS MINISTERIJA
Rezultato rodikliai

4. Vyrų vidutinė tikėtina būsimo gyvenimo
trukmė Lietuvoje 2007–2017 m.
64.5
65.9
67.1
67.6
68.0
68.4 68.5
69.1 69.1
69.5
70.7
61
62
63
64
65
66
67
68
69
70
71
72
2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017
VGT,metai
Metai
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

5. Moterų vidutinė tikėtina būsimo gyvenimo
trukmė Lietuvoje 2007–2017 m.
77.2
77.5
78.6
78.8
79.1
79.5 79.4
79.9
79.6
80.0
80.4
75
76
77
78
79
80
81
2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017
VGT,metai
Metai
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

6. LIETUVOS GYVENTOJAI, YPAČ VYRAI, GYVENA TRUMPIAUSIAI
TARP ES ŠALIŲ

9. IŠVENGIAMAS MIRTINGUMAS*: nors Lietuvoje yra ypač aukštas stacionarinių aktyvaus
gydymo lovų skaičius, labai aukštas lankymosi pas gydytojus dažnis, tačiau Lietuvos gyventojai
negauna kokybiškų stacionarinių paslaugų, miršta dažniausiai
IŠVENGIAMAS MIRTINGUMAS*: sveikatos
sistemos KOKYBĖS rodiklis, kuris parodo, kiek
yra efektyvus nacionalinis įstaigų tinklas,
kuriama taikomas aktyvus gydymas ir teikaimos
gydymo paslaugos

10. Proc.
0 - 19.13 (9)
19.23 - 21.64 (9)
21.64 - 24.32 (13)
24.32 - 27.63 (12)
27.63 - 35.14 (17)
Mirštamumas nuo
insulto per 30 d. po
hospitalizacijos 2017
m. pagal gyvenamąją
vietą

11. Mirštamumas (proc.)
nuo miokardo infarkto
per 30 d.
po hospitalizacijos
Lietuvoje 2017 m.
pagal gyvenamąją
vietą
Proc.
0 - 1 (3)
4 - 10 (7)
10 - 16 (25)
16 - 21 (15)
22 - 38 (10)

12. Išvengiamų hospitalizacijų dalis (proc.) Lietuvos savivaldybėse
2017 m. pagal gydymo įstaigas
Proc.
9.4 - 19.1 (10)
19.8 - 25.8 (16)
26.4 - 32.5 (9)
35.4 - 38.7 (5)
39.9 - 44.0 (5)
46.6 - 57.0 (6)
No Data (9)
(Pastaba: No Data – savivaldybėje nėra ligoninės teikiančios aktyviojo gydymo paslaugas)

13. Kūdikių mirtingumo dinamika priklausomai nuo akušerijos lovų
konsolidavimo Lietuvoje 2001–2017m.
8.0 8.1
6.9
8.1
7.1 7.2
6.3
5.5 5.6
5.0 4.8
3.9 3.7 3.9 4.2 4.5
2.9
8.2
9.8
8.2
8.5
7.8 7.7
8.0
7.4 6.9
6.5 7.0
5.3
6.3
6.2 5.7
5.9
4.9
4.0
3.6
3.3
3.1
2.8 2.8 2.7 2.7 2.6 2.6 2.7
2.6
2.8
2.7
2.5
2.2
2.1
0.0
0.5
1.0
1.5
2.0
2.5
3.0
3.5
4.0
4.5
0
2
4
6
8
10
12
14
16
18
20
10000gyv.
1000gyvųgimusiųjų
Metai
Perinatalinis mirtingumas 1000 gimusiųjų
Vaikų iki 1 m. amžiaus mirtingumas 1000 gyvų gimusiųjų
Akušerijos lovų skaičius 10 000 gyv.
*Perinatalinis mirtingumas – negyvagimiai ir 0–6 parų mirę kūdikiai.

14. Mažėja kūdikių mirtingumas: per 2002 – 2017m.
išsaugotos 1229 gyvybės
0 -2
34
-2
27 24
50
80 76
92 98
126 129 125 120
106
145
24.3 23.4 22.7 22.8 23.0 22.6 23.0 23.5 25.6 26.0 26.7 26.1 26.9 26.7 25.0 22.5 22.9
250
238
206
240
209 213
190
172
181
153
144
118
110
118
132
139
85
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017
-50
0
50
100
150
200
250
300
-50
0
50
100
150
200
250
300
išsaugota gyvybių Pediatrijos lovų skaičius 10 000 vaikų (0-17 m.) mirė kūdikių

15. LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS
APSAUGOS MINISTERIJA
Visuomenės sveikata

16. Nuo 2017 m. kovo 1 d. ženkliai
padidinti akcizai alkoholiniams
gėrimams:
• alui 112 %,
• vynams 92 - 111 %,
• stipriam alkoholiui – 23 %.
Akcizo už alkoholinius gėrimus surinkta:
• 2016 m. – 243 mln.
• 2017 m. – 304 mln.
• 2018 m. - 323 mln.
+ 80 mln. Eurų per metus
Pvz. Prienų savivaldybės biudžetas 24,5 mln.
Alkoholio
kontrolės
politika
https://www.vmi.lt/cms/documents/10162/9356963/NB_apzvalga_2018/f29a66cd-cfa5-4af7-b156-84347a665eb5

17. Apsinuodijimas alkoholiniais gėrimais:
2016 I ketv. – 1452
2018 I ketv. – 1271 (- 12 proc.)
Alkoholinės psichozės:
2016 I ketv. – 1048
2018 I ketv. – 795 (- 24 proc.)
Alkoholinė priklausomybė:
2016 I ketv. – 6082
2018 I ketv. – 5431 (- 11 proc.)
Poveikis
sveikatai

18. LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS
APSAUGOS MINISTERIJA
Visuotinė sveikatos aprėptis
Sveikatos paslaugų
prieinamumas

19. Didžiausios nepasiturinčių gyventojų išlaidos buvo skirtos
vaistams

20. 2016m Lietuvos gyventojai už vaistus mokėjo daugiau negu
Švedijos, Suomijos, Latvijos, Estijos, Danijos gyventojai

21. ES šalys Vokietija, Jungtinė Karalystė, Latvija ir kitos šalys skatina
generinių vaistų politiką, taip nešvaistomos lėšos

23. Pacientų priemokos už
kompensuojamuosius vaistus
VIDUTINĖ PACIENTO PRIEMOKA UŽ VIENĄ RECEPTĄ:
2016 m. birželis – 5,7 euro
2019 m. vasaris – 2,3 euro
- 60 proc.
IŠ VISO UŽ KOMPENSUOJAMUOSIUS VAISTUS PACIENTAI PRIMOKĖJO:
2016 m. – 58 mln. eurų
2018 m. – 40 mln. eurų
PER VIENUS METUS PACIENTAI SUTAUPĖ 18 MLN. EURŲ

24. Pradėti kompensuoti nauji
vaistai
53 NAUJI INOVATYVŪS VAISTAI:
• Hepatitui C
• Melanomai
• Limfomai
• Kiaušidžių ir (arba) kiaušintakių vėžiui
• Plaučių ir krūties vėžiiui ir kt.
• Vaistai retoms ligoms gydyti
PRADĖTOS KOMPENSUOTI VAKCINOS NUO:
• Rotavirusinės infekcijos
• Meningokoko B
• Pneumokoko

25. Kompensavimo lygių didėjimas
• Nuo 2018-07-17 kompensavimo lygiai
padidinti iš 80 % ir 90 % į 100 % (išskyrus
kardiologinius vaistus)
• Nuo 2019-01-01 kardiologiniams vaistams
kompensavimo lygis padidintas iš 90 % į
100 %.
• Nuo 2019-03-01 didžiajai daliai vaistų, kurių
kompensavimo lygis dabar yra 50 %
didinamas iki 100 %.
• Nuo 2019-04-01 visi vaistai
kompensuojami 100 % lygmeniu.
205
213
228
233
248
52 54 58 55 40
258
266
286 288 288
0
50
100
150
200
250
300
350
2014 2015 2016 2017 2018
PSDF išlaidos, mln Eur
Pacientų priemokos, mln Eur
Bendros išlaidos, mln. Eur

26. Vaistų
kompensavimas
pažeidžiamų
grupių pacientams
• Parengtas teisės aktas, kuris nuo
2020 m. leis mažas pajamas
gaunantiems pacientams įsigyti
kompensuojamus vaistus - be
priemokų.
• Asmenų grupė: pensininkai ir
neįgalieji, kurių pajamos
mažesnės, nei 95 % minimalių
vartojimo poreikio dydžio t.y apie
245 Eur. per mėn. - 165 tūkst.
gyventojų.
• Numatoma skirti - 4 mln. Eur.

27. LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS
APSAUGOS MINISTERIJA
Efektyvus sveikatos sistemos
resursų panaudojimas

29. LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS
APSAUGOS MINISTERIJA
Technologijų panaudojimas

30. www.esveikata.lt

31. E.Sveikatos naudojimas
835 įstaigų prisijungė
prie e. sveikatos
sistemos (ESPBI IS),
kurios aptarnauja 95 %
pacientų
85 %
kompensuo
jamų e.
receptų
100 %
vaistinių
gali išduoti
vaistus
pagal e.
receptus
100 %
e. vaiko
gimimo
pažymėjimų
ir e.
medicininini
ų mirties
liudijimų
7 %
e. siuntimų
75 %
e. vairuotojo
sveikatos
patikrinimo
medicininių
pažymų
87 %
e.
stacionaro
epikrizių
2018 m. gruodžio mėnesio duomenys

32. Pradeda dirbti nauja Vyriausybė

33. LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS
APSAUGOS MINISTERIJA
Žmogiškųjų išteklių planavimas
ir motyvavimas

34. LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS
APSAUGOS MINISTERIJA

35. Lietuvos gydytojų skaičius 1000 gyventojų yra vienas didžiausių ES

36. Lietuvos slaugytojų skaičius 1000 gyventojų yra vienas mažesnių ES

37. ŠEIMOS GYDYTOJŲ SKAIČIUS 10 TŪKST. GYVENTOJŲ
37
Duomenų šaltinis: Higienos institutas
2015 2017 2018 2019 2020
Planas 7.3 7.5 7.8 8.0
Faktas 7.1 7.78
6.6
6.8
7.0
7.2
7.4
7.6
7.8
8.0
8.2Lietuvoje šeimos gydytojai sudaro
20 proc. (2016 m.) visų gydytojų (ES
vidurkis 23 proc). Dėl atlygio
skirtumų ES mažėja šeimos gydytojų
dalis, tačiau aktyvią pirminės
priežiūros politiką vykdančios
Prancūzija, Suomija, Belgija pasiekė
37 proc. dalį. Šios šalys taip pat
pasižymi gerais sveikatos sistemos
rodikliais. Lenkijoje yra ypač maža
šeimos gydytojų dalis – 9 proc.,
Latvijoje – 22 proc., Estijoje – 21
proc. (EBPO, Health at a Glance,
2018)

38. Gydytojų dalis (proc.), kurių amžius 65+ m. Lietuvos savivaldybių
gydymo įstaigose 2017 m.
Proc.
0 - 15 (13)
15 - 24 (14)
24 - 30 (13)
30 - 35 (9)
39 - 46 (11)

39. LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS
APSAUGOS MINISTERIJA
Proceso rodiklių vertinimas

40. Lietuvos gyventojai yra ypač dažnai gydytojų konsultuojami, lyginant su
ES vidurkiu ir Suomija, Švedija, Danija, tačiau tai nesudaro prielaidų
geriems sveikatos rezultatams: paslaugų kokybė lieka rimta problema

41. Lietuvos ligoninės teikia nepakankamai dienos paslaugų, lyginant su Švedija, Suomija,
Estija. Tuo galima paaiškinti žemą stacionarinių paslaugų efektyvumą, nes vyrauja „lovos
užimtumas“, ne paslaugų teikimo efektyvumas

42. Lietuvoje ypač aukštas gydymo stacionare dažnis, kuris nėra susijęs su
gydymo rezultatais, tad Lietuvos išvengiamo mirtingumo rodikliai lieka
prasčiausi ES. Prancūzijoje kelis kartus mažesnis išvengiamas mirtingumas
dėl kokybiškų sveikatos paslaugų ir rečiau gydoma stacionare.

43. Galimybė gerinti pacientų pasirinkimą (Šiaulių TLK)

44. LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS
APSAUGOS MINISTERIJA
Kiti svarbūs rodikliai