how control alcohol in lithuanian language

2. - 2 -
Iš anglų kalbos vertė Julius Mikalajūnas
Tel. (+370) 672 77710
El. paštas: info@lengvasbudas.lt
www.lengvasbudas.lt
© Lietuviškas leidimas „Lengvas būdas“, 2008
Copyright © Allen Carr’s Easyway (International) Limited, 2003, 2004

3. - 3 -
APIE AUTORIŲ
1983 metais, po daugelio nesėkmingų bandymų ištrūkti iš nikotino
priklausomybės, Allenas Carras atskleidė tai, ko laukė visas pasaulis – LENGVĄ
BŪDĄ mesti rūkyti. Tada, norėdamas padėti ir kitiems rūkaliams, jis metė sėkmingą
buhalterio darbą ir, įkūręs tarptautinį klinikų tinklą, taikantį fenomenalų metodą,
pasiekė pasaulinį pripažinimą. Alleno Carro „Lengvas būdas mesti rūkyti“ tapo
tarptautiniu bestseleriu, yra išverstas į daugiau nei 25 pasaulio kalbas ir parduotas
didesniu nei 8 500 000 tiražu. Metodas taip pat išdėstytas vaizdajuostėse, garsajuostėse
ir kompaktinėse plokštelėse, o jo variacijos pateikiamos knygose „Vienintelis būdas
visam laikui mesti rūkyti“, „Kaip padėti paaugliui mesti rūkyti“ ir kitose.
1997 metais Allenas Carras buvo pakviestas skaityti paskaitą dešimtojoje
pasaulinėje konferencijoje „Tabakas ir sveikata“ Pekine. Tokia pagarba didžiuotųsi ir
patys garsiausi gydytojai. Tai didžiausias pripažinimas, kokio galėjo susilaukti jis pats ir
jo metodas. Dabar Allenas Carras laikomas geriausiu pasaulyje specialistu, padedančiu
mesti rūkyti.
„Lengvo būdo“ sėkmė paskatino ir kitokių problemų turinčius žmones kreiptis
pagalbos į Alleną Carrą. Taip atsirado knygos „Lengvas būdas sulieknėti“ bei
„Lengvas būdas mėgautis skrydžiu“. Po kai kurių konsultacijų buvo pastebėta, kad
paprasta „Lengvo būdo“ logika padeda ir žmonėms, turintiems problemų dėl
alkoholio.

4. - 4 -
„Išgijimas garantuojamas kiekvienam žmogui,
kuris laikysis visų nurodymų. Juos įvykdžius galima
neįtikėtinai greitai atsikratyti priklausomybės nuo
alkoholio.“
Allen Carr
EFEKTYVU:
Alleno Carro metodas taikomas daugelyje pasaulio klinikų, jis veikia
greitai ir patikimai.
PAPRASTA:
Nereikia valios pastangų ir alkoholio pakaitalų. Potraukis alkoholiui
pranyksta nejučia.
PATOGU:
Nustojant gerti alkoholį nejaučiama diskomforto, nepasireiškia
abstinencijos sindromų.
PRAKTIŠKA:
Jokio gąsdinimo, jokio specialaus gydymo.
UNIVERSALU:
Alleno Carro metodas pašalina nerimą ir baimes, trukdančias
žmonėms gyventi visavertį gyvenimą ir juo mėgautis, suteikia
galimybę linksmintis be alkoholio.
REZULTATAS:
Naujas, su niekuo nepalyginamas laisvės pojūtis.

5. - 5 -
SKIRIAMA
ANONIMINIŲ ALKOHOLIKŲ DRAUGIJAI
Ypač dėkoju Crispinui Hay’ui,
kurio erudicija ir pagalba man buvo neįkainojama

6. - 6 -
TURINYS
PRATARMĖ........................................................................................................7
1. Lengvas būdas suvaldyti alkoholį ................................................................9
2. Būkite atviras naujoms idėjoms.................................................................17
3. Jūs alkoholikas?...........................................................................................20
4. Vabzdžiaėdžiai augalai................................................................................27
5. Kalėjimas......................................................................................................33
6. Džiugesys.....................................................................................................37
7. Smegenų plovimas......................................................................................43
8. Neįtikėtinas mechanizmas .........................................................................49
9. Kaip mes atsidūrėme spąstuose?...............................................................59
10. Valios pastangų metodas............................................................................65
11. Pasiteisinimai, o ne priežastys ....................................................................68
12. Išsiugdytas skonis........................................................................................73
13. Ar alkoholis suteikia drąsos?......................................................................77
14. Alkoholis pašalina kompleksus ir varžymąsi ............................................83
15. Alkoholis ramina nervus.............................................................................87
16. Narkotinė priklausomybė...........................................................................90
17. Alkoholio ir maisto panašumas..................................................................99
18. Mitas apie į priklausomybę linkusią asmenybę.......................................101
19. Kodėl valios pastangos tėra dar vienas klaidingas kelias? .....................109
20. Aš geriu tik dėl kompanijos .....................................................................114
21. Alkoholis padaro mane laimingą .............................................................118
22. Nebegerti niekada ar gerti mažiau? .........................................................122
23. Tie laimingi saikingai geriantys žmonės..................................................126
24. „Nauji karaliaus drabužiai“ ......................................................................137
25. Kaip lengvai nustoti gerti?........................................................................140
26. Nurodymai, kurie padės lengvai nustoti gerti ........................................149
27. Jūsų paskutinė taurė..................................................................................154
PRIEDAS A: Nurodymai.................................................................................156
PRIEDAS B: Nurodymai, kurie padės lengvai nustoti gerti.................................157

7. - 7 -
PRATARMĖ
1983 metų liepos 15 dieną Allenas Carras, 33 metus buvęs užkietėjęs
rūkalius, užgesino savo paskutinę cigaretę ir paskelbė, kad atrado metodą,
kuriuo galima lengvai atsikratyti rūkymo: nedelsiant ir visam laikui, be
valios pastangų, gudrybių ar pakaitalų, nejaučiant atpratimo kančių ir
nepriaugant svorio ir, visų svarbiausia, nesistengiant visą likusį gyvenimą
atsispirti kartais užklumpančiai pagundai prisidegti cigaretę ar manyti, kad
bendravimas su žmonėmis niekada nebebus toks malonus kaip anksčiau ir
kad be cigaretės bus nelengva susidoroti su įtampa.
Tuo metu mažai kas galėjo patikėti, kad galėtų egzistuoti toks, rodos,
magiškas vaistas. Juk visiems buvo žinoma, kad mesti rūkyti reikia didžiulių
valios pastangų, kurias paprastai lydi svorio priaugimas ir siaubingi
atpratimo požymiai, kad tai taip pat „lengva“, kaip įkopti į Everestą.
Liūdna, tačiau milijonai rūkalių dar ir dabar tebekenčia dėl šio apsirikimo.
Atsižvelgiant į tai, jog efektyvaus sprendimo paieškoms medikai skyrė
tūkstančius valandų ir išleido milijonines sumas, suprantama, kad niekas
negalėjo patikėti, jog vienas buvęs rūkalius, neturintis jokio medicininio
išsilavinimo, triumfavo ten, kur jų pastangos žlugo. Anoniminių alkoholikų
draugijų nariams pripažinti tokią idėją yra lengviau. Kaip buvęs anoniminis
alkoholikas, galiu patvirtinti, kad milijonai iš mūsų už savo išgelbėtus
gyvenimus yra dėkingi ne medicinos ekspertams, bet nelaimės draugams
alkoholikams.
Dabar Alleną Carrą daugelis laiko geriausiu pasaulyje specialistu,
padedančiu mesti rūkyti. Jo pirmoji knyga „Lengvas būdas mesti rūkyti“
tampa bestseleriu kiekvienais metais nuo tada, kai 1985 metais ją išleido
Penguin leidykla. Dabar ji išversta į daugiau nei 25 pasaulio kalbas ir yra
tapusi bestseleriu Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje. Įkurtas pasaulinis
klinikų tinklas, kuris taiko Alleno Carro metodą.
Pirmą kartą apie Alleną Carrą išgirdau iš draugų, kurie lankėsi jo
klinikoje ir labai džiaugėsi rezultatais. Buvau labai skeptiškas, juk kai kurie
jų metę rūkyti vos prieš keletą dienų. Aš įtariau, kad jie išleido daugybę
pinigų naujausiam „stebuklingam“ vaistui ir vilioja mane, kad suklupčiau
ties ta pačia gudrybe, tačiau žinojau, kad laikas parodys, kaip viskas yra iš
tiesų. Dabar man atrodo neįtikėtina, tačiau tikrai norėjau, kad jiems

8. - 8 -
nepavyktų ir jie vėl rūkytų. Mane erzino tai, kad jiems visiškai netrukdė, jog
rūkau šalia jų, ir bėgant laikui pradėjau suprasti, kad jie iš tiesų buvo laisvi ir
neabejotinai mėgavosi tuo. Užuot užjautęs, kad jie nebegali daugiau rūkyti,
pradėjau jiems pavydėti. Daugelį metų jaučiausi lyg būčiau be vietos draugų
būryje, nes vis dar rūkiau. Kaip amžinai suklumpantis „draugijos“ narys,
aiškiai suvokiau, kad alkoholis griauna mano gyvenimą. Tačiau teisinau save
tuo, kad jis esąs esminis bendravimo ramstis. Dabar jaučiausi lyg būčiau be
vietos dar ir dėl to, kad geriu. Taip aš atsidūriau Alleno Carro klinikoje. Vis
dar būdamas įsitikinęs, kad man nepadės, apie apsilankymą neužsiminiau
net savo žmonai, jau nekalbant apie draugus. Kai po keturių valandų išėjau
iš klinikos, nenustygau vietoje norėdamas apie tai papasakoti visam
pasauliui.
Allenas teigia, kad jo metodas yra vienodai efektyvus visoms
narkotinėms priklausomybėms ir piktnaudžiavimui cheminiais preparatais.
Su dideliu malonumu galiu paliudyti, kad jis man ne tik suteikė galimybę
mesti rūkyti, bet ir padėjo pabėgti iš košmaro, kontroliavusio ir griovusio
mano gyvenimą, – alkoholizmo. Kadaise tikėjau, kad alkoholizmas
neišgydomas. Allenas įrodė, kad klydau. Šiandien aš apgailestauju tik dėl to,
kad anksčiau nežinojau apie Alleną Carrą. Nesisielokite, jei taip pat esate
skeptiškas. Allenas to iš jūsų ir tikisi. Nemėginsiu jums papasakoti, kaip ar
kodėl jo metodas yra toks efektyvus. Pasakysiu tik tai, kad tuo metu, kai
baigsite skaityti šią knygą, jūs nuoširdžiai stebėsitės, kodėl to nesuvokėte
anksčiau. Mėgaukitės šia knyga.
Emanuelis Johnsonas

9. - 9 -
1. Lengvas būdas suvaldyti alkoholį
Praėjo jau daugiau nei dvidešimt metų, kai įrodžiau, jog bet kuris rūkalius
gali lengvai mesti rūkyti. Atradęs savo metodą, aš tvirtai tikėjau, kad po keleto metų
rūkymas bus laikomas atgyvena. Ir iš tiesų, remiantis kukliais skaičiavimais, nuo tada
daugiau nei penki milijonai rūkalių buvo išgydyti mano metodu. Didžioji jų dalis
pastebėjo, kad nustoti rūkyti yra lengva ir malonu. Vis dėlto visame pasaulyje yra
milijonai rūkalių, niekada negirdėjusių apie Alleną Carrą ar jo metodą. Manau, taip yra
dėl to, kad prireikia laiko, kol atsikratoma visuotinai priimtos dogmos. Juk visi žino,
kad mesti rūkyti yra labai sunku.
Didžiąją dalį žmonijos istorijos visi žinojo, kad žemė plokščia ir yra visatos
centre. Panašiai visiems žinoma ir tai, kad, norint įveikti priklausomybę nuo alkoholio,
reikia milžiniškų valios pastangų, paprastai neapsieinama be keleto nesėkmingų
bandymų. Visuomenėje apskritai priimta, kad vieninteliai žmonės, kuriems iš tiesų
reikia kontroliuoti alkoholio vartojimą, yra būtent tie, kuriems sunkiausiai sekasi tą
daryti. Jei man buvo sunku įtikinti žmones, kad egzistuoja būdas, leidžiantis lengvai ir
maloniai mesti rūkyti, tai kokios galybės pastangų prireiks, kad įtikinčiau jus, jog
kiekvienas gali atsikratyti alkoholio lengvai, staiga ir visam laikui? Bet kuriuo atveju, jei
bijote tapti alkoholiku ar įtariate, kad toks jau tapote, įvykdyti savo užduotį man nė
kiek ne lengviau, kai Anoniminių alkoholikų (AA) organizacija, kuri šiuo klausimu
daugelio yra laikoma autoritetingiausia, kategoriškai teigia:
„Alkoholizmas yra mirtina liga, nuo kurios nėra jokių žinomų vaistų.“
Deja, šią nuomonę dar palaiko daugelis garsių medikų, žiniasklaida ir apskritai
visuomenė. Įsitikinimas, kad alkoholizmas neišgydomas, yra taip įsišaknijęs, kad būtų
galima jus pateisinti, jei išmestumėte šią knygą į šiukšliadėžę net jos neskaitęs. Meldžiu
jus to nedaryti. Yra ir tokių gydytojų, kurie nepalaiko AA požiūrio, tačiau per
nacionalinę televiziją jie apie tai kalba nenoriai.
Jei esate AA ar panašios organizacijos narys ir „sveikstate“ jau 20 metų, turbūt
stebitės, kaip galiu pradėti šią knygą prieštaraudamas kertinei AA filosofijai ir tuo pat
metu dedikuoti ją Anoniminių alkoholikų draugijai. Taip yra dėl to, kad jaučiu gilią
pagarbą organizacijai, kuri išsaugojo milijonų alkoholikų sveiką protą ir gyvybes:
žmonių, puolusių į nevilties gelmes, praradusių darbus, draugus, namus ir šeimas,
buvusių be vilties ir menkiausios savigarbos. AA priima ir iš visos širdies palaiko
tokius žmones, neatsižvelgdama į rasę, socialinį statusą, odos spalvą, religiją ar
pažiūras. Taip pat draugija niekada jų neteisia ir nekaltina. Dauguma narių dalyvauja
susitikimuose po ypač blogų dienų. Nuotaika, tvyranti stomatologo laukiamajame,
atrodytų lyg smagus vakarėlis, jei lygintume su tuo, kaip jaučiamasi prieš AA

10. - 10 -
susitikimus. Kai nariai papasakoja savo liūdnas istorijas, nuotaika pradeda kisti:
juokiamasi vis dažniau ir dažniau, ir iš tiesų atrodo, kad vyksta vakarėlis, net be
alkoholio!
Nesu katalikas ir suprantu, kad daugelis išpažintį laiko akivaizdžia veidmainyste.
Esu įsitikinęs, kad panašios situacijos turi dvi istorijos puses, ir neketinu diskutuoti
apie tai plačiau. Pasakysiu tik tiek, kad atskleidus tai, kas graužia sąžinę, iš tiesų
palengvėja. Jei pasidalinta bėda virsta puse bėdos, tai kas lieka, kai savo vargais
pasidalijama su pilna patalpa žmonių, kurie išgyvena kartu su jumis, jūsų neteisia ir
nereikalauja atgailos.
Alkoholizmas yra pagrindinis priešas, suvienijęs visus šiuos žmones, tačiau
aptarinėjami klausimai dažnai neturi jokio ryšio su alkoholiu, o būna susiję su
kasdienine įtampa ir sunkumais, nuo kurių kartais palūžtame visi, nepriklausomai nuo
to, ar turime problemų dėl alkoholio, ar ne. Tiesą sakant, mane nustebino parama ir
reali nauda, kurią AA suteikia alkoholikams, ir tikiu, kad būtų pats laikas įkurti
Anoniminę visų gyvenimo sunkumų draugiją, kurios principai būtų panašūs į AA. Iš
tiesų esu įsitikinęs, kad jeigu tokia organizacija egzistuotų, tai daugybė žmonių net
nepapultų į alkoholio spąstus.
Vienas liūdniausių alkoholizmo padarinių – savo aukas jis palieka be pinigų. Kai
turtingi žmonės, turintys problemų dėl alkoholio, nebegali susidoroti su situacija, jie
gali vykti į reabilitacijos centrus, tačiau didžiajai daliai alkoholikų AA yra vienintelė
prieinama efektyvi pagalba. Taigi kodėl aš prieštarauju kertinei AA filosofijai: idėjai,
kad alkoholizmas yra liga, nuo kurios nėra jokių žinomų vaistų?
NES JI PAREMTA KLAIDINGU ĮSITIKINIMU!
Labiausiai už viską mane žavi tas AA susitikimų aspektas, kad kiekvienam
kalbančiajam suteikiama vieta, jo žodžiuose gali būti žeidžiančių pareiškimų, jis gali
piktintis ir verkti kaip tik jam patinka, kalbėti taip, kad priverstų raudonuoti net patį
naujokų rikiuotės seržantą, ir viskas vyktų be menkiausio trukdymo ar prieštaravimo.
Politikams derėtų pabūti AA susitikimuose, kad žinotų, kaip reikia elgtis debatų metu.
Puikiausiai suprantu, kad kai kurie mano teiginiai gali sukelti jums palengvėjimą
ir pyktį, baimę ir nepasitikėjimą. Bet kuriuo atveju, ar jūs laikote save asmeniu, turinčiu
menkų problemų dėl išgėrinėjimo, ar visišku alkoholiku, sveikstančiu ar atvirkščiai, aš
jums turiu tik gerų žinių. Visa, ko prašau, tai suteikti man žodį, kokį suteiktumėte bet
kuriam kalbančiajam AA susitikime.
Leiskite man paaiškinti, jog kad ir ką sakyčiau apie AA, jokiu būdu nesu
nusistatęs prieš jų principus ir tuo labiau nesivaržau su jais. Daugeliui alkoholikų AA
yra vienintelis prieinamas pagalbos šaltinis. Tačiau, jų pačių įsitikinimu, nuo
alkoholizmo nėra vaistų, ir sveikimo kelias gali būti ilgas ir skausmingas.
Įsivaizduokite, kad egzistuoja universalus, paprastas ir nebrangus vaistas, padedantis
kiekvienam, turinčiam problemų dėl alkoholio, kuris:
· VEIKIA AKIMIRKSNIU!
· IŠGYDO VISAM LAIKUI!
· NEREIKALAUJA VALIOS PASTANGŲ!

11. - 11 -
· IŠLAISVINA NUO ABSTINENCIJOS SINDROMO KANČIŲ!
· LEIDŽIA DAR LABIAU MĖGAUTIS BENDRAVIMU SU ŽMONĖMIS!
· PADEDA GERIAU PASIRUOŠTI SUVALDYTI STRESĄ!
· NESUKELIA AUKOS AR NETEKTIES JAUSMO, AR POREIKIO
ATSISPIRTI PAGUNDAI!
Galbūt jums atrodo, kad patikėti pasakomis būtų lengviau. Tačiau nors
akimirką įsivaizduokite, kad toks vaistas egzistuoja. Įsivaizduokite, kad AA pradėjo jį
vartoti. Kaip manote, ar ilgai dar alkoholizmas kamuotų šią planetą? Koks protaujantis
žmogus atsisakytų išmėginti tokį vaistą?
Na, toks vaistas iš tiesų egzistuoja. Jis jūsų rankose. Jeigu perskaitėte iki šios
vietos, tuomet gali būti, kad manote, jog turite tam tikrų problemų dėl alkoholio. Ar
tokiu atveju nebūtų kvaila neperskaityti knygos iki galo? Be abejo, verta pasidomėti
vaistu, ypač tuomet, kai teigiama, kad jis veikia akimirksniu, lengvai, maloniai ir visą
laiką!
Kodėl jūs turėtumėte manimi tikėti? Aš net neprašau to daryti. Priešingai, ne tik
tikiuosi, kad būsite nusiteikęs skeptiškai, bet mano metodo esminis reikalavimas yra
tas, kad jūs abejotumėte ne tik kiekvienu mano tvirtinimu apie alkoholį ir alkoholizmą,
bet ir tuo, kuo jūs ligi šiol tvirtai tikėjote.
Kai pirmą kartą pareiškiau, kad mano metodas leis lengvai išsilaisvinti nuo
rūkymo kiekvienam žmogui, artimiausi mano šeimos nariai ir draugai į mane žvelgė
kaip į pajuokos objektą. Jie buvo pakankamai mandagūs, kad nesijuoktų man į akis,
tačiau akivaizdžiai laikė mane kandidatu į beprotnamį. Galbūt nėra ko stebėtis, jei
atsižvelgtume į tai, kad daugybė mano mėginimų mesti rūkyti iki tol buvo nesėkmingi,
ir apie tai pareiškiau vos užgesinęs savo paskutinę cigaretę. Šiandien žmonės mane
sustabdo gatvėje ir dėkoja, kad išgelbėjau gyvybes jiems, draugams ar artimiems
giminaičiams. Kasdien gaunu laiškų, kuriuose rašoma, koks aš genijus, kad mane reiktų
įšventinti į riterius ar paskelbti šventuoju. Netgi buvo pasiūlyta, kad man paskirtų
Karališkąją ložę Askote1
(manau, kad tuomet jau būtų nueita per toli). Iš tiesų esu
pagerbiamas kur kas labiau, nei esu nusipelnęs. Kaip ir visi didieji atradimai, taip ir
„Lengvas būdas“ buvo greičiau sėkmės, o ne kokio nors mano genialumo padarinys.
Tiesą sakant, išaukštinimas ir pagarba, kurių dabar sulaukiu, kartais mane trikdo.
Tačiau nebūčiau žmogus, jei nesimėgaučiau pagarba. Iš tiesų ji leidžia man tvirtėti, ir
jokiu būdu nerizikuočiau savo reputacija teigdamas tai, ko negalėčiau patvirtinti.
Jei esate įžvalgus, jau turėjote užduoti sau klausimą:
„Jei Alleno Carro metodas yra toks stebuklingas, kaip jis teigia, tuomet kodėl juo
nesinaudoja AA, ASH2
, QUIT3
, tradicinė medicina ir t. t.? Be jokios abejonės, dabartinėmis
komunikacijos technologijomis toks vaistas išplistų po visą pasaulį žaibo greitumu.“
1
Askotas – nedidelis Anglijos miestelis, kuriame birželio mėnesį organizuojamas vienas
prestižiškiausių renginių, vadinamasis Karališkasis Askotas. Jo metu vyksta žirgų lenktynės bei
prestižo, prašmatnumo ir gerų manierų demonstravimas (vert. pastaba).
2
ASH – Action on Smoking and Health – vienintelė visuomeninė organizacija, veikianti įstatymų
tvarka prieš rūkymą ir už nerūkančiųjų teises (vert. pastaba).
3
QUIT – labdaringa Didžiosios Britanijos organizacija, siekianti padėti mesti rūkyti (vert. pastaba).

12. - 12 -
Daugelį metų ši situacija mane žlugdė ir statė į keblią padėtį. Priežastis ta, kad
šios organizacijos yra didelės ir galingos. Jos ne tik pačios save vadina ekspertėmis, bet
jas tokiomis pripažįsta vyriausybė, žiniasklaida ir apskritai visuomenė. Jos taip pat turi
prieigą prie milžiniškų valstybės ir/ar labdaros išteklių. Kodėl kas nors turėtų klausytis
tokio asmens, kuris prieštarauja beveik viskam, ką teigia šie gerbiami ekspertai? Kai
alkoholizmo klausimai nagrinėjami žiniasklaidoje, ar bent kartą esate girdėję apie
Alleno Carro požiūrį į jį? Daug dažniau galite išgirsti gydytojų ar psichologų, kurie
dažnai patys smarkiai piktnaudžiauja alkoholiu, nuomones ar naujausios „žvaigždės“,
ką tik išleistos iš reabilitacijos klinikos, pigius pseudomokslinius postringavimus,
nuolatos kartojant tuos pačius klaidingus įsitikinimus, kuriuos jau girdime metų metus.
1990-ųjų metų pabaigoje britų vyriausybė pasirūpino kovos su narkotikais
„karaliaus“ paskyrimu. Kas juo tapo? Policininkas. Ar sausasis įstatymas sustabdė
girtavimą JAV? Priešingai, tiktai sukūrė dar vieną problemą – organizuotą
nusikalstamumą! Ar policininkams pavyko išspręsti kurią nors iš šių problemų?
„Karalius“ buvo Hellawellis, tačiau taip pat sėkmingai juo galėjo būti ir Knutas
Didysis4
.
Greičiausiai jus domintų klausimas, kodėl iš visų pasaulio kampelių žmonės
atskrenda pasikonsultuoti su gana nereikšmingu privačiu asmeniu, neturinčiu
medicininio išsilavinimo, kuris net nereklamuoja savo metodo? Ir kodėl daugelis jį
laiko geriausiu pasaulyje šios srities specialistu? Tėra vienas paprastas atsakymas į
klausimą:
NES „LENGVAS BŪDAS“ VEIKIA!
Galbūt jums susidarė įspūdis, kad tradicinė medicina yra nusistačiusi prieš
mano metodą? Iš tiesų iš pradžių buvau laikomas šundaktariu ar šarlatanu. Tačiau
šiandien medikai kreipiasi pagalbos į mūsų klinikas dažniau nei kokių kitų profesijų
atstovai, o labiausiai mus rekomenduoja būtent gydytojai ir medicinos seserys. Mediko
profesija yra labai atsakinga ir įtempta, todėl jos darbuotojai lengviau už paprastus
žmonės papuola į narkotikų spąstus, ypač tada, kai jų tiesioginis darbas susijęs su
narkotinėmis medžiagomis.
Net jei vidutinis praktikuojantis gydytojas norėtų panaudoti mano metodą savo
pacientams gydyti, tai neduotų praktinės naudos. Visiškam išgydymui prireikia
mažiausiai keturių valandų terapijos, o tapti terapeutu prireikia metų. Tokios
organizacijos kaip DRINKLINE5
, ASH ir QUIT yra labdaros įstaigos, vadovaujamos
diletantų, kurie kupini gerų ketinimų ir kurių dauguma niekada patys nepatyrė panašių
problemų. Jų patarimai dažniausiai sudaryti iš nuvalkiotų banalybių, dėl kurių praeityje
jūs jau patyrėte nesėkmę.
Aš tikiu, kad AA nariai, kurie patys buvo pakliuvę į spąstus, turėtų būtiną
patirtį, žinių, motyvacijos ir pasišventimo, kurio prireiktų šiam darbui. Jei jų receptą
papildytume reikiama informacija, tai galbūt per keletą metų su alkoholizmu
supažindintų tik mokyklinis istorijos kursas.
Ar tai reiškia, kad „Lengvas būdas“ negali būti veiksmingas, kol jo nepalaikys
tokia organizacija kaip AA? Ne, taip nėra. Į mūsų klinikas klientai atvyksta kamuojami
įvairios nevilties, būdami įsitikinę, kad jei jiems ir pavyks išsilaisvinti, greičiausiai tai
4
Knutas Didysis (Canute) (994–1035) – Norvegijos ir Danijos karalius. Žmonės tikėjo, jog jis gali
valdyti potvynius (vert. pastaba).
5
DRINKLINE – Didžiosios Britanijos tarnyba, siekianti padėti alkoholikams (vert. pastaba).

13. - 13 -
įvyks tik po savaičių, mėnesių ar netgi metų kančių. Dauguma jų tiki, kad net jei ir
pavyks, bendravimas su draugais daugiau niekada nebebus toks malonus, kad jie
nebegalės suvaldyti streso ir kad visą likusį gyvenimą teks stengtis atsispirti pagundai.
Po keturių valandų jie išvyksta. Daugiau nei 90% jų būna linksmi, visiškai atsikratę
savo bėdos, žinantys, kad iš karto nuo tos dienos jie dar labiau mėgausis bendravimu
su draugais ir bus labiau pasiruošę suvaldyti stresą.
„Ei! Luktelėkite minutėlę. Aš piktnaudžiavau alkoholiu daugiau nei trisdešimt metų.
Prašau nelaikyti manęs kvailiu. Per keturias valandas aš jokiu būdu negalėčiau pasveikti.“
Aš ir nesakiau, kad jūs pasveiksite per keturias valandas. Aš tik sakiau, kad per
keturias valandas jūsų problema bus išspręsta. Ar pastebėjote, kad jei ištisas savaites
kenčiate danties skausmą, tai tą akimirką, kai sukaupiate pakankamai drąsos apsilankyti
pas stomatologą, skausmas stebuklingai pranyksta? Tai „kiaulystės dėsnis“. Be to, ar
pastebėjote, kokios liūdnos išraiškos žmonių, įeinančių į stomatologo kabinetą,
veiduose ir kaip jiems sunku nuslėpti šypsenas, kai iš jo išeina? Danties skausmas gali
būti greitai numalšintas jį užplombavus ar ištraukus. Tačiau sveikimas gali užtrukti
ilgiau. Keletą dienų dantenos gali išlikti jautrios. Tačiau nepriklausomai nuo to, kokios
jos būtų jautrios, vos išėjęs iš stomatologo kabineto jūs jaučiatės puikiai, ypač jei tai
buvo paskutinis vizitas.
Taip yra su kiekvienu rūpesčiu, ar jis būtų fizinis, ar protinis: kartą suvokęs, kad
radote išeitį, pasijaučiate šauniai. Kuo didesnė jūsų bėda, kuo ilgiau ją kentėte, kuo
labiau buvote įsitikinęs, kad nėra išeities, tuo linksmiau jaučiatės ją radęs.
„Tačiau, be jokios abejonės, tokioms ilgalaikėms ir sudėtingoms bėdoms kaip alkoholizmas
pašalinti negali būti greito ir lengvo būdo?“
Įsivaizduokite, kad buvote įkalintas vienutėje, kurios spyna skaitmeninė. Galite
praleisti metų metus, mėgindamas atspėti skaičių derinį, ir vis vien niekada taip ir
neatspėti. Tačiau jei pasakyčiau jums šį derinį, galėtumėte išsilaisvinti lengvai, staiga ir
visam laikui.
„Bet alkoholizmas juk visai kas kita?“
Alkoholizmas yra būtent tai, o „Lengvas būdas“ yra kalėjimo raktas.
Ar ši knyga yra paprasčiausia Alleno Carro klinikų reklama? Ne. Ši knyga
pateikia visiškai tokią pačią priemonę ir ji pati yra ištisas gydymo kursas. Klinikos ir
knyga yra tik skirtingi būdai, kuriais perteikiamas tas pats gydymo metodas. Klinikos
privalumai yra tie, kad galite užduoti klausimus ir aptarti subtilybes su kvalifikuotu
terapeutu. Su knyga to padaryti negalite, ir dėl to kai kurie žmonės nusivilia.
Terapeutas taip pat išmokytas pastebėti, ar jūs nepraleidote svarbaus akcento. Be
jokios abejonės, knyga to padaryti negali. Aš teigiau, kad išgyjama nedelsiant.
Akivaizdu, kad išgijimo akimirkos sulaukiama tik užbaigus visą procesą. Terapiją
klinikoje sudaro vos vienas užsiėmimas, trunkantis apie keturias valandas. Gijimas su
knyga užtruks tiek, kiek jums prireiks laiko ją perskaityti. Knygos privalumas yra tas,

14. - 14 -
kad ją galite skaityti laisvalaikiu. Tačiau iš tiesų tai gali būti ir trūkumas. Aš dažnai
gaunu laiškų, kuriuose rašoma kas nors panašaus:
„Dukra man nupirko jūsų knygą prieš trejetą metų. Baigiau ją skaityti prieš dešimt dienų.
Koks jūs buvote teisus! Taip nuostabu būti laisvam. Kam aš iššvaisčiau tą trejetą metų?“
Iš tiesų kam? Gali būti daugybė priežasčių, dėl kurių kas nors nepradeda arba
nebaigia skaityti knygos. Užsiėmimo metu žmogui kur kas paprasčiau palaukti kurso
pabaigos. Asmeniškai aš išgydžiau daugiau nei 25 000 žmonių, kurie kreipėsi į mane
pagalbos. Tik viena moteris anksčiau laiko paliko užsiėmimą, ir taip atsitiko dėl to, kad
vyras ją atviliojo slapta. Kaip ir dauguma žmonių, aš nekenčiu instrukcijų sąrašų, kurių
skaitymas dažniausiai būna panašus į žiūrėjimą, kaip džiūsta dažai. Todėl įdėjau visas
pastangas, kad padaryčiau taip, jog šios knygos turinys būtų įdomus. Tikiuosi, kad man
pavyko ir kad jūs perskaitysite ją, nes ši knyga iš tiesų yra patikima saviugdos
priemonė, galinti padėti jums atsikratyti alkoholio traukos. Iš tiesų jūsų vargai baigsis
tuomet, kai perprasite čia pateiktą informaciją. Kad pavyktų tai padaryti, turite būti
žvalus ir blaivus, nes tik tada galėsite susikaupti. Kai kurie žmonės perskaito šią knygą
vienu ypu, tačiau aš nerekomenduočiau to daryti.
Aš tvirtinau, kad tikrai išgysite. Klinikose grąžintume pinigus, jei mums
nepavyktų jūsų išgydyti (informaciją apie tai rasite knygos pabaigoje). Apgailestauju,
kad suteikti pinigų grąžinimo garantiją šiai knygai būtų nepraktiška. Be jokių abejonių,
svarstote, kodėl kai kuriems žmonėms nepavyksta ir ar pats nebūsite vienas iš tų
nelaimingųjų. Tačiau sėkmė su tuo neturi nieko bendra. Išgijimo garantija yra ta, kad
pasveikti pavyktų kiekvienam, jei tik būtų laikomasi visų nurodymų. Jei laikomasi visų
nurodymų, tai pasitelkus „Lengvą būdą“ atsikratyti alkoholio traukos yra neįtikėtinai
lengva. Daugumai žmonių tai būna malonumas. Dabar jūs galite galvoti:
„Pradedu įtarti, kad čia kas nors ne taip. Nurodymai greičiausiai bus panašūs į tokius:
iškilmingai pasižadėkite, kad daugiau niekada nebegersite alkoholio, laikykitės jo, o jei kada
pajusite pagundą, tik pasakykite sau – „Ar ne šaunu, aš laisvas!”
Iš tiesų, jei laikytumėtės tokio paprasto nurodymo, tai tikrai baigtųsi jūsiškės
problemos dėl alkoholio. Tačiau aš abejoju, ar dėl to jūs būtumėte labai laimingas; tada
mes tikrai nesulauktume rekomendacijų ir sėkmingi atvejai neviršytų 90%, jei metodas
nebūtų išsamesnis. Galbūt dabar galvojate:
„Štai kur šuo pakastas! Nurodymai yra tokie sudėtingi, kad reikia būti Einšteinu, norint
sėkmingai jų laikytis, o Allenas Carras priekaištaus man, jog nesu pakankamai protingas, kad
suprasčiau jo metodą ir kad man pavyktų.“
Ne, aš to nedarysiu. Jei esate pakankamai protingas, kad sugebėtumėte skaityti
šią knygą, tai užteks proto ir sėkmei. Viskas, ką jums reikia padaryti, – elgtis pagal
nurodymus. Įsivaizduokite, kad kiekvienas nurodymas yra spynos šifro skaitmuo.
Praleiskite vieną, sumaišykite eilės tvarką, ir užraktas neatsirakins. Pirmas nurodymas
jums:
LAIKYKITĖS VISŲ NURODYMŲ

15. - 15 -
Įsidėmėkite, daugiau nei 90% atvejų mūsų klinikose klientams būna sėkmingi.
Jiems pavyksta, nes jie laikosi visų nurodymų, pateikiamų užsiėmimo metu. Knygoje
nurodymai taip pat yra skirti tam, kad skaitydami jų laikytumėtės. Kaip jau minėjau,
pats aš nekenčiu instrukcijų, o jei tai būdinga ir jums, tuomet man malonu pranešti,
kad iš viso bus tik septyni nurodymai ir visi jie bus pateikti dviejuose artimiausiuose
puslapiuose. Antras nurodymas:
BŪKITE KANTRUS IR NESKUBĖKITE
Sakydamas „būkite kantrus ir neskubėkite“, turiu omenyje: nesivadovaukite jais
ar tolesniais knygos skyriais tol, kol neperskaitysite prieš tai esančios medžiagos.
Skaitykite knygą taip, kaip skaitote detektyvinius romanus. Iš tiesų ši knyga ir yra
detektyvas. Narkotikų spąstai yra klastingiausias triukas žmonijos istorijoje.
Abrahamas Lincolnas yra pasakęs:
„Galima kvailinti visus žmones tam tikrą laiką, galima kvailinti dalį žmonių visą laiką,
tačiau negalima kvailinti visų žmonių visą laiką!“
Aš tikiu, kad narkotinė priklausomybė darė būtent tai, kol neaptikau „Lengvo
būdo“. Nenoriu pasakyti, kad visi žmonės papuolė į jos spąstus, bet sakau, kad visą
laiką visus žmones kvailino iliuzija. Kaip ir visi sukčiavimo triukai, narkotinė
priklausomybė gali kvailinti ir protingus žmones. Bet kai kartą suvokiame, kad tai
triukas, antrą kartą nebepavyktų apkvailinti net mulkio.
Ši knyga skiriasi nuo daugumos detektyvų tuo, kad joje galimi keli pabaigos
variantai. Kai kuriems pabaiga būna liūdna, netgi tragiška. Daugeliui tai būna
džiugiausia gyvenimo akimirka. Nuostabu yra tai, kad jūs patys galite pasirinkti
pabaigą. Jei norite, kad ji būtų laiminga, turite vadovautis nurodymais. Trečias
nurodymas:
PRADĖKITE SKAITYTI DŽIUGIAI NUSITEIKĘS
Kaip galiu tikėtis, kad tai padarysite, jei esate vienas iš tų žmonių, kurie tiki, kad
nuo alkoholizmo nėra vaistų, jau nekalbant apie lengvą gydymo būdą? Turiu
pripažinti, kad situacija primena vištą ir kiaušinį. Jei galėtumėte nors keletą akimirkų
keliauti laiku ir patirti nors truputį tos pakilios nuotaikos, kurią jausite perskaitęs šią
knygą, tuomet negalėtumėte pradėti skaityti kitaip, negu džiugiai nusiteikęs. Tai šiek
tiek panašu į mokymąsi nardyti. Baseinas yra 2,5 metro gylio, tačiau atrodo lyg būtų
vos 50 centimetrų. Lenta, ant kurios stovite, yra vos 50 centimetrų aukštyje, tačiau
atrodo lyg būtų 2,5 metro. Esate įsitikinęs, kad prasiskelsite galvą, ir nors instruktorius
stengiasi jus įtikinti, kad nesusižeisite, šuoliui reikia labai daug drąsos.
Mintis, kaip atsikratyti alkoholio, gali gąsdinti lygiai taip pat, ypač tuos, kurie jau
keletą kartų nesėkmingai mėgino tai daryti. Galite jaustis lyg būtumėte panašioje
situacijoje kaip nardytojas. Tačiau jūs nesate. Iš tiesų jums galima pavydėti, nes galite
laimėti labai daug ir visiškai neturite ko prarasti. Blogiausias galintis nutikti dalykas yra
tas, kad jums nepavyks, bet net ir tuo atveju jūs nebūsite blogesnis nei pradėdamas
skaityti šią knygą. Tačiau laikykitės nurodymų, ir jums pavyks.
Kai kurie žmonės tiki, kad „Lengvas būdas“ yra pozityvaus mąstymo lavinimas.
Girdėjote tokį pasakymą: jei tikite, kad galite kažko pasiekti, vadinasi, iš tiesų galite.

16. - 16 -
Tačiau tai ne visada tiesa. Aš visada mąsčiau pozityviai, tačiau tai man nepadėjo
ištrūkti iš narkotikų spąstų, kaip ir nebūtų padėję pabėgti iš kalėjimo vienutės. Vis
dėlto sėkmė yra labiau tikėtina, jei mąstoma pozityviai, ir beveik garantuota, kad
nepavyks, jei taip nemąstoma. Taigi ketvirtas nurodymas jums:
MĄSTYKITE POZITYVIAI
Atsikratykime pražūties ir nusiminimo jausmo. Nėra jokio būtinumo liūdėti. Jūs
ketinate įgyti kai ką nuostabaus, tai, kas daugeliui žmonių atrodo neįmanoma, –
atsikratyti gėrimo problemos visam laikui. Žvelkite į savo kelionę su šia knyga lyg į
jaudinantį iššūkį, tokia iš tiesų ji ir yra. Tik pagalvokite, kaip jumis didžiuosis šeima ir
draugai. Visų svarbiausia – tik pagalvokite, kaip jūs pats savimi didžiuositės. Viena iš
„Lengvo būdo“ grožybių yra ta, kad jūs iš tiesų galite ir toliau išgėrinėti, kol skaitote.
Tai gali skambėti neįtikėtinai, tačiau pažadu, kad viską paaiškinsiu. Iš tiesų penktas
nurodymas jums yra toks:
NENUSTOKITE GERTI IR NEGERKITE ALKOHOLIO MAŽIAU,
KOL NEBŪSITE PERSKAITĘS VISOS KNYGOS
Ši taisyklė turi vieną įsidėmėtiną išimtį. Jei sveikstate ar susilaikėte nuo gėrimo
jau ilgiau nei vieną dieną, tai ir toliau laikykitės, jei tik tai įmanoma. Šeštas nurodymas:
SKAITYKITE ŠIĄ KNYGĄ TIK TADA, KAI ESATE BLAIVUS
Septintas nurodymas yra paskutinis, ir jo laikytis sunkiausia. Septintas
nurodymas:
BŪKITE ATVIRAS NAUJOMS IDĖJOMS

17. - 17 -
2. Būkite atviras naujoms idėjoms
Minėjau, kad tai yra nurodymas, kurio laikytis sunkiausia. Galbūt jums, kaip
ir man, šiuo atžvilgiu pasisekė. Ar ne nuostabu, kad ir jūs, ir aš esame skrupulingai
teisingi, vertiname pagal nuopelnus, niekada nedarome išvadų ir nepriimame
sprendimų, kol neišgirstame abiejų pusių argumentų? Tuo tarpu visas pasaulis atrodo
netolerantiškas, susidaręs nuomonę iš anksto, nesugebantis susivokti, kad klysta, nors
viską išdėstėte taip aiškiai, kad net dvejų metų vaikui būtų akivaizdu, jog esate teisus.
Negalėčiau pervertinti didžiulės nusiteikimo naujoms idėjoms svarbos. Kai
kurie žmonės tiki, kad mano metodas yra tam tikra „smegenų plovimo“ forma. Niekas
negalėtų būti melagingiau. Jis yra „smegenų plovimui“ priešingas dalykas, ir iš tiesų
nelengva pakeisti pažiūras, kurias nuo pat kūdikystės laikote teisingomis. Tam tikru
metu visi tikėjo, kad žemė yra plokščia. Dabar visi žinome, kad ji yra apvali. Ar
manote, kad sugebėčiau jus įtikinti, kad visi klystame ir iš tiesų ji yra plokščia? Žinoma,
ne. Bet ar, būdamas Anglijoje, iš tiesų įsivaizduotumėte australus, stovinčius aukštyn
kojomis? Galilėjus buvo įkalintas už tai, kad turėjo įžūlumo iškelti prielaidą, jog Žemė
sukasi aplink Saulę, o ne atvirkščiai. Dabar jau žinome, kad jis buvo teisus. Tačiau kai
stebite kerintį saulėtekį, ar įsivaizduojate, kad žemė suksis tol, kol nebegalėsite matyti
saulės, ar tik matote, kaip saulė paskęsta vakaruose?
Ar matote, kaip paprasta žinoti faktą, tačiau vis vien žiūrėti į jį iškreiptai?
Galbūt aš pervertinau save ir įtikinau jus, kad negalėsite pakeisti savo požiūrio į
alkoholį. Nesisielokite. Priežastis, dėl kurios neįsivaizduojame australų, kabančių
aukštyn kojomis, lyginant su mumis, arba Žemės, besisukančios aplink Saulę, yra ta,
kad mums nėra jokios naudos žvelgti į tokį reiškinį, koks jis iš tiesų yra. Mūsų
kasdieniam gyvenimui iškreiptas vaizdas nedaro jokios įtakos. Tačiau jei esate
užkietėjęs alkoholikas ar turite tik menkų problemų dėl alkoholio, jūs visiškai neturite
ką prarasti, o laimėti galite tiek daug, jei sugebėsite pamatyti alkoholį tikrojoje šviesoje.
Aš paprašiau jūsų nusiteikti skeptiškai. Kaip žinosite, ar „neplaunu jums
smegenų“? Nesirūpinkite. Jei mąstysite nedogmatiškai, jūs iš karto tai pastebėsite.
Sėkmingais atvejais klientai dažnai man sako:
„Nesuprantu. Aš jau žinojau 99 procentus to, ką man sakėte, tačiau kodėl dabar mano
požiūris taip pasikeitė?“
Todėl, kad alkoholizmas yra labai paprastas dalykas, jei tik kartą jį visiškai
suvokiate. Tačiau žmonės, kuriuos laikome šio reikalo ekspertais, jo nesuprasdami,
pridaro įvairiausių klaidingų prielaidų. Dėl to šis paprastas dalykas atrodo neįtikėtinai
sudėtingas. Pirmiausia, ką ketiname atlikti, – atskleisti klaidingus įsitikinimus ir

18. - 18 -
iliuzijas. Aš nemėginsiu jūsų apakinti mokslinėmis kalbomis, viskas, ką turite padaryti
– nusiteikti naujoms idėjoms ir vadovautis sveiku protu. Teisėjas būsite jūs.
Optimistas butelį mato puspilnį. Pesimistas jį mato pustuštį. Abiem atvejais
butelyje yra visiškai vienodas skysčio kiekis, ir nė vienu atveju vaizdas nėra iškreiptas.
Optimistai linkę būti laimingais žmonėmis, o pesimistai – liūdnais. Kadangi jūs galite
pasirinkti, galite butelį matyti puspilnį – tai pozityvus mąstymas. Iškreiptą vaizdą
matote tada, kai butelis atrodo pilnas, o iš tiesų jis yra tuščias, arba atvirkščiai.
Pažvelkime į faktus. Neseniai buvau sutikęs sveikstantį alkoholiką, kuris nevartoja
alkoholio jau daugiau nei 20 metų. Per gana trumpą pokalbį jis bent tris kartus pasakė:
„Tik viena taurelė, ir vėl būčiau girtuoklis!“ Akivaizdu, kad jis vis dar jautėsi
pažeidžiamas, nors praėjo 20 metų abstinencijos. O jūs gyvensite be to
pažeidžiamumo jausmo. Kai kartą suvoksite tiesą, niekas nebesugebės jums „išplauti
smegenų“ dėl faktų apie alkoholizmą, jūs visiškai save kontroliuosite ir nereikės laukti
20 metų. Tada, kai perskaitysite šią knygą, pasijusite visiškai saugus.
Galbūt pustuštis ar puspilnis butelis nebuvo tinkamas pavyzdys. Be jokios
abejonės, pamanėte, kad jame jūsų mėgstamiausias svaigusis gėrimas. Iš tiesų šiame
butelyje buvo stiprūs nuodai. Beje, kai aš kalbu apie gėrimą, išgertuves ar gėrėją, tai
omenyje turiu alkoholį, nebent iš konteksto būtų akivaizdžiai kitaip.
Jei gyvenate demokratiškoje šalyje, tuomet esate linkęs gerbti daugumos
nuomonę. Tačiau ar kada nors esate girdėjęs tokį teiginį:
„DAUGUMA VISADA NETEISI“?
Vienintelį kartą aš tai girdėjau diskusijos su draugais metu, kai jau buvome
išgėrę po keletą bokalų. Toks teiginys man atrodė visiškai nelogiškas. Faktas, jog tai
pasakė bičiulis, kurį pavadinkime Bloggsu, man tiesiog pašiaušė plaukus. Bloggsas
buvo itin tvirtas ir mąstė netradiciškai. Aš jau iki tol su juo buvau įsivėlęs į keletą
karštų diskusijų, tačiau net ir žinodamas, kad kiekvienu atveju esu teisus, taip ir
nelaimėjau nė vieno ginčo. Tačiau šį kartą jis nuėjo per toli, todėl su pasimėgavimu
galvojau, kaip netrukus jį prispausiu. Nereikėtų sakyti, kad nors mane palaikė visi kiti
diskusijos, trukusios visą vakarą, dalyviai, man ne tik nepavyko, bet galų gale turėjau
nusileisti ir pripažinti, kad jis buvo teisus.
Nesakau, kad ši taisyklė yra be išimčių, bet kol kas nesugebėjau rasti nė vienos.
Taisyklė paremta tokiais kriterijais: jei devyni žmonės sutaria tarpusavyje, tai jau yra
stiprus įrodymas, kad jie teisūs. Todėl dešimtas asmuo neprieštaraus jiems, nebent
būtų visiškai įsitikinęs, kad yra teisus. O jei dar tie devyni žmonės protingi ir yra savo
dalyko ekspertai? Tuomet dešimtasis privalėtų turėti dar didesnę priežastį būti visiškai
įsitikinusiam savo teisumu, jei jau jis ketina ginčytis. O jei 999 žmonės sutinka
tarpusavyje? Kuo vieningesnės nuomonės ir kuo didesni žinovai jie yra, tuo sunkiau
rasti ką nors, kas jiems prieštarautų. Jei pavyktų, tai arba tas žmogus būtų kvailys, arba
visiškai pasitikintis savo žiniomis. Tikiuosi, kad aš jau įrodžiau, jog nesu kvailys.
Jei svarstote, ką tai turi bendra su alkoholiu, tai noriu paaiškinti štai ką: gali būti
labai sudėtinga pripažinti, tačiau įmanoma, kad didžioji dalis pripažintų ekspertų
klysta, ypač tuomet, jei tam tikras pažiūras visą savo gyvenimą esate priėmęs kaip
neginčijamą faktą. Leiskite man paaiškinti, kad nesakau „dauguma visada neteisi“,
tikėdamasis, kad automatiškai priimsite mano požiūrį, kai tik aš prieštarausiu
daugumai. Priešingai, kaip Bloggsui pavyko mane įtikinti pasitelkus pagrįstą logiką,
taip ir aš pasitelksiu panašią logiką, kad jus įtikinčiau. Vis dėlto man nepavyks to

19. - 19 -
padaryti, kol jūs nepripažinsite, kad žinomi ekspertai gali klysti. Ši prielaida yra esminė
nusiteikimo naujoms idėjoms dalis.
Galbūt jūs norėsite su kitais žmonėmis aptarti kai kuriuos mano pasakytus
teiginius. Tai būtų didelė pagalba. Tačiau tai gali ir trukdyti, kol suvoksite, kad didžioji
visuomenės dalis ignoruoja tikruosius faktus apie alkoholį. Pavyzdžiui, jūsų
malonumui aš įrodysiu, kad niekas negeria vyno vien tam, kad mėgautųsi jo skoniu.
Bet jei mėgintumėte įtikinti tuo tūkstantį vyno entuziastų, aš labai abejoju, ar bent
vienas sutiktų su jumis. Net tuomet, kai perskaitysite visą knygą ir būsite įsitikinęs, kad
aš kalbu tiesą, jums vis vien bus sudėtinga įtikinti tuos žmones. Viena iš alkoholio
spąstų įmantrybių yra ta, kad vadinamieji alkoholio privalumai išaukštinami, o neigiami
aspektai vertinami per daug santūriai. Kad ir kokie protingi, logiški ir atvirai nusiteikę
visais kitais klausimais būtų geriantys asmenys, tačiau kalbant apie alkoholį jų protai
yra užsivėrę. Mėginti diskutuoti su tokiais žmonėmis būtų visiškai nekonstruktyvu, o
gal net ir pragaištinga. Žinoma, nebent jie pasiekė tokį lygį kaip ir jūs ir pripažįsta, kad
tai problema. Jei jums reikia aptarti tam tikrus aspektus su kitais žmonėmis, tuomet
aptarkite su tais, kurie būtų bent jau pasiruošę išklausyti jūsų minčių.
Pastebėsite, kad niekas kitas taip netrokš jums padėti ištrūkti iš alkoholizmo,
kaip sveikstantys AA nariai. Tačiau bėda ta, kad pati kertinė AA filosofija yra
klaidinga. AA draugija buvo įkurta remiantis prielaida, kad nuo alkoholizmo vaistų
nėra, tuo labiau išgydančių lengvai ir iš karto. Nesakau, kad neturėtumėte klausyti jų
patarimų, tačiau jei tai prieštarautų mano nurodymams, tuomet nesivadovaukite jais.
Neliepiu jums ką nors daryti – arba nedaryti – vien dėl to, kad aš taip sakau. Aš
paaiškinsiu visų savo nurodymų priežastis, todėl jums nereikės laikytis jų aklai. Teisėjas
būsite jūs.
Kita nusiteikimo naujoms idėjoms dalis – pamėginti atskirti žinią nuo žinios
skleidėjo. Galbūt jums atrodau per daug įsitikinęs savo teisumu ir išdidus, kaip kad
man atrodė Bloggsas, nors jis padėjo man atverti akis, o aš galiu padėti tą padaryti
jums. Jei jums nepatinka mano dėstymo stilius ar humoro jausmas, tegu tai
neatitraukia jūsų nuo pagrindinių dalykų, kuriuos mėginu perteikti. Prisiminkite, kad
viską rašau tik dėl vieno tikslo – padėti jums rasti išeitį. Norėčiau iš anksto atsiprašyti
už panašius teiginius, kaip „Būdamas alkoholiku jis...“, kai siekdamas tikslumo turėčiau
rašyti „jis arba ji“. Aš tikrai suprantu, kad problemų dėl alkoholio turi ne tik vyriškoji
lytis. Taip pat suprantu, kad šovinizmas yra kita blogybė, kurios neliktų, jeigu keisčiau
rašymo stilių. Tačiau jei mėginčiau spręsti dvi problemas vienu metu, rizikuočiau, kad
nesusidorosiu nė su viena. Tad prašau atleisti, kad sutelksiu dėmesį į alkoholizmą. Jei
pastebėsite, kad esu linkęs pakartoti tam tikras mintis ar dėstyti per daug smulkiai,
žinokite, kad alkoholio bėdą sudaro dvi pagrindinės dalys. Viena dalis – alkoholis,
kuris pastovus ir niekada nekinta, kita – geriantysis. Kiekvienas žmogus yra unikalus, o
mano užduotis – padėti kiekvienam, kenčiančiam dėl alkoholio. Todėl būkite man
nuolaidūs, už kantrybę sulauksite gausaus atpildo. O dabar pradėkime sklaidyti kai
kurias iliuzijas ir paslaptis. Kuo save laikote? Tam tikromis progomis išgeriančiu
žmogumi ar galbūt
JŪS ALKOHOLIKAS?

20. - 20 -
3. Jūs alkoholikas?
Akivaizdu, kad tarp normaliai išgeriančio žmogaus, turinčio menką
problemėlę, ir chroniško alkoholiko yra didžiulis skirtumas. Na gerai, užkietėję
girtuokliai geria daugiau nei reikėtų ir galbūt kartais jie tampa triukšmingi, o gal net
priekabūs ar agresyvūs. Tačiau kokie išgeriantieji kartais taip nesielgia? Galų gale 90%
suaugusiųjų geria, kodėl to nedaryti? Tai daugiausia asmenys, priklausantys kategorijai
„esu draugiškas su visais“. Susitikimai su draugais padeda mums atsipalaiduoti ir yra
vieni iš nedaugelio tikrų malonumų, leidžiančių susidoroti su šiuolaikinio gyvenimo
įtampa. O alkoholikai? Tai visiškai kas kita. Tai labai rimtas negalavimas, panašus į
heroino narkomaniją, tik be vilties pasveikti. Alkoholikai turi rimtą bėdą ir dažniausiai
kelia grėsmę visuomenei.
Tai gana ryškus skirtumas. Saikingas gėrimas yra labai malonus laisvalaikio
leidimo būdas, o alkoholizmas atrodo esąs visiška priešingybė. AA teigia, kad:
„Nelaimingiausias pasaulyje žmogus yra chroniškas alkoholikas, kuris atkakliai trokšta
mėgautis tokiu gyvenimu, kokį gyveno kadaise, tačiau negali jo įsivaizduoti be alkoholio. Jį kamuoja
širdį verianti mintis, kad kažkokio stebuklo dėka jam pavyks tai padaryti.“
Turbūt jums svarbu žinoti, ar esate tik išgeriantysis, besimėgaujantis alkoholio
malonumais, ar „nelaimingiausias pasaulyje žmogus“. Kadangi skirtumas toks
akivaizdus, tai nustatyti turėtų būti gana lengva. Pažiūrėkime, ką sako ekspertai. Yra
vos keletas žinomesnių chirurgų už širdies persodinimo operacijų pradininką daktarą
Christianą Barnardą. Panagrinėkime jo požiūrį:
„Alkoholiku galite tapti per laikotarpį, trunkantį nuo 2 iki 60 metų, o 10–15 metų yra
vidurkis. Galite manyti, jog esate tam atsparus, tačiau nebūkite pernelyg patenkintas savimi.“
Ką gi, nuo 2 iki 60 metų yra gana ilgas laiko tarpas. Nemanau, kad dauguma
alkoholikų smarkiai gerti pradėjo iki paauglystės ar kad dauguma nugyveno iki
septyniasdešimties. Todėl, remiantis daktaru Barnardu, tapti alkoholiku galite bet
kuriuo savo gyvenimo metu.
Daktaras Barnardas ragina skaitytojus sąžiningai atsakyti į klausimų sąrašą.
Atsakau taip, kaip, manau, būčiau atsakinėjęs tuo laikotarpiu, kai tiksliai nežinojau, ar
aš alkoholikas, ar saikingai išgeriantis. Dėl kai kurių atsakymų greičiausiai būčiau
įvardytas kaip daug geriantis asmuo.
Klausimas: Ar išgeriate, kai jus užklumpa kokie nors rūpesčiai?
Atsakymas: Įprastai ne, tačiau esu įsitikinęs, kad kartais taip pasielgiu.

21. - 21 -
Klausimas: Geriate dėl skonio ar dėl efekto?
Atsakymas: Kartais dėl skonio, kartais dėl efekto, kartais dėl abiejų, o kartais nė dėl
vienos iš šių priežasčių.
Klausimas: Ar prieš pietaudamas ištrūkstate iš darbo, kad „padarytumėte gramelį“?
Atsakymas: Aš išgeriu prieš pusryčius, taip pat per pietus, tačiau dėl to bėgti iš darbo?
Niekada! Jei man reikėtų išlėkti, kad išgerčiau, tuomet nereikėtų atsakinėti nė į vieną iš
likusių klausimų, nes žinočiau, kad turiu rimtų bėdų dėl alkoholio. Geriau pagalvojus,
turiu įprotį užuot pietavęs kavinėje suvalgyti sumuštinį, užsigerdamas alumi. Bėgant
metams, pradėjau pietauti anksčiau, o baigiu vėliau, tačiau čia neįžvelgiu nieko
niekšiško.
Klausimas: Ar geriate būdamas vienas?
Atsakymas: Taip, jei tik to užsinoriu.
Klausimas: Ar jums pasitaiko atminties sutrikimų po išgėrimo?
Atsakymas: Atvirai sakant, aš nepamenu, tačiau žmonės yra minėję, jog kartais man tai
nutinka!
Klausimas: Ar jums neatrodo, kad kiti žmonės savo taurę įveikia per lėtai?
Atsakymas: Kartais. Dažniausiai tada, kai aš pirmas visiems užsakau gėrimų, o šalia
sėdintis kolega visą vakarą siurbčioja tą vieną taurę. Tai erzina beveik taip pat, kaip ir
tada, kai kas nors nuperka gėrimų, pats vienu mauku išgeria savo bokalą ir tada tikisi,
kad imsiu ir užsakysiu dar, kol nespėjau įveikti savojo.
Anketa baigiasi taip:
„Jums derėtų ypač pasisaugoti, jei atsakėte „taip“ į vieną ar daugiau klausimų –
tai gali reikšti, kad geriate per daug. Kreipkitės pagalbos į medikus. Neprivalėsite
būtinai nustoti gerti, tačiau jums rekomenduotina kontroliuoti save, kai geriate
alkoholį.“
Čia pirmą kartą iškyla bjaurūs „gėrimo kontrolės“ klausimai. Mes juos
aptarsime vėliau. Prieš tai pateiktos ištraukos yra iš leidinio Kūno mechanika. Viršelyje
autorius nenurodytas. Tėra paminėtas daktaras Christianas Barnardas, kuris
įvardijamas kaip redaktorius-konsultantas. Apmaudu, kad toks garsus širdies
transplantacijos pradininkas parėmė šitokias nesąmones. Toks požiūris labiau tiktų
nagrinėjant kad ir tokią temą: „Ar esate patrauklus priešingai lyčiai?“
Aš mėginau nuoširdžiai atsakinėti į klausimus, įsivaizduodamas, kaip tai
daryčiau anksčiau minėtu alkoholio vartojimo „karjeros“ laikotarpiu. Tuo metu nė
vienas mano pažįstamas nebūtų įtaręs, kad turiu bėdų dėl gėrimo, nekalbant, kad
galbūt esu alkoholikas. Nors atsakiau „taip“ į penkis iš šešių klausimų, bet numanau,
kad atsakinėdamas visiškai nuoširdžiai kiekvienas saikingai išgeriantis būtų atsakęs
„taip“ ne mažiau kaip į trejetą teiginių. Logiška išvada būtų tokia, kad beveik
kiekvienas pasaulio žmogus, vartojantis alkoholį, turėtų kreiptis pagalbos į gydytojus,
be abejonės, neišskiriant didelės dalies pačių gydytojų. Įdomu, jeigu ir kreiptumėtės
patarimų į medikus, kokios pagalbos iš tiesų galėtumėte sulaukti? Pagrįstai įtariu, kad ji

22. - 22 -
būtų identiška patarimui, kurį pateikia ta knyga, jei atsakote „taip“ bent į vieną
klausimą:
KONTROLIUOKITE ALKOHOLIO GĖRIMĄ
Vargu ar daktaras Barnardas padės jums išsiaiškinti, ar esate alkoholikas.
Panagrinėkime keletą ištraukų iš AA literatūros. Kaip anoniminiai alkoholikai save
apibūdina patys?
„Esame vyrų ir moterų, praradusių sugebėjimą valdyti gėrimo potraukį, ir supratusių,
kad įvairūs mūsų patiriami sunkumai yra alkoholio vartojimo pasekmės, draugija. Mes
mėginame, ir daugumai iš mūsų pavyksta, susikurti malonų gyvenimą be alkoholio.
Tam mums reikalinga kitų AA narių pagalba ir parama.“
Man atrodo, kad paryškinti kursyvu žodžiai yra gana taiklus alkoholiko
apibrėžimas. Neseniai, švenčiant vieną gimtadienį, aš iškėliau klausimą: kas yra
alkoholikas? Aš sąmoningai jį uždaviau vaišių pradžioje, kol dar nebuvo išgerta per
daug alkoholio. Iš šešių švenčiančiųjų du buvo išgeriantys retkarčiais, t. y. iš tos
kategorijos žmonių, kurie nesimėgauja gėrimu, bet prisijungia prie visų, nes kitaip
jaustųsi nejaukiai, vienas buvo saikingai išgeriantis, o likusieji trys buvo alkoholikai.
Turėčiau pabrėžti, kad buvo visiškai nepanašu, jog bent vienas iš šios trijulės laikytų
save alkoholiku, nors ir pašaliniam būtų akivaizdu, kad bet kuris jų jau seniai prarado
galimybę kontroliuoti save. Ar nekelia nuostabos, kaip greitai pastebime, kad kuris
nors iš mūsų draugų yra alkoholikas, tuo tarpu patys net nesutiktume, jog turime
problemų dėl gėrimo, nekalbant apie tai, kad galbūt ir patys esame alkoholikai?
Diskusija truputį įkaito ir tapo šiek tiek nerišli. Jei esate vakarėlyje, o pokalbis
pradeda strigti, rekomenduočiau jums iškelti tokį patį klausimą, tačiau prašyčiau manęs
nekaltinti už pasekmes! Nė vienas iš tų šešių žmonių neapibūdino alkoholiko kaip
praradusio savikontrolę. Vienas iš alkoholikų sutiko, kad geria ne dėl pasimėgavimo,
bet todėl, kad tai padeda bendrauti. Kitas iš alkoholikų išsisuko nuo atsakymo ir visą
likusį vakarą praleido aiškindamas, kaip jis gali save valdyti. Trečioji alkoholikė, nors
fiziškai ir atrodė normali, tačiau jau plaukiojo savo vienos pasaulyje. Penki iš šešių
nepalaužiamai tvirtino, kad geria tik dėl mėgavimosi. Alkoholikas, pripažinęs, kad jam
būtina išgerti, pasakė:
„Vienoje pusėje yra močiutė, išgerianti taurę raudono vyno per Kalėdas, o kitoje pusėje dėdė
Tedas, kuriam vos pramerkus akis reikia atsipagirioti ir kuris toliau visą dieną geria, kol tampa
girtut girtutėlis. O kur nors tarp jų yra milijonai kitų išgeriančių šio pasaulio žmonių.“
Nemanau, kad kas nors galėtų suabejoti šiuo teiginiu. AA bukletas saikingai
išgeriančiais įvardija tokius žmones, kurie gali saikingai gerti, priešingai alkoholikams,
kuriuos užklupo fizinės ir psichinės ligos, kuriuos alkoholio lašas, patekęs ant jų lūpų,
verčia norėti dar vieno, o po to dar vieno ir taip iki begalybės. Buklete ši būklė
apibūdinama taip:
„Tai panašu į alergiją. Ji susideda iš nenugalimo geismo tam, kas dar labiau sustiprintų
fizinių kančių, neracionalaus elgesio ir didėjančios vienumos efektą.“

23. - 23 -
Man toks palyginimas skamba keistai. Alergiški žmonės, atvirkščiai, nė per
mylią nenori artintis prie alergijos priežasties. Ir, be jokios abejonės, jie tikrai netrokšta
nuolatos susidurti su alergijos šaltiniu. Alkoholizmą kur kas taikliau būtų galima lyginti
su priklausomybe nuo nikotino ar heroino. Vis dėlto aš spėju, kad palyginimas su
alergijomis tik sustiprina AA įsitikinimą, jog chroniški alkoholikai turi įgimtų fizinių
trūkumų. Buklete taip pat teigiama:
„Alkoholizmas yra progresuojanti liga, dažniausiai užklumpanti palaipsniui.“
„Alkoholizmas yra mirtina liga, nuo kurios nėra jokių žinomų vaistų, ir daugelio jos aukų
kova pasmerkta nesėkmei.“
„Jei alkoholis patenka į mūsų kūnus, įvyksta kokios nors fizinės ir protinės reakcijos...“
AA bukletas alkoholizmą net lygina su širdies ligomis ir plaučių vėžiu! Žvelgiant
iš vienos pusės, AA teigia, kad alkoholikų fizinė sandara skiriasi nuo išgeriančiųjų
saikingai. Žvelgiant iš kitos, daugelis pripažįsta, kad širdies negalavimams ir plaučių
vėžiui turi įtakos gyvenimo būdas, šiomis ligomis sergama visai ne dėl įgimtų fizinės
sandaros skirtumų. Todėl keista, kad tokia liga kaip alkoholizmas, kurią lemia grynai
gyvenimo būdas, t. y. kai išgeriama per daug alkoholio, AA teorijoje susiejama su
įgimtais fiziniais defektais.
Keletą kartų esu girdėjęs gandą, kad įmanoma nustatyti, ar dvejų metų vaikas
yra alkoholikas! Iš kur aš žinau, kad tai tik gandas? Nes jei tai būtų įmanoma, būtų
įprasta tikrinti mūsų vaikus per antrąjį gimtadienį.
Jei pasvarstytume atidžiau, išvada, kad alkoholikai genetiškai skiriasi nuo
saikingai išgeriančiųjų, yra gana pritrenkianti. Tai reikštų, kad pats alkoholis iš tiesų yra
tik šalutinė problema. Galite būti alkoholikas, nors ir niekada nesate gėręs alkoholio!
„Mes, AA draugijos nariai, tikime, kad toks dalykas, kaip vaistas nuo alkoholizmo,
neegzistuoja. Mes jau niekada nebegalėsime gerti saikingai...“
„Jei kelis kartus iš eilės išgeriate daugiau nei ketinate ar norite arba jei išgėręs papuolate į
bėdą, tai galbūt esate alkoholikas. Nuspręsti galite tik pats. Niekas iš AA nepasakys, ar juo esate,
ar ne.“
Man tai atrodo taip pat miglota ir erzina vienodai kaip ir daktaro Barnardo
pastabos. Jei aš kelis kartus iš eilės išgeriu daugiau nei ketinu arba jei išgėręs papuolu į
bėdą, tai GALBŪT esu alkoholikas. Niekas man to nepasakys. Aš turiu nuspręsti pats!
Nemanau, kad bet kuris protaujantis žmogus prieštarautų minčiai, jog
alkoholizmas yra rimta liga, jau neminint pačių alkoholikų. Įsivaizduokite, kad
pasinaudojate daktaro Barnardo patarimu ir kreipiatės pagalbos į savo gydytoją. Jis
jums pasako, kad galbūt esate alkoholikas, o jei tikrai esate, tai jūsų išgydyti
neįmanoma. Savaime suprantama, kreipdamasis jūs tikėtumėtės, kad gydytojas
nustatys, ar sergate. O jis atsako:
TIK PATS GALITE NUSPRĘSTI!

24. - 24 -
Tuomet galite pradėti svarstyti, kam jūs iš viso mokate valstybinio draudimo
įmokas. Jei nesergate, tai jums ir nereikia gydytojo pagalbos, o jei sergate, tai liga
neišgydoma, todėl jis negali padėti. Kita vertus, nėra jau taip blogai. Kaip gaila, kad ne
visos ligos yra tokios. Kadangi, remiantis AA, chroniškas alkoholikas yra
„nelaimingiausias pasaulyje žmogus“ ir nuo tokios ligos nėra vaistų, vadinasi, esu
pasmerktas visą likusį gyvenimą būti nelaimingiausiu pasaulyje žmogumi. Manau, jog
nuspręsiu, kad nesu alkoholikas, bet tik saikingai išgeriantis žmogus, kuriam nuolat
nesiseka. Atleiskite, aš juokauju. Tačiau tai padeda paaiškinti, kodėl geriantieji, kuriems
tai aiškiai yra problema, taip nenoriai tą pripažįsta. Ar gydytojo reakcija nėra tik
išsisukinėjimas? Kreipiatės pagalbos į jį ar į AA, nes širdies gilumoje žinote, kad turite
gėrimo problemą. Viskas, ko iš tiesų norite, – atsikratyti šios problemos. Užuot padėję
tai padaryti, jie supainioja visus reikalus įvardydami bėdą ir jums atgal suversdami
atsakomybę.
Be abejo, alkoholį geriančio žmogaus įvardijimas alkoholiku nė trupučio jam
nepadės, o abejonė, esate alkoholikas ar ne, tiktai apsunkina situaciją. Įsivaizduokite,
kad per kasmetinį sveikatos patikrinimą gydytojas praneša, kad jums progresuoja
seborėja6
. Ar jaučiate, kaip užkaista veidas? Jam tereikėjo pasakyti: „Tarp kitko,
norėčiau jums ką nors parekomenduoti nuo pleiskanų.“
Alkoholizmas yra labai paprastas dalykas, kurį apsunkino skleidžiami šablonai,
klaidingi įsitikinimai, iliuzijos ir neteisingas supratimas. Galbūt priėjote išvadą, kad
užuot paaiškinęs situaciją, viską tik dar labiau supainiojau. Prašyčiau kantrybės, visa tai
yra proceso, priešingo „smegenų plovimui“, dalis. Kolumbui vargu ar būtų pavykę
įtikinti pasaulį, kad žemė apvali, jei prieš tai nebūtų įrodęs, kad ji negali būti plokščia.
Tam, kad pripažintumėte tiesą apie alkoholizmą, prieš tai privalote išmesti iš galvos
nuo kūdikystės skiepytą neteisingą supratimą.
Truputį panagrinėkime idėją, kad alkoholikai fiziškai skiriasi nuo saikingai
išgeriančiųjų ir kad vos vienas alkoholio lašas, patekęs ant jų lūpų, verčia norėti dar
vieno, o po to dar vieno ir taip iki begalybės. Tad kaip alkoholizmas galėtų būti
progresuojanti liga, dažniausiai susergama palaipsniui? Kodėl tapti alkoholiku gali
prireikti nuo 2 iki 60 metų? Tokiu atveju pirmą kartą gyvenime išgėręs alkoholikas
turėtų nesustoti ir gerti toliau, kol liktų be sąmonės. AA teigia, kad jie yra vyrų ir
moterų, praradusių sugebėjimą valdyti savo potraukį alkoholiui, draugija. Tuo norima
pasakyti, kad kadaise jie save kontroliavo, o tai reikštų, jog alkoholizmas negali būtį
įgimtas sutrikimas.
AA, be jokių abejonių, prieštarauja sau. Kokiu moksliniu pagrindu jie remiasi
taip autoritetingai teigdami, kad nuo šios ligos nėra vaistų, kai patys mažai nusimano
apie ją ir net negali pasakyti, ar sergate. Vaisto nėra, tačiau įmanoma pasveikti. Koks
skirtumas tarp vaisto ir pasveikimo? Kodėl žmogus, daugiau nei 20 metų neleidęs nė
lašui alkoholio patekti ant savo lūpų ir ketinantis daugiau niekada nebegerti, savo
monologą pradeda fraze „Aš esu alkoholikas“? Tačiau žmogus, kuris praranda sąmonę
po dvylikos alaus bokalų, nevadinamas alkoholiku, o paprasčiausiai sakoma, kad
savaitgalį atsipalaidavo. Iš kitos pusės, valdininkas, darbo valandomis retsykiais
gurkšnojantis iš savo gertuvės, be išlygų vadinamas alkoholiku?
Visas šis reikalas atrodo labai painus ir prieštaringas. Vis dėlto niekas negalėtų
apkaltinti močiutės, kad ji alkoholikė, nes kartą per metus išgeria taurę raudono vyno,
tačiau manau, kad daugelis iš mūsų sutiktų, jog dėdė Tedas jau yra alkoholikas. O kaip
6
Seborėja – odos riebalų liaukų veiklos sutrikimas, kai išskiriama per daug riebalų, oda stipriai
pleiskanoja ir niežti (vert. pastaba).

25. - 25 -
visi likusieji? Kur nors juk derėtų nubrėžti liniją. Tikiu, jog daktaro Barnardo ir AA
nuopelnai šios užduoties sprendimui buvo vertingi. Ar svarbiausias klausimas yra ne
gėrimo intensyvumas, ne gėrimo rūšys ar progos, kuriomis aš geriu, bet:
AR AŠ PRARADAU SAVIKONTROLĘ?
Todėl akimirkai sutikime su tokiu alkoholiko apibrėžimu: tai žmogus, kuris
nebekontroliuoja savęs, gerdamas alkoholį. Nei medikai, nei AA nesiginčytų dėl tokio
apibrėžimo. Tačiau ar mes bent kiek priartėjome prie to, kad galėtume įvertinti, ar jūs
iš tiesų alkoholikas? Tiesą sakant, taip. Dabar mes bent jau žinome specifinį kriterijų
vietoje painių klausimų. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog AA ir aš smarkiai
nesutariame. Iš tikrųjų mūsų filosofijos turi daug bendra. Jei alkoholizmas būtų fizinis
negalavimas, tai gydytojas galėtų jį diagnozuoti. Jei alkoholikas yra žmogus, praradęs
gėrimo saiką, tuomet, savaime suprantama, tiksliausiai nustatyti diagnozę gali pats
alkoholikas. Taigi, kodėl, kai žmogus praranda savikontrolę, tai akivaizdžiai mato
draugai ir giminės, o vienintelis to pastebėti negali pats geriantysis?
Tai būdinga bet kokiai narkotinei priklausomybei, nepriklausomai nuo to, ar
narkotikas yra heroinas, nikotinas ar alkoholis. Galbūt esmė ne tai, kad mes to
nepastebime, bet tai, kad negalime su tuo susitaikyti. Tai neturėtų labai stebinti.
Niekam nepatiktų pripažinti, kad prarado gėrimo saiką, ypač kai automatiškai
priklijuojama alkoholiko etiketė su nepavydėtina perspektyva tapti „nelaimingiausiu
žmogumi pasaulyje“. Iš tiesų pats klausimas, ar jūs esate alkoholikas, atitraukia nuo
esmės ir tiktai prisideda prie painiavos. Ar atsakymas nėra akivaizdžiai aiškus? Kodėl
žmogus tuo reikalu kreiptųsi pagalbos į AA ar Alleną Carrą, jei iki tol nebūtų sau
prisipažinęs, kad iš tiesų nebegali savęs kontroliuoti? Jei viskas būtų kontroliuojama,
neatsirastų problemų dėl gėrimo. Paprastai žmonės neieško išeities iš tokių bėdų,
kokių jie neturi. Visi trys šventės alkoholikai buvo gana protingi, išsilavinę ir stiprios
valios žmonės, kurie negalėjo pripažinti, kad nuo dabar reikės gyventi su apribojimais
ir jie nebegalės grįžti prie saikingo gėrimo. Aš jų dėl to nekaltinu, galų gale labai jau
niūriai atrodo tokia perspektyva.
AČIŪ DIEVUI, KAD TAI NETIESA!
Nors aš bjauriuosi žodžiu „alkoholikas“, nes vien šis žodis daugeliui
automatiškai sukelia panieką, tačiau visų patogumui aš ir toliau jį vartosiu, kai reikės
įvardyti savikontrolę praradusį išgeriantįjį. Galbūt jums atrodo, kad vienodai
niekinamas ir tas, kuris įvardijamas „išgeriančiuoju, praradusiu savikontrolę“? Prieš
subardami save, stabtelėkite akimirką ir pamėginkite nuspręsti, kuriuo konkrečiu metu
jūs pradėjote savęs nekontroliuoti? Nepainiokite to su akimirka, kai suvokėte padėties
rimtumą, kai sudaužėte automobilį, kai netekote darbo ar kai jus galutinai paliko
žmona ar vyras. Tokias akimirkas ne tik lengva prisiminti, bet ir labai sunku pamiršti.
Tačiau tarp besaikio gėrimo ir šio fakto pripažinimo yra didžiulis skirtumas, įprastai
tam prireikia daugelio metų ir dėl smarkaus gėrimo kilusių nemalonių įvykių virtinės.
Taip pat nemaišykite tos akimirkos su laikotarpiu, kai pradėjote gerti daug
daugiau alkoholio, norėdamas numalšinti iširusios santuokos ar kitos tragedijos liūdesį.
Tiesą sakant, tuo metu jūs viską kontroliavote. Jūs sąmoningai skandinote savo
sielvartą. Iš tiesų, juk ar ne visada mes galime susitvardyti? Galų gale saikingai

26. - 26 -
išgeriantieji geria tik tada, kai patys nusprendžia, jų niekas neverčia gerti. Alkoholikų
padėtis yra lygiai tokia pati.
„Tačiau juk alkoholikai geria daugiau nei norėtų.“
Ar teigiate man, kad saikingai geriantieji niekada neišgeria daugiau nei norėtų?
„Žinoma, pasitaiko ir jiems, bet ne taip dažnai.“
Ir teigiate, kad alkoholikams nebūna susilaikymo periodų?
„Tiesa. Tačiau ne taip dažnai kaip saikingai išgeriantiesiems.“
Ar tai neparodo, kad alkoholikas ir saikingai išgeriantysis skiriasi vos viena
pakopa? Galų gale tiek AA, tiek daktaras Barnardas sutinka, kad tai laipsniškas
procesas – kaip ir senėjimas. Iš tiesų mes pradedame senti tą akimirką, kai gimstame,
tačiau nesijaučiame seni daugybę metų. Ar nesvarstėte, kad priežastis, dėl kurios
negalime nustatyti, kada nustojome save kontroliuoti, yra ta, jog visų pirma mes savęs
taip ir nekontroliavome? Galbūt milijonai pasaulio geriančiųjų, esančių tarp močiutės
ir dėdės Tedo, yra ant to paties šlaito, vedančio žemyn? Sunku tuo patikėti? Kol
neatmetėte tokios prielaidos, panagrinėkime kitus išradingus gamtos spąstus:
VABZDŽIAĖDŽIUS AUGALUS

27. - 27 -
4. Vabzdžiaėdžiai augalai
Galbūt nesižavite laidomis apie gamtą taip kaip aš ir niekada nesate girdėjęs
apie vabzdžiaėdžius augalus. Kuo neįprasti vabzdžiaėdžiai augalai? Kaip ir jautrieji
musėkautai7
, jie apverčia aukštyn kojomis įprastą gamtoje procesą, kai gyvūnai minta
augalais, ir praturtina savo racioną į spąstus viliodami vabzdžius ir jais misdami.
Jautriųjų musėkautų mityba veikia spąstų lokiams principu, o saracėnija8
yra daug
klastingesnis augalas, ir pakliuvimas į ją primena narkotinę priklausomybę.
Augalas yra ąsočio formos, o jo vidus padengtas lipniu nektaru. Aplink jį
sklindantis aromatas vilioja muses lyg medus bites. Nektaro skonis nenusileidžia
kvapui, ir musės negali atsispirti šioms nepaprastai skanioms ir nemokamoms vaišėms.
Deja, vaišės nėra nemokamos. Priešingai, vargšė musė už jas sumoka savo gyvybe.
Tiksliau sakant, kaip ir nieko neįtariantis misionierius, virėjo pakviestas specialiai
pasisvečiuoti į puotą ir pats tapęs ypatingu virėjo patiekalu, taip ir nelaiminga musė yra
ne svečias, o maistas!
Tai ne sutapimas, kad nuolydis augalo viršūnėlėje yra beveik nepastebimas ir
kad augalo vidus padengtas smulkiais plaukeliais, augančiais tik viena kryptimi –
žemyn.
Svorio jėga, tiekiamas dar neiščiulptas nektaras ir plaukelių kryptis veikia išvien,
kad nieko neįtariantys vabzdžiai lįstų vis gilyn ir gilyn į spąstus. Ar pradedate kažką
įtarti? Ar girdite pavojaus signalus? Ar galite įžvelgti panašumą į narkotinę
priklausomybę? Vargšė musė taip užsimiršusi mėgaujasi vaišėmis, kad visiškai
nekreipia dėmesio į vis statesnį augalo nuolydį, kol palaipsniui įviliojama į spąstų
gelmes.
Tačiau kodėl musė turėtų nerimauti? Juk ji turi sparnus. Net dabar, pastebėjusi
pusiau suvirškintus tuzino kitų musių palaikus, plaukiojančius syvuose ąsočio dugne, ji
žino, kad jai to nenutiks. Juk dovanotam arkliui į dantis niekas nežiūri? Ji kontroliuoja
situaciją ir bet kada galės nuskristi į saugią vietą, kai tik to panorės. Arba, tiksliau
sakant, mano, kad galės, kol nepamėgina pakilti. Deja, ji godžiai apsirijo ir dabar sveria
dvigubai daugiau nei įprastai. Jos sparnai ir kojos pasidengė lipniu nektaru, ir kuo
labiau ji blaškosi, tuo labiau prastėja reikalai. Augalo šonai dabar be plaukelių, slidūs ir
beveik vertikalūs. Niekas negali apsaugoti musės nuo jos nelaimingų draugių likimo.
Galbūt jums atrodo, kad palyginimas su alkoholizmu yra tiesiog nevykęs.
Tačiau nors trumpai pasvarstykite ir, manau, sutiksite, kad tam tikri aspektai
7
Jautrieji musėkautai (lot. Dionaea muscipulas) – saulašarinių šeimos augalai, natūraliai auga JAV. Tai
mažas, skrotelės formos vabzdžiaėdis augalas pailgais lapais, kurių galai panašūs į spąstus. Paliesti jie
akimirksniu susiglaudžia (vert. pastaba).
8
Saracėnija (lot. Sarracenia) – saracėnijinių (Sarraceniaceae) šeimos vabzdžiaėdžių augalų gentis. Turi
specifines gaudykles, į kurias įkrenta vabzdžiai, atskridę rinkti nektaro (vert. pastaba).

28. - 28 -
nuostabiai panašūs. Turėkite omenyje, kad vabzdžių gyvenimo trukmė dažniau
matuojama dienomis ir savaitėmis, o ne metais.
Ar galite įsivaizduoti, kad musė, tūpianti ant augalo, yra lyg paauglys, pirmą
kartą ragaujantis alaus? Ar galite palyginti jauną pasigėrusį triukšmadarį, netrukus
išvirsiantį iš koto, su išpampusia muse dar prieš jai mėginant pakilti? Kai alkoholikas
nebegali nepastebėti, kad jo gyvenimą valdo ir griauna gėrimas, ar jis nemėgina gerti
mažiau, kaip ir smarkiai nutukęs žmogus mėgina mažiau valgyti? Tačiau ar laikantis
dietos maistas atrodo mažiau vertingas? Priešingai. Kuo mažiau valgote, tuo alkanesnis
darotės. Kuo alkanesnis darotės, tuo labiau didėja netekties jausmas. Kuo labiau didėja
netekties jausmas, tuo vertingesnis tampa kiekvienas kąsnelis. Visiškai tas pat vyksta
tuo metu, kai mėginate gerti mažiau. Tuo metu, kai sau neleidžiate gerti, liūdna, nes
juk negalite gerti, o kai jau leidžiate sau tą daryti, vis vien jaučiatės blogai, nes negalite
išgerti užtektinai. Ar musės blaškymasis nėra panašus į nesėkmingas alkoholiko
pastangas save kontroliuoti? Gėrimas jo akyse dėl to nepraranda vertės. Priešingai,
dabar jis valdo visą jo gyvenimą.
Kuo labiau musė ir alkoholikas blaškosi, mėgindami išsivaduoti, tuo labiau jie
tampa įkalinti.
Ar pusiau suvirškinti vabzdžių palaikai negali būti palyginti su žlugusiais
denatūruoto spirito mėgėjais valkatų rajone, kurių visa egzistencija apsiriboja išmaldos
prašymu arba vogimu kitai dozei ir šiltos vietos paieška, kur būtų galima prisiglausti ir
apgirtus išsimiegoti? Ar tai, kad musė pastebi pusiau suvirškintus kūnus, sulaiko nuo
jungimosi prie jų? Kas žino? Galbūt kai kurios iš jų suuodžia pavojų ir paprasčiausiai
pasišalina. Kai buvome niekuo nenusikaltę, sveiki vaikai ir mėgavomės gimtadienių
šventėmis, valdėme stresus be alkoholio, nikotino ar kitų narkotikų, ar tuo metu šio
pasaulio dėdės Tedai sulaikė mus nuo jungimosi prie 90% geriančios visuomenės? Kas
žino? Galbūt nuolatinis alkoholikų keliamas triukšmas ir šlykštus pagiriotų žmonių
kvapas sulaikė kai kuriuos iš mūsų nuo pakliuvimo į spąstus. Galų gale juk 10%
žmonių nepatenka į juos. Bet kai kartą suprasite, kokie klastingi šie spąstai yra iš tiesų,
tuomet stebėsitės, kaip kas nors apskritai sugeba jų išvengti.
Net jei jums sunku pritarti manajam vabzdžiais mintančio augalo ir alkoholio
spąstų palyginimui, pagrindinis analogijos tikslas yra apsvarstyti mintį, kad mes visiškai
niekada nesugebėjome savęs kontroliuoti, arba pakreipti mintis ta linkme, kad tarp
alkoholikų ir saikingai išgeriančių žmonių nėra įgimtų skirtumų. Ar visi geriantieji nėra
lyg musės, esančios skirtingose kelio atkarpose, kai keliaujama vabzdžiaėdžio augalo
nuožulniu vidumi žemyn?
„Tačiau jei alkoholio gėrimas yra neišvengiamas smukimas palaipsniui į nelaimę, kaip
tuomet dauguma geriančiųjų niekada netampa alkoholikais, ir kaip paaiškintumėte tai, jog močiutė,
kuriai 70 metų, per Kalėdas išgeria taurę raudono vyno ir toliau visus metus į burną neima nė
lašo?“
Malonu, kad uždavėte tokį klausimą. Jei atrodau panašus į politiką, tai prižadu
neišsisukinėti nuo atsakymo. Mano žmona Džoisė teigia, kad per televizijos ir radijo
interviu aš dažnai neatsakau į man užduotus klausimus. Tai apgalvota gudrybė, kurią
nukopijavau iš politikų, ir ji yra labai naudinga. Žinoma, jų motyvas yra išsisukti nuo
atsakymo, o maniškis yra altruistinis. Taip elgiuosi, norėdamas išvengti vertingo eterio
laiko švaistymo, todėl neatsakinėju į kvailus klausimus, panašius į „Ar rūkymas kenkia
sveikatai?“, kurie tik priverstų žiūrovus perjungti kitą kanalą.

29. - 29 -
Laimė, man nereikia griebtis tokios taktikos šioje knygoje, nes mano padėtis
pavydėtina – galiu uždavinėti klausimus ir pats į juos atsakinėti. Galite įtarti, kad aš
vengsiu klausimų, į kuriuos negalėčiau atsakyti. Pažadu to nedaryti dėl vienos
paprastos priežasties – tai nepadėtų nei jums, nei man. Kaip aš galėčiau jums suteikti
galimybę iš esmės perprasti alkoholio spąstus, jei neatsakyčiau į visus svarbius
klausimus ar nepaaiškinčiau nesuprantamų minčių? Klausimai, kuriuos pateikiu, yra
tokie, kokius, įtariu, norėtumėte užduoti tuo metu. Be jokios abejonės, jūs turite dar
daug kitų klausimų. Jei jie aktualūs, tai toliau į juos bus atsakyta. Tai kitas klinikų
privalumas: į svarbius klausimus gali būti atsakyta iš karto. Skaitydamas knygą turite
būti kantrus.
Nei daktaras Barnardas, nei AA nepaaiškina, kodėl tapti alkoholiku gali
prireikti nuo 2 iki 60 metų gyvenimo tarpsnio. Jei egzistuotų panašus augalas į
mintantįjį vabzdžiais, tačiau mistų žmonėmis, mes visi nuslystume žemyn daugmaž
vienodu tempu. Tačiau alkoholio spąstai, nors jų veikimo principai panašūs, yra kur
kas sudėtingesni daugiausia dėl to, kad kiekviena auka krinta į spąstus unikaliai.
Greitis, kuriuo nusileisite žemyn, priklauso nuo nesuskaičiuojamos daugybės
aplinkybių. Pačios paprasčiausios yra šios: kaip jūs išauklėtas; ar jūsų tėvai gėrė ir ar
patys skatino jus išgerti; jūsų draugai ir kolegos; jūsų pomėgiai ir laisvalaikis; jūsų
fizinis atsparumas nuodams ir jūsų finansinės galimybės. Net jūsų išpažįstama religija
gali turėti didelės įtakos: tarp musulmonų yra mažai alkoholikų, jų šalyse tai retas
reiškinys dėl visiems suprantamų priežasčių.
Kaipgi močiutė sugebėjo siurbčioti nektarą, nenuslysdama žemyn nė per
sprindį? Ką gi, laimė, dauguma iš mūsų gali prisiminti, kad pirmasis alkoholinis
gėrimas neturėjo nieko bendra su nektaru. Toli gražu, jis buvo bjaurus. Nereikia ilgai
stebėti, kad pamatytume, jog močiutė negurkšnoja gėrimo dėl to, kad juo mėgautųsi ar
kad jo skonis būtų nuostabus. Greičiausiai ji taip elgiasi dėl to, kad neatrodytų, jog
kažko trūksta. Labai didelė tikimybė, jog ji taip elgiasi norėdama, kad likusieji šeimos
nariai jaustųsi patogiai. Jūs turbūt pastebėjote, kaip nejaukiai jaučiasi rūkaliai arba
geriantieji, kai jų kompanijoje yra nerūkantis ar negeriantis asmuo. Tai lyg ore tvyranti
vestuvinių pusryčių įtampa, kai juose dalyvauja ir pastorius. Vos tik jis išvyksta, visi
gali atsipalaiduoti ir elgtis įprastai. Taip pat jūs turbūt pastebėjote, kad močiutė net
nebaigia savo taurės. Dėl tokių pačių priežasčių ji galbūt net surūkytų cigaretę. Kai ji
taip pasielgia, stebėkite paliktos nuorūkos ilgį.
Dabar akimirkai užmirškite alkoholį ir sutelkite dėmesį į musę ir į vabzdžiais
mintantį augalą. Apsvarstykite šį klausimą: kuriame tarpsnyje musė nustojo save
kontroliuoti? Ar tai buvo tada, kai ji įslydo į virškinimo sultis? Ne, akivaizdu, kad tai
įvyko prieš tai. Ar tai buvo tada, kai ji mėgino nuskristi ir pastebėjo, kad nebegali
pakilti? Ne, tą akimirką ji tik susivokė, kad prarado savikontrolę.
MUSĖ SAVĘS IŠ VISO NIEKADA NEKONTROLIAVO!
Tą akimirką, kai iki jos atsklido nektaro aromatas, augalas jau kontroliavo musę.
Tai plėšrūniška prigimtis, ir musė neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik paklusti įgimtiems
instinktams. O saracėnija iš prigimties tokia išradinga, kad ji net nepraranda masalo.
„Tačiau mes, žmonės, esame protingi sutvėrimai ir galime laisvai pasirinkti. Mes galėtume
pergudrauti augalą. Galėtume laižyti nektarą ir pasišalinti, kol dar nebūtų per vėlu.“

30. - 30 -
Bijau, kad nepastebite kai kurių labai svarbių alkoholizmo ir vabzdžiais
mintančio augalo skirtumų. Alkoholio spąstai nedvelkia jokiu nektaru. Alkoholis yra
stiprus nuodas. Alkoholio apgauti nepavyks. Priešingai:
ALKOHOLIS APGAUDINĖJA JUS!
„Tačiau nėra abejonių, kad saikingai vartojamas alkoholis turi daug privalumų.“
Sakyčiau, yra daug abejonių. Tačiau nesupainiokime klausimų, aiškindamiesi
reikalus ne iš eilės. Mes lyginame žmogų, geriantį alkoholį, su muse, papuolusia į
saracėniją. Alkoholio spąstai yra paspęsti taip, kad įkalintų žmones, ir 90% suaugusiųjų
geria alkoholį. Tai yra faktas, todėl nešvaistykime laiko dėl jo ginčydamiesi. Spąstai
sukonstruoti taip, kad įkalintų žmones visam gyvenimui, nes verčia patikėti, kad jie
patys nusprendžia gerti ir kad jie kontroliuoja padėtį. Galų gale, kodėl kuris nors
geriantysis norėtų mesti, jei mėgaujasi gėrimu ir tai nesudaro jam jokių problemų? Bet
kai jie pasiekia tą stadiją, kurioje praranda automobilį, darbą, šeimą ir namus – kai jau
akivaizdžiai aišku, kad alkoholis griauna jų gyvenimą – kodėl net ir tokiu metu, kai jie
turėtų labiausiai norėti mažinti išgeriamą kiekį ar liautis gėrę visai, jie neugdo savo
valios ir to nemeta?
„Nes per daug vėlai sugalvojo atsigręžti?“
Ne, bėda kita. Per vieną naktį jie negalėjo taip akivaizdžiai prarasti sugebėjimo
save kontroliuoti. Visiškai aišku, kad jie kovojo nesėkmei pasmerktą mūšį metų metus:
aišku visiems, išskyrus pačius geriančiuosius. Argi ne tai būdinga visai narkotinei
priklausomybei, ar tai būtų nikotinas, heroinas ar dar kas nors kita? Tokia visų
narkotikų prigimtis: kuo labiau jie jus nutempia žemyn, tuo aiškiau pastebimas jų
poreikis. Kuo didesnis atrodo šis poreikis, tuo labiau jums reikia stengtis jį apginti
teisinantis – sau ir visiems kitiems, kad kontroliuojate situaciją. Bet kam taip reikėtų
elgtis, jei iš tiesų viską kontroliuotumėte? Jūs nepraradote gebėjimo kontroliuoti:
JŪS NIEKADA SAVĘS IR NEKONTROLIAVOTE!
Mes įvardijome alkoholiką kaip geriantįjį, kuris prarado savikontrolę. Dabar
pakoreguokime apibrėžimą į tokį:
ALKOHOLIKAS – GERIANTIS ŽMOGUS,
SUVOKIANTIS, KAD NEGALI SAVĘS KONTROLIUOTI
Galbūt jūs dar nesate įsitikinęs, kad niekada savęs nekontroliavote. Jeigu taip,
nenusiminkite, mes imsimės šio reikalo tolesniame skyriuje. Tačiau ar tokią idėją taip
sunku pripažinti? Galų gale juk nepraėjo milijonas metų nuo to laiko, kai negeriantys ir
nerūkantys suaugę vyrai buvo daug kur laikomi keisti ir nedraugiški. Galbūt mes
nebuvome tokie nemandagūs, kad iš tiesų juos išvadintume bailiais ir silpnuoliais,
tačiau dažniausiai būtent tokiais jie buvo laikomi. Tačiau per keletą pastarųjų
dešimtmečių požiūris į rūkymą visiškai pasikeitė. Didžioji dalis rūkalių patys žvelgia į jį
kaip į asocialų elgesį, ir šioje planetoje jums nepavyktų rasti tokių tėvų, kurie
nesipriešintų minčiai, kad jų vaikai ar anūkai taps priklausomi nuo cigarečių. Net

31. - 31 -
rūkaliai atvirai atkalbinėja savo vaikus nuo rūkymo. Ar tai nereiškia, jog kiekvienas iš
tų rūkančių tėvų svajoja, kad geriau jau patys niekada nebūtų pradėję rūkyti? Ar iš to
negalima daryti išvados: jie rūko ne dėl to, kad patys taip nusprendė, bet kad įkliuvo į
spąstus?
Kol rūkymas nebuvo tapęs visiškai asocialus, gydytojas mano draugui pasakė,
kad jeigu pastarasis nemes rūkyti, tai netrukus mirs. Jis atvirai prisipažino, kad pavydi
mums, rūkantiesiems, o mes slapta jo gailėjomės. Dabar padėtis visiškai pasikeitė.
Niekas nepavydi rūkaliui, ir nors daugelis rūkalių su tuo nesutiks, tačiau visi žinome,
jog tikroji priežastis, dėl kurios suaugusieji ir toliau rūko, yra ta, kad jiems nepavyko
mesti, arba jie tiki, kad nerūkydami negalės mėgautis gyvenimu ar susidoroti su įtampa.
Ar pamačius paauglį, rūkantį pirmąsias cigaretes, jūsų reakcija būna: stenkis ir toliau,
sūneli, tai tau suteiks daugybę metų malonumo, ar vis dėlto: tu, nelaimingas mulki, jei
tik žinotum, į ką veliesi! Ar toks paauglys neatrodo panašus į musę, tūpiančią ant
saracėnijos?
Koks, jūsų manymu, buvo realistiškesnis rūkymo suvokimas: holivudiškasis,
vyravęs prieš keletą metų, ar dabartinis, jog tai yra bjaurus, šlykštus ir nesveikas
užsiėmimas? Ar per daug noriu, kai prašau jus patikėti, kad paaugliai,
eksperimentuodami ir gerdami savo pirmuosius alkoholinius gėrimus, nekontroliuoja
savęs labiau, nei musė tūpianti ant saracėnijos? Nors akimirką sutikite, kad tokia yra
tikroji situacija. Jeigu taip, mūsų alkoholiko apibrėžimas, kad tai yra „geriantis žmogus,
suvokęs, kad negali savęs kontroliuoti“ parodo alkoholiką visiškai kitoje šviesoje!
Visų pirma, tai reiškia, kad jūs jau šiek tiek lenkiate visus tuos saikingai
geriančiuosius, kuriems taip pavydi alkoholikai. Galų gale dauguma tų saikingai
išgeriančiųjų net nesuvokia, kad turi problemą. Todėl jų šansai su ja susidoroti yra
lygūs nuliui – žmonės nesiima kovoti su problemomis, kol nesuvokia, jog jos
egzistuoja. O jei jie ir įtars, kad turi bėdų, jie praras net mėgavimosi iliuziją.
Jie dar praleis daugybę metų, laikydami save saikingai išgeriančiais, o ir kiti juos
tokiais laikys. Ne tik AA ar jūsų gydytojas negali pasakyti, ar jūs alkoholikas, ar ne.
Dalis bet kurio priklausomybę sukeliančio narkotiko išradingumo – apkvailinti jus, kad
patikėtumėte, jog gyvenimas be jo jau nebebus toks malonus ir/ar kad jūs būsite
mažiau pajėgus įveikti stresą. Štai kodėl net tada, kai įtariame, jog galbūt turime
problemą, sutelkiame visą išmoningumą ieškodami pasiteisinimų ir siekdami save
įtikinti, kad tikrai save kontroliuojame. Kitas etapas – suvokti, kad problema iš tiesų
egzistuoja, tačiau ji nėra tokia rimta, kad reikėtų ją šalinti. Dar kitas etapas – suvokti,
kad problema pakankamai rimta ir reikėtų jos imtis, tačiau dabar nėra tam tinkamas
laikas.
Žinoma, aš pasakoju jums tai, ką jau ir patys žinote. Visi geriantieji pereina
šiuos etapus – pirma įtaria, o po to ir suvokia, kad turi bėdą, tada apsimetinėja, kad iš
tiesų jos nėra: AA tai vadina „neigimu“! Iš tiesų visa tai yra nesąmonė – kaip galite
apsimesti, kad problemos nėra, jei tam tikrą laikotarpį suvokiate, kad ji yra? Esmė ta,
kad gali prireikti daugelio metų, kol nuspręsite, ar jūs iš tiesų alkoholikas. Aš noriu, jog
suvoktumėte, kad jau padarėte milžinišką žingsnį pirmyn. Jūs, suvokęs, kad problema
egzistuoja, ne tik lenkiate saikingai išgeriančiuosius, bet taip pat žengėte labai svarbų
žingsnį pripažindamas šį faktą ir nuspręsdamas kažką daryti. Tai, kad skaitote šią
knygą, tik patvirtina šį faktą.
„Kiekviena diena – tai pirmoji jūsų likusio gyvenimo diena.“ Tai nuvalkiota
frazė, tačiau ji yra teisinga. Noriu, kad nuošalyje paliktumėte kaltinimus sau už viską,
ką jums pridarė alkoholis, tegu tai lieka praeityje. Jūs nepiktnaudžiavote alkoholiu;

32. - 32 -
priešingai, tai jis jumis piktnaudžiavo. Šiame etape niekas iš jūsų negali tikėtis daugiau
nei stengiatės dabar, net jūs pats, todėl susitelkime į sėkmę.
Aš jau minėjau, kad nekenčiu žodžio „alkoholikas“ ir automatiškai klijuojamos
etiketės. Nors aš ir toliau jį vartosiu, taip elgsiuos grynai tik dėl to, kad būtų galima
tiksliau vieniems kitus suprasti. Leiskite pabrėžti, kad aš nekenčiu paties žodžio, o ne
žmonių, kuriuos taip vadina. Aš nematau nieko gėdingo žmoguje, kuris vadinamas
alkoholiku. Galbūt kiti žmonės žvelgia kitaip, tačiau velniai jų nematė! Šiame etape
man rūpi tik tiek, kad jūs atsikratytumėte gėdos jausmo prieš save patį. Neabejoju, kad
jums, kaip ir man, gėrimas pridarė daug nepatogumų, kurių gėdijatės. Galbūt jūs dar
labiau gėdijatės to, kas liko nepadaryta, galbūt net to, kad nesugebėjote pats išspręsti
šios problemos. Galbūt šiame etape jums bus sunku pripažinti, bet neturite priežasčių
jaustis kaltesnis už musę, kad ją suviliojo nektaras. Primenu: trečias nurodymas buvo
pradėti skaityti džiugiai nusiteikus. Tai esminė gydymo dalis, o jei niekinate save, jums
nepavyks nusiteikti džiugiai. Galbūt įtariate, kad prašau atleisti sau visas nuodėmes,
nes noriu padidinti savo sėkmės rodiklius. Jei manyčiau, kad tai jums padės, tai taip ir
padaryčiau. Laimė, man nėra jokio reikalo tą daryti. Tuo metu, kai būsite perskaitęs
visą knygą, jūs suvoksite, kad tikrasis šių nuodėmių kaltininkas buvote ne jūs, o
alkoholis, ir kad buvote auka, o ne nusikaltėlis. Labiausiai džiuginantis dalykas yra tas,
kad naudodamiesi „Lengvu būdu“ atsikratysite ne tik šios problemos, bet ir kaltės
jausmo ir atgausite savigarbą. Kai tą padarysite, vėliau sulauksite ir kitų pagarbos.
Norėčiau apibrėžti dar porą terminų, kuriuos vartosiu, tačiau ne dėl to, kad neturėčiau
žodyno, o dėl to, kad visuomenė visiškai neišprususi apie alkoholizmą ir žalingus
potraukius. Skirtingi žodynai pateikia skirtingus ir dažnai klaidinančius apibrėžimus.
Pateikiu šiuos apibrėžimus grynai dėl to, kad kalbėdami tiksliau suprastume vieni kitus
ar bent jau suprastumėte, ką turiu omenyje juos vartodamas:
SVEIKSTANTIS ALKOHOLIKAS: asmuo, kuris ketina daugiau niekada
nebegerti alkoholio.
BUVĘS ALKOHOLIKAS: asmuo, kuris sirgo alkoholizmu, o dabar yra
visiškai sveikas.
Buvusio alkoholiko apibrėžimo pateikimas dar nereiškia, kad tikiuosi, jog jau
patikėjote paprasto ir lengvo būdo juo tapti egzistavimu. Man greičiausia reikės dar
daug nuveikti, norint jus tuo įtikinti.
Tikroji analogijos su vabzdžiais mintančiu augalu paskirtis – paprasčiausiai
parodyti, kaip musė apsigauna, jog ji viską visiškai kontroliuoja, o iš tikrųjų yra
priešingai, ir atskleisti, kad narkotikų padariniai yra tokie patys. Musės problema yra
fizinė ir jai nėra šansų išsigelbėti. Alkoholio gėrimo padariniai taip pat yra fiziniai, bet,
jūsų laimė, spręsti šią problemą padeda protas, o vaduotis iš alkoholio spąstų niekada
nebūna per vėlu. Tai net labai lengva, kai tik sužinote, kaip tą daryti! Dar prašau
įsidėmėti, kad vaduotis:
NIEKADA NEBŪNA PER ANKSTI!
Dabar palankus metas apsvarstyti kitų, medicinos profesijos žinovų, teikiamą
patarimą ir iš arčiau pažvelgti į:
KALĖJIMĄ

33. - 33 -
5. Kalėjimas
Įsivaizduokite, kad jūs – grafas Montekristas, jau 25 metus kalite drėgname
požemyje, o grafienė nerimauja dėl jūsų sveikatos, todėl prikalbino gydytoją jus
apžiūrėti. Tarkime, jis jums pasako:
„Klausykite, čia siaubingai drėgna, yra didelė tikimybė, kad susirgsite plaučių uždegimu, be
to, jūs per mažai maitinatės. Elgiatės labai neapdairiai. Ar bent nutuokiate, kokį siaubą keliate
savo šeimai? Kodėl negalite pabūti šaunus vyrukas ir išeiti iš čia visiems laikams? Jei išeiti visiems
laikams nenorite, tai bent jau pamėginkite čia leisti mažiau laiko.“
Toks patarimas jums pasirodytų ne tik perdėtai globėjiškas, tačiau ir patį
gydytoją laikytumėte visišku idiotu, ir neabejoju, kad tai jam išrėžtumėte tiesiai į akis.
Gydytojas elgiasi perdėtai globėjiškai ir vienodai kvailai tada, kai smarkiai
geriančiam žmogui kalba, jog šis nesulauks penkiasdešimties, jei nesiliaus gerti ar bent
jau nemažins alkoholio vartojimo. Galbūt ginčysitės, jog toks patarimas nei
persūdytas, nei kvailas; priešingai – jis labai geras. Perdėtas globėjiškumas tas, kad
gydytojas žino, jog pacientas puikiai suvokia tiek gėrimo pasekmes, tiek būtinybę
spręsti problemą. Iš karčios patirties gydytojas taip pat žino, jog į patarimą, kad ir koks
protingas jis būtų, greičiausiai bus neatsižvelgta. Žvelgiant iš tokio taško, atrodo, kad
pacientas yra neįtikėtinai kvailas.
Tačiau iš tikrųjų nei gydytojas, nei pacientas nėra kvaili. Iš tiesų tėra vienas
tikras kaltininkas. Ne, tai ne alkoholis, o neišmanymas, kuriuo šis apsuptas. Tai
klaidingas požiūris, kad mes geriame, nes patys taip nusprendžiame. Jei geriantieji,
rūkantieji ar priklausantieji nuo dar ko nors vartoja atitinkamus narkotikus, nes
apsisprendžia patys, tai kodėl jiems būna taip sunku mesti ar mažinti vartojimą? Jei jau
nusprendžiate ką nors daryti, tai, pagal šią logiką, taip pat privalote turėti ir galimybę
nuspręsti ko nors nedaryti arba daryti tai rečiau.
Jei alkoholikas mėgina susilaikyti arba gerti mažiau, bet nesugeba, vadinasi, jis,
be jokios abejonės, yra įkalintas lyg grafas Montekristas požemyje. Priežastis, kodėl
mes negalime to aiškiai suvokti, yra paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad žmonės patys
apsisprendžia gerti, todėl atrodo, kad alkoholikas vienu metu yra ir kalinys, ir kalėjimo
prižiūrėtojas. Tai netiesa! Jis yra nelaiminga auka, įviliota į pačius klastingiausius
spąstus, kuriuos paspendė žmogus kartu su gamta: NARKOTIKŲ SPĄSTUS. Jis taip
patikimai įkalintas, lyg būtų užrakintas plieniniame aptvare. Galbūt jums atrodo, kad
mano argumentas yra suktas. Galų gale juk milijonai žmonių sugebėjo mesti gerti ir/ar
rūkyti, ir aš negaliu paneigti šio visiems žinomo fakto. Šie žmonės su džiaugsmu jums
teigs, kad tai gali būti nelengva, bet jei įdėsite truputį valios pastangų ir disciplinos, tai
ir jums gali pasisekti. Tą patį jums sakys giminės, draugai ir gydytojas.

34. - 34 -
Dar vienas visų pripažintas klaidingas įsitikinimas: kad pavyktų kontroliuoti
alkoholio kiekį arba visai negerti, reikia valios pastangų. Šis nuomonė taip įsišaknijusi,
kad jums turbūt bus labai sunku patikėti, jog valios pastangos su tuo neturi nieko
bendra. Mane patį tai statė į labai keblią padėtį. Dauguma mano draugų ir kolegų,
kuriuos laikiau silpnos valios žmonėmis, galėjo kontroliuoti gėrimą ar visiškai liautis
gerti. O kodėl aš negalėjau? Iš kitų savo gyvenimo sričių patirties žinojau, kad esu
stiprios valios asmuo. Šiuo atžvilgiu man pasisekė būti geroje kompanijoje. Nueikite į
AA susitikimą ir greitai pastebėsite, kad dauguma jo dalyvių yra iškilūs ir sėkmės
lydimi žmonės, na, bent jau tokie buvo, kol alkoholis neperėmė jų savo žinion. Turbūt
tai viena priežasčių, dėl ko AA tiki, jog alkoholikai iš prigimties turi fizinių ir protinių
trūkumų.
Vėliau aš paaiškinsiu, kodėl valios pastangos jums nepadės labiau, nei padėtų
musei kapstytis iš saracėnijos. Tačiau musė, jei suprastų, kaip veikia spąstai, galėtų
išsivaduoti, kol dar nebūtų per vėlu. Net jei valios pastangos ir padėtų, ar tai iš tiesų
kažką keistų? Tarkime, mūsų nesugebėjimas valdyti potraukį yra susijęs su valios
trūkumu. Kokia prasmė siūlyti pasitelkti tai, ko mes neturime? Nors toks pasiūlymas
turėtų suteikti mums vilties, tačiau jis yra blogesnis už bevertį. Kodėl mes
nekritikuojame „ekspertų“, teikiančių mums tokius patarimus? Nes ir patys tikime, kad
sprendimas slypi valios pastangose . Mums jau ir taip trūksta savigarbos, ir nebus nė
kiek lengviau, jei kiti žmonės, o tuo labiau mes patys, laikysime save skystablauzdžiais.
Ar kada mėginote liautis gerti, sudarydamas visų gėrimo minusų sąrašą? Tai
atrodo logiškas būdas ir jis dažnai rekomenduojamas, tačiau, kaip netrukus pastebėsite,
pasiūlymai, bendrai teikiami visuomenės, taip pat ir vadinamųjų ekspertų, siekiant
padėti atsikratyti alkoholio, iš tiesų viską tik apsunkina. Sąraše yra nurodyti tokie ir
panašūs dalykai:
1. Daug geriančio žmogaus vidutinė gyvenimo trukmė yra 20 metų trumpesnė nei
negeriančio.
2. Vidutiniškai geriantis žmogus per gyvenimą alkoholiui išleidžia 100 000 svarų
sterlingų.
3. Alkoholis naikina smegenų ląsteles.
4. Alkoholis yra viena iš impotencijos priežasčių.
Daugiau nebetęsiu, nes dar pagalvosite, kad pasitelkiau šoko terapiją. Niekas
negalėtų būti klaidingiau. Mintis, kurią noriu perteikti, – toks sąrašas viską tik
apsunkina. Galbūt keletą dienų jis gali padėti atsispirti pagundai, ir aš neneigiu, kad kai
kurie „sveikstantys alkoholikai“ sugeba „išlikti sausi“ pasitelkdami tokias metodikas.
Tačiau jiems pavyksta nepaisant jų, o ne dėl jų.
Argumentacija sudaryti sąrašą yra tokia, kad vos pajusite pagundą, jį
išsitraukiate, perskaitote ir pagalvojate: „Nebūk kvailas!“ Tai padeda išsklaidyti
pagundą. Tačiau tik laikinai. Jūs pasikliaujate valios pastangomis, ir galiausiai ateis
diena, kai taip aktyviai nebesipriešinsite. Jūs susigundysite ir pagalvosite: „Velniop tą
sąrašą – MAN REIKIA IŠGERTI!“ Jūs išsitraukiate sąrašą, tačiau ne tam, kad jį
perskaitytumėte, o tam, kad suplėšytumėte į skutelius.

35. - 35 -
Kodėl tai nepadeda? Dėl tos pačios priežasties, kad gydytojo patarimas yra
blogesnis už bevertį: nes mes negeriame dėl tų priežasčių, dėl kurių turėtume negerti!
Toks patarimas gali nuteikti mus norėti išsikapanoti iš savo bėdos, bet nepadeda to
padaryti. Vienintelis tikras kelias – pašalinti priežastis, dėl kurių mes geriame arba
išgeriame per daug. Iš tiesų, visos metimo priežastys tik apsunkina užduotį. Kai
kuriems žmonėms būna sunku suvokti šią mintį. Tačiau ar faktai apie nutukimo
pavojų panaikina potraukį valgyti? Žinoma, ne! Tai uždraustojo vaisiaus sindromas: jie
tik padaro maistą dešimt kartų vertingesnį nei jis buvo prieš tai. Kuo labiau susitelkiate
į siaubingus alkoholio gėrimo trūkumus, tuo stipriau kita jūsų proto dalis teigs:
„Tikriausiai alkoholis suteikia didžiulį malonumą ir duoda daug naudos, nes kitaip aš jo
negerčiau ir likusieji 90% žmonių taip pat to nedarytų.“
O jei pasiektumėte tą stadiją, kai daugiau nebegalėtumėte savęs apgaudinėti, kad
jis suteikia jums malonumo ar yra ramstis:
„Turbūt ši velnio sėkla giliai įsišaknijo manyje, kitu atveju galėčiau liautis gėręs ir kiti
chroniški alkoholikai galėtų padaryti tą patį.“
Kuo labiau susitelkiate į priežastis, dėl kurių turėtumėte negerti, tuo liūdnesnis
ir kažko netekęs jaučiatės tais periodais, kai negeriate (uždraustojo vaisiaus sindromas),
ir tuo kvailiau jausitės gerdamas (kaltės kompleksas).
Tačiau tikroji priežastis, kodėl sutelkus dėmesį į gėrimo blogybes sunkiau
pavyksta kontroliuoti save, yra ta, kad jūs sutelkiate visas savo pastangas į problemą,
lyg joje pačioje būtų ir atsakymas. Pritarti šiai minčiai taip pat gali būti sunku, tačiau
labai svarbu, kad suvoktumėte ją nuo pat pradžių. Sugrįžkime prie grafo. Tarkime, kad
jis atkreipė dėmesį į gydytojo patarimus ir visą laiką, kai nemiega, mąsto, koks
apgailėtinas yra gyvenimas kalėjime. Ar tai padės jam išsivaduoti? Žinoma, ne! Tai gali
padidinti jo troškimą vaduotis, tačiau juk troškimas jau ir taip buvo. Viskas, ko jam
reikia, – susitelkti į tai, kaip jis ketina išsivaduoti, ir kiekviena akimirka, kai jis
koncentruojasi į kodėl, sutrukdo jam tą padaryti, o tai tik dar labiau apsunkina pasiekti
tikslą.
Grafo situacija gana aiški. O kodėl tą patį taip sunku įžvelgti mąstant apie
gėrimo problemą? Dėl iliuzijos, kai atrodo, kad geriantysis tuo pat metu yra ir kalinys,
ir kalėjimo prižiūrėtojas. Kalinys – tai ta mūsų proto dalis, kuri ieško būdų, kaip išeiti
iš kalėjimo. Kalėjimo prižiūrėtojas – tai ta proto dalis, kuri neleidžia to padaryti.
Kadangi tai yra vienų ir tų pačių smegenų dalys, mes tikime, jog, sutelkus pastangas į
kalėjimo blogybes, kalėjimo prižiūrėtojas pasigailės ir paleis į laisvę.
Jei ši mintis jums atrodo miglota, nenusiminkite. Jei jau būtumėte radęs išeitį,
tai neskaitytumėte šios knygos. Mes abu žinome, kad pasaulyje yra milijonai kitų
žmonių, turinčių tą pačią bėdą. Žmonių, primygtinai norinčių riboti vartojimą, bet
pastebinčių, kad negali to padaryti. Priimkime šį neginčijamą faktą, kad kol jūs nerasite
sprendimo, tol būsite visiškai įkalintas kaip ir grafas Montekristas. Ar grafui reikia, kad
kas nors jam pasakotų, koks apgailėtinas gyvenimas kalėjime? Ar žmogui, netekusiam
darbo, namų ir šeimos, dar reikia sudarinėti kažkokį sąrašą? Jis jau prarado visą
savigarbą, ir jam mažiausiai norisi kartoti sau, koks kvailas ar silpnavalis jis yra. Kai
gydytojas beria druską ant žaizdos, pasakodamas žinomus dalykus, tai nepadeda nė per
nago juodymą.

36. - 36 -
Apibendrinsiu šio skyriaus tris svarbiausias mintis:
1. Vienintelis būdas – pašalinti priežastis, kurios trukdo mums riboti alkoholio
vartojimą. Kokios tos priežastys? Pirmiausia – manymas, kad mums alkoholis yra
būtinas bendraujant su žmonėmis ir/ar susidorojant su gyvenimo įtampa ir nuovargiu.
Galbūt tikite, kad šie faktoriai yra nepaneigiami, todėl jie negali būti pašalinti? Tą mes
dar pamatysime. Prisiminkite, kad svarbiausia būti nusiteikus naujoms idėjoms. Tačiau
jei tikite, kad tų aplinkybių negalima pašalinti, tuomet lengva suprasti, kodėl žmonėms
būna taip sunku gerti mažiau ar liautis visiškai.
2. Pripažinkite paprastą ir neginčijamą faktą, kad jei jau bandėte mažinti ar visai
liautis gerti, bet jums nepavyko, tai esate įkalintas kaip ir grafas Montekristas.
3. Žmogui, pasiekusiam dugną, mažiausiai reikia kitų žmonių ar savo paties
priminimų, koks jis kvailas ir silpnavalis. Tai tik dar labiau apsunkina reikalą.
Todėl visas neigiamas mintis palikime nuošalyje! Jei jaučiatės kvailas, silpnas ir
stokojantis savigarbos, tučtuojau nustokite save kritikavęs. Ne jūs čia kaltas. Jūsų
negalima kaltinti labiau nei ko nors iš tų 90% kalinių, labiau nei musės, kad ji
vadovaujasi įgimtais instinktais. Ir atminkite, kad jei jau esate dugne, tai yra tik viena
kryptis, kuria galima keliauti. Viskas, ko reikėjo grafui Montekristui, kad galėtų kartą ir
visiems laikams išsivaduoti iš savo bėdos, – rakto nuo kalėjimo. Jūs jau laikote raktą
nuo savo kalėjimo. Laikykitės nurodymų, baikite skaityti visą knygą ir įgysite
neatidėliotiną ir nuolatinę laisvę. Nors alkoholis yra chemikalas ir sukelia fizinių
padarinių, tačiau rasti išeitį galima tik vadovaujantis protu:
„LENGVAS BŪDAS“ YRA TAS RAKTAS!
Beje, ar esate girdėjęs apie naujausią narkotiką? Jis vadinasi:
DŽIUGESYS