Dr. Ineta Krauls, LNB Bibliotekininkystės centras. Viešos interneto prieigos poveikis bibliotekų vartotojams: Lietuva Europos Sąjungos valstybių kontekste.

1. Viešos interneto prieigos
poveikis bibliotekų vartotojams:
Lietuva Europos Sąjungos
valstybių kontekste
Dr. Ineta Krauls
LNB Bibliotekininkystės centras

2. Pranešimo turinys
• Poveikio vertinimo tyrimai Lietuvos viešosiose
bibliotekose: projekto „Bibliotekos pažangai“
palikimas,
• Bibliotekų rinkodara ir poveikis visuomenei, arba
majonezo fenomenas,
• 17 ES valstybių viešos interneto prieigos ir IKT
bibliotekose tyrimas (B.ir M.Gatesų fondas, TNS,
LNB),
• Lietuvos viešos interneto prieigos ir IKT vartotojų
nuomonės tyrimas (lyginimas su ES vidurkiu).
2

3. Poveikio vertinimo tyrimai Lietuvos viešosiose
bibliotekose: projekto „Bibliotekos pažangai“
palikimas
•2008-2012 m. „BP“ iniciatyva atlikti 4 viešos
interneto prieigos (VIP) Lietuvos viešosiose
bibliotekose poveikio tyrimai,
Rezultatai:
viešųjų bibliotekų veikla turėjo svarbios
įtakos šalies socialinei pažangai, o plėtros
pagreitį įgavusios viešosios bibliotekos ir
pasibaigus projektui „Bibliotekos pažangai“
lieka išmanios visuomenės kūrimo epicentre.
3

4. Viešos interneto prieigos Lietuvos
bibliotekose poveikio vertinimo rezultatai
(2008-2012)
• Didesnės darbo užimtumo galimybės
• Dalyvavimas bendruomeniniame valdyme
• Geresnė prieiga prie mokymosi išteklių
• Geresnė prieiga prie sveikatos informacijos
• Geresnė socialinė komunikacija
• Pinigų ir laiko sąnaudų sumažinimas
4

5. Kodėl tiriame bibliotekų poveikį visuomenei?
Rinkodaros principai, arba Hellman‘s majonezo fenomenas
(Nedas Potteris, Jorko universitetas, JK)
5

6. Kodėl tiriame bibliotekų poveikį visuomenei?
Bibliotekų atstovavimo
(advocacy) principai:
-„Duok vargšui dolerį ir jis bus
doleriu turtingesnis, duok dolerį
turtingam ir jis tą dolerį
padvigubins“ (žydų išmintis);
-Atstovaujame savo interesus
parodydami veiklos rezultatus ir
naudą visuomenei;
-Partnerystė versle ir viešajame
sektoriuje - pagrįsta abipuse
nauda.
6

7. Bibliotekų ir kitų institucijų partnerystė –
nauda visuomenei
7

8. 8

9. 9

10. 10

11. Visuomenės požiūris į biblioteką (2008-2011 m.)
11

12. 17 ES valstybių VIP ir IKT bibliotekose
tyrimas: tikslas ir metodologija
Bilo ir Melindos Geitsų fondo užsakymu, bendradarbiaujant su LNB, ir
vykdant TNS 2012 m. rudenį atliktas mokslinis tyrimas 17-oje ES šalių,
siekiant nustatyti vartotojų požiūrį į viešąsias bibliotekas ir bibliotekų
naudojimo rezultatus.
Tyrimo tikslas – nustatyti poveikį, kurį ES viešosios bibliotekos daro VIP ir IKT
vartotojų gyvenimams.
Tyrimo metodai:
•Seminaras – diskusija tyrimo dalyviams;
•Statistinis tyrimas, skirtas pagrindiniams duomenims apie bibliotekas sugretinti;
•15-os metų ir vyresnių gyventojų reprezentatyviosios imties apklausa kiekvienoje iš
17-os šalių;
•kiekvienos iš 17-os šalių bibliotekų atlikta 15-os metų ir vyresnių bibliotekų vartotojų
bei viešos interneto prieigos (VIP) ir informacijos komunikacijos technologijų (IKT)
vartotojų apklausa;
•kokybinis bibliotekų vartotojų ir bibliotekų darbuotojų tyrimas.
12

13. Lietuvos viešosios bibliotekos ES
valstybių kontekste
Viešųjų bibliotekų panorama:
•Statistinio tyrimo skaičiavimais, Lietuvoje yra 1301
viešoji biblioteka, t.y.
10 000 gyventojų tenka 4,3 bibliotekų (ES vidurkis
– 1,3 bibliotekos 10 000 gyventojų).
Kompiuterių prieigą siūlo 96 % Lietuvos viešųjų
bibliotekų.
13

14. Lietuvos viešosios bibliotekos ES valstybių
kontekste: bibliotekų ir VIP/IKT naudojimas
• Lietuvoje per pastaruosius 12 mėnesių viešąja biblioteka naudojosi apie 0,6
mln. suaugusiųjų, maždaug ketvirtadalis (24 %) suaugusiųjų šalies gyventojų
(Europos vidurkis – 23 % visų suaugusiųjų gyventojų).
• Lietuvoje labiau negu pagal ES vidurkį tikėtini VIP naudotojai buvo moterys, 15–
24 metų amžiaus asmenys, kaimo vietovių gyventojai ir dar tebesimokantieji.
• ES, o ypač Lietuvoje, pagrindinis VIP naudotojų motyvas buvo nemokamas
paslaugos pobūdis. Palyginus su ES, VIP naudotojai Lietuvoje dažniau
minėdavo šias priežastis naudotis kompiuteriais viešosiose bibliotekose: dėl
gaunamos bibliotekose darbuotojų pagalbos; dėl galimybės dirbti su draugais
arba kitais žmonėmis; prieiga prie geresnės programinės bei techninės įrangos.
• Apie 0,1 mln. Lietuvos VIP naudotojų niekur kitur neturėjo interneto prieigos
arba nemokamos interneto prieigos išskyrus kaip viešosiose bibliotekose.
• VIP paslaugai Lietuvos vartotojai suteikė šiek tiek didesnę vertę negu
vidutiniškai ES. Lietuvoje 99 % VIP naudotojų teigė, jog bibliotekos kompiuterių
ir interneto ryšio paslaugos yra vertingos, palyginti su 92 % visų ES VIP
naudotojų. Du penktadaliai (39 %) Lietuvos VIP naudotojų nurodė, kad ši
paslauga yra itin vertinga. Tai atitiko ES 36 % vidurkį.
• Daugelį vartotojų labai tenkino kompiuteriai ir interneto ryšys viešosiose
bibliotekose – Lietuvoje buvo patenkinti 93 % naudotojų.
14

15. 15

16. 16

17. Lietuvos viešosios bibliotekos ES valstybių
kontekste: neformalus mokymasis, darbinė
veikla bibliotekose
• Saviugda ir neformalusis mokymasis
• Lietuvoje per pastaruosius 12 mėnesių mokymo veikloje
bibliotekose dalyvavo trys ketvirtadaliai (75 %) bibliotekų
vartotojų. Tai gerokai daugiau nei ES 25 % vidurkis.
• Užimtumas ir VIP naudojimas darbui
• Maždaug pusė (49 %) Lietuvos VIP naudotojų per pastaruosius
12 mėnesių pasinaudojo bibliotekos kompiuteriais, kad
palaikytų kokią nors su darbo užimtumu susijusią veiklą. Tai
daugiau nei ES 30 % vidurkis. Ši dalis reprezentuoja apytikriai
0,1 mln. Lietuvos VIP naudotojų, kurie naudojo VIP veiklai,
susijusiai su darbo užimtumu.
• Per pastaruosius 12 mėnesių 12 000 Lietuvos VIP naudotojų
pasinaudojo VIP, kad pateiktų prašymus priimti į darbą, o
maždaug 4000 suaugusiųjų tokiu būdu sėkmingai užsitikrino
darbo vietas.
17

18. 18

19. 19

20. Lietuvos viešosios bibliotekos ES valstybių
kontekste: e-vyriausybė ir aktyvus pilietiškumas
• Per pastaruosius 12 mėnesių maždaug vienas iš keturių (24 %)
Lietuvos VIP/IKT naudotojų pasinaudojo VIP sąveikai su valdžios
institucijomis. Toks pat yra ir ES vidurkis (24 %). Lietuvos VIP
naudotojai daug labiau nei ES naudojosi VIP, kad pasiųstų ir (arba)
užpildytų savo mokesčių deklaracijas (9 % ir atitinkamai 2 %), tačiau
mažiau, kad gautų informaciją iš valdžios institucijų oficialių svetainių
(12 % ir atitinkamai 17 %).
• Iš viso per pastaruosius 3 mėnesius VIP dalyvavimui pilietinėje
veikloje pasinaudojo 42 % Lietuvos VIP naudotojų. Tai daugiau nei ES
naudotojų vidurkis (26 %).
• Trys labiausiai paplitusios bendruomeninio dalyvavimo veiklos, kurias
paminėjo maždaug vienas iš penkių Lietuvos bibliotekų vartotojų,
buvo:
– komentarų pilietiniais arba politiniais klausimais skaitymas ir rašymas
interneto svetainėse (22 % Lietuvoje, palyginti su 14 % ES),
– informacijos apie vartotojų ir (arba) įstatymines teises paieška (20 %
Lietuvoje, palyginti su 11 % ES)
– informacijos apie vietos, nacionalinių arba ES valdžios institucijų veiklą
arba politiką (18 % Lietuvoje, palyginti su 10 % ES) paieška.
20

21. 21
Elektroninė valdžia – sąveika su valdžios
institucijomis per pastaruosius 12
mėnesių
VPK naudojimas aktyvaus pilietiškumo
veiklai per pastaruosius 3 mėnesius
4
5
2
17
12
11
24
6
8
9
12
14
14
24
Pasidalijo savo nuomone arba
įžvalgomis su valdžios
institucijomis
Bet kuriuo kitu būdu internetu
bendravo su valdžios
institucijomis
Siuntė užpildytus blankus
(formas), skirtus mokesčiams
deklaruoti
Gavo informacijos iš valdžios
institucijų interneto tinklaviečių
Parsisiuntė oficialius blankus
(pildymo formas)
Siuntė užpildytus blankus
(formas)
Bet kuri iš paminėtų veiklų
Lietuva
ES
7
5
10
11
14
26
8
9
18
20
22
42
Ieškojo informacijos apie
vietines, nacionalines arba ES
subsidijas arba išmokų
schemas
Dalyvavo konsultacijose
internetu arba balsavo
apibrėžiant pilietinius ar
politinius klausimus
Ieškojo informacijos apie
vietinių, nacionalinių arba ES
valdžios institucijų veiklą arba
politiką
Ieškojo informacijos apie
vartotojų ir (arba) įstatymines
teises
Skaitė arba rašė komentarus
pilietiniais arba politiniais
klausimais tinklavietėse
Bet kuri iš paminėtų veiklų
Lietuva
ES

22. Lietuvoje per 2012 m. VIP ir IKT naudojimas
padėjo (%):
• 145 000 žmonių pagerinti savo išsilavinimą
• 105 000 žmonių pagerinti savo darbo užimtumo
arba verslo galimybes
• 75 000 žmonių pagerinti prieigą prie informacinių
išteklių, kurių reikia darbui rasti
• 60 000 žmonių padidinti savo pajamas
• 55 000 žmonių pagerinti prieigą prie valdžios
institucijų teikiamų informacijos paslaugų.
22

23. 23

24. „Nežinai? į biblioteką!“