Smk macro schedule spring semester 2010 blog updated final
Monologues about love, ham and wine. Information. Newspaper Valscius. page 12.
1. ŠAKIŲ RAJONO LAIKRAŠTIS. 2015m. VASARIO 6d. PENKTADIENIS. Nr.10 (2242). KAINA 0,52 € (1,80Lt).
ISSN 1392-401X
Skaitomiausią laikraštį rajone -
Valsčius“ - užsiprenumeruoti
Jūs galite visuose apskrities paštuose,
internetu - www.prenumeruok.lt,
šakiečiai - ir V.Kasiulaičio spaudos
platinimo tarnyboje
(tel. 52-633, 8-612 97-522)
R-0134
Merai
Sausio30d.žurnalas“Veidas”pa-
skelbėgeriausiusšaliessavivaldy-
bių merus, kuriuos vertino ir taš-
kusskyrėapklausosrespondentai,
taip pat lėmė“Veido”2014m. sa-
vivaldybių reitinge surinkti taškai
irbalųskaičiusLietuvosLaisvosios
rinkosinstitutopaskelbtame2014
metų savivaldybių indekse. Šakių
mero pirmajame trisdešimtu-
ke - nėra. Vienintelis kaimyninės
Marijampolėssavivaldybėsmeras
VidmantasBrazyssąrašeužimadvy-
liktąvietą.Aukščiausiaspozicijasuž-
imaKlaipėdosmiestosavivaldybės
merasVytautasGrubliauskas.Kokią
vietąsąrašeužimaJuozasBertašius,
sužinotinepavyko,nesžemiautris-
dešimtosiosvietos“Veido”redakci-
jamerųįeilęnerikiavo.
Debatai
Praėjusį savaitgalį į Šakių savi-
valdybėstarybąkandidatuojantys
partijųatstovaiirkandidataiįmerus
buvopakviestifilmuotispriešrinki-
miniuosedebatuose,įkuriuos,deja,
neatvykovieninteliaiDarboparti-
joskandidatai.Pasakpartijossky-
riaussekretorėsDinarosGudaitienės,
daugeliuidalyvautisutrukdėliga,o
kandidatasįmerusAntanasLitvinas
redakcijainepanoroatskleistineda-
lyvavimo priežasties. Debatai bus
transliuojamiper“InfoTV”,kandi-
datų į savivaldybės tarybą deba-
tusgalėsimestebėtivasario8ir15
dienomis,16.10val.,okandidataiį
meruseteryjediskutuosvasario22
dieną,16.10val.
Aplinka
Neįgaliųjųreikalųdepartamen-
tasprieSocialinėsapsaugosirdarbo
ministerijosrajonosavivaldybeine-
įgaliųjųbūstoaplinkospritaikymui
2015metamsskyrė3751,66euro.
Savivaldybėšiamtiksluiskirsdar20
proc.šiossumos(750,33euro).2014
metaisneįgaliųjųbūstoaplinkospri-
taikymuiišvisobuvoskirta48639
litai(14086,82€),t.ytriskartusdau-
giau.Būstoaplinkabuvopritaikyta
ketveriemsneįgaliesiems.
Dubajus
UAB “Lauksva” vadybininkas
Gražvydas Kutkus vasario 11 die-
ną išskris į Dubajų (Jungtiniai
Arabų Emyratai), į Lietuvos ver-
slo misiją, kurią lydės ir premje-
ras Algirdas Butkevičius. Šios mi-
sijos metu bus oficialiai pristato-
masLietuvosverslas,lankomares-
toranų-viešbučiųbeimaistoparo-
daDubajuje.“Lauksvos”tikslaišioje
misijoje,kaipsakėįmonėspardavi-
mųdirektorėLoretaValaitienė,su-
sipažinti su nauja rinka, užmegzti
naujuskontaktusirrezervuotiplotą
2016m.organizuojamojeparodoje
Dubajuje.Trumpaimisijosgalimybės
buvoaptartossausio30d.premje-
rovizito“Lauksvoje”metu.
Ministrai atvyksta ir
išvyksta, o mokytojai lieka
Vaidilutė MILERIENĖ
Vasario 3 dieną rajo-
ne lankėsi švietimo ir
mokslo ministras Dainius
Pavalkis. Jis pabuvojo
trijose mokyklose, susi-
tiko su švietimo įstaigų
vadovais. Kiek tokie
vizitai naudingi kaimiško
rajono pedagogams ir
kiek pačiam ministrui?
Ministras Šakių rajone
praleido pusdienį. Jis lankėsi
Sintautų pagrindinėje mo-
kykloje, netikėtai, kaip pats
pripažino, nes darbotvarkėje
nebuvo numatyta, atsidū-
rė Marijampolės profesi-
nio regimo centro Kudirkos
Naumiesčio skyriuje ir jau
trečią kartą per dvejus kaden-
cijos metus nuvyko į Plokščių
mokyklą-daugiafunkcįcentrą.
Vakarop Šakių “Žiburio” gim-
nazijoje susitiko su mokytojais
bei rajono švietimo įstaigų
vadovais. Nors gimnazijos di-
rektorė Jūratė Mozūraitienė
ir kvietė susėsti taip, kad būtų
palanku diskutuoti su minis-
tru, galbūt spręsti visiems švie-
timiečiamssvarbiasproblemas,
bet diskusijos nebuvo.
Taryba nėra savitikslė, ji
turi dirbti rinkėjams
GiedrimėDIDŽIAPETRIENĖ
Iki pat paskutinės
registracijos dienos
daugelis rinkėjų
vylėsi, jog tarp
kandidatų į Šakių
rajono merus pamatys
ir gelgaudiškiečio
verslininko bei politiko
Edmundo Rinkevičiaus
pavardę. Į kadenciją
baigiančią tarybą
Edmundas kandidatavo
kaip nepriklausomas
kandidatas.“Jeigu
būčiau galėjęs ir
vėl savarankiškai
kandidatuoti, tikrai taip
būčiau padaręs”,- sako
jis. Deja. Tačiau politikas
nežada pasitraukti iš
mūšio lauko ir už Šakių
rajono ateitį pakovoti
kitame, jau verslo, lauke.
Dokumentai ir vaizdo
įrašai niekur nedingo
Paskutiniame
savivaldybės posėdyje
Edmundas Rinkevičius
domėjosi dėl galimai
dingusio savivaldybės
tarybos sprendimų ir
tarybos posėdžių vaizdo
įrašų archyvo.
Savivaldybės kompiuteri-
nių tinklų specialistas Tomas
Laugalys patikino, kad net jei
minėtosmedžiagoskolkasaki-
vaizdžiai nematyti savivaldy-
bės svetainėje, ji yra saugo-
ma ir netrukus bus patalpin-
ta į svetainę.
Tarybossprendimųarchyvas
norintiemskolkasprieinamas
tiknuo2007metų.Ankstesniųjų
metų sprendimus specialistai
žada svetainėje paviešinti jau
artimiausiulaiku.Esmėta,aiški-
naT.Laugalys,kadkeičiantissa-
vivaldybėssvetaineiišsenosios
įnaująją,dalistarybossprendi-
mų dingo, tačiau dokumentai
iki 2007 metų jau yra atkuria-
mi ir bus vėl patalpinti svetai-
nėje. Šakių savivaldybės sve-
tainęaptarnaujatrečdalįšalies
savivaldybių ir 100 kitų vals-
tybinių įstaigų aptarnaujanti
bendrovė“Idamas”.
E.Rinkevičius savivaldybės
svetainėjepasigedoirpastaruo-
siuskelismetuskauptotarybos
posėdžiųvaizdoįrašųarchyvo.
Kompiuteriniųtinklųspecialis-
tasT.Laugalys aiškino, kad dar
pernai rugsėjį buvo iškilę trik-
džių su serveriu, kuris tiesiog
sugedo.Paslaugąsavivaldybei
teikianti firma“Audiotonas”jį
pataisė, tačiau kol kas užtruks,
kol vaizdo įrašai vėl bus sukel-
ti į svetainę.
“Valsčiaus”inf.
Šakiečių pasyvumą kompensavo kauniečiai
Sausio 30 dieną Šakių
verslo informacijos cen-
tras vietos verslo atsto-
vams surengė informa-
cinio pobūdžio seminarą
apie naujojo ES etapo
paramos galimybes. Į
seminarą buvo pakviesti
itin aukštos kvalifikacijos
lektoriai - įmonės“Žinių
ekonomikos forumas”va-
dovas Edgaras Leichteris
bei VšĮ“Lietuvos inova-
cijų centras”projektų
vadybininkams Artūras
Jakubavičius. Nors
seminaro organizatoriai
išsiuntinėjo kvietimus
verslininkams pagal
visus turimus kontaktus,
tačiau jų salėje buvo
minimaliai.
nukelta į 4 psl.
nukelta į 6 psl.
nukelta į 3 psl.
“Žinių ekonomikos forumo” vadovas dr. Edmundas Leichteris atkreipė dėmesį į tai, kiek daug įtakos
vertinant projektus gali turėti nuolatinis kalbėjimas aukščiausiu lygiu ir žinojimas apie investicijų
galimybes rajone. Čia itin svarbus vaidmuo tenka rajono valdžiai.
E.Rinkevičiaus nuomone, dabartinė mūsų savivaldybė dėl vadovų
požiūrio persismelkusi brežnevine dvasia, kurios neatsikračius
žengti į priekį neįmanoma.
Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis (pirmas iš kairės) mano, kad didesnį dėmesį reikėtų skirti jaunuolių profesiniam
pasirengimui, o į aukštąsias mokyklas stoti privalėtų tik patys pažangiausi ir gabiausi moksleiviai.
R-0088
3. 3
2015 m. vasario 6d. Penktadienis. Nr. 10 (2242)
Ar esate
patyrę
patyčias?
Giedrė
iš Šakių:
- Kokia nors forma, ko gero,
visiesamesusidūręsupatyčio-
mis,tačiaunevisivienodairea-
guodavomeįjas.Ašasmeniškai
to nesureikšminau, nors mo-
kyklojeyratekękeliskartišgirs-
ti.Tačiau išties ir mokydamasi,
ir dabar dirbdama matau, kad
patyčiosegzistuoja.Jossukelia
galybę sunkumų jas patirian-
tiems, jų šeimoms. Susidūrus
Greta
iš Šakių:
- Mano nuomone, patyčios
plinta kaip virusas. Esu įsitiki-
nusi, kad vienaip ar kitaip su
tuoesamesusidūręvisi.Tikvie-
ni tampa aukomis, kiti stebė-
tojais, treti patyčių“lyderiais”.
Patyčiostikraiegzistuojairrea-
lybėje, ir statistiniuose rodik-
liuose.
Milda
iš Šakių:
- Patyčios egzistuoja visur.
Paskutiniai muzikos apdova-
nojimaiM.A.M.Airgibuvoaki-
vaizdustopavyzdys.Tačiauap-
skritaimokyklosepatyčiųdaug.
Pati nesu jų patyrusi. Jei ką ir
patyriau, tai įvardinčiau dau-
giau vaikiškais pasišaipymais,
bet klasėje buvo mergaitė, iš
kurios buvo labai tyčiojama-
si. Manau, kad norint išvengti
patyčių,reiktųšeimosedrąsin-
ti vaikus, girti jų talentus, ne-
Tatjana
iš Gelgaudiškio:
-VadovaujuGelgaudiškioat-
viraijaunimoerdvei,todėlper-
naibūtentšiomstemomssky-
rėme atskirą projektą, organi-
zavome renginius, seminarus
tatema.Nežinau,betmansusi-
darėtoksįspūdis,kadbentjau
mūsųaplinkojetųpatyčių,įvai-
rių formų smurto tarsi ir nėra.
Mano vaikas yra ketvirtokas ir,
kiek su juo pasikalbu, jis man
su patyčiomis negalima užsidaryti savyje, reikia ieškoti pagal-
bos tiek šeimoje, tiek pas specialistus. Nežinau, kažkodėl man
patyčios atrodo labiau mokyklų problema, tad norėtųsi, kad
didesnį dėmesį atkreiptų ir mokytojai.
baksnoti į jų trūkumus. Juk dažniausiai tyčiojamasi iš vaikų, ku-
rių tėvai priklauso žemesniam socialiniam sluoksniui. Reikia
didinti vaikų užimtumą, kad jie turėtų kuo mažiau laiko užsi-
imti niekais. Apskritai visas auklėjimas ir supratimas turi pra-
sidėti šeimoje.
nėra pasiskundęs, kad mokykloje patirtų ką nors labai neigia-
mo. Žodžiu, asmeniškai aš su patyčiomis nesu sudūrusi ir tuo
džiaugiuosi, nors pritariu, kad kitur šalyje jų yra.
Diana
iš Šakių:
-Nežinau,kadkažkaipikišiol
nesu susidūrusi su šia proble-
ma. Kol kas girdžiu tik įvykius,
kuriededasirespublikoje.Išvai-
kų kol kas irgi nesu girdėjusi,
kad kas nors mokykloje būtų
negerai.Galklasėjekadairpa-
sigirsta vienas kitas užgaulio-
jimo atvejis, bet tikrai ne iš tų,
kurie privestų prie kraštutinu-
mų, o tokių lengvų pasišaipy-
mų būdavo visais laikais.
Laurynas
iš Šakių:
- Patyčios egzistuoja visa-
da ir visur. Pats nesu patyręs
ekstremalių patyčių atvejų,
bet mokykloje pastebiu, kad
kas nors iš ko nors pasišaipo.
“Žiburio”gimnazijoje to nėra
daug, greičiau draugiški pasi-
šaipymai, kurių niekas nesu-
reikšmina. Stengiuosi prie to
neprisidėti,betnemanau,kad
reikiakištisįtokiusatvejus,nes
greičiausiaituoniekonelaimė-
si. Su patyčiomis apskritai sunku kovoti. Reikia, kad pats žmo-
gus nuspręstu nebesityčioti, arba tas, iš kurio tyčiojamasi, nu-
spręstų nesileisti, kad iš jo būtų tyčiojamasi.
Marijampolės regiono “Gazelė”- šakiečiams
Sausio 30 dieną Lietuvos
parodų ir kongresų
centre“Litexpo”buvo
pagerbtos pačios
greičiausios ir vikriausios
“Gazelės 2014”. Tai
dešimt sparčiausiai
kylančių įmonių iš
kiekvieno regiono. 2014-
ųjų metų Marijampolės
regiono“Gazele”
pripažinta šakiečių
įmonė“Hidrokesta”,
kuriai vadovauja Valdas
Savukaitis.
Vienuoliktą kartą leidinio
“Verslo žinios” organizuota-
me smulkaus ir vidutinio ver-
slo įmonių sėkmės “maratone”
dalyvavo 3000 šalies įmonių, iš
kuriųpirmosiosįfinišąpreten-
davo“atbėgti”73Marijampolės
regiono įmonės. Tačiau laurai
iš jų visų pirmą kartą atiteko
UAB “Hidrokesta”, užsiiman-
čiai kelių ir pastatų statyba ir
priežiūra, medienos gaminiais
ir rąstinių namų statyba. Toks
pripažinimas nustebino ir patį
įmonėsvadovą-jokiųparaiškų
pretenduoti į nominacijas jis
nedavė. Įmonė paprasčiausiai
buvo atrinkta “Verslo žinių”
ir gavo pakvietimą dalyvauti
nominacijų įteikime. Visus
prizininkus pasveikino ir šalies
prezidentėDaliaGrybauskaitė,
kuri pabrėžė, kad smulkus
verslas yra ne tik ekonomikos
stuburas ir atrama, bet inves-
ticija į kultūrą, bendruomenę,
žmogų.
“Valsčiaus” inf.
Šakiečių pasyvumą kompensavo kauniečiai
Pirmasis su verslininkais
susitiko “Žinių ekonomikos
forumas” vadovas dr.Edgaras
Leichteris. Jis kalbėjo apie su-
maniąjąspecializaciją,kuriapi-
ma tiek energetiką ir tvarią ap-
linką, tiek sveikatos paslaugos
technologijas, agroinovacijas,
naujas gamybos technologijas
kaip ateinančios europinės pa-
ramos prioritetą. Jis pateikė
duomenis, kad, deja, Lietuva
pagal suminio inovatyvumo
indeksą Europos Sąjungoje
užima penktąją vietą nuo
galo. Paskutiniai ES esame
pagal inovacijų ekonominį
poveikį užimtumui imliose
šakose, pagal tokių produktų
eksportą ir pan. Svečias akcen-
tavo lobizmo reikšmę ir įtaką.
Tam, kad Šakių rajono verslas
sulauktų europinių projektinių
lėšų, būtina nuolat skelbti, ak-
centuoti, kad judame pirmyn,
siekiame pritraukti investuo-
tojus, norime sustiprinti vieną
ar kitą ūkio šaką, viešinti savo
eksportuotojus. Projektus ver-
tinantys ekspertai atsižvelgia į
tai, ar apie mūsų verslą ir mūsų
planus apskritai viešai kalba-
ma. Pirmiausia tas kalbėjimas
turėtų girdėtis iš rajono savi-
valdybės vadovų lūpų. Įvairios
sumaniosios specializacijos
kryptys reikalauja didelių su-
telktų pastangų, didelių inves-
ticijų. Tai, E.Leichterio nuo-
mone, įmanoma tik buriantis
į klasterius (verslo šakoms nuo
žaliavos gamybos iki galutinio
produkto sukūrimo). Tačiau jų
kūrimopraktikakeliąLietuvoje
skinasisunkiai,otairodovienų
kitaisnepasitikėjimąirbendra-
darbiavimo stoką.
Lietuvos inovacijų centro
projektų vadybininkas Artūras
Jakubavičiusšakiečiamsprista-
tėšiuometuŪkioministerijoje
paskelbtas ES paramos prie-
mones. Susirinkę verslininkai
domėjosi ne tik investicinių
projektų, skirtų statyboms ir
plėtrai, galimybėmis, bet ir
galimybepasinaudotiESfinan-
sinėmispriemonėmisdalyvauti
užsienio parodose arba serti-
fikuoti užsienio rinkai skirtus
produktus.
Itin gerai seminarą verti-
nusi ir jame dalyvavusi UAB
“Lauksva”pardavimųdirektorė
LoretaValaitienėstebėjosi,kad
tokios aukštos kvalifikacijos
specialistų atvažiavo išgirsti
net įmonės “Reguma” atstovai
iš Kauno rajono. Tuo tarpu ša-
kiečių verslininkų buvo mažu-
ma - tik trijų įmonių atstovai.
Taip pat dalyvavo biudžeti-
ninkai, bendruomenių centrų
nariai, pavieniai, individualia
veikla užsiimantys asmenys,
kuriemsseminaroturinysbuvo
mažiau aktualus, todėl jie ilgai
ir neužsisėdėjo. “Galbūt mes
nenorimeinovatyvausproduk-
to, galbūt mes nenorime par-
odų ir eksporto? Tai ko tada
mesnorime?”-stebėjosiLoreta
Valaitienė.
“Valsčiaus” inf.
Dėl straipsnio„Ar ateities kartoms paliksime
vandenį?“ teiginių patikslinimo
2015 metų sausio 20 die-
nos Šakių rajono laikrašty-
je „Valsčius“ publikuotame
Giedrimės Didžiapetrienės
straipsnyje „Ar ateities kar-
toms paliksime vandenį?“
duodamas interviu pasakiau
keletą netikslumų. Skaitytojui
galėjo susidaryti įspūdis, jog
bandau išvengti atsakomybės
dėl UAB „Šakių vandenys“ sle-
giančiųproblemų.Atsakomybę
tiek už pasakytus žodžius, tiek
už veiksmus prisiimu. Rajono
savivaldybės meras Juozas
Bertašius, administracijos di-
rektorius Juozas Puodžiukaitis
bei savivaldybės Taryba sten-
giasi, kad įmonė rajono gyven-
tojams tiektų kokybišką van-
denį. Įgyvendinant Europos
Sąjungosstruktūrinėsparamos
programą vien per šiuos me-
tus prie vykdomos geriamojo
vandens tiekimo ir nuotekų
tvarkymo sistemų renovavimo
ir plėtros savivaldybė žada pri-
sidėti 242 tūkst. eurų ir nuolat
stengiasi,kadpaslaugoskokybė
gerėtų, o kaina nedidėtų.
Planuojama, kad iki 2020
metų savivaldybė toliau ieškos
lėšų, kad finansuotų vandens
ir nuotekų tinklų, vandens
gerinimo ir nuotekų valymo
įrenginių statybas bei rekons-
trukcijas. Pirmą kartą Europos
Sąjungos lėšos bus skiriamos
bešeimininkio turto invento-
rizavimui, o svarbiausia - lie-
tauskanalizavimoproblemoms
spręsti. Straipsnyje paskubėjau
paminėti apie lietaus ir pavirši-
nio vandens nuvedimo tarifą,
nes būtina patvirtinti metodi-
ką ir įvertinti būsimas Europos
Sąjungos investicijas.
Todėl visų rajono gyvento-
jų nuoširdžiai atsiprašau, kad
buvote suklaidinti.
UAB „Šakių vandenys“
direktorius Vaidas Litinskas
Parengtas
2015 m.
biudžeto
projektasInformuojame,kadyrapa-
rengtas 2015 metų rajono
savivaldybės biudžeto pro-
jektas.Susipažintisujuoga-
limasavivaldybėsinterneto
svetainėjewww.sakiai.lt,sky-
relyje„Biudžetas“,rajonosa-
vivaldybėsfojėbeiBiudžeto
irturtoskyriuje.Pasiūlymus
dėlparengtobiudžetopro-
jekto galima teikti iki 2015
m. vasario 16 dienos.
Biudžeto ir turto skyriaus
vedėja Egidija Grigaitienė
R-0141
Informuojameapierengiamuskadas-
triniusmatavimusadresu:Santakųk.
Sintautų sen. Šakių r. sav., (skl.kad.
Nr.8480/0001:132). Prašome greti-
mosklypo(kad.Nr.8480/0001:251)
savininko Zigmanto Maksvyčio (mi-
ręs)paveldėtojusarjųatstovusatvyk-
tiš.m.vasario17d.09:00-09:30val.
į minėtą sklypą dėl ribų suderinimo.
MatavimusatliekaUAB“ARCHIGRUPĖ“
tel. 8 686 93198 el. paštas info@ar-
chigrupe.lt. R-0136
pradžia 1 psl.
R-0131
ValdasSavukaitis“Gazelė2014”apdovanotaskaipdidžiausiąprogresątarpsmulkiųirvidutiniųįmoniųMari-
jampolėsregionepasiekusiosįmonės“Hidrokesta”vadovas.Jispagerbtasdiplomaisirnominacija,o“Danske
Bank”atstovasjamįteikėvardinębankokortelę.(nuotraukosautorė-AušraBarysienė,UAB“Versložinios”)
4. 4
2015 m. vasario 6d. Penktadienis. Nr. 10 (2242)
VisąsavaitęLietuvavėlūžia.
Ta pati tema televizoriuje, laik-
raščiuose,internete.Pagrindinė
mintis - norvegai iš emigrantų
Lietuvospiliečiųtėvųišplėšiavai-
kusberimtospriežastiesirjųne-
grąžina,netginesakojųbuvimo
vietos,osuLietuvosvaldžiane-
bendrauja.Sakyčiau,veiksmobe
priežasties nebūna, jei taip pa-
sakotų vien vaikus praradę lie-
tuviai.Betlygiaitokiaspatisto-
rijaspasakojairkitųšaliųpilie-
čiai,olenkainetgi2014metųpra-
džiojesukūrėdokumentinįfilmą
“Barnevernet - vaikų medžiok-
lė”, kurį turintys stiprius nervus
gali pasižiūrėti internete. Savo
piliečiusjaugelbėjonetiklenkai,
čekai,betirIndijos,Rusijosdip-
lomatai. Tik mūsų valdžiai į tai
visiškai nusispjauti. Būtent pa-
starąjąsavaitętelevizijosžiniose
kalbintų įvairių institucijų, esą,
ginančiųvaikus,atstovųmeke-
nimas mane ir sukrėtė. Sakau,
mekenimas,nesniekonegalėjo
pasakytineiĮvaikinimoirvaiko
teisiųapsaugostarnybosatsto-
vė, nei organizacijos “Gelbėkit
vaikus”pirmininkė.Tikkartojo,
kokiapuiki,vosneXXIIamžiaus
lygįpasiekusitaNorvegijosvai-
kų teisių apsauga, kuri niekam
neatsakinga. Kad lietuviams iš
josdarreikiamokytisirmokytis.
Kas tai? Užuomina, kad ir mes
priimsimeNorvegijospavyzdžio
įstatymus? Aš kol kas mačiau
tikvienątokiosvaikoteisiųap-
saugos sistemos rezultatą - jų
išaugintą ir “pilietiškai” išauk-
lėtą Breiviką, kuris be priežas-
tiessušaudė77žmones.Bette-
gul jie savo šalyje daro ką nori,
o mūsų piliečius, jei jie nesilai-
ko įstatymų, tegul deportuoja
į gimtinę be teisės sugrįžti. Bet
kažkodėltonedaro,todėlirsusi-
daroįspūdis,kadjiemsreikalin-
gisveikivaikai,kurietaptųnor-
vegais. O kokios šalies jie pilie-
čiai - Norvegijos valdžiai nerū-
pi. Reikia - bus norvegai!
Bet mūsų valdžios, dar kar-
tą pakartosiu, požiūrio ir abe-
jingumonesuprantu.Jukšipro-
blema iškilo ne šiandien, ir ne
praėjusią savaitę. Ji egzistuoja
jau nuo to laiko, kai lietuviai į
Norvegiją pradėjo vežtis savo
šeimas. Iš pradžių gal jų nelie-
tė, be to, ir lietuviai dirbti išva-
žiuodavobešeimų.Betpaleng-
va jų skaičius augo, jie vežėsi ir
vaikus.Juktenrojus,juktentaip
gerai,algosdidelės,namussutei-
kia!Prisiminkimevisųemigran-
tų pasakojimus ir džiaugsmin-
gusšūksnius.Dėltokiodžiaugs-
mo palikus savo šalį, kurios pi-
liečiai dar yra, matyt, Lietuvos
valdžiairnesikrutina,netgine-
atsiverčiaLietuvosRespublikos
Konstitucijos,kurios13straipsnis
skelbia:“Lietuvosvalstybėglo-
boja savo piliečius užsienyje.
Draudžiama išduoti Lietuvos
Respublikos pilietį kitai valsty-
bei, jeigu Lietuvos Respublikos
tarptautinė sutartis nenustato
kitaip”.OmažamečiusLietuvos
piliečiusišduoda,nesNorvegijoje
Lietuvosvalstybępakeitėjųor-
ganizacija“Barnevernet”.Jiga-
lingesnė net už Norvegijos vy-
riausybę, parlamentą, gal net
karalių, kadangi niekam neat-
siskaito,suniekuonebendrauja,
jokiossutartysbeitarptautinės
konvencijosjainegalioja.Tosor-
ganizacijos klauso netgi ES ša-
lys, nes Švedija tuoj pat išdavė
Lietuvospilietįnorvegųvaikotei-
siųgynėjams,oignoravomūsų
diplomatus,netgipatįužsienio
reikalųministrą.Jūskąnorssu-
prantate? Aš - tai ne. Visą laiką
įsivaizdavau,kadužvaldžią,ko-
rumpuotąvaldžią,galibūtiga-
lingesnėtikmafija.Matyt,mano
vaizduotętaippaveikėtrileriaiir
detektyvai. Dabar žinosiu, kad
patigalingiausiapasaulyjeyra
Norvegijosvaikoteisiųapsaugos
tarnyba “Barnevernet”. Galėtų
ją pasiųsti į Ukrainą ir Rusiją
gelbėti vaikų nuo karo ir smur-
to. Juk ji tokia galinga. Bet čia
tarp kitko.
Taigiklausiausiašmūsųvals-
tybės pareigūnų šnekėjimo dėl
šnekėjimoirnesupratau,kodėl
tosmoterysapskritaisutikodaly-
vautilaidose.Visosšnekėjo,kad
norvegamssvarbiausiayravaiko
gerovė. O kas ta gerovė - taip ir
nepaaiškino.Arvaikuitikraiyra
geriausia,kadjieatplėšiaminuo
motinos,tėvo,brolių,seserų?Ar
vaikasnepatiriajokiųpsicholo-
giniųtraumų?Irapskritai,arto
reiškinio negalima tiesiai įvar-
dintikaippsichologiniosmurto
prieš vaikus? Manau, kad gali-
ma.Taikastai?Vaikogerovėsu
psichologiniosmurtoatspalviu?
Kodėlniekasišmūsųšaliesvaiko
teisesginančiųtarnybųarnevy-
riausybiniųorganizacijųgarsiai
tonepasako?Kodėlniekonekal-
bavaikųpsichiatraiirpsicholo-
gai?Pasakykite,ponai,garsiai-
artokiapsichinėtrauma,stresas
neturėspasekmiųvisąvaikogy-
venimą?Jukpsichologijojenetgi
tėvųskyrybosvaikuipadaroto-
kiątraumą,kuriprilyginamanet
patirtamstresuidėlartimožmo-
gausmirties.Taikasyratavaiko
gerovė?Kadajamištiesųbūna
gerai?Kadajisbūnalaimingas?
Mūsųšalyjevaikaitaippatpai-
mamiiššeimų,bettėvaijuosgali
lankyti,stengiamasi,kadnebūtų
prarastasryšyssubiologinešei-
ma.Aišku,jeitėvaitopatysnori.
Jukbūnairvisiškaidegradavu-
sių,kuriemsjauniekasneberū-
pi.ŠtaiES(ogalJTO,nebeprisi-
menu)liepėLietuvaipanaikinti
gyvybėslangelius.Sako,kadjie
kenksmingivaikui,nespaliktas
tenmažaskūdikisnežinossavo
šaknų,nežinos,kasjobiologiniai
tėvai.Norvegamsnereikiairgy-
vybės langelių. Jie ir taip suge-
baišvaikųatmintiesištrintitas
šaknis.Irniekasneprotestuoja.O
Lietuvosvaldžiajaunevienąde-
šimtmetįpatariagiminaičiams,
likusiems tėvų žemėje, tėvams
nekeltitriukšmo,esą,išsigandę
viešumo,norvegaivisaituosvai-
kuspradangins.Prieškeletąmetų
toks atvejis buvo ir mūsų rajo-
ne.Močiutė,sužinojusi,kadišjos
duktersNorvegijojeatimtivaikai,
labai stengėsi, kad globos tei-
sėsbūtųsuteiktosjai.Pastangas
darėirmūsųVaikoteisiųapsau-
gos tarnyba, buvo kreiptasi ir į
Įvaikinimo bei vaiko teisių ap-
saugostarnybą,kažkokiąkon-
sulę Norvegijoje. Nesakau, kad
jieniekonedarė,betbuvonuo-
latmočiuteikalamaįgalvą,kad
nesikreiptų į spaudą, net rajo-
ninę. Patikėjau jais ir aš, neiš-
spausdinau to straipsnio, kad
tik vaikai grįžtų į Lietuvą. Deja,
jie iki šiol globojami norvegų.
Įdomu, ar dar neužmiršo lietu-
viškai kalbėti? Buvo galima iš-
gelbėtinorsvyresniąjąmergai-
tę. Ji, kilus grėsmei, buvo par-
gabentaįLietuvąmočiutei,bet
po metų motina ją vėl išsivežė
į Norvegiją. Amžiams. Belieka
patarti emigrantams. Palikite
vaikus Lietuvoje. Tegul jie at-
vyksta pas jus, kai sulauks pil-
nametystės.
Vaidilutė Milerienė
Ministrai atvyksta ir
išvyksta, o mokytojai lieka
Susitikimasbuvopanašesnis
į Švietimo ir mokslo ministro
monologą,nesšakiečiaipateikė
tik vieną kitą klausimą.
Pirmiausiašvietimoirmok-
slo ministras nusistebėjo, kad
profesinio rengimo centro
Kudirkos Naumiesčio skyriuje
rado ir mokytojų, ir mokinių.
Pasak jo, vienoje šalies profesi-
nėje mokykloje buvo rasta vos
13 moksleivių ir 18 mokytojų,
nors sąrašuose buvo tiek, kiek
reikia, kad mokykla veiktų. O
štai Būbleliuose įsikūrusi mo-
kykla buvo visai reali - ir su
mokytojais, ir su mokiniais...
Ministras yra susidaręs
įspūdį, kad bendrojo ugdymo
sistemoje įsivyravo kažkoks
atsipalaidavimas, moksleiviai
visiškai neturi motyvacijos
mokytis, todėl ir siekiama,
kad jų mokymasis būtų ver-
tinamas pagal pažangumą, o
nuo penktos klasės jau būtų
keliamieji egzaminai. Be to,
sakė D.Pavalkis, reikia kelti
kartelę stojantiesiems į aukš-
tąsias mokyklas. “Buvo norin-
čių netgi grąžinti stojamuosius
egzaminus,- sakė jis,- sunkinti
abitūros egzaminus”.
Švietimoįstaigųvadovaiyra
sunerimę ir dėl kalbų apie ka-
dencijas bei rotaciją. “Yra daug
skirtingų nuomonių,- kalbėjo
ministras,- bet sutariama, kad
darbo sutartys su mokyklų di-
rektoriais turi būti sudaromos
penkeriems metams, bet rota-
cija kas penkerius metus ne-
būtų privaloma”. Jis įsitikinęs,
kad į pareigas švietimo įstaigų
vadovus turėtų priimti ne tik
savivaldybė, bet ir ministeri-
ja. “Visgi kokybė yra valstybės
kompetencija,- teigė jis,- o
savivaldybė įgyvendina savi-
ninko teises. Savivaldybė viena
negalėtųpriimtisprendimųdėl
mokyklų vadovų. Turi būti ir
vadovų kompetencijos patik-
rinimas”. Švietimo ir mokslo
ministras kalbėjo, kad vadovų
kadencijosgalirbūtųtinkamos
dideliuosemiestuose,bettikne
kaimo mokyklose. “Kur įsidar-
bins direktorius, gyvenantis
kaime, netekęs darbo,- svars-
tė D.Pavalkis,- ir kas į jo vietą
norės eiti, kas norės važiuoti
į kaimą?”
Ministrasdarpasvarstė,kad
Lietuvos žmones sugadino ne
tiksovietmetis,betirstruktūri-
niaifondai,kurieišugdėlengvų
pinigųmėgėjus.“Turime17-19
renovuotų mokyklų, sudėti ten
milijonai,- kalbėjo jis,- o mo-
kyklos dabar stovi tuščios”. Jo
žodžiais, pirmenybė atiduo-
dama mokykloms, kurios yra
“pusiau kirptos, pusiau skus-
tos”, nes pinigų iš kelių šaltinių
negalimasudėtiįkrūvą.Būtent
todėlvienųmokyklųrenovuota
išorė, šildymo sistemos, kitų -
vidus. “Finansuoti reikia pro-
jektus tik tų mokyklų, kurios
išliks”,- įsitikinęs ministras.
Rajono Švietimo ir spor-
to skyriaus vedėjas Elvydas
Pauliukėnas įsiterpė, kad kai-
muose išliks tik tos pagrindi-
nės mokyklos, kurios turi apie
100 mokinių, bet ministras
suabejojo, ar kaimo mokyklų
devintos - dešimtos klasės rei-
kalingos mokiniams. “Sakoma,
kad devintos - dešimtos klasės
mokiniusišmokotiktinginiau-
ti”,- sakė jis. Jam paprieštara-
vo Kriūkų mokyklos direktorė
Lilija Liutvinienė. “Tokie vai-
kai,- sakė ji,- daugiausia nori
įsigyti profesiją, todėl, baigęs
dešimt klasių, stoja į profesi-
nę mokyklą. Toks kelias kaimo
vaikui patogesnis nei eiti į vie-
nuoliktąklasę.Manonuomone,
gimnazijos turi būti dvimetės,
o ne keturmetės”.
Lietuva pirmauja pagal
aukštąjį išsilavinimą turinčių
gyventojų skaičių, bet blogai
atrodo pagal baigusiųjų aukš-
tąsias mokyklas kompetenciją
ir gebėjimus.
Gimnazijos ekonomikos
mokytoja, Šakių verslo in-
formacijos centro direktorė
Daiva Palukaitienė pastebėjo,
kad Profesinio rengimo centro
Kudirkos Naumiesčio skyriaus
programos nėra pritaikytos
rajono verslo poreikiams.
Skyriaus vedėjos Marijos
Jurgilienės pastebėjimu, ne į
visas profesijos rengimo pro-
gramas moksleiviai stoja, ne-
susidaro grupės.
Švietimo ir mokslo minis-
trasmestelėjoidėją,kadreikėtų
gimnazijąsujungtisuprofesine
mokykla, tada mokyklos nebū-
tų tuščios, gimnazistai įgytų
profesijas.
Susitikimo metu buvo kal-
bama ir apie mokytojų algas,
ir apie mokinio krepšelio pa-
keitimą klasės krepšeliu, bet
ministras nuogąstavo, kad sa-
vivaldybės taip gali likviduoti
ne vieną mokyklą, nes vienur
klasių neleis komplektuoti,
perkels jas į gretimą mokyklą
ir pan.
GimnazijosmokytojasAlgi-
mantas Vorevičius iškėlė pro-
blemą dėl mokytojų amžiaus.
Pasak jo, daugelis mokytojų
jau yra pagyvenę, netgi prieš-
pensinio amžiaus, jis ryškiai
pamatė dalyvaudamas dailės
mokytojų seminare Vilniuje.
Dauguma buvo jau vyresni nei
50 metų, 30-40 metų amžiaus
- 15, o jaunesnių - nė vieno.
“Kasbus,kaimokytojaisulauks
pensinio amžiaus,- sakė jis,- o
jauni nebeateis į mokyklą”? Bet
ministras buvo optimistiškes-
nis.Pasakjo,darturimedešimt
metų, nes mokytojų amžiaus
vidurkis šalyje 50-54 metai. Be
to, mokytojų ir taip yra daug:
vienam mokytojui tenka tik 8
mokiniai. Problemą jis mato
kitur: jauni žmonės nebeeina
mokytis į edukologijos univer-
sitetus, nes nėra darbo vietų.
“Reikianumatyti,-teigiaminis-
tras,- kaip mažinti mokytojų
skaičių, kad atvertume laisvas
vietas jaunimui”. Jis pastebėjo,
kad Lietuvoje išleisti žmogų į
pensiją praktiškai neįmanoma.
Tam reikia keisti Darbo kodek-
są. Švietimo ir darbo ministe-
rija šiemet skyrė 2 mln. eurų
atleidžiamų mokytojų kom-
pensacijoms, kad taip ateitų į
pagalbą savivaldybėms.
Daugiau problemų, klausi-
mų iš šakiečių švietimo ir dar-
bo ministras neišgirdo. Arba jų
nėra, arba manoma, kad tai tik
laiko švaistymas, nes vis tiek
nebus išspręsta. Yra ir trečias
tokios vangios diskusijos pa-
aiškinimo variantas. Kitą dieną
po vizito Šakių rajone švietimo
ir mokslo ministras Dainius
Pavalkis, pristatydamas šiemet
jau 13-ąjį kartą organizuojamą
mokymosi, žinių ir karjeros
planavimo parodą “Studijos
2015”, pasakė: “Žmonės dabar
bijo bet ko. Miestuose gal tai
pastebima mažiau, tačiau re-
gionuose žmonės yra įsibaimi-
nę, jie net nedrįsta pasakyti, ko
nori. Ypač tai pastebiu lanky-
damasis regionų mokyklose.
Mokytojai su manimi nekalba
net iš patalpos išėjus direkto-
riui. Matau iš akių, kad nori,
bet bijo”. O gal paprasčiausiai
kalbėti nemato reikalo ir nau-
dos? Kam reikalinga paprastų
kaimo mokytojų nuomonė?
Laikas
Plokščiųmokykloje-daugiafunk-
ciamecentreikimokykliniobeiprie-
šmokykliniougdymogrupėsdirbs
jaunepusędienos(6valandas),bet
9valandas.Tokįsprendimąpriėmė
rajono savivaldybės taryba, atsi-
žvelgdama į mokyklos direktorės
prašymą.PasakN.Bitinienės,ilges-
niodarbolaikopageidavovaikųtė-
vai,nesgrupiųdarbolaikasneatiti-
kojųdarbolaiko,todėlkildavoįvai-
rių problemų dėl vaikų priežiūros
popietų.Plokščiuoseikimokyklinio
beipriešmokykliniougdymogrupę
lanko27vaikai,ilgesnįnei6valandų
laikągrupėjebūtų12vaikų.
“Valsčiaus“inf.
Rusų kalbos olimpiadoje - laurai
varpiečiams ir žiburiečiams
Sausio 29 dieną
paaiškėjo rajono aštuntų
- devintų klasių rusų
kalbos olimpiados
nugalėtojai.
Olimpiadojedalyvavo15aš-
tuntokų, daugiausia iš “Varpo”
mokyklos(6),bei20devintokų,
daugiausia iš “Žiburio” gim-
nazijos (14). Dalyviai turėjo
parodyti skaitymo bei rašymo
įgūdžius, leksikos bei grama-
tikos žinias.
Tarp aštuntokų daugiausia
taškų surinko ir pirmąją vietą
užėmė du moksleiviai: Andrej
Čomoliak iš Kriūkų mokyk-
los (mokytoja D.Venienė) bei
“Varpo” mokyklos aštuntokė
Gabrielė Razmickaitė (moky-
toja T.Kymantienė). Antroje
vietoje liko varpietė Ieva
Bagdanavičiūtė (mokytoja
J.Slepčenko), o trečią užėmė
jos bendramokslė varpietė
Silvija Bartkutė (mokytoja
D.Savickienė).
Devintokųgrupėjevisastris
prizinesvietasužėmė“Žiburio”
gimnazijos pirmokai (devin-
tokai). Pirmoji vieta atiteko
Gabrielei Zubrickytei (moky-
toja M.Liukaitienė). Antrąją
vietą užėmė Gabija Enzelytė, o
trečiąjąvietąpasidalijodugim-
nazistai, surinkę po vienodą
sumą taškų: Paulina Diržiūtė
ir Naglis Gudiškis. Juos visus
trisrusųkalbosmokomokytoja
T.Gaudinskienė.
“Valsčiaus” inf.
pradžia 1 psl.
Kriūkų mokyklos direktorė Lilija Liutvinienė (stovi) į ministro pastabą, kad kaimų mokyklose 9-10
klasių mokiniai išmoksta tik tinginiauti, atsakė, kad ne visi vaikai nori mokytis gimnazijose, todėl
renkasi pagrindinę mokyklą ir po to stoja į profesines mokyklas.
5. 5
2015 m. vasario 6d. Penktadienis. Nr. 10 (2242)
Ministras ragino apsispręsti, ko mums reikia labiauGiedrimėDIDŽIAPETRIENĖ
Susisiekimo ministras
Rimantas Sinkevičius
sausio 30-ąją buvo bene
labiausiai laukiamas
žmogus Šakių rajone,
nes mūsų rajonas regio-
ne turi didžiausią kelių
tinklą, o didžioji jo dalis
- žvyrkeliai. Tačiau visa
valanda anksčiau už
premjerą į Šakius atvykęs
ministras patikino visus -
tiek merą J.Bertašių, tiek
Šakių kelių tarnyboje su-
sirinkusius kolegas, tiek
verslo ir bendruomenės
atstovus, kad valdininkai
keliams skirtų pinigų į
kišenes nesusideda, o
norint vieniems duoti,
reikia atimti iš kitų. Todėl
pirmiausia pati rajono sa-
vivaldybė turėtų išskirti
prioritetus, kurie keliai
mūsų gyventojams yra
patys svarbiausi.
Ištesės, kas buvo žadėta
“Žinau, kad rašote į minis-
teriją daug, per dieną gauname
po du jūsų laiškus. Nežinau,
iš kur čia toks susirūpinimas
- ar dėl nesusikaupimo jūsų
tarnyboje, kad viename laiške
negalima visko vienu metu iš-
dėstyti, ar čia toks laikmetis
ateina?”- klausė ministras,
rotušėje susitikęs su meru
Juozu Bertašiumi. “Ateina
toks laikmetis, kuris leidžia
būti aktyviems, agresyviems ir
labai protingiems. Tą mes visi
suprantame”,- rimtai atsakė į
klausimą meras. Taip Šakiuose
prasidėjo ministro vizitas.
Papasakojęs,kadmūsųsavi-
valdybės teritorija - didžiausia
visame regione, kad turime il-
giausiąkeliųtinklą,kuriamedi-
džiausią dalį sudaro žvyrkeliai,
meras pareiškė, jog apie tai jis
kalbėti nesiruošiąs ir ministro
netrukdysiąs,nesnėraprasmės
- “kam kalbėti, jei žinau, kad
galimybės ribotos”. Todėl iš-
kart čiupo jautį už ragų - svar-
biausia šios dienos problema
- kelias Kaunas - Šakiai, tie likę
nerekonstruoti nepilni septyni
kilometrai Šakių rajono ribo-
se. Ten, anot mero, didžiausias
eismas, ten įvyksta daugiausia
avarijų. Savo teiginius meras
grindė nesenais pavyzdžiais.
Tačiau tuo pačiu ministrui
įteikė pluoštą dokumentų dėl
būtinybės nutiesti įvažiavimą į
Sintautus, kad per miestelį ga-
lėtų kursuoti maršrutiniai au-
tobusai. Taip pat labai svarbus
meruipasirodėpėsčiųjųkeliasį
naująsiasŠakiųmiestokapines,
iškilo problema dėl slenkančio
Sudargo piliakalnio dėl per arti
gilinamosNemunovagos,neli-
koneprisiminęsirAutomobilių
kelių direkcijos pažado kom-
pensuoti savivaldybei laikinojo
tilto per Siesartį pastatymą -
apie 300 tūkst. litų.
Gerai, kad nešnekate apie
smulkmenas, į mero klausi-
musreagavosvečias,“nekatino
spalva, o reali padėtis lemia“,
kam skirti lėšas. Priminęs, jog
vienas kilometras asfaltuoto
kelio kainuoja apie 1 mln. 200
tūkst. litų, ragino paskaičiuoti,
kiek pinigų reikės kelio atkar-
pai Kaunas - Šakiai. Jeigu čia
dideli transporto srautai, jeigu
avaringumas didelis,- žiūrėsi-
me, nieko nežadėjo ministras.
Tačiaupatikino,kadjeigubuvo
žadėta - laikinojo tilto statyba
bus kompensuota, “nesu tik-
ras dėl Vasario 16-osios gat-
vės,- taip mero minėtą pės-
čiųjų taką į kapines pavadino
R.Sinkevičius,- bet ko reikia
- tai reikia”.
Norai nesutampa su
galimybėmis
Linksmos gaidos ministras
neprarado ir lankydamasis
Šakių kelių tarnyboje, į kur jį
atlydėjo du savivaldybės skyrių
vedėjai - Kęstutis Kuncaitis ir
Vitas Girdauskas, o pasitiko VĮ
“Marijampolės regiono keliai”
direktorius Juozas Litvinas bei
Šakių kelių tarnybos darbuo-
tojai su viršininku Antanu
Pauliukevičiumi priešakyje.
“Ar žinote, kodėl lietuviai kry-
žiuočius nugalėjo?- gerai nu-
siteikęs klausė svečias kolegų.
- Dėl to, kad nepraeinamos,
tik žemaitukams įveikiamos
vietovės buvo, o jūs norite as-
falto!..”. Pradėjęs kalbėti rimtai,
perspėjo, kad kelių fondas nėra
begalinis, ir vieną kartą reikia
apsispręsti, kas rajone tikrai
yra svarbu. Ministras papasa-
kojo,kadLietuvossavivaldybių
asociacija prieš porą metų iš-
sikovojo, kad daugiau fondo
lėšų būtų skiriama vietiniams
keliams. Visuomet savivaldy-
bėms būdavo atiduodama 20
procentų to fondo lėšų. Pernai
jau buvo 25 procentai, o šiais
metais - 30 procentų. Tai reiš-
kia, kad šiais metais į Šakių
rajono savivaldybę ateis apie
1 mln. 300 tūkstančių eurų.
Tai dideli pinigai. “Mes galime
skirti net ir 50 procentų Kelių
priežiūrosirplėtrosprogramos
lėšų,- sakė jis,- tik tada apsi-
spręskime, ko valstybei labiau
reikia - ar gerų vietinių kelių,
apleidžiant krašto kelius ir
magistrales, ar reikia ieškoti
protingo vidurio? Atrodo, kad
30 procentų yra gerai, bet...
Pasirodo, dar trūksta pėsčiųjų
tako į kapines, reikia laikinojo
tilto kompensacijos... Jeigu yra
toks savivaldybės prioritetas,
tai tegul bus į kapines - negaliu
savivaldybės valios paneigti...”,-
dalijosi įspūdžiais iš susitikimo
su meru ministras. Anot jo,
galbūt tikrai svarbu sutvarky-
ti kelio Kaunas - Šakiai ruožą,
bet paskui savivaldybė prime-
na, kad jūs nepamirškit mūsų
kapinaičių, kalnelių, sankry-
žėlių, apšvietimo, šaligatvių...
Vienąkartą,vyrai,apsispręskit!
Galbūt mes ir darysim tą ke-
lią, bet matau, kad ne mažiau
svarbus kitas lūžtantis 4,6 km
ruožas krašto kelyje Pilviškiai
- Šakiai - Jurbarkas, kurį
mums pateikė kelininkai. Kai
viską sudedi, norai nesutam-
pa su galimybėmis”. Kęstučio
Kuncaičio argumentus, kad
savivaldybė turi net 1080 km
vietinių kelių, kuriais važinėja
itin sunkiasvorė ir galinga že-
mės ūkio technika, kuri išveža
produkcijos du kartus daugiau
neiMarijampolėsirVilkaviškio
savivaldybėskartusudėjus,mi-
nistras atrėmė kitu argumentu
- “kai nuvažiuoju į kitą rajoną,
taijiepateikiasavoargumentus
kaip ir jūs. Turite suprasti, kad
situacija gerėja, bet nėra tiek
gera, kad galėtume padaryti iš-
syk viską, atstatyti tai, ką nu-
gyvenome ir vis dar nugyvena-
me”. Tokių asignavimų, kokius
gavo 2008 metais - 1 mlrd. 800
tūkst. mln. litų - keliai dar ne-
gauna. Į kelių tvarkymą inves-
tuojama ir europinė parama,
bet V.Girdauskui liko tik pasi-
guosti, kad per praėjusį etapą
Šakių rajono keliai 10 mln. litų
prarado vien dėl to, kad žemės
ūkio produkcija, skirtingai nei
smėlis, molis ar žvyras ir kiti
gamtos ištekliai, nebuvo pri-
pažinta kaip žaliava.
Kelių priežiūra - ne tik
kelininkų reikalas
Ministras pasidžiaugė, kad
savivaldybė šiek tiek, apie 25
proc., prisideda prie kelių
priežiūros iš savo biudžeto,
bet šalies vidurkio, kuris yra
42 proc. nuo skiriamų Kelių
priežiūrosirplėtrosprogramos
lėšų, dar nepasiekė. Vis dėlto
K.Kuncaitis po susitikimo pa-
tikslino, jog ministras kalbėjo
apie 2013 metų situaciją. O
2014 metais savivaldybė prie
kelių priežiūros, remonto ir
statybos darbų prisidėjo apie 1
mln. 300 tūkst. litų (449 tūkst.
prie ES projektų, 300 tūkst. Lt
iš Kelių priežiūros ir plėtros
programos lėšų ir 560 tūkst.
Lt - šaligatvių įrengimui). Ši
suma pirmą kartą sudaro dau-
giau kaip 50 procentų visų per
metusskirtųKeliųpriežiūrosir
plėtros programos lėšų.
Kad “lūžta” žvyrkeliai,
ministrui pasiguodė ir “Ma-
rijampolės regiono kelių” di-
rektorius Juozas Litvinas - “jau
nėra ką greideriuoti”, sakė jis.
R.Sinkevičius papasakojo, jog
su žemės ūkio ministre ban-
dys suremti pečius ir naikinti
žvyrkelių “zebrus”, kai asfal-
tą keičia žvyras, o paskui vėl
asfaltas. Norint pasinaudoti
ES parama, kuri ateina iš ES
Kaimo plėtros programos lėšų,
reikia 50 proc. kofinansavimo,
kurį apsiima skirti Susisiekimo
ministerija. Sudėjus abiem
ministerijoms po 50 mln. litų,
būtų galima išasfaltuoti bent
dalį gyvenviečių. J.Litvinas
prasitarė, jog “Marijampolės
regiono keliai” Šakių rajono
teritorijoje iš tų pinigų jau
numatęasfaltuotiPavingrupių,
Turčinų, Adomiškių, Kubilėlių
ir Rociškių gyvenvietes.
Keletą paguodos žodžių
ministras nepamiršo pasakyti
irkelininkams-jokiųreorgani-
zacijųkeliųstruktūroje,kolbū-
siąs šiose pareigose, Rimantas
Sinkevičius nėra numatęs,
sistemos išdėstymas, jo nuo-
mone, pakankamai racionalus.
O po naujojo Automobilių
kelių direkcijos direktoriaus
rinkimų galvosime ir apie at-
lyginimų didinimą, įžiebė viltį
ministras kelininkams uždirbti
daugiau.
Ar bendruomenės ryšis konkuruoti su savivaldybės įstaigomis?
užmojus kurti senelių globos
namus ar kitas įstaigas savo
galimybes ir riziką ji patarė
vertinti kritiškiau.
Socialinių paslaugų teiki-
mas, anot R.Kneizevičienės,
seniai bendruomenių gvilde-
nama tema, kuri sunkiai ski-
nasi kelią. Bendruomeninis
sektorius, lektorės žodžiais,
gali socialines paslaugas teikti
pigiau ir kokybiškiau, tačiau jų
iniciatyvai koją kiša savivaldy-
bių vadovybė, norinti išlaikyti
savo įstaigas, teikiančias tokias
pačias paslaugas. Dauguma
rajono bendruomenių nau-
dojasi pastatais, kuriuos, pa-
sak R.Kneizevičienės, sunku
išlaikyti, bet vienas iš pajamų
šaltinių galėtų būti jose orga-
nizuojamų socialinių paslaugų
teikimas. “Ar bendruomenėms
verta užsiimti verslu?”- klau-
sė ji savivaldybės salėje su-
sirinkusių bendruomenių
atstovų. Po minutę trukusios
tylos Keturnaujienos ben-
druomenės centro pirminin-
kė Aldona Narkūnienė išdrįso
Loreta BATAITIENĖ
Naujas galimybes 2014-
2020 metų laikotarpiu
per Šakių krašto vietos
veiklos grupę (VVG)
gauti papildomai lėšų
bendruomenės vertina
realiai - dauguma jų
nesiruošia steigti naujų
darbo vietų ir prisiimti
ilgalaikių įsipareigojimų.
Praėjusią savaitę rajone
viešėjusi Sūduvos
VVG pirmininkė Reda
Kneizevičienė paakino
bendruomenes ryžtis
alternatyviai veiklai -
tapti socialinių paslaugų
teikėja.
“Bendruomenės turi daug
galimybių, bet reikia pasirinkti
teisingą kryptį. Viena iš jų yra
turizmas-bendruomenėorga-
nizuoja edukacines pamokas,
ekskursijas, o verslo atstovai
teikia maitinimo ir apnakvin-
dinimo paslaugas. Tai būtų
geras bendradarbiavimo, kurį
finansuotų ES per krašto VVG
pavyzdys”,- kalbėjo viešnia. Kai
kurių rajono bendruomenių
pasakyti, jog tokiam iššūkiui
nesiryžtų. “Negalima ben-
druomenėms užmesti tokios
atsakomybės. Ne dėl naujų
darbo vietų ir verslų kaimuo-
se būrėsi bendruomenės”,- kal-
bėjo ji. R.Kneizevičienė pritarė
A.Narkūnienei sakydama, jog
bendruomenių centrai negali
pamiršti tikrosios savo pa-
skirties - telkti žmones, nes,
galvodamos apie verslus, jos
šone paliks kitus bendruo-
menės narius. Jos žodžiais,
trūksta supratimo, kad so-
cialinės paslaugos - tai ne tik
senelių globa, bet ir kultūrinis
paveldas, kultūra, turizmas,
renginių organizavimas, kitos
įvairias žmogaus gyvenimo
sferas apimančios veiklos.
R.Kneizevičienė pastebėjo,
jog kaime daug socialiai pažei-
džiamų žmonių, kuriais reikia
rūpintis, o jiems teikiamos sa-
vivaldybės paslaugos - labiau
politikų malonė. Todėl ben-
druomenės galėtų socialines
paslaugas teikti lygiagrečiai
su socialinių paslaugų centru
ir drąsiai dalyvauti paslaugų
pirkimo konkursuose. Kai
kuriuose šalies rajonuose jau
įdarbinamisocialinespaslaugas
teikiantysbendruomeniųatsto-
vai,okadsavivaldybiųpaslaugų
centrams nebūtų papildomos
naštos, naujos darbo vietos
steigiamos per bendruomenių
asociaciją. Ruošiantis naujam,
2014-2020 metų, finansavimo
etapui, bendruomenės turi
numatyti konkrečias veiklas -
teiktipaslaugasšeimoms,seny-
vo amžiaus žmonėms, socialiai
remtiniemsarneįgaliemsžmo-
nėms. Viešnia siūlė socialinės
rizikos šeimoms paramą teikti
ne tik pinigais, bet už dalį lėšų
siūlyti socialines paslaugas.
Svarbiausia užduotimi ji įvar-
dino bendruomenių iniciatyvą
pakovotiužtai,kadlygiaverčiai
su kitomis organizacijomis jos
galėtų dalyvauti savivaldybės
skelbiamuose konkursuose dėl
socialinių paslaugų teikimo.
R.Kneizevičienės įsitikinimu,
savivaldybė gali būti socialinių
paslaugų organizatore, bet ne
socialines paslaugas teikiančių
įstaigų steigėja, kuri paslaugą
perka iš savęs. Už suteiktas
socialines paslaugas apmoka
savivaldybė, tad bendruome-
nė turėtų nuolatines pajamas,
kurias galėtų investuoti ben-
druomenės gyvenimo kokybės
gerinimui.
Vienai iš Kazlų Rūdos sa-
vivaldybės bendruomenių
vadovaujanti R.Kneizevičienė
patikino, jog jai pavyko pa-
siekti, kad maisto produktų
dalinimo paslaugą teiktų ben-
druomenėsatstovai,irkartusu
kitomis nevyriausybinėmis or-
ganizacijomis šis darbas buvo
atliktas ir netgi savivaldybės
puikiai įvertintas. “Iš pradžių
valdininkai tam priešinosi, nes
savivaldybės įstaigos nenori
dalintis pinigais, tačiau vėliau
pripažino mūsų pranašumą
ir pradėjo patys kviesti į kon-
kursus”,-teigėR.Kneizevičienė.
Bendruomenėms, galvojan-
čioms apie tai, kaip padėti
kaimo žmonėms, ji patarė
orientuotis į pirmo būtinu-
mo paslaugas ir įspėjo, jog,
pradėjus šį darbą, kelio atgal
nebus.
Rajono bendruomenių asociacijos iniciatyva pakviesta lektorė Reda
Kneizevičienėpateikėargumentuotųpavyzdžių,kodėlbendruomenės
turėtų pagalvoti ne apie verslų, bet socialinių paslaugų kūrimą.
Susisiekimo ministras pokalbio metu nestokojo humoro jausmo, o, prieš atsisveikindamas, atskleidė ir savo ryšius su Šakių rajonu - kai
buvo studentas, su statybos būriu porą metų darbavosi Kriūkuose, kolūkyje pas Juozą Bastį. Nuotraukoje (iš kairės): susisiekimo ministras
Rimantas Sinkevičius, savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Kuncaitis, socialdemokratų partijos atstovas Romas Pukinskas,
savivaldybės Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas ir Šakių kelių tarnybos viršininkas Antanas Pauliukevičius.
6. 6
2015 m. vasario 6d. Penktadienis. Nr. 10 (2242)
Žemdirbiai laukia pieno rinkos atsigavimo
Loreta BATAITIENĖ
Nors žiemos metu pieno
supirkimo kainos turėtų
būti didesnės nei vasarą,
tačiau dabar jos mažėja.
Pieno gamintojai mėgino
tartis su perdirbėjais,
bet pastarieji nesileido
į kalbas ir netgi
užsiminė sausį jas dar
mažinsiantys. Žemdirbiai
nelinkę priimti skubotų
sprendimų ir, apsišarvavę
kantrybe, laukia geresnių
laikų.
Nepraranda optimizmo
Dvi dešimtis karvių turintis
ūkis už parduoto pieno kilog-
ramą gauna po 18 euro centų,
o tris karves turinčiai sodietei
supirkėjai moka po 15,6 euro
centų. Tačiau nei vienas, nei
kitas nežino, kiek jiems bus
sumokėta už sausį - girdėjo,
jog žaliavinis pienas atpigs,
tačiau tikslios kainos niekas
nepasakė. Pieno gamintojai
prisimena, jog praėjusių metų
sausįdidesniemsūkiamssupir-
kėjaiužkilogramąpienomokė-
jo apie vieną litą, mažiesiems
siūlė po 64-70 lietuviškų centų.
Sausio 22 dieną Pieno tarybai
vadovautiišrinktasŽemėsūkio
ministerijos atstovas Rimantas
Krasuckispareiškė,jogsituacija
pieno rinkoje neramina, tačiau
padėtis nėra tokia bloga.
UAB “Grūduva” vadovas
Remigijus Kromelis taip pat
viliasi,jogpienosupirkimokai-
naturėtųstabilizuotisirpradės
didėti.“Lietuvojeyramažarin-
ka, o deramos konkurencijos
nebuvimas sudaro prielaidas
perdirbėjams diktuoti kainas.
Dabartinė situacija gali keistis
ne dėl valstybinio kainų regu-
liavimo, bet tada, kai į rinką
ateis arba joje pradės pieną
supirkti didžiosios Europos
bendrovės”,- kalbėjo įmonės
vadovas.Jožodžiais,geriausias
to pavyzdys - Lenkija, kurioje
žaliavinio pieno kaina nepa-
tiria tokių didelių svyravimų
kaip Lietuvoje.
UAB “Grūduva” ūkyje yra
700 karvių, iš jų melžiamų -
apie 580. Šiltuoju metų laiku
bendrovėpermėnesįprimelžia
daugiau nei 448 tonas pieno, o
dabar pieno kiekiai dar dides-
ni - vidutiniškai po 465 tonas
per mėnesį. Jį parduoda AB
“Vilkyškių pieninė”. Tačiau ir
su didelėmis įmonėmis, pripa-
žinoR.Kromelis,supirkėjaine-
sileidžia į diskusijas dėl pieno
supirkimo kainos - jas nustato
vienašališkai. Pašnekovas ne-
siryžo komentuoti, ar žalia-
vinio pieno kainai gali turėti
įtakos kooperatyvo “Pienas
LT” gamyklos pastatymas.
“Palaukime, kol ji pradės veik-
ti ir matysime, kokią įtaką jos
veikla padarys žaliavinio pieno
sektoriui”,- diplomatiškai atsa-
kė “Grūduvos” vadovas.
Ne vienam rajono ūki-
ninkui, iki šiol dar turinčiam
karvių, kyla minčių atsisakyti
pieno ūkio ir verstis tik augali-
ninkyste.Bendrovės“Grūduva”
vadovas teigė tokios galimybės
nėnesvarstęs.“Turimeilgalaikį
įdirbį ir jaučiame atsakomy-
bę už pradėtą verslą - mūsų
bendrovėje dirba 83 žmonės,
iš jų 30 rūpinasi pieno ūkiu.
Nepaisant labai sudėtingos
pieno sektoriaus situacijos,
matome, kad pasaulyje pieno
žaliavų kainos jau pradeda
atsigauti, todėl tikime, kad ir
Lietuvos perdirbėjai antroje
metų pusėje nebegalės tų ten-
dencijų ignoruoti ir bus pri-
versti kainas didinti”,- kalbėjo
R.Kromelis.
Įžvelgia neteisybę
Pieno supirkimo kainos
- komercinė paslaptis, kuria,
juokauja ūkininkai, dalinasi
tik supirkėjai, o gamintojams
patariama nesigirti. “Kodėl
turėčiau slėpti - už kilogramą
pieno praėjusį mėnesį mokė-
jo 54 lietuviškus centus (15,6
euro centai). Mažai, bet dar
priskaičiavo už pieno riebu-
mą ir baltymus, tai prisidėjo
apie šimtas litų. Tris karves
nusprendžiau laikyti tada, kai
pienasbuvobrangesnis,betkol
telyčios užaugo, pieno kaina
sumažėjo”,- pasiguodė šakie-
tė. Ji teigė, jog melžti karves
apsimoka, kol nekainuoja pa-
šarų ruošimas - vyras turi visą
šienavimui reikalingą techni-
ką, o vasarą gyvuliai ganosi
prie namų esančiose pievose.
Bet jeigu reikėtų sumokėti už
žolės nupjovimą, rulonavimą,
suvežimą, tai karvių, neabejoja
pašnekovė, atsisakytų. Ji, kaip
ir kaimynė, pieną neša į tą patį
pieno priėmimo punktą, pila į
tą patį šaldytuvą, tačiau už ki-
logramą pieno gauna mažiau,
nesparduodakeliaislitraisma-
žiau. “Suprasčiau, jeigu supir-
kėjai važiuotų į kiemus rinkti
pieno, bet dabar visi esame
lygiaverčiai, nes jį atnešame į
punktą. Kaimo žmonės pyksta
dėl tokios neteisybės”,- kalbėjo
moteris.
Ji baiminasi, jog gali išsi-
pildyti blogos prognozės, ir
supirkėjai už kilogramą pieno
nemokės nė 15 euro centų.
Sausio pabaigoje, ji dar ne-
žinojo, kiek supirkėjai mokės
už parduotą pieną. Ne pirmas
kartas, atsidūsta šakietė, kai
supirkėjai kainas nustato at-
buline data.
Išliks laisvi
Sausio pabaigoje pieno su-
pirkėjai intensyviai derėjosi su
perdirbėjais dėl pieno kainų,
įsigaliosiančių nuo vasario,
todėl nuo komentarų susilai-
ko. Taip pat sėjamas nerimas,
kad lenkai nepriims lietuviško
pieno, todėl jis dar gali pigti.
Kooperatyvo “Suvalkijos
pienas” vadovas Algimantas
Glikas patikina, jog Lenkijos
rinka yra atvira, ir pieno po-
reikis tik didės. “Ketverius
metus bendradarbiaujame su
lenkais ir turime ilgalaikę su-
tartį dėl pieno tiekimo. Aš jau
žinau, kokią kainą mokėsiu
kooperatyvo nariams, kai tuo
metu šalies perdirbėjai apie tai
nutyli. Be abejo, kooperatyvai
nėra parankūs didiesiems ša-
lies perdirbėjams, todėl mus
norima suvaryti į vieną orga-
nizaciją”,- užsiminė A.Glikas.
Nepaslaptis,jogneseniaipieno
gamintojus vienijančių koope-
ratyvų atstovai buvo pakviesti
į Žemės ūkio rūmus ir para-
ginti jungtis prie kooperatyvo
“Pienas LT”, kuris planuoja sta-
tyti pieno perdirbimo įmonę.
“Mes tikrai neketiname jung-
tis, nes tai būtų nenaudinga
kooperatyvo nariams. Esame
laisvi ir pieną vežame tiems,
kas daugiau moka”,- atviravo
“Suvalkijos pieno” direktorius.
Jis galvoja, jog kooperatyvų
stambinimas naudingas šalies
perdirbėjams, nes taip gali būti
lengviau susitarti. Pašnekovas
įsitikinęs, jog susikooperavu-
siemspienogamintojamsreikia
atsilaikyti prieš laikinus pa-
siūlymus arba sėjamą nerimą.
A.Glikas sakė, jog pieno kvotų
panaikinimas bus naudingas
šalies ir rajono pieno ūkiams,
nes atsivers platesni keliai į
Lenkiją. Kaimyninės šalies
perdirbamajai pramonei reikia
žymiaidaugiaužaliaviniopieno
nei nuperka dabar, bet darbą
stabdo įsipareigojimai ES, tai
yra pieno kvotos.
Priešdešimtmetįužkilogra-
mą natūralaus riebumo pieno
perdirbėjaimokėjovidutiniškai
po 67,6 cento ir tai yra mažiau
neidabartinėspienosupirkimo
kainos. Palyginti su praėjusiais
metais žaliavinio pieno su-
pirkimo kaina sumažėjo apie
30 procentų, o parduotuvėse
pieno produktų kaina keitėsi
tik keliais procentais.
Šalyje dirbantys pieno
perdirbimo fabrikai praėju-
sių metų gruodį iš Latvijos ir
Estijos importavo 32,4 tūkst.
tonų pieno, už kurio kilogra-
mąvidutiniškaimokėjopo20,4
euro centų.
Taryba nėra savitikslė, ji turi dirbti rinkėjams
žįsta, jog pasisekė ne viskas
- galbūt neužteko argumentų
ar kalbėjimo meno. Tačiau jis
tvirtai įsitikinęs, jog savivaldy-
bė, kokia yra dabar, būti negali,
turiateitižmonės,suvokiantys,
kad tai nėra savitikslė organi-
zacija, kuri veikia pati sau ir dėl
savęs, į kurios struktūras eina-
madirbtidėlnaudosirpostoar
netgi dėl garbės. Negalima eiti
neįvertinus savo paties gebėji-
mųiržinių,juolabpamintiver-
tybių,kuriosyrapamatasdirbti
žmonėms ir savo kraštui.
Savarankiškai kandidatuo-
damas į savivaldybės tarybą
2011 metais, E.Rinkevičius
pasižadėjo būti lydeka karosų
baloje. Ar pasisekė? Politikas
juokiasi, jog, matyt, taip, jei sa-
vivaldybės tarybos valdantieji
jo net tris kartus “išsižadėjo”
dėl kitokio matymo, dėl kito-
kiosnuomonės,dėlkitokioslo-
gikos. Tačiau iš vėžių priešiška
valdančiųjų pozicija jo asme-
niui jo paties tikrai neišmušė:
“Tai tik parodo mūsų tarybos
ir mūsų visų, kurie ją rinkome,
mentalitetą”. Kaip pavyzdį jis
pateikia rajono mokyklų per-
tvarką, kuri iš esmės sugriovė
visą sistemą ir kurios jau ne-
beatstatysi. Neįgyvendinta
liko jo idėja mokytis ir mokyti
nuotoliniu būdu, ką daro visas
civilizuotaspasaulis,juolabkad
į kaimą ateina šviesolaidinis
internetas, tvarkomi pastatai,
infrastruktūra, o gabių mo-
kytojų potencialas didžiulis.
“Mano galva, jeigu nežinai, ką
daryti, tai geriau nieko neda-
ryti. Nes kai padarai veiksmą,
visada sulauksi atoveiksmio.
Aš manau, kad mūsų rajono
tarybai ir vadovams tuometi-
nė švietimo politika ir silpni ją
reguliavę šalies vadovai, minis-
tras G.Steponavičius, V.Bacys,
buvo labai patogūs”,- kalbėjo
dėl Gelgaudiškio gimnazijos
kovojęs, bet taip jos ir neiško-
vojęs E.Rinkevičius. Daugeliu
klausimųjonuomonėnesutapo
susprendimais,kuriebuvopri-
imti šios kadencijos taryboje.
Ir dėl vaistinės, ir dėl, kaip sakė
jis, kitų “komforto sąlygomis”
gyvenančių savivaldybei paval-
džių įstaigų, kurios neieškojo,
kaip išgyventi, o laukė “lauk-
nešėlio” iš savivaldybės, kuris
dėl politinių sumetimų dažnai
buvo dosnesnis nei reikėjo.
“Jeigu turime savivaldybei pa-
valdžias įmones, jos turi nešti
naudą - kas įmonėms trukdo
užsiimti papildoma veikla?-
principines savo nuostatas į
verslą, nesvarbu kokia jo nuo-
savybėsforma,dėstėgelgaudiš-
kietis.- O jei tos naudos nėra,
reikia išsiaiškinti priežastį - ar
vagiam, ar darom neteisingus
sprendimus,areinamneteisin-
gukeliu.Arčiareikiapolitikos?
Nereikia!” Ne kartą, teigia jis,
apietaibuvokalbėta,įrodinėta,
kad nereikia tiesti “kanalizaci-
jos per Sacharą“, bet kas iš to?
Kad dėl kažkieno asmeninių
principų “Šakių vandenys” at-
sidūrė tokioje sudėtingoje si-
tuacijoje, tuos žmones reiktų
įvardinti. Tauta turi pažinoti
savo herojus, ką ir kodėl jie
darė!
Tačiau tie ketveri kaden-
cijos metai nepraėjo pro šalį,
per juos paaiškėjo, kas yra kas,
pamatė, kuo galima pasitikėti,
o kuo - absoliučiai ne. Tuos
metus Edmundas vertina kaip
didžiulę asmeninę patirtį. “Aš
manau, kad pasisekė daug ką
padaryti,- svarstė jis.- Tiesiog
nėratokiųdalykų,kuriųnebūtų
galima padaryti. Arba jų neda-
rai, arba nenori daryti. Kaltinti
kitus, kad kas nors nepavyko,
neteisinga”.
Dabar Edmundo tikslas -
pasinerti į verslus ir darbuotis,
kad rajone suklestėtų verslai.
Dabartinis meras ne kartą yra
pasakęs, kad jeigu ateis inves-
tuotojas, nuo žemės ir žemės
nuomos mokesčio jį atleis
kad ir dešimčiai metų, prisi-
mena J.Bertašiaus pažadus
E.Rinkevičius. Jo įsitikinimu,
meras už savo žodžius priva-
lo atsakyti, jie turi tapti kūnu.
Kad ir kaip mūsų savivaldybė
nemėgtų Laisvosios rinkos
instituto tyrimų, bet visos savi-
valdybės juk vertinamos pagal
tuos pačius kriterijus, ir kaž-
kuri iš jų yra pirma, o kažkuri
- 53. Ne kažkuri - 53 yra Šakių
savivaldybė. Visas savivaldybės
išlikimas priklauso nuo verslo
- kiek bus įdarbinta žmonių,
kiek bus sumokėta mokesčių,
išsyk spręsis ir demografinės
problemos, atsigaus paslaugų
sektorius. “Jeigu nebus inves-
ticijų, jei nebus verslų, neliks
nei mokyklų, nereikės ligo-
ninių, nei mūsų pačių”,- daug
kartų girdėtas tiesas kartojo
E.Rinkevičius. Galbūt, anot
jo, ateis žmonės iš išorės, bet
be sentimentų, be šaknų. Ar jie
jaus pareigą padėti visuomeni-
niam sektoriui tiek, kiek pade-
da čia gimę, augę ir gyvenantys
verslininkai? Ar gali rajonui
toksverslasbūtinenaudingasir
ar nereikia jo skatinti? Kito ke-
lio nėra, įsitikinęs pašnekovas.
Pamatysime, kad pasibaigus
vienai krizei ateis kita, o mes
visiškainebūsimeniekopadarę,
jai pasiruošę. Visas gyvenimas,
anot jo, yra kalnai ir pakalnės.
“Pažiūrėkime į kandidatų as-
mens dokumentus, į jų gimi-
mo datas - ką tie žmonės gali
nuspręsti, pakeisti ar patarti
visiškai kito mentaliteto, kito
išsilavinimo,kitomąstymojau-
nam žmogui? Jeigu kam nors
reikia didesnės pensijos ar gra-
žios eilutės biografijoje, galime
tuos žmones padaryti garbės
piliečiais ar garbės merais, bet
tą brežnevinį mąstymą turime
palikti praeičiai. Jeigu naujoji
tarybos kadencija galėtų tą
struktūrą sugriauti iš vidaus,
aš labai džiaugčiausi,- atvira-
votarybosnarys.-Supraskime,
kad problema yra tik mumyse,
mes esame kalti dėl to, kaip gy-
vename, nes leidžiame daryti
tam, kas vyksta. O taryboje sė-
dėti nereikia, ten reikia dirbti!
Savivaldybėsstruktūraturibūti
skirta rinkėjams. Taryba turi
išreikšti jų valią, atspindėti jų
poreikius. Negalima priimti
sprendimų vien dėl to, kad
kažkuriam tarybos nariui taip
atrodo, o tas atrodymas kenkia
rinkėjams.Mesvisadaturėsime
skirtingus požiūrius, bet dėl to
negalibūtipagiežosirkenkimo
vieni kitiems. Kai šito atsikra-
tysime - mums pradės sektis.
Pabandykime surasti tokią
komandą!”- linkėjo Edmundas
Rinkevičius.
P.S. Vyriausioji rinkimų
komisija (VRK) pateikė in-
formaciją, kad savarankiškai
kelti kandidatūrą į mero postą
įstatymas leido. Savarankiškai
išsikėlusių kandidatų šalies
mastu buvo 17, po VRK kan-
didatų duomenų patikrinimo
liko 13.
Tiesiogiai merą šiais me-
tais rinksime pirmą kartą.
Teisę kelti kandidatus turėjo
partijos ir visuomeniniai rin-
kimų komitetai. Savarankiškai
išsikelti kandidatams, anot
E.Rinkevičiaus, įstatymas ne-
leido. “Esu įsipareigojęs prieš
Dievą, prieš savo šeimą, prieš
bendradarbius ir akcininkus,
dar - prieš rinkėjus”,- teigė
E.Rinkevičius, patikinęs, jog
nenori būti jokios politinės
organizacijos, partijos ar ko-
miteto, įrankis. “Aš nesakau,
kad grupė žmonių blogai, bet ji
veiksmingatol,kolneatsiranda
interesai,kolniekonereikiada-
linti,-sakopašnekovas,kuriam
nepriimtina vykdyti kitų valią
ir eiti prieš savąją. “Toj pekloj
jau esu buvęs”,- sako jis. Kita
vertus, prasitaria, kad jo ne-
kandidatavimas paremtas dar
ir tuo, kad Šakiai yra demogra-
fiškai degraduojantis rajonas,
nugrimzdęs į brežnevinius
laikus, jo perspektyvos bent
kol kas labai liūdnos. “Mano
atsitraukimo prasmė yra ta,
kad ta struktūra ir demogra-
fija turi keistis aktyvinant ir
plečiant verslus. Šita taryba
nebuvo tas instrumentas, ga-
lėjęs sudaryti sąlygas verslui”,-
dalijosi mintimis pašnekovas,
patikinęs, jog jis visą kadenciją
stengėsi tą savo kolegoms ta-
ryboje parodyti, tačiau pripa-
pradžia 1 psl.
Ūkių savininkai kiekvieną dieną laukia žinių - jeigu pienas dar pigs, tai karves greičiausiai teks parduoti,
ir į Lenkiją veš jau ne pieną, bet skerdieną.
7. 7
2015 m. vasario 6d. Penktadienis. Nr. 10 (2242)
Vasario 6d., penktadienį,
Ðakiø rotuðëje
15 val. Dailininkës Viktorijos Daniliauskaitës grafikos ir
objektø parodø “Yra ðalis...“ atidarymas.
Briedþiø laisvalaikio salëje
16 val. Ðakiø kalendoriaus pristatymas.
Sintautø kultûros centre
16.30 val. Dailininkës V.Daniliauskaitës parodos “Yra
ðalis...“ atidarymas.
Vasario 7d., šeštadienį,
Ðakiø kultûros centre
15 val. Jubiliejinis Violetos Bosaitës koncertas.
Vasario 10d., antradienį,
Kiduliø dvare
17 val. Susitikimas su profesoriumi, solistu Vytautu Juo-
zapaièiu.
Vasario 12d., ketvirtadienį,
Plokðèiø mokykloje daugiafunkciame centre
13 val. Filmo „Nidos dailininkø kolonija Kurðiø nerijoje.
Tarp keliaujanèiø kopø“ perþiûra ir susitikimas su reþisie-
riumi Arvydu Barysu. Renginys, skirtas Valstybës atkûrimo
dienai.
Sintautø kultûros centre
15 val. Edukacija „Uþgavëniø paproèiai. Uþgavëniø
kaukiø gaminimas“.
Vasario 20d., penktadienį,
Ðakiø kultûros centre
12 val. Þmoniø su negalia sàjungos klubo “Likimai ir
viltys“ popietë - koncertas.
Išrinkime skaitomiausių„Knygų penketukus 2014“!
(1–4ir5–8klasiųtarpe)
Jūs žinote? Ir mes norime sužinoti, kokias
knygas mieliausiai skaitote.
KviečiameužjasbalsuotiŠakiųviešosiosbibliotekosVaikųliteratūrosskyriuje ikiba-
landžio13d.Knygos,surinkusiosdaugiausiajūsųbalsų,pateksįskaitomiausiųknygų
penketukus.Skaitykite,aptarinėkiteknygas,balsuokite!MaloniaiJūsųlaukiame
Tik priedai garantuoja oresnį atlyginimą
Lina BACEVIČIŪTĖ
Paskutiniame savival-
dybės tarybos posėdyje
buvo nuspręsta ketu-
riems rajono kultūros
įstaigų vadovams prie
tarnybinių atlygini-
mų skirti priedus.
Komitetuose užvirusi
diskusija, kam, kokio
dydžio, už ką ir iš ko-
kių šaltinių skirti lėšų,
sako Kultūros ir turizmo
skyriaus vedėja Augenija
Kasparevičienė, yra maž-
daug kasmet ta pati, nes
priedai skiriami metams.
Tačiau esmė yra paprasta
- bazinės kultūros įstaigų
vadovų, o ir apskritai
visų kultūros srityje
dirbančių žmonių algos
yra nedidelės, todėl prie-
dai yra bene vienintelė
galimybė užsitikrinti šiek
tiek oresnį atlygį.
Įvertina vadovų darbą
Tarybos sprendimu nuo šių
metų sausio 1 dienos iki gruo-
džio 31 dienos Šakių kultūros
centro direktoriui Raimondui
Januševičiui,KudirkosNaumies-
čio kultūros centro direkto-
rei Laimai Mockevičienei ir
Gelgaudiškio kultūros centro
direktoriui Edgarui Pilypaičiui
bus skiriami 4,5 koeficiento
dydžio priedai (159 eurai)
prie tarnybinių atlyginimų.
E.Pilypaitis gaus dar ir 50 pro-
centųpriedąprietarnybinioat-
lyginimo už dvare organizuo-
jamą ūkinę ir kultūrinę veiklą,
bendrądvaropriežiūrą.30pro-
centų priedas prie tarnybinio
atlyginimo už įstaigos tikslų
įgyvendinimą paskirtas dar ir
Zanavykų muziejaus direkto-
rei Rimai Vasaitienei. Bazinė
mėnesinė kultūros centro di-
rektorių, kurių vadovaujamam
centrui suteikta antra katego-
rija (Sintautai, Gelgaudiškis,
Kudirkos Naumiestis), alga
yra575eurų(16,3koeficiento).
Pirma kategorija įvertintas vie-
nintelis Šakių kultūros centras,
todėl jo vadovo bazinė mėnesi-
nė alga 742 eurai (21 koeficien-
tas). Pasak A.Kasparevičienės,
atsižvelgiant į vadovams ten-
kančią atsakomybę ne tik or-
ganizuojant renginius, ūkinę
kultūros centrų veiklą, sten-
giantis pritraukti lėšų, bet ir
vadovavimą saviveiklos ko-
lektyvams, jų “plika” alga mažų
mažiausiai atrodo neori. Visi
priedus prie tarnybinių atly-
ginimų gaunantys direktoriai
turi bent po vieną kolektyvą,
kuris yra pelnęs respublikinį ar
tarptautinį pripažinimą. Be to,
maždaug kas ketverius metus
Liaudies kultūros centras per-
žiūri kolektyvams suteiktas
kategorijas, atsižvelgdamas į
dalyvavimą Dainų šventėse,
rezultatus kituose respubliki-
niuose konkursuose. “Taryba
darpernaivasariopabaigojeyra
patvirtinusi biudžetinių įstaigų
vadovų priedų prie tarnybinių
atlyginimų nustatymo tvarkos
aprašą, kuriame numatyti kri-
terijai,pagalkuriuosvertinama
atskirų įstaigų veiklos progra-
ma. Teigiamas išvadas apie
minėtas kultūros įstaigas yra
pateikęs Lietuvos liaudies kul-
tūros centras, tiek savivaldybės
Biudžeto ir turto skyrius, tiek
mūsų skyriaus specialistai”,-
aiškina Kultūros ir turizmo
skyriaus vedėja. Todėl ji sako
sunkiai suprantanti kasmet
kylančius debatus dėl kultūros
įstaigų direktorių priedų, jie
kasmet išlieka tokie patys, nes
direktoriųdarbokrūviainema-
žėja,jųvadovaujamųkolektyvų
rezultatai nesuprastėja.
Reikia, kad didėtų
bazinė alga?
Komitetuoseirsavivaldybės
tarybos posėdyje, svarstant
priedus direktoriams, pasigir-
do įvairių minčių. Edmundas
Rinkevičius, pavyzdžiui, yra
įsitikinęs, jog netikslinga pa-
tvirtinti priedus dar nepatvir-
tinus 2015 metų biudžeto, o
dar geriau, kad priedai būtų
išmokami iš kultūros centrų
užsidirbtų lėšų. “Iš praktikos
žinau, kad biudžetas būna
labai kuklus, todėl esu įsiti-
kinusi, kad jį bedėliojant jau
reikia numatyti, kam kiek lėšų
reikės. Juk biudžeto neįmano-
ma tampyti pagal poreikius, jis
visuomet būna daug mažesnis
neinorėtųsi,todėlišankstone-
numačius priedų kultūros cen-
trų direktoriams, greičiausiai
liktume be jų”,- argumentuoja
A.Kasparevičienė. Mintis, kad
iškultūroscentrųuždirbtųlėšų
būtų mokami priedai, jos ma-
nymu,taippatnėraišmintinga:
“Iš užsidirbtų pinigų kultūros
centrai organizuoja veiklas,
nes būtent joms atskirų lėšų
nėra numatyta, todėl būtų ne-
sąžininga dalį jų dar atkirpti
priedams”.
Daugiausia lėšų pernai pri-
traukė Šakių kultūros centras
- maždaug 200 tūkst. litų,
Gelgaudiškio kultūros cen-
tro sąskaitoje - apytiksliai
100 tūkst. litų “uždarbio”, o
Kudirkos Naumiesčio - 36
tūkst. litų.
Apskritai garsiai jau ne
kartą pasvarstoma, kad viena
realiausių išeičių būtų ateityje
didinti bazinę mėnesinę kultū-
rosįstaigųvadovųalgą,tuomet
nereikėtųkasmetlauktitarybos
narių sprendimo dėl priedų.
Apibendrindama situaciją,
A.Kasparevičienė pasidžiaugė,
kadperpastaruosiusporąmetų
labai pagerėjo kultūros centrų
pastatų būklė bei pati bazė, o
kultūros ministras pasistengė,
kadkultūrininkųatlyginimųsi-
tuacija taip pat pasistūmėtų iš
mirtiestaško.Žinoma,aktyviai
reiškėsi ir patys kultūrininkai.
Pernai liepos mėnesį kultūros
sritiesdarbuotojųdarboužmo-
kestis padidėjo dviem bazinės
mėnesinės algos dydžiais, t.y. -
244litais.Kalbama,kadnuošių
metų liepos kultūros ir meno
darbuotojų atlyginimai vėl tu-
rėtų didėti. Antrajam kultūros
ir meno darbuotojų darbo už-
mokesčio didinimo etapui yra
papildomai skirta 17 mln. litų
arba4mln.927tūkst.536eurų.
Šios lėšos bus paskirstytos pa-
galasignavimųvaldytojusirsa-
vivaldybes. Tikimasi, kad kul-
tūros darbuotojų atlyginimai
vidutiniškai turėtų didėti po
240 litų per mėnesį. Kultūros
ministras Šarūnas Birutis yra
viešai pareiškęs, kad šiuo pa-
didinimu nuosekliai laikomasi
Vyriausybėsprogramos,kurio-
je numatytas kultūros darbuo-
tojųalgųkėlimas.Jisvylėsi,kad
ir2016metaispavyksnumatyti
kultūrosdarbuotojųatlyginimų
didinimą.
Metų pradžia
optimizmo nekelia
Vasario 25d.
Lukšių ambulatorijoje, Ežero g. 3a, Lukšiai, Šakių r.
Kauno Medicinos universiteto klinikų gydytojas urologas
med. m. daktaras docentas Darijus Skaudickas
konsultuos pacientus ir pacientes sergančius: šlapimo takų susirgimais, inkstų ak-
menlige, šlapimo pūslės, prostatos, sėklidžių onkologiniais susirgimais, turinčius
dažną ar skausmingą šlapinimąsi, susilpnintą šlapimo srovę. Konsultacijos metu
atliekamas echoskopinis ištyrimas.Vyrus ir moteris turinčius šlapimo nelaikymo
simptomus. Esant erekcijos ir potencijos sutrikimams, šeimas turinčias nevaisin-
gumo problemų. Jeigu reikalingas tolimesnis ištyrimas ir gydymas, pacientai nu-
kreipiamiirgydomispecializuotuosegydymocentruose.
Išsamesnė informacija ir išankstinė registracija
tel: 8-671-33948 arba 8-685-48050
R-0132
Artinasi
gripas
Marijampolės visuomenės
sveikatos centro specialis-
tai informuoja, kad penktąją
metų savaitę (sausio 26-30d.)
Marijampolėsapskrityjeserga-
mumogripuirūminėmisviršuti-
niųkvėpavimotakųinfekcijomis
(toliau – ŪVKTI) rodikliai paly-
gintisuankstesniąjasavaitepa-
didėjo1,4karto.Marijampolės
savivaldybėjeužregistruotiepi-
deminį sergamumo lygį virši-
jantys rodikliai - 119,51 atvejo
10 tūkst. gyventojų. Minėtoje
savivaldybėjeužregistruoti45
gripo atvejai. Akivaizdžiai, pa-
sakspecialistų,sergamumoro-
dikliai padidėjo ir Vilkaviškio
rajono bei Šakių rajono savi-
valdybėse.Mūsųrajonesausio
26-30 dienomis registruoti du
gripo atvejai ir 199 ūminių vir-
šutinių kvėpavimo takų infek-
cijos atvejai. Sergamumo ro-
diklis64,88atvejo10tūkst.gy-
ventojų.Gripoepidemijaskel-
biama, kai susirgimų gripu ir
ūmiomisviršutiniųkvėpavimo
takųinfekcijomis(ŪVKTI)skai-
čius per savaitę pasiekia 100
atvejų iš 10 tūkst. gyventojų,
o gripas sudaro apie 30 proc.
susirgimų.
“Valsčiaus”inf.
2015 metų pradžia
rajono demografinėje
srityje optimizmo
nesužadino. Kaip ir
pernai, užpernai bei
dar anksčiau mirusiųjų
buvo daugiau nei
naujagimių.
Sausio mėnesį rajone mirė
49 gyventojai, o kūdikių ra-
jono Civilinės metrikacijos
skyriuje buvo užregistruota
tik 19, iš jų du naujagimius
įregistravo užsienyje gyve-
nantys šakiečiai.
Daugiausia naujagimių
užregistruota Kudirkos
Naumiesčio seniūnijoje -
penki. Šakių mieste įregis-
truoti keturi kūdikiai, po du
- Gelgaudiškio, Kriūkų bei
Sintautų seniūnijose. Nė vie-
no vaikelio nebuvo Kidulių,
Lukšių, Plokščių, Sudargo
bei Žvirgždaičių seniūnijose.
Likusiose įregistruota po vie-
ną kūdikį. Penkiems vaikams
pripažinta tėvystė.
Žiema - ne pats patrauk-
liausias metas vestuvėms, bet
visgisausįsusituokėdevynios
poros, o ištuoką įregistravo
penkios.
“Valsčiaus” inf.
Vėl skaičiuoja vilkus ir lūšis
Vasario 3 dieną visuose
Lietuvos miškuose
prasidėjo vilkų ir lūšių
apskaita. Po rajono
miškus pasklido ir visų
girininkijų atstovai,
pora savanorių bei kelių
medžiotojų būrelio
atstovai. Šakių miškų
urėdijos vyr. miškininkas
Simonas Šilingas
patikino, kad šiokių tokių
pėdsakų aptikta jau per
pirmąjį apskaitos etapą,
antrasis numatytas
vasario 6 dieną.
Lietuvoje vilkų populiacijos
valdymo ir apsaugos principus
nustatoVilko(Canislupus)ap-
saugos planas, kurį patvirtino
Lietuvos Respublikos aplinkos
ministras dar pernai rugpjūtį.
Vadovaujantis šiuo planu,
Lietuvos vilkų populiacijos
būklė (dydis ir paplitimas)
vertinama kasmet pagal vilko
populiacijos apskaitos rezulta-
tus. Atsižvelgiant į tai, kad per-
nai vilkų populiacijos apskaita
dėl besniegės žiemos nebuvo
organizuojama, o, norint tik-
sliau įvertinti vilkų populiaciją
Lietuvos Respublikos teritori-
joje,vilkųpopuliacijosapskaita
šiemet yra atliekama ir priva-
čiuose miškuose.
Vilkų apskaita atliekama
skaičiuojant vilko pėdsakus
sniege. Apskaitos laikas nu-
statomas vasario - kovo mėne-
siais, kai sniegas nuolat dengia
žemę. Apskaita kartojama du
kartus kas trys - keturios die-
nos. Šiais metais vilkų apskaitą
numatoma atlikti vienu metu
visuose Lietuvos miškuose
- vasario 3 ir 6 dienomis, jei
tik leis oro sąlygos. Apskaitos
metu bus renkami duomenys
ir apie lūšių populiacijos dydį
bei paplitimą.
Vilkų apskaitą atlieka
miškų urėdijų ir valstybinių
gamtinių rezervatų direkcijų
darbuotojai. Be jų, apskaitoje
gali dalyvauti medžiotojai, ne-
vyriausybinių organizacijų at-
stovai ir kiti norintys asmenys.
Pagrindinis visuomenės įtrau-
kimo į apskaitą tikslas - raginti
domėtisLietuvojegyvenančiais
plėšriaisiaisžvėrimis,jųgausos
ir apsaugos klausimais.
Dar 2013 metų vasario 21
ir 26 dienomis Aplinkos mi-
nisterija ir gamtos apsaugos
asociacija “Baltijos vilkas”
miškininkus, medžiotojų ir
žvejų draugijų atstovus buvo
sukvietusitiekprivačiuose,tiek
valstybiniuosemiškuoseieško-
ti ir registruoti vilkų bei lūšių
pėdsakus. Tuomet ženklų, kad
rajone gyventų lūšys, nebuvo
rasta, užregistruota, kad Šakių
rajone rasti šešių vilkų pėdsa-
kai, o visoje Marijampolės
apskrityje priskaičiuota vos
dešimt vilkų. Po apskaitos
2013 metais buvo nustatyta,
kad minimalus vilkų skaičius
Lietuvoje yra 208.
“Valsčiaus” inf.
Nors iš pradžių komitetuose buvo svarstyta Šakių, Gelgaudiškio ir Kudirkos Naumiesčio kultūros
centrų direktoriams skirti skirtingo dydžio priedus, išskiriant L.Mockevičienę, galiausiai tarybos nariai
nusprendė, kad visiems jiems prie tarnybinių atlyginimų bus skiriami 4,5 koeficiento dydžio priedai.
8. 8
2015 m. vasario 6d. Penktadienis. Nr. 10 (2242)
Net trys dziudo imtininkai
tapo Lietuvos prizininkais
Sausio 30-31 d.
Kėdainiuose, vyko
Lietuvos dziudo imtynių
čempionatai U-16 ir U-
18. Šių varžybų tikslas-
populiarinti ir kelti
dziudo sporto šakos
prestižą Lietuvoje,
išsiaiškinti stipriausius
dziudo sportininkus,
sudarysiančius LR jaunių
rinktinę.
Šiame čempionate dalyva-
vo aštuoni Šakių JKSC ir Šakių
sporto klubo „Audra“ sporti-
ninkai.
Varžybose geriausiai se-
kėsi Julijai Smirnovaitei, kuri
kovodama jaunių amžiaus
grupėje, tapo Lietuvos prizi-
ninke, iškovojusi antrąją vie-
tą, savo svorio kategorijoje.
Lietuvos prizininkais tapo ir
Aida Vasiliauskaitė bei Gytis
Petkevičius, kurie kovodami
savo svorio kategorijose iško-
vojo trečiąsias vietas. Visi trys
sportininkai šiuo metu mokosi
Panevėžio sporto mokykloje ir
atstovauja du miestus- Šakius
ir Panevėžį.
Labai nedaug iki prizi-
nių vietų pritrūko Donatui
Klimovui, Mantui Stanaičiui
ir Linui Sniečkui, kurie kovo-
dami finale dėl trečių vietų,
kovas pralaimėjo ir iškovojo
penktas vietas. Neblogai pa-
sirodė ir čempionate dalyvavę
Gytis Povilaitis ir Gabrielius
Merkeliūnas, kurie kovodami
savosvoriokategorijose,užėmė
septintas vietas.
Sportininkus varžyboms
paruošė Šakių JKSC trene-
ris- metodininkas Kęstutis
Smirnovas.
Klube„Audra“laukiamivisi,
kurie nori sportuoti. Galite
rinktis kovos menų užsiėmi-
mus arba aktyviai leisti savo
laisvalaikį sportuojant klubo
treniruoklių salėse.
Taip pat dėkojame visiems
pervedusiems praeitais metais
2 % pajamų mokesčio mūsų
klubui. Tikimės ir šiais metais
Jūsų paramos. Daugiau infor-
macijos: www.klubasaudra.lt
B pogrupio laurai - Gelgaudiškio krepšininkams
Vasario 24 d., 18 val. Šakių kultūros centre. Bilietai 10 €
R-0097
Dzūkiški laiškai Zanavykijoje
Kadangi įsibėgėja
Etnografinių regionų me-
tai, rajone ima skleis-
tis kitų Lietuvos regio-
nų spalvos. Prieš savaitę
Sintautų kultūros centre
vyko dzūkių tautodailinin-
kių Dianos Lukošiūnaitės
ir Linos Kabelkaitės dar-
bų parodos“Laiškai iš
Dzūkijos”atidarymas.
Darbesibaigiantseniesiems
metams,kiekvienasrajonokul-
tūros centras išsitraukė regio-
ną, pagal kurio tradicijas, įsi-
pareigojo surengti vakaro-
nę. Sintautų kultūros centro
direktorė A.Bakaitė ištraukė
Dzūkiją, ir nors dzūkiška va-
karonė Sintautuose numaty-
ta tik birželio 7 dieną, tačiau
jaudabarprasidėjopažintissu
šiuoregionu.Tautodailininkės
į Sintautus dzūkiškus laiškus
atvežė karpinių ir siuvinėtų
nuotraukų pavidalu, papasa-
kojo apie save ir pačią rank-
darbių idėją. Abi viešnios ki-
lusios iš Druskininkų apylin-
kių, ten augusios, ten mokė-
si ir nenustojo ieškoti vis nau-
jų saviraiškos būdų. Karpinius
D.Lukošiūnaitėatrado1998me-
tais ir nuo tada iš rankų nepa-
leidžiažirklučių.Sintautuoseji
surengėsavo46parodą.Josko-
legėL.Kabelkaitėdarvaikystė-
je, kol kiti vaikai žaisdavo kie-
me, mieliau būdavo palinkusi
priesiuvinėjimo,todėlbėgant
laikui atrado įvairius siuvinėji-
mobūdus,siuvinėjastaltieses,
pagalvėlės,takelius,servetėlės,
vėliavas, patalynę, o siuvinėti
pačiosužfiksuotasnuotraukas
jipradėjo2002metais.Moteris
yrasurengusimaždaugtrisde-
šimtis kūrybos parodų.
“Valsčiaus”inf.
Lietuvos prizininkai kartu su treneriu K. Smirnovu.
A-003
Šventė veiklos dešimtmetį
Praėjusį savaitgalį Šakių
jaunimo kūrybos ir spor-
to centre finalines rungty-
nes sužaidė rajono krepši-
nio pirmenybių B pogrupio
komandos.
NugalėtojaistapoGelgaudiškio
krepšininkai. Jie finale rezulta-
tu 72:63 įveikė Griškabūdžio
“Spurto - Noragros”komandą.
Nugalėtojams po 16 taškų pel-
nė M.Švelnys ir A.Dabrila.
Kovoje dėl trečios vietos
“Tauras”rezultatu 63:61 įveikė
“Splitą”. Tarp nugalėtojų pasi-
žymėjo R.Sakalauskas - 24 taš-
kai,oR.Nevidomskispridėjodar
12 taškų.
Naudingiausiais šio sezono
B pogrupio komandų žaidėjais
išrinkti: “Splito” atstovas Tadas
Matulaitis;“Spurto - Noragros”
- Karolis Rinkevičius; “Tauro”
- Aivaras Miliušis; “Veterano” -
Valentinas Jurkšaitis;“Trigados”
- Edvinas Adomaitis;“Spartos”-
GintarasVaitkus;“Gelgaudiškio”-
Martynas Švelnys;“Gotlybiškių”
- Vytautas Pranaitis.
TuotarpuApogrupiokoman-
dos dar tęsia kovas dėl pirme-
nybiųmedalių.Apogrupiofina-
linės varžybos numatytos kovo
29dieną.Taippatkomandosjau
galiregistruotisrajonokrepšinio
veteranų pirmenybėms.
“Valsčiaus”inf.
Sausio 30 dieną Plokščių
bendruomenės centras
minėjo savo dešimties
metų veiklos jubiliejų. Į
šventę, vykusią Plokščių
mokyklos - daugiafunk-
ciame centre, susirinko
gausus būrys bendruo-
menės narių ir svečių.
Plokščių bendruomenei
vadovaujanti Dovilė Kaza-
kauskienė susirinkusiems pri-
minė bendruomenės nueitą
dešimties metų kelią. Idėja
suburti plokštiečius bei įsteigti
centrą gimė seniūnei Laimutei
Miliūnienei, kuri kartu su veik-
liomis moterimis ėmėsi darbų,
kurių tąsa buvo perduota ak-
tyviems šio krašto žmonėms.
Prieš dešimt metų oficialiai
įregistruotoPlokščiųbendruo-
menės centro pirmininkė buvo
Ilona Krištolaitienė. Vėliau
bendruomenės vadovės parei-
gasperėmėOdetaUrbaitienė,o
pastarąjįpusmetįPlokščiųben-
druomenę naujoms veikloms
buria Dovilė Kazakauskienė.
Per dešimt metų Plokščių
bendruomenė atliko daug
svarbių darbų - įgyvendino ne
vieną projektą, kvietė į šventes,
susibūrimus, keliones, graži-
no miestelio aplinką, vienijo
žmones. Ši bendruomenė
sukūrė savo logotipą, išleido
kalendorių, o į veiklą įsisuka
vis daugiau aktyvių žmonių.
Plokštiečiai aktyviai bendra-
darbiauja su kitomis rajono ir
šalies bendruomenėmis.
Bendruomenės pirmininkė
D.Kazakauskienė pasidžiaugė,
kad Plokščių bendruomenės
centro sukūrimas buvo im-
pulsas bendruomenes kurti ir
gretimose Kubilių ir Voniškių
gyvenvietėse.“Vienojeseniūni-
joje esančios trys bendruome-
nės bendradarbiauja įvairiose
veiklose, planuoja tolimesnius
bendrus projektus, sutartinai
atstovauja seniūnijai įvairiuose
renginiuose,įsitraukiaįveiklas,
pasidalina darbais. Gyvename
labai draugiškai”,- pasidžiau-
gė D.Kazakauskienė. Šventės
metu vaizdžiai parodyta, kuo
gyvena Plokščių krašto žmo-
nės - dainavo etnografinis
ansamblis “Vaiguva”, kuriame
dainuoja kelios plokštiečių
kartos, šoko senųjų liaudies
šokių kolektyvas. Aktoriniais
gebėjimais žiūrovus džiugino
Plokščių seniūnijos mėgėjų
teatras, savo kraštą garsinantis
rajone ir už jo ribų. Tiek ben-
druomenės centras, tiek meno
kolektyvai, D.Kazakauskienės
pastebėjimu, suburia pačius
įvairiausius žmones. Ją nu-
džiugino gausiai šventėje su-
sirinkę Plokščių krašto žmo-
nės, kurie daugiau ar mažiau
kiekvienas stengiasi prisidėti
prie bendruomenės projektų,
puoselėti savo kraštą.
Bendruomenės dešimtme-
čio šventės proga pasveikinti
atvyko rajono savivaldybės
meras Juozas Bertašius, rajo-
no Vietos veiklos grupės pir-
mininkė Aušra Slidziauskienė,
Plokščių seniūnijos seniūnė
Laimutė Miliūnienė, kaimyni-
niųbendruomeniųišVoniškių,
Kubilių, Kriūkų, Briedžių at-
stovai.
“Valsčiaus” inf.
Plokščių bendruomenės dešimtmečio proga įspūdingą programą padovanojo seniūnijoje veikiantys
meno kolektyvai.