1. INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ TAIKYMAS UGDANT
SUTRIKUSIO INTELEKTO MOKINIUS BENDROJO LAVINIMO
MOKYKLOJE
Vidutė Tatarūnienė, Jonavos pagrindinė mokykla, logopedė-specialioji pedagogė metodininkė
Nomeda Urbonavičienė, Jonavos pagrindinė mokykla, informatikos mokytoja metodininkė
Skelbiama, jog visi žmonės sukurti lygūs, tačiau lygybėje esama skirtumų….
Protinis atsilikimas sudaro gausiausią intelekto sutrikimų grupę. Nepakankamas mąstymo
išsivystymas – pagrindinis protinio atsilikimo požymis. Protiškai atsilikusiems vaikams
būdingas pažintinių interesų siaurumas, aktyvumo stoka, neturėjimas poreikio bendrauti su
bendraamžiais ir suaugusiais žmonėmis. Ryškūs trūkumai pastebimi ir vaikų kalbos
vystymesi. Šie vaikai turi mokymosi problemų, susijusių su dėmesiu, atmintimi,
savireguliacija, kalbos raida ir motyvacija. Sutrikusio intelekto moksleiviai mokosi į
specialiosios mokyklos ugdymo planą įtrauktų dalykų ir tų bendrojo ugdymo dalykų, kurių
pageidauja tėvai.
Per visą specialiosios pedagogikos vystymosi istoriją į pirmąją vietą buvo
keliamas uždavinys — koreguoti mokinių pažintinę veiklą. Kad sutrikusio intelekto mokinių
ugdymas vyktų sėkmingai, pedagoginiame procese turi būti numatytas korekcinis-
auklėjamasis darbas, padedantis koreguoti pažintinius procesus. Korekcinis darbas negali būti
atsietas nuo mokomųjų uždavinių sprendimo. Mokytojas pamokoje ugdo mokinio gebėjimus,
o specialistas (logopedas, specialusis pedagogas) koreguoja sutrikusius pažintinius procesus.
Atsižvelgiant į specialiosios mokyklos mokymo planą, užsienio kalbos, chemijos, fizikos bei
kitų tiksliųjų mokslų pamokos keičiamos koreguojančiais kompiuteriniais užsiėmimais.
Šiems mokiniams suteikiama galimybė susipažinti su kompiuteriu ir įgyti
elementarių mokėjimų atliekant nesudėtingas užduotis. Pastebėjome, kad viena iš
efektyvesnių priemonių koreguojant sutrikusius pažintinius procesus yra kompiuterinių
programų panaudojimas: mokymas vaikus žaisti ir žaidžiant skaičiuoti, spręsti, konstruoti,
įvardyti kalbos dalis, žodžio dalis, garsus, atlikti garsų diferencijavimo pratybas yra svarbi
korekcinio-auklėjamojo darbo grandis. Tuo tikslu parengta metodinė priemonė
„Informacinių technologijų taikymas ugdant sutrikusio intelekto mokinius“+CD.
Kompiuterinės programos panaudojamos atsižvelgiant į mokinių protines ir
psichologines galimybes, individualius ugdymo planus. Tinkamai parinktos mokomosios
kompiuterinės programos žadina vaikų vaizduotę, platėja interesų ratas („Le Paint Petite“
, „Mause Paint“ , „Tamgaroos“,
1

2. ), sudaro pakilią nuotaiką, ugdomos emocijos („Jpuzzle“
), maksimaliai lavina kiekvieno moksleivio gabumus,
tobulėja mąstymas („Flashcards“ , „Klimat“,
, „Max und Marti“ ) Teigiamos
emocijos, atsiradusios žaidžiant, aktyvina vaiko veiklą, padeda suvokti ir pritaikyti gramatikos
dėsnius, („Preschool Pack“ ), formuoja rašybos
įgūdžius(„Įvardink daiktą“), turtina žodyną („Pictures ABC“
), padeda spręsti uždavinius, susijusius su valingo dėmesio, atminties , asociatyvinės veiklos
2

3. ugdymu ir formavimu („Megan’s Matching Game“ , „Kiddy
Puzzles“ ), sugebėjimu lyginti, gretinti, daryti išvadas,
apibendrinimus („Measure it“ , „Animated shapes“
), išmokstama tvardyti savo norus, ugdomas atsakomybės
jausmas.
Žinios ir įgūdžiai, kuriuos vaikai įgyja tokių žaidimų metu, gali būti perkeliami į gyvenimą,
savarankiškai panaudojami šiuolaikinėje nuolat atsinaujinančioje žinių visuomenėje.
Literatūra
1. Šiaurės ir Baltijos šalių projektas „Mokykla visiems“. Mokytojų rengimo ugdyti
specialiųjų poreikių turinčius vaikus bendrojo ugdymo klasėse gairės. Vilnius, 2003.
2. Šiaurės ir Baltijos šalių projektas „Mokykla visiems“. Inkliuzinis ugdymas užsienio
mokslininkų akiratyje. Vilnius, 2003
3. Šiaurės ir Baltijos šalių projektas „Mokykla visiems“. Mokyklą visiems kuriame
šiandien. Vilnius, 2003.
3