2. Kas yra ICSEI ?
• Sveiki atvykę į ICSEI. Kiekviena
šios santrumpos raidė atspindi
kryptį, kuria judame ir
svarbiausias mums vertybes.
Pirmiausias ir svarbiausias žodis
yra TARPTAUTINIS , ir tai
atsispindi mūsų veiklos
mastuose, mūsų vizijoje ir mūsų
narių dalyvavime. Mes tikime, kad
per diskursą, skrodžiantį valstybių
sienas, mes siūlome naujas
idėjas, atsinaujiname savo
mąstymą bei veiklos būdus. Mes
tikime, kad to galime pasiekti
sušaukiant KONGRESĄ – minties
sambūvį. Kasmet mes švenčiame
kongresą vienoje iš šiaurės, pietų,
vakarų ar rytų šalių.
Buvęs ICSEI prezidentas Tony
Mackay
3. Mokyklų efektyvumas ir tobulinimas
• Susidomėjimas mokyklų efektyvumu ir
tobulinimu sutelkia ICSEI bendruomenę.
Nesvarbu, iš kokios šalie būtume, mus
jungia aistra tobulinti mokyklas.
Mokyklų efektyvumo tyrinėjimai,
prasidėję prieš du dešimtmečius, davė
pradžią mūsų judėjimui. Per tą laiką mes
sukaupėme įspūdingą žinių ir patirties
bagažą apie mokyklų efektyvumą,
veiksmingą švietimo lyderystę,
šiuolaikinį mokymąsi ir kaip visa tai
susiderina tobulinant mokinių
mokymąsi. Mokyklų tobulinimo
samprata yra natūralus šio judėjimo
vaisius, padedantis švietimo
vadovams , politikams, lyderiams,
mokytojams taikyti šias pamokas savo
praktikoje.
Buvęs ICSEI prezidentas Tony Mackay
4. ICSEI tikslas
• Siekti kokybiško
išsilavinimo ir lygių
mokymosi galimybių
viso pasaulio
mokiniams;
5. ICSEI veikla
• Metiniai kongresai, jungiantys švietimo
vadovus, lyderius, tyrėjus, dėstytojus,
mokyklų vadovus , mokytojus ir visus
suinteresuotus;
• ICSEI tinklapis;
• Bendradarbiavimas su švietimo
žurnalais;
• ICSEI tinklai
Pagrindinės temos:
• Mokyklų tobulinimas
• Mokyklų efektyvumas
• Švietimo inovacijos ir reformos
• Išskirtinės švietimo praktikos
(excellence)
• Švietimo kokybė
• Lygios galimybės
• Švietimo politika
• Skirtumai tarp mokyklų ir mokyklos
veiksnių įtaka mokinių mokymuisi
6. ICSEI narystė
• Registruoti nariai, susimokėję nario mokestį (65 eurai);
• Narystė visam gyvenimui suteikiama itin ICSEI
bendruomenei nusipelniusiems nariams (pvz. prof.
Louise Stoll);
• Studentai yra atleidžiami nuo narystės mokesčio arba
jiems suteikiama nuolaida.
• Institucinė narystė suteikiama 5 arba daugiau
organizacijos atstovų
• Nariams suteikiama konferencijos mokesčio nuolaida bei
įvairių žurnalų prenumerata;
8. ICSEI tinklai
• MoRE: Švietimo efektyvumo tyrimo
metodai (The Methods of Researching
Educational Effectiveness)
• 3 P: švietimo politikos formuotojai,
politikai, praktikai
• Ankstyvojo ugdymo;
• Švietimo lyderystės
• Duomenų taikymo ir analizės
9. Kaip vyksta ICSEI kongresai
• Kasdien – 1-2 plenariniai posėdžiai su kviestiniais iškiliais lektoriais
Paralelinių sesijų tipai :
• 60 minučių sesijos, kuriose pristatomi 3-4 trumpi pranešimai apie
mokyklų ar sistemų tobulinimo projektus, iniciatyvas, tyrimus;
• 120 minučių simpoziumai : keli iš anksto susiderinę pranešėjai ir
moderatorius, įtraukiama ir auditorija;
• 60 minučių apvalaus stalo diskusijos: fokusuotos diskusijos mažose
grupėse apie tyrimų rezultatus, mokyklų tobulinimo praktikas ir
patirtis;
• 60 minučių plakatų sesijos .
• 60 arba 120 minučių interaktyvūs simpoziumai
• 60 arba 120 minučių tinklų susitikimai
10. ICSEI, 1998, Mančesteris
• 1998 m. sausio 4-7;
Pavadinimas: Pasiekime visus besimokančiuosius;
• Pirmą kartą dalyviai net iš 50 šalių;
• Konferencijos vadovas – Paul Clarke
• 550 dalyvių
• Pranešimai:
• Kaip pasiekiame visus besimokančius- pamokos iš
patirties;
• Teorija praktikoje: mokymo tobulinimas taikant
veiklos tyrimus ir giluminius klasės stebėjimus;
• Emocinė švietimo kaitos pusė;
• Mokyklų efektyvumo tobulinimas
• Mokyklos vaidmuo Pietų Afrikos kontekste
Pranešėjai: Mel Ainscow Adrienne Alton-Lee, Andy
Hargreaves, Marlene Lockheed, John MacBeath (,
Father Smangaliso Mkhatshwa ,Peter Mortimore,
Joe Murphy Louise Stoll , Tony Townsend
Puikus šokių vakaras su reggie stiliaus muzika
11. Welcome to the 25th ICSEI
Congress in Malmö
• Tema: Ryšys tarp švietimo politikos, tyrimų ir
praktikos;
• Pagrindiniai pranešėjai: Prof. Pasi Sahlberg,
prof. Andy Hargreaves, prof.Ingrid Pramling
Samuelsson, prof. S.McNaughton ir kt.
• Lietuvos ir Švedijos sėkmės istorijų
pristatymai
• Galimybė dalyvauti virtualiai
12. School for Everybody as
Educational Reform in
Lithuania
Ričardas Ališauskas
Eglė Pranckūnienė
Marina Vildžiūnienė
13. Lietuvos sėkmės istorija
• Reformos ištakos
• Pasiekimai:
- spec. poreikių mokinių
integracija;
- dalyvavimas švietime rodikliai;
- PISA pasiekimai;
- jaunimo ir mokytojų pilietiškumo
indeksas;
• Iššūkiai:
- pasitikėjimo kultūra;
- kokybė: susitarimas, tobulinimas,
įsivertinimas;
- nuo „mokyklos visiems“ link
„mokyklos kiekvienam“
14.
15. Patarimai „Lyderių laikui 2“
• Remtis ne tik anglo-amerikietiška patirtimi,
bet ir kitų Europos šalių, Pietų Amerikos ir kt.;
• Siekti nacionalinio susitarimo, kokia mokykla
yra gera, kokios lyderystės siekiame;
• Daugiau judėjimas, ne projektas – didelės
ambicijos;
• Per daug optimizmo – ar sugebėsime
suvaldyti susiformavusią politinę kultūrą?
• Būtina „nusivylimo“ valdymo strategija.
16. „Pasimetę vertime“ – kodėl politikai ir praktikai per mažai
pasinaudoja mokyklų efektyvumo tyrimų duomenimis?
• Sukaupta daugybė patikimų duomenų apie
efektyvią mokyklos, klasės, mokytojo praktiką
bei sistemų tobulinimą;
• Politikai ir tyrėjai gyvena skirtingame laike:
politikos trumpalaikiškumas;
• Politika yra veikiama žiniasklaidos: reikia vis
naujų istorijų bei naujų „žodžių“;
• Tyrėjai pristato sudėtingas problemas ir
sprendimus, politikai siekia paprastų sprendimų
sudėtingoms problemoms;
•
Autoriai: Alma Harris. Chris Chapman, Daniel Muijs, David Reynolds
17. „Pasimetę vertime“ – kodėl politikai ir praktikai
per mažai pasinaudoja mokyklų efektyvumo
tyrimų duomenimis?
• Tyrėjai teigia, kad svarbiausia tai, kas vyksta klasėje,
politikai labiau domisi struktūrų kaita, organizaciniais
aspektais;
• Tyrėjai siūlo kompleksišką, holistinį požiūrį į reformas, bet tokie
sprendimai yra laikomi per brangiais.
• Tyrėjai linkę abejoti, o politikams reikia aiškumo, kokia bus įvairių
socialinių partnerių reakcija.
• Tyrėjai turi išmokti kalbėti „žmonių“ kalba;
• Politikams ir tyrėjams reikia daugiau bendradarbiauti ir mokytis
vieniems iš kitų.
• Būtinas daug platesnis požiūris: mokymasis iš sveikatos apsaugos,
socialinės srities, verslo, kultūros ir kt.
Autoriai: Alma Harris. Chris Chapman, Daniel Muijs, David Reynolds
21. Globalios švietimo reformos judėjimas
GERM – Global Education Reform Movement
• neoficiali švietimo darbotvarkė, kuri
remiasi tam tikromis prielaidomis, nuo ko
tobulėja švietimas
• tai tam tikra ortodoksija švietime,
nekritiškas pasaulinės politikos logikos
sekimas
• plinta kaip epidemija
27. Šiaurietiškas švietimo reformos kelias
Lygybė svarbiau už kokybę
Lyderystė svarbiau už kontrolę
Kolegialumas svarbiau už individualizmą
Pedagogika svarbiau už technologiją
31. Šeši klaidingi įsitikinimai
1. Klydimas dėl greičio: veiksmingi pokyčiai gali ir turi
būti greiti.
2. Klydimas dėl pakeitimo: veiksmingiems pokyčiams
būtina urmu pakeisi visą personalą ir vadovus.
3. Klydimas dėl skaičių: tvirtas siekių ir žemiausių ribų
laikymasis veikia geriausiai.
4. Klydimas dėl standartizavimo: standartizavimas ir
instrukcijos duoda geriausius rezultatus.
5. Klydimas dėl konkurencijos: rimta konkurencija
pakelia standartus ir patobulina rezultatus.
6. Klydimas dėl aukštų siekių: bendras rezultatas
tobulėja taisant arba šalinant trūkumus apačioje ir
dauginant meistriškumo viršuje.
32. Kaitos pasirinkimai
Stumti ar Traukti
Viršūnės ir slenksčiai ar Kritinė masė
Tobulinimas ar Inovacijos
Instrukcijos ar Personalizavimas
Personalizavimas ar Mokymasis visą gyvenimą
Standartizavimas ar Diferencijavimas
Duomenys ar Vertinimai
Konkurencija ar Kooperacija
Greitis ar Sisu (nuolatinės pastangos)
33. Pareigingumas
aukštesnis žemesnis
aukštesnis žemesnis
Meistriškumas
Karjeros
vidurys
28,2% Karjeros
pabaiga
Karjeros 57,4%
pradžia
14,4%
Skaičiai - LT situacija
35. 1. A Capital Idea
2. Competing Views of
Teaching
3. Stereotypes of
Teaching
4. Investing in Capability
and Commitment
5. Professional Capital
6. Professional Culture
and Communities
7. Enacting Change
Įrodo, kad vienintelis būdas tobulinti
švietimą – gerbti ir tobulini mokytojo
profesiją (pagal serą Ken Robinson)
39. Vaiko žaidimas-mokymasis
• Susikuriamos prasmės
• Bendraujama ir veikiama dviem
lygmenimis
• Įvairovė panaudojama kaip žaidimo-
mokymosi šaltinis
ŽINOJIMAS YRA VIDINIS VAIKO IR JĮ/JĄ
SUPANČIO PASAULIO SANTYKIS
41. Ankstyvasis vaikų ugdymas
Švedijoje turi būti
• TEIKIANTIS DŽIAUGSMĄ
• SAUGUS
• TURTINGAS MOKYMUISI
Aukšta kokybė gaunama, kai koncentruojamasi į mokymąsi
Žema kokybė gaunama, kai siekiama vaiko užimtumo
Svarbu pasitikėti vaiko polinkiu mokytis!
42. Veiksmų ir įprasminimo
tarpininkavimo repertuaras
• Fantazavimas kartu
• Dalijimasis estetiniu gėrėjimusi ir
džiaugsmu
• Ieškojimas, kas yra kas arba kaip gali būti
panaudota
• Metaforiška kalba ir veikla
• Dėkojimas ir padėkos priėmimas
43. Shier (2001) modelis:
dalyvavimo būdai
1. Išklausyti vaikus
2. Padėti jiems išreikšti savo požiūrį
3. Atsižvelgti į vaikų požiūrius
4. Įtraukti vaikus į sprendimų priėmimą
5. Paskatinti dalintis galia ir atsakomybe