2. Doc. dr. Birutė Marytė Pociūtė Vilniaus universiteto akademinių reikalų prorektorė Vilnius, 2006.09.28 Magistrantūra Lietuvos universitetuose
3. Vilnius, 2006.09.28 Magistrantūra Lietuvos universitetuose Magistrantūros studijų programą gali vykdyti universitetas arba keli bendradarbiaujantys universitetai, užregistravę studijų programą Valstybiniame studijų ir mokymo programų registre, turintys pakankamą mokslinės ir profesinės veiklos patirtį, mokslinį potencialą, pakankamą materialinę ir metodinę bazę.
4.
5. Magistrantūra Lietuvos universitetuose Vilnius, 2006.09.28 Universitetų pajėgumas vykdyti magistro studijas ES aukštojo mokslo kontekstas (megasistemos lygmuo) Nacionalinis kontekstas (makrosistemos lygmuo) Tarpinstitucinis ir organizacijų (universitetų) kontekstas Lietuvos universitetų vykdomų magistro studijų analizė ES teisinių dokumentų, pagrindžiančių magistro studijas, analizė Atskirų (ES ir Šiaurės Amerikos) šalių magistro studijų analizė Lietuvos kontekstas, magistro studijų teisinės bazės analizė Universitetų reitingavimo metodologija ir reitingo nustatymas
6.
7. Vilnius, 2006.09.28 Magistrantūra Lietuvos universitetuose Bolonijos deklaracijoje buvo atkreiptas dėmesys į „Europos aukštojo mokslo sistemos tarptautinio konkurencingumo didinimą“ (Bolonijos deklaracija, 1999, p. 12) ir, remiantis Sorbonos deklaracijos principais, buvo nutarta imtis tokios veiklos: įdiegti lengvai suprantamų ir palyginamų laipsnių sistemą; sukurti dvipakopę studijų sistemą; sukurti kreditų sistemą (ECTS); skatinti tiek studentų, tiek dėstytojų mobilumą; skatinti europinį bendradarbiavimą kokybės užtikrinimo srityje; stiprinti europinius aukštojo mokslo aspektus, itin daug dėmesio skiriant studijų programoms, institucijų bendradarbiavimui, judėjimo įvairovei ir integruotoms studijų, stažuočių ir mokslinių tyrimų programoms“ (Bolonijos deklaracija, 1999, p. 13). Bolonijos procesas ( 1 )
8. Vilnius, 2006.09.28 Magistrantūra Lietuvos universitetuose Prahos komunikate (2001 m.) prie Bolonijos deklaracijoje numatytos veiklos pridedamos dar trys veiklos kryptys: mokymasis visą gyvenimą; aukštojo mokslo institucijų ir studentų dalyvavimas kuriant ir formuojant EAME; EAME patrauklumo didinimas . Berlyno komunikate (2003 m.) šios veiklos papildomos būtinumu stiprinti EAME ir Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE, angl. ERA) sanglaudą. Ir ketvirtajame ministrų susitikime Bergene (2005 m.) daug dėmesio skiriama trečiajai studijų pakopai – doktorantūrai, teigiant, kad „ doktorantūros lygmens kvalifikacijos turi būti visiškai suderintos su EAME susiejančia kvalifikacijų sistema, orientuota į siekiamą rezultatą“ ir kad „pagrindinis doktorantūros komponentas yra originalūs moksliniai tyrimai, lemiantys pažinimo pažangą“ (Bergeno komunikatas, 2005, p. 58). Bergene atkreipiamas dėmesys ir į socialinį Bolonijos proceso aspektą , siekiant, kad „kokybiškas aukštasis mokslas būtų vienodai prieinamas visiems“ (Bergeno komunikatas, 2005, p. 59). Bolonijos procesas ( 2 )
9.
10.
11.
12.
13. Vilnius, 2006.09.28 Magistrantūra Lietuvos universitetuose Peržiūrint Bolonijos proceso diegimą įpusėjus 2010 metų planui, atkreipiamas dėmesys į naujoviškų metodų taikymą studijose, į dialogą su darbdaviais, profesinėmis organizacijomis ir mokymosi visą gyvenimą idėjos realizavimą. Daug dėmesio yra skiriama studentų mobilumui, ieškant galimybių padidinti finansavimą mobilumui. Universitetai yra skatinami stiprinti europinę dimensiją (rasti sąsajas tarp programų, plėtoti bendras programas, skatinti daugiakalbystės įgūdžių formavimą ir kt.). Finansavimo problemos pripažįstamos kaip rimčiausios problemos, stabdančios universitetų misijos vykdymą. Bolonijos procesas ( 7 )
14.
15.
16. Vilnius, 2006.09.28 DA (1) Magistrantūra Lietuvos universitetuose apima sisteminį savo studijų krypties supratimą ir laisvą šios studijų krypties tyrimo metodų valdymą 3 (daktaras) turi žinių ir gebėjimų originaliai kūrybai ir (arba) originalių idėjų taikymui, dažniausiai tyrimų kontekste 2 (magistras) paremtos aukštesnio lygio vadovėliais ir apimančios kai kuriuos naujausių jų studijų krypties žinių aspektus 1 (bakalauras) Žinios ir supratimas: Pakopa
17. Vilnius, 2006.09.28 Magistrantūra Lietuvos universitetuose DA DA (2) geba inicijuoti, planuoti, įgyvendinti ir pritaikyti didelės apimties tyrimus užtikrindamas jų mokslinį vientisumą, dalyvauti tyrimuose, kurie reikšmingai išplečia žinių ribas ir kurie skelbiami nacionaliniuose arba tarptautiniuose mokslo leidiniuose 3 (daktaras) geba spręsti netipinius uždavinius naujose arba nepažįstamose aplinkose derindamas kelių dalykų žinias 2 (magistras) geba formuluoti ir pagrįsti argumentus 1 (bakalauras) Žinių ir supratimo taikymas: Pakopa
18. Vilnius, 2006.09.28 Magistrantūra Lietuvos universitetuose DA DA (3) geba kritiškai analizuoti, vertinti ir sintetinti naujas ir sudėtingas idėjas 3 (daktaras) geba integruoti žinias ir valdyti sudėtingas situacijas, priimti sprendimus, kai nėra išsamios ir apibrėžtos informacijos 2 (magistras) geba rinkti ir interpretuoti sprendimams reikalingus duomenis 1 (bakalauras) Gebėjimas priimti sprendimus: Pakopa
19. Vilnius, 2006.09.28 Magistrantūra Lietuvos universitetuose DA DA (4) geba komunikuoti su kolegomis, plačiąja mokslo bendruomene ir visuomene (plačiame kontekste) apie savo krypties problemas 3 (daktaras) geba aiškiai perteikti žinias, sprendimus ir jų priežastis specialistų ir ne specialistų auditorijai 2 (magistras) Geba pateikti informaciją, idėjas, problemas ir sprendimus 1 (bakalauras) Gebėjimas komunikuoti: Pakopa
20. Vilnius, 2006.09.28 Magistrantūra Lietuvos universitetuose DA DA (5) akademinėje arba profesinėje terpėje geba skatinti technologinę, socialinę arba kultūrinę pažangą 3 (daktaras) geba pasirinkti tobulinimosi kryptį ir toliau lavintis savarankiškai 2 (magistras) turi įgūdžių, įgalinančių toliau studijuoti beveik vien savarankiškai 1 (bakalauras) Mokymosi įgūdžiai Pakopa
21.
22. Vilnius, 2006.09.28 *) Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos duomenis, www.aikos.smm.lt Magistrantūra Lietuvos universitetuose REGISTRE ĮREGISTRUOTŲ MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMŲ SKAIČIUS IR SKAIČIUS PROGRAMŲ, Į KURIAS PRIIMAMA 2006 M. 316 446 Iš viso 90 97 Technologijos mokslai 21 39 Biomedicinos mokslai 23 44 Fiziniai mokslai 107 159 Socialiniai mokslai 41 47 Menai 34 60 Humanitariniai mokslai 2006 m. priėmimas *) Iš viso Programų skaičius Studijų sritis
23. Vilnius, 2006.09.28 Magistrantūra Lietuvos universitetuose GILINAMOJO IR PLEČIAMOJO TIPŲ MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMŲ SKAIČIUS 111 335 Iš viso 20 77 Technologijos mokslai 10 29 Biomedicinos mokslai 10 34 Fiziniai mokslai 51 108 Socialiniai mokslai 1 46 Menai 19 41 Humanitariniai mokslai Plečiamasis Gilinamasis Magistrantūros studijų tipas Studijų sritis
24. Vilnius, 2006.09.28 STUDENTŲ SKAIČIAI Magistrantūra Lietuvos universitetuose 141 771 115 063 22 916 2 562 1 230 43 445 11 284 28 089 7 487 138 516 111 082 23 751 2 498 1 185 42 724 10 892 23 965 6 033 130 245 105 204 21 520 2 331 1 190 31 611 11 057 22 959 5 651 119 548 96 509 19 349 2 138 1 507 41081 9 708 20 499 4 835 106 913 86 045 16 485 2 112 1 188 38 618 9 027 18 947 4 356 Iš viso studentų: pagrindinėse studijose, antrosios pakopos studijose doktorantūroje rezidentūroje Priimta studentų: Į antrosios pakopos studijas Baigė: Iš to skaičiaus magistrų 2005–2006 2004–2005 2003–2004 2002–2003 2001–2002
26. Vilnius, 2006.09.28 Aukštosios mokyklos magistrantūros studijų programų priskyrimą gilinamajam ar plečiamajam tipui pirmą kartą atliko 2005 m. pabaigoje. Pagal nustatytą tvarką savo magistrantūros studijų programas kaip gilinamojo arba plečiamojo tipo jos turi iš naujo įregistruoti iki 2006 m. gruodžio 31 d. Fizinių ir technologijos mokslų srityse yra per didelis plečiamosios magistrantūros studijų programų skaičius, palyginti su gilinamųjų studijų programų skaičiumi (pavyzdžiui, KU). Socialinių mokslų srityje, ypač verslo ir administravimo kryptyje, yra atvirkščiai – per mažas plečiamosios magistrantūros studijų programų skaičius (pavyzdžiui, VU). Magistrantūra Lietuvos universitetuose “ Bendrieji reikalavimai ” ( 2 )
27. Vilnius, 2006.09.28 Magistrantūros studijų programų skirstymas į gilinamąjį ir plečiamąjį tipus vargu ar yra pakankamas. Visos magistrantūros programos yra daugiau ar mažiau orientuotos į akademines studijas, o kitos labiau orientuotos į profesinį pasirengimą. Daugelyje užsienio šalių tai įvardijama per kvalifikacinių laipsnių pavadinimus. Lietuvoje yra griežtai reikalaujama, kad kvalifikacinio laipsnio pavadinimas turi sutapti studijų krypties pavadinimu ir nebūtų pridedama jokia papildoma informacija. Būtina peržiūrėti atitinkamus teisinius aktus ir išspręsti šią problemą. Magistrantūra Lietuvos universitetuose “ Bendrieji reikalavimai ” ( 3 )
28. Vilnius, 2006.09.28 Magistrantūra Lietuvos universitetuose Lietuvos Respublikos Konstitucija (41 straipsnio 3 dalis) nustato, kad „gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“. Atsižvelgiant į šią konstitucinę nuostatą, Lietuvoje vyrauja valstybės biudžeto finansuojamos studijos. O kur valstybės finansavimas – ten ir valstybinis reguliavimas. “ Bendrieji reikalavimai ” ( 4 )
29. Vilnius, 2006.09.28 Magistrantūra Lietuvos universitetuose Plėtojant šią įžvalgą, Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų plane pelnytai pripažįstama, kad lokalių interesų vedamos institucijos yra pristeigusios daugybę smulkių studijų programų, kurių turinys ne visada pagrįstas institucijoje atliekamais moksliniais tyrimais, per menkai susietas su rinkos poreikiais ir žinių visuomenės ugdymu. Pripažįstama, kad grėsmingai didėja dėstytojų ir mokslo darbuotojų amžiaus vidurkis, nemažėja mokslo institucijų ir verslo sektoriaus institucijų atotrūkis, dar silpna inovacinė veikla, institucijų vidaus valdymo mechanizmai nepakankamai lankstūs. Deja, gerų pokyčių aukštojo mokslo sistemoje tikimasi sulaukti jai visiškai nepalankiomis finansavimo sąlygomis: vieno Lietuvos studento finansavimas pagal perkamosios galios standartą yra 2,8 karto mažesnis už Europos Sąjungos šalių vidurkį ir Europos Sąjungoje yra vienas mažiausių “ Bendrieji reikalavimai ” ( 5 )
30. Vilnius, 2006.09.28 Magistrantūra Lietuvos universitetuose Magistrantūros studijų organizavimą ir vykdymą reglamentuojančių teisės aktų pakanka. Tolesnė veikla turi būti susijusi tik su jų tobulinimu ir harmonizavimu su ES iniciatyvomis bei realios autonomijos suteikimu universitetams (nenuneigiant jų atsakomybės visuomenei) “ Bendrieji reikalavimai ” ( 6 )
31. Vilnius, 2006.09.28 Magistrantūra Lietuvos universitetuose Galiojantys teisės aktai reglamentuoja tiek esminius magistrantūros organizavimo parametrus (trukmę, studijų formas, tipus ir kt.), tiek antraeilius klausimus (dėstomų dalykų skaičių per semestrą, kokią dalyko dalį turi sudaryti savarankiškas darbas, kiek procentų dalykų turi būti taikomųjų ir kiek gilinamųjų ir kt.). Toks smulkmeniškas reglamentavimas prieštarauja pačiai magistrantūros studijų idėjai. “ Bendrieji reikalavimai ” ( 7 )
32. Vilnius, 2006.09.28 Magistrantūra Lietuvos universitetuose Lietuvoje taikoma studijų kredito sąvoka ir studijų apimties matavimas nesuderinti su ECTS. Taikyti daugiklį 1,5, taip konvertuojant nacionalinį kreditą į ECTS kreditą, su didesnėmis ar mažesnėmis išlygomis priimtina tik dieninei studijų formai, nes tik šiuo atveju studentui dirbti auditorijose ir savarankiškai 40 valandų per savaitę yra natūralu. Tačiau studijuojant vakarine ar neakivaizdine formomis tai neįmanoma tiek fiziškai, tiek teisiškai. Todėl labai keista matyti, kad daugelio Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų programų visų studijų formų trukmė yra ta pati. Vakarų šalyse įprasta turėti viso ( Full-time) ir ne viso laiko (Part-time) studijas, tačiau jų trukmė skiriasi radikaliai – pasirinkus ne viso laiko studijų formą, studijuojama du kartus ilgiau. “ Bendrieji reikalavimai ” ( 8 )
33. Vilnius, 2006.09.28 Magistrantūra Lietuvos universitetuose Daugelis magistrantūros organizavimo ir vykdymo „nesusipratimų“ atsiranda dėl neaiškiai apibrėžtų magistrantūros tikslų. Šis momentas ypač trikdo darbdavius, neretai traktuojančius pirmąją pakopą kaip nebaigtą aukštąjį išsilavinimą. Galima įžvelgti, kad būtent dėl šios priežasties Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų apraše /1/ pateikiamas išsamesnis ir platesnis magistrantūros studijų paskirties ir bendrųjų tikslų išaiškinimas, palyginti su Aukštojo mokslo įstatymu (toliau – AMĮ), bet ir jo nepakanka. Aprašas taip ir neišsprendė, koks reglamentuotų magistrantūros tipų – gilinamojo ir plečiamojo – santykis su kitose šalyse paplitusiais magistrantūros tipais, tokiais kaip akademinis ir profesinis (šie tipai naudojami Danijoje, Latvijoje, Estijoje ir kt.), tiriamasis (JAV) ir pan. Tas juo labiau aktualu įgyvendinant Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų plano nuostatas dėl studijų trukmės sumažinimo. “ Bendrieji reikalavimai ” ( 9 )
34. Vilnius, 2006.09.28 Magistrantūra Lietuvos universitetuose Magistrantūros studijų trukmė turi būti nagrinėjama bendrame universitetinių studijų, o dar plačiau – ir viduriniojo mokslo trukmės kontekste. Pagrindinės ir magistrantūros studijos kartu turi sudaryti sąlygas suteikti išsilavinimą, kuris būtų pakankamas tiek tapti aukščiausio lygio specialistais, tiek tolimesnėms studijoms doktorantūroje. Europoje formuojama dvipakopė sistema iš esmės skiriasi nuo JAV egzistuojančios sistemos, pabrėžiančios stiprų bakalauro lygį, nes darbdaviai ir jų profesinės asociacijos Europoje jau pripažįsta, kad tinkamo lygio specialistas daugelyje studijų krypčių parengiamas tik per abi pakopas. Pirmos pakopos kvalifikacinis laipsnis yra tik tam tikras „sertifikatas“, pažymintis tam tikrą išsilavinimo lygmenį, bet neužtikrinantis aukščiausio lygio specialisto sąvokos darbo rinkoje. “ Bendrieji reikalavimai ” ( 10 )
35. Vilnius, 2006.09.28 Magistrantūra Lietuvos universitetuose Vis dėlto tais atvejais, kai tinkamą specialistą Lietuvoje galima būtų parengti per 5 metus, studijų trukmės mažinimo idėjos nereiktų atsisakyti. Priežastis ta, kad Lietuvoje taikoma universitetinių pirmos ir antros pakopų studijų trukmė 4 + 2 skiriasi nuo daugumos Europos šalių AM sistemų ir tuo varžo mobilumą, apsunkina laipsnių supratimą, studijų konversiją. Galiojančią 4 + 2 studijų sistemą galima būtų pateisinti nebent studentams keičiant studijų kryptis bakalauro ir magistro pakopose. Tačiau ir sprendimas, leidžiantis iš principo diegti 3,5 + 1,5 studijų sistemą, taip pat turi trūkumų, nes akademiniai metai paprastai nedalūs, susidaro beprasmės pusės metų pertraukos iki įstojant į aukštesnę pakopą. “ Bendrieji reikalavimai ” ( 11 )
36. Vilnius, 2006.09.28 Magistrantūra Lietuvos universitetuose Šiuo metu antrojoje pakopoje greta magistrantūros studijų gali būti organizuojamos ir profesinės studijos. Jos daugeliu atvejų nėra veiksmingos ir nepateisina darbdavių reikalavimų. Būtina nurodyti studijų kryptis, kuriose dėl tarptautinės teisės aktų reikalavimų profesinės studijos dar gali būti organizuojamos. “ Bendrieji reikalavimai ” ( 12 )
37. Vilnius, 2006.09.28 Magistrantūra Lietuvos universitetuose Studijų finansavimo galimybės neatitinka aukštų magistrantūros studijų kokybės reikalavimų. Šiuo metu studijų kaina, apskaičiuota pagal dabar galiojančią metodiką, daugeliui studijų krypčių yra neadekvati sąnaudoms ir yra aiškiai per maža. “ Bendrieji reikalavimai ” ( 13 )
38. Vilnius, 2006.09.28 Magistrantūra Lietuvos universitetuose Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašas griežtai reglamentuoja magistrantūros studijų įvairovę ir studijų programų struktūrą. Griežtumas kartu su nepakankamai tiksliu kai kurių reikalavimų išaiškinimu šio teisės akto neleidžia tinkamai įgyvendinti, o kai kuriais atvejais net skatina kurti po du tos pačios studijų krypties programos variantus, atitinkamai gilinamojo ir plečiamojo pobūdžio. “ Bendrieji reikalavimai ” ( 14 )
