Istorijos brandos egzamino programa .

1. PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr.
ISAK-751
(Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2007 m. kovo 15 d. įsakymo Nr.
ISAK-398 redakcija)
ISTORIJOS BRANDOS EGZAMINŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Istorijos brandos egzaminų programa (toliau vadinama programa) parengta vadovaujantis Lietuvos
bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartais XI–XII klasėms,
patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465.
Programoje nurodyti reikalavimai mokinių pasiekimams parengti vadovaujantis Lietuvos bendrojo lavinimo
mokyklos bendrosiose programose keliamais ugdymo tikslais ir bendrojo išsilavinimo standartuose
fiksuotais mokinių pasiekimais.
2. Programa siekiama apibrėžti egzamino turinį, užduoties formą, reikalavimus mokinių žinioms ir
gebėjimams. Šiuo dokumentu privalo vadovautis egzamino užduočių rengėjai.
3. Istorijos brandos egzaminu (mokykliniu ir valstybiniu) siekiama įvertinti kiekvieno egzaminuojamojo
žinias, įgūdžius ir gebėjimus, palyginti mokinių pasiekimus šalies mastu, taip pat sudaryti palankesnes
sąlygas kandidatų atrankai į aukštąsias ir kitas mokyklas. Šiuo mokinių žinių ir gebėjimų tikrinimu
stengiamasi daryti įtaką istorijos mokymo(si) procesui: skatinti mokytojus ir mokinius tobulinti istorijos
mokymą ir mokymąsi.
II. ISTORIJOS MOKYMOSI TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
4. Istorijos mokymasis mokykloje yra bendrojo ugdymo dalis. Mokinys, besimokantis pagal vidurinio
ugdymo programą, gali mokytis istorijos bendruoju arba išplėstiniu kursu. Tačiau skirtingų istorijos kursų
mokymosi mokykloje bendrieji tikslai išlieka tie patys. Svarbiausias istorijos mokymo tikslas – ugdyti
istorinį mąstymą ir supratimą, kad šiandienos pasaulis yra istorinės raidos rezultatas. Per istorijos pamokas
mokinys turėtų išmokti pažinti, suprasti ir vertinti praeitį remdamasis pagrindiniais istorijos tyrimo būdais
(duomenų rinkimu, analize, lyginimu, įrodymu, sinteze, išvadų darymu), gebėti interpretuoti ir aiškinti
praeities faktus.
5. Baigęs vidurinio ugdymo programą, mokinys turi gebėti:
5.1. nurodyti svarbiausius istorijos įvykius, reiškinius, procesus, lėmusius dabartinio pasaulio
susiformavimą;
5.2. paaiškinti lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės istorinę raidą, atkleisti jos ypatumus ir raidos sąsajas
su pasaulio istorijos reiškiniais bei procesais;
5.3. žinoti ir suprasti svarbiausių istorinių asmenybių, minimų šioje programoje, vaidmenį istorijoje;
5.4. pasinaudoti istorinėmis žiniomis aiškindamas ir vertindamas įvykius bei reiškinius;
5.5. jungti istorinius faktus į prasmingą visumą, nustatyti reiškinių priežastis, padarinius, kitus
tarpusavio ryšius;
5.6. nagrinėti, kritiškai vertinti ir interpretuoti istorinius šaltinius ir istorikų tekstus;
5.7. diskutuoti istorinėmis temomis, argumentuoti savo teiginius, tinkamai vartoti sąvokas.
III. EGZAMINŲ TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
6. Mokiniai gali pasirinkti laikyti mokyklinį arba valstybinį istorijos brandos egzaminą. Mokyklinis
brandos egzaminas skirtas mokinių išsilavinimo lygiui patikrinti, jų istorijos mokymosi rezultatams įvertinti.
Valstybinio brandos egzamino paskirtis – įvertinti mokinių žinias ir gebėjimus, jų pasirengimą tolesnėms
studijoms arba profesinei veiklai.
7. Valstybinis brandos egzaminas nuo mokyklinio skiriasi turinio apimtimi, išsamumu ir sudėtingumu,
keliamais reikalavimais mokinio žinioms ir gebėjimams. Todėl valstybinio brandos egzamino užduotys yra
sunkesnės ir sudėtingesnės, jų, palyginti su mokyklinio brandos egzamino užduotimis, yra daugiau.
Mokyklinio brandos egzamino užduotys yra orientuotos į tokį vidurinio ugdymo programos nustatytą
istorijos žinių, supratimo ir gebėjimų lygį, koks yra būtinas kiekvienam vidurinį išsilavinimą įgijusiam
asmeniui. Valstybinio brandos egzamino užduotimi siekiama išsiaiškinti istorijos žinių, supratimo ir
gebėjimų lygį mokinių, kuriems tos žinios ir gebėjimai gali praversti studijų procese.

2. 2
8. Valstybiniu ir mokykliniu istorijos brandos egzaminais siekiama:
8.1. patikrinti ir įvertinti mokinių žinias apie svarbiausius Lietuvos ir pasaulio istorinės raidos faktus,
reiškinius, procesus, jų esminius bruožus, tarpusavio sąsajas, istorines sąvokas ir asmenybes, visuomenės ir
jos raidos problemų išmanymą;
8.2. patikrinti ir įvertinti mokinių gebėjimą suvokti, nagrinėti, kritiškai vertinti ir interpretuoti istorijos
šaltinius, istorikų tekstus, juos lyginti ir daryti argumentuotas išvadas;
8.3. patikrinti ir įvertinti mokinių gebėjimą taikyti istorijos žinias aiškinant istorinių šaltinių ir istorikų
tekstų turinį, jų kontekstą bei dabarties pasaulio įvykių, reiškinių, procesų atsiradimo priežastis ir pasekmes,
naudojant žemėlapius, lokalizuojant svarbiausius įvykius.
IV. MOKINIŲ GEBĖJIMAI
9. Egzamino metu vertinami šie mokinių gebėjimai:
9.1. žinios ir supratimas, t. y. svarbiausių Lietuvos ir pasaulio istorinės raidos faktų, reiškinių, procesų
žinojimas ir supratimas; gebėjimas tinkamai vartoti sąvokas; istorinių asmenybių vaidmens žmonijos
istorijoje suvokimas; priežasčių ir pasekmių, įvykių reikšmingumo ir jų raidos, skirtingų požiūrių supratimas;
9.2. žinių taikymas, gebėjimas tyrinėti ir vertinti, t. y. istorinių šaltinių ir istorikų tekstų nagrinėjimas ir
lyginimas, jų kritinis vertinimas ir interpretavimas, priežasties, pasekmės ir reikšmės nustatymas, išvadų
darymas ir jų pagrindimas, gebėjimas taikyti istorijos žinias aiškinant šaltinių turinį ir kontekstą, nustatant ir
aiškinant požiūrius, interpretacijas.
V. EGZAMINŲ REIKALAVIMAI
10. Programos 1 priede pateikiami reikalavimai mokinių gebėjimams laikant mokyklinį ir valstybinį
istorijos brandos egzaminą. Reikalavimai, keliami mokykliniam egzaminui, privalomi ir valstybinį egzaminą
pasirinkusiems mokiniams. Nurodyti reikalavimai mokinių gebėjimams tikrinami pagal egzamino turinyje
nurodytą tematiką.
VI. EGZAMINŲ TEMATIKA
11. Egzamino turinys suskirstytas į 16 temų:
11.1. Senosios civilizacijos: Egiptas, Tarpupis (Mesopotamija).
11.2. Senovės Graikijos ir Romos civilizacijos.
11.3. Krikščionybės atsiradimas ir plitimas.
11.4. Europos vidurinių amžių visuomenės, politinės santvarkos ir kultūros bruožai.
11.5. Lietuvos valstybė nuo susidarymo iki Liublino unijos.
11.6. Pasaulis ir Lietuva naujųjų amžių pradžioje.
11.7. Lenkijos-Lietuvos valstybės (Abiejų Tautų Respublikos) raida XVI a. antrojoje pusėje – XVIII a.
11.8. Švietimo epocha, jos idėjų nulemti politiniai ir visuomeniniai pokyčiai.
11.9. Lietuva Rusijos imperijos valdžioje.
11.10. Svarbiausi politinės, ekonominės ir socialinės pasaulio raidos XIX a. bruožai.
11.11. Pirmasis pasaulinis karas ir jo padariniai.
11.12. Pasaulis ir Lietuva tarp dviejų pasaulinių karų.
11.13. Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai.
11.14. Pasaulis ir Lietuva šaltojo karo metais.
11.15. Pasaulis ir Lietuva XX–XXI amžių sandūroje.
11.16. Politinis šiuolaikinės visuomenės gyvenimas.
12. Programos 2 priede išdėstyta mokyklinio ir valstybinio brandos egzamino tematika, ji išsamiau
atskleista. Mokyklinio brandos egzamino temos turinys privalomas ir laikantiesiems valstybinį brandos
egzaminą.
13. Mokiniai turėtų žinoti programoje nurodytas datas ir asmenybes, suvokti nurodytų istorinių
asmenybių vaidmenį. Jeigu programoje istorinė asmenybė nenurodoma, teste nebus užduočių, reikalaujančių
žinoti istorinio asmens veiklos faktus. Tačiau užduotyse pateikiamuose šaltiniuose gali būti minimos
istorinės asmenybės, kurios padėtų mokiniui atpažinti epochą ar aprašomus įvykius. Kai prie programoje
minimo įvykio konkreti data nenurodyta, mokinys turėtų žinoti amžių, istorinę epochą, suvokti įvykių
chronologinę seką.
14. Mokinys privalo žinoti mokyklinio istorijos kurso sąvokų reikšmes ir gebėti tas sąvokas tinkamai
vartoti.

3. 3
VII. EGZAMINŲ STRUKTŪRA
15. Egzaminų užduotis sudaro klausimai iš pasaulio, Lietuvos istorijos ir šiuolaikinės visuomenės
politinio gyvenimo. Pasaulio istorijai skiriama apie 50%, Lietuvos istorijai – apie 40%, o šiuolaikinės
visuomenės politiniam gyvenimui – apie 10% visų klausimų. Chronologijos požiūriu istorijos klausimai
jungiami į tris grupes:
15.1. Senovė ir viduriniai amžiai (iki XV amžiaus pabaigos). Šiai grupei skiriama apie 25% visų
klausimų.
15.2. Naujieji amžiai (XV amžiaus pabaiga–XX amžiaus pradžia). Šiai grupei skiriama apie 25% visų
klausimų.
15.3. Naujausioji istorija (XX a.). Šiai grupei skiriama apie 40 % visų klausimų.
16. Politiniam šiuolaikinės visuomenės gyvenimui skiriama 10 % visų klausimų.
17. Egzamino užduotys metodiniu požiūriu susideda iš dviejų dalių.
17.1. Pirmoji dalis – klausimai, į kuriuos atsakant reikia pasirinkti vieną teisingą atsakymą iš kelių
pateiktųjų.
17.2. Antrąją dalį sudaro klausimai, į kuriuos atsakant reikia nagrinėti istorijos šaltinius (tekstus,
statistinę informaciją, iliustracijas, žemėlapius ir kt.) ar istorinių veikalų fragmentus. Reikalaujama parodyti
istorijos žinias ir gebėjimą nagrinėti bei vertinti patį dokumentą, rasti reikalingą informaciją užduotims atlikti
ir problemoms spręsti, atpažinti įvykius ir procesus, susieti pateiktą informaciją su žinomu istorijos kontekstu
ir t. t.
18. Už pirmąją egzamino dalį galima surinkti 25–35% taškų, už antrąją – 65–75%. Užduotyje pateikiami
įvairaus sudėtingumo klausimai. Lengvi klausimai reikalauja bazinių žinių ir gebėjimų, kurie įgyjami
mokantis istorijos bendruoju kursu. Sudėtingesni klausimai reikalauja gerų žinių ir gebėjimų, įgyjamų
mokiniams mokantis istorijos išplėstiniu kursu.
VIII. EGZAMINO MATRICOS
19. Mokyklinio egzamino matrica
ŽINIOS IR ŽINIŲ TAIKYMAS, GEBĖJIMAS
TEMOS %
SUPRATIMAS NAGRINĖTI IR VERTINTI
Senovė ir viduriniai amžiai 25
Naujieji amžiai 25
Naujausioji istorija (XX a.) 40
Politinis šiuolaikinės visuomenės gyvenimas 10
% 60 40
20. Valstybinio egzamino matrica
ŽINIOS IR ŽINIŲ TAIKYMAS, GEBĖJIMAS
TEMOS %
SUPRATIMAS NAGRINĖTI IR VERTINTI
Senovė ir viduriniai amžiai 25
Naujieji amžiai 25
Naujausioji istorija (XX a.) 40
Politinis šiuolaikinės visuomenės gyvenimas 10
% 50 50
IX. VERTINIMAS
21. Maksimalus taškų skaičius už teisingai atliktas valstybinio brandos egzamino užduotis yra 100, už
mokyklinio – 50.
22. Mokyklinio brandos egzamino vertinimas yra kriterinis. Mokyklinis brandos egzaminas
administruojamas ir vertinamas mokykloje. Mokinių darbai vertinami vadovaujantis vertinimo instrukcija.
Mokinių darbai vertinami pažymiais 10, 9, 8, 7, 6, 5, 4 arba daromas įrašas „neišlaikė“.
23. Valstybinio brandos egzamino vertinimas yra norminis. Valstybinis brandos egzaminas
administruojamas egzaminų centruose. Mokinių darbai vertinami centralizuotai, vadovaujantis vertinimo

4. 4
instrukcijomis. Kiekvieną darbą vertina du vertintojai. Jų nuomonėms išsiskyrus, sprendimą priima trečiasis
vyresnysis vertintojas. Valstybinį brandos egzaminą išlaikiusių mokinių rezultatai lyginami tarpusavyje ir
vertinami normine 100 balų skale.
____________________________

5. Istorijos brandos egzaminų programos
1 priedas
ISTORIJOS MOKYKLINIO IR VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINŲ
REIKALAVIMAI
MOKYKLINIO BRANDOS VALSTYBINIO BRANDOS
GEBĖJIMŲ GRUPĖS EGZAMINO REIKALAVIMAI EGZAMINO REIKALAVIMAI
1. Istorinės raidos Nurodyti ir gebėti apibūdinti Nurodyti ir gebėti apibūdinti svarbiau-
suvokimas svarbiausius įvykius, kurie lėmė istorinę sias istorines epochas, jų chronologines
žmonijos raidą. ribas, Lietuvos valstybės ir visuomenės
Lyginti istorijos faktus ir reiškinius. raidos etapus.
Apibūdinti istorinių asmenybių (minimų Nurodyti ir susieti tarpusavyje Lietuvos
istorijos brandos egzaminų programoje ir pasaulio istorinės raidos faktus,
(toliau vadinama programa) vaidmenį reiškinius ir procesus (minimus
Lietuvos ir pasaulio istorijoje. programoje)
Susieti istorinių asmenybių (minimų
programoje) veiklą su programoje
nurodytais istoriniais įvykiais.
2. Istorinės erdvės Nurodyti svarbiausius Lietuvos ir Nurodyti svarbiausias istorines epochas
ir laiko supratimas pasaulio istorinės raidos faktus ir ir jų chronologines ribas. Gebėti susieti
reiškinius. istorinę erdvę su konkrečios epochos
Nurodyti svarbiausias istorines epochas, Lietuvos ir pasaulio istorine raida.
Lietuvos valstybės ir visuomenės raidos Naudojantis istoriniu žemėlapiu,
etapus. atskleisti ir aiškinti svarbiausius
Naudotis istoriniu žemėlapiu, lokalizuoti teritorinius pasaulio ir Lietuvos
svarbiausius istorinius įvykius. pokyčius.
3. Istorijos šaltinių Suvokti istorinių šaltinių svarbą praeities Nagrinėti, interpretuoti ir kritiškai
tyrimas pažinimui. vertinti istorinius šaltinius bei istorikų
Naudoti istorijos šaltinius ir istorikų tekstus.
tekstus informacijai gauti ir išvadoms Naudotis iš karto keliais šaltiniais ir
daryti. gretinti skirtingų šaltinių ir istorikų
Vertinti istorijos šaltinius ir istorikų tekstų informaciją.
tekstus pagal pateiktus kriterijus. Sieti istorinius šaltinius su istoriniu
Lyginti istorinius šaltinius ir istorikų kontekstu.
tekstus.
4. Istorijos analizė Jungti istorinius faktus į prasmingą Paaiškinti istorinio tęstinumo ir kaitos
ir interpretacija visumą, nustatyti reiškinių priežastis, priežastis bei padarinius.
pasekmes bei padarinius. Paaiškinti Lietuvoje ir pasaulyje
Nusakyti priežasties ir išskirti dingsties vykusių istorinių reiškinių bei procesų
vaidmenį istorijoje, mokėti jas skirti abipusius ryšius.
istorinių reiškinių aprašymuose. Suprasti skirtingas istorijos interpreta-
cijas, paaiškinti, kaip autorių pozicija ir
šaltinių atranka lemia istorinę
interpretaciją.
5. Istorijos Dėstyti savo istorinį supratimą. Argumentuotai sklandžiai dėstyti savo
supratimo raiška Daryti išvadas ir jas pagrįsti, požiūrį ir jį pagrįsti.
argumentuoti pateiktus teiginius. Atskleisti mokyklinio istorijos kurso
Tinkamai vartoti mokyklinio istorijos sąvokų turinį ir mokėti tiksliai jas
kurso sąvokas. vartoti.
Gebėti vartoti sąvokas, naudoti datas,
būtinas istoriniam įvykiui ar laikotarpiui
apibūdinti ir paaiškinti.
____________________________

6. Istorijos brandos egzaminų programos
2 priedas
ISTORIJOS MOKYKLINIO IR VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINŲ TEMATIKA
MOKYKLINIO BRANDOS VALSTYBINIO BRANDOS
TEMOS EGZAMINO TURINYS EGZAMINO TURINYS
1. Senosios Civilizuotos visuomenės atsiradimas. Civilizacijų panašumai ir skirtumai.
civilizacijos: Pagrindiniai senųjų civilizacijų Svarbiausi senųjų civilizacijų pažinimo
Egiptas, Tarpupis požymiai ir svarbiausi laimėjimai: šaltiniai
(Mesopotamija) raštas, valstybė, miestai, Religijos vaidmuo senosiose
monumentalioji architektūra, mokslas. civilizacijose. Politeizmo ir monoteizmo
Svarbiausi Egipto ir Tarpupio religijų skirtumai.
bruožai. Judaizmo reikšmė civilizacijos istorijoje.
Senojo Testamento kaip istorijos šaltinio
reikšmė.
2. Senovės Graikų polių sistema. Svarbiausi antikos istorijos pažinimo
Graikijos ir Graikų kolonizacija. šaltiniai. Herodotas.
Romos Atėnų demokratija. Periklis. Atėnų ir Spartos valdymo ypatumai.
civilizacijos Graikų civilizacijos laimėjimai. Graikų kultūra, jos reikšmė Europos
Graikų religija. kultūros istorijai. Sokratas, Platonas,
Aleksandro Makedoniečio žygių Aristotelis.
reikšmė. Aleksandro Makedoniečio karinės,
Romos valstybės susikūrimas, jos valstybinės ir kultūrinės veiklos reikšmė
teritorijos augimas, respublikos antikos istorijai. Helenizmas.
tapimas imperija, imperijos teritorijos Graikijos ir Romos kultūros panašumai ir
padalijimas, Vakarų Romos imperijos skirtumai.
žlugimas (476 m.). Romos respublikos ir imperijos esminiai
Romėnų civilizacijos laimėjimai. bruožai. Gajus Julijus Cezaris.
Romėnų religija. Oktavianas Augustas. Konstantinas
Didžiojo tautų kraustymosi reikšmė Didysis.
Vakarų Romos imperijos žlugimui.
3. Krikščionybės Krikščionybės atsiradimas. Jėzaus Kristaus mokymo ir
atsiradimas ir Svarbiausios Jėzaus Kristaus mokymo krikščionybės reikšmė žmonijos istorijai
plitimas idėjos.
Krikščionybės plitimas ir tapimas
Romos valstybine religija.
Krikščionybės plitimas viduriniais Katalikybės ir stačiatikybės išplitimo
amžiais Europoje. regionai.
Krikščionybės kelias į Lietuvą. Bažnyčios vaidmuo viduriniais amžiais.
Lietuvos krikšto problema: Mindaugo Žemaitijos krikštas.
krikštas (1251 m.), Lietuvos krikštas
(1387 m.). Jogaila.
4. Europos Svarbiausi vidurinių amžių Frankų imperija (800 m.). Karolis
vidurinių amžių visuomenės bruožai. Vidurinių amžių Didysis.
visuomenės, visuomenės struktūra, ūkis, Šventoji Romos imperija.
politinės pagrindiniai verslai, technika. Bizantijos reikšmė pasaulio istorijai.
santvarkos ir Vidurinių amžių miestas. Amatai ir Bizantijos žlugimas (1453 m.).
kultūros bruožai prekyba. Arabų skverbimasis į Europą.
Valstybių kūrimasis (Frankų imperija, Feodalinis susiskaldymas ir centralizuotų
Lenkija, Kijevo Rusia). valstybių kūrimasis (Anglija ir
Vidurinių amžių menas (gotika). Prancūzija).
Islamo atsiradimas. Mahometas. Vidurinių amžių švietimas, mokslas ir
Kryžiaus žygių esmė. žmogaus pasaulėžiūra.
5. Lietuvos valstybė Lietuvos valstybės susikūrimas. Lietuvos valstybės integracijos į
nuo susidarymo Mindaugo karūnavimas (1253 m.). krikščioniškąją Europą problemiškumas.

7. 2
MOKYKLINIO BRANDOS VALSTYBINIO BRANDOS
TEMOS EGZAMINO TURINYS EGZAMINO TURINYS
iki Liublino LDK iki XIV a. pabaigos: teritorijos Lietuvos santykiai su kaimynais ir
unijos augimas. Gediminas. Vilnius – LDK Europa Gedimino, Kęstučio ir Algirdo
sostinė (1323 m.). laikais.
Karų su ordinais epocha. Žalgirio Krėvos sutartis (1385 m.).
mūšis (1410 m.). LDK 1386–1569 m.: valstybės,
LDK didysis kunigaikštis Vytautas. visuomenės, ūkio, kultūros pokyčiai.
LDK dinastinės unijos su Lenkijos
karalyste laikotarpiu (1386–1569):
krikštas; valstybės valdymas; santykiai
su Lenkija; luominė visuomenė.
6. Pasaulis ir Mokslo ir technikos išradimai; didieji Pasaulis žengia į naujuosius laikus:
Lietuva naujųjų geografiniai atradimai (Kristupas požymiai, liudijantys, kad pasibaigė
amžių pradžioje Kolumbas, Amerikos atradimas (1492 viduriniai amžiai ir prasidėjo naujieji
m.), Ferdinandas Magelanas). laikai.
Renesansas. Kapitalizmo atsiradimas.
Reformacija. Martynas Liuteris. Europos ekspansija į pasaulį ir jos
Kontrreformacija. pasekmės.
Martyno Mažvydo „Katekizmas“ Humanizmas. Erazmas Roterdamietis,
(1547 m.). Leonardas da Vinčis, Mikelandželas.
Vilniaus universitetas (1579 m.). Nikolajus Kopernikas.
Reformacijos (1517 m.) išplitimas
Europoje.
Barokas.
Lietuvos visuomenės religinė įvairovė.
Lietuva naujųjų amžių pradžioje:
reformacija, politinio gyvenimo
permainos, ūkio pokyčiai (Valakų
reforma). Lietuvos statutai.
7. Lenkijos-Lietuvos 1569 m. Liublino unija, jos sudarymo Liublino unijos sudarymo tarptautinis
valstybės (Abiejų priežastys ir rezultatai. Žygimantas kontekstas ir reikšmė.
Tautų Augustas. LDK Abiejų Tautų Respublikoje: naujas
Respublikos) LDK valstybingumo raida Abiejų valstybės ir visuomenės modelis.
raida Tautų Respublikoje. Karai ir jų Kultūros, švietimo, mokslo raida
XVI a. antrojoje pasekmės. Ūkiniai pokyčiai ir naujomis sąlygomis. Abraomas
pusėje – XVIII a. demografinė krizė. Kultūros ir Kulvietis. Mikalojus Daukša.
švietimo raida. Vidinės ir tarptautinės padalijimų
Užsienio valstybių įtaka vidaus priežastys.
gyvenimui. Stanislovas Augustas Naujų idėjų sklaida Europoje ir
Poniatovskis. 1772, 1793, 1795 m. pastangos reformuoti Abiejų Tautų
padalijimai. Respubliką.
1791 m. gegužės 3 d. konstitucija.
Tado Kosciuškos sukilimas (1794 m.).
Vidinės ir tarptautinės padalijimų
pasekmės.
8. Švietimo epocha, Šviečiamojo sąjūdžio (apšvietos) Šviečiamojo sąjūdžio idėjų sklaida ir
jos idėjų nulemti idėjos (Šarlis Monteskjė). poveikis Europos ir Lietuvos visuomenei.
politiniai ir JAV susikūrimas (Džordžas 1776 m. JAV Nepriklausomybės
visuomeniniai Vašingtonas). deklaracija. JAV konstitucija (1787 m.).
pokyčiai Didžioji Prancūzijos revoliucija (1789 1789 m. Žmogaus ir piliečio teisių
m.). deklaracija.
Napoleono Bonaparto epocha: Edukacinė komisija.
svarbiausi jos bruožai. Ketverių metų seimo reformos.
Vienos kongresas (1815 m.) ir
politiniai bei teritoriniai pokyčiai
Europoje.

8. 3
MOKYKLINIO BRANDOS VALSTYBINIO BRANDOS
TEMOS EGZAMINO TURINYS EGZAMINO TURINYS
9. Lietuva Rusijos Lietuvos įjungimas į Rusijos imperijos Lietuvos bajorijos politiniai siekiai
imperijos sudėtį. Užnemunės likimas. Prancūzijos ir Rusijos karo metu.
valdžioje Lietuva Prancūzijos ir Rusijos karo Tautinis atgimimas ir lietuvių savimonės
(1812 m.) metu. raida. Simonas Daukantas. Motiejus
Rusijos carų politika ir priešinimasis Valančius.
jai: 1830–1831 ir 1863–1864 m. Politinių partijų kūrimasis: Lietuvos
sukilimai Lenkijoje ir Lietuvoje socialdemokratų, Lietuvos demokratų ir
(tikslai ir rezultatai). Lietuvos krikščionių demokratų partijos.
Baudžiavos panaikinimo (1861 m.) Tautinis ir kultūrinis Mažosios Lietuvos
Rusijoje ir Lietuvoje poveikis judėjimas.
visuomenės raidai. Didysis Vilniaus Seimas (1905 m.) ir jo
Lietuva spaudos draudimo metais reikšmė.
(1864–1904 m.). Lietuvos visuomenės
priešinimasis: knygnešystė, slaptosios
mokyklos, lietuviška spauda („Aušra“
ir „Varpas“). Vincas Kudirka. Jonas
Basanavičius.
10. Svarbiausi Pramonės perversmas. Mokslo ir Pramonės perversmo raidos netolygumas
politinės, technikos naujovės. įvairiose šalyse (Anglija, Vokietija,
ekonominės ir Pramonės perversmo svarba gamybos Rusija).
socialinės apimties didėjimui, transporto Svarbiausių XIX a. politinių teorijų
pasaulio raidos sistemos plėtrai, urbanizacijai, (liberalizmo, konservatizmo, socializmo)
XIX a. bruožai visuomenės struktūrai, gyvenimo būdo esmė.
ir buities Nacionalizmo atsiradimas ir tautiniai
pokyčiams. sąjūdžiai Europoje, Osmanų, Austrijos-
Kolonializmas. Vengrijos ir Rusijos imperijose.
JAV pilietinio karo priežastys ir
rezultatai. Abraomas Linkolnas.
Italijos ir Vokietijos (1871 m.) suvienytų
valstybių susikūrimas. Otas fon
Bismarkas.
11. Pirmasis Kariniai blokai: Trilypė sąjunga ir Tarptautiniai santykiai XX a. pradžioje.
pasaulinis karas Antantė. Lietuva vokiečių okupacijos metais
ir jo padariniai. Karo (1914–1918 m.) priežastys ir (1915–1918 m.).
rezultatai. Lietuvių politiniai siekiai Pirmojo
1917 m. revoliucijų Rusijoje pasaulinio karo pabaigoje.
padariniai. 1917 m. gruodžio 11 d. ir 1918 m.
Paryžiaus taikos konferencija. vasario 16 d. aktų dėl Lietuvos
Versalio taika: politiniai ir teritoriniai valstybingumo atkūrimo panašumai ir
pokyčiai Europoje. skirtumai.
Tautų Sąjungos sukūrimas.
Lietuvos valstybės atkūrimas. 1918 m.
vasario 16 d. Aktas ir Lietuvos
Tarybos pastangos jį įgyvendinti.
12. Pasaulis ir Bolševikų režimo ypatumai Rusijoje. Demokratinių valstybių raidos ypatybės.
Lietuva tarp Vladimiras Leninas. Josifas Stalinas. Diktatūros Europos šalyse, jų panašumai
dviejų Italų fašizmas. Benito Musolinis. ir skirtumai. Totalitarizmas ir
pasaulinių karų Didžioji ekonominė krizė (1929 m.). autoritarizmas. Pilietinio karo Ispanijoje
Nacionalsocialistų atėjimas į valdžią esmė.
(1933 m.). Adolfas Hitleris. Lietuvos konstitucijos (1922 m. ir
Lietuvos valstybės kūrimasis. 1938 m.) ir jų skirtumai.
Steigiamasis seimas (1920–1922 m.) ir Svarbiausios Lietuvos užsienio politikos
jo reformos. Nepriklausomybės kovos. problemos: santykiai su Lenkija ir

9. 4
MOKYKLINIO BRANDOS VALSTYBINIO BRANDOS
TEMOS EGZAMINO TURINYS EGZAMINO TURINYS
Vilniaus praradimas 1920 m. ir Vokietija. Vilniaus ir Klaipėdos krašto
Klaipėdos prisijungimas 1923 m. problemos.
Parlamentinio (1920–1926 m.) ir Socialinė, ekonominė ir kultūrinė
autoritarinio (1926–1940 m.) valdymo Lietuvos raida.
Lietuvoje skirtumai. Lietuvos
Respublikos prezidentai: Antanas
Smetona, Aleksandras Stulginskis,
Kazys Grinius.
13. Antrasis Antrojo pasaulinio karo priežastys. Tarptautinių santykių komplikavimasis
pasaulinis karas Molotovo ir Ribentropo paktas. 4-ojo dešimtmečio antrojoje pusėje
ir jo padariniai Svarbiausi karo eigos 1939–1945 (Austrijos prijungimas, Miuncheno
metais įvykiai Europoje ir Lietuvoje: susitarimas ir Čekoslovakijos okupacija).
karo pradžia (1939–09–01), Vokietijos Lietuvos tarptautinė padėtis 4-ojo
ir Sovietų Sąjungos agresija prieš dešimtmečio pabaigoje. Ultimatyvi
Lenkiją, Sovietų Sąjungos ir Suomijos Lenkijos nota Lietuvai, Klaipėdos krašto
karas, Prancūzijos kapituliacija, SSRS netektis (1939 m. kovo mėn.), Vilniaus
okupuoja Lietuvą 1940–06–15, perdavimas Lietuvai (1939 m. spalio
Lietuvos sovietizacija, represijos. mėn.).
1941 m. birželio trėmimas. Vokietija Sovietų Sąjungos ir Vokietijos sutartys
užpuola Sovietų Sąjungą (1941–06– (1939 08 23, 1939 09 28) ir Lietuva.
22), Stalingrado ir Kursko mūšiai, „Keistasis karas“.
Antrasis frontas. Antihitlerinės koalicijos susikūrimas ir
Lietuva nacių okupacijos metais: jos kova su Vokietija, Japonija ir jų
Birželio sukilimas, holokaustas, sąjungininkais. Vinstonas Čerčilis.
antinacinė rezistencija. Franklinas Ruzveltas. Josifas Stalinas.
Antrojo pasaulinio karo padariniai: Šarlis de Golis.
teritoriniai ir politiniai pokyčiai Karo nusikaltimai. Holokaustas.
Europoje. Jėgų pusiausvyros pokyčiai Vokietijos kapituliacija.
pasaulyje. SSRS įtakos Rytų Europoje Atominio ginklo panaudojimas.
išaugimas. Japonijos kapituliacija.
Niurnbergo procesas.
Sovietų ir nacių politikos Lietuvoje
skirtumai ir panašumai politiniame,
socialiniame, ūkiniame, kultūriniame
krašto gyvenime. Antisovietinė ir
antinacinė rezistencija. Lietuvos laikinoji
vyriausybė. Juozas Ambrazevičius.
14. Pasaulis ir JTO sukūrimas. Teritorinių ir politinių pokyčių Europoje
Lietuva Šaltojo Šaltojo karo esmė. Komunistinių po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų
karo metais režimų susikūrimas Rytų Europos palyginimas.
šalyse. Berlyno siena. JTO vaidmuo pasaulinėje politikoje.
Rytų ir Vakarų dialogas. Trumeno doktrina. Maršalo planas.
„Atšilimo“ laikotarpis. Nikita Komunizmo ekspansija pasaulyje.
Chruščiovas. Antanas Sniečkus. Šaltojo karo poveikis Europos ir pasaulio
Stagnacija. Leonidas Brežnevas. raidai.
Vidurio ir Rytų Europos tautų kova JAV ir SSRS vaidmuo pokario pasaulyje.
su komunistiniu režimu: Vengrija Svarbiausi šaltojo karo įvykiai: karinių
(1956 m.), Čekoslovakija (1968 m.), blokų susikūrimas, branduolinis
Lenkija (1980–1981 m.). ginklavimasis, lokaliniai konfliktai
Kolonijinės sistemos suirimas. (Korėjos karas, Karibų krizė (1962 m.),
Svarbiausi demokratinių ir totalitarinių Vietnamo karas, Afganistano karas,
šalių raidos skirtumai. Palestinos problema).
Antroji Lietuvos okupacija: Tautinių vertybių ir valstybingumo idėjų
sovietizacija, represijos, partizaninis saugojimas Lietuvoje bei pasipriešinimas
pasipriešinimas. režimui: ginkluota rezistencija (1944/45

10. 5
MOKYKLINIO BRANDOS VALSTYBINIO BRANDOS
TEMOS EGZAMINO TURINYS EGZAMINO TURINYS
– 1953). Jonas Žemaitis-Vytautas.
Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Juozas
Lukša- Daumantas. Disidentinis
judėjimas: nelegali spauda (Lietuvos
Katalikų Bažnyčios kronika), 1972 m.
įvykiai Kaune. Romas Kalanta. Helsinkio
grupė. Lietuvos laisvės lyga.
Mokslo ir technikos pažanga.
15. Pasaulis ir „Perestroika“ SSRS. Michailas Pokomunistinių šalių ūkio ir politinės
Lietuva XX– Gorbačiovas. Tarptautinių santykių raidos problemos.
XXI amžių pokyčiai. Lietuvos politinės, ekonominės ir
sandūroje SSRS ir pasaulinės komunizmo visuomenės raidos problemos.
sistemos žlugimas. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (1988
Teritoriniai ir politiniai pokyčiai m.). Vytautas Landsbergis.
Europoje. Europos integracijos procesai.
Europos Ekonominės Bendrijos Lietuvos įstojimas į JTO (1991 m.).
tapimas Europos Sąjunga. Lietuvos įstojimas į NATO ir Europos
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas Sąjungą (2004 m.).
(1990 m. kovo 11 d.). 1991 m. sausio Lietuvos Respublikos prezidentai.
13 d. įvykiai Lietuvoje.
Lietuvos integracija į Vakarų ūkines,
politines ir karines struktūras.
Svarbiausios šiandieninio pasaulio
problemos.
16. Politinis Valstybė. Valdžia. Rinkimų cenzai ir rinkimų procesas.
šiuolaikinės Žmogaus ir piliečio teisės. Rinkimų sistemų pranašumai ir trūkumai.
visuomenės Demokratijos esmė. Politinių partijų vaidmuo. Jų skirtumai
gyvenimas Diktatūros ir jų formos. nuo kitų organizacijų.
Rinkimai. Rinkimų sistemos: Svarbiausios Lietuvos parlamentinės
proporcingo atstovavimo ir daugumos partijos.
atstovavimo (mažoritarinė). Pagrindiniai demokratinio valdymo
Lietuvos Respublikos Konstitucija modeliai.
(1992 m.) apie valstybės santvarką: Interesų grupių vaidmuo politiniame pro-
Lietuvos Respublikos Seimas, jo cese.
rinkimų tvarka ir funkcijos; Lietuvos Respublikos Konstitucija apie
Respublikos Prezidentas, jo rinkimų valstybę ir visuomenę.
tvarka ir įgaliojimai; Dabartinės politinės, ekonominės ir
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos visuomenės raidos problemos.
formavimas ir funkcijos.
Svarbiausios tarptautinės
organizacijos – JTO, NATO, ES ir
Lietuva.
____________________________