Komunikacija 2.0

Apie tai, kaip per dešimtmetį evoliucionavo
interneto vartotojas Lietuvoje; kaip atrodo ir ką
veikia tipiškas interneto vartotojas šiandien; kaip
tradicinę žiniasklaidą veikia piliečių žiniasklaida ir
kas toks yra pilietis 2.0

Yahoo! Proprietary and Confidential. © 2007. All Rights Reserved.

Kompiuterio ir interneto vartotojų evoliucija Lietuvoje

Prieš dešimtmetį pagal interneto vartojimo mastus
Lietuva buvo viena iš Europos autsaiderių. Nuo
2001 m. iki 2011 m. interneto vartotojų skaičius
Lietuvoje išaugo 8 kartus.
Informacinės visuomenės
plėtros komiteto prie 2001 m. Lietuvoje kompiuteriu naudojosi tik 7,4
Susisiekimo ministerijos proc. gyventojų, prie interneto buvo prisijungę tik
(IVPK) duomenimis
2,5 proc. šalies namų ūkių.
2011 m. – 64 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų,
o prie interneto prijungti buvo net 93,6 proc.

Per 10 m. interneto vartotojų
skaičius Lietuvoje išaugo 8
kartus

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų internetu
plėtros komiteto prie naudojasi reguliariai: net 92 proc. interneto
Susisiekimo ministerijos
(IVPK) duomenimis
vartotojų, arba 63 proc. visų gyventojų, internetu
naudojasi bent kartą per savaitę arba dažniau.

Per 10 m. interneto vartotojų 63 proc. visų gyventojų,
skaičius Lietuvoje išaugo 8 internetu naudojasi bent kartą
kartus per savaitę arba dažniau

Daugiausiai interneto vartotojų – tarp jaunesnio
Informacinės visuomenės amžiaus žmonių: internetu naudojasi 96,9 proc.
plėtros komiteto prie
Susisiekimo ministerijos 15-19 metų amžiaus bei 94,6 proc. 20-29 m.
(IVPK) duomenimis amžiaus žmonių. Interneto vartotojų dalis
vyresnėse amžiaus grupėse - 26,6 proc.


2011 m. pirmąjį ketvirtį asmeninius kompiuterius ir
Informacinės visuomenės interneto prieigą namuose turėjo 56 procentai
plėtros komiteto prie
Susisiekimo ministerijos namų ūkių. Mieste kompiuterius ir interneto prieigą
(IVPK) duomenimis namuose turėjo 64 procentai, kaime – 41
procentas namų ūkių.

internetu naudojasi 96,9 proc.
15-19 metų amžiaus bei 94,6
proc. 20-29 m. amžiaus žmonių



Apsirūpinimas kompiuteriais, interneto naudojimas
tiesiogiai priklauso nuo namų ūkio pajamų. Iš namų
ūkių, kurių mėnesinės piniginės pajamos viršijo
plėtros komiteto prie 2500 litų, asmeninį kompiuterį ir interneto prieigą
(IVPK) duomenimis
turėjo 97 procentai. Asmeninį kompiuterį ir
interneto prieigą turėjo atitinkamai 13 ir 14
procentų namų ūkių, kurių pajamos neviršijo 800
litų per mėnesį.

internetu naudojasi 96,9 proc. interneto prieigą namuose
15-19 metų amžiaus bei 94,6 turėjo 56 procentai namų ūkių
proc. 20-29 m. amžiaus žmonių

Per 10 m. interneto vartotojų skaičius Lietuvoje
išaugo 8 kartus
63 proc. visų gyventojų, internetu naudojasi bent
kartą per savaitę arba dažniau

Internetu naudojasi 96,9 proc. 15-19 metų amžiaus
plėtros komiteto prie bei 94,6 proc. 20-29 m. amžiaus žmonių
(IVPK) duomenimis
Mieste kompiuterius ir interneto prieigą namuose
turėjo 64 procentai, kaime – 41 procentas namų
ūkių.

Iš tų, kurių mėnesinės piniginės pajamos viršijo
2500 litų, asmeninį kompiuterį ir interneto prieigą
turėjo 97 procentai.

7

Kaip atrodo ir ką veikia tipiškas
interneto vartotojas Lietuvoje?
Pagal TNS Gallup atliktą tyrimą

Interneto vartotojų paveikslas Lietuvoje:

 Aktyvieji sudaro 34 proc. Lietuvos internautų, kurie, naudodamiesi
internetu, jaučiasi gerai, užtikrintai moka atsirinkti turinį ir stengiasi
išnaudoti visas galimybes. Jie linkę pirmieji išbandyti naujoves.
Vidutiniškai per dieną internete jie praleidžia 3,4 valandos.

 Nuosaikieji sudaro 66 proc. internautų Lietuvoje. Jie pirmenybę teikia
bendravimui „gyvai“ ir vengia išbandyti naujoves ar eksperimentuoti su
naujomis galimybėmis internete. Interneto jie nesieja su laisvalaikiu, nes
negali visiškai kontroliuoti situacijos. Dažniausiai internete elgiasi
rutiniškai: tikrina elektroninį paštą, naudojasi paieškos sistemomis, skaito
naujienų portalus ir kt. Vidutiniškai per dieną internete praleidžia 2,2
valandos.


Pagal interneto vartojimo įpročius žmones galima skirstyti
į:
 tinklažmogius 7 proc., (101,4 tūkst. žmonių),

 tikslinguosius 12 proc. (178,2 tūkst. žmonių),

 socialiuosius 15 proc. (234 tūkst. žmonių),

 inertiškuosius 33 proc. (497,9 tūkst. žmonių),

 konservatyviuosius 33 proc. (512,4 tūkst. žmonių)


Interneto vartojimo įpročių paaiškinimas:

 Tinklažmogiai – jauni 20–29 m. interneto pionieriai, kurie pirmieji nori
išbandyti visas naujoves, reikalų tvarkymas internetu – jų kasdienybė.
Internetas jiems būtinas kaip saviraiškos forma, reikalingas bendrauti,
leisti laisvalaikį.

 Tikslingieji naudojasi internetu, kad palengvintų gyvenimą ir sutaupytų
laiką, bet kaip ir inertiškieji, kurie naudojasi jau išbandytais dalykais
internete, pirmenybę teikia „gyvam“ bendravimui. Tikslingieji nekuria
erdvės internete ir ten negyvena. Jie yra 30–49 m. aukštąjį išsilavinimą
turinys specialistai ar vadovai, kurie dažniausiai gyvena mieste.

 Inertiškieji internautai yra 30–49 m. miestiečiai, turintys šeimas. Jie
internetu naudojasi chaotiškai ir nereguliariai, dažniausiai tik tada, kai
prireikia. Jo nesieja su pirkimu, laisvalaikiu ir bendravimu. Internetas
jiems reikalingas pasitikrinti elektroninį paštą, perskaityti naujienas, atlikti
finansines operacijas.


Interneto vartojimo įpročių paaiškinimas:

 Socialieji yra jauni aktyvistai, kuriems bendravimas yra būtinas. Jie nori
dalytis turiniu (gyvenimu). Iš kitų grupių šie asmenys išsiskiria tuo, kad
labiau nei kiti yra linkę dalytis įvairiu turiniu: muzika, nuotraukomis, vaizdo
įrašais. Jie dažnai rašo komentarus naujienų portalų straipsniams ir
apsiperka internetu.

 Konservatyvieji nors ir išbandė virtualaus pasaulio privalumus, tačiau
vis tiek nusprendė naudotis patikimais neinternetiniais sprendimais. Šis
segmentas dvilypis, sudarytas iš jaunosios (15–19) ir vyriausiosios (50–
74) interneto auditorijos. Jaunesnioji karta evoliucionuos į socialiuosius
arba tinklažmogius, o vyresniosios įpročiai mažai pakis arba visai
nepakis.


Penki veiklos internete tipai:
 Būtiniausi poreikiai (20–39 m. internautai, įgiję aukštąjį išsilavinimą. Jie
naudojasi e. bankų paslaugomis, mažiau perka internetu ir čia
pramogauja).
 Gyvenimo organizavimas (20–39 m. internautai, gyvenantys mieste. Jie
ieško informacijos skelbimų portaluose, skaito įvairias publikacijas
internete ir pan. Išskirtinis jų bruožas – dažniau nei kiti namuose naudojasi
darbo kompiuteriu).
 Bendravimas (daugiau nei trečdaliui internautų – tai kasdienė veikla, o
tokio pobūdžio užsiėmimų įvairovė yra labai didelė. Didžiausia šio tipo
auditorija – studentai).
 Laisvalaikis (ketvirtadaliui internautų – tai kasdienė veikla. Šios tikslinės
grupės internautai internete praleidžia daugiausia laiko per dieną. Tai yra
aktyvūs socialinių medijų vartotojai. Dažnai jie naršo be konkretaus tikslo.
Be to, tai viena didžiausių tikslinių grupių, kurios nariai internete naršo
pasitelkę mobilųjį telefoną).
 Žaidimai (kas dešimtas internautas žaidimus žaidžia kasdien. Didžiausią
dalį auditorijos sudaro 15–29 m. didmiesčių gyventojai: moksleiviai,
studentai, darbininkai ir specialistai. Jie dažnai žiūri vaizdo įrašus, skaito
komentarus, dalijasi turiniu, ieško konkrečios informacijos).

0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
pa
ie šk
os
s is t
em
om
i s

ele
k tro
nin
į pa
štą
na
ud
ojo
s i in
ter
ne
to
po
ka
lbi
ųp
inf ro g
orm ...
ac
ij os
du
om
en
ųb
az
ės
ele e
k ir i
n

tro ...
nin
ė sb
an
kin
i nk
ys
tė sp
as
la.
..
ž iū
rėj
o va
izd
oį
ra š
us
so
cia
l ini
ųt
ink
lų
sv
eta
i nė
mi
lie
tuv s
iš k
us
lai
kra
šč
ius
i rž
u rn
Ką veikia interneto vartotojai naršydami internete?

Pr alu
ek
es s
ar b
a pa
s la
ug
as
už
sa
k in
ėjo

Apibendrinant:
 Aktyviausi Lietuvos internautai, kurių amžius yra 15–29 m., internete pramogauja,
tenkina kasdienius būtiniausius poreikius, organizuoja dienotvarkes, bendrauja,
žaidžia žaidimus ir leidžia laisvalaikį.
 Tai darydami jie dalijasi įvairiu savo kurtu arba internete rastu turiniu. Galima daryti
išvadą, kad turinio kūrimas ir dalijimasis juo internete, tam tikrose bendruomenėse
yra viena tipiškiausių Lietuvos internetinių veiklų.
 Didžioji dalis Lietuvos internautų aptariamuoju laikotarpiu yra konservatyvieji arba
inertiškieji (66 proc.) interneto vartotojai, tačiau socialiųjų ir tinklažmogių gretos auga,
nes jaunesnioji interneto vartotojų karta auga ir iš konservatyviųjų pereina į
minėtuosius du.
 Reikėtų pabrėžti, kad viena iš dažniausiai minimų veiklų yra turinio kūrimas, taip pat
dalijimasis ir komentavimas internete sukurtu ar rastu turiniu. Vadinasi, aktyviausi
Lietuvos internautai yra jauni ir vidutinio amžiaus miestiečiai, kurie internetu
naudojasi, kad atliktų kasdienes paslaugas, bendrautų ir kurtu turinį, juo dalytųsi.
 Dabartinis internauto paveikslas skiriasi nuo to, kuris buvo ankstyvojoje interneto
plėtroje. Prieš atsirandant tinlaraščiams, paprasto piliečio raiškos forma internete
galėjo būti asmeninis puslapis arba komentaras žiniasklaidos organizacijų
svetainėse.
 Dabartinė interneto plėtra ir naujausios technologijos suteikė internautams daugybę
saviraiškos galimybių.

Kaip piliečių žurnalistika keičia ir
daro įtaką tradicinei žiniasklaidai?
Pagal S. Outing ir C. Bently studijas


Keli Piliečių 2.0 žurnalistikos aktyvumo pavyzdžiai:
 Piliečių komentarai. Straipsnių komentavimas tapo viena populiariausių
internetinių veiklų. Tai savo nuomonės pareiškimas visuomeniniais
klausimais papildant turiniu ar trumpu komentaru. Tai yra viena
paprasčiausių dalyvavimo pakopų. Tokiu būdu vyksta žiniasklaidos
priemonės dialogas su auditorija ir straipsnis gali būti papildytas.


 Piliečių iniciatyva, papildanti tradicinės žiniasklaidos kuriamą turinį (angl.
the citizen add on reporter). Žurnalistai kviečia skaitytojus prisijungti
kuriant tam tikrą naujieną, pavyzdžiui, stichininių nelaimių metu, visi
kviečiami siųsti nuotraukas ir komentarus apie padarytą žalą.

Taip piliečiai įsitraukia į naujienos kūrimą,
o žurnalistas gauna faktų iš įvairių šaltinių,
kurių negalėtų pasiekti pats.


3. Atvirų šaltinių reportažai (angl. open sources). Tai puikus žiniasklaidos
organizacijos ir aktyvaus piliečio bendradarbiavimas. Įvykio vietoje
esantis pilietis skatinamas apklausti įvykio liudytojus, filmuoti ir
fotografuoti po to šia medžiaga pasidalinti su redakcija. Profesionalūs
žurnalistai parengia naujieną su piliečio turiniu.


4. Piliečių, kuriančių tinklaraščius, bendruomenė (angl. citizen bloghouse).
Daugelis Lietuvos žiniasklaidos organizacijų savo skaitytojas suteikia
galimybę kurti blogą jų platformoje, pavyzdžiui, lrytas.lt, alfa.lt, Delfi.lt).
Žiniasklaidos organizacijai tai tampa temų šaltiniu, tačiau didžiausiu
minusu laikomas turinio kūrimo nereguliarumas.


5. Savarankiška piliečių žurnalistikos internetinė svetainė, kurią galima
redaguoti. Tai yra vienas iš tikriausių piliečių žurnalistikos aktyvumo
polių.
Aktyvūs piliečiai dirba kaip žiniasklaidos organizacijų redakcija, tačiau
turi redaktorių (bet gali ir neturėti), kuris prižiūri, kad naujienos būtų bent
minimalios kokybės. Jie patys nustato kokios temos ir turinys čia
publikuojamas.


6. Vikių kūrimo žurnalistika – skaitytojų pildoma, sisteminama ir tvarkoma
informacija (angl. wiki journalism – where the readers are editors),
pasaulyje žinomiausias Wikipedia projektas.


Aš mąstau, todėl esu; Aš kalbu, todėl esu pilietis;
Aš rašau, todėl esu žurnalistas...

Piliečių žurnalistika neapsiriboja tik individo saviraiška tinklaraščiuose ar
straipsnių komentaruose.

Piliečių žurnalistika, kaip reiškinys, skatina pilietiškumą ir
bendruomeniškumą, domėjimąsi visuomeniniais interesais.

2007 m. JAV tinklaraščių kūrėjai buvo pripažinti žurnalistais.

Tinklaraštininkai gali gauti akreditacijas į Seimą ir kitas visuomenines
institucijas. Vadinasi, jie turi lygias teises su profesionaliais žurnalistais.

Stipriosiomis piliečių žurnalistikos formos savybėmis laikoma piliečio
laisvė ir nepriklausomybė nuo komercinio kapitalo

Naujos
kartos
pilietis:
PILIETIS 2.0

besidalinantis skeptiškas ieškantis
Mėgstantis diskutuoti su skeptiškai vertinantis ir
draugais ir draugų ratais apie objektyvios informacijos pats
nepasikliaujantis tradicinės arba draugams rekomendavus
politiką ir svarbiausius žiniasklaidos teikiama per socialiius tinklus ir internetą
viešosios politikos įvykius
informacija, todėl...


Piliečių 2.0
ignoruoti
negalima – jie
atstovauja vis
didesnę rinkėjų
dalį

Aktyviausia
amžiaus
grupė –
61,3% 34,2% 14,2%
naudojasi
25-34 m Komentuoja ir Pasirašo peticijas,
socialiniais
rašo dalyvauja apklausose
tinklais


Kad demokratija veiktų reikia [...] informacijos

prieinamesnės labiau piliečius
įtraukiančios
geresnės

daugiau objektyvesnės


“Gyvo politiko” piliečiai reikalavo nuo pat
Duokite man
liberaliosios demokratijos pradžios, piliečiai
“gyvą politiką”! 2.0 tokį gavo!

Svetainės
DAUGIAU
Internete ir soc. KELIŲ
DAUGIAU tinkluose
RINKĖJUI
POLITIKO
KELIŲ
BLOGAS NAUJIEN- PRISIDĖTI PRIE
PASIEKTI LAIŠKIAI POLITIKO
RINKĖJĄ
Vaizdo PASAKOJIMO
įrašai
KŪRIMO


Metų
žmogumi
skelbiamas...

Pilietis 2.0 !


Susisiekite su manimi el. pašto adresu – jurgita
@choromanskyte.lt


Komunikacija 2.0

Empfohlen

Empfohlen

Weitere ähnliche Inhalte

Andere mochten auch

Andere mochten auch (11)

Ähnlich wie Komunikacija 2.0

Ähnlich wie Komunikacija 2.0 (14)

Komunikacija 2.0

Hinweis der Redaktion