3. • Pirmoji dokumentuota kaulų čiulpų
transplantacija atlikta 1939m., gold‐induced
aplasia sergančiam pacientui. Donoras buvo jo
brolis su idenNškais kraujo grupės anNgenais.
Tačiau transplantacija nebuvo sėkminga ir
pacientas mirė po 5 dienų.
4. • Eksperimentai su šunimis parodė, kad
svarbiausia sėkmingai transplantacijai yra
imunologinis aNNkimas.
• 1960m. atrasta žmogaus leukocitų anNgenų
sistema (HLA) atvėrė naujus kelius.
• 1968m. Atlikta pirmoji sėkminga
transplantacija vaikui, su sunkiu imunodeficitu
ir WiskoZ‐Aldrich sindromu.
5. • Kaulų čiulpų transplantacijos Lietuvoje
atliekamos nuo 1999 m. Iš pradžių, donorais
galėjo būN Nk paciento šeimos nariai. Tačiau
Nnkamą donorą šeimoje turi Nk 1 iš 5
pacientų.
• Pirmoji negiminingo kaulų čiulpų donoro
transplantacija Lietuvoje buvo atlikta 2004 m.
6. • Kaulų čiulpų transplantacija atliekama
pacientams, serganNems limfoma. Kamieninių
ląstelių transplantacija paprastai daroma tada,
kada limfoma recidyvavo arba gydytojai
konstatuoja ligos atsparumą gydymui.
• Procedūros gali būN dvejopos – vieniems Nnka jų
pačių kaulų čiulpai, kiNems gali padėN Nk donoro.
• Transplantacija dažniausiai atliekama jauniems,
ne vyresniems kaip 30 metų. Kuo ligonis vyresnis,
tuo didesnė rizika, komplikacijų Nkimybė.
Gydytojas pats sprendžia, ar operuoN tokio
amžiaus ligonį, ar ne. Kaulų čiulpų donorų amžius
irgi ribojamas – jais gali tapN asmenys nuo 20 iki
7. • Dauguma transplantacijų atliekama
serganNesiems ūminiu kraujo vėžiu. Ligoniai
dažniausiai negali ilgai laukN, procedūrą reikia
atlikN per kelis mėnesius. LaukianNesiems
Nnkamo donoro skiriami gyvybę palaikantys, ligos
progresavimą stabdantys vaistai, tačiau jie nėra
išeiNs.
• Po tranplantacijų pasveiksta
du trečdaliai pacientų.
10. • Autogeninė kaulų čiulpų transplantacija – tokia kaulų
čiulpų transplantacijos rūšis, kai ligonis gali pats būN kaulų
čiulpų donoru. Tokia transplantacija Nnka, kai serganNs
žmogus yra remisijoje arba kai liga nėra pažeidusi kaulų
čiulpų, pavyzdžiui, krūNes, kiaušidžių vėžys, Hodžkino, ne
Hodžkino limfomos, smegenų augliai.
Prieš transplantaciją imamas tam Nkras kiekis kamieninių
kraujo ląstelių, jos užšaldomos nuo ‐80 °C iki ‐196 °C. Prieš
užšaldant kamieninės ląstelės „išvalomos“ nuo piktybinių,
jei liga pažeidusi kaulų čiulpus.
Autologinės transplantacijos atveju galima išvengN tam
Nkrų komplikacijų, pasitaikančių alogeninės transplantacijos
metu, pavyzdžiui, išvengiama transplantato prieš
šeimininką reakcijos, nes donoras ir recipientas yra tas pats
asmuo. Taip pat šiek Nek mažesnė infekcijų rizika, nes
ligoniui neskiriama imunitetą slopinančių vaistų.
13. Ėmimas iš periferinio kraujo
• 4‐5 dienas donorui leidžiami vaistai, sNmuliuojantys
kamieninių kraujo ląstelių augimą. Tuo pat metu
sergančiajam taikomos iNn didelės chemoterapijos ir/arba
jonizuojančių spindulių dozės, siekiant sunaikinN
kamienines kaulų čiulpų ląsteles.
• Donorui iš vienos rankos venos imamas kraujas, kuris
patenka į specialų aparatą, kuriame iš kraujo atskiriamos
kamieninės ląstelės, o likęs kraujas gražinamas į organizmą
per kitos rankos veną. Tokia procedūra tęsiasi apie 4
valandas.
• Jei donoro venos per mažos (taip pasitaiko 10 % donorų),
statomas centrinis kateteris per kurį imamas kraujas ir
grąžinamas atgal.
14. • Paimtos kamieninės ląstelės intraveniniu būdų supilamos pacientui.
• Jos prasiskverbia per kraujagyslės sienelę į ilgųjų kaulų ertmes, jas
užpildydamos, ir ima gaminN sveikas kraujo ląsteles (leukocitus, eritrocitus
ir trombocitus).
15. • Po transplantacijos pavojingiausios yra pirmosios dvi ‐ keturios
savaitės. Chemoterapijos metu sunaikinus kaulų čiulpus,
sutrinka ir susilpnėja imuninės sistemos veikla.
• Kol persodintos kamieninės ląstelės įsitvirNna ir pradeda
gaminN naujas kraujo ląsteles, ligonis imlus įvairioms
infekcijoms, linkęs kraujuoN.
• Skiriamos didelės anNbioNkų ir kitų preparatų dozės siekiant
apsaugoN nuo infekcijų ir jas gydyN. Taikomos trombocitų,
eritrocitų transfuzijos. Ligonis geria specialius vaistus,
saugančius nuo tranplantato prieš šeimininką reakcijos
išsivystymo.
16. Indikacijos:
• Indikacijos:
a) navikai:
‐ ūminė mieloleukemija;
‐ ūminė limfoleukemija:
• antros remisijos metu ar vėliau (nes yra sąlygiškai palanki
ilgalaikė prognozė po pirmos remisijos),
• esant blogai prognozei – pirmos remisijos metu.
‐ lėNnė mieloleukemija;
‐ limfomos;
‐ kt. sunkios įgytos kaulų čiulpų patologijos: mielominė liga,
mielodisplazija, osteosklerozė.
b) nenavikinės patologijos:
‐ aplasNnė anemija;
‐ talasemija;
‐ sunkus kombinuotas imunodeficitas;
‐ mukopolisacharidozės;
17. Komplikacijos
• Infekcija ‐ po transplantacijos dėl užslopintos imuninės sistemos, padidėja
įvairių infekcijų (bakterinių, grybelinių, virusinių) rizika. Daugelį jų sukelia
paNes žmogaus organizme gyvenantys sukėlėjai (citomegalo virusas,
burnos ertmės ir žarnyno bakterijos).
• Kraujavimas ‐ dažniausiai pasireiškia kraujavimas iš nosies, dantenų,
šlapimo takų, žarnyno, mėlynių atsiradimas be priežasNes ar po nedidelės
traumos. Taip atsiNnka dėl mažo kraujo plokštelių (trombocitų) skaičiaus ir
gydoma trombocitų masės perpylimu. Po kaulų čiulpų transplantacijos,
trombocitų gamyba atsinaujina vėliausiai.
• Mukozitas ‐ mukozitas (burnos ir virškinamojo trakto gleivinės uždegimas)
ir stomaNtas (burnos gleivinės žaizdelės) yra dažnos komplikacijos po kaulų
čiulpų transplantacijos. Pasireiškia gleivinės paraudimu, išopėjimu,
skausmu, apsunkintu rijimu ir kalbėjimu, skonio pasikeiNmu. Atsiradus
šioms komplikacijoms, skiriama speciali dieta, vaistai nuo skausmo.
18. Komplikacijos(2)
• Mitybos sutrikimas ‐ daugeliui po transplantacijos sveikstančių pacientų,
prireikia intraveninio maiNnimo dėl svorio kriNmo, apeNto nebuvimo,
pykinimo ir vėmimo, skausmingų burnos gleivinės išopėjimų, viduriavimo.
DirbNnis maiNnimas tęsiamas, kol grįžta apeNtas ir sugebėjimas įsisavinN
pakankamą maisto kiekį per burną.
• Venookliuzinė liga Tai tokia komplikacija, kai sutrinka kraujotaka per
kepenis. Dažniau pasireiškia vaikams, patyrusiems intensyvią
chemoterapiją, daugiau nei vieną transplantaciją, prieš tai turėjusiems
problemų su kepenimis. Komplikacija gali įvykN staiga arba palaipsniui.
Būdingi simptomai: gelta, kepenų padidėjimas, skausmas viršuNnėje
dešinėje pilvo dalyje, skysčio susikaupimas pilvo ertmėje, nepaaiškinamas
svorio padidėjimas, blogas atsakas į trombocitų perpylimą. Gydoma
ribojant skysčius, skiriant krešėjimą mažinančius ir šlapimo išsiskyrimą
didinančius vaistus. Jei taikomas intraveninis maiNnimas – neduodama
amino rūgščių.
19. Transplantato atmeNmo riziką galima mažinN:
• Mažinant transplantato imunogeniškumą
• Slopinant recipiento imuninės sistemos atsaką į anNgenus
• Tam naudojami:
AnNmetabolitai (azoNoprinas, ciklofosamidas)
Specifiniai imunosupresiniai vaistai (ciklosporinas A, FK 506, rapamicinas)
AnNkūnai T limfocitų paviršiaus molekulėms (anNNmociNnis globulinas, anN‐CD3,
anN‐IL‐2R)
Imunosupresantai rapamicinas, breguinaras, 15‐deoksipergualinas slopina
anNkūnų sintezę ir naudojami kartu su plazmafareze.
Priešuždegiminiai vaistai – gliukokorNkoidai.
20. • Jei procedūra sėkminga ir organizmas neatmeta sveNmų
ląstelių, per 2‐4 savaites kamieninės ląstelės prigyja ir pradeda
gaminN kraują, palaipsniui nutraukiamas anNbakterinis,
priešvirusinis gydymas, mažėja kraujo preparatų perpylimas.
Jei neišsivysto kitos komplikacijos ligonis po 4–8 savaičių
išrašomas namo.
• Po alogeninės transplantacijos ilgai duodami
imunosupresantai (imuninę sistemą silpninantys vaistai), todėl
gana ilgai (nuo 6 mėn. iki 2 metų) imuninė sistema būna
nepilnai funkcionuojanN, dėl to reikia ypač saugoNs įvairių
ligų.
21. DONORYSTĖ
• Negiminingas kamienines ląsteles donuoN gali
asmenys nuo 18 iki 55 metų. Kadangi
užsiregistravusio donoro gali prireikN Nk po
kelių metų, registruoNs į donorų banką gali
asmenys nuo 18 iki 45 metų. Jie negali būt
sirgę ar sergantys užkrečiamomis ligomis,
negali būN įtraukN į didelės rizikos grupę:
narkomanija, prosNtucija, alkoholizmas
22. StaNsNka:
• Šiandien Lietuva turi ne Nk Kaulų čiulpų
transplantacijos skyrių, kuriame per
dešimtmer atlikta beveik 600 kaulų čiulpų
persodinimų, bet ir Negiminingų kaulų čiulpų
donorų registrą, kuriame 2004 m. buvo 250
potencialių donorų, dabar jų ‐ beveik 5 tūkst.
23. Kaip užsiregistruoC į kaulų čiulpų
donorų registrą?
Atvykus į kaulų čiulpų donorų registracijos
vietą, reikia užpildyN donoro anketą bei
suNkimą registruoNs Lietuvos negiminingų
kaulų čiulpų donorų registre. Tuomet
paimami kraujo mėginiai (keliolika mililitrų
kraujo iš venos) ir nustatomi
transplantacijai svarbūs imunologiniai
žymenys. Anoniminiai duomenys įrašomi į
Lietuvos ir Pasaulio negiminingų donorų
registrus. Taip tampama potencialiu kaulų
čiulpų donoru.