Paulius Martinaitis - „Dekalogas. Apribojimų teorija ir gilaus pažinimo sistema“
Seime Europos Klubo Diskusija
1. Seimo Europos klubo ir
Seimo Europos informacijos biuro diskusija
„NAUJA VALSTYBĖS VALDYMO TEORIJA“
ir knygos
„DIEVAS, KVANTINĖ
FIZIKA, ORGANIZACIJOS
STRUKTŪRA IR
VADOVAVIMO STILIUS“
pristatymas
2010.01.29
1
3. P. Drukeris
Gamtos mokslo realybė – fizinis pasaulis
ir jo dėsningumai – nesikeičia.
Socialinis pasaulis tokių „gamtos dėsnių“
neturi. Todėl jis nuolat kinta. O tai reiškia,
kad prielaidos, galiojusios vakar, gali per
labai trumpą laiką nustoti galioti ar net
pradėti klaidinti.
3
3
5. Organizacijos formavimas
Tik įvardinęs viziją, kas turėtų pagerėti
organizacijos aptarnaujamai
bendruomenei, jei bus panaikinta viena iš
vyraujančių pasenusių paradigmų, vadovas
gali kurti organizacijos misiją, kurios
įdiegimui ir tarnaus tam tikras struktūrinis
organizacijos modelis.
6
5
11. Ar tikrai organizacijos valdymo komandinis
modelis išsilaikė tik šimtą metų?
• 1870 metais pradėjo rastis pirmosios didelės
įmonės. Tuo metu vienintelė didelė pastovi
organizacija buvo kariuomenė. Todėl nieko
stebėtino, kad jos komandavimo ir kontrolės
struktūra tapo pavyzdžiu tiems, kas tiesė
geležinkelius, statė plieno gamyklas, kūrė
šiuolaikinius bankus ir universalines
parduotuves. Komandinis modelis, kuriame
labai nedaug viršuje esančių žmonių įsakinėja
daugybei žemiau esančių ir jiems paklūstančių
žmonių, išsilaikė beveik šimtą metų.
• (P. Drukeris)
12
11
12. Šiuolaikinei “moderniai” hierarchinei
organizacijos struktūrai daugiau kaip 5000
metų!
Hierarchija, tai valdymas remiantis šventumu.
Sąvokos autorius Dionysius Areopagita
13
12
13. Kokį elgesio modelį ši
organizacinė struktūra nulemia?
• Vienas visažinis?
• Atsakomybės vengimas?
• Iniciatyvos stoka?
• Pavaldinių pasyvumas?
• Konfliktai?
14
13
14. Modernioje Vakarų kultūroje, krikščioniška
judėjiška tradicija įtvirtino piramidinį valdymo
modelį ir piramidė tapo archetipu, kurį vadovai
retai kvestionuoja.
15
14
15. P. Drukeris
Bet kuri egzistuojanti organizacija, kad ir
kas ji būtų – firma, bažnyčia, profsąjunga,
ligoninė – labai greitai sunyks, jei nebus
inovuojama. Kita vertus, bet kuri nauja
organizacija, kad ir kokia ji būtų – firma,
bažnyčia, profsąjunga, ligoninė – žlugs, jei
nebus tinkamai valdoma. Svarbiausia
egzistuojančių organizacijų smukimo
priežastis yra jų neinovavimas.
16
15
17. Pasvarstykime, kaip šiandien matuojamas
piramidinės organizacijos efektyvumas, ar
yra jame vietos inovavimui?
Įsigaliojo nuomonė, kad efektyvus
organizacijos valdymas, tai efektyvus
kiekvieno turimo resurso išnaudojimas
PVZ.: mokytojas orkestras: ruošia medžiagą
pamokoms, veda pamokas, renka pinigus
remontui, atlieka remontą ir t.t. :)
18
17
19. Dauguma metodinių prezentacijų pateikiama
per piramidinę prizmę: A. Maslow, maitinimosi,
sveikatos, vertybių ir kitos piramidės...
20
19
20. Dvi “neginčijamos tiesos”
vyrauja Vakarų valdymo
kultūroje:
1. Žmogus – bazinis piramidės
vienetas, kitaip tariant jos plyta.
2. Piramidė – tai galios,
amžinybės ir valdymo
simbolis.
21
20
21. Jei organizacijos tikslas yra efektyviai
išnaudoti mokytoją, tada efektyvumas
dažnai reiškia:
• Kiek mokytojas praleido valandų
dėstydamas;
• Kiek pinigų jis surinko savo “narelio”
remontui;
• Kiek mokinių yra jo klasėje;
• ir pan.
• O kur inovavimas?
22
21
23. P. Druckeris
• Organizacijos yra visuomenės
organai. Jos egzistuoja ne pačios
sau, o privalo tarnauti konkretiems
socialiniams tikslams ir tenkinti
konkrečius visuomenės,
bendruomenės ar individų
poreikius.
24
23
27. Valdyti srautą, o ne hierarchiją mokė iš JAV kilęs kitas
valdymo genijus Williamas E. Demingas (1900-1993). Šis
žmogus didis tuo, kad išmokė Japonijos įmones valdyti
gamybą. E. Demingo paskaitos garsiausių Japonijos įmonių
vadovams padarė savo – jis įrodė, kad hierarchinė
struktūra neatspindi gamybos ir paslaugų srauto logikos,
todėl metas ją keisti. Šiandien Tekančios saulės šalis
gamybos srityje lenkia ir pačią Ameriką.
27
28. Vadovui sunku suvokti saviorganizuojančią
sistemą, nors dažnas iš jų yra kasdienis jos
dalyvis!
• Kelių eismo sistema susideda iš daugybės individų,
nesivadovaujančių jokia hierarchija, turinčių skirtingą
išsilavinimą, skirtingas žinias, socialinį statusą ir patirtį.
Visi jie turi savo temperamentus, savo ambicijas,
asmeninius tikslus, mobiliuosius telefonus, o kai kurie ir
mažus vaikus automobilio sėdynėje. Nustebsite, sužinoję,
koks menkas procentas tų individų miglotai raukia apie
geografiją, dažnai maišo, užmiršta ar net niekada
gyvenime nėra skaitę kelių eismo taisyklių. Dar daugiau –
tarp jų yra tokių, kurie netgi pasiryžę jų nepaisyti! Ir vis
tik kelių eismo sistema veikia!
• Kiek kelių taisyklių atsimena visi kelių dalyviai?
Greičiausiai tik kelias – kuria puse važiuoti ir ką reiškia
šviesoforas.
28
28
30. Išvada paprasta:
kelių eismo
taisyklės reguliuoja
srautą, o ne atskiro
individo
sugebėjimus ir tuo
pačiu metu jos yra
vienodos visiems
eismo dalyviams,
net jeigu tai šventa
karvė!
30
31. Ko reikia, kad jūs pradėtumėte
valdyti srautą, o ne hierarchiją?
Vadovybė egzistuoja tam, kad institucija pasiektų norimų
rezultatų. Ji turi pradėti nuo pageidaujamų rezultatų
nustatymo ir taip organizuoti institucijos išteklius, kad tie
rezultatai būtų pasiekti. Tai yra organas, turintis padėti
institucijai, kad ir kokia ji būtų – firma, bažnyčia,
universitetas, ligoninė ar skriaudžiamų moterų prieglauda –
pasiekti išorinių rezultatų. ( P. Drukeris)
31
31
32. • Kaip atrodo srautinės
organizacijos struktūra.
Taip, kaip vaizduojama
simbolyje – In ir Jan.
• Yra srauto vadovas ir srautą
aptarnaujantis vadovas.
• Pirmojo užduotis: valdyti
operacinį srautą ir jį greitinti.
• Antrojo užduotis: aptarnauti
srautą, analizuoti srauto sutrikimų
priežastis ir jas šalinti.
32
34. Kaip gali skambėti mokyklos
tikslas?
• Paruošti mokinius taip, kad jie išlaikytų
valstybinius egzaminus?
• Paruošti mokinius universitetinėms studijoms?
• Paruošti mokinius tarptautinėms studijoms?
• O gal “Paruošti mokinius priimti ateities iššūkius”?
Sugebėti išsikelti ambicinius tikslus, įvardinti kliūtis
ir sudaryti veiksmų planą joms įveikti? Juk ką mes
žinome apie tai kas įvyks per ateinančius tris metus
ekonomikoje, moksle, pasaulyje?
34
34
35. Tik iškėlę bendrą tikslą galite
tikėtis permainų.
• Darbuotojus, o ypač protinio darbo darbuotojus motyvuoja tai, kas
motyvuoja savanorius. Juk žinome, kad savanoriams jų darbas turi teikti
daugiau pasitenkinimo negu apmokamiems darbuotojams kaip tik dėl to,
kad jie už tai negauna atlyginimo. Jiems labiausiai reikia iššūkio. Jie turi
žinoti organizacijos misiją ir tikėti ja. Jiems reikia matyti rezultatus.
• Vis daugiau „darbuotojų“ reikia valdyti kaip „partnerius“, o jau pats
partnerystės apibrėžimas suponuoja, kad visi partneriai yra lygūs, ir kad
jiems įsakinėti negalima. Juos reikia įtikinti.
• Žmonių nereikia „valdyti.“
• Uždavinys yra vadovauti žmonėms, juos vesti.
35
35
38. Kaip matuoti komandinį darbą
mokyklose ir universitetuose?
• Jei matuosite darbuotoją pagal jo
asmeninio efektyvumo rodiklį, tai niekada
nesubursite vienminčių komandos.
• Tik matuodami komandinį darbą tapsite
tikrai efektyvūs!
38
38
39. Du esminiai rodikliai
Komandiniai pasiekimai siekiant
užsibrėžto tikslo (fizinė darbo pusė).
Inovacijų skaičius (intelektinė darbo pusė).
39
39
43. Socialinės atsakomybės
• Vadovas yra tarnas. Jo šeimininkas yra
institucija, kuriai jis vadovauja, ir atsakomybę
pirmiausia turėtų prisiimti ji. O vadovo
svarbiausias uždavinys yra pasiekti, kad
institucija, nesvarbu kokia ji būtų – verslo įmonė,
ligoninė, mokykla ar universitetas – atliktų savo
funkciją ir įneštų savo indėlį, dėl kurio ji ir
egzistuoja.
• Universitetas, nesugebantis parengti būsimus
vadovus bei specialistus, nėra socialiai
atsakingas, kad ir kiek „gerų darbų“ jis imtųsi.
43
43