2. Turinys
Birštono istorija
Kurortas
Demografinė raida tarp 1975m. Ir 2001m.
Birštono parkas
Birštono savivaldybė
2009 m. įsteigtos 2 miesto seniūnaitijos
Pramonės rodikliai iki 2003m.
Naudota literatūra
Mano miestas 2
3. Birštono istorija
Pagal archeologų radinius žinoma, kad gyvenvietės XVII a. pradžioje pastatyta Birštono bažnyčia, bet
šioje vietoje buvo mezolito ir bronzos amžiuose. pasibaigus Jogailaičių dinastijos valdymui ir augant Prienams,
miestelis pradėjo nykti, nukentėjo per karus su rusais ir
Pirmą kartą paminėtas Vygand švedais. Atstatytas nesilaikant ankstesnio stačiakampio
Marburgiečio „Naujojoje Prūsijos kronikoje“1382 m., plano. 1782 m. miestelyje tegyveno 20 šeimų.
kai maršalas Kunas fon Hatenšteinas žygio į Nuo 1846 m. pradėti tirti druskingi šaltiniai, 1851 m. įkurtas
Lietuvą metu kariuomenę padalijo į tris kurortas, nuo 1855 m. pradėtos statyti gydyklos ir namai
dalis – Puniai, Alytui ir Birštonui pulti. Čia Birštonas besigydantiems. Amžių sandūroje pastatyta rusiškųjų ir
minėtas kaip Birsten (Birstan) vietovė prie
(Birstan) šveicariškųjų vilų. 1905 m. (ar 1906 m. [5]) per miestelio gaisrą
druskingų šaltinių. Tuo metu medinė Birštono nukentėjo beveik visa centrinė dalis. Per Pirmąjį pasaulini
karą miestas smarkiai nuniokotas, sudegė daug vasarnamių,
pilis priklausė gynybinei Panemunės pilių sistemai, daug pastatų išparduota. 1924 m. Lietuvos Raudonas kryžius
vėliau buvo Ldk Vytauto rezidencinė pilis. 1387 m. pasirašė sutartį su Sveikatos departamentu ir įsipareigojo
minimas miestelis Po Žalgirio mūšio Panemunės modernizuoti kurortą, įrengti dumblo vonias, vandentiekį ir
pilys neteko reikšmės ir Birštonas tapo Ldk Vytauto kanalizaciją, įvesti elektros apšvietimą. Taip Birštonas buvo
medžioklės plotu – iš apylinkių buvo suvaromi ir atgaivintas, pastatyta sanatorijų („Tulpė“ vadinosi sanatorija
Nr. 1), įrengtos purvo vonios, mineralinio vandens gydyklos.
medžiojami žvėrys, ypač stumbrai. Čia nuo XIV–XV II pasaulinio karo metu Birštonas beveik
a. buvo kunigaikščių medžioklės Birštono dvaras, nenukentėjo. 1946 m. rugpjūčio 3 d. Birštonas tapo miesto tipo
kurį mėgo ne tik Vytautas, bet irKazimieras gyvenviete (kaip kurortas), 1966 m.birželio
Jogailaitis su sūnumis ir kunigaikštienė Elena. Šalia 22 d. – respublikinio pavaldumo miestu. Apie 1960 m.
dvaro išaugęs miestelis1518 m. jau vadinamas statant Kauno HE suformuotas pylimas, saugantis miestą nuo
miestu, nuo 1529 m. – LDK neprivilegijuotų miestų pakilusioNemuno vandens. 1978 m. patvirtintas bendrasis
Birštono planas (architektai A. Pucas ir kt.).
sąraše, nuo1539 m. gavo teisę rengti savaitinius
1995 m. patvirtintas Birštono herbas, įkurta Birštono miesto
turgus (suteiktos miesto teisės). XV–XVI a. čia buvo savivaldybė.
karališkasis kurortas, kuriame ilsėjosi
Ldk Kazimieras
Jogailaitis, Aleksandras, Žygimantas
Senasis, Žygimantas Augustas. 1549 m.
Ldk Žygimantas Augustas Birštoną užrašėBarbora
Radvilaitei. [3] Iki 1578 m. Birštone susidarė
kvadratinė aikštė ir 4 gatvės, prie kurių buvo
išmatuota 119 sklypų (97 užstatyti), gyveno 9
amatininkai.
Mano miestas 3
4. Kurortas
Sūrūs Birštono šaltiniai minimi nuo XV amžiaus. 1846 m. Stakliškių kurorto gydytojas Benediktas
Balinskis čia gydė pirmąją ligonę, kuriai nepadėjo Stakliškių gydomieji šaltiniai, o Birštone ji
pasveiko.1851 m. birželio 23 d. įkurtas Birštono kurortas (kiti šaltiniai nurodo, kad tik 1854 m.
pabaigoje Rusijos vidaus reikalų ministras pasirašė leidimą steigti kurortą), ypač ėmęs vystytis po
gretimo Stakliškių kurorto didelio gaisro 1857 m. XIX a. pabaigoje jau buvo žinomas balneologinis
kurortas, aprašomas kurortų vadovuose. Iki I pasaulinio karo čia kasmet gydydavosi ~2000
žmonių, veikė 72 vonios, pastatyti 3 viešbučiai su 200 numerių.
1927 m. pastatyta purvo gydykla – durpes gydomajam purvui atveždavo
iš Velniabliūdžio durpyno.1933 m. pastatyta kurorto poliklinika, 1939 m. – 2 sanatorijos (Kauno
ligonių kasos ir Kaišiadorių vyskupijos „Baltoji tulpė“), atidengtas paminklas J.
Basanavičiui. 1947 m. įkurtos 2 sanatorijos, 1959 m. purvos gydyklos ir sanatorija Nr. 1 pavadinta
„Tulpe“, sanatorija Nr. 2 – „Spaliu“, vėliau abi sujungtos1975 m. Tais pat metais įkurta „Versmės“
sanatorija. Apie 1990 m. „Spalio“ sanatorija pervadinta „Tulpe“.
Birštonas garsėja geriamu mineraliniu vandeniu, voniomis, čia atvyksta žmonės gydytis nuo
virškinimo, judėjimo aparato, kraujotakos, ginekologinių, inkstų, kvėpavimo ligų. Sanatorijos
(„Tulpė“ ir „Versmė“) dirba ištisus metus. Yra daug viešbučių, dveji svečių namai, Birštono sporto
centras, LKKA sporto ir sveikatingumo centras, slidinėjimo centras, poilsiavietė „Birštono
Nemuno vingis“. Galima paplaukioti pramoginiais laivais, paskraidžioti oro balionu, pajodinėti,
pasivažinėti karieta. Yra fizioterapijos gydyklos.
Išgaunamas „Vytauto“, „Birutės“, „Vaidilutės“, „Rūtos“ mineralinis vanduo.
Mano miestas 4
5. Demografinė raida tarp 1975m. Ir
2001m.
1975m. 1976m. 1979m. 1989m. 2001m.
2600 2600 2350 3537 3225
Mano miestas 5
7. Birštono savivaldybė
Birštonas
Gyventojų (2010): Plotas: Tankumas (2010): Altitudė:
3 136 13 km² 241 žm./km² 79 m
Mano miestas 7
8. 2009 m. įsteigtos 2 miesto
seniūnaitijos
Birštono 1-oji seniūnaitija:
Žvėrinčiaus g., Pušyno g., Tylioji Birštono 1- Birštono 2-
g., Jaunimo g., Kęstučio g. (nuo oji seniūnaitij oji seniūnaitij
gatvės pradžios iki sankirtos su S.
Dariaus ir S. Girėno g.), Šlaito g., a a
Algirdo g., Vytauto g., Tulpių g.,
Muziejaus g., Vaižganto g.,
Nemuno g., J. Basanavičiaus g.,
Birutės g., Turistų g., Verknės g.
Birštono 2-oji seniūnaitija: Lelijų
g., Kęstučio g. (nuo sankirtos su
S. Dariaus ir S. Girėno g. iki
gatvės pabaigos), S. Dariaus ir S.
Girėno g., Vilniaus g., Druskupio
g., B. Sruogos g., N.
Silvanavičiaus g., Prienų g.
Mano miestas 8
10. Naudota literatūra
Birštonas. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas:
Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 387 psl.
Birštono miesto apylinkės per Balticmaps.eu
Birštono turizmo informacijos centras
Informacija apie apgyvendinimą bei poilsį
Birštone
Informacija Birštono miesto svečiui
(visikurortai.lt)
Travel.lt (lietuvių, anglų ir rusų k.)
Trumpai apie Birštoną
Mano miestas 10
