Tarpukario Lietuvoje gyveno per 200 tūkst.žydų,jie buvo viena iš gausiausių tautinių mažumų. Daugiausia žydų gyveno Lietuvos Jeruzalėje(Vilniuje). Žydai aktyviai dalyvavo kuriant Lietuvos valstybę,savo noru dalyvavo Nepriklausomybės kovose. Kitaip nei kitose to meto Europos šalyse, Lietuvos valdžia nepriėmė antisemitinių įstatymų ir bet kokį žmogų, naudojantį smurtą prieš žydus girežtai baudė. 100mečius žydų kultūra sudarė svarią Lietuvos kultūros dalį,be kurios neįmanoma įsivaizduoti šalies istorijos. Pasaulinę šlovę pelnė ir Lietuvą garsino smuiko genijus Jaša Heifecas, skulptorius Žakas Lipšicas bei Nobelio premijos laureatas Aaronas Klugas. 1941m. kilus SSRS-Vokietijos karui prasidėjo holokaustas. Pirmomis savaitėmis prasidėjo žydų persekiojimas: prie viršutinių rūbų prisiūta geltona žvaigždė, jiems uždrausta naudotis viešuoju transportu,net vaikščioti šaligatviais. Taip pat buvo sudarytos naikinimo grupės,kurios ėmė žudyti žydus,komunistus,čigonus. Deja,tačiau nacistams pavyko į persekiojimus įtraukti ir nedidelę dalį gyventojų,vieni susidomėjo žydų turtais,ktii pasidavė žydų propagandos įtakai. 1941 m. Vilniaus senamiestyje įkurtas žydų getas. Tais laikais Vilniuje gyveno apie 57 tūkstančiai žydų, per visą geto gyvenimo laikotarpį gete buvo uždaryta apie 50 tūkstančių žmonių. Getas buvo sudarytas iš dviejų dalių, Didžiojo ir Mažojo geto. . Dešimtys tūkstančių ankštuose getuose atsidūrusių žmonių neturėjo kaip apsirūpinti maistu,pastoge. Kambaryje,kuriame turėtų gyventi 2žmonės, jie gyvendavo 17 ir daugiau. Į miestą išeiti galėjo tik turint specialų leidimą,negalėjo parsinešti maisto,kuro. Pastojusios moterys buvo baudžiamos mirtimi. Žmonės buvo žudomi pavieniui arba per naikinimo akcijas. Gete buvo ligoninė, kurioje buvo suteikiama medicininė pagalba. Didžiausia ligoninės problema buvo pastovus medikamentų trūkumas. Vaistai buvo surenkami iš nužudytų žmonių, kontrabandos keliu. Labai suspaustai gyvenant pastoviai grėsė epidemija, todėl gydytojai visaip stengėsi priversti laikytis higienos. Net ir tokiomis sąlygomis,žmonės nepasidavė,ir stengėsi nepasiduoti mirties baimei: Slapta įkurta biblioteka,mokykla. Veikė orkestras,du chorai,muzikos mokykla,muziejus,teatras. Žmonės manė, kad tokiu laiku negalima linksmintis. Ypač didelę audrą gete sukėlė teatro sukūrimas. Tačiau po pirmo pasirodymo,kurio pavadinimas buvo ‚‘Ne-spektakliui kapinėse!’ Teatras tapo neatskiriama geto gyvenimo dalis. Jame buvo pastatyti apie 150 spektaklių. Salė visada buvo perpildyta. 1943m. Nacistų vadovybė Ostlando teritorijoje įsakė sunaikinti getus.Rugsėjo 23d. Vilniaus getą sunaikino įsiveržę gestapininkai ir atsiųsti policininkai.Darbingi vyrai ir moterys siųsti į koncentracijos stovyklas.Kiti Aušvico naikinimo stovyklą.Vokiečių okupacijos metais sunaikinta 195tūkst., 95% Lietuvos žydų. 100mečius klestėjusi litvakų bendruomenė su įspūdingais kultūros laimėjimais ir tradicijomis buvo sunaikinta.

1. Vilniaus getas
1941-1943m.
Darbą parengė: Elvina Tijūnaitytė IIc
kl.

2. Turinys
• Įvadas
• Holokausto pradžia
• Vilniaus getas
• Gyvenimas gete
• Ligoninė
• Dvasinis gyvenimas
• Getų sunaikinimas

3. Įvadas
Žydai tarpukario Lietuvoje
• Gyveno per 200 tūkst. žydų.
• Daugiausia žydų gyveno Lietuvos Jeruzalėje.
• Dalyvavo kuriant Lietuvos valstybę.
• Lietuvos valdžia nepriėmė antisemitinių
įstatymų.
• Žydų kultūra sudarė svarią Lietuvos kultūros
dalį.

4. Holokausto pradžia
• 1941m. kilus SSRS-Vokietijos karui.
• Pirmomis savaitėmis prasidėjo žydų
persekiojimas.
• Sudarytos naikinimo grupės.
• Dalis lietuvių prisidėjo prie žudynių.

5. Vilniaus getas
• Vilniaus senamiestyje 1941 m. įkurtas
žydų getas.
• Per visą geto egzistavimą uždaryti apie 50
tūkst. žmonių.
• Getą sudarė dvi dalys.
• Buvo aptvertas spygliuotomis tvoromis ir
saugomas sargybinių.

7. Gyvenimas gete
• Žydai buvo išnaudojami karo reikmėms.
• Neturėjo kaip apsirūpinti maistu,pastoge.
• Į miestą išeiti galėjo tik turint specialų
leidimą.
• Pastojusios moterys buvo baudžiamos
mirtimi.
• Žmonės buvo žudomi pavieniui arba per
naikinimo akcijas.

8. Ligoninė
• Didžiausia problema-medikamentų
trūkumas.
• Vaistai buvo gaunami iš mirusių
žmonių,kontrobandos būdu.
• Nuolat grėsė epidemija.
• Gete buvo dvi pirtys.
• Žmonės negaudavo maisto,jei
nepristatydavo pažymos.

9. Dvasinis gyvenimas
• Slapta įkurta biblioteka
• Mokykla
• Veikė orkestras
• Du chorai
• Muzikos mokykla
• Muziejus
• Teatras

10. Getų sunaikinimas
• 1943m. Nacistų vadovybė įsakė sunaikinti
getus.
• Rugsėjo 23d. Vilniaus getą sunaikino
gestapininkai ir atsiųsti policininkai.
• Darbingi vyrai ir moterys siųsti į
koncentracijos stovyklas.
• Kiti į Aušvico naikinimo stovyklą.
• Vokiečių okupacijos metais sunaikinta
195tūkst., 95% Lietuvos žydų.
• Litvakų bendruomenė buvo sunaikinta.

11. Vilniaus getas