1. PAŽYMA DĖL CENTRALIZUOTAI TIEKIAMOS ŠILUMOS SUVARTOJIMO VILNIAUS
MIESTE 2011 M. LAPKRIČIO MĖNESĮ
ĮVADAS
Darbo užduotis - palyginti šilumos gamybą ir vartojimą Vilniaus pagrindinėje centralizuoto šilumos tiekimo
sistemoje 2010 ir 2011 metų lapkričio mėnesiais ir įvertinti galimas priežastis, lėmusias šilumos tiekimo
skirtumus šiais laikotarpiais.
Vertinimas atliekamas naudojantis UAB „Vilniaus energija“ pateiktais duomenimis apie šilumos vartojimą ir
gamybą 2010 ir 2011 metų lapkričio mėnesio atsiskaitomaisiais laikotarpiais, o taip pat atsižvelgiant į
Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos informaciją apie vidutines paros lauko oro temperatūras atskiromis
2010 ir 2011 metų dienomis bei kitus klimatinius faktorius šiuose laikotarpiuose.
1. DĖL NUOTOLINĖS DUOMENŲ STEBĖSENOS IR ŠILUMOS PUNKTŲ
REGULIAVIMO SISTEMOS NAUDOJIMO
Didžiojoje dalyje (?? arba ?? proc.) iš Vilniaus miesto centralizuotai šildomų pastatų įrengta nuotolinė
duomenų stebėsenos (monitoringo) ir šilumos punktų reguliavimo sistema (Rubisave...), kurios pagalba
daugeliu atvejų galima atlikti šias funkcijas ir gauti technologinį rezultatą:
a) Stebėti į pastatus patenkantį termofikacinio vandens debitą, temperatūras, (slėgius) – tai
leidžia įvertinti šilumos suvartojimą atskiruose pastatuose ir reguliuoti šilumos tinklų darbą taip, kad
užtikrinti kokybišką šilumos patiekimą visiems pastatams, išsidėsčiusiems didelėje teritorijoje;
b) Telemetrinė sistema sudaro galimybes operatyviai fiksuoti pastatuose suvartotos šilumos
kiekius ir padeda parengti šilumos pirkimo ar vartojimo sąskaitas tiksliai už kalendorinį mėnesį. Neesant
tokios sistemos ir įvadinių šilumos skaitiklių parodymus nurašant apėjikų pagalba fiziškai neįmanoma
fiksuoti šilumos vartojimo tiksliai kalendorinio mėnėsio intervalais. Neesant distancininėsstebėsenos
būtinas didelis personalo skaičius, kuris būtų panaudojamas neefektyviai (vieną kartą mėnesyje) ir tai lemtų
padidintus šilumos tiekimo kaštus vartotojams;
c) Telemetrinė sistema sudaro galimybes reguliuoti atskiro pastato šildymo režimą jį
koreguoti pagal pastato poreikius. Šiuo metu pastato šildymo kokybės kriterijai yra labai riboti - yra
reglamentuojama minimali ir maksimali temperatūra (18-22oC), kurias būtina palaikyti. Kadangi daugumoje
daugiabučių iki šiol netvarkingos šildymo sistemos (nesubalansavimai, papildomi šildymo paviršiai, schemų
perdarymai ir t.t.) juose realiai neįmanoma palaikyti tolygiai vienodą temperatūrą (atskiros patalpos
peršildomos, palaikant minimalią temperatūrą kitose). Be to šildymo sąlygos reguliariai kinta dėl langų
keitimo, rekonstrukcijų, apšiltinimo ir pan. Nuotolinis šildymo režimo reguliavimas sudaro galimybes
jautriai reaguoti į šilumos vartojimo pokyčius pastate ir palaikyti būtiną šildymo režimą. Dabartinės
„Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės“, už kurių rengimą ir savalaikį koregavimą atsakinga Energetikos
ministerija, iš esmės nenumato tvarkos, kaip suformuoti ir palaikyti kokybišką (patikrinamą) ar daugumos
vartotojų pageidaujamą šildymo režimą pastate, naudojantis vietinėmis ar šiuolaikinėmis nuotolinio
valdymo sistemomis;

2. d) Karšto vandens temperatūros nuotolinis reguliavimas leidžia tiksliai kontroliuoti ir
palaikyti tiekiamo vandens temperatūrą, numatytą higienos normomis ir išvengti bakterinio užkrėtimo
(legionelos atvejai). Galimas ir žymus šiluminės energijos sutaupymas ruošiant karštą vandenį ir palaikant jo
temperatūrą naktimis ar kitais periodais panaudojant nuotolinio valdymo sistemas, tačiau Aplinkos ir
Energetikos ministerijos iki šiol nėra parengę tokios tvarkos ir nėra numatyta sprendimų priėmimo
tvarka, kai reikia šilumos vartotojų sutarimo šiuo klausimu;
e) Nuotolinio valdymo ir stebėsenos sistema sudaro galimybes sekti ir laiku aptikti avarijas ar
kitus sutrikimus centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) tinkluose ir vartotojų šildymo bei karšto vandens
sistemose. Tai padeda išvengti didelių nuostolių ir sumažinti šilumos tiekimo kaštus.
Apibendrinant surinktą informaciją galima teigti, kad nuotolinio rodmenų nuskaitymo ir šilumos punktų
valdymo sistema iš esmės yra labai pažangi technologija, sparčiai plečiama Europos Sąjungos šalyse, (kaip
„smartenergymetering, networks , controls“) ir kuri padeda užtikrinti kokybišką šilumos tiekimą Vilniaus
mieste. Lietuvos šilumos ūkio (energetikos) teisinė ir norminė bazė atsilieka nuo technologinės pažangos
ir joje nėra aiškiai reglamentuotas nuotolinio valdymo ir reguliavimo sistemų naudojimas energetikoje.
Dėl šilumos punktų nuotolinio valdymo sistemos panaudojimo reguliuojant šildymą 2011
lapkričio mėnesį
Šilumos punktų valdymo sistema techniniu požiūriu leidžia reguliuoti šildymo režimą pastate ir taip įtakoti
šilumos suvartojimą jame. UAB „Vilniaus energija“ oficialiai pareiškė, kad perdavus šilumos punktų
priežiūrą Vilniaus mieste kitiems subjektams nuo 2011 spalio pabaigos nuotolinio valdymo sistemos
nebenaudojo (raštas....). Tą patvirtino ir bendrovės samdytas informacinių technologijų auditorius (raštas....).
Valstybinė energetikos inspekcija šiuo klausimu atlieka savo tyrimą, tačiau iki šiol išvadų nepateikė.
Pažymėtina, kad UAB „Vilniaus energija“ gali nuotolinio stebėjimo sistemos pagalba stebėti šilumos ir
karšto vandens tiekimo režimų atskiruose pastatuose parametrus, tačiau mūsų žiniomis Valstybinė
energetikos inspekcija dėl tokių duomenų pateikimo į bendrovę nesikreipė.
Techniniu (energetiniu) požiūriu, kad padidinti šilumos suvartojimą atskirame pastate būtina pakelti vidutinę
patalpų temperatūrą jame. Valstybinė energetikos inspekcija, UAB „Vilniaus energija“ ir Vilniaus
savivaldybė, mūsų žiniomis, neturi gavusios šilumos vartotojų skundų dėl nebūdingai padidėjusių
temperatūrų atskiruose pastatuose ar patalpose 2011 metų lapkričio mėnesį. Iš kitos pusės, kadangi
higienos normos bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės reglamentuoja tik minimalią patalpų temperatūrą,
kurią būtina užtikrinti, tai kiek žymesnis temperatūros padidėjimas atskirame pastate (patalpoje) teisiniu
požiūriu nėra nusižengimas, o techniniu požiūriu tai netgi neišvengiama, nes neįmanoma visose pastato
patalpose palaikyti idealiai vienodą ir minimalią temperatūrą. Siekiant įvertinti kiek pagrįstas ar
nepagrįstas buvo centralizuotos šilumos tiekimas (suvartojimas) Vilniaus mieste nagrinėjamu laikotarpiu
toliau bus atliekami balansiniai viso miesto CŠT sistemos ir atskirų pastatų šiluminiai skaičiavimai.
Išvados:

3. 1.1. Nuotolinio duomenų nuskaitymo ir šilumos punktų reguliavimo sistema iš esmės yra pažangi
technologija užtikrinanti kokybišką šilumos tiekimą Vilniaus pastatuose ir taip pat sparčiai plinta
Europos Sąjungos energetikos sektoriuje.
1.2. Lietuvos šilumos ūkio (energetikos) teisinė ir norminė bazė atsilieka nuo technologinės pažangos ir
joje nėra aiškiai reglamentuotas nuotolinio valdymo ir reguliavimo sistemų naudojimas energetinėse
sistemose.
1.3. Kol kas nėra tiesioginių įrodymų, kad UAB „ Vilniaus energija“ 2011 m, lapkričio mėnesį nuotolinio
šilumos punktų valdymo sistemą naudojo šildymo ar karšto vandens režimų reguliavimui. Šiluminės
energijos suvartojimo pagrįstumui patikrinti toliau bus atliekami šiluminiai balansiniai skaičiavimai
ir vertinami įvairūs faktoriai, lemiantys realų šilumos suvartojimą pastatuose ir energijos kiekių
pateikimą apmokėjimui.
2.CENTRALIZUOTAI TIEKIAMOS ŠILUMOS SUVARTOJIMAS VILNIAUS MIESTE
2010 IR 2011 METŲ LAPKRIČIO MĖNESIAIS
Šilumos patiekimas į Vilniaus centralizuoto šilumos tiekimo tinklus 2010 ir 2011 metų
kalendoriniais lapkričio mėnesiais
Vilniuje per 2010 metų kalendorinį lapkritį (30 parų nuo lapkričio 1-os iki lapkričio 30-os imtinai) iš UAB
„Vilniaus energija“ valdomų katilinių ir elektrinių į centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) tinklus buvo
patiekta 299.029 MWh šiluminės energijos. Atitinkamai, per 2011 metų lapkritį (30 parų nuo lapkričio 1-os
iki lapkričio 30-os imtinai) įšilumos tinklus buvo patiekta 306 176 MWh šilumos, tai yra 2.4% daugiau,
nei per atitinkamą 2010 metų laikotarpį.Šį,per kalendorinį mėnesį patiektos šilumos kiekio padidėjimą
galima paaiškinti šiek tiek šaltesniu 2011 metų lapkričiu, nei 2010 metų lapkritis.
• Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis vidutinė 2010 metų lapkričio mėnesio 30 dienų
lauko oro temperatūra buvo +4.0 oC, o tai atitinka 420 dienolaipsnių kiekį (čia ir toliau naudojant
+18oC bazinę temperatūrą).
• Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis vidutinė 2011 metų lapkričio mėnesio 30 dienų
lauko oro temperatūra buvo +3.0 oC, o tai atitinka 450 dienolaipsniųkiekį, tai yra jis buvo 7.1
proc.didesnis, nei per atitinkamą 2010 metų laikotarpį
Atkreiptinas dėmesys į faktą, kad dalis į CŠT tinklus patiekiamo šilumos kiekio nepriklauso nuo lauko oro
sąlygų (šiluma, naudojama karštam vandeniui paruošti ir šilumos nuostoliams karšto vandens tiekimo
sistemose pastatuose kompensuoti). Šis šilumos kiekis 2010 ir 2011 metų lapkritį sudarė25-28% nuo bendro
šilumos kiekio, patiekto į centralizuoto šilumos tiekimo tinklus. Dalis į šilumos tinklus patiekto šilumos
kiekio nuo lauko oro temperatūros priklauso tik iš dalies (šilumos nuostoliai centralizuoto šilumos tiekimo
sistemos tinkluose, kurie priklauso nuo tiekiamo ir grįžtančio šilumnešio temperatūrų). Šis šilumos kiekis
2010 ir 2011 metų lapkritį sudarė 13-14% nuo šilumos kiekio, patiekto į centralizuoto šilumos tiekimo
tinklus. Apie 58-62% šilumos kiekio, patiekto į CŠT tinklus 2010 ir 2011 metų lapkritį tiesiogiai priklausė
nuo lauko oro sąlygų, daugiausiai nuo išorės oro temperatūros(dienolaipsnių).

4. Išvada: Palyginus 2010 ir 2011 metų kalendoriniais lapkričio mėnesio laikotarpiais (30 parų) į Vilniaus
CŠT tinklus patiektus energijos kiekius, 2011 metais padidėjimas yra 2,4 %, t.y.
netgimažiaukaipdienolaipsniųpadidėjimasatitinkamaiskalendoriniaismėnesiais(7,1 %).
Šilumos suvartojimas 2010 ir 2011 metų lapkričio mėnesių ataskaitiniais laikotarpiais
Toliau nagrinėjami duomenys apie šilumos vartojimą kiekviename atskirame iš 6609 pastatų, kuriems šiluma
tiekiama iš CŠT sistemų (duomenys pateikti UAB „Vilniaus energija“).Nagrinėjant atskirų pastatų šilumos
suvartojimą duomenis, reikia atsižvelgti į faktą, kad tiek 2010 metų lapkritį, tiek 2011 metų lapkritį
duomenys apima laikotarpį, nebūtinai sutampantį su kalendoriniu lapkričio dienų skaičiumi (nuo lapkričio 1-
os iki lapkričio 30 dienos imtinai). Atskiruose pastatuose 2011 m. lapkričio mėnesioatsiskaitomasisšilumos
vartojimo laikotarpis apima periodą nuo spalio 25- lapkričio 2-os iki lapkričio 25-gruodžio 2-os. Pagal
atsiskaitomojo laikotarpio dienų skaičių, kuris svyruoja nuo 23 iki 37, ir temperatūras atitinkamomis
dienomis ir dienolaipsniusatskiriems pastatamsskaičiuojama pagal tai, kada buvo nuskaityti šilumos
skaitiklių parodymai.Dėl to dienolaipsnių skaičius ir suvartotos šilumos kiekiai atskiruose pastatuose
skiriasi nelygu kada buvo fiksuoti šilumos skaitiklių parodymai. Žinoma dėl to sumažėja (padidėja) šilumos
priskyrimas atskiriems pastatams kitais (gretutiniais) mėnesiais. Toliau pateikta apibendrinanti lentelė.
1 lentelė. Centralizuotas šilumos tiekimas visiems Vilniaus miesto pastatams per lapkričio mėnesio
ataskaitinį laikotarpį
Pastatų skaičius
6609
Pokytis, lyginant
2011 lapkritį su
2010 lapkritis 2011 lapkritis
2010 metų
lapkričiu
Plotas, m2 16,163,590 16,193,200 100.2%
Šiluma patiekta pastatų įvaduose, MWh 260,764 290,901 111.6%
Deklaruotas karšto vandens suvartojimas, m3 462,257 459,492 99.4%
Patiekta šalto vandens įvaduose ruošti k.v., m3 627,739 648,366 103.3%
Vidutiniškai deklaruota karšto vandens, % 73.6 70.9
Nedeklaruota, m3 165,482 188,874
PARDUOTA ŠILUMOS, MWh 261,025 291,162 111.5%
t.t. šilumos nuostoliai, MWh 277 288 104.0%
t.t. šiluma vandens pašildymui, MWh 24,544 24,372 99.3%
t.t. šiluma k.v. temperatūros palaikymui, MWh 23,788 23,977 100.8%
t.t. šildymas, MWh 119,310 139,272 116.7%
t.t. šilumos energija, MWh 88,041 96,462 109.6%
t.t. bendro naudojimo patalpų šildymas, MWh 1,296 1,615 124.6%
t.t. atsijungusių patalpų šildymas, MWh 1 2 155.1%

5. t.t. šildymas (pagal daliklius), MWh 3,675 5,070 138.0%
Bendras visų pastatų, kuriems šiluma yra tiekiama iš CŠT tinklų, plotas nuo 2010 metų lapkričio iki 2011
metų lapkričio padidėjo 0.2% (čia reikia atkreipti dėmesį į faktą, kad UAB Vilniaus energija pateiktuose
duomenyse nėra duomenų apie 325 pastatų plotą, kuriuose 2011 metų lapkritį buvo suvartota apie 3.8% viso
šilumos kiekio).
„ Šiluma patiekta pastatų įvaduose, MWh“ rodo šilumos kiekį, užfiksuotą šilumos punktuose esančiais
skaitikliais. Šis kiekis absoliučia verte ne visiškai sutampa su rodikliu „Parduota šiluma“, nes į pastarąjį
rodiklį darpapildomai įeina garo forma vartotojams patiektas šilumos kiekisir šilumos nuostoliai
vamzdynuose, priklausančiuose vartotojams, bet esančiuose prieš šilumos skaitiklį (rodiklis „t.t. šilumos
nuostoliai, MWh“). Taip pat nedidelį nesutapimą lemia įvairūs smulkūs kasmėnesiniai patiektos šilumos
kiekio perskaičiavimai, vykdomi dėl įvairių klaidų, pateikiant duomenis ankstesniu laikotarpiu ir pan.
Rodiklis „Deklaruotas karšto vandens suvartojimas, m3“ rodo vartotojų deklaruotą karšto vandens kiekį, o
rodiklis „Patiekta šalto vandens įvade ruošti k.v., m3“ rodo realiai suvartotą šalto vandens kiekį karštam
vandeniui ruošti, nustatytą pagal šalto vandens apskaitos prietaiso, įrengto šilumos punkte parodymus. Čia
reikia atkreipti dėmesį į tą faktą, kad įvadiniai šalto vandens, sunaudojamo karštam vandeniui ruošti,
apskaitos prietaisų parodymai fiksuojami laikotarpiais, kurie nebūtinai sutampa su laikotarpiu, naudojamu
sąskaitoms už šildymą parengti, todėl vertinant nedeklaruoto karšto vandens įtaką gali atsirasti tam tikros
paklaidos.
Rodiklis „t.t. šiluma vandens pašildymui, MWh“ kiekvienam pastatui yra apskaičiuojamas padauginus
deklaruotą karšto vandens suvartojimą iš nustatytos šiluminės energijos (statistinės teorinės) normos karštam
vandeniui pašildyti iki higienos normų reikalaujamos temperatūros.
Rodiklis „t.t. šiluma k.v. temperatūros palaikymui, MWh“ yra apskaičiuojamas, atsižvelgiant į pas
vartotojus įrengtą karšto vandens cirkuliacinę karšto vandens sistemą (įrengtą vonios „gyvatukų“ kiekį ir kt.)
ir taikant šiluminės energijos normatyvą, nustatytą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
(VKEKK) tipiniams cirkuliavimo kontūrams.
Rodiklis „t.t. šildymas (pagal daliklius), MWh“ kiekvienam pastatui yra apskaičiuojamas, taikant nustatytą
metodiką, vertinant ant atskirų radiatorių įrengtų daliklių parodymus.Pastatų, kuriuose yra įrengti ir apskaitai
naudojami tokie dalikliai Vilniuje 2011 metų lapkritį buvo 243.
Rodiklis „t.t.šildymas, MWh“ kiekvienam pastatui yra apskaičiuojamas iš bendro pastatui parduodamo
šilumos kiekio atėmus šilumos kiekius, vertinamus, kaip šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti ir
temperatūros karšto vandens sistemoje palaikymui, taip pat šilumos kiekius, apskaičiuojamus vartotojams,
naudojantiems daliklius ant radiatorių, taip pat atėmus įvertintus šilumos kiekius bendroms patalpoms šildyti
ir pagal normas suskaičiuotą šilumos kiekį atsijungusių nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos patalpų
šildymui.
2410 iš 6609 pastatų Vilniuje su UAB „Vilniaus energija“ atsiskaito pagal įvadinio skaitiklio parodymus (tik
apie 11% šių pastatų yra daugiabučiai pastatai, dauguma jų komerciniai ir administraciniai pastatai). Šie
vartotojai suvartoja apie 30% viso vartotojams patiekiamo šilumos kiekio. Šių pastatų naudotojaiiš šilumos
tiekėjo perka tik šilumą, o karštą vandenį ruošia patys, naudojant nusipirktą šilumą. Šiuo atveju šilumos
tiekėjo klientas yra vienas (atskiras pastatas), šilumos tiekėjas neskirsto šilumos kiekių skirtingiems to
pastato naudotojams ir nerengia sąskaitų atskiriems to paties pastato vartotojams. Be to, UAB „Vilniaus
energija“ neturi informacijos apie šiuose pastatuose suvartotą karštą vandenį ir patiektos šilumos dalį,

6. suvartojamą pastatų šildymui.Tokiems vartotojams tiekiama ne šildymo paslauga (rodiklis „t.t. šildymas,
MWh“), bet parduodama šiluminė energija (rodiklis „t.t. šilumos energija, MWh“). Pažymėtina, kad šios
kategorijos vartotojai paprastai patys reguliuoja šildymo režimą ir savarankiškai paskirsto šiluminę
energiją už įvadinio šilumos skaitiklio. Tokiuose pastatuose šilumos suvartojimas, (1 lentelė) 2011 lapkritį
išaugo 9,6 %.
UAB Vilniaus energija pateikė informaciją apie 2010 ir 2011 metų lapkričio mėnesių atsiskaitomojo
laikotarpio pradžią ir pabaigą, taikytą kiekvienam šilumos vartotojui, taip pat apie tai ar pastatas yra
daugiabutis pastatas, ar ne (iš viso šiluma yra tiekiama 4352 daugiabučiams pastatams ir 2257
nedaugiabučiams pastatams), apie tai ar šio pastato mazge yra įrengta yra telemetrinio duomenų nuskaitymo
ir šilumos punkto valdymo sistema (tokios sistemos įrengtos 4945 pastatuose, neįrengta 1664 pastatuose).
Išvada: Suminis šilumos patiekimas Vilniaus miesto pastatams 2011 metais buvo 11,5 procentų didesnis
negu 2010 metais, o šis padidėjimas mažesnis negu dienolaipsnių padidėjimas 2011 metų ataskaitiniame
laikotarpyje (16,5 %) dėl vidutiniškai 2,7 paros ilgesnio ataskaitinio laikotarpio, taikyto 2011 metais .
Šilumos vartojimo šildymui (efektyvumo)2010 ir 2011 metų lapkričio mėnesiais analizė
Norint korektiškai palyginti šilumos suvartojimą tik šildymui 2010 ir 2011 metų lapkričio mėnesiais
išvertinimo reikia atmesti:
• pastatus kurie su UAB „Vilniaus energija“ atsiskaito pagal įvadinio skaitiklio parodymus, nes nėra
informacijos apie tai kokia šilumos dalis suvartojama šių pastatų šildymui (tokių pastatų, kaip rašyta
anksčiau yra 2410);
• pastatus, kuriems šiluma nebuvo tiekiama 2010 metų lapkritį (tokių pastatų Vilniuje 2010 metais
buvo 222), o 2011 metų lapkritį jie jau suvartojo 1 185 MWhšilumos (0.6% viso visų pastatų 2011
metais suvartoto kiekio);
• pastatus, kuriems šiluma nebuvo tiekiama 2011 metų lapkritį (2011 m. tokių pastatų yra 200), nors
2010 metų lapkritį jie suvartojo 533 MWh šilumos (0.2% viso visų pastatų 2010 metais suvartoto
kiekio);
• pastatus, apie kuriuos nėra duomenų apie atsiskaitomojo lapkričio mėnesio periodo trukmę
2010ir/arba 2011 metų lapkričio mėnesį. Tokių pastatų iš viso yra 152, kurie 2011 metų lapkritį
suvartojo 0.6% visų vartotojų suvartoto kiekio,
Atmetus aukščiau paminėtus pastatus (dalis jų patenka į kelias aukščiau įvardintas kategorijas), lieka
informacija apie 4079 pastatus, kurie 2011 metų lapkritį suvartojo 68.7% visos Vilniaus CŠT vartotojų
sunaudotos centralizuotai tiekiamos šilumos. Absoliuti dauguma šių pastatų yra daugiabučiai pastatai (3983
iš 4079). Vidutiniškas šios vartotojų grupės lapkričio atsiskaitomasis periodas 2010 metais (vidurkį
skaičiuojant, atsižvelgiant į atskirų pastatų šilumos vartojimą) buvo 30.3 paros, o vidutinis
dienolaipsniųskaičius buvo lygus 421.
Analogiškai, vidutinis šios vartotojų grupės lapkričio atsiskaitomasis periodas 2011 metais buvo 33.0 paros,
o vidutinis dienolaipsnių skaičius buvo lygus 490. Tai reiškia, kad daugumai buitinių šilumos vartotojų
Vilniuje šiluminė energija šildymui už 2011 lapkričio mėnesį buvo priskirta vidutiniškai už 2,7 paros

7. ilgesnį laikotarpį – t.y. šiluminės energijos šildymui priskirta 16,4 % daugiau (pagal dienolaipsnių
santykį) negu 2010 metų lapkritį, kai ataskaitinis laikotarpis iš esmės sutapo su kalendorine lapkričio
mėnesio trukme.2 lentelė apibendrinašilumos suvartojimą šios kategorijos pastatuose.
2 lentelė. Centralizuotas šilumos tiekimas per lapkričio mėnesio ataskaitinį laikotarpį Vilniaus miesto
pastatuose, kuriuose išskiriamas ir korektiškai fiksuojamas šiluminės energijos suvartojimas šildymui.
Pastatų skaičius
4079
Kitimas,
lyginant 2011
2010 lapkritis 2011 lapkritis
lapkritį su 2010
metų lapkričiu
Plotas, m2 10,188,329 10,189,184 100.0%
Šiluma patiekta pastatų įvaduose, MWh 177,688 199,728 112.4%
Deklaruotas karšto vandens suvartojimas, m3 461,551 456,264 98.9%
Patiekta šalto vandens įvaduose ruošti k.v., m3 619,491 626,996 101.2%
Vidutiniškai deklaruota karšto vandens 74.5% 72.8%
Nedeklaruota, m3 157,940 170,732
PARDUOTA ŠILUMOS, MWh 177,709 199,695 112.4%
t.t. šiluma vandens pašildymui, MWh 24,510 24,201 98.7%
t.t. šiluma k.v. temperatūros palaikymui, MWh 23,760 23,831 100.3%
t.t. šildymas, MWh 118,678 137,939 116.2%
t.t. šilumos energija, MWh 5,788 7,233 124.9%
t.t. bendro naudojimo patalpų šildymas, MWh 1,296 1,597 123.2%
t.t. atsijungusių patalpų šildymas, MWh 1 2 155.1%
t.t. šildymas (pagal daliklius), MWh 3,675 4,891 133.1%
Visas priskaičiuotas šildymui suvartotas šilumos
kiekis (šildymas+ bendro naudojimo patalpų
šildymas+ atsijungusių patalpų šildymas+ šildymas
(pagal daliklius)), MWh 123,650 144,429 116.8%
Vidutinis dienolaipsnių skaičius mėnesyje (vidurkį
skaičiuojant, atsižvelgus į vartotojams taikytą 421 490 116.4%
mėnesio ataskaitinio laikotarpio trukmę)
Santykinis šildymui suvartotos šilumos kiekis,
tenkantis vienam dienolaipsniui, MWh/DL 293.59 294.67 100.4%
Pateikti duomenys ir skaičiavimų rezultatai leidžia padaryti išvadą:
Ruošiant sąskaitas už 2011 metų lapkričio mėnesį Vilniuje taikytas vidutiniškai 2,7 paros ilgesnis negu
kalendorinis laikotarpis ir dėl to apmokestinamasis šildymui sunaudotos šiluminės energijos kiekis
pastatuose, kuriuose jis išskiriamas, padidėjo 16,8 procentų lyginant su 2010 metų lapkričio mėnesį
šildymui priskirtais šilumos kiekiais. Dėl ilgesnio ataskaitinio laikotarpio 2011 metais 16,4 procentų
padidėjo ir dienolaipsnių skaičius. Tai yra šiluminės energijos šildymui kiekio pokytis 2010 ir 2011 metų
lapkričio mėnesiais atitinka dienolaipsnių skaičiui ataskaitiniuose laikotarpiuose. Tai patvirtina, kad

8. santykinis šilumos suvartojimas šildymui2011 metais Vilniaus mieste praktiškai liko toks pat (paklaidos
ribose), kaip ir 2010 metais. Dėl ilgesnio atskaitinio laikotarpio atitinkamai sumažėja šilumos priskyrimas
gretimame mėnesyje.
Pateiktas vertinimas, nors ir su tam tikra paklaida, rodo, kad santykinis šilumos suvartojimas vienam
dienolaipsniui(energijos vartojimo efektyvumas) 2011 metais šiek tiek išaugo (0,4%).
Šispokytisgalibūtisusijęs su ta aplinkybe, kad nuo 2010 metų lapkričio 2-os iki 2010 metų lapkričio 10-os
dienos UAB Vilniaus energija taikė praktiką daliai vartotojų sumažinti ruošiamo karšto vandens temperatūrą
nuo 50 iki 40 laipsnių dienomis 9–11 bei 14–17 val. ir naktimis. Ši praktika buvo atšaukta 2010 metų
lapkričio 10 dieną Energetikos ministerijos nurodymu (http://www.enmin.lt/lt/news/detail.php?ID=1095).
Faktinis šilumos poreikio karštam vandeniui ruošti ir temperatūros karšto vandens sistemoje palaikymui
sumažėjimas sumažina bendrą pastatui tiekiamos šilumos kiekį.Kadangi karšto vandens ruošimui ir
temperatūros palaikymui taikomi fiksuoti normatyvai tai sumažėjęs šilumos vartojimas priskiriamas
šildymui. Apytiksliu vertinimu karšto vandens temperatūros sumažinimas 2010 metų lapkritį (8 dienas)
galėjo sumažinti šilumai priskaičiuotą šilumos kiekį reguliuojamuose pastatuose 1-1,5 %.Atšaukus šilumos
taupymo režimą atitinkamai padidėjo šilumos sąnaudos šildymui (šildymo santykinis efektyvumas), kurios
ir atsispindi 2 lentelėje.
Šilumos vartojimas atskiruose pastatuose, kuriuose padidėjo santykinės sąnaudos šildymui.
Iš nagrinėtų 4079 pastatų 1918-jesantykinis energijos kiekis šildymui, tenkantis vienam dienolaipsniui,
įvertinant konkretaus pastato 2010 ir 2011 metų lapkričio mėnesių atsiskaitomojo periodo pradžią ir
pabaigąsumažėjo. Bendras suvartotos šilumos kiekis (įvaduose) šiuose pastatuose 2011 metų lapkritį buvo
87 778 MWh, t.y 43.9% nuo atitinkamu laikotarpiu suvartoto šilumos kiekio visuose 4079 nagrinėjamų
pastatų.
Likusiuose 2161 pastate suvartotas šilumos kiekis šildymui, tenkantis vienam dienolaipsniuiišaugo. Tame
skaičiuje 1164 pastatuose santykinis šilumos kiekis šildymui išaugo nežymiai (iki 10%). Bendras suvartoto
šilumos kiekis (įvaduose) šiuose pastatuose 2011 metų lapkritį buvo 64 349 MWh, t.y 32.2% nuo atitinkamu
laikotarpiu suvartoto bendrojo šilumos kiekio (4079 nagrinėjamų pastatų).
Kituose 997 pastatuose santykinis šilumos kiekis, tenkantis vienam dienolaipsniuiišaugo daugiau, nei 10%.
Iš to skaičiaus 490 pastatų žymų santykinio šilumos kiekio pastatų šildymuipadidėjimą galima paaiškinti
netinkamai deklaruotu karšto vandens suvartojimu ir šilumos normatyvų netkslumu. Bendras suvartoto
šilumos kiekis (įvaduose) šiuose pastatuose 2011 metų lapkritį buvo 23629MWh, arba 11.8% nuo atitinkamu
laikotarpiu suvartoto šilumos kiekio visuose 4079 nagrinėjamų pastatų. Jei gyventojai nedeklaruoja viso
karšto vandens suvartojimo, tai šilumos kiekis, faktiškai suvartojamas karšto vandens šildymui, šildymo
sezono metu yra įskaitomas į poreikius pastatų šildymui, kitą mėnesį, pavėluotai uždeklaravus karšto
vandens suvartojimą atitinkamas šilumos kiekis išskaičiuojamas iš šildymo dalies. Tai šiek tiek iškreipia
vaizdą apie realų šilumos suvartojimą pastatų šildymui, todėl šio vertinimo metu vertinant faktinį šilumos
poreikį šildymui, iš šilumos kiekio šildymui buvo atimamas šilumos kiekis nedeklaruoto karšto vandens
pašildymui. Šiam tikslui skirtumas tarp įvadinio šalto vandens kiekio, naudojamo karštam vandeniui ruošti ir
deklaruoto karšto vandens suvartojimo yra dauginamas iš vidutinio šilumos kiekio vienam kubiniam metrui

9. vandens pašildyti (taikant vidutinį statistinį normatyvą 53.7kWh/m3). Vertinant realų šilumos poreikį pastatų
šildymui iš UAB „Vilniaus energija“ pateikto šilumos kiekio šildymui atimamas taip paskaičiuotas šilumos
poreikis nedeklaruoto karšto vandens pašildymui. Dėl šalto vandens apskaitos periodo neapibrėžtumo tai yra
tik labai apytikslis vertinimas. Kita vertus – nėra būdų tiksliau įvertinti faktinį šilumos poreikį pastatų
šildymui tokiuose pastatuose, kur karšto vandens nedeklaravimas yra didelis. Pavyzdžiui, šiuose 490
pastatųįvertintas nedeklaruotas karšto vandens suvartojimas padidėjo nuo 5569 m3 (92.9% viso įvertinto
suvartoto karšto vandens šiuose pastatuose) 2010 lapkritį iki 24440 m3 (70.8% viso įvertinto suvartoto karšto
vandens) 2011 lapkritį.Į šią grupę patenka pastatai, kur aukščiau aprašytu būdu perskaičiuotas faktinis
šilumos vartojimas, tenkantis vienam dienolaipsniui nuo 2010 metų lapkričio iki 2011 metų lapkričio
sumažėjo arba padidėjo ne daugiau 10%, o taip pat pastatai, kur karštam vandeniui ruošti ir temperatūros
karšto vandens sistemoje palaikymui įvertintas šilumos kiekis 2011 metų lapkritį sudarė nuo 25 iki 50% viso
pastato šilumos suvartojimo, o perskaičiuotas faktinis šilumos vartojimas, tenkantis vienam dienolaipsniui
nuo 2010 metų lapkričio iki 2011 metų lapkričio padidėjo ne daugiau 20%.Šia grupei priskirtini ir pastatai,
kur karštam vandeniui ruošti ir temperatūros karšto vandens sistemoje palaikymui įvertintas šilumos kiekis
2011 metų lapkritį sudarė daugiau nei 50% viso pastato šilumos suvartojimo, o perskaičiuotas faktinis
šilumos vartojimas, tenkantis vienam dienolaipsniui nuo 2010 metų lapkričio iki 2011 metų lapkričio
padidėjo ne daugiau 30%.
Atmetus visus aukščiau išvardintus pastatus, lieka 507 pastatai, kuriuosešilumos kiekis patalpų šildymui,
tenkantis vienam dienolaipsniui nuo 2010 metų lapkričio iki 2011 metų lapkričio padidėjo daugiau, nei
10%ir kur šio padidėjimo negalima paaiškinti iškraipymais dėl suvartoto karšto vandens netinkamo
deklaravimo. Bendras suvartoto šilumos kiekis (įvaduose) šiuose pastatuose 2011 metų lapkritį buvo 18 619
MWh, t.y 12.0% nuo atitinkamu laikotarpiu suvartoto šilumos kiekio visuose 4079 nagrinėjamų pastatųrba
?? % nuo viso UAB „Vilniaus energija“ parduoto šilumos kiekio. Šių 507 pastatų sąrašas yra pridedamas
šios pažymos 1 priede. 3 lentelėje pateikta informacija, apibendrinanti šilumos suvartojimą visuose 507 šios
kategorijos pastatuose.
3 lentelė. Vilniaus miesto pastatai, kuriuose santykinis šilumos suvartojimas šildymui 2011 lapkritį
galimaiženkliai padidėjo
Pastatų skaičius
507
Kitimas,
lyginant 2011
2010 lapkritis 2011 lapkritis
lapkritį su 2010
metų lapkričiu
Plotas, m2 1,217,378 1,217,717 100.0%
Šiluma patiekta pastatų įvaduose, MWh 18,619 23,972 128.8%
Deklaruotas karšto vandens suvartojimas, m3 54,318 50,867 93.6%
Patiekta įvade ruošti k.v., m3 70,777 68,235 96.4%
Vidutiniškai deklaruota karšto vandens 76.7% 74.5%
Nedeklaruota, m3 16,459 17,368
PARDUOTA ŠILUMA, MWh 18,620 23,967 128.7%
t.t. garo šiluma, MWh 0 0
t.t. šilumos nuostoliai, MWh 0 0
t.t. šiluma vandens pašildymui, MWh 1 1 132.9%
t.t. šiluma k.v. temperatūros palaikymui, MWh
2,892 2,704 93.5%

10. t.t. šildymas, MWh 2,427 2,435 100.3%
t.t. šilumos energija, MWh 11,255 16,196 143.9%
t.t. bendro naudojimo patalpų šildymas, MWh 1,073 1,123 104.7%
t.t. atsijungusių patalpų šildymas, MWh 162 245 151.6%
t.t. šildymas (pagal daliklius), MWh 1 1 150.8%
810 1,261 155.6%
Visas priskaičiuotas šildymui suvartotas šilumos
kiekis (šildymas+ bendro naudojimo patalpų
šildymas+ atsijungusių patalpų šildymas+ šildymas
(pagal daliklius)), MWh 12,227 17,703 144.8%
Vidutinis dienolaipsnių skaičius (vidurkį
skaičiuojant, atsižvelgus į vartotojams taikytą
mėnesio ataskaitinio laikotarpio trukmę) 424 491 115.8%
Santykinis šildymui suvartotos šilumos kiekis, 28.84 36.07 125.1%
tenkantis vienam dienolaipsniui, MWh/DL
Ryškus santykinio šilumos poreikio šildymui padidėjimas šiuose 507 pastatuose gali būti susijęs su šių
pastatų eksploatacinio režimo pasikeitimu nuo 2010 metų lapkričio iki 2011 metų lapkričio. Pavyzdžiui –
augant šildomų butų skaičiuiir mažėjant budinčiu režimu šildomų patalpų kiekiui arba didėjant faktiniam
šildomų patalpų plotui. Taip pat šilumos poreikio išaugimas gali būti susijęs ir su pablogėjusia šilumos
sistemų eksploatacijos kokybe šiuose pastatuose, įrengtais papildomais šildymo paviršiais ar kitomis
priežastimis, kurios reikalauja individualaus tyrimo šiuose 507 pastatuose, kad nustatyti tikrąsias
aplinkybes.
Išvados ir rekomendacijos:
1. Per 2011 metų lapkritį (30 parų nuo lapkričio 1-os iki lapkričio 30-os imtinai) į šilumos tinklus buvo
patiekta 306 176 MWh šilumos, tai yra tik 2.4% daugiau, nei per atitinkamą 2010 metų lapkričio mėnesio
kalendorinį laikotarpį.
2. Suminis šilumos patiekimas Vilniaus miesto pastatams 2011 metų lapkritį buvo 11,5 procentų didesnis negu
2010 metais, o šis padidėjimas mažesnis negu dienolaipsnių padidėjimas 2011 metų ataskaitiniame
laikotarpyje (16,5 %) dėl vidutiniškai 2,7 paros ilgesnio ataskaitinio laikotarpio, taikyto 2011 metais.
3. Ruošiant sąskaitas už 2011 metų lapkričio mėnesį Vilniuje taikytas vidutiniškai 2,7 paros ilgesnis negu
kalendorinis laikotarpis ir dėl to apmokestinamasis šildymui sunaudotos šiluminės energijos kiekis
pastatuose, kuriuose jis išskiriamas, padidėjo 16,8 procentų lyginant su 2010 metų lapkričio mėnesį
šildymui priskirtais šilumos kiekiais. Dėl ilgesnio ataskaitinio laikotarpio 2011 metais 16,4 procentų
padidėjo ir dienolaipsnių skaičius. Tai yra šiluminės energijos šildymui kiekio pokytis 2010 ir 2011 metų
lapkričio mėnesiais atitinka dienolaipsnių skaičiui ataskaitiniuose laikotarpiuose. Tai patvirtina, kad
santykinis šilumos suvartojimas šildymui 2011 metais Vilniaus mieste praktiškai liko toks pat, kaip ir 2010
metais. Dėl ilgesnio atskaitinio laikotarpio atitinkamai sumažėja šilumos priskyrimas gretimuose
mėnesiuose.
4. Palyginus 2010 ir 2011 metais lapkričio mėnesio šilumos suvartojimą centralizuotam šildymui Vilniaus
mieste nustatyta, kad šilumos sunaudojimas absoliučiai didžiojoje dalyje pastatų atitinka ataskaitinių
laikotarpių trukmę ir vidutinę išorės oro temperatūrą .

11. 5. Dalyje pastatų (490) santykinis suvartojimas šildymui padidėjo dėl sunaudoto, bet netinkamai deklaruoto
karšto vandens.
6. 507 pastatuose, kuriuose nuo 2010 metų lapkričio iki 2011 metų lapkričio žymiai išaugo šilumos poreikis
pastatų šildymui, tenkantis vienam dienolaipsniui ir kur šio padidėjimo negalima paaiškinti iškraipymais dėl
karšto vandens klaidingo deklaravimo,rekomenduojama pastatų administratoriams ir vidaus sistemų
prižiūrėtojams individualiai atlikti tyrimą ir nustatyti tikrąsias padidėjusio energijos vartojimo šildymui
priežastis.
7. Siekiant išvengti nesusipratimų, kuriuos sukėlė 2011 metų lapkričio šilumos suvartojimas, ateityje ant
sąskaitų šilumos vartotojams pateikti informaciją apie faktinę atsiskaitomojo laikotarpio pradžią ir pabaigą
bei būtent konkrečiam pastatui (o ne mėnesio vidurkio, kaip buvo iki šiol) tenkantį dienolaipsnių skaičių,
kad šilumos vartotojai galėtų patys sekti šilumos naudojimo pastatų šildymui efektyvumo pokyčius atskirais
mėnesiais ir vertinti pastato bei šildymo sistemos efektyvumą.
8. Šilumos suvartojimą atskiruose pastatuose gali lemti šilumos punkto prižiūrėtojo veiksmai, tačiau jų darbo
kokybės kriterijai šiuo požiūriu yra menkai apibrėžti ir sunkiai sukontroliuojami. Šilumos punktų
prižiūrėtojų veikla yra atestuojama valstybės ir už prižiūrėtojų kvalifikaciją yra atsakinga VEI.
9. Panašus šilumos suvartojimo vidutinis padidėjimas UAB „Vilniaus energija“ nereguliuojamo ir
reguliuojamo šildymo pastatuose patvirtina, kad didžiausią įtaką turėjo klimatinis faktorius, tačiau jis
skirtingai įtakoja atskirus pastatus, priklausomai nuo jų charakteristikų ir lokacijos
3. DĖL KLIMATINIŲ FAKTORIŲ, IŠMATUOTŲ LIETUVOS HIDROMETEOROLOGIJOS
TARNYBOS, ĮTAKOS ŠILUMOS SUVARTOJIMUI CENTRALIZUOTAI ŠILDOMUOSE
PASTATUOSE
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis (raštas A5l-217) Vilniuje 2011 lapkričio m. išorės
vidutinė temperatūra (2,9) buvo 0,8 oC mažesnė negu atitinkamai 2010 metų lapkritį (3,7). Tai reiškia, kad
2011 metų lapkritį kalendorinių dienolaipsniųskaičius, kuris tiesiogiai lemia šilumos suvartojimą pastatuose
buvo 7,16% didesnis negu 2010 m. atitinkamu laikotarpiu (UAB „Vilniaus energija“ duomenimis).
Pažymėtina, kad iš Lietuvos didžiųjų miestų Vilniuje 2011 m. lapkritį labiausiai sumažėjo vidutinė išorės
temperatūra (0,8 oC). Kituose miestuose, priešingai, šis mėnuo buvo šiltesnis negu 2010 lapkritis: Panevėžyje
vidutinė 2011 lapkričio temperatūra buvo 0,6 oC didesnė, Šiauliuose 1,3 oC, o Klaipėdoje net 2,1 oC lapkritis
buvo šiltesnis negu prieš metus.
Kitas svarbus faktorius lemiantis atitvarų aušinimą ir atitinkamai šilumos suvartojimą pastatuose yra
vidutinis vėjo greitis teritorijoje. Visumoje 2011 m. lapkritis buvo mažiau vėjuotas negu 2010 m., tačiau vėjo
žvarbumo sumažėjimas atskiruose miestuose kito nevienodai. Jeigu Panevėžyje nagrinėjamą mėnesį
vėjuotumas sumažėjo 1,2 m/s (38 proc.), tai Vilniuje vėjo greičio sumažėjimas 2011 lapkritį buvo tik 0,5 m/s
t.y. sumažėjo tik 15,6 proc., lyginant su 2010 m. lapkričiu.
Šilumos sunaudojimui pastatuose turi įtakos ir saulėtų valandų skaičius tame mėnesyje. 2011 lapkričio
mėnesį saulėtų valandų skaičius Klaipėdoje padidėjo 2,7 karto lyginant su 2010 metų atitinkamu laikotarpiu,
tuo tarpu Vilniuje šis padidėjimas yra tik 1,3 karto (Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos matavimų
duomenimis).
Vertinant klimatinių sąlygų įtaką šilumos suvartojimo pasikeitimui 2011 lapkritį lyginant su atitinkamu 2010
m. mėnesiu, iš didžiųjų Lietuvos miestų, kuriuose atliekami matavimai, Vilnius išsiskiria faktorių, lemiančių
šilumos suvartojimą pastatuose, blogėjimu:

12. - Išorės temperatūra sumažėjo daugiausiai;
- Vėjuotumas sumažėjo mažiausiai;
- Saulės spindėjimo trukmė padidėjo mažiausiai;
Minėtų faktorių įtaka yra individuali kiekvienam pastatui, priklausomai nuo jo aukštingumo, padėties
mieste, orientacijos pasaulio šalių požiūriu ir kitų aplinkybių, tačiau jų poveikis neabejotinai lemia suminį
šilumos suvartojimą juose.Dienolaipsniųskaičius proporcingai lemia šilumos sunaudojimą šildymui
pastatuose, tą įrodo ir šilumos pardavimų statistika Lietuvos miestuose 2010 ir 2011 metų lapkričio
mėnesiais (LŠTA duomenys). Vėjo žvarbumo ir saulėtumo įtaką šilumos suvartojimui yra sunkiau įvertinti,
bet šių faktorių pasikeitimas taip pat buvo nepalankus Vilniui 2011 lapkričio mėnesį lyginant su kitais
miestais. Šilumos pardavimo padidėjimas Vilniaus pastatuose, kurie patys perka, reguliuoja ir skirstosi
šilumą, rodo, kad šios kategorijos vartotojai šilumos 2011 lapkritį sunaudojo vidutiniškai 9,6 % daugiau
negu atitinkamai 2010 m. Šie vartotojai patys nuskaito įvadinių šilumos skaitiklių rodmenis, tad tikėtina,
kad juose ataskaitinis lapkričio mėnesio laikotarpis atitinka kalendorinio mėnesio trukmę (30 parų).
Išvada:
Klimatinių sąlygų (išorės temperatūros, vėjo žvarbumo ir saulės spindėjimo) pasikeitimo
palyginimas Lietuvos didžiuosiuose miestuose 2010 ir 2011 metų lapkričio mėnesiais patvirtina,
kad jos labiausiai pablogėjo Vilniuje, lyginant su kitais Lietuvos didžiaisiais miestais ir tai turėjo
lemti didesnį suminį (individualų) šildymo poreikį negu kituose miestuose.
4. DĖL ŠILUMOS PUNKTŲ PRIEŽIŪROS PERDAVIMO TEISĖTUMO IR
TVARKINGUMO
Vilniaus miestui šilumos energija yra tiekiama pagal kokybinį ir kiekybinį reguliavimo būdą. Tam kad
būtų patikimas ir efektyvus energijos tiekimas ir vartojimas UAB “ Vilniaus energija” ( toliau –Bendrovė)
yra sudarytas šilumnešiotemperatūrinis grafikas priklausomai nuo lauko oro temperatūros. Šis
temperatūrinisšilumnešio grafikas, vadovaujantis Šilumos tiekimo vartojimo taisyklių 129.10 p. nuostata
sudaromas šilumos vartotojų teritorijoms, kad palaikyti šilumos parametrus pirkimo –pardavimo ir/ar ties
tiekimo – vartojimo riba. Apskaičiuoti šilumnešio parametrai leidžia pastato savininkui ar valdytojui arba
prižiūrėtojui išlaikyti tiekimo – vartojimo riboje šilumos įrenginių projekte nurodytą šilumos įrenginių darbo
režimą bei šilumos galią. Pagal šių taisyklių 129.14 p. nuostatą šilumos tiekėjas privalo šilumnešio grafiką
suderinti su Valstybine energetikos inspekcija ir savivaldybe bei turi būti pateikti pastato savininkui ar
valdytojui arba prižiūrėtojui.
Bendrovė pagal Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių 641 p.nuostata, temperatūrą vandens
tiekimo linijoje, vadovaujantis patvirtintu temperatūriniu grafiku, nustato šilumos tinklo dispečeris pagal
prognazuojamą 12-24 valandų vidutinę lauko temperatūrą, atsižvelgiant į tinklų ilgį, klimato sąlygas ir kitus
faktorius.
Vadovaujantis LR šilumos ūkio įstatymo 20str.1d. ir 8str. 1d. nuostata, Bendrovė 2011m. spalio mėn.
perdavė 4.159 pastatų šilumos punktus su nuotolinio valdymo, duomenų stebėjimo/ perdavimo ir kitomis

13. funkcinėmis galimybėmis ir 733 pastatų šilumos punktus be valdymo ( tik duomenų
stebėjimo/perdavimofunkcinės galimybės) eksploatavimą esamiems šildymo ir karšto vandens sistemų
prižiūrėtojams/subjektams, atsakingiems už tokios priežiūros organizavimą ( pastato valdytojams).
Valstybinė energetikos inspekcija (VEI) 2011-12-21 raštu Nr.(09)2R-1393” Dėl nuotolinio nuskaitymo,
valdymo sistemų” įpareigojo Prižiūrėtojus ir šilumos tiekėjus, kad pastatų šildymo ir karšto vandens
sistemas prižiūrintys asmenys, nesinaudotų metrologiškai neįteisintų matavimo priemonių (nuotolinio
duomenų nuskaitymo). Todėl Bendrovė kreipėsi į nepriklausomą auditorių UAB”SynergyConsulting”, kuris
atliko nešališką šilumos punktų nuotolinio valdymo ir duomenų surinkimo sistemos duomenų bazės
(įvykių,prisijungimų, veiksmų, pakeitimų ir kitų žurnalų) analizę. Analizės išvadoje 2011m. gruodžio mėn.
29 d. nurodyta, kad Analizės metu buvo nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2011m. lapkričio mėn. 01dienos iki
2011 m. gruodžio mėn. 28dienos UAB “Villniaus energija“ darbuotojai Vilniaus miesto savivaldybės
daugiabučių namų šilumos punktų įrenginių nuotoliniu būdu nevaldė ( nekeitė namų šildymo sistemų ir
karšto vandens temperatūrinių grafikų ir kitų šilumos suvartojimą įtakojančių parametrų).
Nuo 2011-11-01 d. Bendrovės vykdyta jai priklausančių šilumos punktų priežiūra visame Vilniaus mieste
buvo iš anksto informuota raštu ir perduota esamiems šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams
subjektams, atsakingiems už tokios priežiūros organizavimą (pastato valdytojams).
Reikia pažymėti, kad vadovaujantis LR Šilumos ūkio įstatymo 9str., savivaldybė remdamasi šilumos ūkio
specialiuoju planu, organizuoja šilumos tiekimą šilumos vartotojams pagal jų poreikius patalpoms šildyti,
vėdinti ir karštam vandeniui ruošti. Todėl ne savivaldybė atsakinga, kad vidaus šildymo ir karšto vandens
tiekimo sistemų prižiūrėtojai nekvalifikuotai atlieka jiems pavestas pareigas. Vadovaujantis LR Energetikos
įstatymo 9str. 3d1,2p ir LR Šilumos ūkio įstatymą 20str.3d. Valstybinė energetikos inspekcija išduoda
atestatus pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatavimui ir kontroliuoja kaip prižiūrėtojai atlieka
minėtą veiklą. Darytina išvada kad VEI neatlieka jai pavestų funkcijų, o reikalauja, kad tai atliktų kitos
institucijos.
Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 138.14.p. prižiūrėtojas privalo užtikrintio tolygų viso
pastato, visųpastato butų ir kitų patalpų šildymą palaikant Lietuvos higienos norma HN 42:2009
gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas nustatytą patalpų temperatūrą ( nemažiau kaip
18°C ir nedaugiau kaip 22°C temperatūros), otaip pat privalo siekti, kad išnaudojant visas turimas technines
ir organizacines galimybes pastato šildymo ir karšto vandens įrenginių darbo režimas atitiktų ekonomiško ir
racionalaus šilumos ir karšto vandens vartojimo reikalavimus
Vadovaujantis Šilumos tinklų ir šilumą vartojančių įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 10p.
nuostata, Asmenys, prižiūrintys (eksploatuojantys) šilumos tinklus ir šilumos vartojimo įrenginius, turi gerai
žinoti jiems keliamus uždavinius ir atsakomybę., o šių taisyklių 21 p. nurodyta, kad Prižiūrėtojas yra
atsakingas už veiksmingą prižiūrimų šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių naudojimą ir kokybiškus
jų veikimo techninius ir ekonominius rodiklius.
Minėtų taisyklių 28p. nurodyta, kad Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų veikimo, priežiūros ir
naudojimo dokumentai yra: šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos aprašas; šildymo ir (ar) karšto vandens
sistemos veikimo ir naudojimo instrukcija;. šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos priežiūros instrukcija.
Prižiūrėtojas pagal šių taisyklių 30.p. reikalavimą turi sudaryti Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų
aprašus ir juose nurodyti:

14. 30.1. bendras sistemos aprašymas, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus reikalavimus, pagal kuriuos
pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistema buvo suprojektuota ir sumontuota;
30.2. sistemos veikimo schema;
30.3. informacija apie svarbiausius pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos komponentus, pagrindines
jų charakteristikas (šilumokaičių galias, šildymo prietaisų galias, siurblių našumą, šilumnešių ir patalpų
būdingus parametrus: projektines temperatūras, paslėptų vamzdynų vietas, bendram naudojimui tenkančių
sistemos dalių skaitinį apibūdinimą ir kt. Esant autonominiam šilumos šaltiniui – katilo tipą ir galią, kuro rūšį
ir pan.);
30.4. informacija apie pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos atidavimą eksploatuoti (kartu su
projektuotojo nurodytais duomenimis);
Šių taisyklių 34.p. nurodyta, kad Prižiūrėtojas privalo:
34.1. šilumos ūkį laikyti techniškai tvarkingą ir eksploatuoti jį patikimai ir saugiai, laikydamasis šių
Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimų;
34.2. siekti, kad šiluma būtų vartojama efektyviai, nustatyti šilumos vartojimo įrenginių efektyvaus veikimo
režimus, jų laikytis ir analizuoti šilumos suvartojimo duomenis;
34.3. teisės aktuose nustatytais atvejais dalyvauti priimant eksploatuoti naujus ar rekonstruotus šilumos
tinklus ar šilumos vartojimo įrenginius [Taisyklių 3 priedo 3 p.];
34.4. vykdyti Valstybinės energetikos inspekcijos ir kitų valstybės institucijų teisėtus reikalavimus;
34.5. pagal teisės aktų reikalavimus laiku pranešti apie šilumos tinklų ir (ar) šilumos vartojimo įrenginių
avarijas ir ištirti jų veikimo sutrikimus ar nelaimingus atsitikimus [Taisyklių 3 priedo 36 p.];
34.6. organizuoti šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių remontą;
34.7. organizuoti darbuotojų, tiesiogiai prižiūrinčių (eksploatuojančių) šilumos tinklus ir šilumos vartojimo
įrenginius, mokymą, instruktavimą, lavinimą ir atestavimą [Taisyklių 3 priedo 38 p. ], kai Prižiūrėtojas yra
juridinis asmuo;
Taip pat taisyklių 35.p.nurodyta, kad Prižiūrėtojas atsako už:
35.1. šilumos apskaitą ir šilumos balanso sudarymą (jeigu jį reikalaujama sudaryti) ir suvartotos šilumos
analizę;
35.2. šilumos pirkimo–pardavimo sutarties ir šilumos pristatymo sutarties su šilumos tiekėju sąlygų
vykdymą;
35.3. šilumos pirkimo–pardavimo sutartyje su šilumos tiekėju nustatyto šilumos vartojimo įrenginių
apkrovos grafiko laikymąsi ir nustatyto šilumos vartojimo režimo laikymąsi.
246. Prižiūrėtojai eksploatuojantys pastato Šilumos punktus, skirtus gyvenamiesiems pastatams šildyti ir
karštam vandeniui ruošti, turi pagal Pastato šildymo ir karšto vandens priežiūros tvarkos reikalavimus. Juos
gali eksploatuoti tik asmenys, turintys Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą šilumos vartojimo
įrenginių eksploatavimo atestatą.

15. Kiekvieno Savininko (administratoriaus) arba Prižiūrėtojo būstinėje pagal šių taisyklių 309.p. turi būti šie
šildymo sistemų priežiūros ir naudojimo dokumentai:
309.1. pastato šildymo sistemos aprašas;
309.2. pastato šildymo sistemos veikimo ir naudojimo instrukcija;
309.3. pastato šildymo sistemos priežiūros instrukcija.
Aukščiau minėtus dokumentus pagal Taisyklių 310p. parengia
310.1. pastato, išskyrus daugiabučius namus, Savininkas arba jo pavedimu pastato šildymo ir karšto vandens
sistemos Prižiūrėtojas;
310.2. daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas), namo
bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotas asmuo arba
namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba jų pavedimu pastato šildymo ir karšto vandens
sistemos prižiūrėtojas.
Šių taisyklių 38.p. nurodyta, kad Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių efektyvumo kontrolę
atlieka Valstybinė energetikos inspekcija.
Įvertinus aukščiau paminėtą medžiagą, darytinos išvados:
1.Tikėtina, kad kai kurie prižiūrėtojai nepakankamai kokybiškai atliko savo pareigas (neanalizavo
suvartoto šilumos kiekio ankstesniais mėnesiais, patalpose laikė mažiau kaip 18°C arba didesnę kaip 22ºC
temperatūrą), galėjo būti ir kiti pažeidimai, kuriuos turi nustatyti VEI;
2. Valstybinė energetikos inspekcija galimai neatliko jai pavestų funkcijų (nepakankamai kontroliavo
prižiūrėtojų veiklą periimant šilumos punktų priežiūrą kai kuriuose pastatuose);
3. Energetikos ministerija ir jai pavaldi Valstybinė energetikos inspekcija priėmus Šilumos ūkio įstatymo
pataisas, atskiriančias šilumos tiekimą nuo pastato vidaus sistemų priežiūros privalėjo operatyviai
parengti šilumos punktų priežiūros perdavimo tvarką, kurioje turėjo būti numatyta perdavimo procedūros
teisiniai, ekonominiai ir techniniai aspektai. Deja to nebuvo padaryta, tad šilumos ūkio įstatymo pataisų
nuostatų įgyvendinimas kai kuriuose objektuose galėjo būti atliktas netinkamai;
4.Vilniaus miesto 507 pastatuose, kur šilumos kiekis patalpų šildymui, tenkantis vienam dienolaipsniui
nuo 2010 metų lapkričio iki 2011 metų lapkričio padidėjo daugiau, nei 10% ir kur šio padidėjimo
negalima paaiškinti iškraipymais dėl netinkamo suvartoto karšto vandens deklaravimo turi būti atliktas
individualus tyrimas įvertinant atskirus pastatus aptarnaujančių subjektų veiksmus.
5. Rekomenduojama Vilniaus savivaldybei kreiptis į LR Vyriausybę (Energetikos ministeriją) prašant
aiškiau reglamentuoti visoje Lietuvoje šildymo ir karšto vandens ruošimo reguliavimo nuotoliniu būdu
sistemų naudojimo ir rodmenų nuskaitymo bei saugojimo tvarką, siekiant paskatinti, o nestabdyti
technologinę pažangą aprūpinant Lietuvos pastatus šilumine energija.

16. Teisinis komentaras dėl ŠŪĮ pakeitimo įgyvendinimo
Reikalingas
teisinis
komentaras
dėl
ŠŪĮ
pakeitimo,
kuris
nustatė
š/p
perdavimą
namų
atstovams
ir
tiekėjo
galimą
įtaką
reguliuoti
šilumos
punkto
parametrus.
Keli
esminiai
klausimai:
1.
Ar
privalėjo
šilumos
tiekėjai
nuo
lapkričio
1
d.
perduoti
š/p
priežiūrą
ar
galėjo
laukti
įstatyme
nurodyto
2011-­‐07-­‐01
termino?
2.
Ar
buvo
nustatyta
perdavimo
priežiūrai
tvarka
?
3.
Ar
turėjo
derinti
priežiūros
perdavimą
su
Savivaldybe
ar
Energetikos
inspekcija?
4.
Kokia
Savivaldybės
ir
kitų
institucijų
kompetencija
šiuo
atveju,
nustačius
padidėjusį
šilumos
suvartojimą
namuose?
5.
Kokie
tolimesni
rekomenduojami
teisės
aktų
pakeitimai?
Komentaras
parengtas
pagal
aukščiau
pateiktus
klausimus.
1.
Ar
privalėjo
šilumos
tiekėjai
nuo
lapkričio
1
d.
perduoti
š/p
priežiūrą
ar
galėjo
laukti
įstatyme
nurodyto
2011-­‐07-­‐01
termino?
ŠILUMOS
ŪKIO
ĮSTATYMO
2,
3,
20,
22,
28,
31,
32
STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO
IR
PAPILDYMO
2011
m.
rugsėjo
29
d.
Į S T A T Y M O
N r .
XI-­‐1608
20
str.
1
dalyje
nustatyta,
kad
daugiabučių
namų
šilumos
punktus,
nepriklausomai
nuo
jų
nuosavybės
teisės
subjekto,
turi
prižiūrėti
tik
pastato
šildymo
ir
karšto
vandens
sistemų
prižiūrėtojas
(eksploatuotojas)
(toliau
–
Prižiūrėtojas).
Taip
pat
šio
str.
2
dalyje
nustatyta,
kad
Prižiūrėtoju
negali
būti
šilumos
tiekėjas
arba
su
juo
susijęs
subjektas.
Šiuo
Įstatymo
pakeitimu
iš
Šilumos
ūkio
įstatymo
taip
pat
buvo
išbraukta
Įstatymo
28
str.
5
d.
nuostata,
kad
Šilumos
ir
(ar)
karšto
vandens
tiekėjas
yra
atsakingas
už
jam
nuosavybės
teise
priklausančių
gyvenamųjų
namų
šilumos
punktų
įrenginių
priežiūrą
(eksploataciją).
Taip
nuo
šilumos
tiekėjų
buvo
nuimta
atsakomybė
už
jų
nuosavybės
daugiabučiuose
namuose
priežiūrą
(eksploataciją).
Šios
Įstatymo
nuostatos
įsigaliojo
2011-­‐11-­‐01,
tačiau
kartu
buvo
nustatytas
pereinamasis
laikotarpis
iki
2012-­‐07-­‐01,
per
kurį
turėjo
būti
sudarytos
sutartys
su
šio
Įstatymo
reikalavimus
atitinkančiais
Prižiūrėtojais.
Sutartis
turėjo
sudaryti
daugiabučio
namo
bendrosios
nuosavybės
valdytojas
(Bendrija,
Administratorius).
Taip
pat
Įstatyme
išliko
20
str.
1
d.
nuostata,
kad
Prižiūrėtoju
gali
būti
ir
pati
Bendrija
arba
pats
Administratorius.
Situacija
Vilniuje,
artėjant
2011-­‐11-­‐01
terminui,
buvo
tokia,
kad
siekiant
įgyvendinti
Įstatymo
20
str.
1
dalies
nuostatą,
taip
pat
28
str.
5
d.
pakeitimą,
nereikėjo
ieškoti
naujų
Prižiūrėtojų
šilumos
tiekėjui
nuosavybės
teise
priklausantiems
šilumos
punktams.
Bendrovė
„Vilniaus
energija“
(toliau
–
Bendrovė
VE)
pati
neprižiūrėjo
daugiabučių
namų
šilumos
punktų.
Juos
prižiūrėjo
ilgalaikiai
Prižiūrėtojai,
kurie
juos
prižiūrėjo
tiek
iki
2011-­‐05-­‐01,
tiek
po
2011-­‐05-­‐01.
Tų
laikotarpių
ŠP
priežiūros
sąlygos
skyrėsi
tik
tuo,
kad
pirmu
atveju
(iki
2011-­‐05-­‐01)
už
priežiūrą
mokėjo
namo
patalpų
savininkai,
o
antru
atveju
(po
2011-­‐05-­‐
01)
už
priežiūrą
mokėjo
Bendrovė
VE.
Abiem
atvejais
namo
šildymo
ir
karšto
vandens
sistemas
prižiūrėjo
tas
pats
Prižiūrėtojas.
Todėl
Bendrovė
VE
turėjo
galimybę
nedelsiant
įvykdyti
Įstatymo
reikalavimą
ir
jau
nuo
2011-­‐11-­‐01
nutraukti
bet
kokius
daugiabučių
namų
vidaus
sistemų
priežiūros
santykius.
Ji
tą
ir
padarė.
Nutraukė
sutartis
su
esamais
daugiabučių
namų
ŠP
prižiūrėtojais
(tuo
pačiu
nutraukė
mokėjimus
jiems
už
ŠP
įrenginių
priežiūrą)
ir
formaliai
perdavė
ŠP
įrenginių
valdymo
teisę
daugiabučių
namų
bendrosios
nuosavybės
valdytojams
(Bendrijoms,
Administratoriams).
Iš
esmės,
buvo
tik
konstatuota,

17. kad
Bendrovė
VE
nuo
2011-­‐11-­‐01
vykdo
naujus
ŠŪ
Įstatymo
reikalavimus.
Valdytojams
situacija
irgi
buvo
lengvai
suvaldoma
–
jie
tik
turėjo
grįžti
prie
sutartinių
santykių,
kokie
buvo
iki
2011-­‐05-­‐01.
Tai
reiškė,
kad
iš
gyventojų
vėl
turėjo
būti
pradėti
rinkti
mokėjimai
už
šilumos
punkto
priežiūrą
(kaip
ir
buvo
iki
2011-­‐
05-­‐01).
Laikotarpyje
tarp
2011-­‐05-­‐01
ir
2011-­‐11-­‐01
Bendrovė
VE
taikė
diferencijuotą
šilumos
kainą.
Daugiabučiams
namams,
kurių
patalpų
savininkai
valdė
savo
ŠP
įrenginius
nuosavybės
teise,
šilumos
kaina
buvo
maždaug
dviem
centais
už
kWh
mažesnė,
negu
tiems
namams,
kurių
šilumos
punktai
nuosavybės
teise
priklausė
Bendrovei
VE.
Šį
šilumos
kainų
skirtumą
sudarė
sąnaudos
ŠP
įrenginių
priežiūrai,
jų
remontui
ir
nusidėvėjimo
sąnaudos.
Nuo
2011-­‐11-­‐01
sutinkamai
su
naujais
Įstatymo
reikalavimais
Vilniuje
taikoma
tik
viena
(mažesnioji)
šilumos
kaina.
Į
ją
nėra
įskaičiuotos
priežiūros,
remonto
ir
nusidėvėjimo
sąnaudos.
Todėl
mokėti
už
ŠP
įrenginių
priežiūrą
Bendrovė
VE
nebeturi
iš
ko
(šių
sąnaudų
ji
nebegali
padengti
per
šilumos
kainą).
Todėl
už
ŠP
įrenginių
priežiūrą
gyventojai
nuo
2011-­‐
11-­‐01
turi
mokėti
Prižiūrėtojui
tiesiogiai.
Ar
galėjo
Bendrovė
VE
neperduoti
ŠP
įrenginių
valdymo
teisės
daugiabučių
namų
bendrosios
nuosavybės
valdytojams
nuo
2011-­‐11-­‐01?
Manome,
kad
negalėjo.
Nes
nuo
tos
dienos
valdytojai
pagal
Įstatymą
įgijo
teisę
pasirinkti
Prižiūrėtoją
ŠP
įrenginiams.
Jiems
tą
valdymo
teisę
suteikė
Įstatymas.
Bendrovė
VE
negalėjo
nevykdyti
Įstatymo
nuostatų.
Ar
galėjo
Bendrovė
VE
neperduoti
ŠP
įrenginių
priežiūros
esamiems
Prižiūrėtojams?
Manome,
kad
klausimas
beprasmiškas,
nes
Bendrovė
VE
pati
neprižiūrėjo
ŠP
įrenginių,
tad
tos
priežiūros
ir
negalėjo
perduoti
(neturėjo
ką
perduoti).
Ar
galėjo
Bendrovė
VE
toliau
mokėti
už
ŠP
įrenginių
priežiūrą
esamiems
Prižiūrėtojams?
Tam
nebeliko
teisinio
pagrindo
(ŠŪ
įstatymo
28
str.
5
d.
nuostata,
nustatanti
tokią
tiekėjo
prievolę
išbraukta;
į
šilumos
kainą
šios
sąnaudos
nebėra
įkalkuliuotos).
Kainų
komisija
tokių
Bendrovės
VE
sąnaudų
nepripažintų.
Išvada.
Tuos
daugiabučių
namų
šilumos
punktus,
kurių
įrenginiai
nuosavybės
teise
priklauso
šilumos
tiekėjams,
ir
kuriuos
prižiūrėjo
kiti
prižiūrėtojai
(ne
pati
šilumos
tiekimo
įmonė)
šilumos
tiekėjai
turėjo
nuo
2011-­‐11-­‐01
perduoti
prižiūrėti
esamiems
prižiūrėtojams
ir
perduoti
valdymo
teisę
atitinkamiems
daugiabučių
namų
valdytojams
(bendrijoms,
administratoriams).
Jeigu
yra
esamų
Prižiūrėtojų,
kurie
neatitinka
Įstatymo
reikalavimų
(pvz.,
yra
susiję
su
šilumos
tiekėju
arba
Prižiūrėtojo
funkcijas
atlieka
pats
šilumos
tiekėjas),
pasirinkti
kitą
Prižiūrėtoją
ir
sudaryti
su
juo
sutartį
Valdytojas
turi
pereinamąjį
laikotarpį
iki
2012-­‐07-­‐01.
Jeigu
po
2011-­‐11-­‐01
priežiūrą
ir
toliau
(iki
2012-­‐07-­‐01)
vykdytų
šilumos
tiekėjas,
jam
už
priežiūrą
turi
būti
mokama
atskirai.
2. Ar
buvo
nustatyta
perdavimo
priežiūrai
tvarka
?
Manome,
kad
dėl
namo
šilumos
punkto
įrenginių,
kurie
yra
būtini
namo
tinkamam
eksploatavimui,
priežiūros
perdavimo
speciali
tvarka
ir
nebuvo
reikalinga
(žr.
1
p.
aukščiau).
Įstatyme
aiškiai
pasakyta,
kas
ir
kaip
pasirenka
prižiūrėtoją
ir
kas
sudaro
sutartį
su
juo.
Pasirenka
bendrija
arba
patalpų
savininkai.
Pastariesiems
nepriėmus
sprendimo,
pasirenka
administratorius.
Sutartį
sudaro
bendrija
arba
administratorius.
Tačiau
dėl
nuotolinio
šilumos
ir
(ar)
karšto
vandens
apskaitos
prietaisų
rodmenų
nuskaitymo
ir
perdavimo
bei
parametrų
valdymo
įrenginių
perdavimo
turėtų
būti
priimti
atitinkamų
institucijų
sprendimai.
Rodmenų
nuskaitymo
ir
perdavimo
bei
parametrų
valdymo
įrenginiai
nėra
individualūs

18. vieno
pastato
įrenginiai,
todėl
neaišku,
kam
ir
kaip
jie
turi
būti
perduoti.
Problema
turėtų
būti
sprendžiama
valstybės
ir
savivaldybės
lygiuose.
3. Ar
turėjo
derinti
priežiūros
perdavimą
su
Savivaldybe
ar
Energetikos
inspekcija?
Tokių
nurodymų
teisės
aktuose
nerandame.
4. Kokia
Savivaldybės
ir
kitų
institucijų
kompetencija
šiuo
atveju,
nustačius
padidėjusį
šilumos
suvartojimą
namuose?
Bendru
atveju
šilumos
suvartojimo
kiekviename
name
reguliavimas
yra
to
namo
bendruomenės
ir
Prižiūrėtojo
santykių
klausimas.
Kaip
nustatyta
Pastato
šildymo
ir
karšto
vandens
sistemos
priežiūros
tvarkos
apraše
(Žin.,
2009,
Nr.
143-­‐6311)
(žr.
Aprašo
3
priedo
17
ir
18
lenteles),
„Optimalių
valdymo
programų
nustatymas,
programų
keitimas
pagal
namo
įgaliotinio,
savininko
ar
valdytojo
pageidavimus
(nepažeidžiant
higienos
normų)“
atliekamas
iki
2
kartų
per
savaitę.
Jeigu
gyventojai
nori
gyventi
šilčiau,
jie
pageidauja
intensyvesnio
šildymo
ir
atvirkščiai.
Jeigu
pasitaiko
nepagrįsto
šildymo
intensyvumo
padidinimo,
tokius
atvejus
reikia
tirti
ir
šalinti
priežastis.
Vartotojų
skundus
ir
ginčus
dėl
energijos
apskaitos
ir
apmokėjimo
už
suvartotą
energiją
pažeidimų,
dėl
Prižiūrėtojo
veiklos
ar
neveikimo
nagrinėja
Valstybinė
energetikos
inspekcija
(žr.
Įstatymo
21
str.).
5. Kokie
tolimesni
rekomenduojami
teisės
aktų
pakeitimai?
Reiktų
parengti
naujas
Šilumos
pirkimo
–
pardavimo
sutarčių
su
buitiniais
šilumos
vartotojais
standartines
sąlygas
(toliau
–
SBŠVSS
arba
Standartinės
sąlygos).
Šiuo
metu
galioja
dar
2003
metais
ūkio
ministro
patvirtintos
SBŠVSS
(Žin.,
2003,
Nr
70-­‐3201).
Jos
buvo
tikslintos
paskutinį
kartą
2007-­‐06-­‐15.
Po
to
buvo
priimtas
ir
keletą
kartų
tikslintas
naujasis
Šilumos
ūkio
įstatymas.
Šios
Sutarčių
standartinės
sąlygos
visiškai
neatitinka
galiojančio
ŠŪ
įstatymo
nuostatų.
Reiktų
parengti
ir
patvirtinti
Metodinius
nurodymus,
rekomendacijas
ar
pan.
Daugiabučio
namo
šildymo
sistemos
temperatūrinio
grafiko
parengimui.
Pagal
2011-­‐09-­‐29
priimtą
Šilumos
ūkio
įstatymo
pakeitimą
vartotojai
įgijo
daugiau
teisių
reguliuoti
šildymo
režimą
savo
name,
tačiau
šių
teisių
įgyvendinimui
jiems
reikalinga
metodinė
pagalba.
Reiktų
išspręsti
Rodmenų
nuskaitymo
ir
perdavimo
bei
parametrų
valdymo
įrenginių
ir
sistemų
panaudojimo
klausimą.
Atliktas
geras
darbas,
sukurta
naudinga
techninė
priemonė,
tačiau
jos
panaudojimas
šiuo
metu
užšaldytas.
Yra
ir
kitų
problemų,
kurias
sukūrė
pastarasis
ŠŪ
įstatymo
pakeitimas,
ir
kurie
nėra
išspręsti
Įstatymo
įgyvendinamuosiuose
teisės
aktuose.
Nesprendžiamas
šilumos
punkto
įrenginių
remonto
ir
pakeitimo
klausimas.
Nesprendžiamas
tiekėjo
investicijų
įrengiant
individualius
daugiabučių
namų
šilumos
punktus
grąžinimo
klausimas.
Abejojame,
ar
pastaroji
problema
gali
būti
išspręsta
be
Įstatymo
pakeitimo.
Algirdas
Glodenis,
teisininkas