Mišrių komunalinių atliekų tvarkymo alternatyvos, problemos ir perspektyvos. A.Brazas, 2012

1
UAB “Atliekų tvarkymo konsultantai”
P. Lukšio g. 7, LT-08221, Vilnius
Tel./faksas (8-5) 2102 178
Mob. tel. : +370 687 76633
atk@zebra.lt, a.brazas@zebra.lt
Alfonsas Brazas
Direktorius
Ar teisingas besiformuojantis (pasirinktas?)
komunalinių atliekų tvarkymo vektorius (strategija) –
p r o b l e m o s , p r i e ž a s t y s , p a s e k m ė s

Komunalinių atliekų tvarkymo vektorius - problemos
• Pasirinktas (ar tiesiog taip susiklostęs ?) vektorius – likusių (po atskiro
surinkimo) mišrių komunalinių atliekų mechaninis – biologinis
apdorojimas
 Problema 1 – kokią produkciją gamins tos MBA gamyklos?
Ar ji turės paklausą – t. y. ar galima bus ją realizuoti?
 Problema 2 - per mažai dėmesio skiriama atskiro surinkimo
plėtojimui (žr. sekančią skaidrę)
 Problema 3 – atskirai nesurenkamos maisto/virtuvės atliekos iš
daugiabučių namų miestuose, o maisto/virtuvės atliekos iš
maitinimo ir prekybos įmonių surenkamos blogai (situacija – kritiška).
 Problema 4 – nekuriami pajėgumai atskirai surinktų bioatliekų
anaerobiniam apdorojimui ir/ar kompostavimui, nes tam tiesiog
nebėra lėšų (jos visos skirtos MBA gamykloms pastatyti).
• IŠVADA – nustatytos biosklaidžių atliekų patekimo į sąvartynus
mažinimo užduotys nebus vykdomos (bent iki 2015 m. imtinai –
praktiškai garantuotai).
2

• Atskiro (rūšiuojamojo) atliekų surinkimo problemos:
3

• Iki šiol vis dar neapsisprendžiama dėl maisto/virtuvės atliekų atskiro surinkimo
iš daugiabučių namų miestuose – nors tai yra tiesiog neišvengiama (anksčiau
ar vėliau – tai vis vien reikės daryti).
4

• PASIŪLYMAS iki šiol vis dar neapsisprendžiandžiantiems dėl
maisto/virtuvės atliekų atskiro surinkimo iš daugiabučių namų
miestuose:
5
• Diegti decentralizuotą maisto/virtuvės atliekų surinkimo ir jų
perdirbimo sistemą (ji plačiai taikoma Austrijoje):
 Maisto/virtuvės atliekas iš maitinimo bei prekybos įmonių ir
daugiabučių namų miestuose surenka (netoli) aplinkui tuos miestus
esantys fermeriai !!!
 Surinktos atliekos yra apdorojamos anaerobiškai (išgaunamos
biodujos) ir/ar kompostuojamos atitinkamuose fermerių
įrenginiuose – kartu su žemės ūkio atliekomis !
 Gautas kompostas yra naudojamas fermerių ūkiuose kaip organinė
trąša/organinis dirvožemio pagerintojas !!!
• Kodėl šios geros patirties nepritaikius Lietuvoje?
• PABANDYKIM suorganizuoti panašią sistemą – pamatysit kaip viskas
puikiai pasiseks, o kartu paremsim ir fermerius !

• Mūsų siūlomas komunalinių atliekų tvarkymo modelis:
6

7

8
© Alfonsas Brazas, UAB "Atliekų tvarkymo konsultantai", 2012
Mišrios
komunalinės
atliekos
Pavojingos
atliekos
EEĮ atliekos
Kitų apmokestinamų
gaminių atliekos
Didžiosios
(stambiagararitės)
atliekos
Statybos/griovimo
atliekos
Likusios
mišrios komunalinės atliekos
Antrinės žaliavos,
įskaitant pakuočių atliekas
Žaliosios atliekos
Maisto/virtuvės atliekos,
įskaitant iš daugiabučių
namų miestuose
MBA gamykla
Antrinėsžaliavos:<15%
KAK-kiekirkoks?
III ir aukštesnė klasė:
> 15 MJ/kg,
H2O<20%, Cl<1,0%
Cemento
fabrikas
IV arba net žemesnė
klasė: < 12 MJ/kg,
H2O<25%, Cl<1,5%
Techniniskompostas-
kiek?
Stabilatasirinertinės
atliekos-kiek?
Sąvartynas
Inertinių atliekų
Sąvartynas
Atliekų arba KAK
sukūrenimo
gamykla
Maisto/virtuvės atliekų
atskirai surinkti neplanuojama
Pavojingos atliekos
surenkamos blogai
Likusiosmišrios
komunalinėsatliekos-
8085%-įMBAgamyklą
Dabar susiformavęs (bebaigęs susiformuoti) komunalinių atliekų tvarkymo vektorius

9
Mišrios
komunalinės
atliekos
Pavojingos
atliekos
EEĮ atliekos
Kitų apmokestinamų
gaminių atliekos
Didžiosios
(stambiagararitės)
atliekos
Statybos/griovimo
atliekos
Likusios
mišrios komunalinės
atliekos
Antrinės žaliavos,
įskaitant pakuočių atliekas
Žaliosios atliekos
Maisto/virtuvės atliekos,
įskaitant iš daugiabučių
namų miestuose
> 1/3 susidarančio kiekio
arba > 15% visų atliekų
MBA gamykla
Antrinėsžaliavos:<10%
KAK:IIIklasė~1520%
IVklasė~30%
Techniniskompostas:
~1520%
Stabilatasirinertinės
atliekos:~2530%
Sąvartynas
III ir aukštesnė klasė:
> 15 MJ/kg,
H2O<20%, Cl<1,0%
Cemento
fabrikas
IV arba net žemesnė
klasė: < 12 MJ/kg,
H2O<25%, Cl<1,5%
Atliekų arba
KAK
sukūrenimo
gamykla
Inertinių atliekų
Sąvartynas
ARBA ?
Mišrių atliekų
sukūrenimo
gamykla
Pavojingų atliekų
surinkimas - išplėtotas
Išplėtotas maisto/virtuvės atliekų
atskiras surinkimas
Likusiosmišrios
komunalinėsatliekos-
6570%-įMBAgamyklą
Galimas kitoks (alternatyvus) komunalinių atliekų tvarkymo vektorius

10
Bioskaidžių atliekų biologinis apdorojimas
Mišrios
komunalinės
atliekos
Maisto/virtuvės atliekos
įskaitant iš daugiabučių namų miestuose:
> 1/3 susidarančio kiekio arba
> 15% visų susidarančių buitinių atliekų
Išplėtotas maisto/virtuvės atliekų atskiras surinkimas !!!
Žemės ūkio atliekos
(mėšlas/srutos, augalinės atliekos,
kukurūzų silosas ir kitkas)
Žemės ūkio produkcijos
perdirbimo atliekos
(skerdyklų ir mėsos perdirbimo,
grūdų perdirbimo (alaus, alkoholio,
bioetanolio, biodyzelino gamybos)
pieno perdirbimo ir kt. maisto
pramonės atliekos)
Anaerobinis apdorojimas -
biodujų gamyba ir jų panaudojimas
energijos (elektros ir šilumos) gamybai
Elektra
Šiluma
Anaerobinis
raugas
Centrifūga
arba presas
Skysta
anaerobinio
raugo
frakcija
Skysta
organinė trąša -
išlaistoma laukuose
ir apariama
"Sausa" ( ≥ 20% s.m.)
anaerobinio raugo frakcija
Kompostavimas
Šiaudai ir
miškininkystės atliekos
bei žaliosios atliekos
Kompostas
Organinė trąša -
organinis dirvožemio pagerintojas

11
PROBLEMOS PRIEŽASTYS PASEKMĖS
1. Nenorima įdiegti atskiro maisto/virtuvės
atliekų surinkimo iš daugiabučių namų
miestuose.
Todėl bioatliekų surinkimo ir
apdorojimo (anaerobinis +
kompostavimas arba tik kompostavimas)
plėtra artimiausiu metu (bent jau iki 2015
m. pabaigos) praktiškai nevyks:
a) žaliosios atliekos iš viešųjų plotų
jau surenkamos praktiškai visur
(rezervai plėtrai – maži),
b) vienintelė plėtra – namudinis
žaliųjų atliekų (+ maisto/virtuvės
atliekų ?) kompostavimas
individualiose namų valdose,
panaudojant kompostavimo
dėžes.
Klaidingos nuostatos, kad:
1) organizuoti atskirą maisto/virtuvės atliekų surinkimą iš daugiabučių namų
miestuose yra sudėtinga (kvapai ir kt.),
2) gyventojai nenori rūšiuoti buitinių atliekų savo virtuvėse,
3) gyventojai tam nepritars,
4) pabrangs atliekų tvarkymas.
1. Organizuojant atskirą maisto/virtuvės atliekų surinkimą vakarų Europos
miestuose jokių didesnių problemų nekyla (kvapų susidaro tikrai ne daugiau
negu dabartiniuose konteineriuose, kai visos buitinės atliekos renkamos kartu).
2. Gyventojai tikrai noriai sutiktų rūšiuoti, jeigu būtų pasiūlytas paprastas ir
racionalus sprendimas – dabartines šiukšliadėžes naudoti tik maisto/virtuvės
atliekoms sukaupti, o visas sausas atliekas (praktiškai AŽ) sudėti į senus
standartinius pirkinių maišelius (ir po to išmesti į atskirus AŽ konteinerius).
3. Gyventojai tam tikrai pritaria – net ir nepritaikius diferencijuotą apmokėjimą (už
maisto/virtuvės atliekų konteinerių ištuštinimą imti mažesnį užmokestį);
pritaikius diferencijuotą apmokėjimą – atskirą maisto/virtuvės atliekų surinkimą
palaiko absoliuti dauguma gyventojų ( tai parodė atlikti tyrimai Klaipėdos
mieste).
4. Praktika vakarų Europoje parodė, kad dėl to bendri buitinių atliekų tvarkymo
kaštai praktiškai neišauga.
Laikotarpiu iki 2015 m. pabaigos Lietuva tikrai
neįvykdys ES direktyvose nustatytų
bioskaidžių atliekų patekimo į sąvartynus
užduočių - pradedant 2013 m. į sąvartynus galės
patekti ne daugiau kaip 50% to bioskaidžių atliekų
kiekio, kuris į juos pateko 2000 metais !!!
Nebus pritaikytas (įgyvendinamas) Europos
parlamento (bent kelios rezoliucijos) ir Europos
komisijos primygtinai rekomenduojamas
efektyviausias bioskaidžių atliekų tvarkymo
būdas – atskiras surinkimas ir biodujų gamyba bei
digestato kompostavimas, gaminant kokybišką
kompostą (organinę trąšą); nes kokybišką
kompostą – organinę trąšą – galima pagaminti
tik iš atskirai surinktų bioskaidžių atliekų.
MBA gamyklose pagaminto žemos kokybės
techninio komposto nebus kur realizuoti –
rekultivacijos programoms įgyvendinti reikalingos
lėšos (tuo dabar kol kas niekas nesirūpina).
Bus pagaminama mažai aukštos kokybės KAK
– tinkamo cemento fabrikams - kurį būtų galima
jiems parduoti arba realizuoti bent jau už 0 litų.
Už žemos kokybės KAK realizavimą specialioms
atliekomis kūrenamoms kogeneracinėms
jėgainėms teks sumokėti nuo 35 iki 70 Lt/tona.
Nereikalaujant bioskaidžias atliekas, numatomas
šalinti sąvartyne, tinkamai biostabilizuoti
(kompostuojant) gali iškilti rimtų problemų.
Pastaba: frakcija < 20(25) mm tikrai nėra vien
inertinės atliekos – tokiomis jos taps po
pakankamai ilgo kompostavimo.
Pasta: dalį bioskaidžių atliekų (jas biostabilizavus)
teks šalinti sąvartyne – nes jos netiks būti
naudojamos kaip kuras arba netiks būti
naudojamos kaip techninis kompostas.
Antrinių žaliavų MBA gamyklose bus surenkama
(„ištraukiama“) vis mažiau ir mažiau – nes vis
daugiau jų bus surenkama atskirai. Be to MBA
gamyklose „ištraukiamų“ AŽ kokybė yra žema.
2. Klaidinga mechaninio – biologinio
apdorojimo (MBA) gamyklų strategija:
1) tikimasi, kad MBA gamyklose bus
surenkama (išskiriama) daug
antrinių žaliavų,
2) tikimasi, kad MBA gamyklose bus
pagaminamas palyginti
kokybiškas kompostas (nors jis ir
pavadinamas techniniu
kompostu),
3) reikalavimai keliami kietąjam
atgautajam kurui (KAK) yra
neracionalūs arba (dažnai) nėra
jokių reikalavimų KAK,
4) dalyje MBA gamyklų numatyta
išgauti biodujas – nors tam
RATCų turimų lėšų (investicijoms)
aiškiai nepakanka,
5) dirbtinai (su)mažinamas vartų
mokestis (jis bus didesnis negu
dabar yra prognozuojama),
6) klaidingai manoma, kad < 20(25)
mm frakcija yra tik inertinės
atliekos.
Neišdiskutuota ir nesuvokta MBA gamyklų paskirtis ir jų galimybės:
1. Pagrindinė MBA gamyklų paskirtis vakarų Europoje – gaminti aukštos
kokybės (didelio kaloringumo ir mažo drėgnumo) kietąjį atgautąjį kurą (KAK)
cemento fabrikams !!!
KAK cemento fabrikams turi būti:
 Kaloringumas > 15 MJ/kg (pageidautina 18-20 MJ/kg),
 drėgnumas < 20%,
 Chloro < 1%.
2. Antrinių žaliavų MBA gamyklose bus surenkama (“ištraukiama”) vis mažiau ir
mažiau – nes sparčiai didės atskiras AŽ surinkimas.
Be to dalies antrinių žaliavų – plastmasinių plėvelių ir kartono – kokybė
paprastai būna žema (sunku jas parduoti).
3. Kuo daugiau bus surenkama („ištraukiama“) plastmasių ir kartono – tuo
mažiau kaloringas KAK bus pagaminama (jis nebetiks cemento
fabrikams!!!).
4. Iš organinės frakcijos (< 80 mm) pagaminti kaloringo KAK (tinkamo cemento
fabrikams) praktiškai neįmanoma (arba jo kiekis bus nedidelis). Taip pat šio
KAK drėgnumas bus > 20% (geriausiu atveju < 25%).
5. Techninis kompostas, pagamintas MBA gamyklose, tiks tik apželdinimui ir
rekultivacijai – žemės ūkyje jo naudoti tikrai nebus galima.
6. Bioskaidžios atliekos, kurias numatoma šalinti sąvartyne turi būti tinkamai
biostabilizuotos. Pastaba: frakcija < 20(25) mm tikrai nėra vien inertinės
atliekos – tokiomis jos taps po pakankamai ilgo kompostavimo.

12

• Pakuočių atliekų, elektros ir elektronikos įrangos atliekų ir kitų
nebetinkamų naudoti apmokestinamųjų gaminių surinkimo
organizavimas:
 Gamintojų ir importuotojų licencijuotos organizacijos turi sudaryti
sutartis su savivaldybėmis dėl pakuočių atliekų, elektros ir
elektronikos įrangos atliekų ir kitų nebetinkamų naudoti
apmokestinamųjų gaminių surinkimo organizavimo ir apmokėjimo
už šias paslaugas (pastaba – savivaldybės taip pat yra įpareigotos šias
sutartis sudaryti)
 Licencijuotos organizacijos ir savivaldybės - kartu - paslaugų
teikėją turėtų parinkti konkurso būdu (priešingu atveju bus
pažeidžiamas Konkurencijos įstatymas)
• Problema – tai, kad licencijuotos organizacijos praktiškai mėgina šitų
konkursų išvengti (jos tiesiog mėgina susitarti su didžiausiomis antrinių
žaliavų ir EEĮ atliekų surinkimo įmonėmis ir su jomis sudaryti atitinkamas
sutartis – be jokių konkursų).
13

• Atskiro surinkimo plėtra yra glaudžiai susijusi su
apmokėjimo už komunalinių atliekų surinkimo ir jų
tvarkymo paslaugas modeliu:
 KONCESIJOS modelis (žr. sekančią skaidrę) mažai teskatina
(praktiškai neskatina) atskiro surinkimo plėtrą.
 PASLAUGŲ PIRKIMO – vietinės rinkliavos - modelis (žr. skaidrę
žemiau) sudaro prielaidas skatinti atskiro surinkimo plėtrą.
Tik svarbu tas prielaidas (galimybes) tinkamai išnaudoti - t. y.
nepirkti visų komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugų
viename pakete, kartu su mišrių komunalinių atliekų surinkimo
paslaugomis (paslaugas pirkti atskirais paketais - žr. skaidrę
aukščiau).
 Paskutiniai 2012 m. atlikti Atliekų tvarkymo įstatymo
(ATĮ) pakeitimai praktiškai įgalina vietinės rinkliavos
modelio pranašumus įgyvendinti net ir neįvedant
vietinės rinkliavos.
14

15
Apmokėjimas už komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugas pagal PASLAUGŲ PIRKIMO modelį
ATLIEKŲ
TURĖTOJAI
SAVIVALDYBĖSTARYBA
PASLAUGŲ
TEIKĖJAI
Gamintojų/importuotojų
organizacijos
Sudarosutartissusavivaldybe
ir apmoka už apmokestinamųjų
gaminiųatliekų - AŽ/pakuočių
atliekų,EEĮ atliekųir kitų gaminių
atliekų- surinkimą.
Dalyvaujakartususavivaldybės
administracijaatrenkant (konkurso
būdu)paslaugųteikėjus.
AŽ/pakuočių atliekų,
EEĮ atliekų ir kitų
gaminių atliekų
SURINKIMO
PASLAUGŲ
TEIKĖJAI
PASLAUGŲ
PIRKIMO
KONKURSAI
TAISYKLĖS
VIETINĖS
RINKLIAVOS
NUOSTATAI
Vietinės
rinkliavos
ĮMOKOS
UŽMOKESTIS
SUTARTYS
SAVIVALDYBĖS
BIUDŽETINĖ
ĮSTAIGAarba
VIEŠOJI ĮSTAIGA
arba ĮMONĖ (tame
tarpe - RATC)
Vietinėsrinkliavos
ADMINISTRAVIMO
SUTARTIS

16
Apmokėjimas už komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugas pagal KONCESIJOS modelį
ATLIEKŲ
TURĖTOJAI
SAVIVALDYBĖSTARYBA
PASLAUGŲ
TEIKĖJAI
Gamintojų/importuotojų
organizacijos
Sudarosutartis su savivaldybe
ir apmoka už apmokestinamųjų
gaminių atliekų - AŽ/pakuočių
atliekų,EEĮ atliekų ir kitų gaminių
atliekų - surinkimą.
Dalyvaujakartu su savivaldybės
administracija atrenkant (konkurso
būdu)paslaugųteikėjus.
AŽ/pakuočių atliekų,
EEĮ atliekų ir kitų
gaminių atliekų
SURINKIMO
PASLAUGŲ
TEIKĖJAI
KONCESIJA
TAISYKLĖS
ĮMOKŲDYDŽIAI
(tarifai)
ĮMOKOS
UŽMOKESTIS
SUTARTYS
SUTARTYS

17
© Alfonsas Brazas, Apmokėjimo už komunalinių atliekų tvarkymą modelis
UAB "Atliekų tvarkymo pagal paskutinius (2012 m.) ATĮ pakeitimus, įsigaliosiančius nuo 2013.07.01
konsultantai", 2012
Parengta:
2012.11.22
ATLIEKŲ
TURĖTOJAI
RATC
arba
SAVIVALDYBĖ
(ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS ???
ar
BIUDŽETINĖĮSTAIGA
ar
VIEŠOJI ĮSTAIGA
ar
SAVIVALDYBĖS
ĮMONĖ)
Vietinės rinkliavos arba kitokios įmokos
dydį praktiškaiteksnustatytipagal mišrių
komunalinių atliekų konteinerio
(konteinerių) talpą ir jų tuštinimo
dažnumą - t.y. "pagalfaktinį mišrių
komunaliniųatliekųkiekį".
Jaudabar Lietuvojedaugkur taip ir yra
daroma.
Už kitų - ne mišriųatliekų - konteinerių(pvz.,
antriniųžaliavų)ištuštinimą greičiausiai
mokėtiiš viso nereikės.
T.y.visossąnaudos busįskaičiuojamosį tų
mišriųkomunaliniųatliekųkonteinerių
ištuštinimokaštus.
Todėl išesmėsviskassusivesį tai, kam
kokiostalposir kiektų konteineriųpastatytiir
kokiudažnumujuos ištuštinti -t. y. viską
lemskomunaliniųatliekųsusikaupimo
normos,kaipkadyrair iki šiol - tik mato
vienetasbusatitinkamostalposkonteineris
(konteineriaiir jų ištuštinimodažnumas).
Nustatantatliekų susikaupimonormasreikės
atsižvelgtiį tuosįstatymo302straipsnio3
dalyjeišvardintusfaktorius ; bet tai buvo
daroma iriki šiol ,ir dabar yradaroma.
PASLAUGŲ
TEIKĖJAI
Gamintojų/importuotojų organizacijos
Sudarosutartissu savivaldybėmis arba savivaldybių
KATS administratoriais (RATC)
ir moka jiems už apmokestinamųjųgaminiųatliekų -
AŽ, EEĮA ir kitų gaminių - surinkimą.
Dalyvaujakartususavivaldybėmisarbasavivaldybių
KATSadministratoriais (RATC)atrenkant (konkurso
būdu !) paslaugų teikėjus.
AŽ, EEĮA ir kitų
gaminių atliekų
SURINKIMO
PASLAUGŲ
TEIKĖJAI
VIETINĖ RINKLIAVA
ARBA
SUTARTYS
ĮMOKOS
Savivaldybėms rekomenduojama
nustatyti dvinaręįmokąuž komunalinių
atliekų tvarkymo paslaugas, susidedančiąiš:
pastoviosios įmokos dalies (maždaug 1/3
visų paslaugos kaštų), surištos su
nekilnojamojoturto plotu(m²), ir iš
kintamosios įmokos dalies (maždaug 2/3
visų paslaugos kaštų), surištos sukonteinerio
(konteinerių)tūriuir jo (jų) ištuštinimo
dažnumu.
Konteinerių tūrisparenkamas (esant
fiksuotam- savivaldybės tarybos nustatytam -
ištuštinimodažnumui(skirtingose
savivaldybės vietose irskirtingiems atliekų
turėtojams- skirtingas)pagal savivaldybės
tarybos nustatytas minimaliasmišrių
komunaliniųatliekų susikaupimonormas.
Daugiabučiųnamųatveju, bendrą
kintamą įmoką visamnamui (kuri priklauso
nuo bendro konteinerių skaičiaus ir jų tūrio bei
ištuštinimo dažnumo) - DNSBarbanamo
administratorius paskirstobutams,
pagal gyventojųskaičiųjuose (neskito
objektyvaus variantotiesiognėra).

G a l i m a s atliekų turėtojų apmokestinimo modelis - atliekų turėtojų
skatinimas (motyvacija) rūšiuoti atliekas
18
Šiuo metu Lietuvoje įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų
turėtojų ir jų tvarkymą (toliau – vietinės rinkliavos) dydžiai yra nustatomi:
• arba pagal gyventojų skaičių būste (juridiniams asmenims – pagal tam
tikrus parametrus, apsprendžiančius susidarančių komunalinių atliekų
kiekius)
• arba pagal būsto (buto daugiabučiame name ar ind. namų valdos) ir kito
nekilnojamojo turto (juridiniams asmenims) bendrąjį plotą.
Abu modeliai (variantai) turi rimtų trūkumų, ypač pastarasis – nustatant
įmokos dydžius vien tik pagal nekilnojamojo turto plotą (nes šis parametras
– plotas – blogai koreliuoja su susidarančiu komunalinių atliekų kiekiu).

19
• Vienintelis realistiškas sprendimas galėtų būti toks:
 dalį bendrųjų komunalinių atliekų surinkimo (įskaitant ir antrinių
žaliavų, biologinių atliekų, buities pavojingų ir didžiųjų atliekų
surinkimą) ir jų tvarkymo kaštų (maždaug 35%) nustatyti kaip
pastoviuosius kaštus (tiesiogiai nepriklausančius nuo susidarančių
komunalinių atliekų kiekio) – tai galėtų būti įmokos dalis (dedamoji)
priklausomai nuo būsto (buto ar ind. namų valdos) ir kito
nekilnojamojo turto (juridiniams asmenims) ploto;
 kitą dalį bendrųjų komunalinių atliekų surinkimo kaštų (maždaug
65%) nustatyti kaip kintamąją įmokos dalį (dedamąją) –
priklausančią nuo gyventojų skaičiaus būste (bute ar ind. namų
valdoje) ar kitų parametrų (juridiniams asmenims), tiesiogiai
nulemiančių susidarančių komunalinių atliekų kiekius.

20
• Su siūlomu modeliu atrodo viskas aišku, jeigu yra galima
pasistatyti individualų konteinerį – t. y. individualių namų
valdų ir įmonių, įstaigų bei organizacijų atveju.
• Betgi tą patį principą galima taikyti ir daugiabučiams
namams – tik įmoka turėtų būti nustatoma ne atskiram
butui, o visam namui (daugiabučių namų savininkų
bendrijai arba daugiabučio namo administratoriui) ir po to
paskirstoma (išdalijama) daugiabučio namo butams pagal
jų bendrąjį plotą ir gyventojų skaičių bute; tai (tokia tvarka)
tiesiog turėtų būti nustatyta savivaldybės atliekų tvarkymo
taisyklėse ir/ar vietinės rinkliavos nuostatuose (jeigu būtų
nutarta įvesti vietinę rinkliavą).
• Pasiūlymo iliustracijai žiūrėkite skaidres žemiau.

21
• Lietuvoje šiuo metu yra kuriama daug iliuzijų ir mitų dėl atliekų turėtojų
apmokestinimo (įmokos arba vietinės rinkliavos) modelio įtakos atliekų
turėtojų skatinimui (motyvacijai) rūšiuoti komunalines atliekas.
Pasižiūrėkime atidžiau kokia yra reali padėtis ir realios (o ne
išsigalvotos) galimybės.
• Pirmiausia jau dabar - visiškai nepriklausomai nuo atliekų turėtojų
apmokestinimo modelio (netgi nuo to ar yra įvesta vietinė rinkliava ar
ne) - atliekų turėtojai yra skatinami (motyvuojami) rūšiuoti savo
susidarančias komunalines atliekas – nes už atskirai surinktas
(išmestas į specialiai tam skirtus konteinerius) antrines žaliavas jie
nemoka jokio mokesčio (o juridiniai asmenys dažnai netgi gauna
užmokestį (pajamas) už jas) !
• Taip pat atliekų turėtojai (gyventojai) nemoka jokio mokesčio už
atliekas, pristatytas į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles ar žaliųjų
atliekų kompostavimo aikšteles.

22
• Kalbant apie atliekų turėtojų motyvaciją (skatinimą) rūšiuoti
susidarančias komunalines (buitines ir panašias) atliekas, mes
siūlytume savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse ir/ar vietinės
rinkliavos nuostatuose jau artimiausiu metu įteisinti tokią nuostatą –
jeigu individualios namų valdos savininkas įsigyja (ar pats pasidaro)
kompostavimo dėžę (dėžes) ir realiai kompostuoja valdoje
susidarančias maisto/virtuvės ir žaliąsias atliekas (o ne išmeta jas į
mišrių buitinių atliekų ar kitokius konteinerius), tai šiai individualiai
namų valdai yra taikoma ~ 20÷25% dydžio vietinės rinkliavos lengvata.
• Pastaba – jeigu vietinė rinkliava nėra įvesta, tai individualios namų
valdos savininkas, sukompostuojantis savo valdoje susidarančias
bioskaidžias atliekas, paprasčiausiai nebemoka už jų sutvarkymą.

23
• Kita reali – ir pati rimčiausia – galimybė motyvuoti (skatinti) atliekų
turėtojus rūšiuoti susidarančias buitines atliekas yra tiesiogiai susijusi
su maisto/virtuvės atliekų atskiru surinkimu iš daugiabučių namų.
• Nustačius (savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse ir/ar vietinės rinkliavos
nuostatuose) tai, kad įmoką (ar vietinę rinkliavą) moka daugiabutis namas
(daugiabučio namo savininkų bendrija ar daugiabučio namo administratorius;
po to įmokos (vietinės rinkliavos) suma paskirstoma (išskirstoma) butams
pagal jų plotą ir gyventojų skaičių juose), o ne atskiras butas – t. y. sudarius
(teisinę) galimybę daugiabučiam namui (analogiškai kaip ir
juridiniam asmeniui) “turėti savo individualius konteinerius” -
savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse ir/ar vietinės rinkliavos
nuostatuose būtų galima nustatyti kad mišrių komunalinių atliekų
konteinerių ištuštinimas yra brangesnis (kainuoja brangiau), o
maisto/virtuvės konteinerių ištuštinimas yra pigesnis (kainuoja
pigiau).

24

25

26

27
• Problema – pamąstymui
• Kaip visi gerai žinote – ateityje individualiose namų valdose numatoma
įdiegti tokią (trijų konteinerių) sistemą:
 Vienas konteineris - kompostavimo dėžė – maisto/virtuvės atliekų ir žaliųjų
atliekų (bent dalies) kompostavimui (nemokamai)
 Antras konteineris – sausųjų atliekų, t. y. antrinių žaliavų surinkimui
(ištuštinimas – nemokamas)
 Trečias konteineris – likusių mišrių komunalinių atliekų surinkimui:
Klausimas – problema:
 Koks bus (vidutiniškai) šių likusių komunalinių atliekų kiekis – svoris ir tūris ?
 Koks bus vidutinis šių likusių komunalinių atliekų tankumas konteineryje ?
 Kokie bus šių likusių komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo kaštai?
 Kokį įmokos dydį reikės nustatyti už šių likusių komunalinių atliekų
surikimą ir jų tvarkymą?

28
UAB “Atliekų tvarkymo konsultantai”
P. Lukšio g. 7, LT-08221, Vilnius
Tel./faksas (8-5) 2102 178
Mob. tel. : +370 687 76633
atk@zebra.lt, a.brazas@zebra.lt
Alfonsas Brazas
Direktorius
AČIŪ už dėmesį

Mišrių komunalinių atliekų tvarkymo alternatyvos, problemos ir perspektyvos. A.Brazas, 2012

Empfohlen

Empfohlen

Weitere ähnliche Inhalte

Mehr von Alfonsas BRAZAS

Mehr von Alfonsas BRAZAS (13)

Mišrių komunalinių atliekų tvarkymo alternatyvos, problemos ir perspektyvos. A.Brazas, 2012