Klausimai ir atsakymai apie šilumos ūkį

1. Klausimai ir atsakymai apie
šilumos ūkį
Vilnius

2. Šilumos kainą Vilniuje (ct/kWh, be
PVM) sudaro
30
26,88
25 21,10 2.95
17,66 Nepadengtos kuro
20 1.34 sąnaudos
1.34
15 18.65 Kintamoji dalis
(kuras, elektros
14.95
11.51 energija, vanduo)
10
Pastovioji dalis (darbo
užmokestis, remonto
5 išlaidos, medžiagos)
4.81 4.81 5.28
0
2009 lapkritis 2010 lapkritis 2011 lapkritis

3. 2011 m. lapkričio mėn.Vilniaus miesto šilumos kainos
sudėtinės dalys (ct/kWh, be PVM)
26,88 ct/kWh

4. Kas yra skola už kurą (kompensacija)
Į UAB “Vilniaus energija” šilumos kainą įskaičiuojamos dvi kuro kompensacijos
dedamosios (1,34 ct/kWh ir 1,61 ct/kWh). Kompensacija už kurą/perkamą šilumą -
tai šilumos tiekėjo nepadengtos kuro/perkamos šilumos sąnaudos, susidarančios
dėl faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro/perkamos šilumos kainų skirtumo.
Jeigu Vilniaus miesto savivaldybės taryba laiku būtų priėmusi sprendimus, šilumos
kaina Vilniuje siektų 23,93 ct/kWh (be PVM) ir būtų praktiškai mažiausia visoje
Lietuvoje.
1,34 - už laikotarpį: 2008 m. sausis – 2009 m. rugsėjis;
- nustatyta: Vilniaus miesto sav. tarybos 2009.09. 9 d. sprendimu Nr. 1-1179;
ct/kWh - taikoma nuo: 2009 m. spalio 1 d.;
- galioja iki: ne ilgiau kaip iki 2013 m. rugsėjo 30 d.
- už laikotarpį: 2009 m. spalis – 2010 m. spalis;
1,61 - nustatyta: VKEKK 2011 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. O3-55;
ct/kWh - taikoma nuo: 2011 m. gegužės 1 d.;
- galioja iki: ne ilgiau kaip iki 2012 m. balandžio 30 d.
Viso skola už kurą: 2,95 ct/kWh

5. Kokia Vilniaus šilumos kaina būtų, jei
nereikėtų mokėti kompensacijos už kurą:
• 2011 m. lapkritį šilumos kaina Vilniuje -26,88 cnt/kWh be
PVM.
• Vilniečiai mokėtų 23,93 cnt/kWh be PVM, ir tai būtų viena
mažiausių šilumos kainų Lietuvoje.
• Nuo 2012 m. balandžio 30 d., pasibaigus pirmos
kompensacijos už kurą mokėjimo laikotarpiui, Vilniuje šilumos
kaina sumažės 7 proc. , t.y. 1.61 cnt/kWh. Vilniuje šilumos
tarifas bus 25,27 cnt/kWh be PVM (nevertinant galimo dujų
kainų pokyčio)

6. Energetikos įmonių trejų metų pelno
dydžiai (2008-2010 m., mln. Lt)
350 318,5
300
257,9
250
200
150
100
50 25
0
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. gruodžio 2 d. pažyma Nr. O5-
292(http://www.regula.lt/lt/posedziai/kalendorius/2010-12-10/VE%20pazyma.pdf
“<...Per 2004-2009 metų šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpį iš šilumos tiekimo
veiklos UAB „Vilniaus energija“ patyrė 18,3 mln. Lt nuostolių, nors bazinėje kainoje buvo
įskaičiuotas kasmetinis 24,6 mln. Lt normatyvinis pelnas. (...) iki 2007 metų bendrovei
šilumos tiekimo veikla buvo pelninga. Didžiausią 95 mln. Lt nuostolį bendrovė patyrė 2008
metais dėl nepadengtų kuro ir pirktos šilumos sąnaudų susidarymo...>.

7. Energetikos įmonių pelnus reguliuojantys
įstatymai
Elektros tiekimo įmonės – Elektros energetikos įst. 43 str. 3 dalies 4
punktas: „<…Normatyvinio pelno norma, skaičiuojama nuo paslaugos
teikėjo licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertės, kiekvienais
reguliavimo periodo metais turi būti ne mažesnė kaip dešimties metų
trukmės Vyriausybės vertybinių popierių aukcionų, įvykusių per praėjusius
paskutinius 36 kalendorinius mėnesius, metinės palūkanų normos
procentais aritmetinis svertinis vidurkis, bet ne didesnis kaip 5
procentai…>“
Dujų tiekimo įmonėms – pelno norma nereguliuojama. Pelno
ribojimą Seimas panaikino pakeisdamas Gamtinių dujų įstatymo 9
str. nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. Energetikos ministro A.Sekmoko
teikimu.
Šilumos tiekimo įmonės – VKEKK 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr.
O3-96 2.8 punktas: „<…Vidutinė svertinė kapitalo kaina (WACC), taikoma
bazinėms kainoms, kurios bus nustatomos po Metodikos
įsigaliojimo, negali viršyti 5 procentų...>“

8. Biokuro naudojimas šilumos ūkyje
Bendrovė “Vilniaus energija” įdiegė didžiausią Baltijos šalyse 60 MW biokuro
įrenginį 2006 m. Ir investavo į biokuro įrenginį iš investicijoms skirtų lėšų pagal
sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe – 60 mln. lt.
Biokuro įrenginys sumažino dujų vartojimą 11 proc. ir jo užtenka vasaros metu
pagaminti iki 80 proc. karšto vandens Vilniuje.
Bendra centralizuoto šildymo įrenginių galia – 8900 MW. Lietuvoje šilumos ūkyje iki
2011 metų viso įdiegta biokuro įrenginių apie 400 MW arba 4,5 proc. už ~300
mln.Lt., iš kurių ~150 mln.Lt. ES parama.
2009-2011 m. dabartinės Vyriausybės pastangomis Lietuvoje
buvo įrengta tik apie 20 MW.
(Projektai įgyvendinti: Mažeikiuose, Radviliškyje, Akmenėje, Biržuose ir kt., kurių
bendra vertė ~25 mln. (iš kurių 10 mln. Lt ES struktūrinė parama, likusi suma – 15
mln.Lt sudarė nuosavos įmonių ir skolintos iš bankų lėšos)

9. Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyvos, kaip
sumažinti šilumos kainas vartotojams
2011 m. gegužė:
Visoms Lietuvos savivaldybėms centralizuotai pirkti kurą -
dujas, mazutą, biokurą, kuris būtų naudojamas gaminti šilumos energiją.
Centralizuotai perkant kurą jo kaina mažėtų, dėl to dešimtadaliu mažiau už
šildymą mokėtų ir gyventojai.
2011 m. rugpjūtis:
Tam, kad būtų sumažinta šilumos kaina, užtektų padidinti elektros supirkimo
kvotas termofikacinėms elektrinėms ir gauti už jų gaminamą elektrą tokią pačią
kainą, kokią nustatė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija AB
„Lietuvos elektrinei“ Elektrėnuose. Termofikacinės elektrinės pagal naują kvotą
parduotų daugiau elektros energijos, o pajamos būtų panaudotos šilumos kainai
sumažinti. Taip šildymo kainą visoje Lietuvoje galima būtų sumažinti 20 proc.
2011 m. rugsėjis :
Perėjimą prie biokuro paskelbti energetikos prioritetu ir įtraukti jį į valstybės
investicinę programą. Perėjus prie biokuro, kiekviena šeima per metus už būsto
šildymą sutaupytų iki 2000 litų.

10. Vyriausybės veiklos strategija 2008-2012 m.
XII skirsnis. ENERGETIKA. "Energijos taupymas ir
efektyvumo didinimas"
•
• 341. Vykdysime miestų šilumos ūkio diversifikavimo programą, kurios
įgyvendinimas užtikrins pusės miestams tiekiamos šilumos ir elektros
kogeneravimą iš biokuro, dujų naudojimo lyginamąją dalį šiluminėse
jėgainėse sumažinant nuo dabartinių 80 proc. iki 40 proc.
•
• REZULTATAS: 2009-2011 m. Vyriausybė Lietuvoje įrengė tik apie 20
MW biokuro įrenginių, t.y. įgyvendino 0,5 proc., nuo dabartinių 80
proc. sumažino iki 79,5 proc.

11. Vyriausybės veiklos strategija 2008-2012 m.
XII skirsnis. ENERGETIKA. "Energijos taupymas ir
efektyvumo didinimas"
• 336. Energijos taupymas bus vienas iš Vyriausybės
energetikos prioritetų. Sieksime Europos Komisijos
finansinės paramos, kad daugiabučių namų modernizavimas
taptų masiškas ir per metus būtų atnaujinama apie 2 000
daugiabučių pastatų.
•
• REZULTATAS: Per trejus metus renovuoti 2 namai

12. LRV 2008–2012 METŲ VEIKLOS STRATEGIJOS PAGRINDINĖ̇S
NUOSTATOS XII skirsnis - ENERGETIKA
,,Energetikos politikos strateginės kryptys’’
Atsinaujinančių ir vietinių energijos šaltinių plėtra
46. Per 2009 m. peržiūrėsime ir pradėsime intensyviai įgyvendinti miestų šilumos
ūkio diversifikavimo programą. Jos įgyvendinimas leis didinti miestams tiekiamos
šilumos ir elektros kogeneravimą iš biokuro.
Atsinaujinančių ir vietinių energijos šaltinių plėtra
340. Antrasis Vyriausybės energetikos politikos prioritetas – kuo platesnis ir
spartesnis atsinaujinančių bei vietinių šilumos ir elektros energijos gamybos
šaltinių panaudojimas mažinant importuojamų dujų ir naftos produktų vartojimą.
Atliekų tvarkymas ir apsauga nuo fizinės taršos
495. Sieksime, kad energetinę vertę turinčios atliekos būtų naudojamos
elektros ir šilumos energijai gaminti.

13. LR institucijų atsakomybę ir galimybes energetikos
sektoriuje nustato
LR Energetikos įstatymas
Energetikos politikos kryptis nustato Seimas, tvirtindamas Nacionalinę energetinės
nepriklausomybės strategiją ir priimdamas įstatymus
Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų kompetencija:
ruošia ir tvirtina Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo
planą ir programas;
skelbia valstybės lygio ekstremaliąją energetikos padėtį;
nustato atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir vartojimo skatinimo tvarką ir
sąlygas;
turi teisę reglamentuoti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus;
nustato energijos ir energijos išteklių tiekimo, importo ir eksporto tvarką;
nustato energijos apskaitos, matavimo priemonių įrengimo ir eksploatavimo tvarką;
nustato elektros energijos, kuri gaminama bendro elektros energijos ir šilumos
gamybos ciklo elektrinėse, gamybos ir (ar) vartojimo skatinimo tvarką ir sąlygas;
nustato energijos išteklių ir energijos efektyvaus vartojimo stebėsenos tvarką;

14. Energetikos ministerija:
formuoja valstybės politiką energetikos sektoriuje ir organizuoja,
koordinuoja, kontroliuoja jos įgyvendinimą;
pagal kompetenciją tvirtina teisės aktus, reglamentuojančius energijos
tiekimo saugumo, energetikos objektų ir įrenginių, vartotojų energetikos
įrenginių įrengimo, eksploatavimo, naudojimo, techninės saugos, efektyvaus
naudojimo ir kitus techninius klausimus;
tvirtina energijos ir energijos išteklių perdavimo, skirstymo, tiekimo ir
vartojimo taisykles;
tvirtina valstybinės svarbos energetikos objektų plėtros planus;
nustato asmenų, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius,
atestavimo tvarką ir sąlygas;
•
•

15. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės
komisija
tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamas
kainas ir kainų viršutines ribas;
prireikus rengia ir teikia Vyriausybei valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus;
kontroliuoja, kaip taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai;
vienašališkai nustato valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių kainų
nustatymo reikalavimų;
nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina teikiamų paslaugų sąnaudas atsižvelgdama
į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą;
išduoda energetikos veiklos licencijas, jas keičia, sustabdo licencijų galiojimą, panaikina galiojimo
sustabdymą, panaikina licencijų galiojimą, prižiūri ir kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą
veiklą;
nustato energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra valstybės reguliuojamos, šioje
veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas;
užtikrina kiekvienam vartotojui galimybę naudotis duomenimis apie jo suvartotą energiją, taip pat
apibendrintų energijos vartojimo duomenų, nenurodant vartotojų asmens duomenų, teikimą
nacionaliniu lygmeniu lengvai suprantama Komisijos nustatyta forma ir galimybę visiems
vartotojams naudotis šiais apibendrintais duomenimis;
atlieka rinkos tyrimus, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją energetikos sektoriuje ir
didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems asmenims užkirsti kelią piktnaudžiauti šia įtaka;
pagal kompetenciją taiko Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse
nustatytas poveikio priemones už administracinius teisės pažeidimus;

16. Valstybinė energetikos inspekcija
nustatyta tvarka pagal kompetenciją išduoda atestatus energetikos įrenginiams
eksploatuoti, juos keičia, sustabdo atestatų galiojimą, panaikina galiojimo
sustabdymą, panaikina atestatų galiojimą ir kontroliuoja, kaip laikomasi teisės aktų
nustatytų reikalavimų;
nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos įrenginių techninę
saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo,
tiekimo patikimumą ir vartojimo efektyvumą;
teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją turi teisę tikrinti energetikos įmonių
valstybės institucijoms ir (ar) vartotojams teikiamą informaciją, vertinti jos patikimumą,
nepažeisdama komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikomos informacijos
apsaugos reikalavimų;

17. Savivaldybės administracijos
direktorius savivaldybės teritorijoje:
pagal įstatymuose nustatytą kompetenciją organizuoja vartotojų aprūpinimą
šilumos energija;
išduoda leidimus verstis didmenine ir mažmenine prekyba nefasuotais naftos
produktais ir suskystintomis naftos dujomis, sustabdo šių leidimų galiojimą,
panaikina leidimų galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą, keičia
leidimus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
skelbia ir atšaukia savivaldybės lygio ekstremaliąją energetikos padėtį;
paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją energetikos padėtį, įgyvendina
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą vartotojų aprūpinimo energija ir
(ar) energijos ištekliais planą, užtikrina kitų Vyriausybės sprendimų
įgyvendinimą;
dalyvauja atliekant taikomuosius mokslo tiriamuosius darbus, rengiant
visuomenės informavimo ir švietimo priemones, skatinančias efektyviai vartoti
energiją ir energijos išteklius;
pagal kompetenciją įgyvendina energijos efektyvumo didinimo priemones.