1. Tomas Misiukonis
KOUČINGO
TECHNIKOS
Praktiški patarimai, kaip padėti augti ir tobulėti kitiems

2. Apie autorių
 Išsilavinimas:
VU – verslo vadybos magistras,
Oxford Brookes universitetas – asmeninio
ugdymo praktikos magistras.
 Veikla:
Kompanijos OVC Consulting partneris,
akredituotas asmeninio ugdymo
specialistas, daugiau nei 5 metus
konsultuoja vadovus ir organizacijas.

3. Apie knygą
 Išleista
Vilniaus ,,Vagos” leidykloje 2013m.
 Antroji T. Misiukonio knyga (,,Asmeninio
ugdymo praktika vadovams”).
 208 psl.
 Trečioji laida, tiraţo papildymas 500 egz.
 Be įţangos ir pabaigos - 9 skyriai.
 Ne akademinė, o apie 60 metodų
pateikianti knyga. Tai asmeninis saviugdos
vadovas.

4. Autorius dėkoja:
 Prie
knygos parašymo prisidėjusioms
kolegėms, bendraţygėms, akredituotoms
koučingo specialistėms
MIROLADAI TRAKUMAITEI ir
NOMEDAI KUODIENEI.
 Visai OVC Consulting komandai uţ
tikėjimą tuo, ką darė autorius.
 Kasdien skatinančiai ir įkvepiančia kurti ţmonai LAURAI.

5. Kam skirta knyga
 Visiems,
kas domisi ir uţsiima koučingo
(angl. coaching) praktika.
 Koučingo specialistams per koučingo
pokalbius skatinantiem klientų paţangą.
 Organizacijų vadovams, besirūpinantiems
ţmonių ugdymu ir augimu.
 Bet kokiam specialistui, uţsiimančiam
mokymu. Ypač norintiems tobulinti
nedirektyvaus mokymo praktikas.

6. Kas tai yra KOUČINGAS?



Tai toks tobulėjimo būdas, kuris leidţia ţmogui
pasinaudoti savo turimais gebėjimais ir
patirtimi taip, kad jis galėtų įgyvendinti
sumanytus asmeninius pokyčius ir pasiekti
norimų tikslų.
Tai šiuolaikinis būdas padėti kitiems tobulėti.
Tai dar jauna veiklos rūšis, kuri gali būti
naudojama kaip organizacijos vadovavimo
stilius ar vidinė įmonės kultūra.

7. T.Misiukonis prieš treniruotes,
visada paprašo ţmonių:
 1. Uţrašyti dalykus, kuriuose jie nori spręsti,
keisti, tobulinti ar gerinti.
 2. Gerųjų ţmonių patirčių ieško tarsi
,,lobių“, paslėptų negatyvume, nusivylime,
blogose patirtyse, skunduose...

8. Kaip skaityti?
 Galima
atskirais skyriais, nes tai tarsi
ţinynas, skirtas rasti klasikines ar dar
neţinomas koučingo technikas (knygoje
pateikta daugiau nei 1000 įvairių
koučingo klausimų).
 Aprašydamas atskirą techniką, autorius
nurodo tikslus, kam ji naudojama, aprašo
ją ir iliustruoja pavyzdţiais, todėl galima
pradėti skaityti ir nuo paskutinių skyrių.

9. Kokia knygos idėja?
 Tai
pagalbinė koučingo pokalbių valdymo
ir kliento tobulėjimo skatinimo priemonė.
 Visų šių technikų mokėjimas vis tik
negarantuoja kokybiškos koučingo
paslaugos.
 Šioje knygoje aprašytos technikos
kildinamos iš įvairių psichologijos bei
koučingo krypčių mokyklų.

10. Skyriai:








Tikslų formulavimo ir nustatymo technikos.
Savęs paţinimo skatinimo technikos.
Sprendimų skatinimo technikos.
Kūrybišką mąstymą skatinančios technikos.
Ribojančias nuostatas keičiančios technikos.
Atsakomybės veikti skatinančios technikos.
Situacijų valdymo technikos.
Koučingo specialisto tobulėjimo technikos.

11. Kaip atrodo koučingas?
 Tarp
koučingo specialisto ir jo kliento
vyksta pokalbis, kurio metu ţmogus
skatinamas mąstyti ir veikti taip, kad
atrastų reikalingus jam sprendimus savo
tikslams ar norimiems pokyčiams
įgyvendinti.
 Jo pagalba galima teikti konsultacijas
įvairioms socialinės rizikos ţmonių grupėms.
 Jis gali papildyti mokymo programas.

12. Kokybiško koučingo sąlygos(1):
 Klientas
motyvuotas keistis ir tobulėti.
 Klientas pasitiki koučingu kaip tobulėjimo
būdu („sportinė” treniruotė protui).
 Klientas ir koučingo specialistas aiškiai
ţino, kokius tikslus jie turi pasiekti.
 Klientas gauna reikalingą išorinę pagalbą.
 Bendradarbiaujama vykdant susitarimus –
namų darbus.

13. Kokybiško koučingo sąlygos(2):
 Nuoširdus
ir atviras ryšys tarp jų, pagrįstas
pasitikėjimu ir pagarba (30 m. koučingo
profesorius Davidas Megginsonas teigia,
kad vadovai turi uţ durų palikti savo ego
ir kurti lygiavertį santykį su kolegomis).
 Koučingo specialisto kompetencija leidţia
pritaikyti reikiamas technikas konkrečiam
klientui konkrečioje situacijoje.

14. Koučingo specialistą galima
lyginti su mokytoju:
 Jis
turi gebėti įvertinti, kokie jo darbo
būdai geriausiai tinka klientui –
konkrečiam mokiniui.
 Jis turi mokėti atsiriboti nuo išankstinio
plano ir reikiamus metodus taikyti ,,čia ir
dabar“.
 Nuo jo kompetencijos pasirinkti darbo
būdus priklauso kito ţmogaus veiklos
rezultatas ir sėkmė.

15. Kas tai yra koučingo technika?
 Tai
viskas, ką koučingo proceso metu
daro koučingo specialistas (juk kiekvienas
ţmogus yra unikalus): uţduotys, pratimai,
veiksmai ar tylos pauzė, skiriama klientui.
Svarbiau uţ tai, kas daroma – kaip
daroma ir kodėl...
 Tai gali būti bet kas, kas skatintų klientą
mąstyti ir leistų jam veikti asmeninių
pokyčių tikslu.

16. paralelė
Kokia lauţo
prasmė?

17. Lauţo liepsna – tai koučingo
pokalbis. Jis nuolat gyvas,
dinamiškas. Rezultatas –
šviesa ir šiluma – tai kliento ir
specialisto ryšys.
Pirmiausia reikalingi degtukai
(koučingo technika) ir šakos ar
kita degi medţiaga...

18. Vertėtų uţduoti sau klausimus:
 Kaip
tai, ką darau, skatina tobulėti mane?
 Ar ţinau, kad galėčiau ar turėčiau daryti
kitaip?
 Tokį
klausimą nuolat uţduoda sau
koučingo specialistai, nes jų tobulėjimo
kelias yra nenutrūkstantis.
O
gal ir kiekvieno iš mūsų?..

19. Kvalifikuotas koučingo specialistas
išmano psichologiją ir ţino, kodėl
taiko vieną ar kitą metodą
 Neteisinga
klausti, kuri koučingo mokykla
ar kryptis geriausia, nes ţmonės ne
robotai...
 Visi metodai gali būti geri arba visi blogi –
tai priklauso nuo koučingo specialisto
meistrystės ţongliruoti turimomis
metodikomis.

20. Formuluojant sau keliamus
tikslus pirmiausia turime ţinoti
bent jau aiškią kryptį.
Taškas A
Taškas B

21. Ar turite aiškų tašką B?
Dabar belieka įdarbinti savo vidinius
resursus, kad sugalvotume, kaip nueiti
šią atkarpą.
Daţnai būtent tai ir
reikia padėti
ţmogui suprasti.

22. Katinas Alisai iš stebuklų šalies
pasakė:
-Jei tau nesvarbu, kur eiti –
tiks bet koks kelias, nes vis tiek
kur nors nuves.

23. Nustatyti ir formuluoti
konkretaus kliento tikslus –
vienas didţiausių koučingo
iššūkių.

24. Moters pavyzdys
Ji ieškojo būdų, kaip geriau organizuoti savo
veiklą, gilinosi į santykius su kolegomis,
ieškojo metodų, o dabar...
Ji laiminga, dirbdama kitoje organizacijoje,
nes ankstesnė visiškai neatitiko jos vertybių.

25. Siekių vizualizacija – padėti
susivokti, kokios naujos
situacijos (pokyčio) jis siekia.
Prašoma nupiešti piešinį – savo ateities viziją (piešk,
ko sieki, ... Įsivaizduok, kad jau išsipildė, ko sieki.
Vieneri, dveji metai, nes tolimesnė vizija gali būti
nepriimtina). Svarbu neskubinti kliento.
Visa esmė yra piešinio aptarimas. Ypač svarbu
nekomentuoti jo kokybės.

26. Kai ţmogus galvoja apie
idealus, reikia jį grąţinti į
realybę paprašant
dabartinę situaciją tik šiek
tiek pagerinti:
NE VIDURNAKTIS IR VIDURDIENIS, BET RYTO AUŠRA...

27. Siekių startas – padeda įvertinti savo
gyvenimo ar darbo sritis, kurias norėtume
patobulinti (praktinis darbas).
Santykiai
su
klientais
Santykiai su
kolegomis
Darbo ir
poilsio
santykis
Darbo
atlyginimas
Satykiai su
vadovu
Karjeros ir
tobulėjimo
galimybės

28. Ratą galima vadinti ,,Mano
asmeninis gyvenimas“
Skyrių gali būti, kiek tik norime.
Skyrių pavadinimai atitinkamai gali
skambėti skirtingai.
Rato centre yra 0 - ,,blogiau nebūna“.
Išorėje rato yra 10 - ,,,geriau nebūna“.
Reikia paţymėti, kokia yra situacija brėţiant
lankus rato skiltyse...

29. Analizuojant ir siekiant, kad ratas
,,maţiau bumbsėtų“, siūloma
nubrėţti papildomas linijas –
kurias sritis norėtų patobulinti ir
kiek.
Galima pasirinkti 1 apskritimo dalį.
Ji išskaidoma kaip vėduoklė – į atskiras
,,sudedamąsias“ dalis.
Kiekviena iš jų vėl įvertinama dabartine
situacija, bei perspektyva – TOBULINIMUI.

30. Tikslų transformavimas
reikalingas techniškiems
tikslams perprogramuoti – ne
rezultato siekti, bet išmokti
spręsti problemą.
Kodėl ir šią savaitę nepradėjau daryti rytais
mankštos?
Kodėl vis dar bijau daryti pranešimus prieš
auditoriją?
Kodėl vis dar rūkau kompanijose, nors...

31. 30 m. koučingo patirtį turinti
Jenny Rogers sako, kad
 TIKSLAS
NUKREIPTAS Į IŠMOKIMUS, O NE Į
REZULTATĄ, YRA PRASMINGESNIS,
SVARESNIS IR ILGALAIKIŠKESNIS.
 ,,Kaip
turi keistis pats, kad įgyvendintum
savo sumanymus?“

32. POKYČIŲ DĖŢUTĖ
 Tikslas
padėti numatyti ir suplanuoti
pokyčius.

33. Ką nori pasiekti?
Ką nori nustoti daryti?
Ką nori keisti?
Kokių dalykų nebenori?
Kas kelia
nepasitenkinimą?
Kas blogiausia gali nutikti
įgyvendinus pokyčius?
Kaip tai atsilieps....?
Kokie dalykai tau
padeda?
Kokie dalykai tau trukdo?
Kas tave skatina?
Kas tave stabdo?

34. Padidinamasis stiklas –
metodas, kurio tikslas
padėti atidţiau įsivertinti savo tikslą ir
apgalvoti priemones jam pasiekti.

35. Savarankiškas darbas
namuose:
 Mano
tikslas per artimiausius mėnesius – ...
Ko aš konkrečiai noriu?
Kur ir kaip tai turi įvykti?
Kas pasikeis, kai tai įvyks?
Ko prireiks, kad pasiekčiau
tikslą?
Kas mane parems?

36. Problemos vizualizacija
 Padeda
įvertinti asmeninę įtaką turimai
problemai ir suformuluoti pokyčių gaires.
 Imam
naują lapą (geriau didesnį...)

37. Dalių gali būti daugiau:
Problemą
sudaranti
prieţastis
Problemos
dalis
Įvardiname
problemą
Problemos
sudedamoji

38. Judame toliau:
 Kiekvienas
naujas ratas gali turėti skirtingas
geometrines figūras, kad greičiau
išsiaiškintume, kas svarbiausia...
 Kiekvienos problemos sudedamajai daliai
išvedame spindulius – paaiškinamuosius
sakinius, kurie visi prasideda
,,Aš..........“

39. Tikslų skaidymo metodo pavyzdys
Vyras turėjo siekį, o koučing pokalbiai
jam padėjo atrasti konkrečius veiksmus
– tikslus siekio įgyvendinimui.

40. Siekis - tapti efektyvesniu
vadovu - tapo 4 tikslais
20 proc. darbų
deleguoti kitiems
Pakelti savo
komandos
kvalifikaciją bent 1
srityje
Sutvirtinti
bendradarbiavimą
su ......
Išmokti pasakyti NE

41. Įžvalgos apie tikslus (1):
Remkimės patirtimi nefantazuokime.
Neįsipareigojame veikti ir
nieko nedarome.

42. Įžvalgos apie tikslus (2):
Nepradedame pradėti
(Kennetho McGraw testas
apie Zeigarnik efektą).

43. Įžvalgos apie tikslus (3):
,,Pamenu ilgai kankinausi
svarstydamas kaip
,,konstruosiu šią naują knygą.
Atidėliojau šį reikalą apie
pusmetį. Tačiau vos tik
parašiau kelis pirmus sakinius,
knyga iškart tapo didţiausiu
veiklos prioritetu.“(T. M.)

44. Įžvalgos apie tikslus (4):
 Nori
būti laimingas? O kas laimės tau gali
suteikti jau šiandien realiai?
 Skirkime dėmesio ne tik tam, ką darysiu,
bet ir kaip tai darysiu...
 Nestokokime savikontrolės ir nenuleiskime
rankų sakydami : ,,Ai, velniop... Tiek to, ir
nereikia...“

45. Įžvalgos apie tikslus (5):
Koncentruokitės į procesą, o ne į
galutinį rezultatą (anoniminiai
alkoholikai nori kuo ilgiau negerti,
o ne mesti apskritai...).
Perkelkite dėmesį nuo įtampos dėl
neįveikiamo tikslo prie tarpinių
konkrečių uţduočių...)

46. Visi tikslai yra ko nors didesnio
dalis
 Tikslas
nebus tikslu, jei nebus jo prasmės.
Todėl jie turi būti aiškūs ir konkretūs.
 Taigi, išgirsk save patį.
(Jonathanas Schooleris ir Stephenas Fiore
(1997) atliko tyrimą su paveikslais
(pasirinkimas pagal intuiciją ar su
argumentais – kas labiau patenkinti???)

47. Carlas
Rogersas:
,,Tik priėmęs
save tokį, koks
esu, aš galiu
keistis.“
Aš
Aš
Aš

48. SAVĘS PAŢINIMO SKATINIMO
TECHNIKOS:
 ,,Auditorijos
paprašius , pateikiu
10 patarimų, kaip
padidinti
pardavimus...“
 ,,Girdţiu
-
-
nusivylusius:
Tai nesuveiks...
Nemanau, kad....“
,,Dar nė
nepabandė...“

49. Esminis klausimas po koučingo:
-
Dabar, kai jau ţinai tai apie save, ką
ketini su tuo daryti?
 Vertybių
indentifikavimo metodas –
padeda įsisąmoninti ir tobulėjimui pritaikyti
savo vertybes (savo nuostatų ir elgesio
pagrindą).

50. Surašykite ne mažiau kaip
12 savo vertybių:
Laisvė – vienam
nepriklausomybė,
kitam –
demokratija,
trečiam – kūryba.
Vertybių ţemėlapis – praktinė
uţduotis.

51. Viršuje reikšmingiausia
Apačioje
maţiausiai svarbi
II ţingsnis –
suţymėkite prie
kiekvienos +, jei
vertybė suteikia
jums energijos ir -, jei
ji kelia nerimą, ar
atima energiją.
III ţingsnis – likusias ,,pliusines“
vertybes sureitinguokite.
PATENKINTI REZULTATU?

52. Metodas ,,Vartų sargas“ –
rasti esminius ţmogų
apibūdinančius dalykus,
kurie padėtų jam panaudoti
juos tobulėjimo procese.
Praktinis bandymas ant savo lapo...

53. Surašyti 7-10
dalykų, kurie jus
apibūdina (bet
kokie teiginiai).

54. I vartai: 30 proc. išbraukiam
(2-3) ir ,,atiduodam vartų
sargui – visam gyvenimui jų
atsisakom. Tada praeinam
pirmuosius vartus.

55. II ţingsnis – antri vartai – vėl
netenkate 30 proc. Jus
apibūdinančių dalykų visam
laikui.
III ţingsnis – III vartai – likę 30
proc. Atitenka trečiųjų vartų
sargui – LIEKA 10 proc. – JŪSŲ
savastis.

56. Psicholoas Icekas Ajzenas
tyrinėjo paskatas,
nulemiančias mūsų keitimąsi:
Nuostatos
Gebėjimai
Išorės poveikis
N
•Ar tai man duos naudą?
•Ar aš to noriu?
G
•Ar aš sugebėsiu?
•Ar aš galiu?
Ip
•Ar to reikia?
•Kam to reikia?

57. Pokytis – intencija elgtis kitaip.
- Kokią pokyčio naudą matote pats?
 - Kiek esate tikras dėl savo jėgų?
 - Ar yra kas nors, kas Jus skatina daryti šį
pokytį?



58. Metaforos metodas
skirtas apibūdinti jūsų
savijautą, mintis...
Apibūdink savo metaforą –
pvz. ,,laukiu šviesios dienos...“
Po seka sekantis klausimas –
prašymas pakomentuoti...

59. Stipriųjų pusių indentifikavimo
metodas skirtas įsivertinti
savo stipriąsias savybes.
Dunnigo- Krugerio efektu psichologai vadina
fenomeną, kai talentingas ţmogus nesugeba
įvertinti savo privalumų, nes mano, kad tai savaime
suprantami, todėl verta atsakyti sau į klausimus:

60. -Mano 3 stiprybės?
-Kaip prisidėtum prie
ţmonijos išlikimo, jei tik tu ir
dar 3 ţmonės galėtų tai
padaryti?
-Ko išmokai iš savo
didţiausių pasiekimų?

61. Veidrodis - naujo poţiūrio
perspektyva (pabūti visose
trijose pozicijose).
Stebėtojas
Klientas
,,Ţmogus
problema“

62. ,,Indėlio į problemą“
metodas – įdomus
,,nuolat kaltinantiems
kitus“.
Kiekvieną problemą (100 proc.) – sudaro aplinkos
veiksniai ir jūs pats.
Įsivertinkite problemoje proc. save ir aplinką.

63. II ţingsnis – savo indėlio
vertinimas
 Savo
X proc. nurodykite, kokią dalį turi jūsų
pačių įtaka. Kaip pats prisidėjote prie
situacijos sprendimo. Kiek esate
atsakingas uţ jį?

64. Analitinės psichologijos kūrėjas
Carlas Jungas sakė:
 Kas
mus erzina
kituose, padeda
mums paţinti
patiems save =
 Ką
mes
komentuojame
apie kitus –
geriausiai
apibūdina mus
pačius.
???

65. Visi turime daug
kaukių: darbe,
namie, gatvėj...
Praktinė uţduotis :
< ar >

66. Pesimistas < ar > optimistas
Tylenis < ar > plepys
Lyderis < ar > pasyvusis
Rimtuolis < ar > linksmuolis
Privatus asmuo < ar > viešas asmuo
Gražuolis < ar > ,,bjaurusis ančiukas“...

67. Iš dominuojančiųjų
(didesniųjų):
vertinama iš naujo.
Šį kartą vertina ,,ponas arba ponia
TOBULYBĖ“, todėl kai ką siųskite atostogų.
Tuomet remkitės tuo, kas liko.

68. Daug kas iš jūsų ţino agresyvųjį
,,kodėl?“
 Jis
skatina gintis, bet ir ... kartu mąstyti apie
argumentus...
 ,,5
kodėl?“ metodas padės rasti
pageidaujamo pokyčio motyvus.

69. Psichologiniuose ţurnaluose
yra 3 pagrindiniai paaiškinimai,
kodėl ţmonės bijo paţinti save.
 Teks
keisti nuostatas ir įsitikinimus.
 Teks elgtis ir veikti neįprastai ir
nekomfortiškai.
 Gali kilti nemalonios emocijos.
Norite sau padėt?

70. Philipas Syndey
,,Arba aš rasiu kelią,
arba nutiesiu naują“
SPRENDIMUS SKATINANČIOS
TECHNIKOS REIKALINGOS
VIDINIŲ RESURSŲ PAIEŠKAI, KAD
IR NESĖKMINGOJE SITUACIJOJE
GALĖTUME PLANUOTI
POKYČIUS.

71. PATARIMAI (1):
 TIKSLAS TURI BŪTI POZITYVUS (NORIU MESTI
RŪKYTI – BLOGAI, NORIU PAGERINTI SAVO SAVIJAUTĄ –
GERAI).
 ATSAKYK
Į SAVO PROBLEMOS SITUACIJĄ –
KO NORI VIETOJ PROBLEMOS?
 JEI ŠI PROBLEMA TIKRAI PATI DIDŢIAUSIA –
TAI KAIP IKI ŠIOL SU JA SUSITVARKEI, JEI JI
NEĮVEIKIAMA, TAI KAIP TU DAR GYVAS?
(ŠARŢAVIMAS, PAŢIŪRĖJIMAS IŠ KITOS PUSĖS...)

72. PATARIMAI (2):
Kaip tau tai pavyko, kaip apdovanojai save?
,,Keturių galimybių modelis“ - visų ,,uţ ir prieš“
perpektyvų apmąstymas įvardinant.
,,...mes esame išvystę puikius nenoro paţinti save
įgūdţius.“

73. PASIRINKITE 1 VARIANTĄ TIK
TADA, KAI APTARSITE VISUS
LIKUSIUS.
Keisti
situaciją?
Keisti
save?
Toleruoti
situaciją?
Palikti
situaciją?

74. Sprendimo galimybių poţiūriai:
• Kas
nenaudinga,
turi trūkumų
• Kas
naudinga,
stipru
Idėjos
,,Uţ“
Įdomu
• Ar atsiranda naujų
galimybių ir idėjų?
Idėjos
,,prieš“
Nuojauta
• Dėl ko
dţiaugia
masi ar
nuogąsta
ujama?

75. Harvardo
universitete 2005 m.
grupės mokslininkų
atliktas tyrimas
pavadintas
,,atminties
iškraipymu“
Jei ţmogui liepsite prisiminti 3, o
ne 1patį blogiausią jo
gyvenimo įvykį ar faktą, jis
nekacentuos jų kaip blogiausių,
o tik kaip faktus, kurie jo
nedţiugino...

76. Sprendimų priėmimo klaidos:
•
•
•
•
•
Delsimas
Impulsyvumas
Kontrolės neįvertinimas
Vadovavimasis iškreipta informacija
Neaiškios vertybės (darysiu ,,A“, nors ir labai
nenoriu arba darysiu ,,B“, nes kitas variantas
netiks mano bosui).
Nes koučingas nėra 1 sprendimo paieška – jis
daugelio alternatyvų apmąstymas.

77. Georgea‚s
Bernardas Shaw:
,,Tu matai
dalykus ir klausi
,,Kodėl?“ Aš
svajoju apie
dalykus ir klausiu
,,Kodėl ne?“
KŪRYBIŠKUMĄ SKATINANČIOS
TECHNIKOS – sako, jog nereikia
būti genijum, kad taikytum
kūrybiškus darbo būdus.

78. Metodas ,,kelionė laiku“ Įvairių perspektyvų numatymas iš skirtingų
laiko zonų: išmintingo senolio patarimas,
jaunatviško vaikėzo idėjos, o gal net
penkiamečio ,,filosofija“...

79. Metodas ,,Anapus
savęs“, kai savo
problemą
perkeltine prasme
,,įduodame“
ţmogui, turinčiam
didesnę uţ mus
patirtį ir aptariame
jo poziciją.

80. ,,Jokių taisyklių, jokių
pasekmių“ metodas
padeda išlaisvinti
vertingas mintis.
Jei turėtum tiek energijos, kad
galėtum iš tikrųjų nuversti kalnus,
ką darytum šioje situacijoje...

81. Šešios mąstymo skrybėlės:
 Balta
– vardijami faktai ir įvykiai.
 Raudona – įvardijami jausmai, emocijos.
 Juoda – numatoma idėjų rizika ir sunkumai.
 Geltona – pozityvi ir optimistinė perspektyva.
 Ţalia – įvardijamos kūrybiškos idėjos ir
neįprasti alternatyvūs sprendimai.
 Mėlyna – paţvelgimas į viską iš viršaus.
(galima naudoti ne visas, bet negalima tik 1)

82. Lotoso ţiedas (autorius Yasuo Matsumura)
Centre – esminė problema
...kituose languose
surašomi susiję dalykai...
planavimas
vadovavimas
...
...

83. Gali būti ne 4, o 8 langeliai aplink
teiginį ar problemą.
Kitas ţingsnis – toliau dėliojamas
ţiedas.
...kiti susiję dalykai...
dienotvarkė
Planavimas
...
...

84. Įţvalgos apie kliento
kūrybiško mąstymo
skatinimą (1):



Kūrybiškos idėjos kyla tada, kai pavyksta
sujungti iš paţiūros visiškai priešingas idėjas
(daikt., veiksm., būdv.).
,,Išlipk iš dėţės“ (eksperimentu įrodyta, kad
geresni rezultatai - ???) – keisk vietą.
Fizinė padėtis – (neplanuotai vaikštant, vilkint
baltą paltą – įrodyta eksperimentais).
EKSPERIMENTUOKITE...

85. Bernardas Berensonas
,,Stebuklai nutinka tiems, kas
jais tiki.“
Todėl tikslinga keisti ribojančias nuostatas ir
įsitikinimus.
Ne pasaulis ir ne aplinka kalta, kad mums
nesiseka.

86. Mūsų tobulėjimą riboja
mūsų pačių poţiūris į save ir
į mus supančią aplinką.
 ,,...supratę,
kad jie patys sau yra barjeras,
klientai imdavosi realių pokyčių.“
 ,,Ţmogų stabdė jo paties įsitikinimai.“

87. Penkios akys – savo nuostatų
pervertinimas.
Surink
faktus
Parodyk
pokytį
Įvertink
nematomą
Atskleisk
jausmus
Perţvelk
taisykles

88. Etiketės – ne maţiau 10
apibūdinimų.
 Surūšiuojamos
į pozityvias ir negatyvias,
 Jos įvertinimos pagal teisingumą.
 Ką norėtų išmesti ir kaip tai padarytų...
 IŠMESKITE
,,visada“.
nuolatinius ,,niekada“ arba

89. Mano
įsiparei
gojima
s
keistis
Ką
darau,
kad
nevyk
dau
šio
įsiparei
gojimo
.
Ko
baimin
uosi,
kad
pradė
čiau
elgtis
atvirkš
čiai.
Kas
labiaus
iai
man
kelia
nerimą
, ką
noriu
išsaug
oti?
Imunitetas
pokyčiams
(Harvardo prof.
Robertas
Keganas ir Lisa
Laskow Lahey)

90. Įjunkite savo vidinį kritiką sau
pačiam. Metodas ABCDE
A–
aktyvuojantis
įvykis
Cpasekmės
E – efektyvūs
veiksmai
B - nuostata
D – diskusija

91. ,,Uţ“ ir ,,prieš“ – nuostatų
,,inventorizacija“
 Baimę
maţina klausimo ,,kodėl“
perfrazavimas į ,,dėl ko“, bei
rekomendavimas NESITEISINTI.
 Problemos čia ir dabar – pasitikrinimas iš
kur problema – ateities ar praeities – o kas
yra dabartyje.
 NIEKAS
KITAS ŢMOGAUS NEPAKEIS, TIK JIS
PATS (jei to norės bei ţinos, kaip ir kodėl).

92. Mus riboja mūsų nuostatos



Nuostatos – tai daugybės mūsų pačių sau
papasakotų istorijų, kuriomis esame įtikėję,
rinkinys.
Taigi, grįţkime prie savo seno ţurnalų staliuko –
kompiuterio – galvosenos – ir perţiūrėję
atidţiai, pasidarykime tvarką – IŠMESKIME
SENIENAS.
Pavyzdţiai su Bienale ir nuobodţia uţduotimi
(1 ir 20 dolerių), aukštosiomis mokyklomis.

93. Leonas Festingeris (1957m.)
tai pavadino fenomenu, nes
ţmonės, patyrę diskomfortą
ir, siekdami jo išvengti,
papasakoja sau naują
,,tiesą”, kuri padeda
uţglaistyti šį neatitikimą.
Tai apsaugo mus, bet neleidţia tobulėti.

94. Darbo praradimas,
santykių iširimas, konfliktai
su kolegomis, savigrauţa –
neleidţia mums judėti į
priekį.
Nesėkmė yra faktas, kuris tapo istorija ir reikia su juo
,,susidraugauti”, atsakant sau ,,ko mane pamokė ši
nesėkmė?”

95. Suklydę – turit puikią progą –
mokytis, o ne liūdėti.
Veiksmų dėžutė
Ko nedariau iki šiol, bet
turėčiau pradėti daryti?
Kas veikia gerai ir aš privalau
tai tęsti?
Ko nedariau iki šiol, bet
turėčiau rimtai tai
apsvarstyti?
Kas neveikia ir aš turiu nustoti
tai daryti?

96. Plėskite savo komforto zonas
Prieš
kolegas
Ten, kur gerai
ţinoma vieta ir
ţmonės – ne
profesionalai
Tik tarp
draugų ir
artimųjų
Nekalbu
viešai

97. Kiek esu įsipareigojęs?
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
Jokiais būdais to nedarysiu.
Nemanau, kad tai įmanoma padaryti.
Nemanau, kad noriu tai daryti.
Jaučiu, kad man reikia tai daryti.
Man tai yra gana svarbu.
Man tai yra labai svarbu.
Tai yra vienas mano prioritetų.
Tai mano prioritetas numeris vienas.
Esu pasiruošęs įdėti į tai visas pastangas.
Aš tai padarysiu – nesvarbu, kiek man tai
kainuos.

98. JOHNO WHITMORE GROW - 4
ETAPŲ MODELIS
 TIKSLAS
(GOALS)
 APLINKYBĖS (REALITY)
 GALIMYBĖS IR SPRENDIMAI (OPTIONS)
 ATSAKOMYBĖ (WILL/WRAP UP)
 PRIEŠ
SEANSĄ REIKIA ĮVERTINTI SAVO
NERIMASTINGUMO LYGĮ (1-10). Jei
daugiau nei 4, reikia susitvarkyti su nerimu
pirmiausia.

99. Koučingo procesas - tarsi
daugiasluoksnis pyragas, kuris
gerai iškepa tik tuomet, jei
nėra nuolat atidarinėjamos
orkaitės durelės.

100. Mąstytojas Eckhartas Tolle
sako, kad
 tikroji
problema yra ne situacija, kurioje
atsidūrėme, o mūsų mintys apie šią
situaciją (2005).
 kai kurioms ,,problemoms” mes tiesiog
švaistome savo energiją.
 ir vis dėl to: renkite supervizijas sau – patys
klauskite ir atsakykite.

101. Geriausia ir svarbiauisa
koučingo technika – esate jūs
pats.
 Stebėkite
save. Tai jūs įkvepiate savo
pašnekovą, kuriate ryšį su juo.
Dalindamiesi savo patirtimi, jūs
apgaubiate jį savo dėmesiu ir rūpesčiu.
Savo tobulėjimui naudokite tą ryšį, nes jis
svarbiausias tarp ţmonių (A.d.S.E.)

102. Pabaigai – įsivaizduokte sausainį,
kurio viduje yra ateitį nuspėjantis
raštelis...
Jau?
Perlauţkite sausainį ir perskaitykite.
- Nepatiko?
- Imkite kitą sausainį.
- SĖKMĖS...