Dr. Eglė Pranckūnienė. Projekto personalo mokymai

1. Projekto personalo mokymai
Vilnius , 2019 10 03

2. Dienos planas
• 10:00 – apšilimas, įžanga, projekto naujienos
Dr. R. Dukynaitės paskaita apie PISA naujienas
• 12:00 – 13:00 Pietūs
• 13:00 – 14:00 Tarptautinės švietimo tyrimų ir švietimo lyderystės
tendencijos:
Jolita Butkienė. Naujienos iš Pasaulinio švietimo lyderystės
simpoziumo (World Education Leadership Symposium, Zug)
Eglė Pranckūnienė. Švietimo ir švietimo tyrimų tendencijos
(ECER‘2019, Hamburgas)
• 14:00 – 15:00 Projekto reikalų aptarimas grupėse

3. Artimiausi įvykiai
• Spalio 10 d. LL alumnų renginys, skirtas ikimokykliniam ugdymui
Kaišiadoryse;
• Spalio 28-29 d. II srauto bendradarbiavimo renginiai Vakarų Lietuvoje;
• Lapkričio 27 d. II srauto KKV mokymai Palangoje
• Lapkričio 28 d. Vakarų Lietuvos regioninis forumas Palangoje
• Lapkričio 13 d. III srauto KKV mokymai
• 2020 m. kovo 19 d. Nacionalinis švietimo lyderystės forumas

4. Pietų pertrauka

5. Apie ECER (European Conference on
Educational Research)
• Didžiausia Europos švietimo tyrėjų konferencija
• Konferencijos vyksta kasmet nuo 1992 m.
• Konferencijas organizuoja EERA – Europos švietimo tyrėjų
asociacija;
• LETA – Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija (prezidentė –
prof. L.Rupšienė) yra EERA narė. 2019 10 11-12 vyks metinė
LETA konferencija Kaune.
• ECER konferencijoje vyksta 33 paralelinės konferencijos
atskiruose tinkluose, tyrėjai pasirenka, kokiame tinkle dalyvauti;
• Plenariniai pranešimai susiję su konferencijos tema

6. Tinklai
1. Professional Learning and
Development
2. VETNET
3. Curriculum Innovation
4. Inclusive ducation
5. Children and Youth at Risk and
Urban Education
6. Open learning: media,
environment, culture;
7. Social justice
8. Health and well being
9. Assessment, evaluation, testing...
10. Teacher education research
11. Educational Improvement and
Quality Assurance
12. LISnet
13. Philosophy of education
14. Communities, Families and
schooling
15. Research on partnerships
16. ICT in Education and Training
17. Histories of Education
18. Sport pedagogy
19. Ethnography
20. Innovative intercultural
learning environments
21. Higher Education
22. Policy Studies and politics of
education
23. Math education
24. Children‘s rights
25. Educational leadership
26. Didactics- learning and
teaching
27. Sociologies of education
28. Arts education
29. Environmental and
sustainability education
30. Led- Language and education
31. Organization education
32. Gendre and education

7. ECER‘2019 tema - „Švietimas rizikos eroje:
švietimo tyrimų reikšmė ateičiai“
• Šiandieninis pasaulis – nestabilus, rizikingas;
• Įprastos naujienos žiniasklaidoje: karai, prievarta, ekologinės katastrofos, politinė, ekonominė
krizė, darbo rinkos sukrėtimai, auganti socialinė nelygybė, migracija, skirtis tarp duodančių ir
imančių pasaulio regionų.
• Nuolat kvestionuojama tai, kas buvo įprasta ir stabilu: socialinė įtrauktis, politinis stabilumas,
ilgametė taika....
• Europietiškas politinis, ekonominis, socialinis modelis prarado pamatus, nebėra stabilus;
• Nesaugumas, netikrumas persismelkęs į asmeninį , šeimų gyvenimą, socialinius tinklus;
• Kaip švietimo sistemos, mokyklos turėtų parengti jaunimą įveikti šiuos iššūkius?
• Kaip veikti neapibrėžtumo, nežinios sąlygomis, kai nežinome kokių gebėjimų reikės jaunajai
kartai ateityje?
• Kaip švietimo sistemos, veikdamos neapibrėžtumo sąlygomis, turėtų išlaikyti stabilumą, perteikti
jaunimui stabilų vertybinį pagrindą?
• Kokius pažadus jaunajai kartai galime prisiimti ir ištesėti?
• Koks yra švietimo ir švietimo tyrimų vaidmuo sprendžiant dabarties problemas ir kuriant tvarų,
taikų, įtraukų, lygias galimybes užtikrinantį ateities pasaulį?

8. Heila Lotz-Sisitka: Švietimo tyrimų atsakas į
dehumanizavimo tendencijas rizikos kontekste
• Daug diskusijų apie švietimo paskirtį išgyvenant nuolatines sistemines nesėkmes,
riziką ir toksišką egzistavimą;
• Diskutuojami klausimai:
- kaip ir ko mokyti netikrumo, rizikos sąlygomis?
- ar švietimas turi prisitaikyti ir veikti toksiškomis sąlygomis, o gal švietimo vaidmuo
pasipriešinti šiai aplinkai ir atkurti „normalų gyvenimą“?
- kas yra „ gražioji švietimo rizika – t.y. grįžimas nuo mokymosi link mokymo,
vartotojiško požiūrio į mokymąsi ir mokyklą atsisakymas (G.Bietsa)
- ar švietimas yra „visuomeninis gėris“ per se, ar yra tik skirtas visuomeniniam gėriui?
(UNESCO, 2015) ?
• Dehumanizavimo tendencijos:
- Veikimas vardan „gėrio“ panaudojant galią ir prievartą, neigiant meilės ir
solidarumo nuostatas;
- Žmones žeminančios viešojo gėrio perskirstymo procedūros;
- Automatizuoti procesai, išstumiantys žmogaus veiklą ir mąstymą.
• Švietimo tyrimuose dehumanizavimo tendencijos dar nepakankamai įžvelgiamos.
Švietimas, permąstydamas šias tendencijas, turi būti pajėgus tam pasipriešinti ir
aktyviau pertvarkyti ugdymo turinį, mokymo ir mokymosi procesą, atsigręžiant į
egzistencinius žmogaus gyvenimo klausimus.

9. Dirk Van Damme (EPBO, Švietimo inovacijų ir matavimų
departamento vadovas )
• Jau keletą amžių mokyklos buvo „žinių tvirtovės“, kuriose buvo
remiamasi per ilgus metus sukauptomis žiniomis, perduodamomis iš
kartos į kartą;
• Mokytojų profesinės žinios, kuriomis jie grindžia savo darbą,
sukaupiamos per asmeninę patirtį, su kuria jie susitapatina ir tik patys
supranta;
• Šiuolaikinės psichologijos, pedagogikos žinios sunkiai prasiskverbia į
mokytojų praktiką, jiems didesnę įtaką turi ne mokslu , o tam tikra
ideologija ar prielaidomis grindžiamos žinios, pvz. Reformpädagogik,
skleidžiamos per įvairius naujus švietimo judėjimus, kurie darosi vis
populiaresni;
• Švietimo tyrimų sritys plečiasi, sukaupiama daug vertingų duomenų, jie
yra vis lengviau prieinami, bet jie netampa ugdymo inovacijų ar
švietimo politikos pagrindu, švietimo bendruomenės ir švietimo
politikų pasirengimas ir noras keisti praktiką remiantis mokslo
žiniomis vis dar yra problemiškas.

10. Šiandien švietimo politikai ir praktikai verkiant reikia atnaujinti
profesinių žinių bagažą. Didelė dalis žinojimo, kuriuo grindžiama
šiandienė švietimo praktika ir politika yra stipriai pasenusi,
ar net klaidinga.
Keturios švietimo atsinaujinimo rizikos:
1) veiksmingumo rizika: didelė ugdymo praktikos dalis mokyklose
neveda link tvarių rezultatų;
2) lygių galimybių rizika: ugdymo praktika orientuojasi į vidutinį mokinį
ir netarnauja nei mokymosi sunkumų turinčiam, nei itin gabiam;
3) produktyvumo rizika: daugelyje šalių švietimo išlaidos vienam
mokiniui auga, tačiau ugdymo kokybė ir mokymosi pažanga stringa;
4) inovatyvumo rizika: švietimas vangiai reaguoja į dirbtinio intelekto
amžių ir per lėtai keičia savo modus operandi.
Pagrindinis klausimas: ar ugdymo mokslas, turėdamas didelį kiekį
naujo žinojimo iš neuro mokslų, kognityvinės psichologijos ir kitų sričių,
gali „sukrėsti“ šiuolaikinio švietimo žiniją, kelti jo atsparumą
šiandieninio pasaulio iššūkiams ir pagerinti mokymosi galimybes
visiems mokiniams ?

11. Arjen Wals. Ar švietimas turi ir gali
išgelbėti planetą?
• Kam šiandien tarnauja švietimas? Koks švietimas turėtų tarnauti
žmonėms, mūsų planetai, o ne tik ekonominiams interesams? Kaip
turėtų atrodyti toks švietimas?
Švietimo sistema turėtų atsiliepti, prisiimti atsakomybę ir
transformuotis, atsižvelgiant į globalius tvarumo iššūkius
Tvarumo idėja – tai ne dar viena tema ir taip perkrautoje mokyklų
programoje. Tai yra nuolatinis ieškojimas , kaip gyventi prasmingiau,
sveikiau, paprasčiau, saugiau, išsaugant žemę ateinančioms kartoms.
• Kaip tai padaryti?
- „santykių“ pedagogika, kuriant ryšius, tarp žmonių, vietovių, kitų
gyvų būtybių;
- tokia pedagogika kviečia remtis vertybėmis ir etika, skirtybių
pripažinimu, bet ir griežta kritika tų sistemų ir struktūrų, kurios
pažeidžia gyvenimo tvarumą;

12. • Visame pasaulyje yra daugybė pavyzdžių, kur visų lygių ir
tipų mokyklos pertvarko ugdymą šia linkme:
- pertvaromi mokyklų pastatai ir mokymosi erdvės;
- statomi tiltai tarp mokyklų ir bendruomenių;
- stiprinamas pilietinis ugdymas;
- mokyklos taupiau naudoja energiją, maistą, vandenį;
- mokiniai įtraukiami į sprendimų priėmimą, ugdymo
programų kūrimą;
- derinamos įvairios mokymosi formos ir būdai ;
- lokalesnis ugdymo turinio kūrimas, egzistencinių
klausimų svarba ir sprendimas;
- didesnė mokyklų autonomija, kurioje yra erdvės
tyrinėjimui, empatijai, konkretiems, prasmingiems
darbams, jungiant lokalų ir globalų pasaulį.

13. Mokymąsi skatinantis neapibrėžtumas
„Bildung“ sampratos kontekste
• Neapibrėžtumas yra nuolatinė mokytojo darbo dalis.
• J.Dewey ir kitų autorių (Combe and Gebhard, 2012) patyriminio ugdymo idėja
remiasi tuo, kad mokytojai turi nuolat kurti neapibrėžtumo situacijas mokiniams,
keldami klausimus, išmušdami juos iš komforto zonos.
• Tokios provokacijos ir krizės paskatina mokytis, iškeliant neatitikimus, skirtumus, o
tai labiausiai sužadina susidomėjimą ir patraukia dėmesį.
• Šia prasme mokytojų nevargina neapibrėžtumas, o netgi atvirkščiai: jie privalo
mokiniams sukelti neapibrėžtumą, susierzinimą, krizę, ir kuo jiems tai labiau
pavyks, tuo mokiniai ims užduoti daugiau gerų klausimų ir prasidės gilesnis
mokymosi procesas.
• Toks mokymasis nėra paviršutiniškas, jis supurto įsišaknijusius mąstymo modelius
ir priverčia plačiau mąstyti.
• Vokiečių tradicijoje tai vadinama „Bildung“ . Mokytojai nebėra dalyko „sargai“,
žinantys visus atsakymus, bet keliantys klausimus, neturinčius teisingų atsakymų.
• Mokytojai turėtų būti itin jautrūs mokinių skirtingam mąstymui bei požiūriui į
skirtingus mokomuosius dalykus. Jie turi gebėti statyti tiltus tarp mokinius
erzinančio ugdymo turinio ir laisvo mokinių mąstymo sukuriant laisvo dialogo
atmosferą.
• Mokytojams reikia mokytis „situacinio kūrybiškumo“ ir gebėjimo susidoroti su
neapibrėžtomis situacijomis.

14. Mokytojų profesinis augimas: praktikos
ir politikos tendencijos
• Mokytojų klausimas – didžiausias Europos šalių švietimo rūpestis.
• Daugelyje šalių tėra nustatomi minimalūs reikalavimai mokytojų
kompetencijoms. Daugelyje šalių nėra apgalvota mokytojo karjeros sistema.
• Dėl to profesinis augimas tėra asmeninės atsakomybės klausimas, mažai
susijęs su kasdieniu mokytojo darbu.
• Daugelyje šalių mokytojai daug mokosi, įgyja naujų gebėjimų ir kompetencijų,
tačiau neturi pakankamai erdvės tai panaudoti, nes karjeros galimybės yra
labai ribotos.
• Profesinio augimo galimybės galėtų tapti mokytojo profesijos išskirtinumu,
tačiau reikia, kad mokytojo profesija būtų suvokiama kaip dinamiška, turinti
įvairių galimybių, aiškią lūkesčių ir pripažinimo sistemą.
• Nyderlanduose, išgyvenant mokytojų profesijos krizę, po ilgų diskusijų
nutarta permąstyti mokytojo profesiją, išplėsti požiūrį ir numatyti naujus
vaidmenis, pvz. ne tik mokinių mokymosi „ekspertas“, bet ir mokymo ir
mokymosi programų, patirčių kūrėjas, mokymo ir mokymosi organizatorius,
kolegų mokymosi organizatorius.
• Modelis apima ir skirtingus vaidmenis, ir skirtingus patirties lygmenis,
modelis padeda susikalbėti mokytojams, mokyklų vadovams, mokytojų
rengėjams. Pagrindinis akcentas – mokytojo profesijos įvairiapusiškumas,
galimybių turtingumas.
• Modelio tikslas – didinti mokytojo profesijos patrauklumą, kurti erdvę
susikalbėjimui ir lūkesčių suderinimui.
•

15. Kas svarbu LL3
Profesinio kapitalo stiprinimo „dienotvarkė“; Mokytojai, mokyklų vadovai – švietimo kūrėjai, o ne
reglamentų, procedūrų vykdytojai;
Švietimo prasmė ir pagrindas – ne siauri ekonominiai interesai, o egzistenciniai žmogaus gyvenimo
klausimai, atsakomybė už žmonijos ateitį.
Grįžimas prie esminių žmogaus gyvenimo vertybių;
„Santykių“ pedagogika
Švietimo kontekstualumas,
Savivaldybė kaip lokalaus ugdymo turinio kūrėja
Nyksta tradicinės švietimo praktikų profesinio mokymosi formos.
Atsižvelgiama į mokyklos kontekstą , individualius poreikius, vyrauja tyrimais grindžiamos
praktikos: veiklos tyrimas, pamokos studija, ilgalaikis mokymasis, mentorystė, įvairios kolegų
tarpusavio pagalbos ir mokymosi formos.
Patyrę mokytojai ir vadovai – aktyvūs mokytojų ir vadovų rengimo dalyviai
Švietimo tyrimų ir praktikos dermė: „vietiniai“ tyrėjai Švedijos savivaldybėse, mokytojų, vadovų
tiriamosios veiklos skatinimas