Švietimo ir mokslo viceministro V.Bacio pranešimas
•Als PPT, PDF herunterladen•
0 gefällt mir•876 views
![Švietimo politikos kontekstas ,[object Object],[object Object],[object Object],[object Object]]()
Empfohlen
Empfohlen
Weitere ähnliche Inhalte
Ähnlich wie Švietimo ir mokslo viceministro V.Bacio pranešimas
Ähnlich wie Švietimo ir mokslo viceministro V.Bacio pranešimas (20)
Mehr von Lyderių laikas
Mehr von Lyderių laikas (20)
Švietimo ir mokslo viceministro V.Bacio pranešimas
- 1. Švietimo politikos prioritetai: vidurinio ugdymo atnaujinimo tikslai, palankios mokymosi aplinkos kūrimas ir ES SF projektų indėlis Vaidas Bacys Švietimo ir mokslo vice ministras
- 3. ES 2020 strategijos pagrindiniai siekiai 40 proc. Turinčių aukštąjį arba jam prilygstamą išsilavinimą didinimo rodiklis, % 30-34 m. grupėje 10 proc. Įgijusių tik pagrindinį išsilavinimą ir toliau nebesimokančių mažinimo rodiklis, % 18-24 m. grupėje 3 proc. Investicijų į MTEP (mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą) didinimas, % BVP ES 2020 siekiai Rodikliai
- 4. Lietuva aplenkė ES būklę 15 metų į priekį (dar 2005 m. pasiekėme ES tik 2020 metams numatytą lygį) Šaltinis: EUROSTAT 2010 m. Lietuvos duomenys: Statistikos departamentas
- 5. Kaime jaunimas labiau linkęs nutraukti mokytis 18-24 m. jaunimo, kuris nėra įgijęs vidurinio (ISCED 3) išsilavinimo ir nesimoko, dalis (%) pagal gyvenamąją vietovę Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV
- 6. Vaikinai labiau linkę anksti nustoti mokytis 18-24 m. jaunimo, kuris nėra įgijęs vidurinio (ISCED 3) išsilavinimo ir nesimoko, dalis (%) pagal lytį Šaltinis: EUROSTAT Merginos Vaikinai
- 22. Švietimo lygmenys, įgyvendinantys ugdymo turinio procesą Ugdymo turin i o procesas Švietimo ir mokslo ministerija Savivaldybė (steigėjas) Mokyklos bendruomenė Mokytojas
Hinweis der Redaktion
- Europos Sąjungos strategija 2020 numato 3 pagrindinius švietimo ir mokslo srities siekinius, kuriems Lietuva įsipareigojo įvairiai.
- Besikeičiantys visuomenės poreikiai. Gyvename socialinės ir ekonominės kaitos, naujų iššūkių amžiuje (laike), kuris kelia naujus reikalavimus jauniems žmonėms, o kartu ir juos ugdančiai švietimo sistemai. Ugdymo turinys turi atspindėti pokyčius visuomenėje, ekonomikoje ir paties ugdymo proceso mokykloje kaitą. Ugdymo proceso kaita. Vis didesnis dėmesys skiriamas individualizavimui ir diferencijavimui. Atnaujintų programų tikslas ne vien pagilinti ir praplėsti žinias, gebėjimus bei kompetencijas pasirinktose mokinių srityse, bet ir pasirengti ir tolesniam mokymuisi.
- Atnaujintose programose aprašytos šiuolaikiniam žmogui reikalingos kompetencijos (žinios, gebėjimai ir nuostatos). Kompetencijų sąrašas papildytas nauja kultūrine kompetencija (jos nebuvo pagrindiniame ugdyme): mokinys yra sąmoningas, atsakingas ir kūrybingas kultūros procesų dalyvis, puoselėjantis artimiausios aplinkos, šalies tautinę ir demokratinę kultūrą, pasaulio paveldą. TIES PASKUTINIU PUNKTU VERTA PRIMINTI, KAD ŠMM KELIA UŽDUOTĮ MOKYKLAI “KIEKVIENO MOKINIO SĖKMĖ”, KURI GALI BŪTI LABAI ĮVAIRI – VERTINAME NE VIEN PAŽYMIAIS.
- Lietuvių kalbos programa kėlė daug diskusijų, buvo parengti keli variantai. Nenuostabu, nes yra daug puikų mokytojų, specialistų, kurie turi savo turtinga praktika ir patirtimi pagrįstą požiūrį, nuomonę. Ilgiausiai buvo ieškoma kompromiso dėl lietuvių kalbos ir literatūros programos , kai tuo tarpu kitos programos buvo jau suderintos ir laukė galutinio patvirtinimo.
- Taip pat buvo parengti keli programos variantai, dėl kurių diskuota.
- Daugiau dėmesio skiriama praktikos darbams, žinių taikymui. Mokyklų modernizavimui – gamtos mokslų kabinetų modernizavimui skiriama apie 80 mln. Lt ES lėšų – atnaujinama maždaug 400 mokyklų kabinetai.
- Pavyzdžiui, kūno kultūros pamokose atsisakyta pratimo “šuolis per ožį”.
- Reikia ne konkuruoti dėl MK, o daryti sprendimus, kurie pasitarnautų bendram tikslui: Pakviesti savivaldybės teritorijoje esančias profesines mokyklas kartu su bendrojo ugdymo mokyklomis kartu ieškoti bendrų jungčių, mokymosi galimybių įvairovės ir bendradarbiavimo modelių, prioritetu iškeliant mokinį, jo poreikius, galimybes.
- Švietimo įstatymas įtvirtina šiuolaikinę plačią ugdymo turinio sampratą , pagal kurią ugdymo turiniui priskiriama visa, kas turi įtakos vaiko ugdymui(si): jau turima patirtis, mokymo(si) strategijos ir metodai, vertinimo būdai ugdymo procese ir, mokymo(si) priemonės ir aplinka, klasės klimatas . Šiomis nuostatomis vadovaujanti buvo atnaujintos VUBP ir taip pat bus peržiūrimi kiti teisės aktai
- Patvirtintoje benrdrojo goje