Diese Präsentation wurde erfolgreich gemeldet.
Wir verwenden Ihre LinkedIn Profilangaben und Informationen zu Ihren Aktivitäten, um Anzeigen zu personalisieren und Ihnen relevantere Inhalte anzuzeigen. Sie können Ihre Anzeigeneinstellungen jederzeit ändern.

Būsto įperkamumo indeksas ir nekilnojamo turto rinkos perspektyvos, 2013 03 14

1.998 Aufrufe

Veröffentlicht am

Veröffentlicht in: Wirtschaft & Finanzen
  • Als Erste(r) kommentieren

Būsto įperkamumo indeksas ir nekilnojamo turto rinkos perspektyvos, 2013 03 14

  1. 1. Būsto įperkamumo indeksas ir nekilnojamoturto rinkos perspektyvosNerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistasVaiva Šečkutė, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė© Swedbank
  2. 2. Turinys• Kaip keitėsi butų įperkamumas Baltijos šalių sostinėse?• Kodėl Vilniuje įperkamumas išaugo daugiausiai?• Kodėl Vilniuje krito butų kainos?• Kokio ploto butus įperkame?• Butų įperkamumas kituose Lietuvos miestuose• Kaip keitėsi nuomos pajamingumas?• Kokio pokyčių galima tikėtis nekilnojamo turto rinkoje dėl renovacijos?© Swedbank
  3. 3. Indeksas parodo, kiek esamas atlyginimas skiriasi nuopakankamo• Indeksas = 100 – atlyginimas pakankamas (įmoka už būsto paskolą sudaro 30 proc. namų ūkio atlyginimo);• Indeksas > 100 – namų ūkio atlyginimai yra didesni nei pakankami;• Indeksas < 100 – namų ūkio atlyginimai yra mažesni nei pakankami;• Indeksas įvertina palūkanas, butų kainas ir atlyginimus (didesnės palūkanos ir butų kainos mažina indeksą; didesnis atlyginimas – didina ir atvirkščiai). „Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas Baltijos šalims įvertina namų ūkio, kurio atlyginimas lygus 1,5 vidutinio neto (atskaičius mokesčius) atlyginimo, galimybes įsigyti 55 kvadratinių metrų butą sostinėje tuometinėmis vidutinėmis palūkanomis (apimančiomis ir kitus su būsto paskola susijusius mokesčius) pasiskolinant 85 proc. būsto vertės ir paskolą atiduodant per 30 metų.© Swedbank
  4. 4. Įperkamumas Vilniuje padvigubėjo Būsto įperkam um o indeksas 190 179.5 180 170 171.8 160 156.7 150 156.4 140 130 127.8 120 110 Talinas 100 90 Ry ga 80 Vilnius 70 60 50 40 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 Šaltiniai: Nacionaliniai centriniai bankai, ECB, šalių statistikos departamentai, Registrų centras, Latv ijos žemės tarny ba ir Nacionalinis nekilnojamojo turto kadastras,Estijos žemės v aldy ba, Swedbank.• Vilniuje įperkamumas išaugo 14,7, Taline – 8,6, Rygoje – 5 punktais. © Swedbank
  5. 5. Vilnius išsiskyrė kainų ir žymiu palūkanų kritimu Palūkanų normos8.0%7.5% 7.8% • Lietuvoje palūkanos mažiausios Baltijos7.0% šalyse pirmą kartą nuo 2008 m. pab. 6.5%6.5% • Sumažėjo marža6.0% 6.4%5.5%5.0%4.5%4.0%3.5% 3.36%3.0% Estija Latv ija Lietuv a 2.81%2.5% 2.71% 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 Šaltinis: šalių centriniai bankai, ECB Buto kaina už kv. m. • Sandorių skaičius per metus išaugo 11,51,8001,700 1,671 EUR proc., o kainos – sumažėjo 4,7 proc. 1,657 EUR1,600 1,541 EUR • Išaugo pasiūla (2012 m. baigtų statyti butų1,5001,400 skaičius Vilniuje 1,9 tūkst. – 2,2 k. daugiau1,300 nei 2011 m.); šiemet pasiūla toliau augs1,200 1,127 EUR bet turėtų sustiprėti ir paklausa – tikimasi1,100 stabilių kainų1,000 1,069 EUR 900 • Paklausą didins išaugęs įperkamumas, 800 786 EUR žemos palūkanos, pradėję augti realūs 700 Talinas Ry ga Vilnius atlyginimai 600 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012Šaltinis: Registrų centras, Latv ijos žemės tarny ba ir Nacionalinisnekilnojamojo turto kadastras,Estijos žemės v aldy ba, Swedbank© Swedbank
  6. 6. Vilniečiai gali įpirkti mažiausio ploto butus 5000 4,533 Lt 4,283 Lt 4,247 Lt 4500 4000 3,395 Lt 3500 Esamas namų ūkio atly ginimas 2,926 Lt 2,984 Lt 3000 2,493 Lt 2,336 Lt Pakankamas atly ginimas 55 2500 kv . m.butui 2000 1,867 Lt Pakankamas atly ginimas 100 1500 kv . m.butui 1000 500 0 Talinas Ry ga Vilnius Šaltiniai: šalių statistikos departamentai, Registrų centras, Latv ijos žemės tarny ba ir Nacionalinis nekilnojamojo turto kadastras,Estijos žemės v aldy ba• Namų ūkis Vilniuje įperka iki 70,3 (+8,1), Rygoje – iki 86,2 (+2,8), Taline – iki 94,5 (+4,7) kv. m. ploto butą.• Vilniečiai pradiniam įnašui taupo 2 m. ir 10 mėn. (-2 mėn. ir 3 sav.), Rygos gyventojai – 2 m. ir 1,5 mėn. (-1 mėn.), Talino – 2 m. 1 mėn. (-1 mėn.)• Mėnesinei įmokai vilniečiai turi skirti 23,5%, Rygos gyventojai 19,2%, Talino – 17,5% namų ūkio pajamų.• Vilniečiai butų nebeįpirktų arba paskolai dengti tektų daugiau nei 30% namų ūkio pajamų, jei palūkanos išaugtų iki 4,7% (dabar 2,7%), Rygoje – palūkanos turėtų pakilti iki 7,4% (3,4%), Taline – iki 7,6% (2,8%) arba butų kainos padidėtų atitinkamai 27,8 proc., 56,7 proc. 71,8 proc. © Swedbank
  7. 7. Būsto įperkamumas Lietuvos miestuose Būsto įperkamumo indeksas Taupymo laikas Aly tus 384.8 Aly tus 11.3 Panev ėžy s 291.6 Panev ėžy s 14.9 Šiauliai 246.8 Šiauliai 17.6 Kaunas 205.9 Kaunas 21.1 Klaipėda 166.7 Klaipėda 26.1 Vilnius 127.8 Vilnius 34.0 Druskninkai 121.1 Druskninkai 35.9 Palanga 94.3 Palanga 46.1 Neringa 53.0 Neringa 82.0 0.0 50.0 100.0 150.0 200.0 250.0 300.0 350.0 400.0 450.0 0.0 10.0 20.0 30.0 40.0 50.0 60.0 70.0 80.0 90.0© Swedbank
  8. 8. Nuomos pajamingumas ir renovacijosįtaka būstų rinkai© Swedbank
  9. 9. Nuomos pajamingumas išlieka žemiau istorinio vidurkio Vilnius Nuomos pajamingumas, % 11% Kaunas 10% 9% Vilnius senamiestis 8% Klaipėda 7% 6.4% 6% 6.2% Vilnius 5.8% (v idutinis) 5% 5.2% Kaunas (v idutinis) 4% Vilnius 3% senamiestis 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 (v idutinis) Šaltiniai: Edomus, Swedbank skaičiav imai. • Nuomos pajamingumo rodiklis parodo, kokią dalį būsto vertės sudaro metinės jo nuomos pajamos • Žemiau istorinio vidurkio esantis nuomos pajamingumas rodo, kad būsto kaina turi mažėti, arba nuomos kaina – didėti • Kaune nuomos pajamingumas sumažėjo beveik 1 procentiniu punktu. Tikėtina, kad nuomos kaina žiemą buvo mažesnė taip kompensuojant nuomininkui dideles šildymo išlaidas © Swedbank
  10. 10. Renovacijos poveikis būsto pasiūlai ir paklausai• Renovuoti būstai patenka į kitą segmentą – dėl geresnės estetinės išvaizdos ir didesnio energetinio efektyvumo jie konkuruoja su naujos statybos būstais.• Jei per metus būtų renovuojama daugiau nei 1000 daugiabučių (kaip dabar tikimasi), tai itin padidintų aukštesnės kokybės butų pasiūlą. Dėl to išaugtų ir vidutinė buto kaina Lietuvoje.• Dėl masinės renovacijos dalis nepanaudotų statybų sektoriaus pajėgumų būtų nukreipta į daugiabučių renovaciją, dėl to greičiausiai išaugtų ir darbuotojų atlyginimai, kai kurių žaliavų bei įrengimų nuomos kaina, o dėl to galėtų brangti ir naujos statybos namai (arba mažėti naujų projektų pasiūla).• Pernai statybų sektoriuje dirbo 77 tūkst. mažiau darbuotojų nei 2008 metais. Atsigaunantis statybų sektorius ne tik paspartintų BVP augimą bei sumažintų nedarbo lygį, bet ir galėtų atgaivinti paklausą būsto rinkoje. © Swedbank
  11. 11. Ačiū už dėmesį!Ekonomikos apžvalgų ir tyrimų prenumerata:WWW.SWEDBANK-RESEARCH.COM© Swedbank

×