1. Kalbotyros pradmenys
Kartojimas ir ţinių gilinimas
Parengė Panevėţio r. Raguvos vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė
Rita Karpavičienė

2. ,,Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies
gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet
daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri
didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Kalba
yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo
tėvas, valstybės sargas.”
Mikalojus Daukša. ,,Postilė”

3. Mokslas, tiriantis kalbas, vadinamas
kalbotyra, arba lingvistika
(lot. lingua - kalba).
Kalbotyros (lingvistikos) specialistas –
kalbininkas, arba lingvistas.

4. Pasaulyje priskaičiuojama
apie 3 tūkst. kalbų.
Didţiausiosiausios kalbos:
1. Kinų.
2. Anglų .
3. Ispanų.
4. Rusų.

5. Mirusios, bet kai kada dar vartojamos
kalbos:
• lotynų,
• senovės graikų,
• senovės arabų,
• sanskrito.

6. Ţmonės yra sukūrę ir dirbtinių kalbų.
Esperanto kalbą
XIX a. pabaigoje
sugalvojo Lietuvoje
(Veisiejuose) dirbęs
gydytojas okulistas
Liudvikas Lazaris
Zamenhofas.

7. Malda ,,Tėve mūsų” esperanto kalba

8. Artimos, giminiškos kalbos sudaro
kalbų šeimas.
Svarbiausios pasaulio kalbų šeimos:
indoeuropiečių;
semitų - chamitų;
kinų - tibetiečių.
ugrų - finų;
tiurkų;

9. Lietuvių kalba priklauso
indoeuropiečių kalbų šeimai.
Šios šeimos kalbos pasaulyje plačiausiai
vartojamos - jomis šneka beveik pusė viso
pasaulio gyventojų.

10. Kalbų šeimos skirstomos į šakas.
Lietuvių kalba priklauso
baltų kalbų šakai.

11. Baltų kalbos
Gyvos Mirusios
prūsų
lietuvių
latvių kuršių
sėlių
ţiemgalių
jotvingių

12. Seniausias ţinomas lietuviškas
tekstas -
poteriai, parašyti
neţinomo asmens
ranka vienos 1503 m.
išleistos lotyniškos
knygos paskutiniame
puslapyje.
Tyrinėtojai nustatė,
kad rašyta XVI a.
pradţioje.

13. Pirmoji lietuviška knyga –
,,Katekizmas”
 Autorius – Martynas
Maţvydas.
 Išleista 1547 m.
Karaliaučiuje.
 Išliko du šios knygos
egzemplioriai: vienas
saugomas Vilniaus, kitas -
Torunės universitete
(Lenkijoje).

14. ,,Katekizmo” sandara
1. Lotyniškas ketureilis ,,Lietuvos
Didţiajai Kunigaikštystei“.
2. Karaliaučiaus universiteto
profesoriaus Stafilo lotyniška pratarmė.
3. Maţvydo lietuviška pratarmė
,,Knygelės pačios bylo...“ (112 eilučių).
4. Lietuviškas elementorius (abėcėlė ir
skaitymo pratimai).
5. Katekizmas - religiniai, socialiniai ir
doroviniai pamokymai.
6. 11 giesmių su gaidomis.
Maţvydas rašė gimtąja ţemaičių tarme su
aukštaičių tarmės priemaišomis.

15. Pirmoji lietuvių kalbos gramatika
,,GRAMMATICA Litvanica”
• Parašyta Danieliaus
Kleino.
• Išleista 1653 m.
Karaliaučiuje.
• Parašyta lotyniškai.

16. Pirmoji mokslinė lietuvių kalbos
gramatika
,,Litauische Grammatik”
• Parašyta kalbininko
Augusto Šleicherio.
• Išleista 1856 m.
Prahoje.
• Parašyta vokiškai.

17. Pirmasis
lietuvių kalbos ţodynas -
,,Dictionarium trium linguarum”
• Autorius -
Konstantinas
Sirvydas.
• Išleistas 1620 m.
Vilniuje.

18. Lotyniški ţodţiai
išversti į lenkų ir
lietuvių kalbas.

19. Reikšmingiausias, didţiausias ir išsamiausias yra
daugiatomis
,,Lietuvių kalbos ţodynas”.
Sumanytojas ir pirmasis Jo darbą tęsė
leidėjas - kalbininkas Juozas Balčikonis
Kazimieras Būga. ir kiti kalbininkai.

20.  Išleista 20 tomų:
pirmasis tomas
1924 m.
dvidešimtasis tomas
2002 m.
 Išleido Lietuvių kalbos
institutas.

21. ,,Lietuvių kalbos ţodyno” reikšmė:
• Tai pats svarbiausias lietuvių
leksikografijos darbas (leksikografija –
ţodynų visuma).
• Jis apima ir dabartinės
bendrinės kalbos, ir visų tarmių,
ir senųjų raštų leksiką.
• Ţodynas unikalus ir Europoje,
ir pasaulyje.

22. Ţymiausias lietuvių kalbininkas, parašęs pirmąją norminę
bendrinės kalbos gramatiką,
didysis lietuvių bendrinės kalbos ugdytojas ,
nepailstantis kovotojas su kalbos negerovėmis,
didţiausias rašomosios kalbos tobulintojas -
Jonas
Jablonskis
(Petras Kriaušaitis,
Rygiškių Jonas)
(1860 -1930)

23. Reikšmingiausias veikalas apie
lietuvių kalbą -
Zigmo Zinkevičiaus
,,Lietuvių
kalbos istorija”
(išleista 1984 – 1994 m.)

24. Šešiatomė ,,Lietuvių kalbos istorija”

25. Kiti ţymūs lietuvių kalbininkai:
• Antanas Baranauskas
• Pranas Skardţius
• Antanas Salys
• Kazimieras Jaunius
• Antanas ir Jonas Juškos
• Jurgis Gerulis

26. Ţymūs nelietuvių kalbininkai,
tyrę lietuvių kalbą:
• Augustas Šleicheris
• Janis Endzelynas
• Viljamas Šmolstygas
• Christianas Stangas
• Vladimiras Toporovas
• Janas Otrembskis

27. Moksliškai lietuvių kalbą tirti iš esmės pradėta
nuo XIX a. vidurio.
1995 m. priimtas Lietuvos Respublikos
Valstybinės kalbos įstatymas,
kuriuo skelbiama, kad Lietuvos Respublikos
valstybinė kalba yra lietuvių kalba.

28. Šis įstatymas nustato valstybinės kalbos vartojimą
viešajame Lietuvos gyvenime, valstybinės kalbos
apsaugą, kontrolę ir atsakomybę uţ Valstybinės
kalbos įstatymo paţeidimus.
Valstybinės kalbos globos kryptis ir uţdavinius
nustato ir kalbos normas aprobuoja Valstybinė
lietuvių kalbos komisija.
Įstatymas nereglamentuoja Lietuvos gyventojų
neoficialaus bendravimo.
Asmenys, paţeidę šį įstatymą, atsako įstatymų
nustatyta tvarka.

29. Lietuvių kalba turi dvi pagrindines
tarmes -
aukštaičių
ir
ţemaičių.

30. Tarmės skyla į patarmes.
Aukštaičiai
rytų * vakarų * pietų
* * *
Ţemaičiai
šiaurės * vakarų * pietų

31. Aukštaičių tarmę patogiausia skirstyti į
patarmes pagal am, an, em, en ir ą, ę tarimą.
Ţemaičių tarmę į patarmes patogiausia
skirstyti pagal dvibalsių ie ir uo tarimą.
Senuosius garsus ir formas geriau išlaikė
aukštaičiai.
Bendrinė lietuvių kalba susiformavo vakarų
aukštaičių patarmės (tiksliau pietinės jos
dalies) pagrindu.

32. Kitų kalbų įtaka lietuvių kalbai
Lietuvių kalbą daugiausia veikė ir veikia slavų
(lenkų, rusų)
ir germanų (vokiečių, anglų) kalbos.

33. Lietuvių kalbos senoviškumo
poţymiai
• Išlaikytas laisvas ţodţių kirčiavimas (kirtis nesusietas
su vienu kuriuo skiemeniu).
• Archaiškos priegaidės (tvirtapradė ir tvirtagalė).
Pvz.: l ngas, laũkas.
• Nesuplakti ilgieji ir trumpieji balsiai (tiek grynieji, tiek
mišrieji).
• Išlikę baltų priebalsiai š, ţ, pvz.: šienas, ţiedas.

34. Lietuvių kalbos kilmės teorijos
XV - XVI a. garsėjo lietuvių kilmės iš romėnų teorija.
Mykolas Lietuvis traktate pateikė net 74
lotyniškus ţodţius, skambančius panašiai kaip lietuvių
kalboje:
ansa - ąsa, dentes - dantys, deus - dievas, rota - ratas,
mensis - mėnesis, nasus - nosis, unda - vanduo,
ovis - avis, gentes - gentys, noctis - naktis ir pan.
Nuo XVIII a. atsiranda vis daugiau balsų,
keliančių savaiminę lietuvių kalbos kilmę.

35. Įdomu
• Biblija kalbų įvairovę aiškina Babelio bokšto legenda.

36. • Ţmonija jau prarado 9 tūkst. kalbų.
• Kalbos išnyksta greičiau nei retieji gyvūnai ar
augalai.
• Pirmiausia išnyksta primityvių tautų ir genčių kalbos.
• Kalba sėkmingai gyvena ir tobulėja, jei ja kalba
1 mln. ţmonių.
• Šiuo metu perspektyvą išlikti turi 250 kalbų.
• Šiuo metu lietuvių kalbą vartoja apie 2,7 mln. lietuvių
Lietuvoje ir daugiau nei 640 000 uţsienyje.
• Be to, lietuvių kalbą moka ir gali ją vartoti per 90 %
nelietuvių šalies gyventojų.