3. Daugelis Kretingos miesto gyventojų
laiko tėvą Ambraziejų šventuoju, lanko
jo kapą, meldžia jo užtarimo nuo ligų ir
nelaimių. Broliai pranciškonai dar prieš
karą ant kunigo kapo pastatė koplytėlę ir
pradėjo rinkti medžiagą J. Pabrėžos
beatifikacijai. 1993 m. išleista
pranciškono Tėvo Viktoro Gidžiūno
parašyta monografija „Jurgis
Ambraziejus Pabrėža (1771–1849)“.
Tais pačiais metais priešais vienuolyną ir
bažnyčią iškilo paminklas, kurio
autorius – skulptorius A. Bosas. Žymaus
kunigo vardu pavadinta gimnazija
Kretingoje, prie jos stovi medžio
paminklas, mieste yra jo vardo gatvė.
4. Kretinga pirmą kartą paminėta 1253
m. Kuršo vyskupo Henriko
rašte, kaip Kuršių genties
gyvenvietė, priklausiusi Mėguvos
žemei. Tačiau žalvario ir geležies
amžių archeologijos paminklai
liudija, kad pietiniame miesto
pakraštyje, vadinamame
Bajorais, žmonės nuolatos gyveno
jau nuo žalvario amžiaus. Čia
lokalizuojama ir istorinė Kretingos
pilis (XIII a.). Todėl galima
teigti, kad Bajorų apylinkėje slypi
giliausios Kretingos istorijos šaknys.