Prof. habil. dr. Ona Gražina Rakauskienė, dr. Eglė Krinickienė, dr. Vaida Servetkienė MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS LYČIŲ EKONOMIKOS LABORATORIJA 2019 gruodžio 7 d.

2. Projekto „Pajamų atotrūkio
tarp moterų ir vyrų skirtumo
mažinimas“ tyrimo rezultatai
Prof. habil. dr. Ona Gražina Rakauskienė,
dr. Eglė Krinickienė, dr. Vaida Servetkienė
MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS
LYČIŲ EKONOMIKOS LABORATORIJA
2019 gruodžio 7 d.

3. 3
Atlikti trys tyrimai
Darbuotojų apklausa
Apklausta 200 skirtingo amžiaus dirbančių
asmenų (100 moterų, 100 vyrų)
Darbdavių kokybinis tyrimas
interviu būdu
Apklausta 14 viešojo ir privataus sektoriaus
darbdavių (įmonių, įstaigų vadovų ar jų
įgaliotų asmenų)
Darbo užmokesčio skirtumų
pagal lytį tyrimas LOGIB
Atliktas tyrimas 10-yje Lietuvos įmonių ir
įstaigų, kuriose dirba >50 darbuotojų, iš kurių
bent 20 % – skirtingos lyties.
Iš viso tyrime dalyvavo 1 147 darbuotojai
(iš jų 548 moterys, 599 vyrai).

4. Darbuotojų apklausos
rezultatai
Apklausos tikslas išsiaiškinti:
• su lyties aspektu susijusias Lietuvos moterų ir vyrų nuostatas ir
elgseną darbo rinkoje ir šeiminio gyvenimo kontekste;
• moterų ir vyrų gebėjimus planuoti asmeninius finansus,
pastangas tobulėti, norą investuoti, siekti karjeros, plėtoti verslą
bei kitus pajamų pensijos dydį ir skirtumą pagal lytį
sąlygojančius veiksnius.

5. 5
Subjektyvus savo finansinės padėties
vertinimas
Viduriniajam sluoksniui, kuris turi pakankamai pinigų, kad galėtų oriai gyventi,
save priskyrė 20 % respondentų. Beveik tolygiai moterų ir vyrų.
Viduriniajam sluoksniui, kuriam tenka riboti išlaidas, save priskyrė didžioji dalis
(58 %) respondentų. Taip savo socialinį ekonominį statusą vertinančių moterų yra
kiek daugiau nei vyrų.
Neturtingųjų sluoksniui, kurie neturi pinigų oriam gyvenimui,
save priskyrė daugiau vyrų nei moterų.
100 moterų ir 100 vyrų buvo paprašyta įvertinti savo finansinę padėtį.
Darbuotojų apklausa

6. 6
Moterų ir vyrų darbo užmokestis
Asmenys, gaunantys
darbo užmokestį lygų
arba mažesnį nei MMA
Asmenys, gaunantys
darbo užmokestį
didesnį nei VDU
Moterys
16% Moterys
14%
Vyrai
5%
Vyrai
27%
Nors neturtingųjų sluoksniui, save priskyrė daugiau
vyrų nei moterų, žemesnių pajamų intervaluose
dominuoja moterys, o aukštesnių – vyrai.
Toks moterų ir vyrų pasiskirstymas pagal pajamų
dydžius rodo, kad darbo rinkoje darbuotoja-
moteris yra diskriminuojama.
Darbuotojų apklausa

7. 7
Moterų ir vyrų darbo užmokestis
5
10
19
13
15
9
11
5
3
4
1
3
2
3
13
22
20
8
12
4
9
2
1 1 1
4
0
5
10
15
20
25
Vyrai Moterys
Neto per mėn.
Darbuotojų apklausa

8. 8
Profesinio gyvenimo viršūnė
Vyrai padaro karjerą vėliau nei moterys.
Moterų ir vyrų pasiskirstymas pagal amžių, kai pasiekta profesinio gyvenimo
viršūnė pajamų ir karjeros požiūriu.
Darbuotojų apklausa
27%
40%
5%
28%
44%
28%
5%
23%
25-35 m. 36-50 m. 51-65 m. Dar nepasiekiau
Vyrai Moterys
Siekiant padidinti pajamas, moterų ir vyrų
elgsenoje galima įžvelgti ryškius skirtumus.
MoterysVyrai
daugiau planuoja savo
profesinę karjerą,
užsiima savo verslu,
siekia tapti vadovu.
mokosi,
dirba papildomai,
daugiau nei vienu etatu.

9. 9
Finansinė elgsena
Respondentai išleidžia daugiausiai maistui, komunalinėms paslaugoms, transportui, įvairioms prekėms,
paslaugoms ir sveikatai. Moterų ir vyrų vartojimo ypatumai esminio skirtumo lyčių aspektu
neišryškino.
Daugiau nei pusė apklaustųjų taupo ,,juodai dienai“. Taupančių moterų dalis yra 10 % didesnė nei vyrų.
Savo pajamas ir išlaidas seka 60 % moterų ir 42 % vyrų.
Finansų valdymo požiūriu moterys pažangesnės ir labiau disciplinuotos.
Vyrai pasižymi geresniais finansinio raštingumo gebėjimais nei moterys (~14 % skirtumas).
Darbuotojų apklausa
Moterų ir vyrų vartojimo ir taupymo ypatumai.

10. 10
Gyvenimo vidurio
ekonominiai sunkumai
1/3 respondentų mano, kad šeimos ir darbo
įsipareigojimų derinimas turi įtakos šeimos
finansinei padėčiai ir neigiamai veikia pajamas.
Taip mano beveik dvigubai daugiau moterų nei
vyrų.
Darbuotojų apklausa
Rūpinimasis būsima
senatvės pensija
Daugiau moterų nei vyrų ketina dirbti
sulaukę pensinio amžiaus, nes kitaip
nepragyventų.
Daugiau moterų nei vyrų teigia, kad
nedirbtų sulaukusios pensijos, jei gautų
orią pensiją.

11. Darbdavių apklausos
rezultatai
Apklausos tikslas
• identifikuoti lyčių aspekto poveikį įmonių ar įstaigų vadovams
nustatant darbo užmokestį;
• išsiaiškinti, ar lyčių aspektu laikomasi vienodo darbo užmokesčio
už vienodą ir vienodos vertės darbą politikos.

12. 12
Požiūris į darbuotoją
Dauguma darbdavių vertina tiek darbuotojo profesionalumą, gebėjimus, kompetenciją, tiek ir žmogiškąsias savybes.
Jie pripažįsta lygiavertę šių veiksnių svarbą.
Atskirais atvejais vis dar išlieka stereotipinė nuostata, kad racionalus protas labiau būdingas vyrams,
o emocinis intelektas – moterims.
Daugumos respondentų nuomone, tiek moterys, tiek vyrai gali sėkmingai vadovauti įvairioms veiklos sritims.
Darbdavių nuomone, dirbti įvairius darbus vienodai sėkmingai gali abiejų lyčių atstovai, nebent tai būtų darbai,
reikalaujantys didesnės fizinės jėgos. Darbų, kurie yra laikomi tik vyriškais ar tik moteriškais, lieka vis mažiau.
Darbdavių apklausa

13. 13
Teisės aktų nuostatų įgyvendinimas
Dauguma darbdavių palankiai vertina ir savo įmonėse/įstaigose taiko Darbo kodekse numatytas
šeimos ir darbo derinimo priemones.
Priimant į darbą taikomi nešališki lyties atžvilgiu atrankos kriterijai tiek viešajame, tiek privačiame
sektoriuje.
Daugumos darbdavių nuomone, Darbo kodekso nuostata dėl Lygių galimybių planų būtinybės įstaigose
nekelia jokių abejonių. Yra dedamos pastangos siekti ne formalios, o realios lyčių lygybės. Mažoji
dalis darbdavių priima tai kaip formalumą.
Darbdavių apklausa

14. 14
Dauguma darbdavių teigė,
kad moterų ir vyrų darbo užmokestis gali
skirtis priklausomai nuo darbo krūvio,
stažo, rezultatų.
Tačiau jie mano,
kad vienodą ir vienodos vertės darbą
atliekančių asmenų darbo užmokestis turi
būti vienodas, nepaisant lyties.
Visi darbdaviai patvirtino,
kad darbo sąlygos, galimybės siekti
karjeros, profesinio tobulėjimo, kelti
kvalifikaciją ar persikvalifikuoti moterims
ir vyrams yra vienodos.
Darbo užmokesčio politika
Darbdavių apklausa

15. LOGIB tyrimo
rezultatai
LOGIB – vienodo darbo užmokesčio pagal
lytį praktikos patikrinimo priemonė
Tai 2006 m. Šveicarijos federalinio lyčių lygybės biuro parengta
savikontrolės priemonė, leidžianti susidaryti pirminį vaizdą apie
moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį įmonėje.
Jei lyties poveikis darbo užmokesčio atotrūkiui yra statistiškai
reikšmingas, yra įtarimų dėl darbo užmokesčio diskriminacijos
pagal lytį.
Tyrimo tikslas išsiaiškinti:
• ar įmonėse ir įstaigose lyčių aspektu laikomasi vienodo darbo
užmokesčio už vienodos vertės darbą politikos,
• ar yra darbo užmokesčio diskriminacijos dėl lyties apraiškų.

16. 16
Bendras DU atotrūkis
LOGIB tyrimas
2,7%
-12,5%
-0,9%
-6,5%
-15,5%
-11,6%
14,6%
9,1%
-4,2%
6,1%
Įmonė nr. 1
Įmonė nr. 2
Įmonė nr. 3
Įmonė nr. 4
Įmonė nr. 5
Įmonė nr. 6
Įmonė nr. 7
Įmonė nr. 8
Įmonė nr. 9
Įmonė nr. 10
Tyrime dalyvavusių įmonių ir įstaigų darbuotojų bendras moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas. Pastabos:
Minuso ženklas reiškia, kad tiek % bendrai moterys uždirba mažiau nei vyrai.
DU atotrūkis – darbo užmokesčio atotrūkis.
Bendras moterų ir vyrų
darbo užmokesčio
skirtumas varijuoja
nuo -15,5 %
iki 14,6 %

17. 17
DU atotrūkis dėl lyties
LOGIB tyrimas
-7%
-3,7%
-2,9%
-2,7%
-1,6%
0%
0,5%
0,6%
3,5%
7,5%
Įmonė nr. 1
Įmonė nr. 2
Įmonė nr. 3
Įmonė nr. 4
Įmonė nr. 5
Įmonė nr. 6
Įmonė nr. 7
Įmonė nr. 8
Įmonė nr. 9
Įmonė nr. 10
Tyrime dalyvavusių įmonių ir įstaigų darbuotojų moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis dėl lyties. Pastabos:
Minuso ženklas reiškia, kad moterys, dirbančios tomis pačiomis sąlygomis kaip ir vyrai, uždirba x % mažiau.
DU atotrūkis – darbo užmokesčio atotrūkis.
Darbo užmokesčio atotrūkis
dėl lyties neviršija
7,5 %
Taip pat jis yra maždaug
perpus mažesnis nei bendras
moterų ir vyrų DU skirtumas.

18. 18
Žymesni skirtumai nustatyti
tik 2-jose įmonėse
Tačiau jie – diskriminuojantys
ne tik moteris, bet ir vyrus.
Tyrime dalyvavusių įmonių ir įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio skirtumai ir atotrūkis dėl lyties.
LOGIB tyrimas
DU atotrūkis dėl lyties
Iš 10-ies įmonių ir įstaigų 8-iose
DU atotrūkis dėl lyties svyruoja
nuo -3,7 % iki 3,5 %.
Šie rodikliai nėra tokie žymūs, kad būtų
galima teigti, jog darbo užmokesčio politika
yra lyties atžvilgiu diskriminuojanti ir
vykdoma sistemingai.
2
8

19. 19
DU atotrūkis: bendras ir dėl lyties
Lentelėje pateikiamas palyginimas: tyrime dalyvavusių įmonių ir įstaigų darbuotojų bendras moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis ir dėl lyties. Pastabos:
Minuso ženklas reiškia, kad moterys uždirba x % mažiau.
DU atotrūkis – darbo užmokesčio atotrūkis.
Įmonės / įstaigos
(veiklos sritis, sektorius)
Bendras moterų ir vyrų DU atotrūkis
(kiek % bendrai moterys uždirba mažiau)
Moterų ir vyrų DU atotrūkis dėl lyties
(kiek % tomis pačiomis sąlygomis moterys uždirba mažiau)
Įmonė nr. 1, Viešasis valdymas 2,7 % -7 %
Įmonė nr. 2, Viešasis valdymas -12,5 % -3,7 %
Įmonė nr. 3, Viešasis valdymas -0,9 % -2,9 %
Įmonė nr. 4, Kita komunalinė, socialinė ir asmeninė
aptarnavimo veikla; privatus sektorius
-6,5 % -2,7 %
Įmonė nr. 5, Žemės ūkis; privatus sektorius -15,5 % -1,6 %
Įmonė nr. 6, Finansinis tarpininkavimas; privatus sektorius -11,6 % 0 %
Įmonė nr. 7, Apdirbamoji gamyba; privatus sektorius 14,6 % 0,5 %
Įmonė nr. 8, Viešasis valdymas 9,1 % 0,6 %
Įmonė nr. 9, Viešasis valdymas -4,2 % 3,5 %
Įmonė nr. 10, Apdirbamoji gamyba; privatus sektorius 6,1 % 7,5 %
LOGIB tyrimas

20. Dėkui
Projekto „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ Nr.
820731 (REC-RGEN-PENS-AG-2017) tyrimas iš dalies remiamas Europos
Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014-2020)
www.polygiai.lt
www.mruni.eu