3. Short-selling
• Skolinatės tikras akcijas ir parduodate jas biržoje. Atperkate, kai atpinga. Pvz., parduodate 10 Tesla akcijų po 350
USD ir gaunate 3 500 USD pajamų. Nukritus akcijoms iki 300 USD, atperkate ir uždirbate 500 USD, nes sumokate tik
3 000 USD.
• Brokeris paprašo užstato. Paprastai bent 50% vertės, t.y. apie 1 750 USD. Gali būti pinigai, akcijos, obligacijos, ETF ir
kt. Jei akcijos visgi brangsta ir užstato nebepakanka, margin call (reikia įkeisti daugiau turto arba akcijos
atperkamos priverstinai).
• Už akcijų paskolą reikia mokėti palūkanas. Kiekvienai akcijai skirtingos. Pvz., Tesla 0,52% metinių. Per metus 18,2
USD (3 500*0,52%), arba 0,05 USD per dieną. Galima rasti ir 100% viršijančias akcijas.
• Brokeris turi teisę bet kada vienašališkai atpirkti akcijas (angl. buy-in), jei nebeturi „laisvų akcijų“.
• Akcijas „pašortinęs“ investuotojas sumoka dividendų dydžio išmoką akcijas paskolinusiam investuotojui. Taip
užtikrinama „sąžininga“ pusiausvyra.
4. CFD (contracts for difference)
• Fiziškai prekyba tikromis akcijomis nevyksta, tiesiog susitariate su brokeriu, jog jums atiteks kainų skirtumas. Galima atidaryti tiek
long, tiek ir short poziciją. Prisiimate brokerio, kaip sandorio šalies, riziką.
• CFD prekyba yra itin lanksti, galima rasti labai daug instrumentų CFD.
• Užstato dažnai pakanka vos 10% (indeksams ir 1-5%). Per didelis svertas, be abejo, rizikinga, bet jei lyginsime su indeksų ar žaliavų
išvestinėmis priemonėmis, tai pastarieji kontraktai yra dideli, o CFD galite ir nenaudoti viso maksimalaus sverto.
• Laikant short CFD poziciją, taip pat tenka mokėti dividendų srautą (turintis long CFD poziciją šiuos „dividendus“ gauna).
• Pirkus CFD tenka mokėti palūkanas, o pardavus CFD palūkanos gaunamos, - taip vyksta pozicijos finansavimas. Palūkanos
skaičiuojamos visai (nominaliai) CFD vertei. Paprastai būna Libor +/- brokerio marža.
NB: kai palūkanos itin žemos, gali tekti mokėti palūkanas net ir pardavus CFD! Be to, kai kurie brokeriai taiko papildomas palūkanas už
short CFD poziciją lygiai taip pat, kaip ir už akcijų short-selling‘ą.
5. • Uždirba priešingą grąžą nei indeksas tik vieną
dieną, tačiau laikant tokį fondą ilgą laiką dėl
sudėtinių palūkanų efekto (angl. compounding)
jo grąža praranda tikslesnį sąryšį su indeksu.
• Benchmark (VWO) -52%
• Short (EUM) +20%
• Double short (EEV) -25%
• Verčiau rinktis tiesiogiai indeksą sekantį ETF
fondą ir jį „šortinti“ (short-selling‘as arba CFD)
Inverse ETF
6. Futures, options (ateities ir pasirinkimo sandoriai)
Yra privalumų (pvz., akcijų opcionai dažnai leidžia rizikuoti smulkiomis sumomis), bet praktikoje susiduriame su
daugybe specifinių niuansų, todėl eiliniam investuotojui retai tinkami instrumentai.
• Įkainojimas nėra lengvas (Black-Scholes model, Black model, cost of carry ir pan.)
• Kontraktus reikia pratęsti (angl. roll over). Komisinių sąnaudos. Contango efektas.
• Įvairūs techniniai niuansai (prekybos valandos, klasė, vykdymas)
• Dažnai kontraktai gali būti gana dideli smulkiam investuotojui.
Pvz., S&P 500 indekso ateities sandorio „E-mini S&P 500“ nominali vertė siekia ~130 000 USD. Reikia pateikti užstato
bent 4 500 USD. Palyginimui – short‘inant S&P 500 ETF fondą „SPDR S&P 500“, galime parduoti kad ir 1 akciją (rinkos
kaina ~260 USD). Tam reiktų ~130 USD užstato. CFD atveju pakaktų 1-5% užstato nuo S&P 500 vertės, t.y. iki 130 USD.
7. Gal turite klausimų?
• www.myriadtrading.lt
• Konstitucijos pr. 21A,
Vilnius, LT-08130 (Rytinis įėjimas)
• T: +370 645 30102
E: info@myriadcapital.lt