1. Sodasžiemą
Tekstas > kraštovaizdžio dizainerės Godos Characiejienės
Nuotraukos > Tanios Keblienės
Po spalvoto šiltojo sezono kristelėjus
temperatūrai, dažnas susipakuoja lauko baldus,
skėčius, kepsnines ir ima viltingai laukti kitos
vasaros. Akivaizdu, kad mūsų platumose yra
neišvengiama kelių mėnesių pauzė prieš
dar vieną sužaliuosiantį pavasarį. Bet šaltasis
metų laikas gali būti savaip gražus, teikiantis
džiaugsmo, jei tik į jį pažvelgsime kitaip ir
žinosime, kaip susitvarkyti aplinką.
www.namasiras.lt / 32 / / 2015 gruodis /158
Sti-
linga
aplinka
2. Š
altasis sezonas yra puiki proga
planuoti pokyčius savo kieme. Be
žiemos nebus pavasario – jei ne
plikos šakos, ir nauja žaluma nebūtų
tokia žavi. Be to, nuostabu matyti
natūralią metų laikų kaitą, kai tuštesniame,
atšiauresniame gamtovaizdyje dar labiau
išryškėja akį džiuginančios detalės ir
nestandartinio grožio apraiškos.
Kaip sako garsus olandų želdynų dizaineris
Pietas Oudolfas, jei jau gyvename šiose
platumose, turime išmokti priimti gamtos
kaitą ir sugebėti įžvelgti šio reiškinio žavesį.
Šiuo laikotarpiu svarbiausia tampa ne žiedai
ar vešli lapija, o visai kitokia estetika: subtilios
detalės, augalų tekstūra ir formos. Plikų
šakų raštas, sėklų dėžutės, spalvota uoga
ar spygliuota visžalio augalo šakutė – tai tik
kelios mielos rudens ar žiemos sodo detalės.
Be įprastų erdvės komponavimo principų,
yra daug būdų, kaip galima sutvarkyti
aplinką, kad vėlyvą rudenį ir žiemą kiemas
nebūtų tuščias ir nykus. Visų pirma šiuo
metų laiku itin matoma mažoji architektūra
– akcentu tampa išraiškingi takai, atraminės
sienutės, laiptai, jų formos. Išryškėja kieme
esanti skulptūra ar kiti meno objektai.
Tikroji dekoratyvinio apšvietimo vertė
atsiskleidžia būtent ilgais rudens ir žiemos
vakarais – nuostabu pro namų langus matyti
apšviestą ne tik taką, bet ir medį, krūmą ar
dekoratyvinių žolių šūsnį.
Šaltuoju metų laiku sodo formos ir struktūra
be galo svarbios. Kraštovaizdžio dizaineriai
juokaudami sako, kad tuomet lengviausia
patikrinti, kiek profesionali, harmoninga yra
kiemo kompozicija – ar ji turi„stuburą“, ar
nesikliaujama tik dekoru ir trumpalaikiais
sprendiniais. Sodo struktūrą sudaro visi
augalai, išlaikantys vienokią ar kitokią formą
ištisus metus, – laisvai suformuoti ar karpomi
medžiai, krūmai, gyvatvorės. Pavyzdžiui,
vasarą tarp kitų augalų paskęstantys
buksmedžių rutuliai tampa itin matomi
rudenį ir žiemą, kiemui suteikia spalvą,
pasikartojantį ritmą. O gražieji įspūdingai
žydintys augalai dekoratyvūs gali būti tik
kelias savaites – trumpalaikė puošmena,
pranykstanti šaltuoju sezonu.
Rudenį ir žiemą kieme grožį kuria visa, kas
turi didesnį tūrį. Tradiciškai rudenį skubama
nupjauti visų žolinių augalų antžeminę dalį.
Be reikalo! Toks ankstyvas įprotis„išvalyti“
gėlynus tuščią žemės plotą gal ir padaro
tvarkingą, bet ar toks kiemas iš tiesų yra
dekoratyvus? Tie herojiškai yrantys augalai,
atlaikantys rudens vėjus ir lietų, sodui suteikia
taip trūkstamo aukščio, formų, tekstūrų ir
net atspalvių įvairovę. Šiuo metu vyrauja
aiški tendencija žavią daugiamečių augalų
netvarką kuo ilgiau palikti neliestą, kad ir iki
pat vasario mėnesio, iki naujos vegetacijos
pradžios. Jei atsispirsime norui nupjauti
nužydėjusius žiedynus, stiebus, pamatysime
sėklų dėžučių ir smilgų dermę, šerkšną ant
išlikusių lapų, o gal ir susiviliojusį vieną kitą
paukštį, besivaišinantį užsilikusiomis sėklomis.
Labiausiai vertinamos tokios daugiametės
gėlės ir dekoratyvinės žolės, kurios„miršta
grakščiai“: ilgai žydi, neišgula nuo vėjo,
net ir nužydėjusios išlaiko įdomių formų
lapus, stiebus ar žiedynus. Vienas tokių
augalų – kininis miskantas ir dauguma jo
veislių: ši dekoratyvinė žolė turi šviesius,
purius žiedynus ir pakankamai tvirtus
stiebus. Kitos puikios dekoratyvinės žolės,
puošiančios rudens, žiemos sodą, tai – sora,
soruolė, melvenė, lendrūnas. Šie ir kiti kuklūs
žoliniai augalai rudenį ar žiemą atrodo ypač
įspūdingai apšviesti saulės ar padengti baltu
šerkšnu.
Grafiški plikų medžių siluetai yra savaime
dekoratyvūs. Išryškėja belapių medžių formos
subtilumai – tampa akivaizdu, kaip klevo
lajos forma skiriasi nuo obels ar riešutmedžio
arba koks taisyklingas yra skroblo kūgis. O
kur dar medžių žievės margumai! Klasikinis
įspūdingas pavyzdys – baltoji sedula, kurios
jauni belapiai stiebai tiesiog šviečia raudona
spalva.
Pilkame gamtovaizdyje švyti raudonos,
oranžinės, baltos, juodos uogos – kol jų dar
nenulesė paukščiai ar nenudraskė vėjas.
Šermukšniai, putinai, raugerškiai, gudobelės,
europiniai ožekšniai, šaltalankiai, baltauogės
meškytės, kauleniai, aronijos, ligustrai – visi jie
veda ilgai išliekančius ir itin puošnius vaisius,
kurių neįmanoma nepastebėti šaltuoju
sezonu.
Visžaliai augalai yra bene įprasčiausias
būdas suteikti sodui išsiilgtos žalumos.
Įvairių formų ir veislių eglės, pušys, kadagiai,
tujos, puskiparisiai, kėniai, kukmedžiai,
buksmedžiai, vijokliniai ožekšniai ir kiek
retesni: potujė, cūga, pocūgė, mahonija – yra
aiškiai matomi gamtovaizdžio„griaučiai“,
dar labiau išryškėjantys plikų medžių ir
krūmų fone. Tik nereikia persistengti –
juk natūralu, kad rudenį ir žiemą sodas
nežaliuoja! Spygliuočių monolitas tegu būna
akcentas, neapsunkinantis želdinių ir vasarą
nekonkuruojantis su gyva lapuočių žaluma.
O toliau bus dar įdomiau. Ir kaskart kitaip –
šaltukas, sniegas, pusnys... Tuo tarpu galime
lavinti akį ir pastebėti kuklesnį grožį. Ar tą
paukštį, pagaliau gerai matomą tarp plikų
medžių šakų.
www.namasiras.lt / 54 / / 2015 gruodis /158
