2. Įvadas
Pasibaigus partizaniniam karui, tapo aišku, kad komunistinė
sistema Lietuvoje įsitvirtino ilgam. Žmonėms neliko nieko kito,
kaip tik prisitaikyti prie režimo.
Priešinimasis tapo mažumos reikalu.
Ginkluotą kovą keitė taikios priešinimosi esamai valdžiai formos.
Prasidėjo disidentinis judėjimas.
3. Disidentinio judėjimo priežastys
Kova už laisvę, patriotizmas;
Susilpnėjęs totalitarinis režimas SSRS;
Lenkijoje, Vengrijoje bei Čekoslovakijoje vykę sukilimai prieš
komunistinę valdžią;
Partizaninio karo įtaka.
4. Veikla
Kūrėsi nedidelės pogrindinės antisovietinės jaunimo
organizacijos.
Drąsiausi jų nariai slapta viešose vietose nuplėšdavo sovietines
vėliavas, iškeldavo trispalves, platino atsišaukimus prieš
komunistų valdžią.
Dalis žmonių minėjo uždraustas tautines ir valstybines sukaktis,
šventė religines šventes, reiškė pagarbą niekinamai Katalikų
bažnyčiai, dainavo patriotines dainas, demonstratyviai atsisakė
kalbėti rusiškai.
5. Pagrindiniai įvykiai
Romo Kalantos susideginimas;
Pradėta leisti “Katalikų bažnyčios kronika”;
Įkurtas Tikinčiųjų teisių gynimo komitetas;
Įkurta Lietuvos Helsinkio grupė;
Įsteigta Lietuvos Laisvės Lyga.
6. Romo Kalantos susideginimas
Romas Kalanta, protestuodamas prieš sovietų valdžią,
susidegino 1972 m. gegužės 14 d. Kaune, Muzikinio teatro
skverelyje budamas 19 metų.
Po jo žūties prasidėjo masiniai mitingai, susirėmimai su
saugumo pareigūnais.
Siekdama nuslėpti tikruosius R.Kalantos poelgio motyvus,
tarybinė valdžia apšmeižė jį sunkiu psichikos ligoniu.
7. Pirmasis mitingas po susideginimo
KGB ataskaitų duomenimis, per dvi dienas į gatves išėjo per 3
tūkst. demonstrantų.
Jiems malšinti sutelkta per 7 tūkst. draugovininkų, milicininkų,
kareivių.
Protesto akcijos dalyviai buvo gaudomi, nukerpami plikai,
tardomi, mušami, atimami jų dokumentai, aktyvesnieji –
įkalinami.
Kai kurie buvo išvežti ir paleisti už kelių dešimčių kilometrų
8. Kova už tikėjimą
Sovietų valdžia siekė palaužti lietuvių tikėjimą ir paversti juos
ateistais, tačiau tam buvo aktyviai priešinamąsi.
1972 m. pradėtas leisti pogrindinis leidinys “Lietuvos katalikų
bažnyčios kronika”.
Tikslas - slapta į užsienį persiunčiamas jis visam pasauliui
skelbė apie sovietines represijas ir tikinčiųjų persekiojimus
Lietuvoje.
1978 m. įkurtas Tikinčiųjų teisių gynimo komitetas.
Tikslas - atkreipti visuomenės dėmesį į tikinčiųjų
diskriminavimą.
Įkūrėjai – kunigai A. Svarinskas, S. Tamkevičius, J. Zdebskis ir
kt.
10. Kova už žmogaus teises ir laisves
1975 m. SSRS pasirašė Helsinkio baigiamąjį aktą, kuriuo
įsipareigojo ginti žmogaus teises ir laisves, tačiau tikrovėje šio
nutarimo nesilaikė.
Kaip pasipriešinimas šiai apgavystei 1976 m. buvo įkurta
Lietuvos Helsinkio grupė.
Jos tikslas – informuoti pasaulį apie žmogaus teisių pažeidimus
LSSR.
Įkūrėjai – disidentai Viktoras Petkus, Tomas Venclova ir kt.
1978 m. įkurta Lietuvos laisvės lyga (LLL).
Tikslas – Taikiomis priemonėmis siekti atkurti Lietuvos
nepriklausomybę.
Įkūrėjai – Antanas Terleckas ir jo bendražygiai.
12. Sąvokos
Disidentinis judėjimas – tai neginkluotas pasipriešinimas.
Disidentas – asmuo nepripažįstantis viešpataujančios
ideologijos; kitaip manantis.
Ateizmas – Dievo neigimas, bedievystė.
13. Išvada
Dauguma lietuvių prisitaikė gyventi sovietinėje sistemoje.
Tačiau žmonių širdyse ruseno neisitaikstymas su komunistine
tvarka.
14. Naudota literatūra
http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/lietuviu-pasipriesinimo-
judejimas-1960-1980-metais-puslapis11.html
http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/8603.html
http://lt.wikipedia.org/wiki/Disidentas
http://protas.pypt.lt/istorija/lietuva_antrosios_sovietines_okupac
ijos_laikotarpiu
Istorijos vadovėlis Laikas, 10 kl. II dalis.