2. LAIM A BIRŽELIS 2O15 LAIM A BIRŽELIS 2O15134 135
„Aš einu be batų ant kalno. Mano basos kojos liečia kalną. Kalnui malonu
pažinti mano kūną, – verčia tradicinės kečujų dainos žodžius Laura ir pridu-
ria: – Pachamama – tai kalnų, gamtos ir žmonių mama.“
Pasak Lauros, Bolivijoje žmonės tiki, kad Pachamamos dėka augalai
subrandina vaisius, gyvūnai dauginasi, moterys gimdo vaikus. Ji kontro-
liuoja vėjus ir lietų, supykusi gali sukelti griaustinį ir uraganą. Ji apdovanoja
gamtą saulės šviesa ir nauju derliumi. Mainais už dovanas žmonės siūlo jai
pirmą kąsnį, pirmą gurkšnį ir pirmą derliaus vaisių.
Pachamamai, be paprasto alaus, aukojama čiča – tradicinis alkoholi-
nis raugintų kukurūzų gėrimas, cigaretės, grūdai, kokainmedžių lapai ar
„acullicos“ – sukramtyti kokainmedžių lapai, gėlės ir spalvingos girliandos.
„Mano tėtis aplaistė alkoholiu naują automobilį iš išorės ir vidaus, o dėdė
prieš pradėdamas statyti namą suruošė didžiulę ceremoniją, per kurią į
pamatus įkasė „suyu“ – lamos jauniklio iškamšą. Visa tai buvo skirta Pacha-
mamai pamaloninti“, – prisimena grynakraujė bolivė.
Laura kartą matė savo mamą, valgančią žemę iš Altiplano. „Tikima, kad
jei staiga išsigąsti (suklumpi, pamatai šliužą ar būni kitaip išgąsdintas...),
Bolivijos aukštikalnėje tavo „ajayu“ (aimarų k. šis žodis reiškia sielą) pasiima
Pachamama. Susigrąžinti savo „ajayu“ įmanoma prarijus žiupsnelį žemių,
kuriose gyvena Pachamama“, – pasakoja Laura. Jaunoji karta žemės turbūt
nebevalgo, bet išsigandusi dar vis sako: „Se me ha salido mi ajayu.“
(„Praradau savo sielą.“) Tuo ypač tiki mažų vaikų mamos, kurios
šiam išsigandus sako: „Vente, vente.“ („Grįžk, grįžk.“), kad
vaikiška „ajayu“ grįžtų mažyliui.
„RAGANŲ TURGUS“
Viena iš Bolivijos administracinės sostinės La Paso įžymybių – „Mercado
de las Brujas“ („raganų turgus“). Bolivė Laura, paklausta, turgus yra atrakcija
turistams ar vietinė tradicija, atsako: „Magnetukai ir įvairiausi suvenyrai, ži-
noma, yra skirti turistams, bet mano močiutė ten irgi dažnai lankosi ir visada
grįžta nešina amuletais, žolelių koncentratu ar minėtu „suyu“. Turgaus pava-
dinimas nėra labai tikslus – Bolivijoje populiaresni šamanai, o ne raganos.“
Pastarąjį kartą Lauros močiutė buvo turguje, kai netikėtai susirgo Lauros
tėtis. Turguje ji pasikonsultavo su pardavėjomis ir užsakė šamano vizitą į
namus. Šis nustatė, kad vyrą nužiūrėjo kažkieno, kas turėjo jo nuotrauką,
„bloga akis“ (turbūt dėl to Bolivijoje žmonės vengia fotografuotis ir nesutin-
ka net prašomi turistų, priešingai nei aplinkinėse Pietų Amerikos šalyse).
Šamanas sutaisė pieno, cinamono, ramunėlių ir kitų „slaptų ingredientų“
iš „raganų turgaus“ vonią. Po maudynių pacientas atsigulė į švariai paklotą
patalą ir rytą negalavimų nebebuvo nė ženklo.
„Naujųjų metų išvakarėse močiutė suruošia panašią vonią visiems ketu-
riems savo vaikams ir devyniems anūkams. Tai apsivalymo ir tyrumo ritualas,
be kurio mūsų šeima nebeįsivaizduoja metų pradžios“, – komentuoja Laura.
Paklausiu, ar šamanai yra atradę meilės eliksyrą. „Jei turi mylimojo nuo-
trauką, galima jį užkerėti amžinai meilei.“ Kartu su Laura keliaujantis jos
vaikinas prancūzas susidomėjęs išplečia akis. Mergina juokdamasi priduria:
„Jei apkerėtasis sužino apie užkerėjimą ir nori jo atsikratyti, turi ieškoti
stipresnio šamano, kuris sugebėtų atšaukti burtą.“
VERTAPARAGAUTI
l „Pacena“ – boliviškas alus, gaminamas La Pase.
l „Chicha“ – tirštas raugintų kukurūzų gėrimas,
arba „kukurūzų alus“. Pasakojama, kad kadaise
fermentacijos procesas buvo skatinamas kukurūzų
masę sukramčius ir išspjovus atgal į dubenį (dabar ši
praktika nebetaikoma).
l „Pisco“ – geltonųjų vynuogių brendis.
l „Pisco Sour“ – „Pisco“ brendžio, kiaušinio
baltymo, citrinų sulčių, sirupo ir susmulkintų ledukų
kokteilis.
K E L I O N Ė S
4
5 6
7
8
3. LAIM A BIRŽELIS 2O15 LAIM A BIRŽELIS 2O15136 137
K E L I O N Ė S
APU
Aukščiausios Andų Kordiljeros nuo seno buvo laikomos švento-
mis dėl ten gyvenančios viršukalnių dievybės Apu. Kad ji būtų pa-
tenkinta ir garantuotų savo valdų ir žmonių gerovę, viršukalnėse
būdavo aukojama. Aimarų žmonės aukodavo alų ir kitas gėrybes,
inkai aukodavo... mažus vaikus.
Inkai – didžiausios ikikolonijinės Pietų Amerikos civilizacijos
atstovai – tikėjo, kad vaikai ne miršta, o susijungia su protėvių
dvasiomis, stebinčiomis ir saugančiomis savo gentainius iš aukštai.
Pasirinkti vaikai būdavo prigirdomi čičos, apsvaiginami ir palieka-
mi miegoti viršukalnėse (6000–7000 m aukštyje).
Šaltis, žemas spaudimas ir deguonies trūkumas padėjo apsaugoti
XV a. palaikus, virtusius savotiškomis mumijomis. Tokių mumijų
Pietų Amerikoje rasta ne viena, jos dabar eksponuojamos muziejuo-
se Bolivijoje, Peru, Argentinoje. Aimarų žmonės, paklausti apie šiuos
eksponatus, tik kraipo galvas. Pasak jų, palaikai turėjo būti palikti,
kur gulėjo, o gabenti juos į muziejų – bloga lemiantis ženklas.
KOKAINMEDŽIŲLAPAI
Inkai tikėjo, kad kokainmedžių lapai turi magiškų galių,
todėl aukodavo juos dievams. Ispanų kolonistai šiais
lapais skatino vergų darbą (sakoma, kad tik jie su-
teikdavo jėgų dirbant žiauriomis sąlygomis Potosio
kasyklose). Jų sukeliamas nejautros efektas XIX a.
buvo vertinamas medicinoje, o nuo 1859 m. pra-
dėtas gaminti kokainas. Dėl stimuliuojamojo baltų
miltelių poveikio pasaulis gavo tokį literatūros kūrinį
kaip „Daktaras Džekilas ir ponas Haidas“ (pasakoja-
ma, kad vartodamas šį „nuostabų vaistą“ nuo tuber-
kuliozės 1885 m. R. L. Stevensonas kūrinį parašė per
šešias dienas ir naktis). Iki pat 1906 m. kokainas buvo
naudojamas gaminant gėrimą „Coca-Cola“. Šiandien
kokainas – vienas populiariausių ir brangiausių nelegalių
narkotikų, o kokainmedžių lapai tiekiami Bolivijoje per
pusryčius kartu su kava ar vaisine arbata.
MISTIKA
Bolivijos, vienos aukščiausių ir labiausiai izoliuotų pietų pusru-
tulio valstybės, peizažas – vienas įspūdingiausių pasaulyje: aukš-
tikalnių regioną keičia atogrąžų džiunglės su Amazonės baseino
miškais, sausa savana ir Čikitoso lyguma, arba Čikitanija – ato-
grąžų savana. Be to, Bolivija – paradoksų kraštas: neturtingiausia
Pietų Amerikos šalis turi daugiausia gamtos išteklių. Svetimšalis,
pabuvęs Bolivijoje, dar pridurs, kad tai viena iš gražiausių ir uni-
kaliausių vietų žemėje.
Minėta Saulės sala – Titikakos ežero puošmena ir perujiečių
pavydo šaltinis (aukščiausias pasaulio ežeras priklauso Bolivijai ir
Peru). Altiplane išlikę dviejų priešistorinių ežerų pėdsakai: drus-
kos lygumos – Koipasos ir Ujūnio druskožemiai. Pastarasis yra
didžiausias pasaulyje – 12 tūkst. kv. km. Druskožemiai sausuoju
metų laiku atrodo kaip siurrealistinės balto sniego dykumos, o
palijus sukuria haliucinogeninį veidrodžio efektą, todėl čia mėgsta
fotografuotis turistai arba flamingai (!). Jei 5 km aukštyje bus
labai šalta, visada galima sušilti prie burbuliuojančių geizerių Sol
de Manana (4950 m) arba pasipliuškenti karštosiose versmėse Ter-
mas de Polques (4200 m), kur vandens temperatūra – 30 laipsnių.
Kad visiškai netektumėte žado, įsivaizduokite kaip tik per maudy-
nes pro šalį bėgančią lamų virtinę! Ar reikia daugiau įrodymų, kad
Bolivija – tikrai mistiška šalis? l
9
10
11
12
13
14
