Prirašyta daugybė knygų kaip lyderiai gelbėja verslo organizacijas, apie tai kaip tapti lyderiu, tad natūralu, jog retas kuris susimąsto, kad tai - tik dar vienas mitas.

1. Prirašyta daugybė knygų kaip lyderiai gelbėja verslo or-
ganizacijas, apie tai kaip tapti lyderiu, tad natūralu, jog retas
kuris susimąsto, kad tai - tik dar vienas mitas.
Mitą ir tikėjimą juo stiprina populiarūs Holivudiniai filmai,
kur vyrauja vienas žmonijos gelbėtojas, toks kaip Bruce Wil-
lis, Arnold Schwarzenegger, Sylvester Stallone ir panašiai.
Todėl natūralu, kad daugelis verslo organizacijų tiki tokių
lyderių buvimu, sutinka jiems mokėti fantastinius atlyginimus
už mainais gaunamą „fantastinį” darbą ir „fantastinį” rezultatą.
Šių galvų medžiotojai gundomi dideliais atlygiais ir į juos de-
damos didelės viltys.
Tačiau kokią žinutę mums siunčia iš realaus nors ir
„paralelinio” sporto pasaulio? Net surinkus į komandą vien
žvaigždes, mokant jiems milijoninius atlygini-
mus, tai dar negarantuoja komandos sėkmės.
Kai Žalgiris laimėjo Eurolygą, niekas neži-
nojo, kad ten susirinko žvaigždės. Kai Lie-
tuva laimėjo Europos čempionatą 2003
metais, dauguma nelaukė komandos
sėkmės, nes atrodė, kad ji neturi pergalės
vertų lyderių!
© D a r i u s r a d k e v i c i u s d a r u s i n m a c @ m a c . c o m
LYDERIO MITAS

2. Logika visada turi defektą
Stebint ir dirbdant su
įvairiomis verslo organizaci-
jomis, mane ilgai stebino keis-
tas fenomenas – organizacija
žydi, nors verslo savininkas ar
vadovas visiškai nepanašus į
vadovėlinį, kitaip tariant, bibli-
jinį, lyderį. O kartais net at-
virkščiai - vadovas turi stiprų
stiprų potraukį, kuris jam ne-
leidžia atsiduoti darbui, tokį
kaip medžioklė, alkoholis, filo-
sofija, ilgas pamokslavimas ar
pan., bet organizacijai nuo to
nei šilta, nei šalta, tik geriau!
Stebėdamas Lietuvos įvykius
pamačiau tendenciją, kad vi-
enoje organizacijoje iškilęs va-
dovas, visoje Lietuvoje žinoma asmenybė, pavyzdžiui, Tomas
Kučinskas, Vaclovas Šleinota ar Eimutis Žvybas, dažnai ne-
daug pasiekia kitose darbovietėse, nors jiems ir siūlomas tik-
rai nevaikiškas apdovanojimas. Kas gi vyksta? Su kokiu fe-
nomenu susidūrėme?
Po ilgų kelionių po kitas kultūras, po ilgų apmąstymų,
kaip jos mato pasaulį, supratau, kad susidūrėme su fe-
nomenu, vadinamu mitu.
Vikipedija apibrėžia, kad mitas yra kolektyvinis liaudies
fantazijos kūrinys, kuriame per konkrečius personažus ir
sugyvintas būtybes apibendrintai atspindima tikrovė.
Vikipedija tvirtina, kad dabar senoviniai gyvieji mitai jau
mirę. Tačiau šiuo straipsniu noriu jums įrodyti, kad taip nėra.
© D a r i u s r a d k e v i c i u s d a r u s i n m a c @ m a c . c o m
LYDERIO MITAS

3. Keistas fenomenas
Nors mus ir bando
įtikinti, kad mitai yra
senovės palikimas, bet
aš kaip psichiatras ir
psichoterapeutas iš
išsilavinimo turiu įro-
dymų, jog jie įsitvirtinę
mūsų pasamonėje.
Atrodo, kad mūsų
„mokslu” grįsta
visuomenė yra įtikėjusi
mokslo tiesa, tačiau ji
vis tiek grįsta tikėjimu!
Juk nė vienas iš mūsų
neturime gyvenime tiek
laiko, kad galėtume pa-
tikrinti visus mokslin-
inkų įrodymus, todėl be-
lieka dauguma jų tie-
siog tikėti. Tačiau
susiduriame su vienu
keistu paradoksu -
laikui bėgant, mokslin-
inkai naujais atradimais
paneigia tai, ką rašė
vadovėliuose ir kuo rei-
kalavo tikėti iki tol. Ir ko
toliau, tuo dažniau tai
atsitinka.
Kurtas Gödelis dar
1931 metais matema-
© D a r i u s r a d k e v i c i u s d a r u s i n m a c @ m a c . c o m
LYDERIO MITAS
Fizikos mokslų daktaras Eli Goldrattas apie
mokslą:
Mokslas – tai paprasčiausias metodas,
mūsų taikomas bandyti ir formuluoti minimaliam
prielaidų rinkiniui, kuris per tiesioginius loginius
išprotavimus padėtų paaiškinti daugelį gamtos
reiškinių.
Fizikos energijos tvarumo dėsnis nėra ti-
esa. Tai tik prielaida, tinkanti paaiškinti gausy-
bei gamtos reiškinių. Tokia prielaida niekada
negali būti įrodyta, nes jos universalumo
neįrodo net neaprėpiamas kiekis reiškinių,
kuriuos jos dėka galima paaiškinti. Antra vertus,
ji gali būti paneigta net vienintelio reiškinio,
kurio ši prielaida nepaaiškina. Toks paneigimas
nesumenkina šios prielaidos teisingumo, o tik
parodo tai, kad būtų reikalingos ar net gi kad
jau egzistuoja kitos, tinkamesnės prielaidos.
Būtent tai pasakytina apie energijos tvarumo
dėsnį, kurį A. Einsteinas pakeitė visuotinesniu –
tinkamesniu – postulatu apie energijos ir masės
tvarumo dėsnį. Einsteino prielaida nėra tiesa,
lygiai kaip ir pirmoji prielaida nebuvo „tiesa“.

4. tiškai įrodė, kad bet kuri logika turi defektą ir kad bet kuri
sistema visada priklauso nuo kuo nors, esančio už
sistemos ribų.
Taigi,
galime drąsiai
teigti, kad bet
kurio lyderio
sukurta sistema
bus priklausoma
nuo ko nors
esančio už
sistemos ribų,
t.y. priklausoma
nuo įvairių
išorės aplinky-
bių. Pavyzdžiui,
kiek Lietuvos
verslo lyderių
žinojo, kad 2006
m. JAV nekilno-
jamo turto bur-
bulas pasiekė
viršūnę ir kad
2007 metais
bankrutavęs
„Lehman Broth-
ers” sukels krizę
visame pasaulyje, taigi ir Lietuvoje jų vadovaujamuose
versluose? O juk viskas atrodė taip pasakiška ir, kad sėkmė
mus lydės ilgai...
© D a r i u s r a d k e v i c i u s d a r u s i n m a c @ m a c . c o m
LYDERIO MITAS

5. Diskursas į mitologiją
Paanalizuokime, kokie mitai vyrauja vakarietiškai
mąstančių žmonių pasąmonėje? Logiška, kad tikėjimas
turėtų būti susijęs su vyraujančia religija, ar ne?
Taigi, biblija daugumą įtikino, kad viena iš tautų turėjo Lyderį,
kuris išvedė tautą
iš vergijos ir
sėkmingai nuvedė į
Pažadėtąją Žemę.
Tiesa, yra kalti-
načių, kad jis
vedžiojo ratais, bet
tai neturi didelės
reikšmės mūsų ty-
rimui.
Nuo to laiko,
o juk praėjo ne vi-
enas tūkstantis
metų, dauguma vis
tiki kad tokių
lyderių galima rasti,
ir per tarpininkus energingai jų ieško. Ir kuo toliau toks lyderis
yra, tuo labiau kai kas įtiki jo visagalybę pakeisti į gerą mūsų
gyvenimus. Kaip rodo Donbaso atvejis, dalis vietos gyventojų
įtikėjo Putino kaip lyderio visagalybe ir jokie neigiami vyrau-
jantys pačios Rusijos provincijos pavyzdžiai jų neįtikina. Juk
mes susidūrėme su tikėjimo paradigma, o ne mokslu grįstais
įrodymais.
Viskas būtų gana paprasta, jeigu vakarietiškame
mąstymo „kraujuje” nebūtų dar vieno smarkiai su pirmuoju
konfliktuojančio mito. Šis, kitaip nei pirmasis, yra graikų
kilmės.
© D a r i u s r a d k e v i c i u s d a r u s i n m a c @ m a c . c o m
LYDERYSTĖS MITAS

6. Archetipologija
Graikiškų mitologiją net vadinčiau archetipologija, juk
graikiškieji mitai taip tvirtai įmūryti į vakariečių pasąmonę, kad
nepaliaujamai ir neginčijamai veikia beveik visus mūsų
sprendimus ir
daugumą kūry-
bos išraiškų. Ar-
chetipas, kaip jį
apibrėžia Vi-
kipedija - tai
kolektyvinės
pasąmonės va-
izdinys, neprik-
lausomas nuo
individualaus
pažinimo, kopi-
juojamas visos
visuomenės ir
sudarantis žmo-
nijos psichoso-
cialinės sanklodos pagrindą. Pasireiškia per religinius
pasakojimus, mitus, folklorą, stereotipus, literatūrą, kalbą,
sapnus.
Taigi, graikų mitologijoje yra Eliziejaus laukai – toks
specifinis Rojus, skirtas tik nemirtingumą iš dievų gavusiems
didvyriams. Homeras savo užrašuose mini, kad Eliziejaus
laukai yra tobulos palaimos šalis Žemės krašte, ant Okeano
krantų.
Kiek iš mūsų svajojame apie namą ant Okeano kranto,
kur amžina vasara ir auga palmės?
© D a r i u s r a d k e v i c i u s d a r u s i n m a c @ m a c . c o m
LYDERIO MITAS

7. Į Eliziejų gali patekti tik tie herojai, kurie nugalėjo vi-
enokius ar kitokius dievus ar pusdievius, tokius kaip Titanai,
Kentaurai, Gigantai ir pan.
Ką tai reiškia šių dienų požiūriui? Taigi – tu tampi hero-
jumi, jeigu nugali vieną ar kitą autoritetą! Europoje revo-
liucijonieriai sukilo prieš karalius, parlamentas prieš
prezidentą, mokslas prieš religiją, sektos prieš vyraujantį
tikėjimą, verslas prieš švietimą, bendruomenė prieš autorite-
tus ir t.t.
Ir dabar, šių tikėjimų, šių mitų pasekmėje mes priversti
gyventi amžiname strese – surasti Autoritetą, kuris spėtų
nuvesti į pažadėtą žemę iki to laiko, kol jis pats bus hero-
jaus kilusio iš pavaldinių tarpo nugalėtas!
Tai verčia lyderius bėgti lyg akis išdegusiems į ateitį ir
pakeliui naikinti kiekvieną, galintį tapti herojumi.
© D a r i u s r a d k e v i c i u s d a r u s i n m a c @ m a c . c o m
LYDERIO MITAS

8. Koks likimas laukia tų kurie įžeidė, bet nesugebėjo įveikti
dievų? Ogi – Tartaras, tai vieta požemyje esanti žemiau už
Hadą. Pats Hadas jau yra požemio pasaulio karalystė, miru-
siųjų „potencialių vadovų”, Orkų buveinė. Pagal romėnus
Hadą valdo Plutonas, Dzeuso brolis. Hado vietos atributai yra
panaudoti kuriant krikščioniškojio pragaro sampratą. Hade
didvyrių šešėliai prislėgtai klajoja tarp kitų mažesnių dvasių,
kurie čirškia kaip šikšnosparniai.
Plutonas, pomirtinio pasaulio valdovas yra brangiųjų
mineralų savininkas, kadangi jie paslėpti po žeme jo teritori-
joje.
Tad ko gi siekia mūsų verslo lyderiai? Apvogti Plutoną ar
Hadą, pasisavinti jo turtus? Sofoklis apibūdino Hadą šitaip -
„turtingasis“. Dėl savo tamsios ir nesveikos asmenybės, jis
nebuvo mėgstamas dievų ir mirtingųjų. Hadas yra aprašomas
© D a r i u s r a d k e v i c i u s d a r u s i n m a c @ m a c . c o m
LYDERIO MITAS

9. kaip „nuožmus ir nepermaldaujamas“. Iš visų dievų mirtingieji
jo nemėgo labiausiai (turbūt ir iki šiol nemėgsta, ar ne tiesa?).
Tačiau Hadas nebuvo blogas dievas, jis tiesiog griežtas, ži-
aurus, nepermaldaujamas, kaip tikras verslo savininkas ori-
entuotas į turto kaupimą.
Ir visi tramvajai važiuoja į šiaurę, ten kur visada siautėja pūga.
Borisas Grebenčikovas
Taigi, kas tas Tartaras, esantis „taip žemai po Hadu, kaip žemė
po dangumi“? Vieta, kuri yra „taip toli nuo saulės ir taip giliai žemėje,
kad ji yra apsupta trimis nakties sluoksniais, kuriuos supa bronzinė
siena? Tai yra drėgna, šalta ir baisi bedugnė, pranykstanti tamsoje“.
Pasirodo, į Tartarą patenka visi, kurie įžeidė dievus ir nesugebėjo jų
nugalėti.
© D a r i u s r a d k e v i c i u s d a r u s i n m a c @ m a c . c o m
LYDERIO MITAS

10. Tartaro esmė - nesibaigiantis, beprasmis darbas, toks kaip
Sizifo, amžinai stumiančio akmenį, kuris vis nurieda žemyn priartėjus
prie viršūnės. Ten apdovanojimas už darbą yra pažadamas - prisir-
pusių vaisių pilnos medžio šakos atrodo lengvai pasiekiamos, bet kai
tik pabandai sugriebti, šakos pakelia siekiamą vaisių neleisdamos
paimti. Kai tik pasilenki atsigerti vandens, vanduo nuslūgsta, prieš
išgeriant bent kiek.
Ar nesusidarė jums, mieli skaitytojai, įspūdis, kad užuot vedę
pavaldinius į Pažadėtą žemę verslo Lyderiai atveda juos į Tartarą,
monotoninio darbo pragarą? Paradoksalu, kad ne tik savo darbuoto-
jus. Kaliniais tampa ir jie patys!
Susaninas išgalvotas lyderis
Ar neatrodo jums, kad šūkį „Tu gali įveikti viršūnę“ ir tapti turt-
ingu, galėtumę keisti į šūkį „Tu tapsi turtingu sukūręs pragarą
žemėje“? Juk logiškai mastant palankių gyvenimo sąlygų kalno
viršūnėje nėra! Kuo aukštesnė viršūnė tuo mažiau šansų joje
išgyventi užsilaikius per ilgai! Tik pažiūrėkite į nuotraukas tų alpinistų
kurie užtruko Evereste...
© D a r i u s r a d k e v i c i u s d a r u s i n m a c @ m a c . c o m
LYDERIO MITAS

11. Aš manau, kad dabar turėtų tapti
aišku net ir sunkiai mąstantiems,
kodėl lyderiai skundžiasi, kad
dauguma darbuotojų priešinasi po-
kyčiams. Kas iš jūsų norėtų vietoj
Pažadėtos Žemės nukeliauti į Mono-
tonijos pragarą? Ir dar su jums
primestais Susaninais? Juk būtent
Ivanas Susaninas paklaidino lietuvius
Moskovijos pelkėse!
Taigi, ar yra išeitis? Ar tikrai pini-
gai atneša laimę, ar tik sudaro
sąlygas didesniam ar mažesniam
komfortui? Ar tikrai verta gyventi kalno
viršūnėje, kada tu vienas turtingas, o
aplink blūdija alkanos piktos dvasios
trokštančios, kad tu su jomis pasidal-
intum viskuo, t.y. kad tau neliktų
nieko?
Išeitis irgi mitas
Žinoma, išeitis yra, bet tai - tik dar vienas Mitas. Mitas dvasingo
bendruomeninio
gyvenimo, kai
žmonės vieni kitiem
padeda, ir pati pa-
galba, arba, kitaip
tariant, tarnystė, yra
aukščiasia vertybė?
Kai Karalystės valdo-
vas tarnauja savo
žmonėms, o ne
žmonės jam? Kai visi
tobulėja dvasiškai, o
lyderiai yra toliausiai
pažengę Mokytojai?
© D a r i u s r a d k e v i c i u s d a r u s i n m a c @ m a c . c o m
LYDERIO MITAS

12. Juk iš dalies remiantis šiuo mitu ir buvo kuriama Europa. Kai
stiprieji padeda silpniesiams, kad ramybė ir taika išstumtų karą, tam,
kad mes visi pasiruoštume gyvenimui Aukso amžiuje, kai Auksas
nėra tikslas, o tik vienas pagrindinių visuomeninės harmonijos
kūrimo elementų.
Žmogus bręsdamas pereina įvairias stadijas. Aukso amžius - tai
brando, o ne turtai. Tik gimęs kūdikis turi vystyti savo fizinį kūną,
vėliau mes jį pripildom žinių ir taisyklių kaip gyventi visuomenėje,
gaila, bet kolkas dažnai klaidingi aplaužydami jo įgimtą išmintin-
gumą, vėliau vystosi Ego būsena, būtina, kad žmogus taptų savar-
ankiškas.
Kas slypi po egoizmo stadijos?
Ir čia mūsų visuomenė sustoja. Atrodo, kad Ego ir iš jo gimęs
egoizmas yra vystymosi pabaiga. Kažkodėl tai, ką mes matome ir
jaučiame, - kad yra tolesnė vystymosi stadija, - esame linkę igno-
ruoti... Juk natūralu, kad metams bėgant Ego tirpsta ir vystosi Seva,
Indijoje taip vadinama tarnystė. Tai irgi gamtos dėsnis, nes be Sevos
negalėtume išauginti vaikų, be Sevos negalėtume gyventi sociume!
Be sociumo, būdami silpnesni už kitus gyvūnus ir gamtines aplinky-
bes, žmoniją nebūtų išgyvenusi.
Tad noriu su jumis pasidalinti žinia, kad sėkmingiausios belider-
ystinės įmonių formos yra sukurtos Sevos pagrindu. Tuo pagrįsta ir
Toyotos Kaizen sistema, todėl ji taip sunkiai skinasi kelią Lietuvos
įmonėse. Tačiau mes turime teigiamų ženklų - nors ir nesąmoningai,
tačiau pastaruoju metu verlo lyderiais išrenkamos tokios asmenybės,
kurie visai nepanašūs į mitologinius egocentriškus lyderius, tokie
kaip Valdas Lašas, Ilja Laurs ar Raimundas Petrauskas.
Ir čia pilnai sutinku su Peterio Senge lyderystės apibrėžimu, kurį
man padovanojo Rytis Juozapavičius:
„Lyderystė yra bendruomenės gebėjimas nulemti savo ateitį.“
Todėl veikiausiai lyderiai yra bendruomenės išstumti, pagimdyti, su-
formuoti veikėjai, atsidūrę reikiamu momentu reikiamoje vietoje. Ir fortūna
jiems buvo palanki. Turbūt todėl, lyderių kaip „gelbėtojų” perėjimas į kitą
© D a r i u s r a d k e v i c i u s d a r u s i n m a c @ m a c . c o m
LYDERIO MITAS

13. kolektyvą neatnešė tokios pat sėkmės. Nelabai žinau lyderių, kurie
kiekviename naujame darbe būtų sugebėję pasiekti daugiau, negu tame,
kuriame jie išgarsėjo. Patys sėkmingiausi lyderiai, tokie kaip J.Welsch, R.
Branson, W. Baffett, S. Jobs, I. Kamrad, B. Gates, S. Walton ir panašūs,
nekeitė kolektyvo, o su juo nugyveno didumą savo gyvenimo dalį.
Taip gimsta lyderio mitas - kolektyvinis liaudies fantazijos kūrinys,
kuriame per konkrečius personažus ir sugyvintas būtybes apiben-
drintai atspindima tikrovė!
Vakarų filosofija dažnai linkusi atsakyti į klausimą KAIP?, bet būtina
žinoti atsakymą ir į klausimą Kodėl?, kurį sau kaip pagrindinį užduoda
Rytai. Tik sujungę, o ne supriešinę abi puses galime tikėtis naujo koky-
binio visuomenės šuolio. Būtent šis būdas daugumai Vakarų filosofų
leido pareikšti kažką kardinaliai naujo.
© D a r i u s r a d k e v i c i u s d a r u s i n m a c @ m a c . c o m
LYDERIO MITAS

14. Ir pabaigoje. Žodis lyderis kilęs iš senosios
anglų kalbos žodžio lædere „tas, kuris veda“. Nuo
1918 metų buvo naudojamas kaip titulas apibūdinan-
tis autoritarinės valstybės galvą ir verčiamas į
kitas kalbas kaip fiureris, duče, kaudiljas ir
pan.
Regis, Vado mitą pakeitė Lyderio mitas. Bet pagal kilmę - tai vienas
ir tas pats.
© D a r i u s r a d k e v i c i u s d a r u s i n m a c @ m a c . c o m
LYDERIO MITAS