SlideShare a Scribd company logo
1 of 8
Download to read offline
Susipažinkime, aš -
         Jonas Juodka!




Sąraše esu Nr.

21
Vaikystė
                                                  Kaip ir daugelis       vilniečių pasaulį išvydau Kovo 8-osios
                                              gimdymo namuose 1983 metų sausio 4-osios dienos ankstyvą
                                              rytą. Jau būdamas 9 mėnesių pradėjau po truputį vaikščioti, nuo
                                              vaikystės buvo būdingas noras kuo greičiau pažinti mane supančią
                                              aplinką.
                                                  Pasak tėvų, ankstyvoje vaikystėje pasižymėjau neįprastu
                                              smalsumu. Visuomet domėjausi tokio amžiaus vaikams
                                              nebūdingais dalykais, dar ir dabar pamenu, kaip valandų valandas
                                              kamantinėdavau mamą įvairiais klausimais, tokiais kaip: kas virš
                                              debesų, kaip toli mėnulis, kodėl saulė šildo, kam reikalingas miegas,
                                              kodėl žmonės teršia gamtą. Būdamas 4 metų vieną kartą dovanų
                                              gavau plastelinio dėžutę, džiaugsmo užteko ilgiems mėnesiams.
                                              Pirmieji darbai iš plastelinio kosminių raketų modeliai bei rutulio
                                              formos gniužulai simbolizuojantys planetas. Taip, svajojau tapti
  Dar visai mažas, bet jau rimtu žvilgsniu   kosmonautu. Ši svajonė vertė mane domėtis ne vien tik astronomija,
       Žvelgiau į pasaulį (1983 m.)
                                             bet ir geografija, vėliau istorija. Jau būdamas 5 metų galėdavau iš
atminties nupaišyti daugelio Europos valstybių kontūrus bei įvardinti vandenynus, kai kurias upes, jūras, to aš
išmokau iš vyresnės sesers geografijos atlasų. Kai turi tiek daug veiklos namuose, į kiemą nosį retai teiškiši. Vėlai
pradėjau vaikščioti į kiemą, tačiau vos tik išėjęs iš karto susiradau keletą kiemo draugų, kurių nepamirštu iki šiol.
   Vienas ryškiausių vaikystės prisiminimų - 1989 m. rugpjūčio mėnesio šeimos kelionė traukiniu į Rytų
Vokietiją (VDR). Važiavome keletą dienų ir atvykimas į kitą šalį atrodė lyg didelis įvykis, juk tais laikais keliauti į
užsienį nebuvo taip paprasta. Jau nuo 1987 m.
sesuo susirašinėjo su viena vokiečių šeima, kurios
buvome pakviesti pasisvečiuoti ir susipažinti. Ši
kelionė įdomi tuo, kad atvykome dar į tuomet
egzistavusią Rytų Vokietiją, tačiau jau po kelių
mėnesių Berlyno siena griuvo. Stebino Berlyno
parkų, aikščių grožis ir parduotuvės, kuriose jokio
deficito ir tuščių prekystalių neteko matyti, kas
mums, deja, buvo įprastas vaizdas. Grįžus iš
Vokietijos nekantriai laukiau rugsėjo 1 osios,
kadangi žinojau, jog       mokykloje galėsiu įgyti
daugiau žinių bei išmokti naujų kalbų.                    Visa šeima prie Cecilienhof rūmų, istorinė 1945 m. Potsdamo
                                                                          konferencijos vieta (1989 m.)
3

 Šeima
         Mano tėvai sutiko vienas kitą dar 1980 metų pavasarį,
tiesą pasakius, nelabai džiaugsmingomis aplinkybėmis. Tuo metu motina dirbo
Vilniaus troleibusų parke sandėlininke, o tėvas milicijoje, trečiajame komisariate įgaliotiniu. Tėvas
nemažai prisidėjo tiriant motinos brolio nužudymo aplinkybes, nuo to ir prasidėjo judviejų bendravimas, kuris
1982 metais virto santuoka.
   Šeimoje buvau ne vienturtis, kadangi nei vienam iš tėvų ši santuoka nebuvo pirmoji. Turiu 11 metų vyresnę
sesę, Jeleną, mamos dukterį. Nuo mažumės man buvo įprasta šeimoje matyti dvi skirtingas kultūras ir kalbas
lietuvių ir rusų. Mano mamos tėvai kilę iš Pskovo ir Volgogrado (buvęs Stalingradas), kurių gyvenimus sujungė
Antrasis pasaulinis karas. Tėvo šaknys Ignalinos rajone.
   Nuo 1982 metų mama pradėjo dirbti pašte, iš pradžių
operatore, vėliau paštininke, tuo tarpu tėvas iki 1985 metų dirbo
milicijoje, o po to Vilniaus rajono civilinės saugos skyriuje. Mūsų
keturių asmenų šeima niekuomet negalėjo pasigirti ypatinga
prabanga, kitaip sakant, gyveno „nuo algos iki algos“. Tėvas
gaudavo „į rankas“ 70 rublių, o motina -85, tačiau pinigėlių dažnai
trūkdavo, nes tėvas „nevengdavo taurelės“, įsiskolindavo. Žaviuosi
motina, kuri augindama mane ir mano sesę bei rūpindamasi tėvo
vargais, dar rasdavo laiko papildomai dirbti valytoja. Kiek vėliau
tėvai sugebėjo nusipirkti žiguliuką, tačiau neilgai juo džiaugėmės,
nes vieną žiemos vakarą tėvas jį sudaužė.
   Nuo 1982 iki 1987 metų Švyturių g. 3-34 buvo mūsų namai,
47 kvadratų dviejų kambarių bute gyvenome keturiese, vėliau
tėvai apsikeitė butais ir visa šeima apsigyvenome Žirmūnų g. 42
                                                                      Kieme prie namų Antakalnyje, Švyturių g. 3
name. Žirmūnuose, tik jau Minties gatvėje, gyvenu iki šiol.
                                                                                     (1984 m.)
   1990 metais mano sesuo, būdama 18 metų ištekėjo ir paliko
mūsų namus, likome gyventi trise. Tais pačiais metais tėvas papildė pirmųjų savanorių gretas, buvo vienas iš
Seimo gynėjų, kiek vėliau įsiliejo į Krašto apsaugos sistemos veiklą, dirbo pasienio apsaugos tarnyboje, Krašto
apsaugos ministerijoje, galiausiai antrajame departamente prie Krašto apsaugos ministerijos. Motina nuo
1996 metų pabaigos iki 2009 metų dirbo paštininke Žirmūnuose. Sunkus fizinis darbas paveikė motinos
sveikatą, jai nustatytas antros grupės invalidumas, o tėvas prieš metus išėjo į pensiją. Po beveik 30 metų
bendro gyvenimo mano tėvų keliai išsiskyrė.
   Negalėčiau teigti kad tėvų išsiskyrimas buvo visiškai man netikėtas, ilgą laiką jų požiūriai į šeimyninį
gyvenimą nesutapo. Su sese ir jos šeima visuomet palaikiau artimus ryšius. Šiuo metu ji augina 4 vaikus, galiu
tik pasidžiaugti kad esu vienos iš savo dukterėčių krikšto tėvas.
4

                                                                                       Mokykla
                                                       Iki pirmosios klasės lankiau lopšelį-darželį Rūtą. 1990
                                                    metų rugsėjo 1-ąją tapau Tuskulėnų vidurinės mokyklos
                                                    (anuomet mokykla vadinta 31-ąja) pirmoku. Pirmaisiais
                                                    metais mokykloje buvau labai judrus, sunkiai išsėdėdavau
                                                    suole visą pamoką, tačiau tai netrukdė gerai mokytis. Niekad
                                                    nebuvau pirmūnas, tačiau visuomet siekdavau kuo geresnių
                                                    pažymių. Maždaug ketvirtoje klasėje pradėjau sau kelti tikslus,
                                                    kokių dalykų įvertinimų sieksiu. Sunkiausiai sekdavosi rašyti
                                                    diktantus, kirčiuoti, bet visad žavėdavausi istorija, pasaulio
                                                    pažinimu.
                                                    Labai dažnai klasėje dar nesibaigus pamokai pasidarydavau
                                                    savo namų darbus, taip siekdamas sutaupyti daugiau laiko.
                                                    Grįžęs namo į kiemą neskubėdavau, nes didelę savo laisvo

        Pirmos klasės suole (1990 m.)
                                                     laiko dalį skirdavau pomėgiams lėktuvų, erdvėlaivių
                                                     paišymui, žaidimams su konstruktoriais.
    Maždaug šeštoje ar septintoje klasėje ypatingai
susidomėjau karine aviacija bei karyba, apskritai. Matyt, tam
nemenką įtaką turėjo tai, kad tėvas būdamas karininku dažnai
supažindindavo su savo kolegomis, keli iš jų buvo kariniai
lakūnai.
    Perėjęs į dešimtąją klasę jau žinojau kad teks išsiskirti su kai
kuriais savo bendraklasiais, tapome pirmąja moksleivių karta,
kuri turėjo galimybę rinktis savo mokymosi profilį. Giliai
pasąmonėje vis dar puoselėjau svajonę tapti lakūnu, tad
                                                                           Vienas iš daugelio piešinių (1994 m.)

                                                                  pasirinkau „realųjį“ profilį, tačiau vienuoliktoje
                                                                  klasėję susidūręs su sustiprintais tiksliais
                                                                  mokslais supratau, kad didesnius gabumus turiu
                                                                  humanitarinėms, socialinėms disciplinoms
                                                                  (istorija, užsienio kalbos, politologija, filosofija).
                                                                  Dvyliktoje klasėje tvirtai apsisprendžiau
                                                                  studijuoti politikos mokslus. Laikiau 5
                                                                  valstybinius egzaminus, iš kurių sėkmingiausiai
                                                                  išlaikyti buvo istorijos ir anglų kalbos.
    Linksmos akimirkos su klasės draugais (2001 m.)
5

Universitetas
         Įstoti į Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir
politikos mokslų institutą nepavyko, tačiau buvau priimtas į Vilniaus Universiteto
Filosofijos fakulteto filosofijos bakalauro programą. Pradėjus studijas supratau, kad teks nemenkai
praplėsti mąstymo ribas. Prieš tai tik miglotai įsivaizdavau, kas ta filosofija apskritai yra, daugeliu atvejų
maniau, jog tai tėra pamąstymai apie egzistencinius klausimus. Nežinomybės miglą išsklaidė pirmosios
paskaitos bei studijuojama literatūra. Mane ypač sužavėjo antikinės Graikijos filosofų, tokių kaip Aristotelio ir
Platono, idėjos, vėliau dėmesį patraukė K.Marksas, K.Popperis. Savo baigiamajame bakalauro darbe siekiau
išsiaiškinti, kaip mokslas buvo suvokiamas ir kokią vietą jis užėmė socialinėse K.Markso ir pozityvizmo teorijose.
   Studijuoti teko tikrai nemažai, tačiau greta to jau pirmojo kurso pradžioje buvau išrinktas kurso seniūniu, juo
buvau visus 4 studijų fakultete metus. Vis dar sukelia šypseną veide prisiminimas, kaip tapau kurso seniūnu.
Pirmąją studijų dieną į fakultetą suklydęs atvykau valanda ankščiau nei reikėjo, tai suvokęs stengiausi laiką
išnaudoti tinkamai, suradau, kur yra valgykla, dekanatas, biblioteka, vėliau atėjusiems bendrakursiams tapau
savotišku gidu. Keletas jų tik garsiai svarstė: „jis jau čia viską žino, gal renkam jį seniūnu?“. Seniūno pareigas
vertinau atsakingai, bet sudarant sesijų tvarkaraštį bei derinant egzaminų laikymo datas su dėstytojais
prireikdavo nemažai diplomatijos.
   Po bakalauro studijų baigimo 2006 metais pagaliau išsipildė mano svajonė studijuoti Vilniaus Universiteto
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, būtent tuomet įstojau į minėto instituto tarptautinių santykių ir
diplomatijos magistro programą. Tai viena populiariausių instituto siūlomų magistro programų, tad prieš
stojamąjį egzaminą teko tikrai nemenkai ruoštis ir jaudintis. Studijuojant įgijau neblogą profesinių žinių „bagažą“
ir platesnį suvokimą apie politinę sistemą. 2010 metais sėkmingai apsigyniau baigiamąjį magistro darbą
„Kinijos vaidmuo Pietryčių Azijos regiono galių pusiausvyros kontekste“, tačiau vis dar nededu galutinio taško
savo akademiniame gyvenime.




Darbas
      Apskritai politika pradėjau domėtis dar vienuoliktoje klasėje.
Norėjau praplėsti savo akiratį, suprasti kaip priimami sprendimai valstybėje, galbūt
susipažinti su autoritetais politikos srityje. 2002 metais įstojau į tuometinę liberaldemokratų partiją, būtent
tuomet įsitraukiau į politinį gyvenimą. 2003 metais pirmąsyk teko dirbti apylinkės komisijos nariu, o jau po metų
vykusiuose rinkimuose tapau jauniausias apylinkės komisijos pirmininkas Vilniuje. Buvau partijos Žirmūnų
skyriaus narys, bet jau po pusės metų tapau skyriaus pirmininko pavaduotojas. 2004 metais subūręs nemažą
aktyvaus jaunimo komandą dalyvavau Seimo rinkimų kampanijoje, prisidėjau prie dviejų kandidatų rinkiminių
6

štabų veiklos, dalyvavau partijos rinkiminiame ture per Lietuvą, kurio metu aplankiau daugelį Lietuvos miestų,
kaimų ir miestelių.
    2006 metais man buvo pasiūlytas konsultanto ryšiams su visuomene darbas partijos Tvarka ir teisingumas
būstinėje. 2007 metų vasario mėnesį vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose buvau pirmąkart išrinktas
Vilniaus miesto tarybos nariu. Būdamas 24 metų tapau jauniausiu Vilniaus miesto tarybos nariu ir vienu
jauniausiu tarybos nariu šalyje. 2008 metais kandidatavau į Lietuvos Respublikos Seimą Žirmūnų
vienmandatėje rinkimų apygardoje. Manau kad man
kaip jaunam ir dar ne visai žinomam politikui rinkimai
praėjo ganėtinai sklandžiai, pritrūko tik 473 balsų iki
antrojo turo. Džiugina išreikštas žmonių pasitikėjimas,
toks rezultatas parodo mano nuveiktų darbų įvertinimą.
Vos tik pradėjęs dirbti miesto taryboje daviau sau
pažadą pasirūpinti mokyklos, kurioje mokiausi 12 metų,
aplinka. Kuomet pagalbos kreipėsi Žirmūnų vaikų
lopšeliai-darželiai „Ramunėlė“ ir „Rūta“ abiems
įstaigoms padėjau pagerinti buitį.                     Dar 2007 metais pavyko pasiekti, kad būtų sutvarkyta
                                                         Tuskulėnų vidurinės mokyklos krepšinio aikštelė,
    2009 metais kandidatavau į Europos Parlamentą, tai bėgimo takas bei atnaujinta mokyklos kompiuterinė
                                                                        įranga (2012 m.)
labiau buvo bandymas įgyti daugiau patirties negu
siekis tapti europarlamentaru. Tais pačiais metais pradėjau dirbti Europos Parlamento nario, J. Imbraso,
padėjėju Lietuvoje ir šį darbą tęsiau iki 2011 metų. 2009 metų gegužės mėnesį įkūriau Tvarkos ir teisingumo
jaunimo lygą, kurios pirmininku ir buvau išrinktas 2 metų kadencijai. Įkurdamas jaunimo organizaciją siekiau,
kad jaunimo balsas ir jų lūkesčiai partijos viduje būtų girdimi, deja, tai buvo nepriimtina partijos vadovybei.
    2011 metais buvau išrinktas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą antrai kadencijai. 2011 metų lapkričio
mėnesį tapau politinės partijos „Sąjunga TAIP“ vienu iš steigėjų, be to esu judėjimo „TAIP“ Vilniaus skyriaus
pirmininko pavaduotojas bei tarybos narys. Šiuo metu dirbu viešosios įstaigos „Gerumo slėnis“ vadovu.




             Judėjimo TAIP Žirmūnų poskyrio nariai TAIP šeimų stovykloje Pakruojo dvare (2012 m.)
Gerbiami žirmūnų gyventojai, kviečiu Jus į
               susitikimus-diskusijas, vyksiančias:
 Vieta                                            Diena                               Laikas
 Tuskulėnų vidurinė mokykla                       2012 09 24 (pirmadienis)            18:00 val.
 Tuskulėnų g. 31                                  2012 10 01 (pirmadienis)            18:00 val.
 Žirmūnų gimnazija                                2012 09 25 (antradienis)            18:00 val.
 Žirmūnų g. 37                                    2012 10 02 (antradienis)            18:00 val.
 Šv. Kristoforo gimnazija                         2012 09 26 (trečiadienis)           18:00 val.
 Kazliškių g. 4                                   2012 10 03 (trečiadienis)           18:00 val.
 Emilijos Pliaterytės progimnazija                2012 09 27 (ketvirtadienis)         18:00 val.
 Žirmūnų g. 119                                   2012 10 04 (ketvirtadienis)         18:00 val.




                              Kurkime Žirmūnų ateitį kartu!




Bendraukime
Telefonas pasiteiravimui: Tel. (8 5) 211 2894
Elektronins paštas:       juodka.jonas@gmail.com ;
                          jonas.juodka@vilnius.lt
Elektroninėje erdvėje:    www.juodka.lt

           http://www.facebook.com/jjuodka


           http://www.facebook.com/taip.zirmunai
Žirmūnai




                         Politinė reklama, bus apmokėta iš sąjungos TAIP sąskaitos.
                           Užsakymo nr. 14367, UAB JUDEX SPAUDA, 26000 vnt.

More Related Content

Viewers also liked

Viewers also liked (10)

Logo & Stationary
Logo & StationaryLogo & Stationary
Logo & Stationary
 
Vivektiwariprsentation 120924072442-phpapp01
Vivektiwariprsentation 120924072442-phpapp01Vivektiwariprsentation 120924072442-phpapp01
Vivektiwariprsentation 120924072442-phpapp01
 
Vivek tiwari prsentation
Vivek tiwari prsentationVivek tiwari prsentation
Vivek tiwari prsentation
 
Beginnings American Identity Website version cyg
Beginnings American Identity Website version cygBeginnings American Identity Website version cyg
Beginnings American Identity Website version cyg
 
Healthy Luxurious Spa Shower head presentation
Healthy Luxurious Spa Shower head presentationHealthy Luxurious Spa Shower head presentation
Healthy Luxurious Spa Shower head presentation
 
Status of wind_power_development_and_financing_of_these_projects_in_vietnam_v...
Status of wind_power_development_and_financing_of_these_projects_in_vietnam_v...Status of wind_power_development_and_financing_of_these_projects_in_vietnam_v...
Status of wind_power_development_and_financing_of_these_projects_in_vietnam_v...
 
Congnghiepdiengio2012
Congnghiepdiengio2012Congnghiepdiengio2012
Congnghiepdiengio2012
 
Solar technology typmarvn
Solar technology typmarvnSolar technology typmarvn
Solar technology typmarvn
 
Typmarvn_Vertical and Herizontal Axis Wind Turbine
Typmarvn_Vertical and Herizontal Axis Wind TurbineTypmarvn_Vertical and Herizontal Axis Wind Turbine
Typmarvn_Vertical and Herizontal Axis Wind Turbine
 
1
11
1
 

Jono Juodkos biografija

  • 1. Susipažinkime, aš - Jonas Juodka! Sąraše esu Nr. 21
  • 2. Vaikystė Kaip ir daugelis vilniečių pasaulį išvydau Kovo 8-osios gimdymo namuose 1983 metų sausio 4-osios dienos ankstyvą rytą. Jau būdamas 9 mėnesių pradėjau po truputį vaikščioti, nuo vaikystės buvo būdingas noras kuo greičiau pažinti mane supančią aplinką. Pasak tėvų, ankstyvoje vaikystėje pasižymėjau neįprastu smalsumu. Visuomet domėjausi tokio amžiaus vaikams nebūdingais dalykais, dar ir dabar pamenu, kaip valandų valandas kamantinėdavau mamą įvairiais klausimais, tokiais kaip: kas virš debesų, kaip toli mėnulis, kodėl saulė šildo, kam reikalingas miegas, kodėl žmonės teršia gamtą. Būdamas 4 metų vieną kartą dovanų gavau plastelinio dėžutę, džiaugsmo užteko ilgiems mėnesiams. Pirmieji darbai iš plastelinio kosminių raketų modeliai bei rutulio formos gniužulai simbolizuojantys planetas. Taip, svajojau tapti Dar visai mažas, bet jau rimtu žvilgsniu kosmonautu. Ši svajonė vertė mane domėtis ne vien tik astronomija, Žvelgiau į pasaulį (1983 m.) bet ir geografija, vėliau istorija. Jau būdamas 5 metų galėdavau iš atminties nupaišyti daugelio Europos valstybių kontūrus bei įvardinti vandenynus, kai kurias upes, jūras, to aš išmokau iš vyresnės sesers geografijos atlasų. Kai turi tiek daug veiklos namuose, į kiemą nosį retai teiškiši. Vėlai pradėjau vaikščioti į kiemą, tačiau vos tik išėjęs iš karto susiradau keletą kiemo draugų, kurių nepamirštu iki šiol. Vienas ryškiausių vaikystės prisiminimų - 1989 m. rugpjūčio mėnesio šeimos kelionė traukiniu į Rytų Vokietiją (VDR). Važiavome keletą dienų ir atvykimas į kitą šalį atrodė lyg didelis įvykis, juk tais laikais keliauti į užsienį nebuvo taip paprasta. Jau nuo 1987 m. sesuo susirašinėjo su viena vokiečių šeima, kurios buvome pakviesti pasisvečiuoti ir susipažinti. Ši kelionė įdomi tuo, kad atvykome dar į tuomet egzistavusią Rytų Vokietiją, tačiau jau po kelių mėnesių Berlyno siena griuvo. Stebino Berlyno parkų, aikščių grožis ir parduotuvės, kuriose jokio deficito ir tuščių prekystalių neteko matyti, kas mums, deja, buvo įprastas vaizdas. Grįžus iš Vokietijos nekantriai laukiau rugsėjo 1 osios, kadangi žinojau, jog mokykloje galėsiu įgyti daugiau žinių bei išmokti naujų kalbų. Visa šeima prie Cecilienhof rūmų, istorinė 1945 m. Potsdamo konferencijos vieta (1989 m.)
  • 3. 3 Šeima Mano tėvai sutiko vienas kitą dar 1980 metų pavasarį, tiesą pasakius, nelabai džiaugsmingomis aplinkybėmis. Tuo metu motina dirbo Vilniaus troleibusų parke sandėlininke, o tėvas milicijoje, trečiajame komisariate įgaliotiniu. Tėvas nemažai prisidėjo tiriant motinos brolio nužudymo aplinkybes, nuo to ir prasidėjo judviejų bendravimas, kuris 1982 metais virto santuoka. Šeimoje buvau ne vienturtis, kadangi nei vienam iš tėvų ši santuoka nebuvo pirmoji. Turiu 11 metų vyresnę sesę, Jeleną, mamos dukterį. Nuo mažumės man buvo įprasta šeimoje matyti dvi skirtingas kultūras ir kalbas lietuvių ir rusų. Mano mamos tėvai kilę iš Pskovo ir Volgogrado (buvęs Stalingradas), kurių gyvenimus sujungė Antrasis pasaulinis karas. Tėvo šaknys Ignalinos rajone. Nuo 1982 metų mama pradėjo dirbti pašte, iš pradžių operatore, vėliau paštininke, tuo tarpu tėvas iki 1985 metų dirbo milicijoje, o po to Vilniaus rajono civilinės saugos skyriuje. Mūsų keturių asmenų šeima niekuomet negalėjo pasigirti ypatinga prabanga, kitaip sakant, gyveno „nuo algos iki algos“. Tėvas gaudavo „į rankas“ 70 rublių, o motina -85, tačiau pinigėlių dažnai trūkdavo, nes tėvas „nevengdavo taurelės“, įsiskolindavo. Žaviuosi motina, kuri augindama mane ir mano sesę bei rūpindamasi tėvo vargais, dar rasdavo laiko papildomai dirbti valytoja. Kiek vėliau tėvai sugebėjo nusipirkti žiguliuką, tačiau neilgai juo džiaugėmės, nes vieną žiemos vakarą tėvas jį sudaužė. Nuo 1982 iki 1987 metų Švyturių g. 3-34 buvo mūsų namai, 47 kvadratų dviejų kambarių bute gyvenome keturiese, vėliau tėvai apsikeitė butais ir visa šeima apsigyvenome Žirmūnų g. 42 Kieme prie namų Antakalnyje, Švyturių g. 3 name. Žirmūnuose, tik jau Minties gatvėje, gyvenu iki šiol. (1984 m.) 1990 metais mano sesuo, būdama 18 metų ištekėjo ir paliko mūsų namus, likome gyventi trise. Tais pačiais metais tėvas papildė pirmųjų savanorių gretas, buvo vienas iš Seimo gynėjų, kiek vėliau įsiliejo į Krašto apsaugos sistemos veiklą, dirbo pasienio apsaugos tarnyboje, Krašto apsaugos ministerijoje, galiausiai antrajame departamente prie Krašto apsaugos ministerijos. Motina nuo 1996 metų pabaigos iki 2009 metų dirbo paštininke Žirmūnuose. Sunkus fizinis darbas paveikė motinos sveikatą, jai nustatytas antros grupės invalidumas, o tėvas prieš metus išėjo į pensiją. Po beveik 30 metų bendro gyvenimo mano tėvų keliai išsiskyrė. Negalėčiau teigti kad tėvų išsiskyrimas buvo visiškai man netikėtas, ilgą laiką jų požiūriai į šeimyninį gyvenimą nesutapo. Su sese ir jos šeima visuomet palaikiau artimus ryšius. Šiuo metu ji augina 4 vaikus, galiu tik pasidžiaugti kad esu vienos iš savo dukterėčių krikšto tėvas.
  • 4. 4 Mokykla Iki pirmosios klasės lankiau lopšelį-darželį Rūtą. 1990 metų rugsėjo 1-ąją tapau Tuskulėnų vidurinės mokyklos (anuomet mokykla vadinta 31-ąja) pirmoku. Pirmaisiais metais mokykloje buvau labai judrus, sunkiai išsėdėdavau suole visą pamoką, tačiau tai netrukdė gerai mokytis. Niekad nebuvau pirmūnas, tačiau visuomet siekdavau kuo geresnių pažymių. Maždaug ketvirtoje klasėje pradėjau sau kelti tikslus, kokių dalykų įvertinimų sieksiu. Sunkiausiai sekdavosi rašyti diktantus, kirčiuoti, bet visad žavėdavausi istorija, pasaulio pažinimu. Labai dažnai klasėje dar nesibaigus pamokai pasidarydavau savo namų darbus, taip siekdamas sutaupyti daugiau laiko. Grįžęs namo į kiemą neskubėdavau, nes didelę savo laisvo Pirmos klasės suole (1990 m.) laiko dalį skirdavau pomėgiams lėktuvų, erdvėlaivių paišymui, žaidimams su konstruktoriais. Maždaug šeštoje ar septintoje klasėje ypatingai susidomėjau karine aviacija bei karyba, apskritai. Matyt, tam nemenką įtaką turėjo tai, kad tėvas būdamas karininku dažnai supažindindavo su savo kolegomis, keli iš jų buvo kariniai lakūnai. Perėjęs į dešimtąją klasę jau žinojau kad teks išsiskirti su kai kuriais savo bendraklasiais, tapome pirmąja moksleivių karta, kuri turėjo galimybę rinktis savo mokymosi profilį. Giliai pasąmonėje vis dar puoselėjau svajonę tapti lakūnu, tad Vienas iš daugelio piešinių (1994 m.) pasirinkau „realųjį“ profilį, tačiau vienuoliktoje klasėję susidūręs su sustiprintais tiksliais mokslais supratau, kad didesnius gabumus turiu humanitarinėms, socialinėms disciplinoms (istorija, užsienio kalbos, politologija, filosofija). Dvyliktoje klasėje tvirtai apsisprendžiau studijuoti politikos mokslus. Laikiau 5 valstybinius egzaminus, iš kurių sėkmingiausiai išlaikyti buvo istorijos ir anglų kalbos. Linksmos akimirkos su klasės draugais (2001 m.)
  • 5. 5 Universitetas Įstoti į Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą nepavyko, tačiau buvau priimtas į Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto filosofijos bakalauro programą. Pradėjus studijas supratau, kad teks nemenkai praplėsti mąstymo ribas. Prieš tai tik miglotai įsivaizdavau, kas ta filosofija apskritai yra, daugeliu atvejų maniau, jog tai tėra pamąstymai apie egzistencinius klausimus. Nežinomybės miglą išsklaidė pirmosios paskaitos bei studijuojama literatūra. Mane ypač sužavėjo antikinės Graikijos filosofų, tokių kaip Aristotelio ir Platono, idėjos, vėliau dėmesį patraukė K.Marksas, K.Popperis. Savo baigiamajame bakalauro darbe siekiau išsiaiškinti, kaip mokslas buvo suvokiamas ir kokią vietą jis užėmė socialinėse K.Markso ir pozityvizmo teorijose. Studijuoti teko tikrai nemažai, tačiau greta to jau pirmojo kurso pradžioje buvau išrinktas kurso seniūniu, juo buvau visus 4 studijų fakultete metus. Vis dar sukelia šypseną veide prisiminimas, kaip tapau kurso seniūnu. Pirmąją studijų dieną į fakultetą suklydęs atvykau valanda ankščiau nei reikėjo, tai suvokęs stengiausi laiką išnaudoti tinkamai, suradau, kur yra valgykla, dekanatas, biblioteka, vėliau atėjusiems bendrakursiams tapau savotišku gidu. Keletas jų tik garsiai svarstė: „jis jau čia viską žino, gal renkam jį seniūnu?“. Seniūno pareigas vertinau atsakingai, bet sudarant sesijų tvarkaraštį bei derinant egzaminų laikymo datas su dėstytojais prireikdavo nemažai diplomatijos. Po bakalauro studijų baigimo 2006 metais pagaliau išsipildė mano svajonė studijuoti Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, būtent tuomet įstojau į minėto instituto tarptautinių santykių ir diplomatijos magistro programą. Tai viena populiariausių instituto siūlomų magistro programų, tad prieš stojamąjį egzaminą teko tikrai nemenkai ruoštis ir jaudintis. Studijuojant įgijau neblogą profesinių žinių „bagažą“ ir platesnį suvokimą apie politinę sistemą. 2010 metais sėkmingai apsigyniau baigiamąjį magistro darbą „Kinijos vaidmuo Pietryčių Azijos regiono galių pusiausvyros kontekste“, tačiau vis dar nededu galutinio taško savo akademiniame gyvenime. Darbas Apskritai politika pradėjau domėtis dar vienuoliktoje klasėje. Norėjau praplėsti savo akiratį, suprasti kaip priimami sprendimai valstybėje, galbūt susipažinti su autoritetais politikos srityje. 2002 metais įstojau į tuometinę liberaldemokratų partiją, būtent tuomet įsitraukiau į politinį gyvenimą. 2003 metais pirmąsyk teko dirbti apylinkės komisijos nariu, o jau po metų vykusiuose rinkimuose tapau jauniausias apylinkės komisijos pirmininkas Vilniuje. Buvau partijos Žirmūnų skyriaus narys, bet jau po pusės metų tapau skyriaus pirmininko pavaduotojas. 2004 metais subūręs nemažą aktyvaus jaunimo komandą dalyvavau Seimo rinkimų kampanijoje, prisidėjau prie dviejų kandidatų rinkiminių
  • 6. 6 štabų veiklos, dalyvavau partijos rinkiminiame ture per Lietuvą, kurio metu aplankiau daugelį Lietuvos miestų, kaimų ir miestelių. 2006 metais man buvo pasiūlytas konsultanto ryšiams su visuomene darbas partijos Tvarka ir teisingumas būstinėje. 2007 metų vasario mėnesį vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose buvau pirmąkart išrinktas Vilniaus miesto tarybos nariu. Būdamas 24 metų tapau jauniausiu Vilniaus miesto tarybos nariu ir vienu jauniausiu tarybos nariu šalyje. 2008 metais kandidatavau į Lietuvos Respublikos Seimą Žirmūnų vienmandatėje rinkimų apygardoje. Manau kad man kaip jaunam ir dar ne visai žinomam politikui rinkimai praėjo ganėtinai sklandžiai, pritrūko tik 473 balsų iki antrojo turo. Džiugina išreikštas žmonių pasitikėjimas, toks rezultatas parodo mano nuveiktų darbų įvertinimą. Vos tik pradėjęs dirbti miesto taryboje daviau sau pažadą pasirūpinti mokyklos, kurioje mokiausi 12 metų, aplinka. Kuomet pagalbos kreipėsi Žirmūnų vaikų lopšeliai-darželiai „Ramunėlė“ ir „Rūta“ abiems įstaigoms padėjau pagerinti buitį. Dar 2007 metais pavyko pasiekti, kad būtų sutvarkyta Tuskulėnų vidurinės mokyklos krepšinio aikštelė, 2009 metais kandidatavau į Europos Parlamentą, tai bėgimo takas bei atnaujinta mokyklos kompiuterinė įranga (2012 m.) labiau buvo bandymas įgyti daugiau patirties negu siekis tapti europarlamentaru. Tais pačiais metais pradėjau dirbti Europos Parlamento nario, J. Imbraso, padėjėju Lietuvoje ir šį darbą tęsiau iki 2011 metų. 2009 metų gegužės mėnesį įkūriau Tvarkos ir teisingumo jaunimo lygą, kurios pirmininku ir buvau išrinktas 2 metų kadencijai. Įkurdamas jaunimo organizaciją siekiau, kad jaunimo balsas ir jų lūkesčiai partijos viduje būtų girdimi, deja, tai buvo nepriimtina partijos vadovybei. 2011 metais buvau išrinktas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą antrai kadencijai. 2011 metų lapkričio mėnesį tapau politinės partijos „Sąjunga TAIP“ vienu iš steigėjų, be to esu judėjimo „TAIP“ Vilniaus skyriaus pirmininko pavaduotojas bei tarybos narys. Šiuo metu dirbu viešosios įstaigos „Gerumo slėnis“ vadovu. Judėjimo TAIP Žirmūnų poskyrio nariai TAIP šeimų stovykloje Pakruojo dvare (2012 m.)
  • 7.
  • 8. Gerbiami žirmūnų gyventojai, kviečiu Jus į susitikimus-diskusijas, vyksiančias: Vieta Diena Laikas Tuskulėnų vidurinė mokykla 2012 09 24 (pirmadienis) 18:00 val. Tuskulėnų g. 31 2012 10 01 (pirmadienis) 18:00 val. Žirmūnų gimnazija 2012 09 25 (antradienis) 18:00 val. Žirmūnų g. 37 2012 10 02 (antradienis) 18:00 val. Šv. Kristoforo gimnazija 2012 09 26 (trečiadienis) 18:00 val. Kazliškių g. 4 2012 10 03 (trečiadienis) 18:00 val. Emilijos Pliaterytės progimnazija 2012 09 27 (ketvirtadienis) 18:00 val. Žirmūnų g. 119 2012 10 04 (ketvirtadienis) 18:00 val. Kurkime Žirmūnų ateitį kartu! Bendraukime Telefonas pasiteiravimui: Tel. (8 5) 211 2894 Elektronins paštas: juodka.jonas@gmail.com ; jonas.juodka@vilnius.lt Elektroninėje erdvėje: www.juodka.lt http://www.facebook.com/jjuodka http://www.facebook.com/taip.zirmunai Žirmūnai Politinė reklama, bus apmokėta iš sąjungos TAIP sąskaitos. Užsakymo nr. 14367, UAB JUDEX SPAUDA, 26000 vnt.