1. Vandenilio peroksidas
• Divandenilio dioksidas H2O2 bespalvis
sirupo tirštumo skystis. Jo tankis 1,45 g/ml,
tv - 151 0C.
• Laboratorijoje H2O2 galima gauti bario (II)
peroksidą veikiant praskiesta H2SO4:
BaO2 + H2SO4 → BaSO4↓ + H2O2
• Pramonėje H2O2 gaunamas elektrolizinant
H2SO4 arba (NH4)2SO4 tirpalą.
• H2O2 molekulėje jungtys tarp H ir O atomų
yra kovalentinės polinės.
• Du deguonies atomai jungiasi vienas su
kitu: -O-O-. Tokia susijungusių deguonies
atomų grupė būdinga peroksidiniams
junginiams. Pati molekulė polinė.
Geometrinė H2O2 struktūra

2. Vandenilio peroksidas
• H2O2 yra silpna rūgštis. Jis gali sudaryti dviejų rūšių druskas:
neutraliąsias – peroksidus ir rūgščiąsias – vandenilio peroksidus.
H2O2 ↔ H+ + HO2- NaHO2 – natrio vandenilio peroksidas
HO2- ↔ H+ + O22- Na2O2 – natrio peroksidas
• Dėl O-1 atomo molekulėje vandenilio peroksidas gali būti ir
oksidatorius, ir reduktorius.
• O-1 OL gali didėti iki 0 (redukcinės savybės) ir mažėti iki – 2
(oksidacinės savybės).
• Stipresnės oksidacinės savybės.
• Rūgščioje terpėje gali reaguoti. H2O2 + 2H+ +2e → 2H2O (O)
H2O2 - 2e → O2 + 2H+ (R)
• Šarminėje ir neutralioje terpėje. H2O2 +2e → 2HO- (O)
H2O2 + 2HO- - 2e → O2 + 2H2O (R)

3. Vandenilio peroksidas
• Odos ir gleivinių paviršiuje yra fermentų katalazių, kurios skatina
H2O2 skilimą.
• Reakcijos metu išsiskiriantis deguonis veikia baktericidiškai, t.y.
naikina bakterijas. Dėl šios savybės 3 % koncentracijos H 2O2 tirpalas
vartojamas medicinoje ir farmacijoje žaizdoms dezinfekuoti, gerklei
skalauti.
Fe2+ + H2O2 → Fe3+ + HO· + HO-
HO· + H2O2 → H2O + HO2·
Fe3+ + HO2· → Fe2+ + O2 + H+
Fe2+
2H2O2 → 2H2O + O2
• Ilgai stovėdami, ypač blogai uždarytuose induose, šviesoje, esant
šarmo pėdsakams, H2O2 tirpalai skyla savaime, disproporcionuoja.
2H2O2 → O2 + 2H2O

4. Berilis. Amfoteriškumas
• Tai pilkas, panašus į plieną metalas, kietas ir trapus.
• Be savybės panašesnės į Al, o ne į Mg savybes.
• Metalas amfoterinis, amfoterinis jo oksidas ir
hidroksidas.
Be + 2HCl → BeCl2 + H2
Be + 2KOH + 2H2O → K2[Be(OH)4] + H2
BeO + 2HCl → BeCl2 + H2O
BeO + 2KOH + H2O → K2[Be(OH)4]
Be(OH)2 + 2HCl → BeCl2 + 2H2O
Be(OH)2 + 2KOH → K2[Be(OH)4]
Berilio junginiai yra nuodingi.

5. Aliuminis. Amfoteriškumas
• Aliuminis chemiškai aktyvus, amfoterinis, tirpsta
rūgštyse ir šarmuose.
2Al + 3H2SO4 → Al2(SO4)3 + 3H2
2Al + 2KOH + 6H2O → 2K[Al(OH)4] + 3H2
Al + NaOH + 5H2O → Na[Al(OH)4(OH2)2] + 3/2H2
• Aliuminis stiprus reduktorius, atsparus korozijai,
nes jo paviršių greitai padengia oksido plėvelė.
• Šaltoje koncentruotoje HNO3 rūgštyje pasyvuojasi
ir ja paveiktas su rūgštimis nebereaguoja.

6. Al2O3 - korundas
Al2O3 ir Cr
Rubinas
Al2O3 ir Ti, Fe
Safyras

7. Aliuminio junginiai
• Aliuminio hidroksidas Al(OH)3 – balti
milteliai, amfoterinis, vandenyje netirpsta.
Al(OH)3 ↔ H3AlO3
• Al druskos - bespalvės, kristalai, gerai
tirpsta vandenyje dėl stiprių Al3+
poliarizacinių savybių.
• Druskų tirpalai rūgštūs. Greitai drumsčiasi
išsiskiriant Al(OH)3 nuosėdoms.
Al3+ + 3HOH → Al(OH)3↓ + 3H+

8. Aliuminio perdirbimas
Energijos sąnaudos – 1 mol Al iš boksito 297kJ, (temperatūra 1000 0C),
perdirbant (660 0C) - 26,1 kJ.

9. Korozija
• Ore visada yra H2O garų ir CO2.
H2O + CO2 ↔ HCO3- + H+
• H+ yra elektronų akceptoriai, kurių donoras HCO3- ir Fe.
Fe – 2e → Fe2+
• Elektronus prisijungia H+ ir oro O2, kuris yra oksidatorius.
2H+ + 2e → H2
O2 + 4H+ + 4e → 2H2O
• Vanduo mažai disocijuoja.
H2O ↔ H+ + HO-
• Fe2+ reaguoja su HO-.
Fe2+ + 2HO- → Fe(OH)2
• Geležies (II) hidroksidą oksiduoja deguonis.
4Fe(OH)2 + O2 + 2H2O → 4Fe(OH)3
• Suminė geležies korozijos lygtis.
4Fe + 3O2 + 6H2O → 4Fe(OH)3

10. Korozija. Antikorozinės dangos
• Kad nekoroduotų, geležis dažoma, lakuojama,
dengiama polimerais, korozijai atspariais
metalais, pvz., Sn arba Zn.
• Padengus Sn, susidaro galvaninis elementas.
Danga patvari tol, kol Sn sluoksnyje nėra
įbrėžimų. Subraižytas Sn tampa katodu, nes yra
mažiau aktyvus už Fe. Geležies elektronai
keliauja į alavą.
Fe – 2e → Fe2+
Sn2+ + 2e → Sn
Fe + Sn2+ → Fe2+ + Sn
• Geležis koroduoja greičiau už nepadengtą.

11. Korozija. Antikorozinės dangos
• Zn už Fe aktyvesnis, vykstanti sąveika aprašoma lygtimi:
Fe2+ + Zn → Fe + Zn2+
• Fe pradeda koroduoti tik tada, kai suyra visa cinko
danga.
• Alavu padengta geležis vadinama alavuota skarda,
padengta cinku – cinkuota skarda. Alavo danga yra
katodinė, cinko – anodinė, nes elektrocheminiuose
procesuose geležies atžvilgiu alavas esti katodas, cinkas
– anodas.
• Žinomi ir kitokie geležies apsaugos nuo korozijos būdai.

12. Korozija
Vanduo Vanduo
Geležis
Geležis