1. Monika Girgždytė, Ieva Drachnerytė, Karolina
Kovalenkaitė, Gytis Litvinenka
Tauragės ,,Šaltinio” pagrindinė mokykla
Būrelių vadovės Eglė Rupšienė ir Vilma Novikienė
Mokyklinė aplinkotyra- 2010; Šiauliai 2010 m. lapkričio 26 d.
2. Įvadas
• 2010 metai skirti tarptautiniams biologinės įvairovės metams.
Lazdyninė miegapelė gana retas gyvūnas, kuris įtrauktas į Europos
Sąjungos buveinių direktyvos saugomų rūšių sąrašą (NATURA
2010).
• Lazdyninė miegapelė plačiai paplitusi, beveik visoje šalyje, nors
populiacijos ir nėra gausios. Aptinkama mišriuose ir lapuočių
miškuose.
• Tauragės “Šaltinio” pagrindinės mokyklos jaunieji gamtininkai vykdė
projektą “Lopšinė miegapelei”, kurį koordinavo Tauragės Europe
Direct vadovė Isvalda Aleknienė .
• Tyrimai buvo atlikti Pagramančio regioniniame parke, Lylavos
hidrografiniame draustinyje, prie Lylavos upelio trijuose stebėjimo
stacionaruose. Gyvūnų apskaita buvo vykdoma dviem etapais:
pavasarį (stacionarių inkilų patikrinimas, gyvūnų apskaita ir naujų
inkilų kėlimas) ir rudenį (gyvūnų apskaita).
• Darbo metu buvo siekiama ištirti, kiek miegapelių apsigyvens
naujuose inkiluose ir kaip pasikeitė miegapelių skaičius lyginant su
2009 metais.
3. Įvadas
Tikslas:
Filmuojant, stebint, apibendrinant gautus duomenis, sužinoti kuo
daugiau apie lazdyninę miegapelę.
Tyrimo uždaviniai:
• Analizuojant įvairius informacijos šaltinius išsiaiškinti lazdyninės
miegapelės gyvensenos ypatumus;
• Atliekant rudeninę apskaitą, išsiaiškinti naujuose inkiluose
apsigyvenusių miegapelių skaičių;
• Palyginti 2009 ir 2010 metų miegapelių apskaitos rezultatus.
Tyrimo priemonės:
Žodynai, enciklopedijos, filmavimo kamera, fotoaparatas, stebėjimo
užrašai, inkilai, IKT (diagramų, pateikties ruošimas).
4. Tyrimo metodika
Tyrimo vieta: Pagramančio Lylavos hidrografinis draustinis
Laikas: 2010 m. kovo- spalio mėn.
Etapai: 1. Renkama medžiaga apie lazdyninę miegapelę.
2. Inkilų gaminimas lazdyninėms miegapelėms.
3. Inkilų kėlimas Lylavos hidrografiniame draustinyje ir
miegapelių pavasarinė apskaita.
4.Rudeninė miegapelių apskaita.
Metodai: Tyrimas
Mokinių konkretūs veiksmai:
1. Informacijos ieškojimas įvairiuose šaltiniuose apie lazdyninę
miegapelę.
2. Inkilų, skirtų lazdyninėms miegapelėms, brėžinių braižymas ir inkilų
gaminimas.
3. Senų inkilų patikrinimas, naujų sužymėjimas ir kėlimas. Apskaitos
atlikimas.
4. Rudeninis naujų inkilų patikrinimas. Apskaitos duomenų analizė.
Apie lazdynines miegapeles informacijos suteikė Pagramančio
RP ekologas T. Kalašinskas.
14. Tyrimo rezultatai
Lazdyninė miegapelė (Muscardinus avellanarius ) priskiriama
miegapelinių (Giliridae) šeimai. Ji panaši į pelę, tik gausiai
plaukuota. Kūnas 70-88 mm ilgio; svoris 15-25 g. Uodega apaugusi
ilgais plaukeliais. Galva, kūno viršus ir uodegos viršus geltonai rudi,
apačia šviesi. Ausys apvalios, akys didelės, juodos. Priekinės kojos
keturpirštės, užpakalinės penkiapirštės.
Kaukolė
Uodega
Viršutiniai dešinės pusės dantys
Lazdyninė miegapelė
Išvaizda
15. Mityba
Minta daugiausia augaliniu
maistu: pumpurais, uogomis,
gilėmis, riešutais, neatsisako ir
gyvulinės kilmės maisto
(vabzdžių, paukščių kiaušinių).
Tyrimo rezultatai
16. Veisimasis
Per veisimosi sezoną patelės
atveda 1 arba 2 vadas, kuriose
būna 3-6 (dažniausiai 4) jaunikliai.
Rudenį kūne sukaupia riebalų
atsargas, dėl to jų svoris padidėja
beveik dvigubai. Žiemą praleidžia
žiemos įmigyje, kuris tęsiasi nuo
spalio iki balandžio mėnesio.
Tyrimo rezultatai
17. Buveinė
• Gyvena mišriuose ir lapuočiuose miškuose, kur yra
lazdynų, mėgsta užaugančias kirtavietes.
• Nemėgsta brandžių spygliuočių medžių, pušynuose
įsikuria retai.
• Lizdus krauna 0,5- 2 m aukštyje eglaitėse tarp šakų arba
lapuočių krūmuose.
• Kartais pasinaudoja paukščių lizdais.
• Apsigyvena pagamintuose inkiluose.
Tyrimo rezultatai
19. Lazdyninės miegapelės paplitimas Europos ir
Azijos žemynuose
Labiausiai paplitusios pietų ir
vidurio Europos miškų zonoje,
Mažosios Azijos pusiasalio
šiaurinėje dalyje.
Tyrimo rezultatai
21. Pavasarinė lazdyninių miegapelių apskaita
(gegužės mėn.)
Prie Lylavos upelio išdėstyti 3 stebėjimų
stacionarai. Juose aptikta gyvūnų lizdų:
– Pirmame stacionare- 4%
– Antrame- 4%
– Trečiame – 0%
Pavasarinės lazdyninių miegapelių apskaitos
metu, pačių gyvūnų nepastebėta, tik senuose
inkiluose aptikti jų lizdai.
Tyrimo rezultatai
22. Rudeninė lazdyninių miegapelių apskaita
(rugsėjo mėn.)
Prie Lylavos upelio išdėstyti 3 stebėjimų
stacionarai. Juose aptikta gyvūnų lizdų:
– Pirmame stacionare- 4%
– Antrame – 17%
– Trečiame- 0%
Penki inkilai buvo su lazdyninių miegapelių
lizdais. Patys gyvūnai aptikti dviejuose inkiluose.
Tyrimo rezultatai
23. 2009 m. Lazdyninių miegapelių apskaitos rezultatai 3 gyvūnų
stebėjimo stacionaruose
Tyrimo rezultatai
0%
2%
4%
6%
8%
10%
12%
14%
1 2 3
Pavasaris
Ruduo
24. 2010 m. Lazdyninių miegapelių apskaitos rezultatai 3 gyvūnų
stebėjimų stacionaruose
Tyrimo rezultatai
0%
2%
4%
6%
8%
10%
12%
14%
16%
18%
1 2 3
Pavasaris
Ruduo
25. 2009/ 2010 m. Lazdyninių
miegapelių rudeninės apskaitos
rezultatai 3 gyvūnų stebėjimo
stacionaruose
Tyrimo rezultatai
2009/ 2010 m. Lazdyninių miegapelių
pavasarinės apskaitos rezultatai 3
gyvūnų stebėjimo stacionaruose
0%
1%
2%
3%
4%
5%
6%
1 2 3
Pavasaris 2009m.
Pavasaris 2010m.
0%
2%
4%
6%
8%
10%
12%
14%
16%
18%
1 2 3
Ruduo2009m.
Ruduo2010m.
26. Išvados
• Lazdyninė miegapelė retas gyvūnas, įtrauktas į Europos Sąjungos
buveinių direktyvos saugomų rūšių sąrašą. Ji priskiriama
miegapelinių šeimai. Minta daugiausia augaliniu maistu. Per
veisimosi sezoną patelės atveda 1 arba 2 vadas, kuriose būna 3-6
jaunikliai. Žiemą praleidžia žiemos įmigyje. Labiausiai paplitusios
pietų ir vidurio Europos miškų zonoje, Mažosios Azijos pusiasalio
šiaurinėje dalyje. Aptinkamos mišriuose ir lapuočių miškuose.
Nemėgsta brandžių spygliuočių medžių, apsigyvena pagamintuose
inkiluose, kartais pasinaudoja paukščių lizdais.
• Naujuose inkiluose aptikta gyvūnų lizdų: pirmame stebėjimo
stacionare- 4%, antrame – 17%, trečiame- 0%. Penki inkilai buvo su
lazdyninių miegapelių lizdais. Patys gyvūnai aptikti dviejuose
inkiluose.
• Lyginant 2009 ir 2010 m. miegapelių pavasarinius stebėjimo
rezultatus, 2010 m. lazdyninių miegapelių aptikta 2 % mažiau.
Lyginant 2009 ir 2010 m. miegapelių rudeninius stebėjimo
rezultatus, 2010 m. lazdyninių miegapelių aptikta 14% mažiau.
Įtakos turėjo inkilų būklė: seni sulūžę, o nauji dar nepaveikti gamtos.
27. REKOMENDACIJOS
• Norint apsaugoti miegapeles, reikia palikti
drevėtus ir uoksinius medžius, kelti inkilus.
Tikimasi, kad ateityje iškeltuose inkiluose
apsigyvens daugiau lazdyninių
miegapelių.
28. Informacijos šaltiniai
• Miško žvėrys. A. Navasaitis. Lututė. 2007 m. Psl. 22.
• Enciklopedinė miško knyga. Mintis. 2001 m. Psl. 618.
• Lietuvos gamta. R. Kazlauskas, D. Kazlauskienė. Alma
Litera 1997m. Psl. 77.
• Vadovas Lietuvos stuburiniams pažinti. V. Logminas, J.
Prūsaitė. Mokslas. 1982 m. Psl. 252 - 254.
• Pagramančio regioninio parko tyrimo ,,Lazdyninių
miegapelių populiacijos monitoringas Lylavos
hidrografiniame draustinyje” duomenys.
• http://animals.howstuffworks.com/mammals/dormouse-
info.htm
• http://www.youtube.com/user/europedirectLIETUVA
• http://picasaweb.google.com/europedirectlietuva/Lopsine
Miegapelei2010#
