Reguliuoti ar nereguliuoti žiniasklaidą internete?
•Als PPT, PDF herunterladen•
0 gefällt mir•689 views
LŽS konferencija
Empfohlen
Empfohlen
Weitere ähnliche Inhalte
Mehr von Liutauras Ulevičius
Mehr von Liutauras Ulevičius (20)
Reguliuoti ar nereguliuoti žiniasklaidą internete?
- 1. Reguliuoti ar nereguliuoti žiniasklaidą internete? Privalumai ir trūkumai Liutauras Ulevičius LTU Teisinės informatikos katedra
- 2. Reguliavimas neišvengiamas Pranešimo tikslas – pateikti įžvalgas, ką gauname ir ko netenkame rinkdamiesi intensyvumą
- 3. Galimi sprendimai Specialus reguliavimas JAV – Komunikacijų padorumo aktas Bendras reguliavimas Izraelis – Defamacijos draudimo įstatymas D.Britanija – Komunikacijų bilis Ignoravimas Rusija – Masinės informacijos priemonių įstatymas Lietuva – Visuomenės informavimo įstatymas
- 4. Reguliavimo privalumai Sukuriamas teisinis mechanizmas Nustatomi subjektai, objektai, teisiniai santykiai, atsakomybė Struktūrinis aiškumas Apibrėžiamos sąvokos (pvz – interneto paslaugų teikėjas) Paskirstomos teisės ir pareigos Efektyviai saugomos visuomenės vertybės
- 5. Reguliavimo trūkumai Nuolatinis vėlavimas dėl besikeičiančios aplinkos Technologijų konvergencija Technologijų kaita Valstybinės priežiūros pavojai Biurokratinio mechanizmo silpnumas elektroninėje erdvėje Polinkis varžyti saviraiškos laisvę
- 6. Ignoravimo privalumai Nevaržoma interneto plėtra Saviraiškos laisvės prioritetas Savitvarka Elektroninės leidybos chartija Turinio reitingavimo sistemų plėtra
- 7. Ignoravimo trūkumai Nacionalinis saugumas (kavkazenter.com) Neapsaugoti visuomenės interesai Vaikų, paauglių harmoningas vystymasis Privatumas Informacinio šmeižto kampanijos (A.Paulausko “medicinos mokesčių” sąskaita) Alternatyvių teisinėms priemonių trūkumas Savitvarkos mechanizmo silpnumas
- 8. Optimalaus sprendimo paieška Tarpinis sprendimas? Sąvokos (visuomenės informavimo priemonės, interneto svetainė/tinklapis, viešosios informacijos rengėjas/platintojas, galiniai įrenginiai, neskelbtina informacija, ribojama viešoji informacija) Kompetencija (žurnalistų ir leidėjų komisija, žurnalistų etikos inspektorius) Atsakomybė
- 9. Ačiū! Liutauras Ulevičius LTU Teisinės informatikos katedra liutauras@ddbco.lt; +370-686-08820
Hinweis der Redaktion
- 1) Teko iš išorės įsijungti į darbo grupės dėl VIĮ pakeitimo įstatymo projekto ruošimo darbą 2) Pateikiau pasiūlymus 3) Anot mąstytojo Izajo Berlino – dvi laisvės sampratos: pozityvi ir negatyvi. Šiuo metu LT teisės mokslas nėra atsakęs, kuri yra tinkamesnė LT atveju 4) Esu doktorantas, mano darbo tema – “Teisinis elektroninės žiniasklaidos statusas”
- Deja, LT teisinės sistemos pagrindas – pozityvioji teisės samprata Tikslas – pastebėjimai, ką gaunam ir ko netenkam dviem ribiniais atvejais Rezultatas – metodiniai griaučiai, kurių pagrindu galime vertinti teikiamų pasiūlymų naudą ar žalą Ribos – stengsiuosi nekalbėti apie tai, į ką koncentruosis kiti pranešėjai – Lietuvos reguliavimo konkrečias nuostatas
- Specialus – tai e.karštligės sukeltos teisėkūros atvejai. 1996 metų JAV geras pavyzdys, nes Aukščiausias teismas jau pripažino kai kurias sąvokas pernelyg plačiomis teismų interpretacijai ir kartu – žodžio laisvės ribojimui. 2) Bendras – ankstesnės teisėkūros “pritaikymas” šiandienai, dažniausiai teismų pagalba. Galima ten, kur teism ai vykdo teis ėkūra – gal ir LT, jeigu tokio pobūdžio byla pasiektų Konstitucinį teismą. Shnyder & Shaw – 1965 metų įstatymą aiškina Izraelio teismai. Vaysman v. Golan ir Borochov v. Elishay bylų atvejai. Pagal ją IPT atsakys už šmeižikišką trečiosios šalies publikaciją tik tuo atveju, kai - nukentėjusi pusė IPT pateikė skundą ir pareikalavo šmeižikišką publikaciją pašalinti; publikacijoje iš tiesų yra aiškiai šmeižikiška ir draustina; IPT turi realias priemones, galinčias uždrausti publikavimą (pavyzdžiui, forumų administratorių veikla). Tai panašu į ES “notice and take down” reguliavimą 3) Ignoravimas – kai galioja anksčiau priimti teisės aktai, kurių reguliavimo sritis neapima žiniasklaidos veiklos internete. Rusijos atveju – Kurt Wimmer savo išvadose Dūmos komitetui teigia
- Valstybinės valdžios įsikišimas sukuria “atsvarų” sistemą – vienam sugedus, jį patikrina kiti Vertinimo kriterijus – kiek toks mechanizmas veiksnus. Pavyzdžiui, žurnalistų etikos inspektoriaus instituto reguliavimas dabartiniame įstatyme nesuteikiant jam pakankamai teisių tampa deklaratyvia nuostata – žurnalistinės etikos normos akivaizdžiai ignoruojamos daugelyje žiniasklaidos kanalų Reguliavimas ne tik sukuria “atsvarų sistemą”, bet ir sudėlioja jos elementus į tam tikras lentynėles Vertinimo kriterijus – kiek teisės aktuose naudojamos sąvokos, atskiri elementai yra išgryninami bei kiek teisinė kalba atitinka realybėje veikiančią sistemą. Praktikoje problema – interneto paslaugų teikėjų atsakomybė. Diskursas į šoną - klausimas sprendžiamas įvairiai. Jau minėta ES/Izraelio “notice and take down” procedūra. Lietuvoje jos dar nėra – tarsi ruošiama, bet VIĮ pakeitimo įstatymo projekte jos neliko, vėl atidėta e.komercijos direktyvą įgyvendinančiam įstatymui. Nors formaliai tarsi jau senokai turėtume būti viską suderinę Kiek efektyviai saugomo visuomenės vertybės – tiek tam tikros informacijos ribojimas, tiek ir saviraiškos laisvė, teisė gauti informaciją.
- Vienas iš reiškinių – detalus konkrečią situaciją reglamentuojantis teisės aktas pasmerktas žlugti. Plačiajuosčiam ryšiui po 3-5 metų de facto tapus daugelio kasdienybe, TV, radijas ar interaktyvios paslaugos radijo bangų eteryje praras prasmę dėl žemos kokybės. D.Britanijos komunikacijų bilis – vienas iš pavyzdžių. Ekspertų svartymai: “ ectronic publications" would be: "such programme contents transmitted... through information-communications connections... as the Minister so declares by law Vertinimo kriterijai – kiek reglamentavimas yra pagal subjektyvaus vartojimo požymius, o ne pagal išorinę išraišką (kiek svarbu vartotojo suvokimas, o ne naudojama technologija) Elektroninėje erdvėje neįmanoma efektyvi turinio policinė kontrolė – statinio interneto turinio praktiškai nebelikę, absoliuti dauguma yra kuriame “gyvai” pagal konkretaus vartotojų užklausas Vertinimo kriterijus – kaip sukurtas teisinis mechanizmas veikia procesinių teisės aktų apimtyje, kokia teisių užtikrinimo procedūra ir kiek ji paprasta naudoti Reguliuojant valstybinėms ar para-valstybinėms natūraliai atsiranda “valdžios cenzūros” pavojus Vertinimo kriterijus – kiek reguliavimas nori “eiti į mano namus”. Atvejis su FA veiklos reguliavimo – visos apimties ar tik ūkinės veiklos.
- Interneto turinio nevaržymas = galimybės internetinei žiniasklaidai aplenkti įprastus žiniasklaidos kanalus Kavkazcenter niekada nebūtų galėjęs veikti Rusijoje, o internetas suteikia tam realią galimybę Kinijoje vartotojai nebūtų galėję “išlįsti” į pasaulį pro filtruojamą “google.com” langą, bent jau laikinai Vertinimo kriterijus – kiek konkretūs įpareigojimai sudaro “įėjimo į interneto žiniasklaidos rinką” Savitvarka efektyviausia ten, kur pagrindiniai dalyviai to siekia Oksfordo Sociologinių ir teisinių tyrimų centro 2004 pavasrį vykdytas tyrimas. 18 rekomandacijų. Vertinimo kriterijus – kiek savitvarkos institucijos yra nepriklausomai audituojamos. Kitas aspektas – pakankamų išteklių skyrimas. Klausimas, ar dalyviai tam jų gali skirti apskritai? Menkos finansinės galimybės Turinio reitingavimas – savanorišku pagrindu. Erotinio/pornografinio turinio plitimas įprastinėse žiniasklaidos priemonėse akivaizdžiai liudija egzistuojančio mechanizmo neefektyvumą
- Šalutinių kontrolės sistemų taikymas žiniasklaidai internete – iškreipiami teisės principai, jų esmė ir tikslai Vertinimo kriterijus – galimybės gintis Faktas, kad egzistuoja pavojai visuomenės vertybėms Vertinimo kriterijus – kiek egzistuojanti bendras teisių apsaugos mechanizmas leidžia gintis prieš tokius pažeidimus? Reguliavimo galima būtų vengti, jei egzistuotų stiprios tradicinės žiniasklaidos savitvarkos tradicijos Vertinimo kriterijus – ar alternatyvos egzistuoja, kiek efektyviai jos veikia
- Pagal apibrėžtus vertinimo kriterijus būtina nagrinėti mažiausiai tris dabar siūlomo įstatymo projekto aspektus Sąvokas – t.y. siūlomo teisinio reguliavimo mechanizmo ribas Kompetenciją, atsakomybę – t.y. mechanizmo veikimo principus