2. TRUMPAI APIE RŪGŠTŪJĮ LIETŲ
Rūgštusis lietus – lietus, kurio lašuose padidėjęs
sieros bei azoto rūgščių kiekis. (Paprastai rūgščiu
laikomas lietus, kurio pH mažesnis nei 5)
Toks lietus iškrinta tada, kai sieros ir azoto oksidai,
kuriuos į orą išskiria jėgainės ir transporto
priemonės, reaguoja su ore esančia drėgme.
Šios dujos patenka į vandens apytakos ratą ir gali
būti toli nuneštos vėjo, o tada iškristi rūgštaus
lietaus arba sniego pavidalu
3. RŪGŠČIOJO LIETAUS SUSIDARYMAS
Rūgštusis lietus susidaro, kai sieros dioksidas (SO2)
ir azoto oksidai (N2O, NO, N2O3, NO2) patenka į
atmosferą, ir susimaišę su vandeniu chemiškai
pakinta – virsta rūgštimi.
4. POVEIKIS APLINKAI
Padidėjęs rūgšties kiekis padarė didelę žalą
jautrioms ekosistemoms – aukštumų miškams ir
vandens organizmams. Kai kuriais atvejais jis
pakeitė visas biologines bendrijas, pavyzdžiui, tam
tikruose ežeruose ar upeliuose išnaikino kurią nors
žuvų rūšį.
5. POVEIKIS EŽERAMS
Rūgštusis lietus ir žemas pH smarkiai
veikia žuvų populiacijas ežeruose.
Žemiau 4,5 pH neišgyvena dauguma
žuvų, o 6 arba aukštesniame pH žuvų
populiacijos būna didelės ir sveikos.
Rūgštis vandenyje slopina fermentų
gamybą, kurie būtini žuvų lervoms. Ji
taip pat padidina aliuminio koncentraciją
ežeruose. Dėl aliuminio kai kurių žuvų
žiaunos apsineša gleivėmis, ir žuvims
sunku kvėpuoti. Taip pat slopinamas
fitoplanktono augimas, dėl ko kenčia juo
mintantys gyvūnai.
6. POVEIKIS DIRVOŽEMIUI
Rūgštusis lietus veikia ir
dirvožemį. Miško
dirvožemiuose gyvena
daug grybų, bet dėl
rūgščiojo lietaus dirvoje
ima dominuoti bakterijos.
Medžiai azoto gauna iš
grybų simbiotiniais ryšiais
per šaknis. Bet šiems
nykstant medžiai gali
negauti pakankamai
azoto.
Dirvoje išjudinami
toksiški jonai, o vertingi
mineralai yra išplaunami
arba (kaip fosfatai)
prijungiami prie
aliuminio ar geležies
junginių.
7. RŪGŠTIEJI KRITULIAI LIETUVOJE
Lietaus pH Lietuvoje
siekia 4,5, kai tuo tarpu
natūralaus lietaus pH
turėtų būti apie 6,0;
krituliai, kurių pH
mažesnis už 5,6
vadinami rūgščiais
krituliais. Pagal kritulių
rūgštingumo tyrimus
nustatyta, kad Lietuvos
kaip ir daugelio Europos
valstybių, krituliams
būdinga rūgštinė
reakcija.
