Diese Präsentation wurde erfolgreich gemeldet.
Wir verwenden Ihre LinkedIn Profilangaben und Informationen zu Ihren Aktivitäten, um Anzeigen zu personalisieren und Ihnen relevantere Inhalte anzuzeigen. Sie können Ihre Anzeigeneinstellungen jederzeit ändern.
Aplinkosministerija2012ReikalavimaikompostavimuiirkompostuiUžsakomojo darbo„Reikalavimai kompostavimuiir kompostui“ ATASKA...
Užsakomojo darbo „Reikalavimai kompostavimui ir kompostui“A T A S K A I T ATURINYS Psl.1.Įvadas 12.Apibėžimai 43.Reikalavi...
6.2.Teritorijos planavimo procedūros, įskaitant planuojamos ūkinės veiklospoveikio aplinkai ir poveikio visuomenės sveikat...
11. ĮvadasAtaskaita parengta, vykdant užsakomąjį darbą „Reikalavimai kompostavimui ir kompostui“pagal 2011-07-11 sutartį N...
2Rengiant užsakomojo darbo ataskaitą ir studijos – apžvalgos projektą buvo priimtosdomėn ir įvertintos žemiau pateiktų Lie...
320.Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos parlamentui dėl tolimesnių EuroposSąjungos biologinių atliekų tvarkymo veiksm...
42. ApibrėžimaiUžsakomojo darbo „Reikalavimai kompostavimui ir kompostui“ ataskaitoje ir jos priede:studijos – apžvalgos „...
5Humusas (lot. humus žemė, dirvožemis), puvenos – organinė dirvožemio arbakomposto dalis, susidaranti dėl augalų ir mikroo...
6Stabilumas gali būti apibrėžiamas kaip tam tikras rodiklis, parodantis iki kokio laipsniopalyginti lengvai suyrančios bio...
7VermikompostavimasVermikompostavimas – tai procesas, vykstantis mezofilinėse sąlygose, kurio metu sliekai(lot. Vermis) są...
8Digestatas – tai organinė medžiaga, likusi po organinių medžiagų ar bioskaidžių atliekųanaerobinio pūdymo/rauginimo (ar f...
93. Reikalavimai kompostui, digestatui ir stabilatui –komposto ir digestato klasės ir teršalų limitaiBioatliekų tapimo pro...
10 peržiūrėta 1986 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva (86/278/EEB) dėl aplinkos, ypačdirvožemio, apsaugos naudojant žemė...
11c) medžiaga ar objektas tenkina techninius reikalavimus konkretiems tikslams ir atitinkaproduktams taikytinus galiojanči...
12PastabaSąvoka „bioatliekos“ yra apibėžta Pagrindų direktyvoje dėl atliekų 2008/98/EB; ji apima: žaliąsias atliekas (t. ...
13Atliekos tapimo produktu kriterijų nustatymo pagrindinis principas: atlieka net ir apdorota lieka atlieka (turi atlieko...
14Kas liečia stabilatą (techninį kompostą?), pagamintą iš organinės mišrių komunaliniųatliekų frakcijos, gautos MBA gamykl...
153.1 lentelė. Skirtingos kokybės NVĮ dumblo ir bioatliekų (bei bioskaidžių atliekų) teisinisreglamentavimas. Legislative ...
163.2 lentelė. Galimo skirtingos kokybės NVĮ dumblo ir bioatliekų (bei bioskaidžių atliekų) teisinio reglamentavimo matric...
173.3 lentelė. Teršalų limitai kompostams (digestatui), NVĮ dumblui ir kitoms (apdorotoms) bioatliekoms bei apdorotomsbios...
18Kriterijus, kuriais vadovaujantis bioatliekos nustos būti laikomos atlieka ir taps produktu –kompostu, Europos komisijos...
19 išsamiai aptartos kompostavimui (anaerobiniam apdorojimui) tinkamos bioatliekos(kurios tinkamos produktui (kompostui/d...
20 dėl produkto iš bioatliekų – komposto ir digestato – naudojimo nacionaliniųtaisyklių būtinumo.PastabaJRC/IPTS darbo gr...
213.2. Komposto ir digestato klasės bei kokybės parametrai (teršalųlimitai)Aukščiau yra pateiktos siūlomos (rekomenduojamo...
22PastabaAtkreipiame dėmesį į tai, kad kompostas pagamintas iš NVĮ dumblo pagal JRC/IPTS irECN siūlomus bioatliekų tapimo ...
233.4 lentelė. Siūlomi teršalų limitai (koncentracijų ribinės vertės) kompostui (produktui) irdigestatui (produktui), paga...
24Kalbant apie kompostą (produktą) taip pat būtina omenyje turėti ir Reglamentą (EB)889/2008 dėl ekologinės žemdirbystės.T...
25PastabaDirektyva taip pat numato, kad ES šalys – narės ją įgyvendindamos gali taikyti ir tam tikrasišimtis; pvz., gali l...
26LAND 20-2005 nustato NVĮ dumblo klases ir kategorijas, reikalavimus dumblo apdorojimui,bei reikalavimus nuotekų dumblo n...
27Nors tame pačiame LAND 20-2005 aiškiai apibrėžta kas yra apdorotas dumblas –dumblas, kuris yra biologiškai, chemiškai ar...
283.5 lentelė. Siūlomi teršalų limitai (koncentracijų ribinės vertės) kompostui ir digestatui,pagamintiems iš NVĮ dumbloTe...
293.2.3. Kokybės parametrai (teršalų limitai) techniniam kompostui(stabilatui), pagamintam iš mišrių bioskaidžių atliekų, ...
303.6 lentelė. Siūlomi teršalų limitai (koncentracijų ribinės vertės) techniniam kompostui(stabilatui), pagamintam iš mišr...
313.3. Komposto ir digestato kokybės užtikrinimo procesas irprocedūros, įskaitant komposto ir digestato sertifikavimąGalim...
32Šita viso (pilno) kompostavimo ir monitoringo proceso registracijos ir sertifikavimo, pagalveikiančius teisės aktus ir s...
33 teisingas komposto panaudojimas, remiantis sertifikuoto komposto ženklinimo irdeklaracijos duomenimis, įskaitant rekom...
34Kokybiškam kompostui ar digestatui gaminti tinkamomis pripažystamos tik švarios iratskirai surinktos bioatliekos: žalio...
35Komposto ar digestato mėginiai turi būti imami: pirmaisiais įmonės (gamyklos, aikštelės, įrenginio) veikimo metais – ma...
36
37Yra gana daug įvairių produkto (komposto) deklaravimo pavyzdžių.Pateiktus, LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorija siūlo ...
38Europos Sąjungoje mėginių ėmimo ir tyrimo metodai yra standartizuoti.Dalis tų Europinių metodų (standartų) jau yra perke...
39Vandenyje tirpus kalis (K) mg/lVandenyje tirpus kalcis (Ca) mg/lVandenyje tirpus magnis (Mg) mg/lChloridai (Cl) mg/lSulf...
40Kokybiško (gero) komposto parametrai:Fizikiniai: struktūra - rupi, drėgnumas 30÷45%, priemaišų: žvyro (>5 mm) < 5%, kitų...
41Kokybiško (ekologiško) komposto parametrai –Reglamento (EB) 889/2008 priedas I :Kompostas pagamintas iš atskirai surinkt...
42Apibendrinant šį skyrių norime atkreipti dėmesį į tai, kad tikslinga būtų nustatytikeletą komposto ir digestato kokybės ...
43Jis yra reikalingas tam, kad techninį digestatą, pagamintą iš NVĮ dumblo, būtų galimanaudoti pažeistų teritorijų rekulti...
443.1. pav. Siūloma (įdiegti) komposto ir digestato kokybės užtikrinimo ir sertifikavimo sistema
45Preliminariai yra susitarta, kad nacionalinės komposto ir digestato kokybės užtikrinimoorganizacijos funkcijas sutiktų a...
46
474. Stabilato (biostabilizuotų bioskaidžių atliekų) ir kompostobiostabilumo nustatymo kriterijai. Komposto brandumasKompo...
484.1. Stabilato (biostabilizuotų bioskaidžių atliekų) ir kompostobiostabilumo nustatymo testai (metodai)Medžiagos kvėpavi...
49Dinaminiai testavimo metodai yra tie, kurių metu užtikrinamas nuolatinis oro padavimas(pūtimas) tiriamam mėginiui, taip ...
50Praktijoje labiausiai paplitęs yra statinio respiracijos indekso nustatymo testas (metodas)AT4 .4.1.2. Anglies dvidegini...
51Testo trūkumas yra tai, kad ne tik biologinis procesas įtakoja temperatūrą, bet ir įvairioscheminės bei biocheminės reak...
524.1.4. Solvita®testo rinkinys (angl. Solvita®test kit)Solvita®testas yra komercinis testavimo komplektas (angl. – kit) s...
534.3 pav. Solvita®testo rinkinys (angl. Solvita®test kit)4.1.5. Kiti – ne respirometriniai – stabilato (ar kitų medžiagų)...
54Selektyvaus tirpinimo metodasSelective Dissolution MethodIškaitinimo nuostolių (masės sumažėjimo) testasLoI – Loss on Ig...
554.2. Rekomenduojami stabilato ir komposto biostabilumo parametraiVokietijoje ir Austrijoje stabilatui, pagamintam iš miš...
564.5 pav. Komposto biostabilimo kitimas kompostavimo metuAirijos AAA (Ireland EPA) stabilumo standartas reiškia bioskaidž...
57Biostabilumo testasRibinė vertė, kad atitikti Atliekųsąvartynų direktyvos 1991/31/EBreikalavimusStatinio kvėpavimo indek...
58Tikslinga būtų įteisinti bei leisti naudoti ir dujų susidarymo testą (Gas Formation Test) -GB21 (nors kaip bendro ES sta...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requi...
Nächste SlideShare
Wird geladen in …5
×

Composting and Anaerobic Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requirements). A.Brazas and others, 2012

895 Aufrufe

Veröffentlicht am

The scientific research study “Requirements for Composting and Anaerobic Digestion, and for Compost and Digestate”. Final Report (332 pages) in Lithuanian, A.Brazas and others, May 2012.

Veröffentlicht in: Technologie
  • Als Erste(r) kommentieren

Composting and Anaerobic Digestion: requirements, processes, technologies and etc. A Review in Lithuanian - part I (requirements). A.Brazas and others, 2012

  1. 1. Aplinkosministerija2012ReikalavimaikompostavimuiirkompostuiUžsakomojo darbo„Reikalavimai kompostavimuiir kompostui“ ATASKAITA© Alfonsas Brazas ir kiti, 2012UAB “Ekoprojektas” ir UAB “Atliekų tvarkymo konsultantai”
  2. 2. Užsakomojo darbo „Reikalavimai kompostavimui ir kompostui“A T A S K A I T ATURINYS Psl.1.Įvadas 12.Apibėžimai 43.Reikalavimai kompostui, digestatui ir stabilatui –komposto ir digestato klasės ir teršalų limitai93.1.Bioatliekų tapimo produktu kriterijai 93.2.Komposto ir digestato klasės bei kokybės parametrai (teršalų limitai) 203.3.Komposto ir digestato kokybės užtikrinimo procesas ir procedūros,įskaitant komposto ir digestato sertifikavimą314.Stabilato (biostabilizuotų bioskaidžių atliekų) ir kompostobiostabilumo nustatymo kriterijai. Komposto brandumas474.1.Stabilato (biostabilizuotų bioskaidžių atliekų) ir kompostobiostabilumo nustatymo testai (metodai)484.1.1Deguonies suvartojimo matavimu pagrįsti testai 484.1.2Anglies dvideginio iš(si)skyrimo matavimais pagrįsti testai 504.1.3.Savaiminio šilimo testai 504.1.4.Solvita®testo rinkinys 524.1.5.Kiti – ne respirometriniai – biostabilumo nustatymo metodai (testai) 534.1.6.Digestato biostabilumo nustatymo testai 544.2.Rekomenduojami stabilato ir komposto biostabilumo parametrai 554.3Komposto brandumas 605.Reikalavimai įvairių bioskaidžių atliekų kompostavimui iranaerobiniam apdorojimui665.1. Reikalavimai namudiniam kompostavimui 715.2.Reikalavimai žaliųjų atliekų ir kitų augalinių atliekų kompostavimui725.3.Reikalavimai virtuvės atliekų ir maisto produktų, kuriems pasibaigėgaliojimo terminas, kompostavimui ir anaerobiniam apdorojimui735.4.Reikalavimai NVĮ (nuotekų valymo įrenginių) dumblo kompostavimui iranaerobiniam apdorojimui775.5.Reikalavimai 3 kategorijos šalutinių guvūninių produktų (išskyrusmaisto/virtuvės atliekas) kompostavimui ir anaerobiniam apdorojimui796.Aplinkosauginiai reikalavimai kompostavimo aikštelėms iruždariems kompostavimo bei anaerobinio apdorojimoįrenginiams (reaktoriams)876.1.Vietos kompostavimo aikštelei įrengti ar uždariems kompostavimoįrenginiams instaliuoti parinkimas ir aikštelės įrengimas89
  3. 3. 6.2.Teritorijos planavimo procedūros, įskaitant planuojamos ūkinės veiklospoveikio aplinkai ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras.Techninio projekto rengimas ir statybos leidimo gavimas.Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo gavimas.916.2.1.Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir poveikio visuomenės sveikataivertinimo procedūros926.2.2Techninio projekto rengimas ir statybos leidimo gavimas 946.2.3.Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas 956.3.Sanitarinių apsaugos zonų ribų ir režimų nustatymas 967.Komposto, techninio komposto ir digestato naudojimoreglamentavimas1098.Kompostuotinų bioskaidžių atliekų kiekiai – potencialas (prognozė) 1169.Prognozuojami pagaminamo skirtingų klasių komposto irstabilato (biostabilizuotų bioskaidžių atliekų) kiekiai1379.1.Prognozuojami komposto (produkto) kiekiai 1379.2.Prognozuojami komposto (iš NVĮ dumblo) kiekiai 1409.3.Prognozuojami stabilato ir techninio komposto (iš stabilato) kiekiai 14010. Komposto (pa)naudojimas. Stabilato panaudojimo galimybės. 14511.Kompostavimo ir anaerobinio apdorojimo procesai 15312.Kompostavimo technologijos (metodai, būdai, įrenginiai) 23313.Naudotos literatūros sąrašas 31514.Priedai 32614.1.Siūlomo teisės akto metmenys (tezės) ir pasiūlymų LR Vyriausybei beiministerijoms ir tarnyboms dėl būtinų teisės aktų pakeitimų arnaujų išleidimo metmenys (tezės).32614.2Informacinė medžiaga: studija – apžvalga „Reikalavimaikompostavimui ir kompostui“ , tik kompiuterinėje laikmenoje CD
  4. 4. 11. ĮvadasAtaskaita parengta, vykdant užsakomąjį darbą „Reikalavimai kompostavimui ir kompostui“pagal 2011-07-11 sutartį Nr. AARP11-15-vp tarp LR Aplinkos ministerijos ir UAB„Ekoprojektas“ ir šioje sutartyje pateiktą techninę specifikaciją (užduotį).Vykdant užsakomąjį darbą taip pat parengta informacinė medžiaga:studijos – apžvalgos „Reikalavimai kompostavimui ir kompostui“ projektas, kuris yra šiosataskaitos priedas.Užsakomojo darbo ataskaitą ir studijos – apžvalgos projektą parengė UAB „Ekoprojektas“ir subrangovo UAB „Atliekų tvarkymo konsultantai“ sudaryta darbo grupė:Alfonsas Brazas – vadovas,Dr. Jonas Motiejūnas,Stanislavas Tracevičius,Domantas TracevičiusNatalija Reksc,Renata Aleknienė,Remigijus Reventas.Darbo grupės nariai dėkoja Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC)Agrocheminių tyrimų laboratorijai (vadovas prof. Gediminas Staugaitis, darbo vadovas –dr. Romas Mažeika) geranoriškai leidusiai pasinaudoti mokslo – tiriamaisiais darbais,atliktais 2010-2011 m. Žemės ūkio ministerijos užsakymu.Darbo grupės nariai dėkoja Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorei VilmaiKarosienei, Atliekų tvarkymo strategijos skyriaus vedėjai Ingridai Kavaliauskienei bei šioskyriaus vyr. specialistei Daivai Kazlauskienei, geranoriškai bendradarbiavusioms rengiantužsakomojo darbo ataskaitą ir studijos – apžvalgos projektą ir pateikusioms pastabas beipasiūlymus parengtiems projektams patobulinti.PastabaŠioje ataskaitoje ir studijos – apžvalgos projekte pateiktos įvairios išvados ir pasiūlymai yratik darbo grupės (o ne Aplinkos ministerijos) pozicija.Aplinkos ministerija įvairius pateiktus pasiūlymus gali priimti, tikslinti arba juos atmesti.
  5. 5. 2Rengiant užsakomojo darbo ataskaitą ir studijos – apžvalgos projektą buvo priimtosdomėn ir įvertintos žemiau pateiktų Lietuvos ir ES bei ES šalių – narių teisės aktųnuostatos bei informacija pateikta išnagrinėtoje literatūroje, kurios sąrašas yra išvardintasšios ataskaitos priede: studijos – apžvalgos „Reikalavimai kompostavimui ir komopostui“projekte.Su atliktu darbu susijusių Lietuvos ir ES bei ES šalių – narių teisės aktų sąrašas:1. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas; aktuali redakcija patvirtinta LRVyriausybės 2007-10-31 nutarimu Nr. 1224; pakeitimai – 2010-12-01 nutarimas Nr.17462. LR Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2010-05-26 įsakymas Nr. 3D-499/D1-435„Dėl Maisto pramonės įmonėse susidarančių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymoprogramos patvirtinimo“3. Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginiai reikalavimai, patvirtinti LRAplinkos ministro 2007-01-25 įsakymu Nr. D1-574. Rekomendacijos organinių atliekų kompostavimui, patvirtintos Komunalinio ūkio irpaslaugų departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos 1997-12-16 įsakymuNr. 665. Techninio komposto naudojimo programa, patvirtinta LR Aplinkos ministro 2010-06-14įsakymu Nr. D1- 4976. Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimai. LAND 20-2005,galiojanti redakcija patvirtinta LR Aplinkos ministro 2005-11-28 įsakymu Nr. D1-5757. Aplinkosaugos reikalavimai mėšlui tvarkyti, patvirtinti LR Aplinkos ir Žėmės ūkioministrų 2005-07-14 įsakymu Nr. D1-367/3D-3428. LR Aplinkos ministro 2011-04-18 įsakymas Nr. D1-327 „Dėl bioskaidžių atliekųnaudojimo tręšimui laikinųjų aplinkosauginių reikalavimų aprašo patvirtinimo“9. Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžianos koncentracijos dirvožemyje.Lietuvos higienos norma HN 60:2004, patvirtinta LR Sveikatos apsaugos ministyro2004-03-08 įsakymu Nr. V-11410.Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343; nauja redakcija – LR Vyriausybės 1995-12-29 nutarimas Nr.1640; su vėlesniais pakeitimais – aktuali redakcija nuo 2011-07-1711.Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimų taisyklės, patvirtintos LR Sveikatosapsaugos ministro 2004-08-09 įsakymu Nr. V-586, pakeistos 2009-12-21 įsakymu Nr.V-1052 ir 2011-04-12 įsakymu Nr. V-36012.Geros augalų apsaugos praktikos taisyklės, patvirtintos LR Žemės ūkio ministro 2004-04-26 įsakymu Nr. 3D-227; 2011-11-10 įsakymu Nr. 3D-811 patvirtinta redakcija13.Regulation (EC) No 1069/200914.Reglamentas (EB) Nr. 1069/200915.Regulation (EU) No 142/201116.Reglamentas (ES) Nr. 142/201117.European Commission Working Document „Biological Treatment of Biowaste“, 2nddraft, 12 February 2001, Brussels18.Europos parlamento ir Tarybos 2008 m. lapkričio 19 d. direktyva 2008/98/EB dėl atliekųir panaikinanti kai kurias direktyvas (Pagrindų direktyva dėl atliekų)19.Directive 2008/98/EC of the European Parliament and of the Council of the 19November of 2008 on waste and repealing certain Directives (Waste FrameworkDirective)
  6. 6. 320.Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos parlamentui dėl tolimesnių EuroposSąjungos biologinių atliekų tvarkymo veiksmų – KOM(2010)235 galutinis, 2010 m.gegužės 18 d., Briuselis21.Communication from the Commission to tehe Council and the European Parliament onFuture Steps in Bio-waste Management in the European Union - COM(2010)235 final,18 May, 2010, Brussels22. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos žaliosios knygos dėl biologinių atliekųtvarkymo Europos Sąjungoje (2009/2153(INI))- 2010 m. liepos 6 d.23.European Commission‘s „Working Document on Sludge and Biowaste“, 21 September,2010, Brussels24.IS 441:2011, Quality Requirements for a Compost Manufactured from SourceSegregated Separately Collected Biodegradable Materials, Ireland25. The Quality Protocol for the Production and Use of Quality Compost from Source-Segregated Biodegradable Waste, 2008, WRAP, EA, UK26.The Quality Protocol for the Production and Use of Quality Outputs from AnaerobicDigestion of Source-Segregated Biodegradable Waste, draft, 2008, WRAP and EA, UK27.BSI PAS 100:2005, Specification for Composted Materials, WRAP and EA, UK28.BSI PAS 110:2010, Specification for Whole Digestate, Separated Liquor andSeparated Fibre Derived from Anaerobic Digestion of Source-SegregatedBiogegradable Materials, WRAP, UK29.RAPPORT B2009, Certification Rules for Compost, Avfall Sverige utveckling, , AvfallSverige AB, ISSN 1103-409230.RAPPORT B2009, Certification Rules for Digestate, Avfall Sverige utveckling, AvfallSverige AB, ISSN 1103-409231.RAL (2007): Kompost – Gütesicherung: RAL-GZ 251. Compost Quality Label,Germany32.RAL (2007a): Gärprodukt – Gütesicherung: RAL-GZ 245. Quality Assurance Systemfor Digestion Products, Germany33. RAL (2007f): NawaRo Gärprodukt – Gütesicherung: RAL-GZ 246. Quality AssuranceSystem for Digestion Products Produced From Renewable Energy Crops, Germany34. RAL – GZ 258. Quality Assurance System for AS Humus (Sewage Sludge Compost),Germany35. BioAbfV (1998): Ordinance on the Utilisation of Biowastes on Land used forAgricultural, Silvicultural and Horticultural Purposes (Ordinance on Biowaste -BioAgfV), Federal Law Gazete BGB1.I p. 2955, Germany36.Soil Improvers and Growing Media – Determination of the Aerobic Biological Activity.Part 1 – Oxygen Uptake Rate (OUR), CEN/TS 223, prEN 16807-1:2010-0437.Soil Improvers and Growing Media – Determination of the Aerobic Biological Activity.Part 2 – Self Heating Test for Compost, CEN/TS 223, prEN 16807-2:2010-0438.Chemical Analyses – Determination of Loss on Ignition in Sediment, Sludge, Soil, andWaste, TC WI:2003 (E), CEN Working Document, 2004-0139.Odour Concentration Measurement by Dynamic Olfactometry, 1995, CEN TC264/WG2 „Odours“, Final WG2 Draft prEN
  7. 7. 42. ApibrėžimaiUžsakomojo darbo „Reikalavimai kompostavimui ir kompostui“ ataskaitoje ir jos priede:studijos – apžvalgos „Reikalavimai kompostavimui ir kompostui“ projekte - naudojamižemiau išvardinti apibrėžimaiKompostavimas - tai biologinis organinių medžiagų suirimas (skaidymasis)kontroliuojamose aerobinėse sąlygose, sukeltas sparčiai besidauginančių mikroorganizmų(mikrobų bei dirvožemio pirmuonių ir bestuburių), kurio metu išsiskiria šiluma ir susidarovanduo, anglies dvideginis bei mineraliniai azoto junginiai - organinės medžiagos yrastabilizuojamos (mineralizuojamos ir iš dalies humifikuojamos), pagaminamas humusupraturtintas organinis produktas kompostas.Kompostavimas – tai sudėtingas kompleksinis kontroliuojamas mikrobiologinis –biocheminis – fizikinis procesas, kurį (kurio rezultatą) galima nusakyti tokia bendraformule:bioskaidžios atliekos + O2 → kompostas +CO2 + H2O + šilumaKompostas – organinė trąša/dirvožemio pagerintojas – higienizuotas stabilushomogeniškas rupus (rupios, purios struktūros) juodos spalvos organinis produktas,susidedantis iš organinų medžiagų irimo likučių, praturtintas humusu, gaunamasorganinių medžiagų kompostavimo metu.Mineralizacija (amonifikacija ir nitrifikacija) – organinių azoto junginių virtimasmineraliniais, veikiant mikroorganizmams.Humifikacija – organinių medžiagų liekanų irimas komposte ir dirvoje, veikiantmikroorganizmams (mikrobams, pirmuonims ir bestuburiams) ir kitiems veiksniams, kuriųrezultate susidaro humusas.Šio proceso metu hemiceliuliozė, celiuliozė, lignoceliuliozė, ligninas ir kitos organinėsmedžiagos virsta humusinėmis medžiagomis (fulvo rūgštimis, huminėmis rūgštimis,humatomelaninėmis rūgštimis ir huminu (netirpiomis humusinėmis medžiagomis –nehidrolizuotomis organinėmis liekanomis, lipoidais, vaškais, dervomis, bitumais)).
  8. 8. 5Humusas (lot. humus žemė, dirvožemis), puvenos – organinė dirvožemio arbakomposto dalis, susidaranti dėl augalų ir mikroorganizmų liekanų destrukcijos, biologinio(metabolinio) ir biocheminio kitimo metu, lygiagrečiai vykstant irimo ir sintezės procesams.Humusą sudaro humusinės medžiagos (fulvo ir huminės rūgštys, humatomelaninėsrūgštys ir huminas (netirpios humusinės medžiagos – nehidrolizuotos organinės liekanos,lipoidai, vaškai, dervos, bitumai)).Fulvinės (fulvo-) rūgštys - polimerinės organinės rūgštys, tirpstančios vandenyje,rūgštyse ir šarmuose;Huminės rūgštys - polimerinės organinės rūgštys, netirpstančios vandenyje ir rūgštyse;tirpstančios šarmuose;Huminas (huminai) – dirvožemio organiniai junginiai, kurie iš viso netirpsta (vandenyje,rūgštyje ar šarme).Karštas kompostavimas – organinių medžiagų kompostavimas termofilinėje (> 45oC)temperatūroje.Pastaba: tai yra pilnavertis kompostavimas, kai procesas prasidėjęs mezofilinėjetemperatūroje mikroorganizmų veiklos pasekmėje pasiekia termofilinę fazę ir joje išbuvęsgana ilgą laiką palaipsniui vėl pereina į mezofilinę fazę ir po to temperatūrastabilizacijos/brendimo metu labai lėtai palaipsniui susilygina su aplinkos temperatūra.Šaltas kompostavimas – organinių medžiagų kompostavimas mezofilinėje (< 45oC)temperatūroje.Pastaba: šaltas mezofilinis organinių medžiagų kompostavimas vyksta tada, kai dėl didelioC:N santykio temperatūra nepasiekia termofilinio lygio.Šviežas arba „žalias“ kompostas - tai yra nestabili, blogai struktūrizuota medžiaga,susidaranti (gaunama) termofilinės kompostavimo fazės metu arba jos pabaigoje.Stabilizacijos/brendimo fazė (stadija) – po termofilinės kompostavimo fazės sekančiosmezofilinės (aušimo) fazės laikotarpiu prasidėjęs mineralizacijos ir humifikacijos beistabilizacijos/brendimo procesas.Stabilus/subrendęs kompostas - stabilus homogeniškas rupus (rupios, purios struktūros)juodos spalvos organinis produktas, susidedantis iš organinų medžiagų irimo likučių,praturtintas humusu, gaunamas stabilizacijos/brendino fazės pabaigoje.
  9. 9. 6Stabilumas gali būti apibrėžiamas kaip tam tikras rodiklis, parodantis iki kokio laipsniopalyginti lengvai suyrančios bioskaidžios medžiagos yra su(si)skaidytos.Medžiaga, jeigu joje yra palyginti didelė dalis gan lengvai (su)yrančių organinių junginių,palaikančių (užtikrinančių) aukštą mikroorganizmų aktyvumą - yra laikoma nestabilia.Kvėpavimas (angl. respiration) yra pagrindinis parametras, parodantis mikroorganizmųaktyvumo laipsnį.Respiracijos indeksas (RI) – tai mėginio, esančio (patalpinto) tam tikrose specialiosesąlygose, O2 suvartojimo rodiklis ar CO2 iš(si)skyrimo rodiklis.Brandumas yra pagrindinė sąlyga apibūdinanti komposto tinkamumą naudoti –kompostas yra brandus, kai jis tampa nebetoksiškas augalams, t. y. kai jame nebėraaugalams toksiškų junginių ir/ar mikrobų arba jų yra nereikšmingai mažai, nes fitotoksiškijunginiai ir mikrobai stabdo augalų augimą.Pastaba: komposto stabilumo rodikliai ne visada tiksliai parodo ar kompostas yra taip patir brandus, nes tai nėra vienas ir tas pats (nors kaip taisyklė, jeigu kompostas yra stabilus– tai jis paprastai yra ir brandus) - kadangi komposto brandumas yra labiau susijęs sufitotoksiškumu (tiksliau su jo nebuvimu).Kompostavimo starteriai ir/ar pagreitintojai (angl. Composting Starters and/orAccelerators (Accelerants)) - faktiškai tai yra įvairūs vadinamųjų probiotikų arba kitaip -naudingųjų mikroorganizmų ar dar kitaip – efektyviųjų mikroorganizmų rinkiniai (mišiniai),kurie buvo gauti biotechnologijos (mikrobiologinės selekcijos) būdu.Komposto arbata (angl. Compost Tea) – vermikomposto arba komposto brandintas(raugintas) – angl. Brewered - vandens ekstraktas.Komposto substratai.Substratas - medžiaga ir/ar paviršius, kurioje ar ant kurios auga organizmas; t. y. natūraliaplinka, kurioje organizmas auga.Augalams natūralus substratas būna dirvožemis, dirbtinai auginamiems pievagrybiamssubstratas yra specialiai paruoštas mišinys.Naudojant kompostą (humusą) yra ruošiami įvairiausi substratai įvairiems augalamsauginti.
  10. 10. 7VermikompostavimasVermikompostavimas – tai procesas, vykstantis mezofilinėse sąlygose, kurio metu sliekai(lot. Vermis) sąveikoje su mikroorganizmais paverčia organines medžiagas humusu(gausiai humusu praturtintu kompostu), kuris kartais dar vadinamas tiesiog biohumusu.Sliekų biomasė yra vadinama vermikultūra, o organinės atliekos (kompostas) perdirbtossliekų - vermikompostu arba tiesiog humusu, kartais biohumusu.Stabilatas – vok. Stabilat, angl. Compost Like Output – yra į kompostą panaši stabilizuotaorganinė biomasė – biologinė atlieka, gauta iš mišrių komunalinių atliekų, jas apdorojantmechaniniu – biologiniu būdu.Pastaba: iš mišrių komunalinių atliekų srauto mechaniškai atskiriamos užterštos įvairiaisteršalais bioskaidžios atliekos yra apdorojamos anaerobinio pūdymo/rauginimo(fermentavimo) būdu, išgaunant biodujas, ir toliau kompostavimo būdu biostabilizuojamosarba iš karto kompostuojamos (biostabilizuojamos); jeigu yra naudojamos„šlapio“ anaerobinio pūdymo/rauginimo (fermentavimo) technologijos, tai stabilatasgaunamas kompostuojant (biostabilizuojant) sausąją (kietąją) digestato dalį, kuri gaunamaskystą digestatą separuojant centrifugoje arba prese.Anaerobinis pūdymas/rauginimas (fermentavimas) - angl. Anaerobic Digestion – taiorganinių medžiagų (atliekų) suirimo procesas, kurį atlieka mikrobai anaerobinėje aplinkoje(t. y. aplinkoje neturinčioje deguonies arba jo turinčioje labai mažai).Tai yra kompleksinis biologinis (mikrobiologinis/biocheminis) procesas, kurį atliekaanaerobiniai ir fakultatyviniai mikrobai, susidedantis iš kelių sekančių vienas po kitomikrobiologinių/biocheminių procesų, vykstančių aplinkoje be deguonies.Bendrai procesas nusakomas formule:C6H12O6 → 3CO2 + 3CH4Anaerobinė (alkoholinė) fermentacija – tai bendrai sakant yra gliukozės (alkoholinės)fermentacijos procesas, nusakomas formule:C6H12O6 → 2 C2H5OH + 2 CO2
  11. 11. 8Digestatas – tai organinė medžiaga, likusi po organinių medžiagų ar bioskaidžių atliekųanaerobinio pūdymo/rauginimo (ar fermentavimo).Digestatas gaunamas tiek acidogenezės/acetogenezės, tiek ir metanogenezės metu – jievienas nuo kito skiriasi.Acetogeninis digestatas turi daug pluošto (pluoštinių medžiagų), kurį sudaro augalųstruktūrinės dalys – ligninas, lignoceliuliozė ir celiuliozė. Šis digestatas pasižymi didelėmisvandens sugėrimo (sulaikymo) savybėmis. Jame taip pat gausu mineralų bei mikrobųliekanų.Metanogeninis digestatas dažniausiai yra dumblo pavidalo, kartais vadinamas anaerobiniofermentavimo likeriu (tirpalu). Jame gausu maistinių medžiagų, tokių kaip nitratai ir fosfatai.
  12. 12. 93. Reikalavimai kompostui, digestatui ir stabilatui –komposto ir digestato klasės ir teršalų limitaiBioatliekų tapimo produktu kriterijai.Komposto ir digestato klasės bei kokybės parametrai (teršalų limitai).Komposto ir digestato kokybės užtikrinimo procesas ir procedūros, įskaitantkomposto ir digestato sertifikavimą.Komposto kaip trąšos/dirvos pagerintojo kokybė vertinama pagal tręšimo maistingųjųmedžiagų (pirmiausia - azoto, fosforo, kalio, magnio) vertę, sausosios medžiagos kiekį,organinės medžiagos kiekį, humusinių medžiagų kiekį, pH, C:N santykį, ištirpusių druskųkiekį (nustatoma pagal elektrinį laidį), mikroelementų kiekį ir kitus parametrus.Aplinkosauginę komposto kokybę ir jo klases lemia galimų teršalų koncentracijoskomposte.Apibūdinant galimą cheminę taršą, svarbiausi yra sunkieji metalai: kadmis (Cd), švinas(Pb), gyvsidabris (Hg), chromas (Cr), cinkas (Zn), varis (Cu), nikelis (Ni), o taip patarsenas (As).Organinės priemaišos – tai visų pirma patvarieji organiniai junginiai: PCBs –polichlorbifenilai ir PAHs – poliaromatiniai angliavandeniliai.Fizikinė tarša – tai įvairios kietosios nepageidaujamos medžiagos - priemaišos, kuriųdalelės > 2 mm.Biologinė tarša – tai komposte galintys būti žmonėms, gyvūnams ir augalams pavojingiįvairūs patogenai bei piktžolių sėklos.3.1. Bioatliekų tapimo produktu kriterijaiEuropos Komisija savo darbo dokumentuose (angl. Working Documents) 2010 m. numatėvisą eilę priemonių dėl galiojančiose ES direktyvose, reglamentuose ir Europos komisijosdarbo dokumentuose apibrėžtų reikalavimų ir nuostatų, susijusių su bioatliekomis - kuriosbus įgyvendintos artimiausiu metu (per artimiausius kelis metus); tame tarpe bus: nustatyti bioatliekų tapimo produktu kriterijai kompostui ir digestatui,
  13. 13. 10 peržiūrėta 1986 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva (86/278/EEB) dėl aplinkos, ypačdirvožemio, apsaugos naudojant žemės ūkyje nuotėkų dumblą, peržiūrėta (iki 2014 m. pabaigos) Europos parlamento ir Tarybos direktyva2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (Pagrindų direktyva dėlatliekų), numatant galimybę nustatyti užduotis atskiram bioatliekų surinkimui irperdirbimui (gaminant atsinaujinančią energiją ir/ar aukštos kokybės kompostą ardigestatą),PastabaKomisijos komunikato Tarybai ir Europos parlamentui dėl tolimesnių EuroposSąjungos biologinių atliekų tvarkymo veiksmų (KOM(2010)235 galutinis, 2010 m.gegužės 18 d., Briuselis) 7.1.2. punkte rašoma:„Komisija tęs darbą siekdama priimti sprendimą, ar pagal PDA (mūsų pastaba –Pagrindų direktyvoje dėl atliekų) tikslinga, kad ne vėliau kaip iki 2014 m. būtųnustatyti tikslai.Tikėtina, kad su biologiniu apdorojimu susijęs tikslas turėtų būti derinamas sugeresniu atskiru atliekų surinkimu siekiant užtikrinti gerą komposto ir atliekų pūdymoatliekų (mūsų pastaba – angl. digestate) kokybę“ peržiūrėtos direktyvos ir reglamentai dėl trąšų, visų pirma turint omenyjereikalavimus organinėms trąšoms ir organiniams dirvos pagerintojams.Šalia kitų svarbių darbų – numatyta jau 2012 m. nustatyti bioatliekų tapimoproduktu (aukštos kokybės kompostu ir digestatu) kriterijus.Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų (Pagrindų direktyvos dėlatliekų; angl. – Waste Framework Directive) 6 straipsnis apibrėžia, kada pasibaigiaatliekos statusas (t. y. kada atlieka nustoja buvusi atlieka ir tampa medžiaga -produktu): „ Atliekų statuso pabaiga1. Tam tikros konkrečios atliekos nustoja būti atliekomis, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1punkte, kai su jomis atliekama naudojimo operacija, įskaitant perdirbimą, ir jos atitinkakonkrečius kriterijus, kurie turi būti parengti laikantis šių sąlygų:a) medžiaga ar objektas yra visuotinai naudojamas konkretiems tikslams;b) tokiai medžiagai ar objektui egzistuoja rinka ar paklausa;
  14. 14. 11c) medžiaga ar objektas tenkina techninius reikalavimus konkretiems tikslams ir atitinkaproduktams taikytinus galiojančius teisės aktus bei standartus; ird) naudojant medžiagą ar objektą nebus padarytas bendras neigiamas poveikis aplinkai aržmonių sveikatai.Prireikus į kriterijus įtraukiamos teršalų ribinės vertės ir juose atsižvelgiama į bet kokįgalimą medžiagos ar objekto neigiamą poveikį aplinkai.2. Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant,susijusios su 1 dalyje nurodytų kriterijų priėmimu ir nurodančios atliekų rūšis, kuriomstaikomi tokie kriterijai, patvirtinamos pagal 39 straipsnio 2 dalyje numatytą reguliavimoprocedūrą su tikrinimu. Be kita ko, turėtų būti apsvarstyta galimybė nustatyti specialiusnebelaikymo atliekomis kriterijus, bent jau užpildams (mūsų pastaba – angl. Aggregates),popieriui, stiklui, metalui, padangoms ir audiniams.3. Atliekos, kurios pagal 1 ir 2 dalis nustoja būti atliekomis, taip pat nustoja būti atliekomissiekiant naudojimo ir perdirbimo uždavinių, nustatytų Direktyvose 94/62/EB, 2000/53/EB,2002/96/EB, 2006/66/EB ir kituose atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose, kaipatenkinami šiuose teisės aktuose nustatyti perdirbimo ar naudojimo reikalavimai.4. Kai Bendrijos lygiu kriterijai dar nėra nustatyti pagal 1 ir 2 dalyse nurodytą procedūrą,valstybės narės gali konkrečiais atvejais nuspręsti, ar tam tikros atliekos nustojo būtiatliekomis atsižvelgiant į taikytiną teisminę praktiką. Apie tokius sprendimus jos pranešaKomisijai laikydamosi 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus, reglamentus irinformacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką [24], kai to reikalaujama pagaltą direktyvą.“Direktyvos 2008/98/EB 22 straipsnis teigia:„Valstybės narės prireikus pagal 4 ir 13 straipsnius imasi priemonių skatinti:a) biologinių atliekų atskirą surinkimą kompostavimui ir biologinių atliekų fermentavimui;b) biologinių atliekų apdorojimą tokiu būdu, kuriuo įgyvendinama aukšto lygio aplinkosapsauga;c) aplinkosauginiu požiūriu saugių, iš biologinių atliekų pagamintų medžiagų naudojimą.Komisija vykdys biologinių atliekų tvarkymo vertinimą siekdama prireikus pateiktipasiūlymą. Vertinime bus išnagrinėjama galimybė nustatyti minimalius biologinių atliekųtvarkymo reikalavimus ir biologinių atliekų kompostavimo bei fermentavimo kokybėskriterijus, kad būtų užtikrinta aukšto lygio žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga.“
  15. 15. 12PastabaSąvoka „bioatliekos“ yra apibėžta Pagrindų direktyvoje dėl atliekų 2008/98/EB; ji apima: žaliąsias atliekas (t. y. sodų, skverų, parkų ir pan. atliekas), maisto/virtuvės atliekas iš namų ūkių ir maitinimo bei prekybos įmonių, panašias į aukščiau išvardintas atliekas iš maisto (produktų) gamybos įmonių.Sąvokos „bioatliekos“ reikia nepainioti su sąvoka „bioskaidžios atliekos“, kuri yraapibrėžta Atliekų sąvartynų direktyvoje 1999/31//EB.Bioskaidžios atliekos yra visos atliekos, kurios suyra (biodegraduoja) apdorojant jasaerobiniu (kompostuojant) arba anaerobiniu (pūdant/rauginant/fermentuojant) būdu, t. y.: žaliosios atliekos ir maisto/virtuvės bei į jas panašios atliekos, o taip pat popieriaus/kartono atliekos, natūralios tekstilės, odos ir medienos atliekos beinuotekų (valymo) dumblas, žemės ūkio atliekos ir miškininkystės atliekos.Bioatliekų tapimo produktu (kompostu ir digestatu) kriterijų nustatymo tikslas – bendrivisai ES standartai kompostui ir digestatui.Komisijos komunikato Tarybai ir Europos parlamentui dėl tolimesnių Europos Sąjungosbiologinių atliekų tvarkymo veiksmų (KOM(2010)235 galutinis, 2010 m. gegužės 18 d.,Briuselis) 7.1.3. punkte rašoma:„Turėtų būti nustatyti komposto ir atliekų pūdymo liekanų (mūsų pastaba: angl. – digestate)standartai siekiant sudaryti sąlygas jų laisvai apyvartai vidaus rinkoje ir leisti juosnaudoti nebeatliekant tolesnės dirvožemio, kuriam jis naudojamas, stebėjimo irkontrolės (paryškinta – mūsų).Veiksmingiausias būdas tokiems standartams nustatyti pagal PDA (mūsų pastaba –Pagrindų direktyvoje dėl atliekų) galėtų būti procedūra, pagal kurią nustatoma, nuokada atliekos nebelaikomos atliekomis (paryškina- mūsų)“.Bioatliekų atveju atliekų statuso pabaiga reiškia, kad perdirbtos (apdorotos) bioatliekosnustojo būti laikomos atliekomis ir tapo medžiaga (produktu) – kompostu, saugiunaudoti ir vertingu – turinčiu paklausą rinkoje.T. y. bioatlieka nustoja būti atlieka, kai, ją anaerobiškai ir/ar aerobiškai apdorojant(perdirbant), pagaminamas saugus ir naudingas produktas (kompostas ardigestatas), turintis paklausą rinkoje.
  16. 16. 13Atliekos tapimo produktu kriterijų nustatymo pagrindinis principas: atlieka net ir apdorota lieka atlieka (turi atliekos statusą), jeigu jai ir toliau būtinataikyti reglamentavimą ir kontrolę pagal atliekų tvarkymo teisės aktus, tam, kadapsaugoti aplinką ir visuomenės sveikatą; visais kitais atvejais laikoma, kad perdirbta (apdorota) atlieka tampa produktu,tokiu būdu skatinant atliekų perdirbimą ir (gauto produkto) panaudojimą.Europos Komisija priima domėn (numato), kad ne visos bioatliekos taps produktu(aukštos kokybės kompostu ar digestatu) po jų biologinio apdorojimo.Komisijos komunikato Tarybai ir Europos parlamentui dėl tolimesnių Europos Sąjungosbiologinių atliekų tvarkymo veiksmų (KOM(2010)235 galutinis, 2010 m. gegužės 18 d.,Briuselis) 7.1.3. punkte rašoma:„Tikėtina, kad ne visos biologiškai apdorotos atliekos atitiks produktams nustatytusstandartus.Vis dėlto saugiai naudojamos tos medžiagos galėtų būti labai vertingos siekiant padidintianglies kiekį dirvožemyje.Atsižvelgiant į skirtingas vietos sąlygas (pvz., dirvožemio kokybę ir poreikius), šioklausimo visos ES mastu visiškai suderinti nebūtų įmanoma, tačiau reikėtų, kad ESnustatytų būtinąsias saugumo taisykles, kurios padėtų išvenfti nesaugaus naudojimo.Šiuo metu Komisija ieško būdų, kaip šiuos būtinuosius reikalavimus įtraukti į šiuo metupersvarstomą Nuotekų dumblo direktyvą (mūsų pastaba – 86/278/EEB)“.T.y. Europos Komisijos pozicija yra tokia, kad, šalia aukščiau įvardintų bendrų ESstandartų kompostui ir digestatui, kaip produktui iš bioatliekų – ES mastu turėtų būtinustatyti (atskirame dokumente) ir minimalūs reikalavimai kompostui (ir digestatui)pagamintam iš NVĮ dumblo. Tai turėtų būti realizuota per peržiūrimą Nuotekų dumblodirektyvą (86/278/EEB).Tačiau kol kas (kol kriterijai ES lygiu nėra nustatyti) dėl minimalių reikalavimų kompostui (irdigestatui) pagamintam iš NVĮ dumlo nustatymo paliekama (teisė) spręsti kiekvienai ESšaliai – narei pačiai.
  17. 17. 14Kas liečia stabilatą (techninį kompostą?), pagamintą iš organinės mišrių komunaliniųatliekų frakcijos, gautos MBA gamykloje – tai Europos komisija taip pat siūlo palikti taireglamentuoti kiekvienai ES šaliai – narei pačiai.Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta šiame skyriuje, galime pastebėti, kad Europoskomisija siūlo nustatyti „trijų lygių sistemą“ kompostams (digestatams) bei NVĮ dumbluiir kitoms (apdorotoms) bioatliekoms, o taip pat apdorotoms bioskaidžioms atliekoms –kurias būtų galima naudoti žemės ūkyje, miškininkystėje ir kitiems tikslams (apželdinimui irrekultivacijai):1. Aukštos kokybės kompostas (digestatas) – pagal bioatliekų tapimo produktukriterijus, nustatomi bendri visai ES standartai kompostui ir digestatui, kai leidžiamajuos naudoti nebeatliekant tolesnės dirvožemio, kuriam jis naudojamas, stebėjimo irkontrolės2. Žemos kokybės (kompostas (digestatas) ir NVĮ dumblas) – nustatomi minimalūsreikalavimai (standartai) pagal peržiūrimą Nuotekų dumblo direktyvą (86/278/EEB)Pastaba – kol kas tuos minimalius reikalavimus (standartus) nusistato kiekviena ESšalis – narė pati, jeigu mato, kad tai (daryti) reikalinga .3. Kokybė žemiau minimalių reikalavimų (standartų) – visoms likusioms biologiškaiapdorotoms bioskaidžioms atliekoms (pvz. stabilatui), nu(si)stato kiekviena ESšalis – narė pati, jeigu mato, kad tai (daryti) reikalinga.
  18. 18. 153.1 lentelė. Skirtingos kokybės NVĮ dumblo ir bioatliekų (bei bioskaidžių atliekų) teisinisreglamentavimas. Legislative regime for different qualities of sludge and bio-waste1* It should be ensured, though, that sludge and bio-waste from mixed municipal waste areexempt as much as possible of non-organic material (e.g. metal, plastic, glass).1European Commission‘s „Working Document on Sludge and Biowaste“, 21 September, 2010, Brussels"PRODUCT" QUALITYCOMPOST/DIGESTATE(END OF WASTE)MINIMUM QUALITY FORSLUDGE AND BIO-WASTEBELOW MINIMUMQUALITY LIMITSInputmaterialSource segregatedwasteAll biodegradable waste(including mixedmunicipal waste andsewage sludge)*All biodegradable waste*Use Not restricted Allowed to be used inagriculture, however noton soils subject to highrisk of contaminationNot to be use inagriculture, possible useon non-agri soils, forland reclamation or forconstruction purposesMonitoring Only in productionphaseDuring production anduse on soils, also periodicmonitoring of soilsNot regulated on EUlevel (left for nationalregulation)Regulatedby:Regulation on end ofwaste criteria for bio-wasteRevised sewage sludgedirectiveLeft for nationalregulation
  19. 19. 163.2 lentelė. Galimo skirtingos kokybės NVĮ dumblo ir bioatliekų (bei bioskaidžių atliekų) teisinio reglamentavimo matrica.Possible matrix structure of regulations for bio-waste and sludge22End-of-waste Criteria for Compost and Digestate Based on the IPTS draft “Technical report for End-of-waste Criteria for Biodegradable Waste Subject toBiological Treatment” , Stefanie Siebert, ECN, 16 March 2011
  20. 20. 173.3 lentelė. Teršalų limitai kompostams (digestatui), NVĮ dumblui ir kitoms (apdorotoms) bioatliekoms bei apdorotomsbioskaidžioms atliekoms - numatomi (teikiami – siūlomi) pagal aukščiau minimą „trijų lygių sistemą“Table summarizing the three tier system – current eco-label and sewage sludge directive added for illustration purposes3CONTAMINANTS ORGANIC FARMING4(FROM HOUSEHOLDWASTE)*ECO-LABELS 5* DRAFT EOW*** PROPOSALSLUDGEPROPOSALSTABILISEDBIOWASTEDIRECTIVE86/278/EEC(CURRENT)*Cd (mg/kg dm) 0.7 1 1.5 10 3 20 to 40Cr (total)(mg/kg dm)70 (total)0 (Cr VI)100 100 1,000 300 -Cu (mg/kg dm) 70 500 100 1,000 500 1000 to 1750Hg (mg/kg dm) 0.4 1 1 10 3 16 to 25Ni (mg/kg dm) 25 50 50 300 100 300 to 400Pb (mg/kg dm) 45 100 120 500 200 750 to 1200Zn (mg/kg dm) 200 300 400 2,500 800 2500 to 4000PAH(or benzo-a-pyrene)**- - 6 (2)** 6 (2)**Impurities ≥2mm 0,5% 0,5 2%* - parameters given for illustrative purposes** –exact value as well as other organic contaminants (e.g. PCBs) subject to verification by JRC study(FATE)*** - values resulting from JRC IPTS study – as the issue of End-of-Waste of bio-waste will be subject of separate debate the values are given for illustrative purposeonly.Organic farming – except of the quality requirements has also requirements concerning sources of compost, i.e.: product obtained from sourceseparated household waste, which has been submitted to composting or to anaerobic fermentation for biogas production, need recognised bythe inspection body or inspection authority . It also should be noted that for composts made out of vegetal matter there are no contaminationlimits – just requirement that compost is recognised by the inspection body or inspection authority. Positive list of input materials is also set foreco-labelled composts (soil improvers/growing media).3European Commission‘s „Working Document on Sludge and Biowaste“, 21 September, 2010, Brussels42092/91/EC52007/64/EC and 2006/799/EC
  21. 21. 18Kriterijus, kuriais vadovaujantis bioatliekos nustos būti laikomos atlieka ir taps produktu –kompostu, Europos komisijos užsakymu rengia Jungtinio tyrimų centro (angl. JRC – JointResearch Centre) ir IPTS – Institute for Prospective Technological Studies (Sevilija,Ispanija) konsorciumas JRC/IPTS.Dar 2008 m. buvo parengta ataskaita „Compost production and use in the Europe. FinalReport“, J. Barth, F. Amlinger, E. Favoino, S. Siebert, B. Kerhes, R. Gottschal, M. Bieker,A. Löbig, W. Bidlingmaier, 2008, ORBIT/ECN, European Commission DG Joint ResearchCentre/IPTS.Šioje ataskaitoje buvo apžvelgtos ES šalyse – narėse nustatytos komposto klasės,kompostuojamų medžiagų reglamentavimas, visuomenės sveikatos ir aplinkosauginiaikompostavimo ir komposto aspektai, sunkiųjų metalų ir kitų teršalų limitai, kompostokokybės užtikrinimo sistemos, komposto standartai, komposto naudojimas įvairiemstikslams ir kitkas.Taip pat 2008 m. buvo paskelbta ataskaita „End-of-Waste Criteria for Compost“,JRC/IPTS, 2008Technical Report for End-of-Waste Criteria on Biodegradable Waste Subject to BiologicalTreatment. First Working Document, JRC/IPTS, buvo paskelbtas 2011 m. vasario 21 d.Konsultacijų procesas vyko iki 2011 m. spalio mėn.2011 m. spalio 11 d. yra paskelbtas Technical Report for End-of-Waste Criteria onBiodegradable Waste Subject to Biological Treatment. Second Working Document,JRC/IPTS.Šio dokumento galutinė versija turi būti pateikta Europos komisijai ir paskelbta – iki 2012m. II ketv. pabaigos.Europos komisija numato, kad bioatliekų tapimo produktu kriterijus Taryba ir Europosparlamentas aprobuos ir jie bus patvirtinti iki 2012 m. pabaigos.Taigi, apibrėžiant bioatliekų tapimo produktu (kompostu ir digestatu) kriterijus, šiuometu jau yra: pagrįstos bioatliekų tapimo produktu prielaidos, išplaukiančios iš Pagrindųdirektyvos dėl atliekų 2008/98/EB 6 straipsnio nuostatų, aprašyta kriterijų nustatymo metodologija ir principai, pagrįsti ir aprašyti reikalavimai produkto (komposto ir digestato) kokybei ir pasiūlytikokybės parametrai bei komposto (digestato) testavimo (tyrimo) tvarka,
  22. 22. 19 išsamiai aptartos kompostavimui (anaerobiniam apdorojimui) tinkamos bioatliekos(kurios tinkamos produktui (kompostui/digestatui) gaminti),PastabaNVĮ dumblas ir organinė frakcija iš mišrių komunalinių atliekų, gauta MBAgamykloje – į tinkamų produktui (kompostui/digestatui) gaminti bioatliekų sąrašąneįtrauktos. aprašyti reikalavimai kompostavimo ir anaerobinio apdorojimo procesui, aprašyti reikalavimai produkto iš bioatliekų – komposto ir digestato – charakteriztikųdeklaravimui ir produkto žymėjimui, pateikti pasiūlymai produkto (komposto ir digestato) kokybės užtikrinimo sistemųįdiegimui.Šiuo metu pagrindinai tebevyksta diskusijos: dėl tinkamų produktui iš bioatliekų (kompostui ir digestatui) gaminti bioatliekųsąrašo;PastabaKai kurios šalys ir asocijuotos struktūros (pvz., European Water Association)norėtų, kad į šį sąrašą būtų įtrauktas ir NVĮ dumblas – tačiau JRC/IPTS darbogrupė (Technical Working Group for „Biodegradable Waste Subject to BiologicalTreatment“) su šiuo siūlymu nesutinka ir svariai argumentuoja savo poziciją (pvz.,Danijoje tik apie 10% iš NVĮ dumblo pagaminto komposto (ar digestato) atitinkasiūlomus limitus dėl teršalų). dėl to ar medžiagos, neatitinkančios bioatliekų tapimo produktu (kompostu ardigestatu) kriterijų, turėtų būti kaip nors reglamentuojamos ES ar nacionaliniulygiu; ar šioms medžiagoms tikslinga nustatyti kokius nors nacionalinius produktostandartus;PastabaJRC/IPTS darbo grupė mano, kad minimalūs reikalavimai (standartai) kompostui(digestatui) iš NVĮ dumblo turėtų būti nustatomi peržiūrimoje Nuotekų dumblodirektyvoje (86/278/EEB)
  23. 23. 20 dėl produkto iš bioatliekų – komposto ir digestato – naudojimo nacionaliniųtaisyklių būtinumo.PastabaJRC/IPTS darbo grupė mano, kad ES direktyvos ir reglamentai dėl trąšų(konkrečiai Europos parlamento ir Tarybos 2003 m. spalio 13 d. Reglamentas (EB)Nr. 2003/2003 dėl tąšų) turėtų būti papildytos nuostatomis dėl organinių trąšų irorganinių dirvos pagerintojų.
  24. 24. 213.2. Komposto ir digestato klasės bei kokybės parametrai (teršalųlimitai)Aukščiau yra pateiktos siūlomos (rekomenduojamos) teršalų koncentracijų ribinės vertėsbioatliekoms, NVĮ dumblui ir MBA stabilatui, kurias pateikė Europos komisija, Europoskomisijos Jungtinis tyrimų centras (JRC) ir ECN – European Compost Network savodarbiniuose dokumentuose (angl. Working Documents).3.2.1. Kokybės parametrai (teršalų limitai) kompostui (produktui) irdigestatui (produktui)Kompostas, kuris atitinka bioatliekų tapimo produktu kriterijus – vadinamas kompostu(produktu), angl. Qality Compost.Digestatas, kuris atitinka bioatliekų tapimo produktu kriterijus – vadinamas digestatu(produktu), angl. Qality Digestate.PastabaDeja, parinkti tinkamus lietuviškus pavadinimus šiems produktams yra nelengva.Vadinti juos – tiesiogiai pagal aglišką atitikmenį - kokybišku kompostu ir kokybiškudigestatu nesinori; nes išeitų, kad kitas kompostas (pvz., iš NVĮ dumblo) tiesiog yranekokybiškas (nors įvairių teršalų jame gali būti ir visai nedaug).Pagal siūlomus suderintus bioatliekų tapimo produktu kriterijus – produktu - kompostu(ar, atitinkamai, digestatu – produktu) – būtų laikomas tik kompostas (ar digestatas)pagamintas iš atskirai surinktų bioatliekų ir įvairių pramonės bioskaidžių atliekų (tinkamųatliekų sąrašas yra derinamas).Tokiam kompostui (produktui) bus nustatyti bendri visai ES standartai ir šį produktąbus galima laisvai parduoti visoje ES teritorijoje be jokių biurokratinių barjerų.Mes siūlome kompostui (produktui) nustatyti tik 1 kokybės klasę – o ribines teršalųkoncentracijas nustatyti apibendrinus aukščiau pateiktus rekomenduojamusdydžius (už pagrindą imant ECN pasiūlytus dydžius, taikytinus kompostui, pagamintam išbioatliekų).
  25. 25. 22PastabaAtkreipiame dėmesį į tai, kad kompostas pagamintas iš NVĮ dumblo pagal JRC/IPTS irECN siūlomus bioatliekų tapimo produktu (kompostu ar digestatu) kriterijus negalės būtilaikomas produktu.Digestatui (produktui) siūlome nustatyti tokias pat ribines teršalų koncentracijas kaip irkompostui (produktui).PastabaTiek kompostui (produktui), tiek ir digestatui (produktui), turi būti taikomi reikalavimai dėlpatogenų nukenksminimo; t.y. iš partijos paimtuose 5-iuose 25 g mėginiuose neturi būtirasta salmonelių, o E. Coli 5-iuose 1 g mėginiuose gali būti ne daugiau kaip 1000 CFU/g(pastaba: CFU/g – koloniją formuojančių vienetų skaičius grame, t. y. Kol. Sk./g.Dar kartą atkreipiame dėmesį į tai, kad iš tinkamų bioatliekų pagamintiemskompostui (produktui) ir degestatui (produktui) bus nustatomi bendri visai ESstandartai – ir leidžiama juos naudoti nebeatliekant tolesnės dirvožemio, kuriam jisnaudojamas, stebėjimo ir kontrolės.Todėl žemiau pateikiami siūlomi teršalų limitai yra tokie pat kaip kad rekomenduojaEuropos komisija ir Europos komisijos Jungtinis tyrimų centras (JRC) bei ECN – EuropeanCompost Network.Taip daroma dar ir todėl, kad ateityje - po to, kai bus įteisinti bendri ES standartai - tųnustatytų teršalų limitų nebereikėtų peržiūrėti ir keisti.Omenyje turima ir tai, kad jau artimiausioje ateityje bus įteisinti bendri visai ES komposto(produkto) ir digestato (produkto) kokybės reikalavimai ir kokybės užtikrinimo procedūrosbei sertifikavimo tvarka ir visoje ES galiojančio sertifikato išdavimo tvarka.PastabaŠiuo metu Lietuvoje kompostui ir digestatui nėra nustatyta jokių teršalų limitų(koncentracijų ribinių verčių).
  26. 26. 233.4 lentelė. Siūlomi teršalų limitai (koncentracijų ribinės vertės) kompostui (produktui) irdigestatui (produktui), pagamintam iš bioatliekų, kurioms taikomi Europos komisijos rengiami bioatliekųtapimo produktu (angl. End-of-Waste) kriterijaiTeršalaimg/kg s.m.Cd CrbendrasCu Hg Ni Pb Zn PAHs PCBs Priemaišos(> 2 mm)% s.m.Piktžoliųsėklosvnt./litreSalmonelės25 g mėginyjeKompostas(produktas)1,5 100 200 1,0 50 100 400 - - 0,5 2 nerastaDigestatas(produktas)1,5 100 200 1,0 50 100 400 - - 0,5 2 nerastas.m. – sausųjų medžiagųPastaba.Kompostas – produktas gali būti gaminamas iš bioatliekų (maisto/virtuvės atliekų ir žaliųjų atliekų), o taip pat maisto iralkoholio pramonės atliekų, bioetanolio gamybos metu gauto digestato, žemės ūkio atliekų, įskaitant mėšlą ir pan.Konkretus bioskaidžių atliekų, kurioms bus taikomi bioatliekų tapimo produktu kriterijai sąrašas dar tik rengiamas – jisbus patvirtintas kartu su kriterijais.Iki bus patvirtintas šis ES mastu taikomas sąrašas – siūloma patvirtinti atitinkamą Lietuvos sąrašą; už pagrindą priimantECN QAS Quality Manual pateiktą tinkamų atliekų sąrašą.Kompostas (produktas) gali būti gaminamas ir iš digestato (produkto), kuris pagamintas iš aukščiau minimų atliekų.NVĮ dumblas ir iš mišrių komunalinių atliekų MBA gamykloje gauta bioskaidžių atliekų frakcija – laikomi netinkamaiskompostui (produktui) ir digestatui (produktui) gaminti.
  27. 27. 24Kalbant apie kompostą (produktą) taip pat būtina omenyje turėti ir Reglamentą (EB)889/2008 dėl ekologinės žemdirbystės.Todėl nustatant ribines teršalų koncentracijas ir reglamentuojant komposto (produkto)naudojimą, turės būti pažymėta, kad kompostas (produktas) numatomas naudotiekologiniuose ūkiuose - turi atitikti reikalavimus taikomus ekologiškam tręšimui.Tačiau kokios nors atskiros ekologinio komposto klasės siūlome nenustatyti (nestada visi vartotojai ir norės įsigyti tik šį ekologinį kompostą – kitą (likusį) bus sunkurealizuoti). Kitaip sakant – turi būti stengiamasi visur parodyti, kad kompostas yra gerasproduktas, tinkamas naudoti žemės ūkyje.3.2.2. Kokybės parametrai (teršalų limitai) kompostui ir digestatui,pagamintiems iš NVį dumbloKaip jau minėta aukščiau, Europos komisija ir JRC/IPTS bei ECN siūlo į kompostui(produktui) tinkamų bioatliekų, kurioms bus taikomi bioatliekų tapimo produktu kriterijai,sąrašą neįtraukti NVĮ dumblo.Tai daroma visų pirma todėl, kad ES vartotojai (pagrindinai žemdirbiai) turi susiformavęneigiamą požiūrį į kompostą pagamintą iš NVĮ dumblo.Kita vertus praktika parodė, kad NVĮ dumble yra palyginti didelės įvairių teršalųkoncentracijos ir iš jo pagaminti aukštos kokybės kompostą yra sudėtinga.NVĮ dumblo naudojimą žemės ūkyje reglamentuoja Nuotekų dumblo direktyva98/278/EEB.Direktyvoje yra nurodyta, kad dumblas, prieš jį naudojant žemės ūkyje, turi būtiapdorotas, nukenksminant jame esančius patogenus (pastaba – lietuviškame direktyvosvertime vietoje žodžio apdorojimas arba perdirbimas (angl. Treatment) neteisingai yravartojamas žodis „išvalyti“).Apdoroti dumblą galima termiškai (kaitinant), chemiškai (naudojant kalkes ar NaOH irpan.) arba perdirbant (apdorojant) jį biologiškai – apdorojant anaerobiškai (išgaunantbiodujas) ir/ar kompostuojant.Reikalavimai keliami biologiniam dumblo apdorojimui yra aptariami šioje ataskaitoje toliau- aptarioant reikalavimus kompostavimo procesui.
  28. 28. 25PastabaDirektyva taip pat numato, kad ES šalys – narės ją įgyvendindamos gali taikyti ir tam tikrasišimtis; pvz., gali leisti NVĮ dumblą naudoti žemės ūkyje ir neapdorotą, nustatydamostokias tręšimo (įterpimo į dirvą) juo sąlygas, kurios nekeltų pavojaus žmonėms, gyvūnamsir augalams.Direktyvoje yra nustatyti žemiau lentelėje pateikiami leidžiami sunkiųjų metalųkoncentracijų limitai (ribinės vertės): sunkiųjų metalų koncentracijos dirvožemyje ribinės vertės, mg/kg s.m. sunkiųjų metalų koncentracijos žemės ūkiui skirtame NVĮ dumble ribinės vertės, sunkiųjų metalų, kuriuos galima kasmet įterpti žemės ūkio paskirties dirvoje,ribinės vertės (pagal 10 metų vidurkį), kg/ha/metus.3.5 lentelė. Sunkiųjų metalų limitai (ribinės vertės) pagal Nuotekų dumblo direktyvos98/278/EEB nuostatas ir EK siūlomi (peržiūrint direktyvą) limitai (ribinės vertės)ElementaiEK siūlomos– peržiūrintdirektyvą -koncen-tracijųNVĮ dumbleribinėsvertėsmg/kg s.m.Koncen-tracijųNVĮ dumbleribinėsvertėsmg/kg s.m.Koncen-tracijųdirvožemyjeribinėsvertėsmg/kg s.m.Įterpimolimitai(ribinėsvertės)kg/ha/metusEK siūlomi –peržiūrintdirektyvą -įterpimolimitai(ribinėsvertės)kg/ha/metusCd 10 20-40 1-3 0,15 0,015Cr (total) 1000 - - - 3Cr(VI) - - - - 0,15Cu 1000 1000-1750 50-140 12 3 ,00Hg 10 16-25 1-1,5, 0,1 0,01Ni 300 300-400 30-75 3 0,75Pb 500 750-1200 50-300 15 1Zn 2500 2500-4000 150-300 30 7,5Pastaba: s.m. – sausųjų medžiagųDirektyvos įgyvendinimui Lietuvoje yra priimti „Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui beirekultivavimui reikalavimai. LAND 20-2005“, patvirtinti LR Aplinkos ministro 2005-11-28įsakymu Nr. D1-575.
  29. 29. 26LAND 20-2005 nustato NVĮ dumblo klases ir kategorijas, reikalavimus dumblo apdorojimui,bei reikalavimus nuotekų dumblo naudojimui žemės ūkyje (paskleidimui dirvos paviršiujear įterpimui į dirvožemį), energetinių kultūrų plantacijose ir pažeistų teritorijų rekultivavimui.Nuotekų dumblas pagal leistinas sunkiųjų metalų koncentracijas jame yra suskirstytas į 3kategorijas:DumblokategorijaSunkiųjų metalų koncentracija, mg/kgPb Cd Cr Cu Ni Zn HgI < 140 < 1,5 < 140 < 75 < 50 < 300 < 1,0II < 750 < 20 < 400 < 1000 < 300 < 2500 < 8,0III > 750 > 20 > 400 > 1000 > 300 > 2500 > 8,0PastabaManome, kad LAND 20 – 2005 yra įsivėlusi logikos klaida, nes III kategorijos dumbluiturėtų būti nustatyti tokie leistini teršalų limitai:III < 1200 < 40 < 500 < 1750 < 400 < 4000 < 25T.y. turėtų būti nustatyti maksimalūs leistini (pagal direktyvą 98/278/EEC) sunkiųjų metalųkoncentracijų dumble limitai (pastaba – direktyva 98/278/EEC chromui nenustato jokiųlimitų) – kai tą dumblą dar galima kur nors naudoti gamtinėje aplinkoje.Tuo tarpu nuotekų dumblas, kai sunkiųjų metalų koncentracijos viršija net maksimaliusleistinus limitus pagal direktyvą 98/278/EEC – gamtinėje aplinkoje negali būti naudojamasniekur. Tuo tarpu dabar LAND 20-2005, kas liečia III kategorijos dumblą – yra nustatytakas kita.Žemės ūkyje (paskleidimui dirvos paviršiuje ar įterpimui į dirvožemį), energetinių kultūrųplantacijose ir pažeistų teritorijų rekultivavimui gali būti naudojamas tik I ir II kategorijosnuotekų dumblas.Draudžiama naudoti III kategorijos ir neapdorotą (pirminį ?) nuotekų dumblą.Deja, dėl to LAND 20-2005 24.1 punkto, kuriame naudojama keista sąvoka „neapdorotas(pirminis)“ dumblas, kyla rimtų nesusipratimų – nes aktyvųjį perteklinį dumblą lyg tai irbūtų galima naudoti net ir visiškai jo neapdorojant?
  30. 30. 27Nors tame pačiame LAND 20-2005 aiškiai apibrėžta kas yra apdorotas dumblas –dumblas, kuris yra biologiškai, chemiškai ar termiškai paveiktas, ilgai laikytas arbakitokiu procesu paveiktas taip, kad jo savybė fermentuotis ir keliamas sveikatai pavojus jįnaudojant yra sumažintas (ir pateikta nuoroda į direktyvą 98/278/EEC).Taigi, pagal LAND 20-2005 neapdoroto aktyviojo perteklinio dumblo naudoti žemės ūkyje(paskleidimui dirvos paviršiuje ar įterpimui į dirvožemį), energetinių kultūrų plantacijose irpažeistų teritorijų rekultivavimui taip pat negalima.Jeigu norima leisti naudoti ir neapdorotą aktyvųjį perteklinį dumblą – tai reikia atitinkamaipakeisti (pataisyti) LAND 20-2005; pastaba – direktyva 98/278/EEC leidžia naudoti irneapdorotą nuotekų dumblą, valstybei – narei nustačius tam tikras konkrečias jo įterpimo įdirvą sąlygas.Kaip jau minėta aukščiau, nuotekų dumblas gali būti apdorojamas biologiškai – jįapdorojant anaerobiškai (išgaunant biodujas) ir/ar kompostuojant.Todėl būtų tikslinga nustatyti ir atitinkamus reikalavimus iš I bei II kategorijos NVĮdumblo pagamintam kompostui bei digestatui.PastabaŠiuo metu Lietuvoje kompostui ir digestatui, pagamintiems iš NVĮ dumblo, nėra nustatytajokių teršalų limitų (koncentracijų ribinių verčių).Nors NVĮ dumblas yra netinkamas kompostui (produktui) ir digestatui (produktui)gaminti - t.y. biologiškai apdorotas dumblas ir toliau liks atlieka (turės atliekos statusą), nespagal baigiamus parengti ES bioatliekų tapimo produktu kriterijus, jis yra neįtraukiamas įtinkamų bioatliekų sąrašą – iš nuotekų dumblo (ypač iš I kategorijos dumblo) galimapagaminti aukštos kokybės kompostą arba digestatą.Todėl, nors šio komposto ir nebus galima laisvai pardavinėti kitose ES šalyse – jįpuikiausiai bus galima naudoti Lietuvoje.Atsižvelgus į aukščiau išsakyta, tikslinga išskirti atskiras komposto ir digestato,pagamintų iš NVĮ dumblo, klases ir nustatyti joms leistinus teršalų limitus(koncentracijų ribines vertes).
  31. 31. 283.5 lentelė. Siūlomi teršalų limitai (koncentracijų ribinės vertės) kompostui ir digestatui,pagamintiems iš NVĮ dumbloTeršalaimg/kg s.m.(sausųjų medžiagų)Cd CrbendrasCu Hg Ni Pb Zn PAHs PCBs Priemaišos(> 2 mm)% s.m.Piktžoliųsėklosvnt./litreSalmonelės25 g mėginyjeKompostas(iš NVĮ dumblo)1,5 100 200 1,0 50 100 400 1,0 1,0 0,5 2 nerastaDigestatas(iš NVĮ dumblo)1,5 100 200 1,0 50 100 400 1,0 1,0 0,5 2 nerastaTechninis kompostas(iš NVĮ dumblo)10 400 1000 8 300 500 2500 4,0 1,0 1,0 3 nerastaTechninis digestatas(iš NVĮ dumblo)10 400 1000 8 300 500 2500 4,0 1,0 1,0 3 nerastaPastabaNustačius tokias leistinas teršalų normas komposte ir digestate, pagamintame iš NVĮ dumblo – atitinkamai reikėskoreguoti (tikslinti) ir normas, nustatytas LAND 20 – 2005.Siūlytume išnagrinėti galimybę, kad būtų uždrausta žemės ūkyje naudoti II kategorijos NVĮ dumblą bei, atitinkamai,techninį kompostą ar digestatą, pagamintą iš NVĮ dumblo; leidžiant juos naudoti tik pažeistų teritorijų rekultivavimui,apželdinimui - kraštotvarkai (angl. – landscaping) ir energetinių augalų plantacijoms bei miškams tręšti.
  32. 32. 293.2.3. Kokybės parametrai (teršalų limitai) techniniam kompostui(stabilatui), pagamintam iš mišrių bioskaidžių atliekų, gautų MBA gamyklojeiš mišrių komunalinių atliekųPanašiai kaip ir techniniam kompostui iš NVĮ dumblo, būtina nustatyti leistinus teršalųlimitus (koncentracijų ribines vertes) ir techniniam kompostui (stabilatui) – pagamintam išbioskaidžių atliekų frakcijos, gautos iš mišrių komunalinių atliekų MBA gamykloje.Geresnės kokybės stabilatas, galėtų būti vadinamas techniniu kompostu; bet nurodant,kad jis pagamintas MBA gamykloje - techninis kompostas (stabilatas).Jį, kaip ir techninį kompostą ar digestatą pagamintą iš NVĮ dumblo, būtų galima naudoti tikpažeistų teritorijų rekultivacijai ir kraštotvarkai (apželdinimui); gal būt, ir energetinių augalųplantacijoms bei miškams tręšti – tai reikėtų apsvarstyti atskirai.Techninį kompostą (stabilatą) reikėtų uždrausti naudoti žemės ūkyje – nes tam nėra jokioporeikio; be to didelė rizika į dirvožemį įnešti daug įvairių teršalų, tame tarpe įvairiųpriemaišų.Stabilizuotos bioskaidžios atliekos, kurių teršalų koncentracijos būtų didelės – būtųvadinamos tiesiog stabilatu.Jį būtų galima tik sukūrenti specialioje atliekomis kūrenamoje kogeneracinėje jėgainėje,laikantis atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų, arba šalinti sąvartyne (naudotisąvartyne atliekų perdengimui ir atliekų kaupo uždengimui).PastabaDigestatas iš mišrių bioskaidžių atliekų, gautų iš mišrių komunalinių atliekų MBAgamykloje, negali būti pagamintas – nes šios bioskaidžios atliekos privalo būtistabilizuotos anaerobinio apdorojimo (biodujų išgavimo) ir/ar kompostavimo (bio-džiovinimo) metu (būdu).
  33. 33. 303.6 lentelė. Siūlomi teršalų limitai (koncentracijų ribinės vertės) techniniam kompostui(stabilatui), pagamintam iš mišrių bioskaidžių atliekų, gautų MBA gamykloje iš mišriųkomunalinių atliekųTeršalaimg/kg s.m.(sausųjų medžiagų)Cd CrbendrasCu Hg Ni Pb Zn PAHs PCBs Priemaišos(> 2 mm)% s.m.Piktžoliųsėklosvnt./litreSalmonelės25 g mėginyjeTechninis kompostas(stabilatas)3 300 500 3 100 200 800 4 2 2 2 nerastaStabilatas,jeigu teršalai> 3 > 300 > 500 > 3 > 100 > 200 > 800 > 4 >2 >2 >2 nerastaPastabaStabilatas gali būti tik: arba šalinamas sąvartyne (naudojamas sąvartyne atliekų perdengimui ir atliekų kaupo uždengimui), arba sukūrenamas specialioje atliekomis kūrenamoje kogeneracinėje jėgainėje.Naudoti stabilatą kaip trąšą žemės ūkyje (energetinių augalų plantacijoms ar miškams tręšti) draudžiama.
  34. 34. 313.3. Komposto ir digestato kokybės užtikrinimo procesas irprocedūros, įskaitant komposto ir digestato sertifikavimąGalima išskirti komposto kaip trąšos/dirvos pagerintojo kokybę.Ji vertinama pagal sausosios medžiagos kiekį komposte, organinių medžiagų kiekį ir,ypač, pagal humusinių medžiagų kiekį, o taip pat tręšimo maistingųjų medžiagų vertę (visųpirma pagal mineralinio azoto, fosforo, kalio ir magnio bei mikroelementų kiekį);atsižvelgiama ir į pH, C:N santykį ir, ypač, ištirpusių druskų kiekį (nustatomas pagalelektrinį laidį) bei kitus parametrus.Aplinkosauginę komposto kokybę lemia galimų teršalų koncentracijos komposte.Apibūdinant galimą cheminę taršą, svarbiausi yra sunkieji metalai: kadmis (Cd), švinas(Pb), gyvsidabris (Hg), chromas (Cr), cinkas (Zn), varis (Cu), nikelis (Ni), o taip patarsenas (As). Organinės priemaišos – tai visų pirma patvarieji organiniai junginiai: PCBs –polichlorbifenilai ir PAHs – poliaromatiniai angliavandeniliai. Fizikinė tarša – tai įvairioskietosios nepageidaujamos medžiagos - priemaišos, kurių dalelės > 2 mm.Biologinė tarša – tai komposte galintys būti žmonėms, gyvūnams ir augalams pavojingiįvairūs patogenai bei piktžolių sėklos.ES šalyse – narėse yra įdiegtos įvairios komposto kokybės užtikrinimo sistemos - nuopaprasčiausių ir mažai reglamentuotų iki detaliai reglamentuotų ir gana sudėtingų; jos yraprivalomos arba laisvanoriškos.Supaprastinta (paprasta) komposto registracijos schema (sistema), be trečiosios šalies(pvz., akredituotos laboratorijos) inspektavimo, kai komposto mėginius paima ir įlaboratoriją tyrimui pristato pats komposto gamintojas – įdiegta pagal organines trąšasar organinius dirvos pagerintojus reglamentuojančius teisės aktus - veikia Latvijoje,Lenkijoje, Vengrijoje, Čekijoje (dabar keičiama), Danijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje,Ispanijoje, Airijoje (pakeista 2011 m., įdiegus komposto kokybės standartą IS441:2011).Kitu atveju, laboratorija, be komposto mėginių tyrimų ir ataskaitų (apie jų duomenis),vykdo dar ir kompostavimo proceso dokumentavimo ir monitoringo inspektavimą,įskaitant ir naudojamų (kompostavimui) bioatliekų inspektavimą.
  35. 35. 32Šita viso (pilno) kompostavimo ir monitoringo proceso registracijos ir sertifikavimo, pagalveikiančius teisės aktus ir standartus, sistema yra įdiegta Slovakijoje ir Ispanijoje.Produkto (komposto) sertifikavimo schema (sistema), kai sertifikavimą pagal išsamiusnacionalinius bioatliekų tapimo produktu teisės aktus (standartus ir kt.) atlieka trečia šalis(komposto kokybės užtikrinimo organizacija ir akredituota laboratorija), įskaitantkompostavimo proceso ir jo monitoringo dokumentacijos įvertinimą (analizę), išorinįinspektavimą ir komposto mėginių ėmimą - veikia Austrijoje, Vokietijoje, Belgijoje(Flandrijoje), Nyderlanduose, Liuksemburge – kaip privaloma sistema; o taip pat, kaiplaisvanoriška sistema - Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Vengrijoje (diegiama).ECN – QAS komposto kokybės užtikrinimo vadovas (ECN – QAS Quality Manual)taip pat yra parengtas šios sistemos (schemos) pagrindu, apibendrinus įvairių šalių, kuriosją naudoja, patirtį.Norime atkreipti dėmesį į keletą svarbių sistemos (schemos) elementų (nes tai gali būtiaktualu ir Lietuvai): komposto gamintojas yra atsakingas už atitikimą reikalavimams dėl naudojamųmedžiagų (atliekų), kompostavimo proceso užtikrinimo ir proceso dokumentavimo,išorinio kokybės patvirtinimo ir produkto (komposto) žymėjimo, komposto gamintojas privalo turėti sutartį su autorizuota (akredituota) laboratorija, komposto mėginius ima autorizuota (akredituota) laboratorija (arba laboratorijospasamdytas partneris), autorizuota (akredituota) laboratorija ir/ar komposto kokybės užtikrinimoorganizacija įvertina (inspektuoja) ir patvirtina dokumentaciją, reikalingąpagaminamam kompostui sertifikuoti, remdamasi (dokumentacijos) analitiniu įvertinimu ir inspektavimu vietoje, kompostokokybės užtikrinimo organizacija suteikia įmonei (aikštelei, gamyklai) sertifikatąprocesui ir gaminamam produktui (kompostui), įskaitant teisę naudoti atitinkamąženklą, kompostas įgyja produkto statusą nuo to momento, kai komposto partija yradeklaruojama pagal atitinkamą sertifikatą, gautą iš išorinės laboratorijos arkompostavimo kokybės užtikrinimo organizacijos – kaip tai numatyta atitinkamuoseteisės aktuose,
  36. 36. 33 teisingas komposto panaudojimas, remiantis sertifikuoto komposto ženklinimo irdeklaracijos duomenimis, įskaitant rekomendacijas (specifikacijas) tinkamamnaudojimui numatytiems tikslams – yra komposto naudotojo pilna atsakomybė,įskaitant visišką atitikimą tręšimo ir aplinkosaugos taisyklėms, po komposto pažymėjimo ir deklaravimo, jis lieka produktu tiek ilgai, kiek yranaudojamas pagal nustatytą tvarką (už neteisingą – ne pagal galiojančius teisėsaktus – komposto panaudojimą, dėl ko jis vėl virsta atlieka (įgyja atliekos statusą),atsakomybę neša komposto naudotojas).Vis daugiau ES šalių – narių šalia komposto kokybės užtikrinimo ir sertifikavimo sistemųįdiegia ir digestato kokybės užtikrinimo ir sertifikavimo sistemas.Vokietija digestato kokybės užtikrinimo sistemą kaip laisvanorišką kokybės ženklinimostandartą RAL GZ 256 įdiegė dar 2000 m.Vėliau, 2007 m., vietoje vieno RAL GZ 256 – buvo įdiegti du nauji standartai: Digestatui iš bioatliekų – RAL (2007a): Gärprodukt – Gütesicherung RAL – GZ245; kai biodujų gamybai naudojamos įvairios organinės atliekos: organinėskomunalinės (maisto/virtuvių) atliekos, maisto pramonės ir mėsos perdirbimoatliekos, organinės pamonininės atliekos ir pan. Šioms atliekoms anaerobiškaiapdoroti leidžiamas tik termofilinis procesas. Digestatui iš atsinaujinančių energetinių augalų – RAL (2007b): NawaRoGärprodukt – Gütesicherung RAL – GZ 246; kai biodujų gamybai naudojamas tikmėšlas ir srutos, energetiniai augalai, šiaudai ir žaliosios atliekos. Šioms atliekomsanaerobiškai apdoroti leidžiamas tiek termofilinis režimas, tiek ir mezofilinis režimas– kai atliekos reaktoriuje išlaikoms ne trumpiau kaip 20 dienų.Yra įteisinti dviejų tipų digestatai: skysti (sausųjų medžiagų < 15%), „sausi“ (sausųjų medžiagų > 15%).Švedija taip pat turi atskirus komposto ir digestato kokybės standartus – atitinkamaiRAPPORT B2009, Certification Rules for Compost ir RAPPORT B2009, CertificationRules for Digestate, Avfall Sverige utveckling, Avfall Sverige AB, ISSN 1103-4092
  37. 37. 34Kokybiškam kompostui ar digestatui gaminti tinkamomis pripažystamos tik švarios iratskirai surinktos bioatliekos: žaliosios parkų, skverų, želdynų ir pan. teritorijų atliekos, sodų, šiltnamių ir pan. atliekos, virtuvės/maisto atliekos iš maitinimo įstaigų ir namų ūkių, maisto atliekos iš parduotuvių ir prekybos centrų bei didmeninės prekybos įmonių, tinkami kompostavimui šalutiniai gyvūniniai produktai, žemės ūkio atliekos, miškininkystės atliekos.Didžiojoje Britanijoje veikia labai išsamiai reglamentuota komposto kokybės užtikrinimosistema BSI PAS 100 – 2005.Didžioji Britanija nuo 2010 m. yra įdiegusi ir digestato kokybės užtikrinimo sistemą BSIPAS 110 – 2010.Komposto kokybės standartas Vokietijoje buvo įdiegtas dar 1992 metais.Šiuo metu galioja 2007 m. redakcijos standartas – RAL (2007): Kompost - GütesicherungRAL – GZ 251; jis yra laisvanoriškas.Tinkamomis kompostuoti bioatliekomis yra pripažįstamos: atskirai surinktos butinės bioatliekos (namų ūkių virtuvės atliekos), maisto pramonės atliekos, žaliosios atliekos.Komposto ar digestato kokybės užtikrinimo sistema susideda iš tokių elementų: išorinio monitoringo: nuolatinės ir nepriklausomos produkto kokybės kontrolės, vidinio monitoringo: imonės vykdomo kompostavimo proceso kontrolė irdokumentavimas, kokybės kriterijų: produkto kokybės standartizacija, kokybės ženklinimo: produkto kokybės charakterizavimas, privalomo deklaravimo: produkto sudėties ir esminių produkto charakteristikųaprašymas, (pri)taikymo rekomendacijos (vadovai, specifikacijosd ir pan.), Atitikimo teisės aktų reikalavimams įrodymas.
  38. 38. 35Komposto ar digestato mėginiai turi būti imami: pirmaisiais įmonės (gamyklos, aikštelės, įrenginio) veikimo metais – mažiausiai 4kartus per metus, ne rečiau kaip 3 mėnesiai; vėlesniais metais – jeigu nėra nukrypimų nuo normų, mėginiai gali būti imami irrečiau.Vokietijoje 2003 m. buvo įdiegtas atskiras standartas kompostui iš NVĮ dumblo – RAL GZ– 258 for AS Humus.Apibendrinusi įvairių šalių patirtį, 2010 m. European Compost Network ECN e.V. parengėišsamų komposto kokybės užtikrinimo vadovą (ECN –QAS Quality Manual).Juo taip pat vadovavosi JRC/IPTS, rengdami bioatliekų tapimo produktu (kompostu ardigestatu) kriterijus.Pagrindiniai ECN-QAS komposto kokybės užtikrinimo sistemos principai: žaliavų kokybė (tinkamų bioatliekų naudojimas) – tinkamų atliekų sąrašas, proceso kokybė – įmonės (aikštelės, gamyklos) sertifikavimas, produkto kokybė - produkto sertifikavimas, produkto naudojimo kokybė (tinkamas produkto naudojimas) – produktodeklaracija ir žymėjimas bei naudojimo rekomendacijos (gera praktika) irspecifikacijos.Visas komposto kokybės užtikrinimo ir sertifikavimo procesas bei rekomendacijoskokybės užtikrinimo sistemos įdiegimui yra pateikti ECN – QAS kokybės vadove(ECN QAS Quality Manual).Juo ir siūlytume vadovautis įdiegiant Lietuvoje komposto (digestato) kokybės užtikrinimo irsertifikavimo sistemą – t. y. rengiant komposto (digestato) kokybės užtikrinimo irsertifikavimo taisykles (su atitinkamais priedais), kurios turėtų būti patvirtintos bendruAplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro įsakymu.
  39. 39. 36
  40. 40. 37Yra gana daug įvairių produkto (komposto) deklaravimo pavyzdžių.Pateiktus, LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorija siūlo tirti tokius, žemiau 3.7lentelėje komposto, kaip trąšos, rodiklius ir tyrimų duomenis pateikti kompostodeklaracijoje:3.7 lentelė. Siūlomi (tirti) komposto kokybės rodikliaiPagrindiniai komposto kokybės rodikliai Papildomi komposto kokybės rodikliaipHKClpHH2OSausoji medžiaga Suminis kalcis (Ca)Organinė medžiaga Suminis magnis (Mg)Humusinės medžiagos(pastaba – pasiūlyta mūsų)Suminė siera (S)Suminis azotas (N) Vandenyje tirpus kalcis (Ca)Suminis fosforas (P) Vandenyje tirpus magnis (Mg)Suminis kalis (K) Sulfatai (SO4)Elektrinis laidis Chloridai (Cl)C:N santykis Judrusis boras (B)*Vandenyje tirpus azotas ir/arbamineralinis azotas (N-NH4+N-NO3)Judrioji geležis (Fe)*Vandenyje tirpus fosforas (P) Judrusis manganas (Mn)*Vandenyje tirpus kalis (K) Judrusis molibdenas (Mo)*
  41. 41. 38Europos Sąjungoje mėginių ėmimo ir tyrimo metodai yra standartizuoti.Dalis tų Europinių metodų (standartų) jau yra perkelti į Lietuvos standartus; kita dalis – darne; likusieji metodai dar nėra iki galo įteisinti ir Europoje.LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorija savo mokslo – tiriamąjame darbe „Komposto,naudojamo žemės ūkyje, kokybės reikalavimų analizė ir įvertinimas“, Kaunas, 2011 -įvardino metodus (standartus), kurie jau dabar yra naudojami Lietuvoje tiriant kompostomėginius.3.8 lentelė. Komposto mėginių tyrimo metodai (standartai)Mineralinis azotas(N-NH4+N-NO3)mg/kg LST EN 13652:2006Vandenyje tirpus azotas(N-NH4+N-NO3)mg/lVandenyje tirpus fosforas (P) mg/lRodikliai Mato vnt. Nustatymo metodaipHH2OpH vnt. LST EN 13037:2003pHKClpH vnt.Sausoji medžiaga % LST EN13040:2003Organinė medžiaga % s.m. LST EN 13039:2003Suminis azotas (N) % s.m. EN 13654-1Suminis fosforas (P) % EN 13650Suminis kalis (K) %Suminis kalcis (Ca) %Suminis magnis (Mg) %Suminė siera (S) %Elektrinis laidis mS/cm LST EN13038:2003
  42. 42. 39Vandenyje tirpus kalis (K) mg/lVandenyje tirpus kalcis (Ca) mg/lVandenyje tirpus magnis (Mg) mg/lChloridai (Cl) mg/lSulfatai (SO4) mg/lJudrusis boras (B) mg/kgJudrioji geležis (Fe) mg/kgJudrusis cinkas (Zn) mg/kgJudrusis varis (Cu) mg/kgJudrusis manganas (Mn) mg/kgJudrusis molibdenas (Mo) mg/kgOptimalūs kompostavimo procesui parametrai:Anglies/azoto santykis (kompostavimo pradžioje) ~ 25÷30 (35) : 1 vėliau palaipsniuisumažėjantis iki < 20:1 (galutinai subrendusiame komposte ~ 15:1)Dėgnumas ~ 60±5%pH ~ 6,5÷8Dalelių dydis:3÷30 mm, priverstinės aeracijos ir/arba mechaninio maišymo uždaruoseįrenginiuose5÷50 mm, natūralios (savaiminės) aeracijos kaupuose (rietuvėse)Temperatūtra ~ 45÷65°C (dėl pasterizacijos/higienizacijos – dezinfekcijos poreikiotemperatūra turi būti > 55°C)Deguonies koncentracija ~ 10% (pradinės mezofilinės ir, ypač, termofilinės stadijos metubūtinai > 5%)Oro srautas ~ 0,5 ÷1,5 m³ / d kg sausųjų organinių medžiagų (SOM) termofilinės stadijosmetu; vėliau auštant (mezofilinė brendimo ir stabilizacijos fazė) palaipsniui mažėjantis
  43. 43. 40Kokybiško (gero) komposto parametrai:Fizikiniai: struktūra - rupi, drėgnumas 30÷45%, priemaišų: žvyro (>5 mm) < 5%, kitųpriemaišų (plastikų, metalų, stiklo, keramikos ir pan. > 2mm) < 0,5% arba nėraSunkiųjų metalų koncentracijos – mažiau negu nustatė (nustatys) Aplinkos ministerijaKvapai: neturi jokių blogų kvapų ir kvepia kaip juodžemis iš miškoMaistinės medžiagos:pH - 6,5÷8,5Anglies/azoto santykis C:N < 17:1Organinės medžiagos - 20÷40%Huminės ir fulvo rūgštys - 5÷15%N+P2O5+K2O - 2÷5%Bendras azotas - 1÷2%Nitratai - 250÷350 ppm (mg/kg)Amonis – 0% arba tik pėdsakaiSulfidai – 0 ppmMikrobiologiniai:Stabilumas: dinaminis kvėpavimo indeksas < 1000 mg O2 / kg SM (sausųjųmedžiagų) per 1 val. arba statinis kvėpavimo indeksas <10 mg O2 / g SM (sausųjųmedžiagų) po 4 parų pagal AT4 testąBrandumas: brandumo indeksas > 50%Salmonelių – nėra 5-iuose 25 g mėginiuose, helmintų – nėra 5-iuose 1,5 gmėginiuose, žarnyno lazdelių: klostridijų – nėra 5-iuose 1 g mėginiuose, E.Coli arbaEnteraccocae < 5000 bet kuriame iš 5-ių 1 g mėginių arba < 1000 4-5-iuose 1 gmėginiuose arba < 3 CFU/gFitosanitariniai: daigių piktžolių sėklų < 2 / litre
  44. 44. 41Kokybiško (ekologiško) komposto parametrai –Reglamento (EB) 889/2008 priedas I :Kompostas pagamintas iš atskirai surinktų (atskirtų) buitinių atliekų – išmaisto/virtuvės atliekų (angl. Catering Wastes) ir maisto produktų, kuriems pasibaigęsgaliojimo terminas (angl. Foodstuff); t.y. tik iš augalinių (daržovių ir vaisių) ir gyvūninėskilmės buitinių atliekų (kurios surinktos į uždaras ir kontroliuojamas talpas) arba išdigestato pagaminto iš šių atliekųSunkiųjų metalų koncentracijos (mg/kg SM):Kadmio (Cd) < 0,7Chromo Cr (iš viso) <70Chromo Cr (VI) – 0Vario (Cu) < 70Gyvsidabrio (Hg) < 0,4Nikelio (Ni) < 25Švino (Pb) , 45Zinko (Zn) < 200Arseno – 0-----------------------------------------------Priemaišų (> 2 mm) < 0,5 (% s.m.)PCB ir PAHs - nėraSalmonelių – nerasta 5-iuose 25 g mėginiuoseŽarnyno lazdelių (E.Coli) < 1000 CFU/g (kol.sk./g) 5-iuose paimtuose 1 g mėginiuose.Pastaba1. NVĮ dumlas į tinkamų kompostui (produktui) gaminti bioskaidžių atliekų sąrašąnėra įtrauktas; tačiau ECN – QAS siūlo kompostui iš NVĮ dumblo įteisintinacionalinį standartą.2. Į tinkamų kompostui (produktui) gaminti bioatliekų sąrašą taip pat nėra įtraukta irbioskaidžių atliekų frakcija, gauta iš mišrių komunalinių atliekų MBA gamykloje;tačiau ECN – QAS siūlo techniniam kompostui iš stabilato įteisinti nacionalinįstandartą.
  45. 45. 42Apibendrinant šį skyrių norime atkreipti dėmesį į tai, kad tikslinga būtų nustatytikeletą komposto ir digestato kokybės standartų. Komposto (produkto) kokybės (užtikrinimo) standartas.Jį, atsižvelgiant į vykstantį bioatliekų tapimo produktu kriterijų nustatymo procesą(tikėtina, kad bus patvirtinti iki 2012 m. pabaigos) – jau dabar reikėtų įteisinti (nustatyti)tokį, kad, gavus teisę ženklinti bendru europiniu (Quality Compost) ženklu, nieko išesmės nebereikėtų keisti (perdaryti); t.y. įteisinant šį standartą ir kokybės užtikrinimobei sertifikavimo sistemą siūlytume vadovautis ECN – QAS Quality Manual, kad juosbe problemų galėtų aprobuoti europinė komposto (produkto) kokybės užtikrinimoorganizacija (ja greičiausiai ir taps ECM –QAS). Digestato (produkto) kokybės (užtikrinimo) standartas.Tikėtina, kad Europos komisija bioatliekų tapimo produktu (digestatu) – angl. QualityDigestate – kriterijus taip pat parengs ir įteisins iki 2012 m. pabaigos arba, vėliausiai,2013 m. Todėl, įteisinant nacionalinį (Lietuvos) digestato (produkto) standartą, tai reikiaturėti omenyje – tam, kad nebūtų jokių problemų šiam standartui ir digesto (produkto)kokybės užtikrinimo bei sertifikavimo sistemai tapti europine; t. y. būti aprobuotameuropinės digestato (produkto) kokybės užtikrinimo organizacijos. Komposto (iš NVĮ dumblo) kokybės (užtikrinimo) standartas.Šis standartas būtų tik nacionalinis Lietuvos standartas.Jis yra labai reikalingas tam, kad kompostą, pagamintą iš NVĮ dumblo būtų galimanaudoti žemės ūkyje. Digestato (iš NVĮ dumblo) kokybės (užtikrinimo) standartas.Šis standartas būtų tik nacionalinis Lietuvos standartas.Jis yra labai reikalingas tam, kad digestatą, pagamintą iš NVĮ dumblo būtų galimanaudoti žemės ūkyje. Techninio komposto (iš NVĮ dumblo) kokybės (užtikrinimo) standartas.Šis standartas būtų tik nacionalinis Lietuvos standartas.Jis yra reikalingas tam, kad techninį kompostą, pagamintą iš NVĮ dumblo, būtų galimanaudoti pažeistų teritorijų rekultivacijai ir kraštotvarkai bei energetinių augalųplantacijoms ir miškams tręšti. Techninio digestato (iš NVĮ dumblo) kokybės (užtikrinimo) standartas.Šis standartas būtų tik nacionalinis Lietuvos standartas.
  46. 46. 43Jis yra reikalingas tam, kad techninį digestatą, pagamintą iš NVĮ dumblo, būtų galimanaudoti pažeistų teritorijų rekultivacijai ir kraštotvarkai bei energetinių augalųplantacijoms ir miškams tręšti. Techninio komposto (stabilato) kokybės (užtikrinimo) standartas.Šis standartas būtų tik nacionalinis Lietuvos standartas.Jis yra reikalingas tam, kad techninį kompostą (stabilatą), pagamintą iš bioskaidžiųatliekų frakcijos, gautos iš mišrių komunalinių atliekų MBA gamykloje - būtų galimanaudoti pažeistų teritorijų rekultivacijai ir kraštotvarkai bei, gal būt, energetinių augalųplantacijoms ir miškams tręšti.PastabaStabilatą (kai teršalų koncentracijos viršija leistinus limitus) – būtų galima naudoti tiksąvartyne (atliekų perdengimui arba atliekų kaupo uždengimui) ar tiesiog šalintisąvartyne arba jį reikėtų sukūrenti specialioje atliekomis (iš atliekų pagamintu kuru)kūrenamoje kogeneracinėje jėgainėje.Komposto (produkto) ir digestato (produkto), komposto ir digestato iš NVĮ dumblobei techninio komposto ir techninio digestato iš NVĮ dumblo bei techninio kompostoiš mišrių bioskaidžių atliekų kokybės užtikrinimo ir sertifikavimo sistema (schema)trurėtų būti viena (vieninga).Šitos sistemos (schemos) pagrindas būtų nacionalinė komposto ir digestato kokybėsužtikrinimo organizacija ir aprobuota (akredituota) laboratorija.
  47. 47. 443.1. pav. Siūloma (įdiegti) komposto ir digestato kokybės užtikrinimo ir sertifikavimo sistema
  48. 48. 45Preliminariai yra susitarta, kad nacionalinės komposto ir digestato kokybės užtikrinimoorganizacijos funkcijas sutiktų atlikti Lietuvos žemės ūkio rūmai, veikdami kartu suLAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorija - jungtinės veiklos sutarties pagrinduįsteigdami viešąją įstaigą.Ši naujai įsteigta viešoji įstaiga siektų ( ECN – QAS Quality Manual nustatyta tvarka)gauti ENC – QAS aprobavimą (akreditavimą) europiniam komposto (produkto) irdigestato (produkto) setrtifikavimui, įskaitant teisę juos ženklinti atitinkamu europiniu ENC-QAS kokybės ženklu.Atitinkamas Lietuvos žemės ūkio rūmų raštas yra pateikiamas žemiau.Visa tai turėtų būti įteisinta Komposto ir digestato kokybės užtikrinimo ir sertifikavimotaisyklėse, su atitinkamais priedais (aukščiau išvardintais standartais) – kurios turėtų būtipatvirtintos bendru Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro įsakymu.
  49. 49. 46
  50. 50. 474. Stabilato (biostabilizuotų bioskaidžių atliekų) ir kompostobiostabilumo nustatymo kriterijai. Komposto brandumasKompostavimas yra natūralus aerobinis procesas, kurio metu pūvančias (yrančias)organines medžiagas mikroorganizmai paverčia į CO2, H2O ir sudėtingus metastabiliusjunginius (t.y. humusines medžiagas) bei šilumą.Galutinis produktas – kompostas yra higienizuota, stabili, humusu turtinga medžiagaBrandumas ir stabilumas yra svarbūs parametrai įvertinant komposto kokybę.Brandumas yra pagrindinė sąlyga apibūdinanti komposto tinkamumą naudoti – tikbrandus kompostas yra tinkamas naudojimui; nes jame jau nebėra fitotoksinių junginių(tokių kaip NH3 ir/arba lakiųjų (trumpos grandinės) organinių rūgščių) arba jų yranereikšmingai mažai.Yra tiesioginis ryšys tarp komposto brandumo ir jo stabilumo - nes jeigu kompostas yrapakankamai stabilus, jis kaip taisyklė jau yra ir brandus, nes nebebūna fitotoksiškas (žr.poskyrį „komposto brandumas“ šio skyriaus pabaigoje).Stabilumas gali būti apibrėžiamas kaip tam tikras rodiklis, parodantis iki kokio laipsniopalyginti lengvai suyrančios bioskaidžios medžiagos yra su(si)skaidytos.Medžiaga, jeigu joje yra palyginti didelė dalis gan lengvai (su)yrančių organinių junginių,palaikančių (užtikrinančių) aukštą mikroorganizmų aktyvumą - yra laikoma nestabilia.Kvėpavimas (angl. respiration) yra pagrindinis parametras, parodantis mikroorganizmųaktyvumo laipsnį.Respirometrija (deguonies (O2) suvartojimo rodiklis ir/ar aglies dvideginio (CO2)iš(si)skyrimo rodiklis) plačiai naudojama įvertinant mikroorganizmų aktyvumą ir tuo pačiukomposto (arba bet kokios kitos bioskaidžios (organinės) medžiagos) stabilumą.Įvairūs respirometriniai (kvėpavimo) testai yra naudojami nusakyti komposte esančiųmikroorganizmų aktyvumui – todėl ir įvairūs respiracijos (kvėpavimo) indeksai (angl. RI –Respiration Indeces (Index)) yra naudojami.Respiracijos indeksas (RI) – tai mėginio, esančio (patalpinto) tam tikrose specialiosesąlygose, O2 suvartojimo rodiklis ar CO2 iš(si)skyrimo rodiklis.
  51. 51. 484.1. Stabilato (biostabilizuotų bioskaidžių atliekų) ir kompostobiostabilumo nustatymo testai (metodai)Medžiagos kvėpavimo (respirometrinis) aktyvumas – respiracijos (respirometrinis)indeksas (RI) gali būti apibrėžiamas: tiesiogiai, nustatant: O2 suvartojimo rodiklį arba CO2 iš(si)skyrimo rodiklį; arba netiesiogiai – apskaičiuojamas pagal proceso metu išsiskyrusios šilumoskiekį (temperatūros padidėjimą).Taigi, respirometrinio (respiracijos) indekso nustatymo metodai yra: paremti O2 suvartojimo matavimu, paremti CO2 iš(si)skyrimo matavimu, savaiminio kaitimo (angl. Self Heating) testais.Respiracijos indeksai (RI) yra paprastai naudojami ir nustatant stabilato (ar techniniokomposto (iš stabilato)) - kompleksinio mechaninio – biologinio apdorojimo (MBA) metu išmišrių komunalinių atliekų (mišrių bioskaidžių atliekų frakcijos, išskirtos po mechaninioseparavimo) gautos į kompostą panašios medžiagos (atliekos) - biologinį stabilumą.Pagal ES sąvartynų direktyvos reikalavimus, sąvartynuose gali būti šalinamos tikstabilizuotos bioskaidžios atliekos.Stabilumo parametrai turi būti ne mažesni, negu yra (bus) nustatyti Lietuvos teisės aktuose(tie siūlomi parametrai yra aptariami šiame skyriuje toliau).4.1.1. Deguonies (O2) suvartojimo matavimais pagrįsti testai(angl. OUR – Oxygen Uptake Rates tests)Tai yra labiausiai paplitę biologinio medžiagų aktyvumo nustatymo metodai (testai). Jiesuteikia gana tikslią informaciją apie komposto (taip pat ir stabilato ar digestato) mėginiomikrobiologinį aktyvumą (stabilumą). Metodo trūkumas – tai, kad yra reikalinga atitinkamalaboratorinė įranga, kvalifikuotas personalas ir (dažnai) gan ilga laiko trukmė testui atlikti.Atliekant O2 suvartojimo matavimus (testavimą) gali būti tiriami skysti, pastos pavidalo irkieti mėginiai.Kaip jau minėjome aukščiau O2 suvartojimo testai yra statiniai ir dinaminiai.
  52. 52. 49Dinaminiai testavimo metodai yra tie, kurių metu užtikrinamas nuolatinis oro padavimas(pūtimas) tiriamam mėginiui, taip sumažinant galimus O2 difuzijos apribojimus.Statiniai testavimo metodai nenumato oro padavimo (pūtimo) į mėginį.Deguonies suvartojimo matavimo metodas (testas) yra plačiai taikomas visoje ES.Šiuo metu jis jau baigiamas įteisinti kaip bendras ES standartas – žiūrėti:Soil Improvers and Growing Media – Determination of the Aerobic Biological Activity. Part1 – Oxygen Uptake Rate (OUR), CEN/TC 223, prEN 16807-1:2010-04.Standarto projektą parengė CEN TC (Technical Commitee) 223 „Soil Improvers andGrowing Media“, vykdydamas HORIZONT projektą.Deguonies (O2) suvartojimo matavimo testų (metodų) yra bent keletas: statiniai respirometriniai indeksai (SRI) – kai matuojamas deguonies koncentracijospasikeitimas flakono (kolbos) viršutinėje dalyje, į kolbą patalpinant drėgną žinomotūrio ir masės komposto (ar kitos tiriamos medžiagos) mėginį, prie fiksuotos(žinomos) temperatūros ir slėgio : AT4 – 4 parų respirometrinis mėginio aktyvumas, SOUR – Specific Oxygen Uptake Rate (specifinis deguonies suvartojimorodiklis), kai tiriama mėginio vandens suspensija, DSOUR - Specific Oxygen Uptake Rate for Solid Sample (kieto (ne skysto)mėginio specifinis deguonies suvartojimo rodiklis), OD20 – Cumulative O2 Uptake Rate per 20 h (suvestinis (kumuliacinis)deguonies suvartojimas per 20 val.), SRI, RIT, RI37 ir kiti; dinaminiai respirometriniai indeksai (DRI) – matuojamas deguonies koncentracijųskirtumas kolbos – reaktoriaus, kuriame patalpintas mėginys, įėjime ir išėjime: DRI – dinaminis respiratorinis indeksas, RDRI – Real Dynamic Respiration Index (realus dinaminis respirometrinis(respiracijos) indeksas), PDRI – Potential Dynamic Respiration Index (potencialus dinaminisrespiracijos indeksas), kiti.Aukščiau išvardintų respiracijos (respirometrinių) indeksų, paremtų deguonies (O2)suvartojimo matavimais, nustatymo - mėginių testavimo trukmė yra įvairi: nuo 3 val. iki 4parų.
  53. 53. 50Praktijoje labiausiai paplitęs yra statinio respiracijos indekso nustatymo testas (metodas)AT4 .4.1.2. Anglies dvideginio (CO2) iš(si)skyrimo matavimais pagrįsti testai(angl. Methods Bases on CO2 Production (Evolution))CO2 iš(si)skyrimo matavimais pagrįsti respirometriniai testai: ORG0020 – naudojamas Didžiojoje Britanijoje, Solvita®- plačiai paplitęs komercinis testavimo komplektas, ypač JAV (bus plačiauaprašytas šiame skyriuje vėliau); kiti (dujų chromatografija, kolorimetriniai (spalvų) indikatoliai ir pan.).Išsiskiriantis CO2 kiekis tiesiogiai koreliuoja su aerobiniu mikroorganizmų kvėpavimu(respiracija). Šio metodo pranašumas – paprasti ir patogūs naudoti prietaisai; trūkumas –kad jis negali atskirti CO2 išsiskiriančio aerobinėse sąlygose, nuo CO2 – išsiskiriančioanaerobinėse sąlygose. Dar vienas (esminis) metodo trūkumas yra tai, kad CO2 yra tirpusvandens tirpaluose ir tas CO2 tirpumas priklauso nuo pH – kadangi tiriamų mėginių pH yraįvairus, sudėtinga palyginti rezultatus tarpusavyje.ORG0020 yra BSI PAS 100:2005 komposto kokybės užtikrinimo standarto įteisintaskomposto biostabilumo nustatyto testas naudojamas Didžiojoje Britanijoje.Bet CEN/TC 223 jo nepripažino tinkamu naudoti visoje Europos sąjungoje.Dujų išsiskyrimo (fermentacijos) testai(angl. Gas Formation (Fermentation) Tests)Dujų susidarymo (išsiskyrimo) arba fermentacijos testas GB21 įteisintas ir plačiai taikomasVokietijoje bei Austrijoje.4.1.3. Savaiminio šilimo testas Rottegrad arba Dewar (pačio mėginio išskiriamosšilumos kiekio matavimo testas); angl. – Rottegrad or Dewar Self Heating TestŠis metodas yra paremtas temperatūros pokyčio, kylančio dėl mikroorganizmų biologinioaktyvumo metu išsiskiriančios šilumos, matavimu.
  54. 54. 51Testo trūkumas yra tai, kad ne tik biologinis procesas įtakoja temperatūrą, bet ir įvairioscheminės bei biocheminės reakcijos, kurios taip pat yra egzoterminės; be to biomasėsšilimą įtakoja ir kiti faktoriai, kaip antai porėtumas, drėgnumas ir pan.Todėl dėl šio testo tiesioginio koreliavimo su kvėpavimo (resipracijos) intensyvumo kartaiskyla ir rimtų abejonių.Bet dėl taikymo paprastumo jis yra gan plačiai naudojamas Europoje ir JAV, Kanadoje beiAustralijoje.Testas buvo įteisintas Vokietijoje dar 1984 m. ir žinomas kaip Dewar Self-heating Testarba Rottegrad Self Heating Test (DIN V 11539).JAV šiam testui atlikti reikalingą įrenginį – Dewar flakoną – platina Woods End ResearchLaboratory, Inc. (pastaba: šiai laboratorijai priklauso ir Solvita®testo prekės ženklo teisės).Šiuo metu šis biostabilumo testavimo metodas jau baigiamas įteisinti ir kaip bendras ESstandartas – žiūrėti:Soil Improvers and Growing Media – Determination of the Aerobic Biological Activity. Part2 – Self Heating Test for Compost, CEN/TC 223, prEN 16807-2:2010-04.Standarto projektą parengė CEN TC (Technical Commitee) 223 „Soil Improvers andGrowing Media“, vykdydamas HORIZONT projektą.Žemiau yra pateikti prietaisų, reikalingų atlikti respirometrinio testo ir savaiminio šilimotesto, pavyzdžiai – atitinkamai SapromatE ir Devar flack:4.1 pav. Respirometrinio testo prietaisas SapromatE ir savaiminio šilimo testoprietaisas Devar flack
  55. 55. 524.1.4. Solvita®testo rinkinys (angl. Solvita®test kit)Solvita®testas yra komercinis testavimo komplektas (angl. – kit) sukurtas Web EndResearch Laboratory, Inc. (JAV) – kurį plačiai visame pasaulyje naudoja kompostavimogamyklų ir aikštelių operatoriai kasdieniniam komposto stabilumui ir brandumui nustatyti.Mūsų žiniomis Solvita®testas, kaip komposto biostabilumo nustatymo metodas(standartas) Europoje oficialiai yra įteisintas tik Švedijoje.Tačiau Solvita®testavimo komplektas (rinkinys) yra plačiai naudojamas visame pasaulyjepraktiniais tikslais – kompostavimo proceso kasdieninei kontrolei.Testas paremtas susidarančių (išsiskiriančių) anglies dvideginio (CO2) ir amoniako (NH3)kiekių nustatymu tiesiog lauko sąlygomis – kompostavimo vietoje.CO2 ir NH3 kiekiai nustatomi pagal tai, kokia spalva nusidažo Solvita®komplekte esantysatitinkami geliai (vienas – skirtas CO2 koncentracijoms indentifikuoti, kitas – NH3koncentracijoms indentifikuoti).4.2 pav. Solvita®testas
  56. 56. 534.3 pav. Solvita®testo rinkinys (angl. Solvita®test kit)4.1.5. Kiti – ne respirometriniai – stabilato (ar kitų medžiagų)biostabilumo nustatymo metodai (testai)BOA (SOA) - bendrojo (suminio) organinės anglies kiekio matavimasTOC - Total Organic Carbon testTai yra cheminis visiems gerai žinomas testas (metodas); todėl jo aprašinėti plačiaunebūtina.BOA (SOA)eliuate -bendrojo (suminio) organinio anglies kiekio matavimas eliuateTOCeluate – Total Organic Carbon in EluateKartais šis testas dar vadinamas bendrojo (suminio) ištirpusios (vandenyje ar kitameišplaunančiajame skystyje) organinės anglies (IOA) kiekio testu (angl. DOC – DissolvedOrganic Carbon; DOC = TOCeluate).Tai yra cheminis testas (metodas), kai matuojamas (nustatomas) bendras (suminis)organinės aglies kiekis, kuris yra (randamas (nustatomas)) tiriamo mėginio eliuate.Šis testas taip pat yra visiems gerai žinomas - todėl jo aprašinėti plačiau nebūtina.
  57. 57. 54Selektyvaus tirpinimo metodasSelective Dissolution MethodIškaitinimo nuostolių (masės sumažėjimo) testasLoI – Loss on Ignition or Ignition Loss TestPaprastai pradžioje stabilato (komposto ar kitos medžiagos) mėginys yra kaitinamas ~105oC temperatūroje – tam, kad išgaruotų drėgmė.Po to sausas mėginys yra kaitinamas 500oC arba 550oC (kartais net 1000oC)temperatūroje inertinių dujų aplinkoje – proceso eigoje organinė medžiaga yraoksiduojama (išsmilkinama) į CO ir CO2 ir lieka pelenai.Išmatuojamas (išsmilkintos) organinės masės praradimas.4.1.6. Digestato biostabilumo nustatymo testaiPraktiškai naudojami tie patys aukščiau aprašyti bet kokių organinių medžiagųbiostabilumo nustatymo testai (metodai).Kai kuriose šalyse papildomai – šalia minėtų – yra taikomi dar ir kiti testai (metodai).Lakiųjų (trumpos grandinės) riebiųjų rūgščių koncentracijos įvertinimasVFA – Volatile Fatty Acids TestTaikomas dujų chromatografijos metodas.Cheminis deguonies suvartojimas (ChDS)COD – Chemical Oxygen DemandLikutinio biodujų potencialo matavimasResidual Biogas PotentialDidžiojoje Britanijoje testas atliekamas pagal OFW004-005 (WRAP) standartą; leidžiamaslikutinio biodujų potencialo limitas < 0,25 litro / grame sausųjų organinių medžiagų.
  58. 58. 554.2. Rekomenduojami stabilato ir komposto biostabilumo parametraiVokietijoje ir Austrijoje stabilatui, pagamintam iš mišrių komunalinių atliekų yra taikomilabai griežti stabilumo kriterijai: Vokietijoje - statinis respiracijos indeksas < 5 mg O2 / g SM (sausųjų medžiagų), Austrijoje - statinis respiracijos indeksas < 7 mg O2 / g SM (sausųjų medžiagų).Vokietijoje ir Austrijoje dar plačiai naudojamas ir kitas biostabilumo nustatymo testas –dujų susidarymo (per 21 parą) rodiklis GFR21 arba GB21 < 20 litrų/g SM (sausųjųmedžiagų) , o Vokietijoje – ir bendrosios organinės angloes kiekio eluate (TOCeluate)rodiklis < 250 mg/litre.Šiuos Vokietijoje ir Austrijoje nustatytus biostabilumo rodiklius pasiekti yra gana sunku;būtina kompostavimo trukmė nuo 8 savaičių (uždaruose reaktoriuose) iki 16 savaičių –atvirų kompostavimo kaupų atveju:4.4 pav. Stabilato (stabilizuojamų bioskaidžių atliekų) biostabilimo kitimaskompostavimo metu
  59. 59. 564.5 pav. Komposto biostabilimo kitimas kompostavimo metuAirijos AAA (Ireland EPA) stabilumo standartas reiškia bioskaidžių atliekų irimo (puvimo,skaidymosi) savybių (potencialo) sumažėjimą tokiu laipsniu, kad nemalonių kvapų (angl.Odours) emisija yra minimali ir kad mėginio kvėpavimo aktyvumas 4 parų laikotarpiu (AT4)yra: < 10 mg O2 / g SM (sausųjų medžiagų) – galioja iki 2016-01-01, < 7 mg O2/ g SM – po 2016-01-01.Italijoje komposto ar kitos organinės medžiagos stabilumui apibūdinti yra naudojamasvadinamasis dinaminis kvėpavimo indeksas (Dynamic Respiration Index – DRI), kuristuri būti < 1000 mg 02/ kg VS/ h), kur VS – Volatile Solids (nevisiškai tikslus lietuviškasatitikmuo būtų – lengvai suyrančios sausosios organinės medžiagos).Europos Komisijos darbo dokumente - European Commission Working Document„Biological Treatment of Biowaste“, 2nd draft, 12 February 2001, Brussels –rekomenduojama nustatyti tokius rodiklius:
  60. 60. 57Biostabilumo testasRibinė vertė, kad atitikti Atliekųsąvartynų direktyvos 1991/31/EBreikalavimusStatinio kvėpavimo indekso (StaticRespiration Index –SRI) testas AT410 mg O2 / g SM (sausųjų medžiagų)BOA(SOA)eliuate – bendrosios (suminės)organinės anglies kiekis eliuate500 mg/litreTaigi, matome, kad Europoje labiausiai žinomas ir paplitęs yra taip vadinamas AT4 testas– tai yra statinio kvėpavimo indekso (Static Respiration Index –SRI) testas - paprastaivartojamas norint įvertinti (suskaičiuoti) kokį kiekį deguonies mėginys sunaudoja per tamtikrą laiką (AT4 atveju – per 4 paras).Indeksas apibūdina komposto, stabilato arba kitos organinės medžiagos biologinįstabilumą; taip pat naudojamas kaip papildomas testas, norit įsitikinti kad kompostas yrabrandus (subrendęs).Lietuvoje tikrai be jokių problemų šis statinio kvėpavimo indekso (Static RespirationIndex –SRI) testas AT4 galėtų būti įteisintas – nes jis yra gerai aprašytas (dokumentuotas)ir plačiausiai taikomas Europoje (žr. CEN/TC 223, prEN 16807-1:2010-04).Siūlytume nustatyti tokį standartą kompostui (tame tarpe - techniniam kompostui) irstabilatui - mėginio kvėpavimo aktyvumas (deguonies suvartojimas) 4 parų laikotarpiu(AT4) turi būti:< 10 mg O2 / g SM (sausųjų medžiagų)Galima būtų įteisinti ir dinaminio kvėpavimo indekso (Dynamic Respiration Index – DRI),testą (žr. CEN/TC 223, prEN 16807-1:2010-04).Leidžiamas rodiklis (standartas) kompostui (tame tarpe – techniniam konmpostui) irstabilatui turėtų būti:< 1000 mg 02/ kg VS /val.kur VS - Volatile Solids (lengvai suyrančios sausosios organinės medžiagos - SOM).
  61. 61. 58Tikslinga būtų įteisinti bei leisti naudoti ir dujų susidarymo testą (Gas Formation Test) -GB21 (nors kaip bendro ES standarto jo įteisinti kol kas ir nenumatyta).Leidžiamas GB21 rodiklis (standartas) kompostui (tame tarpe – techniniam kompostui),stabilatui ir digestatui galėtų būti toks:< 20 litrų/g SM (sausųjų medžiagų)Siūlome dabar – iki bus patvirtinti ir po to Lietuvoje įteisinti šie standartai: deguonies suvartojimo rodiklio (OUR – Oxygen Uptake Rate) standartas CEN/TC223 prEN 16807-1:2010-04, savaiminio šilimo testo kompostui (Self Heating Test for Compost) standartasCEN/TC 223, prEN 16807- 2:2010-04 -- kaip pagrindinį testavimo metodą, nustatant stabilato (ir techninio komposto išstabilato) biostabilumą, naudoti bendrosios (suminės) organinės anglies –BOA(SOA) kiekio eliuate nustatymo testą (metodą).BOA(SOA)eliuate testas (metodas) jau yra įteisintas Lietuvoje: LST EN 13370:2003. Eliuatų analizė.Pastaba – kaip kad yra įteisinti ir šie žemiau išvardinti standartai: LST EN 13137:2002. Atliekų apibūdinimas. Bendrosios organinės angliesnustatymas atliekose, dumble, nuosėdose; LST EN 12457/1÷4/:2003. Atliekų apibūdinimas. Išplovimas.Siūlome stabilatui nustatyti tokį leistiną BOA(SOA)eliuate – bendrosios (suminės)organinės anglies kiekį (vandens ar vandeninio tirpalo) eliuate:< 500 mg/litreKomposto (ir digestato) biostabilumui apibūdinti siūlome įteisinti taip pat ir kompostosavaiminio šilimo Rottegrad arba Devar testą (Self Heating Test); juo labiau, kad jauyra parengtas ir paskelbtas komposto savaiminio šilimo testo (Self Heating Test forCompost) standarto projektas CEN/TC 223, prEN 16807- 2:2010-04.Savo siūlymą motyvuojame tuo, kad šis testas yra nebrangus ir paprastas.

×