2. Stereotipinė moteris
nepasitiki savimi,
• nežino ko yra verta,
• be vyro dažnai jaučiasi sutrikusi,
• nemoka pareikšti savo nuomonės,
• pervertina vyrų jėgą.
• švelni, maloni, jausminga,
• Į priekaištą atsako verksmu, stengiasi kad vyras
pasijustų kaltas,
•Neretai verkianti,
•jos agresija virsta į vėlavimą, priekabumą,
depresiją ir t.t.
• ją traukia mistika ir guru, su ja sunku
racionaliai spręsti klausimus.
3. Stereotipinis vyras
• bijo atrodyti silpnas, išsakyti savo poreikius,
baimes,
• nerodo noro priklausyti,
• Būti vyrišku jam reiškia - nejausti baimės, todėl
jis neprotingai rizikuoja, gėdijasi nuovargio,
slopina savo jausmus, nesupranta svetimų,
painioja juos su vaidyba, neturi artimų draugų,
vaikai nuo jo nusisuka, nors jam ir sekasi
visuomenėje,
• Nejausmingas,
• Jis gėdijasi moteriškų darbų, drabužių, valgių ir
garbina vyriškus simbolius - ginklus, motociklus,
futbolą, alkoholį,
• Su moterimi jis neturi apie ką kalbėti,
• Visada nori būti viršesnis, kontroliuoti padėtį,
visur pirmauti.
7. Priešistorė:
"Šiandien mano vyras su dar keliais vyrais išėjo medžioti
didžiausio žvėries šiose apylinkėse. Jeigu jiems pavyks valgysim
mamutą visą savaitę, o ir žiema nebus tokia baisi, nes storas jo
kailis padės apsisaugot nuo šalčio. Aš likau urve viena su vaikais,
mes piešėme gyvūnus ant sienų..."
Išvada: vyras turėjo rūpintis savo moterimi ir vaikais. Jis
kiekvieną kartą eidavo medžiot maisto ir drabužių. Būtent vyras
buvo šeimos galva ir ekonominis nuosmukis, tuo laikotarpiu
pavyzdžiui, šaltis ir negalėjimas eit medžiot, paveikdavo jo
vyriškumą, nes jis negalėdavo išmaitinti savo šeimos ir per jį
šeima galėdavo net mirti.
Atgal į laiko juostą
8. Viduramžiai:
- Mano pone, šalies padėtis tampa nevaldoma. Anglija nori
užkariauti Prancūzijos teritoriją.
- Siųskit kariuomenę į Anglijos karaliaus pilį!
- Bet, pone, jeigu šį karą pralaimėsim, Jūs neteksit savo galių.
- Kariuomenę siųsti pas anglus sakau!
Išvada: viduramžiais vyras galėjo būti ne tik šeimos, tačiau ir
valstybės galva. Jis turėjo būti atsakingas už šalies iždą,
kariuomenę, veiksmus. Jis privalėjo mokėti išlaikyti šalį, kad joje
nebūtų ekonominio nuosmukio. Jeigu nepavykdavo išvengti to,
kentėdavo visa tauta.
Atgal į laiko juostą
9. XXa.
„ 1942 metai. Karo pabaigos dar nematyti. Likau viena su
aštuoniais vaikais, o mano vyrą išsiuntė į karą. Nežianu ką jis
veikia, ar jis turi ką pavalgyti, ar jis grįš… Būna, parasol man,
tada atrašau ir aš, bet labia gaila, kad laiškų tenka laukti
mėnesių mėnesius. Paskutiniame laiške rašė, kad per sprogimą
žuvo jo geriausias draugas…”
Išvada: XIX - XXa. buvo gausūs karų, sukilimų, del to daug vyrų
privalėjo ne savo noru eiti į karą. Labai daug vyrų ir žūdavo, o
jų žmonos privalėjo pačios rūpintis vaikais, prižiūrėti namų ūkį.
Šis laikotarpis įrodo, kad ekonominis nuosmukis paveikdavo
tiek vyrą, tiek moterį.
Atgal į laiko juostą
10. Dabartis:
„ Brangioji, aš grįžau”- turbūt taip turėtų skambėti šiuolaikinio vyro
žodžiai,( o gal tik filmuose taip būną?), kai žmona namuose gamina
pietus, rūpinasi vaikais ir siaubia parduotuves. Na, taip, buvo ir tokie
laikai XX amžiuje, tačiau dabar, moterys pačios tiesia sau kelią, vyrai
gali nebebūti šeimos galvomis. O būna netgi atvirkščiai, kai moteris
dirba kokiame nors biure, o vyras visą dieną leidžia su vaikais.
Ekonominis nuosmūkis veikia tik moterį, nes ši visuomet mąsto apie
viską: kaip išgyventi, kaip išmaitinti vaikus, kaip nusipirkti naują
suknelę, ką daryti, kad neatjungtų elektros ir netektų Džeinės Ostin
romano skaityti žvakių šviesoje. O vyrui tai yra nesvarbu. Jis mieliau
nueis į barą, ten praleis paskutinius savo centus ir net nesusimąstys,
kad jo šaldytuve tik senas dešros gabalas.
14. 2. Tiek moterys, tiek vyrai yra
kūrybingi, todėl darbdaviai turi į tai
atsižvelgti, neišskirdami tik vienos
lyties atstovų ieškant darbuotojų.
15.
16. 3. Kai kurių darbų tiek vyrai, tiek
moterys nenori atlikti dėl klaidingos
aplinkinių nuomonės, nors jie ir gali
būti puikūs tos srities specialistai.
17.
18. 4. Nėra „blogų“ specialybių kažkuriai
lyčiai, yra tik „blogi“ specialistai.
Specialybė priklauso nuo žmogaus
asmeninių savybių.
27. Nepriklausomai nuo lyties, vyrai ir
moterys gali įkūnyti lyderiui
būdingas savybes: kompetenciją,
atsakomybės jausmą,
profesionalumą.
28. Kiekvienas, nesvarbu ar moteris, ar
vyras būtų, naudodamasis šiuo
"lyderystės metodu" gali tapti stipriu
lyderiu, nes lyderiu, manome, - ne
gimstama, otampama.
29. Stereotipas
“Svarbiausias moters darbas
– vaikų auginimas ir namų ruoša.”
Nepagrįsti šeimos narių ir aplinkinių
teiginiai suformuoja stereotipinį požiūrį
į šeimos moters pareigas, be to, Inesa
nesugeba argumentuotai paneigti
stereotipo ir dėl spaudimo patiria
diskriminaciją.
30. • Domas ir Inesa 20 metų gyvena santuokoje;
• Turi 2 šešiolikmečius vaikus;
• Domas turi nuosavą verslą;
• Inesa – išsilavinusi ekonomistė, tačiau 16 metų nedirba;
• Ji užsiiminėja namų ruoša ir prižiūri vaikus;
• Inesa nutaria susirasti darbą, nes vaikai tampa vis labiau savarankiški;
• Šios minties nei vaikai, nei vyras nepalaiko, kadangi jų manymu
pagrindinis moters darbas yra namų ruoša ir vaikų auginimas.
Situacija
32. Teiginiai,
paneigiantys šį stereotipą
1. Vyro indėlis namų ruošoje ir vaikų auginime yra nemažiau
svarbus negu moters.
2. Asmuo, nepriklausomai nuo lyties, turi teisę į savarankišką ir
nevaržomą pasirinkimą.
3. Moteris pagrindinį savo darbą gali pasirinkti pati, jį derindama
su vaikų auginimu.
4. Namų ruoša užsiimanti moteris neįgauna darbo stažo, todėl jai
įsidarbinti laikui bėgant tampa vis sunkiau.
5. Jokių pajamų neuždirbanti moteris tampa priklausoma nuo
vyro. Tai sąlygoja nepasitikėjimą savimi.
6. Nedirbanti moteris, šeimai iširus, patiria didelių finansinių bei
darbo paieškos sunkumų.
33.
34. • Neigiama situacija šeimose formuoja tolimesnį vaikų
požiūrį;
• Švietimo įstaigose skiriamas nepakankamas dėmesys
lyčių lygybės klausimui;
• Neretai viešoje erdvėje tradicinė moteris - prie puodų;
• Paplitęs požiūris, kad galutinį žodį šeimoje taria vyras.
36. Žmona sėdi virtuvėje, skaito laikraštį...
Vyrą matome ateinantį į virtuvę. Jis netyčia užkliudo
arbatos puodelį, stovėjusį ant stalo krašto. Puodelis
nukrenta ant grindų, dūžta, kava išsilieja ant grindų.
37. Kaip daž niausiai elgiasi moteris???
Norėtųsi, kad ji pasakytų: “Nieko, mielasis, šuk ės laim ę neša!”, ta čiau...
• Ji pradeda rėkti.
• Priekaištauja vyrui.
• Jį įžeidinėja.
• Žemina.
• Vadina netikša ar
nevykėliu , nežiūrinčiu,
kur eina ir ką daro...
38. O kaip elgiasi vyras???
Būtų nieko keisto, jeigu jis susinervuotų (juk ką tik sudaužė puodelį!), tačiau...
• Minutę patylės (kol žmona
baigs pykti).
• Ramiai pasakys, kad visoj
virtuvėj betvarkė.
• Pridurs, kad puodelis buvo
padėtas ne vietoje.
• Ir... Greičiausiai nepripažins
savo kaltės.
39. VISKAS PERAUGA Į DIDESNĮ KONFLIKTĄ.
Ir dar kartą įrodo mokslininkų ištirtą tiesą – moterys
– jausmingesnės nei vyrai.
Didesnė tikimybė yra, kad į ginčą moteris globėjišku
instinktu reaguos jausmingiau, emocionaliau.
Vyrai į viską žiūri konkrečiau ir į jausmus
dažniausiai nesileidžia.
Puodelis dužo – taip lemta.
Jis nesijaučia nevykėliu,
į žmonos kritiką žiūri nepagrįstai.
42. Švietimo įstaigose nuo pradinių klasių
formuoti mokinių suvokimą apie vyro ir
moters vaidmenį šeimoje (stereotipų tema
pilietiškumo ugdymo pamokose)
