1. KIEK LYDERYSTĖS SURASTA
LIETUVOS MOKYKLOJE?
Veronika Šiurkienė
Lidija Laurinčiukienė
2012–09–26
Išvertė Rita Dukynaitė
2. Remtasi
http://www.lyderiulaikas.smm.lt/
Lyderių laiko tyrimais:
– Mokyklų valdymo efektyvumo tyrimas (2009)
– Longitudinis lyderystės raiškos švietime tyrimas (2011).
– Lyderystės vystymosi mokykloje modelis (2011).
Moksline praktine medžiaga:
– R. J. Marzano, T. Waters, B. A. McNulty (2011). Veiksminga mokyklų
lyderystė. Nuo mokslinių tyrimų iki rezultatų. Vilnius: Švietimo aprūpinimo
centras
– L. Lambert (2011). Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklos pažanga.
Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras
– Ką žinome apie mokyklų lyderystę? Nacionalinė mokyklų vadovų kolegija.
– Mokytojų lyderystė. Principai ir praktika. Nacionalinė mokyklų vadovų kolegija.
3. Laikytasi principų
• Išskirti 2 karjeros kryptis – organizacinę ir asmeninę
• Numatyti 2 karjeros lygmenis – vertikaliąją ir horizontaliąją
karjerą
• Organizacinėje karjeroje galima išskirti 2 karjeros tipus –
profesinę karjerą ir vadybinę karjerą, o jose vertikaliąją ir
horizontaliąją karjerą
• Asmeninė karjera turi būti skatinama, tačiau iniciatyva turėtų kilti
iš paties asmens, o mokykla pagal galimybes turėtų sudaryti
sąlygas jos siekti
• Dėl karjeros galimybių yra būtina susitarti švietimo
bendruomenėje ir tada sukurti sąlygas karjeros modeliui
įgyvendinti
8. Lietuvos mokyklų lyderystės atvejų analizė
• Lyderystė pasireiškia skirtingai, tačiau pastebima ir tam
tikrų dėsningumų:
– nė vienas lyderystės modelis nebuvo įgyvendintas sistemingai,
nuosekliai ir sąmoningai
– lyderystė yra gyvas reiškinys, jo neįmanoma įsprausti į griežtus
rėmus
– veikloje iškyla daugybė nenumatytų situacijų, kurių sprendimo
nėra jokiuose reglamentuose
– lyderystei reikštis yra būtinas veiklos autonomiškumas
– veiklos susaistymas reglamentais lemia vyraujančią nuostatą:
lyderio poziciją dažniausia užima mokyklos vadovas
– per anksti orientuojantis į rezultatą ir per mažai dėmesio
skiriant kontekstui susidaro prielaidos atsirasti eklektiškumui,
stichiškumui ir autokratiškumo elementams
9. Lietuvos mokyklų lyderystės atvejų analizė
• Tėvai – didžiausi lyderystės raiškos laidininkai
• Mokytojai – labiausiai pažeidžiama grandis
– Priklausomi nuo mokyklos vadovybės sprendimų
– Turinti tenkinti mokinių ir jų tėvų lūkesčius
Mokytojų gebėjimas bendradarbiauti su tėvų bendruomene,
tarpusavio sutelktumas sudaro galimybes būti visaverčiais
sprendimų priėmimo dalyviais ir lyderiais.
Tokiame kontekste mokyklų vadovai neturi galimybių likti
vienvaldžiais
11. KIEK LYDERYSTĖS SURASTA
LIETUVOS MOKYKLOJE?
Veronika Šiurkienė
Lidija Laurinčiukienė
2012–09–26
Išvertė Rita Dukynaitė
12. Išvados
Šiais laikais mokyklų lyderystė:
– labiau nei bet kada paremta informacija ir įrodymais
– mažiau atskirta ir labiau sutelkta į bendradarbiavimą
– intensyvi, įvairiapusė, grindžiama atsakomybe ir
teikianti pasitenkinimą
– vis didesnę svarbą teikia lyderystės gebėjimų ugdymui
– laikui bėgant kinta
13. Sėkmingai dirbančių lyderių savybės
Efektyviai dirbantys lyderiai...
• Pripažįsta ir vertina kitų asmenų darbą
• Visapusiškai ir veiksmingai bendrauja su visais personalo nariais
• Visada prieinami
• Suteikia tobulėjimo galimybių
• Konstruktyviai vertina pasiekimų valdymą
• Domisi daugiau nei vien rezultatais
• Remiasi atviru, konsultaciniu metodu
• Reaguoja ir teikia atsiliepimus iškeltais klausimais
• Apibrėžia vaidmenis ir atsakomybę
• Nesilaiko hierarchinio požiūrio ir nuolat pataria, kaip elgtis
• Veiksmingai paskirsto lyderystę
Pagal PwC tikslinės mokyklų lyderystės grupės; PwC (2009, 52 psl.)
