Diese Präsentation wurde erfolgreich gemeldet.
Wir verwenden Ihre LinkedIn Profilangaben und Informationen zu Ihren Aktivitäten, um Anzeigen zu personalisieren und Ihnen relevantere Inhalte anzuzeigen. Sie können Ihre Anzeigeneinstellungen jederzeit ändern.

Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, „Swedbank“

2.925 Aufrufe

Veröffentlicht am

Lietuvos ekonomikos apžvalgos pristatymas. Autorius - „Swedbank“ Vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, .

Veröffentlicht in: Wirtschaft & Finanzen
  • Als Erste(r) kommentieren

Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, „Swedbank“

  1. 1. Lietuvos ekonomikos apžvalga Nerijus Mačiulis Vyriausiasis ekonomistas 201 1 04 07
  2. 2. Pagrindinių rodiklių prognozės
  3. 3. Lietuvos BVP augimo veiksniai
  4. 4. <ul><li>Ekonomikos augimas bus subalansuotas – importo augimo tempai nebus daug didesni nei eksporto </li></ul><ul><li>Užsienio prekybos ir einamosios sąskaitos deficitai išliks nedideli </li></ul>
  5. 5. BVP pokytis palyginti su piku, %
  6. 6. Verslo tendencijos
  7. 7. Mažmeninės prekybos pokyčiai
  8. 8. Namų ūkių skolos ir pajamų santykis
  9. 10. Metiniai kainų pokyčiai
  10. 11. Infliacijos sudėtinės dalys (p.p.), palūkanų norma, paskolos (%)
  11. 12. Taupymo norma (santaupos / disponuojamos pajamos) <ul><li>Dėl neigiamų palūkanų normų mažės taupymo norma </li></ul><ul><li>Tačiau ji išliks teigiama, priešingai nei buvo 2007 ir 2008 metais (gyventojai išmoko pamoką) </li></ul>
  12. 13. Darbo rinkos dinamika <ul><li>Nedarbo lygis mažės dėl kuriamų darbo vietų ir dėl besitraukiančios darbo jėgos </li></ul><ul><li>Nedarbo lygis mažės lėtai dėl dviejų priežasčių: </li></ul><ul><ul><li>Darbo rinkos poreikių neatitinkančių bedarbių kompetencijų </li></ul></ul><ul><ul><li>Aukštų nedarbo spąstų </li></ul></ul><ul><li>Atlyginimai šiemet išaugs maždaug 3 proc., bet dėl infliacijos reali perkamoji galia išliks nepakitusi </li></ul><ul><li>Konkurencingumas didės, bet išlieka 11 % žemiau 2005 metų lygio </li></ul>
  13. 14. I šoriniai pavojai <ul><li>Euro zonos skolų krizė </li></ul><ul><li>Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų demokratizacijos procesas (nafta ir infliacija) </li></ul><ul><li>Ekonomikos stimuliavimo priemonių (skolos vertybinių popierių pirkimas, žemų palūkanų) atsisakymas ir jo poveikis ekonomikos augimui </li></ul>
  14. 16. Pagrindinė vidinė rizika – artėjantys S eimo rinkimai ir nestabili verslo aplinka <ul><li>Biudžeto balansavimas. Tikėtinas scenarijus: </li></ul><ul><ul><li>Pensijų, valstybės tarnautojų atlyginimų, kitų išlaidų didinimas (vien pensijų padidinimas padidins išlaidas daugiau nei 700 mln. Lt) </li></ul></ul><ul><ul><li>Populistiniai mokesčiai, neliečiantys daugumos šalies gyventojų ir negeneruojantys reikšmingų pajamų </li></ul></ul><ul><li>Alternatyvos </li></ul><ul><ul><li>Mažinti išlaidas, ypač vešiesiems pirkimams </li></ul></ul><ul><ul><li>Struktūrinės reformos: </li></ul></ul><ul><ul><ul><li>efektyvesnis valstybės turto valdymas; </li></ul></ul></ul><ul><ul><ul><li>neefektyvių viešųjų paslaugų privatizavimas (pavyzdžiui pirminių priežiūros institucijų); </li></ul></ul></ul><ul><ul><ul><li>dalies valstybinių įmonių akcijų pardavimas privatiems investuotojams </li></ul></ul></ul><ul><ul><li>Mažinti pajamų mokesčius ir įvesti turto mokesčius </li></ul></ul><ul><ul><ul><li>Automobilio mokestis </li></ul></ul></ul><ul><ul><ul><li>NT mokestis </li></ul></ul></ul>
  15. 17. Mokesčių tarifai didėja, mokestinės pajamos mažėja
  16. 18. Pasaulio ekonomikos vystimosi scenarijai <ul><li>(0) dviejų greičių atsigavimo scenarijus (50%); </li></ul><ul><li>(1) stagfliacija ir lėtas augimas, aukštas nedarbas (15%); </li></ul><ul><li>(2) pablogėjusi Europos skolų krizė (15%); </li></ul><ul><li>(3) besikeičiantis JAV ir Kinijos vaidmuo (Kinija pradeda daugiau vartoti) paspartina augimą (5%); </li></ul><ul><li>(4) ekonomikų perkaitimas ignoruojamas, papildomas ekonomikų stimuliavimas besivystančiose ir išsivysčiusiose pasaulio rinkose paskatiną greitesnį, bet nesubalansuotą augimą (15%). </li></ul>
  17. 19. Ačiū už dėmesį !

×