Pasiruošimo eurui indeksas

1. © Swedbank Lietuvos gyventojų ir verslo pasiruošimas eurui 2014 m. balandžio 16 d.

2. Pasiruošimo eurui indeksas: kaip jis sudaromas Edita Palskė, TNS LT vyr. projektų vadovė

3. Pasiruošimo eurui indeksas 3 1. POŽIŪRIS

4. Pasiruošimo eurui indeksas 4 2. INFORMACIJA

5. Pasiruošimo eurui indeksas 5 3. ELGESYS

6. Pasiruošimo eurui indeksas 6 1. POŽIŪRIS 2. INFORMACIJA 3. ELGESYS

7. Indekso reikšmės 7 100 balų Visiškas pasiruošimas euro įvedimui 0 balų Visiškas nepasiruošimas euro įvedimui

8. Indekso reikšmės 8 100 balų Visiškas pasiruošimas euro įvedimui 0 balų Visiškas nepasiruošimas euro įvedimui 80 balų 20 balų Žemas pasiruošimas euro įvedimui 50 balų Vidutiniškas pasiruošimas euro įvedimui Aukštas pasiruošimas euro įvedimui

9. Apklausta 9 ĮMONĖS • Telefoninė apklausa • Atranka: atsitiktinė, reprezentuojanti Lietuvos įmones • Respondentas: įmonių vadovai ar kiti darbuotojai, žinantys apie įmonės pasiruošimą eurui. • Terminas: 2014 m. vasario 24-26 d. • Imtis: 500 respondentų. GYVENTOJAI • Tiesioginė apklausa • Atranka: atsitiktinė, reprezentuojanti 15- 74 m. Lietuvos gyventojus • Terminas: 2014 m. vasario 21-28 d. • Imtis: 510 respondentų

10. Lietuvos gyventojų pasiruošimas eurui Orinta Žvirzdinė „Swedbank“ mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė

11. © Swedbank Lietuvos gyventojų pasiruošimas eurui 100 balų Visiškas pasiruošimas euro įvedimui 0 balų Visiškas nepasiruošimas euro įvedimui 80 balų 20 balų Žemas pasiruošimas euro įvedimui 50 balų Vidutiniškas pasiruošimas euro įvedimui Aukštas pasiruošimas euro įvedimui 7 30 37 49 Elgesys Požiūris Informuotumas Pasiruošimo eurui indeksas

12. © Swedbank Lietuvos gyventojų požiūris į euro įvedimą Vidurkis – Lietuvos gyventojų požiūris koreliuoja su informuotumu: tikėtina, kad daugiau žinių apie euro įvedimą įgijusių gyventojų nuomonė gerės.

13. © Swedbank Lietuvos gyventojų informuotumas apie euro įvedimą Vidurkis – Kol kas tik kas dešimtas gyventojas domisi, aktyviai ieško informacijos apie euro įvedimą. Beveik visų jų pagrindinis žinių šaltinis yra žiniasklaida.

14. © Swedbank Pasirengimo veiksmai artėjant euro įvedimui 40 proc. atlieka bent vieną iš šių veiksmų: 29% 31% 40% 29 proc. pasiruošimo eurui veiksmų neatlieka 24 proc. žino litų keitimo į eurus kursą 10 proc. ieško/domisi informacija apie euro įvedimą 10 proc. žino, kas bus su jų indėliu litais, pinigais sąskaitose ir kortelėse 9 proc. kartais perskaičiuoja kainas į eurus 9 proc. žino, kur ir kaip vyks litų keitimas į eurus be papildomo mokesčio 8 proc. žino svarbiausias litų keitimo į eurus datas 8 proc. nebekaupia didesnių grynųjų pinigų sumų ir stengiasi pinigus laikyti banko sąskaitoje 7 proc. apytiksliai pasiskaičiavo savo pajamas (algą, pensiją, pašalpą) eurais 5 proc. turi šiek tiek eurų grynaisiais, jų nekeičia ir neleidžia 4 proc. stengiasi dažniau atsiskaityti negrynaisiais pinigais 4 proc. pradėjo arba planuoja išleisti sutaupytus grynuosius litus (pvz., iš taupyklės) 4 proc. žino, kas bus su jų paskola litais 3 proc. įnešė/planuoja įnešti sukauptus grynuosius į sąskaitą 31 proc. pradės ruoštis tik tuomet, kai bus visiškai aišku, kad Lietuva įsives eurą

15. © Swedbank Geriausiai euro įvedimui pasiruošę gyventojai 23-35 m. amžiaus: jų pasiruošimo indeksas siekia 32 balus, požiūris į euro įvedimą Lietuvoje taip pat palankiausias euro atžvilgiu, didžiuosiuose miestuose (daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų) gyvenantys žmonės (34 balai), atsiskaitantieji ne grynaisiais pinigais (35 balai)

16. © Swedbank Mažiausiai euro įvedimui pasiruošę gyventojai Iki 22 m. ir vyresni nei 60 m. amžiaus: tarp jaunuolių daugiausia (21 proc.) visiškai neinformuotų apie euro įvedimą, tarp senjorų – daugiausia (48 proc.) nepritariančiųjų euro įvedimui, mažesniuose miestuose (2 – 30 tūkst. gyventojų) gyvenantys žmonės (pasiruošimo indeksas - 25 balai), atsiskaitantieji grynaisiais pinigais (28 balai)

17. © Swedbank Pasilyginkime su kaimynais: Latvijos patirtis Informuotumas – 52 Požiūris – 38 Elgesys – 7 Informuotumas – 49 Požiūris – 37 Elgesys – 7 2013 m. kovas 2014 m. vasaris TOP 3 pasirengimo veiksmai: 23% domėjosi informacija apie planuojamą euro įvedimo procesą 23% ieškojo informacijos žiniasklaidoje 17% klausė draugų, pažįstamų apie euro įvedimą TOP 3 pasirengimo veiksmai: 24% žino litų keitimo į eurus kursą 10% ieškojo/domėjosi informacija apie euro įvedimo procesą 10% žino, kas bus su jų indėliu ir sąskaitomis litais Indeksas – 31 Indeksas – 30 Latvijoje per pirmąjį metų pusmetį gyventojų pasiruošimo eurui indeksas neaugo, rugsėjį pasiekė 34, o lapkritį – euro įvedimo išvakarėse – 41 balą iš 100 galimų.

18. © Swedbank Gyventojų pasiruošimo eurui kalendorius

19. © Swedbank 19 Lietuvos rinkoje cirkuliuoja apie 11,3 mlrd. litų grynųjų pinigų. Tik trečdalis jų yra verslo įmonėse – didžiąją dalį turi gyventojai. Didžiausias iššūkis – grynieji 11,3 mlrd. litų grynaisiais Lietuvos banko balanso apžvalgos (2014 m. kovo mėn. ) ir „Swedbank“ duomenys

20. © Swedbank 20 Paprasčiausias būdas sutikti eurą – be grynųjų pinigų Naudokitės mokėjimo kortelėmis ir interneto banku kasdieniams mokėjimams ir atsiskaitymams – taip nesusikaups grynieji, kuriuos vėliau reikėtų keisti. Naudodamiesi bankomatais, iš anksto įneškite turimas santaupas grynaisiais į savo sąskaitas, o turimas smulkias monetas iki metų pabaigos išleiskite – išvengsite eilių metų pabaigoje.

21. Lietuvos įmonių pasiruošimas eurui Dainius Vilčinskas „Swedbank“ verslo bankininkystės tarnybos vadovas

22. © Swedbank Lietuvos įmonių pasiruošimas eurui 100 balų Visiškas pasiruošimas euro įvedimui 0 balų Visiškas nepasiruošimas euro įvedimui 80 balų 20 balų Žemas pasiruošimas euro įvedimui 50 balų Vidutiniškas pasiruošimas euro įvedimui Aukštas pasiruošimas euro įvedimui 19 46 65 63 Elgesys Požiūris Informuotumas Pasiruošimo eurui indeksas

23. © Swedbank Lietuvos įmonių požiūris į euro įvedimą Vidurkis – Didesnė Lietuvos įmonių dalis pasisako už euro įvedimą.

24. © Swedbank Lietuvos įmonių informuotumas apie euro įvedimą Vidurkis – Palankumas eurui didesnis tarp tų įmonių, kurios jaučiasi geriau informuotos apie jo įvedimą. Įmonių informuotumo rodiklis yra neblogas, ypač turint minty, kad aktyvesnė informacijos kampanija dar neprasidėjo.

25. © Swedbank 20% 80% Įmonių pasiruošimo veiksmai 80 proc. atlieka bent vieną iš pasiruošimo veiksmų: 20 proc. pasiruošimo eurui veiksmų neatlieka 48 proc. planuoja atlikti pakeitimus buhalterinės apskaitos programoje 42 proc. įmonių ruošiasi kainų perskaičiavimui iš litų į eurus 35 proc. planuoja pritaikyti savo IT sistemą 23 proc. planuoja informuoti, apmokyti darbuotojus 22 proc. planuoja perprogramuoti kasos aparatus 21 proc. planuoja skatinti klientus pereiti prie mokėjimų negrynaisiais pinigais (ypač po Naujų metų) 21 proc. mažina atsiskaitymus grynaisiais pinigais ir aktyviau siūlo klientams atsiskaityti kortele 18 proc. ruošiasi/jau susitiko pasikonsultuoti su banko specialistu 16 proc. atlieka pakeitimus buhalterinėje programoje 15 proc. planuoja pasirašyti geros verslo praktikos memorandumą ... ir kita Kol kas įmonės labiau planuoja veiksmus. Apie 10 proc. jų pradėjo ir realų įgyvendinimą: IT, buhalterinių sistemų keitimą ir kt.

27. © Swedbank Palyginimas: Latvijos įmonių patirtis Informuotumas – 57 Požiūris – 52 Elgesys – 32 Informuotumas – 63 Požiūris – 65 Elgesys – 19 2013 m. kovas 2014 m. vasaris TOP 3 pasirengimo veiksmai: 55% padidino atsiskaitymus ne grynaisiais pinigais arba perėjo prie jų 52% ruošiasi kainų skelbimui dviem valiutomis 47% planuoja pakeitimus buhalterinės apskaitos programoje TOP 3 pasirengimo veiksmai: 48% planuoja pakeitimus buhalterinės apskaitos programoje 42 proc. įmonių ruošiasi kainų perskaičiavimui iš litų į eurus 35 proc. planuoja pritaikyti savo IT sistemą Indeksas – 46 Indeksas – 46 Latvijoje įmonių pasiruošimo eurui indeksas nuosekliai augo ir rugsėjį pasiekė 54, o lapkritį– euro įvedimo išvakarėse – 61 iš 100 galimų. Vis dėlto daugelis įmonių ėmė ruoštis per vėlai: nors turėjo daugiau nei pusmetį, tikrasis pasiruošimas prasidėjo tik 4 metų ketvirtį.

28. © Swedbank Patarimai įmonėms Įvertinkite, kokie įmonės procesai keisis kartu su valiuta, ir sudarykite pasirengimo įsivesti eurą planą: biudžetą, IT, darbuotojų ir jų mokymų poreikį, paskirkite už šio plano įgyvendinimą atsakingą asmenį ar komandą. Jei naudojatės sudėtingesniais bankiniais sprendimais, aptarkite savo planą su banko specialistu. Įvertinkite apskaitos ir mokėjimo sistemų, kasos aparatų pritaikymą eurui. Jei naudojate elektroninių kortelių skaitytuvą (EKS), jo parengimu pasirūpins bankas. Antrąjį pusmetį ir 2015 m. pradžioje išaugs grynųjų pinigų apyvartos, todėl iš anksto apskaičiuokite, kiek grynųjų eurų reikės, pasirūpinkite jų pristatymu, inkasavimu ir saugojimu. Mažinkite grynųjų pinigų kiekį – tuomet turėsite mažiau rūpesčių pereinamuoju dviejų valiutų naudojimo laikotarpiu.

Pasiruošimo eurui indeksas

Swedbank Lietuvoje

Pasiruošimo eurui indeksas