SlideShare ist ein Scribd-Unternehmen logo
1 von 23
Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga
dr. Nerijus Mačiulis
Swedbank vyriausiasis ekonomistas




   © Swedbank
Euro zonoje tęsiasi žiema, atšilimas laukiamas 2014 metais
                                                2013 m. balandžio 2013 m. sausio mėn.
                                                 mėn. prognozės        prognozės
                                        2011    2012 2013 2014 2012 2013 2014
               JAV                        1.8     2.2    1.8   2.6   2.2    2.0   2.3
               Euro zona                  1.5    -0.5   -0.6   1.0  -0.4   -0.3   0.7
                           Vokietija      3.0     0.7    0.6   1.9   0.9    0.2   1.5
                           Prancūzija     1.7     0.0   -0.7   0.5   0.0    0.1   0.7
                           Italija        0.6    -2.2   -1.5   0.5  -2.1   -1.1   0.0
                           Ispanija       0.4    -1.4   -1.8   0.5  -1.5   -1.1   0.1
                           Suomija        2.8     0.1    0.7   1.8  -0.2    0.5   2.0
               Didžioji Britanija         0.8     0.0    0.8   1.8  -0.1    1.0   1.7
               Danija                     1.1    -0.2    1.0   1.5  -0.5    0.4   1.4
               Norvegija                  1.2     3.2    2.1   2.3   3.2    2.0   2.3

               Japonija                  -0.7     1.9   1.3   1.6    1.8    0.7   1.2
               Kinija                     9.2     7.8   8.3   8.0    7.7    7.9   7.5
               Indija                     7.2     5.1   6.4   6.8    5.5    6.0   6.5
               Brazilija                  2.7     0.9   3.5   4.0    1.4    3.5   4.0
               Rusija                     4.3     3.4   3.3   4.0    3.6    3.7   4.1

               Pasaulis (PPP)**          3.9      3.0   3.1   3.7    3.0    3.1   3.4
               Pasaulis (US$)**          2.9      2.4   2.4   3.0    2.3    2.3   2.8

               Šaltinis: Šalių statistikos departamentai ir Swedbank prognozės
               * Šios šalys reprezentuoja apie 70% pasaulio ekonomikos
  © Swedbank                                                                            2
               * Svoriai pagal Pasaulio banko 2011 m. duomenis
Pietų Europos valstybės (išskyrus Italiją) mažina
darbo sąnaudas ir didina konkurencingumą
 Vienetiniai darbo kaštai (indeksas, 2000=100, atsižvelgus į sezoniškum ą)
 150



 140


                                                                                                             Italija
 130                                                                                                         Graikija
                                                                                                             Prancūzija

 120                                                                                                         Ispanija
                                                                                                             Airija
                                                                                                             Portugalija
 110
                                                                                                             Vokietija


 100

                                                                                                   Šaltininiai: Eurostat ir
  90                                                                                               Šv edijos centrinis
                                                                                                   bankas.
   2000        2001   2002   2003   2004   2005   2006   2007   2008   2009   2010   2011   2012


  © Swedbank
Sparčiausiai augantis ES regionas

 Realus m etinis ekonom ikos augim as, %
 9

 8
 7
 6
                                                                    5
 5                                                 4.2       4.3                            2011
                                                                             4 4
 4                                          3.3                                             2012
                                    2.6
 3                                                                                          2013
                                1.6                                                         2014
 2
                         1
 1
 0
-1                                                                                 Šaltiniai: šalių
                  -0.6
                                                                                   statistikos
-2                                                                                 departamentai ir
            Euro zona        Šv edija     Estija         Latv ija       Lietuv a   Swedbank.



     © Swedbank
Lietuvos ekonomika: lūkesčiai gerėja, infliacija mažėja,
             struktūrinės reformos stagnuoja




© Swedbank
Įmonės nebemažins atsargų, investicijos augs
    BVP augim o sudėtinės dalys, %
    8.0

                         5.9
    6.0                                                                       Gry nasis eksporas
                                                 4.0          4.0
                                     3.6
    4.0
                                                                              Atsargų f ormav imas

                  1.5                                                         Inv esticijos (išsk. atsargas)
    2.0
                                                                              Vy riausy bės v artojimas

    0.0
                                                                              Namų ūkių v artojimas

    -2.0                                                                      BVP augimas


    -4.0
                  2010   2011       2012        2013p        2014p     Šaltiniai: Statistikos departamentas,
                                                                       Swedbank.

•     Padidinome namų ūkių vartojimo prognozę iki 3,3 proc. 2013 metais ir 3,8 proc. 2014 metais.
•     Pernai pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje buvo užfiksuotas užsienio prekybos perteklius,
      siekęs 0,6 proc. BVP
•     Dėl atstatomų atsargų, investicijų ir namų ūkio vartojimo sparčiau augs ir importas, todėl vėl bus
      užfiksuotas užsienio prekybos deficitas (0,1 proc. BVP)

     © Swedbank
Mažmeninės prekybos ir pramonės augimas
paspartės antrąjį šių metų pusmetį
              Metinis pram onės, m ažm eninės prekybos
              ir prekių eksporto pokytis
               35%
               30%
               25%
               20%                                                              16.6%
               15%
               10%
                5%                                                              1.5%
                0%
               -5%
              -10%
              -15%
                     2012                                                2013
                            Pramonė
                            Mažmeninė preky ba (išsk. transporto priemones)
                            Prekių eksportas

                                               Šaltinis: Statistikos departamentas
 © Swedbank
Įmonių ir gyventojų lūkesčiai sparčiai gerėja
                     Ekonominių vertinimų rodiklis
               30

               20

               10
                0

               -10

               -20

               -30
               -40

               -50
                     2011                        2012                           2013
                       Ekonominių v ertinimų rodiklis        Pramonė (40%)
                       Staty bos (5%)                        Mažmeninė preky ba (5%)
                       Paslaugos (30%)                       Vartotojai (20%)
                                                      Šaltinis: Statistikos departamentas

  • Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – aukščiausiame lygyje nuo 2008 metų pradžios
  • Pirmą kartą per pastaruosius penkis metus Lietuvos gyventojai nebesitiki neigiamų
    savo šeimos finansų tendencijų
  • Visuose sektoriuose – paslaugų, pramonė, statybų ir mažmeninėje prekyboje –
    planuojamas darbuotojų skaičiaus augimas
  © Swedbank
Kada gyventojai nebemažins savo finansinių
įsipareigojimų?
      Metinis vidaus kredito augim as, %
       20

       15

       10

                                                  4.2
        5
                                                             Nef inansinėms
        0
                                                             įmonėms

                                                  -1.7       Namų ūkiams
       -5

      -10


      -15
         2009       2010        2011       2012    2013

                                                          Šaltinis: Lietuvos bankas


  © Swedbank
Vidutinė metinė infliacija mažės sparčiau nei prognozavome
anksčiau, tačiau mažės ir Mastrichto kriterijus

 Vidutinė m etinė infliacija ir Mastrichto kriterijus
 4.5%
                                               Prognozės
 4.0%


 3.5%

                                                                             Mastrichto
 3.0%
                                                                             kriterijus
                                                                             Vidutinė metinė
 2.5%
                                                                             inf liacija

 2.0%


 1.5%


 1.0%

                                           2,5 proc.     3,4 proc.
 0.5%
     2010       2011        2012        2013           2014
                                                                     Šaltiniai: Eurostat, Swedbank
   © Swedbank
Kodėl Lietuvai neverta atidėlioti euro įvedimo?
• Nauda:
    – Lietuvos bendra skola užsieniui siekia 85,6 mlrd. litų. Dėl apie 0,5 proc.
      sumažėjusios skolinimosi kainos (dėl išnyksiančios valiutos kurso rizikos) ilgainiui
      per metus būtų sutaupoma apie 430 mln. litų, iš kurių 200 milijonų būtų
      sumažėjusios valdžios skolos aptarnavimo išlaidos.
    – Valiutos konvertavimo išlaidos – virš 50 milijonų litų per metus.
    – Viso finansinė nauda – beveik 500 mln. litų. per metus.
    – Papildoma nauda dėl didesnio patrauklumo tiesioginėms užsienio investicijoms.

• Sąnaudos:
    –   Įmokos į ESM – apie 950 milijonai litų per penkis metus, arba apie 191 mln. litų per
        metus.
• Gyventojų baimės ir skepticizmas yra nepagrįsti:
    – Nenoras mokėti į ESM
    – “Dėl noro įsivesti eurą negalima didinti valdžios sektoriaus išlaidų”
    – Infliacijos baimė (Estijos infliacija po įstojimo po 1 procentiniu punktu didesnė nei
      Lietuvoje, bet BVP ir atlyginimų augimas taip pat buvo spartesnis nei Lietuvoje)
    – Abejonės dėl euro zonos ateities

  © Swedbank
Nedarbas pastaraisiais mėnesiais išaugo,
pagrinde dėl sezoniškumo
                      Registruotas nedarbas ir laisvos darbo vietos
               17%                                                                          35

               16%                                                                          30

               15%                                                                          25
                                                                                       22
               14%
                                                            19.3                            20

               13%                                                                          15
                                                                                    12.4%
               12%                                                                          10

               11%                                                                          5

               10%                                                                          0
                     2010               2011*            2012*                   2013.01

                            Registruotas nedarbas, %     Laisv ų darbo v ietų skaičius, tūskt.
               * darbingo amžiaus gyventojų skaič ius pakeistas pagal surašymo duomenis
               Šaltinis: Lietuvos darbo birža


 • Šiemet bus sukurta maždaug dvigubai mažiau darbo vietų nei pernai – apie 15 tūkst.
 • Nedarbas sumažės iki 11,5 proc., o 2014 metais – iki 10 proc.
  © Swedbank
Pagal minimalaus ir vidutinio DU santykį, Lietuva
 lenkia visas ES valstybes išskyrus Maltą, Slovėniją ir Graikiją
                  Minim alus m ėnesinis atlyginim as, % vidutinio atlyginim o (2011)
             JAV                                                         31.4
           Čekija                                                          32.5
            Estija                                                           33.8
         Ispanija                                                              34.6
       Bulgarija                                                                35.3
       Rumunija                                                                  35.8
         Kroatija                                                                36.0
       Slovakija                                                                  36.6
          Lenkija                                                                     38.3
               JK                                                                      38.7
        Vengrija                                                                        39.1
            Airija                                                                           41.9
      Portugalija                                                                             42.6
        Olandija                                                                                43.8
          Latvija                                                                                 45.1
Liuksemburgas                                                                                        46.7
 Lietuva (2013)                                                                                      46.8
            Malta                                                                                     47.4
       Slovėnija                                                                                         49.0
         Graikija                                                                                          50.1
                   0.0          10.0              20.0              30.0              40.0             50.0       60.0
                                                                                                                  Šaltinis: Eurostat
       Tolimesnis MMA didinimas neturėtų būti svarstomas, o visą dėmesį vertėtų sutelkti į
       galimybių padidinti NPD paieškas
      © Swedbank
Vidutinis taikytas NPD pastaraisiais metais mažėjo
       400            23.7                                                  25.0
                               22.1
       350     19.2
                                                                            20.0

       300            334 334                                                         Pritaiky tas v idutinis
               303                                                  311     15.0
                                                                                      NPD, litai
       250                                276
                                    263          265
                                                       247                  10.0
                                                              234                     Vidutinio neto DU
       200
                                                                            5.0       poky tis, % (dešn.
       150                                                           5.9              skalė)
                                                       4.2    4.5
                                                 2.7                        0.0
       100

        50                                                                  -5.0
                                    -3.0 -3.1

          0                                                                 -10.0
               2006          2008         2010         2012         2014*
                                                             Šaltinis: Statistikos departamentas, Swedbank

 • Vidutinis NPD mažėjo dėl sumažinto GPM, kuomet 24 proc. tarifas buvo sumažintas iki
   15 proc., bet atsirado 9 proc. įmokos Sodrai (kurioms NPD netaikomas).
 • Vidutinis NPD mažėja augant minimaliam ir vidutiniam darbo užmokesčiui
 • 2014 NPD turėtų padidėti bent trečdaliu (iki 625 litų), kad vidutinis pritaikytas NPD
   priartėtų prie 2008 metų lygio
  © Swedbank
Kiek augtų vidutinis neto darbo užmokestis
didinant nepamokestinamą pajamų dydį (NPD)
 Sąlyginis neto darbo užm okesčio augim as 2014, %
 8.0%
                                                                                                 7.6%
 7.5%


 7.0%
                                                                       6.6%

 6.5%

                                             5.9%
 6.0%


 5.5%             5.3%


 5.0%
          Maksimalus NPD 470 litų   Maksimalus NPD 625 litai   Maksimalus NPD 780 litų   Maksimalus NPD 1000 litų

                                                                                                Šaltinis: Swedbank


  © Swedbank
PNPD – nevykusi šeimos rėmimo ir
gimstamumo skatinimo imitacija
           PNPD ir papildomos šeimos pajamos priklausančios nuo vaikų skaičiaus
  1000
                                                                                          900 Lt
   900          Papildomas neapmokestinamas pajamų dydis (PNPD)

   800          Papildomos šeimos pajamos dėl pritaikyto PNPD
                                                                        700 Lt
   700
   600
                                                    500 Lt
   500
   400
                                 300 Lt
   300
   200                                                                                             135 Lt
                100 Lt                                                           105 Lt
                                                             75 Lt
   100                                    45 Lt
                         15 Lt
       0
                     1                2                  3                   4                 5
                                                  Vaikų skaičius
                                                                     Šaltinis: VMI, Swedbank skaičiavimai

  © Swedbank
Keturi būdai kompensuoti prarastas biudžeto pajamas:
1. Aktyviau kovoti su kontrabanda ir mokesčių vengimu


 • Praėjusių metų pabaigoje 35,4 proc. visų Lietuvoje surūkomų
   cigarečių buvo kontrabandinės. Dėl to biudžetas prarado virš 300
   mln. litų.
 • Akcizų didinimas stipriam alkoholiui dar labiau padidintų
   nelegalaus alkoholio kontrabandą ir vartojimą, kuris dabar sudaro
   apie ketvirtadalį visos rinkos.
 • Mažinti nedarbo spąstus – dėl neribotos trukmės socialinių
   pašalpų, didelės dalis gyventojų vis dar renkasi nelegalų darbą ir
   neoficialų darbo užmokestį
 • Sodros išmokas artimiau susieti su įmokomis – tai paskatintų
   gyventojus neslėpti pajamų ir mokėti mokesčius


  © Swedbank
2. Efektyviau naudoti valstybės lėšas,
optimizuoti viešą sektorių
• Lietuvoje viešajame sektoriuje dirba 29 proc. visų užimtųjų, EBPO šalyse tik 15 proc.
• Pagal ligoninių lovų, universitetų kai kurių valstybės tarnautojų skaičių tenkantį
  tūkstančiui gyventojų Lietuva yra tarp “pirmaujančių” Europos Sąjungos valstybių
• Valstybės valdomos įmonių portfelio nuosavo kapitalo vertė – 18,6 mlrd. litų. 2012 metų
  grynasis pelnas – 430 mln. litų.
   – Nuosavo kapitalo grąža siekė 2,3 proc. (2011 metais – tik 0,6 proc.)
   – Visų Lietuvos įmonių nuosavo kapitalo grąža pastarąjį dešimtmetį siekė 7 proc.
     (pakilimo laikotarpiu net viršijo 18 proc.)
   – Uždirbdamos bent 7 proc. nuosavo kapitalo grąžą, VVĮ į bidužetą galėtų sumokėti 1,3
     milijardo litų per metus




   © Swedbank
3. Naikinti mokesčių lengvatas ir išimtis

• Nesvarstyti naujų PVM lengvatų. Dažniausiai jos yra subsidija
  verslui, o ne parama mažiausias pajamas gaunantiems
  gyventojams
• PVM lengvatą šildymui taip pat galėtų pakeisti plačiau taikomos
  tiesioginės kompensacijos už šildymą
• Įvertinti ar tikrai visoms dabar neapmokestinamoms gyventojų
  pajamoms turi egzistuoti išimtys




  © Swedbank
4. Svarstyti kai kuriuos turto mokesčius
 • Nerandant valios ir galimybių taikyti aukščiau išvardintas
   priemones, svarstytinas kai kurio turo, pavyzdžiui, automobilių
   apmokestinimas (mažiau žalingas, nei pajamų apmokestinimas):
     –   Tik dvi ES valstybės netaiko automobilio taršos mokesčio.
     –   Lietuvoje registruota apie 1,8 mln. lengvųjų automobilių
     –   Taikant progresyviai didėjantį mokestį, kuris priklausytų nuo taršos ir
         automobilio vertės ar galingumo, į biudžetą būtų galima surinkti papildomą
         milijardą litų per metus
     –   Šio mokesčio vengimas yra sudėtingesnis, o administravimas lengvesnis
     –   Tuo pačiu metu būtų galima sumažinti visus kuro akcizus iki minimalios ES
         leistinos ribos (ir taip sumažinti kuro kontrabandą)
 • Tokio mokesčio tikslas negali būti padidinti perskirstymą per
   biudžetą; jo pagalba turi būti siekiama sumažinti darbo
   apmokestinimą
 • Apie naujų mokesčių įvedimą reikėtų galvoti tik tuomet, kai visos
   kitos galimybės išnaudotos
 © Swedbank
Struktūrinių reformų atidėliojimas gali pakenkti šalies
konkurencingumui


  • Valstybės valdomų įmonių skaidrumo, nepriklausomumo ir
    efektyvumo didinimas
  • Darbo santykių lankstumo didinimas
       –       Pagal Pasaulio ekonomikos forumo 2012-2013 m. pasaulinio
               konkurencingumo ataskaitą Lietuva užima 118-tą vietą pasaulyje pagal
               darbuotojų samdymo ir atleidimo kriterijų ir 109-tą vietą pagal išlaidų
               išeitinėms pašalpoms kriterijų.
  • Teritorijų planavimo proceso tobulinimas, kitų dirbtinų
    biurokratinių kliūčių šalinimas




  © Swedbank
Valstybės finansai stabilūs, tačiau galimybių
didinti išlaidas bus mažai
                        Valdžios sektoriaus finansai, % BVP
                 0%                                                                                                   60%



                                                                                                              -2.0%   50%
                -2%                                                                                   -2.5%


                                                                                                                      40%
                                                                                              40.7%
                -4%                                                                                   39.1%
                                                                              37.9% 38.5%                     37.9%

                                                                                                                      30%
                                                                     29.3%
                -6%
                                                                                                                      20%
                       21.1%
                               19.4% 18.4%
                                           17.9% 16.8%
                -8%                                         15.5%
                                                                                                                      10%



                -10%                                                                                                  0%
                       2003    2004   2005   2006    2007    2008    2009      2010    2011    2012   2013p 2014p

                                       Bendroji skola (dešn.sk.)            Biudžeto balansas (kair.sk.)

                                                                    Šaltinis: Finansų ministerija, Swedbank

   • Tol, kol biudžetas nebus subalansuotas, valdžios sektoriaus išlaidų augimą
     ribos Fiskalinės drausmės įstatymas.
   • Prognozuojame, kad šio įstatymo rėmuose valstybės biudžeto išlaidos 2014
     metų biudžete galės didėti 1 proc., arba 190 mln. litų.
   © Swedbank
Geros dienos!

                Ekonomikos apžvalgų ir tyrimų prenumerata:
             WWW.SWEDBANK-RESEARCH.COM




© Swedbank

Más contenido relacionado

Mehr von Swedbank Lietuvoje

Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, 2014 04 08
Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, 2014 04 08Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, 2014 04 08
Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, 2014 04 08Swedbank Lietuvoje
 
Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, 2013 08
Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, 2013 08Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, 2013 08
Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, 2013 08Swedbank Lietuvoje
 
The use of renewable energy in production pricess
The use of renewable energy in production pricessThe use of renewable energy in production pricess
The use of renewable energy in production pricessSwedbank Lietuvoje
 
Stakeholder dialogue lessons learnt
Stakeholder dialogue lessons learntStakeholder dialogue lessons learnt
Stakeholder dialogue lessons learntSwedbank Lietuvoje
 
How to tell good from bad in sustainability consulting
How to tell good from bad in sustainability consultingHow to tell good from bad in sustainability consulting
How to tell good from bad in sustainability consultingSwedbank Lietuvoje
 
How to make a noticable footprint
How to make a noticable footprintHow to make a noticable footprint
How to make a noticable footprintSwedbank Lietuvoje
 
Cooperation between academia and business in CSR - Žaneta Stasiškienė
Cooperation between academia and business in CSR - Žaneta StasiškienėCooperation between academia and business in CSR - Žaneta Stasiškienė
Cooperation between academia and business in CSR - Žaneta StasiškienėSwedbank Lietuvoje
 
Challenge to be a creative laboratory - Linas Čereška
Challenge to be a creative laboratory - Linas ČereškaChallenge to be a creative laboratory - Linas Čereška
Challenge to be a creative laboratory - Linas ČereškaSwedbank Lietuvoje
 
Sustainable banking a profitable way of doing business - Swedbank
Sustainable banking a profitable way of doing business - SwedbankSustainable banking a profitable way of doing business - Swedbank
Sustainable banking a profitable way of doing business - SwedbankSwedbank Lietuvoje
 
Biomimicry a successful business strategy by learning from nature
Biomimicry a successful business strategy by learning from natureBiomimicry a successful business strategy by learning from nature
Biomimicry a successful business strategy by learning from natureSwedbank Lietuvoje
 
Būsto įperkamumas, nuomos pajamingumas ir būsto rinkos tendencijos, 2012 12 1...
Būsto įperkamumas, nuomos pajamingumas ir būsto rinkos tendencijos, 2012 12 1...Būsto įperkamumas, nuomos pajamingumas ir būsto rinkos tendencijos, 2012 12 1...
Būsto įperkamumas, nuomos pajamingumas ir būsto rinkos tendencijos, 2012 12 1...Swedbank Lietuvoje
 
Lietuva nuosavo busto ar nuomos krastas 2012 09 11
Lietuva nuosavo busto ar nuomos krastas 2012 09 11Lietuva nuosavo busto ar nuomos krastas 2012 09 11
Lietuva nuosavo busto ar nuomos krastas 2012 09 11Swedbank Lietuvoje
 
Lietuva nuosavo busto ar nuomos krastas 2012 09 11
Lietuva nuosavo busto ar nuomos krastas 2012 09 11Lietuva nuosavo busto ar nuomos krastas 2012 09 11
Lietuva nuosavo busto ar nuomos krastas 2012 09 11Swedbank Lietuvoje
 
Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, Nerijus Mačiulis 2012 08 21
Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, Nerijus Mačiulis 2012 08 21Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, Nerijus Mačiulis 2012 08 21
Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, Nerijus Mačiulis 2012 08 21Swedbank Lietuvoje
 
Baltijos šalių sostinių ir Lietuvos miestų būsto įperkamumo indeksas, 2012 06 14
Baltijos šalių sostinių ir Lietuvos miestų būsto įperkamumo indeksas, 2012 06 14Baltijos šalių sostinių ir Lietuvos miestų būsto įperkamumo indeksas, 2012 06 14
Baltijos šalių sostinių ir Lietuvos miestų būsto įperkamumo indeksas, 2012 06 14Swedbank Lietuvoje
 
Būsto finansavimo rinka: tendencijos ir įžvalgos, 2012 06 15
Būsto finansavimo rinka: tendencijos ir įžvalgos, 2012 06 15Būsto finansavimo rinka: tendencijos ir įžvalgos, 2012 06 15
Būsto finansavimo rinka: tendencijos ir įžvalgos, 2012 06 15Swedbank Lietuvoje
 
Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, 2012 04
Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, 2012 04Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, 2012 04
Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, 2012 04Swedbank Lietuvoje
 
Namų ūkių finansinės situacijos savivaldybėse lyginamoji analizė, 2012 vasari...
Namų ūkių finansinės situacijos savivaldybėse lyginamoji analizė, 2012 vasari...Namų ūkių finansinės situacijos savivaldybėse lyginamoji analizė, 2012 vasari...
Namų ūkių finansinės situacijos savivaldybėse lyginamoji analizė, 2012 vasari...Swedbank Lietuvoje
 

Mehr von Swedbank Lietuvoje (20)

Pasiruošimo eurui indeksas
Pasiruošimo eurui indeksasPasiruošimo eurui indeksas
Pasiruošimo eurui indeksas
 
Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, 2014 04 08
Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, 2014 04 08Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, 2014 04 08
Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, 2014 04 08
 
Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, 2013 08
Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, 2013 08Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, 2013 08
Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, 2013 08
 
Working towards the weconomy
Working towards the weconomyWorking towards the weconomy
Working towards the weconomy
 
The use of renewable energy in production pricess
The use of renewable energy in production pricessThe use of renewable energy in production pricess
The use of renewable energy in production pricess
 
Stakeholder dialogue lessons learnt
Stakeholder dialogue lessons learntStakeholder dialogue lessons learnt
Stakeholder dialogue lessons learnt
 
How to tell good from bad in sustainability consulting
How to tell good from bad in sustainability consultingHow to tell good from bad in sustainability consulting
How to tell good from bad in sustainability consulting
 
How to make a noticable footprint
How to make a noticable footprintHow to make a noticable footprint
How to make a noticable footprint
 
Cooperation between academia and business in CSR - Žaneta Stasiškienė
Cooperation between academia and business in CSR - Žaneta StasiškienėCooperation between academia and business in CSR - Žaneta Stasiškienė
Cooperation between academia and business in CSR - Žaneta Stasiškienė
 
Challenge to be a creative laboratory - Linas Čereška
Challenge to be a creative laboratory - Linas ČereškaChallenge to be a creative laboratory - Linas Čereška
Challenge to be a creative laboratory - Linas Čereška
 
Sustainable banking a profitable way of doing business - Swedbank
Sustainable banking a profitable way of doing business - SwedbankSustainable banking a profitable way of doing business - Swedbank
Sustainable banking a profitable way of doing business - Swedbank
 
Biomimicry a successful business strategy by learning from nature
Biomimicry a successful business strategy by learning from natureBiomimicry a successful business strategy by learning from nature
Biomimicry a successful business strategy by learning from nature
 
Būsto įperkamumas, nuomos pajamingumas ir būsto rinkos tendencijos, 2012 12 1...
Būsto įperkamumas, nuomos pajamingumas ir būsto rinkos tendencijos, 2012 12 1...Būsto įperkamumas, nuomos pajamingumas ir būsto rinkos tendencijos, 2012 12 1...
Būsto įperkamumas, nuomos pajamingumas ir būsto rinkos tendencijos, 2012 12 1...
 
Lietuva nuosavo busto ar nuomos krastas 2012 09 11
Lietuva nuosavo busto ar nuomos krastas 2012 09 11Lietuva nuosavo busto ar nuomos krastas 2012 09 11
Lietuva nuosavo busto ar nuomos krastas 2012 09 11
 
Lietuva nuosavo busto ar nuomos krastas 2012 09 11
Lietuva nuosavo busto ar nuomos krastas 2012 09 11Lietuva nuosavo busto ar nuomos krastas 2012 09 11
Lietuva nuosavo busto ar nuomos krastas 2012 09 11
 
Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, Nerijus Mačiulis 2012 08 21
Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, Nerijus Mačiulis 2012 08 21Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, Nerijus Mačiulis 2012 08 21
Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, Nerijus Mačiulis 2012 08 21
 
Baltijos šalių sostinių ir Lietuvos miestų būsto įperkamumo indeksas, 2012 06 14
Baltijos šalių sostinių ir Lietuvos miestų būsto įperkamumo indeksas, 2012 06 14Baltijos šalių sostinių ir Lietuvos miestų būsto įperkamumo indeksas, 2012 06 14
Baltijos šalių sostinių ir Lietuvos miestų būsto įperkamumo indeksas, 2012 06 14
 
Būsto finansavimo rinka: tendencijos ir įžvalgos, 2012 06 15
Būsto finansavimo rinka: tendencijos ir įžvalgos, 2012 06 15Būsto finansavimo rinka: tendencijos ir įžvalgos, 2012 06 15
Būsto finansavimo rinka: tendencijos ir įžvalgos, 2012 06 15
 
Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, 2012 04
Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, 2012 04Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, 2012 04
Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, 2012 04
 
Namų ūkių finansinės situacijos savivaldybėse lyginamoji analizė, 2012 vasari...
Namų ūkių finansinės situacijos savivaldybėse lyginamoji analizė, 2012 vasari...Namų ūkių finansinės situacijos savivaldybėse lyginamoji analizė, 2012 vasari...
Namų ūkių finansinės situacijos savivaldybėse lyginamoji analizė, 2012 vasari...
 

Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, Nerijus Mačiulis 2013 04 10

  • 1. Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga dr. Nerijus Mačiulis Swedbank vyriausiasis ekonomistas © Swedbank
  • 2. Euro zonoje tęsiasi žiema, atšilimas laukiamas 2014 metais 2013 m. balandžio 2013 m. sausio mėn. mėn. prognozės prognozės 2011 2012 2013 2014 2012 2013 2014 JAV 1.8 2.2 1.8 2.6 2.2 2.0 2.3 Euro zona 1.5 -0.5 -0.6 1.0 -0.4 -0.3 0.7 Vokietija 3.0 0.7 0.6 1.9 0.9 0.2 1.5 Prancūzija 1.7 0.0 -0.7 0.5 0.0 0.1 0.7 Italija 0.6 -2.2 -1.5 0.5 -2.1 -1.1 0.0 Ispanija 0.4 -1.4 -1.8 0.5 -1.5 -1.1 0.1 Suomija 2.8 0.1 0.7 1.8 -0.2 0.5 2.0 Didžioji Britanija 0.8 0.0 0.8 1.8 -0.1 1.0 1.7 Danija 1.1 -0.2 1.0 1.5 -0.5 0.4 1.4 Norvegija 1.2 3.2 2.1 2.3 3.2 2.0 2.3 Japonija -0.7 1.9 1.3 1.6 1.8 0.7 1.2 Kinija 9.2 7.8 8.3 8.0 7.7 7.9 7.5 Indija 7.2 5.1 6.4 6.8 5.5 6.0 6.5 Brazilija 2.7 0.9 3.5 4.0 1.4 3.5 4.0 Rusija 4.3 3.4 3.3 4.0 3.6 3.7 4.1 Pasaulis (PPP)** 3.9 3.0 3.1 3.7 3.0 3.1 3.4 Pasaulis (US$)** 2.9 2.4 2.4 3.0 2.3 2.3 2.8 Šaltinis: Šalių statistikos departamentai ir Swedbank prognozės * Šios šalys reprezentuoja apie 70% pasaulio ekonomikos © Swedbank 2 * Svoriai pagal Pasaulio banko 2011 m. duomenis
  • 3. Pietų Europos valstybės (išskyrus Italiją) mažina darbo sąnaudas ir didina konkurencingumą Vienetiniai darbo kaštai (indeksas, 2000=100, atsižvelgus į sezoniškum ą) 150 140 Italija 130 Graikija Prancūzija 120 Ispanija Airija Portugalija 110 Vokietija 100 Šaltininiai: Eurostat ir 90 Šv edijos centrinis bankas. 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 © Swedbank
  • 4. Sparčiausiai augantis ES regionas Realus m etinis ekonom ikos augim as, % 9 8 7 6 5 5 4.2 4.3 2011 4 4 4 3.3 2012 2.6 3 2013 1.6 2014 2 1 1 0 -1 Šaltiniai: šalių -0.6 statistikos -2 departamentai ir Euro zona Šv edija Estija Latv ija Lietuv a Swedbank. © Swedbank
  • 5. Lietuvos ekonomika: lūkesčiai gerėja, infliacija mažėja, struktūrinės reformos stagnuoja © Swedbank
  • 6. Įmonės nebemažins atsargų, investicijos augs BVP augim o sudėtinės dalys, % 8.0 5.9 6.0 Gry nasis eksporas 4.0 4.0 3.6 4.0 Atsargų f ormav imas 1.5 Inv esticijos (išsk. atsargas) 2.0 Vy riausy bės v artojimas 0.0 Namų ūkių v artojimas -2.0 BVP augimas -4.0 2010 2011 2012 2013p 2014p Šaltiniai: Statistikos departamentas, Swedbank. • Padidinome namų ūkių vartojimo prognozę iki 3,3 proc. 2013 metais ir 3,8 proc. 2014 metais. • Pernai pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje buvo užfiksuotas užsienio prekybos perteklius, siekęs 0,6 proc. BVP • Dėl atstatomų atsargų, investicijų ir namų ūkio vartojimo sparčiau augs ir importas, todėl vėl bus užfiksuotas užsienio prekybos deficitas (0,1 proc. BVP) © Swedbank
  • 7. Mažmeninės prekybos ir pramonės augimas paspartės antrąjį šių metų pusmetį Metinis pram onės, m ažm eninės prekybos ir prekių eksporto pokytis 35% 30% 25% 20% 16.6% 15% 10% 5% 1.5% 0% -5% -10% -15% 2012 2013 Pramonė Mažmeninė preky ba (išsk. transporto priemones) Prekių eksportas Šaltinis: Statistikos departamentas © Swedbank
  • 8. Įmonių ir gyventojų lūkesčiai sparčiai gerėja Ekonominių vertinimų rodiklis 30 20 10 0 -10 -20 -30 -40 -50 2011 2012 2013 Ekonominių v ertinimų rodiklis Pramonė (40%) Staty bos (5%) Mažmeninė preky ba (5%) Paslaugos (30%) Vartotojai (20%) Šaltinis: Statistikos departamentas • Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – aukščiausiame lygyje nuo 2008 metų pradžios • Pirmą kartą per pastaruosius penkis metus Lietuvos gyventojai nebesitiki neigiamų savo šeimos finansų tendencijų • Visuose sektoriuose – paslaugų, pramonė, statybų ir mažmeninėje prekyboje – planuojamas darbuotojų skaičiaus augimas © Swedbank
  • 9. Kada gyventojai nebemažins savo finansinių įsipareigojimų? Metinis vidaus kredito augim as, % 20 15 10 4.2 5 Nef inansinėms 0 įmonėms -1.7 Namų ūkiams -5 -10 -15 2009 2010 2011 2012 2013 Šaltinis: Lietuvos bankas © Swedbank
  • 10. Vidutinė metinė infliacija mažės sparčiau nei prognozavome anksčiau, tačiau mažės ir Mastrichto kriterijus Vidutinė m etinė infliacija ir Mastrichto kriterijus 4.5% Prognozės 4.0% 3.5% Mastrichto 3.0% kriterijus Vidutinė metinė 2.5% inf liacija 2.0% 1.5% 1.0% 2,5 proc. 3,4 proc. 0.5% 2010 2011 2012 2013 2014 Šaltiniai: Eurostat, Swedbank © Swedbank
  • 11. Kodėl Lietuvai neverta atidėlioti euro įvedimo? • Nauda: – Lietuvos bendra skola užsieniui siekia 85,6 mlrd. litų. Dėl apie 0,5 proc. sumažėjusios skolinimosi kainos (dėl išnyksiančios valiutos kurso rizikos) ilgainiui per metus būtų sutaupoma apie 430 mln. litų, iš kurių 200 milijonų būtų sumažėjusios valdžios skolos aptarnavimo išlaidos. – Valiutos konvertavimo išlaidos – virš 50 milijonų litų per metus. – Viso finansinė nauda – beveik 500 mln. litų. per metus. – Papildoma nauda dėl didesnio patrauklumo tiesioginėms užsienio investicijoms. • Sąnaudos: – Įmokos į ESM – apie 950 milijonai litų per penkis metus, arba apie 191 mln. litų per metus. • Gyventojų baimės ir skepticizmas yra nepagrįsti: – Nenoras mokėti į ESM – “Dėl noro įsivesti eurą negalima didinti valdžios sektoriaus išlaidų” – Infliacijos baimė (Estijos infliacija po įstojimo po 1 procentiniu punktu didesnė nei Lietuvoje, bet BVP ir atlyginimų augimas taip pat buvo spartesnis nei Lietuvoje) – Abejonės dėl euro zonos ateities © Swedbank
  • 12. Nedarbas pastaraisiais mėnesiais išaugo, pagrinde dėl sezoniškumo Registruotas nedarbas ir laisvos darbo vietos 17% 35 16% 30 15% 25 22 14% 19.3 20 13% 15 12.4% 12% 10 11% 5 10% 0 2010 2011* 2012* 2013.01 Registruotas nedarbas, % Laisv ų darbo v ietų skaičius, tūskt. * darbingo amžiaus gyventojų skaič ius pakeistas pagal surašymo duomenis Šaltinis: Lietuvos darbo birža • Šiemet bus sukurta maždaug dvigubai mažiau darbo vietų nei pernai – apie 15 tūkst. • Nedarbas sumažės iki 11,5 proc., o 2014 metais – iki 10 proc. © Swedbank
  • 13. Pagal minimalaus ir vidutinio DU santykį, Lietuva lenkia visas ES valstybes išskyrus Maltą, Slovėniją ir Graikiją Minim alus m ėnesinis atlyginim as, % vidutinio atlyginim o (2011) JAV 31.4 Čekija 32.5 Estija 33.8 Ispanija 34.6 Bulgarija 35.3 Rumunija 35.8 Kroatija 36.0 Slovakija 36.6 Lenkija 38.3 JK 38.7 Vengrija 39.1 Airija 41.9 Portugalija 42.6 Olandija 43.8 Latvija 45.1 Liuksemburgas 46.7 Lietuva (2013) 46.8 Malta 47.4 Slovėnija 49.0 Graikija 50.1 0.0 10.0 20.0 30.0 40.0 50.0 60.0 Šaltinis: Eurostat Tolimesnis MMA didinimas neturėtų būti svarstomas, o visą dėmesį vertėtų sutelkti į galimybių padidinti NPD paieškas © Swedbank
  • 14. Vidutinis taikytas NPD pastaraisiais metais mažėjo 400 23.7 25.0 22.1 350 19.2 20.0 300 334 334 Pritaiky tas v idutinis 303 311 15.0 NPD, litai 250 276 263 265 247 10.0 234 Vidutinio neto DU 200 5.0 poky tis, % (dešn. 150 5.9 skalė) 4.2 4.5 2.7 0.0 100 50 -5.0 -3.0 -3.1 0 -10.0 2006 2008 2010 2012 2014* Šaltinis: Statistikos departamentas, Swedbank • Vidutinis NPD mažėjo dėl sumažinto GPM, kuomet 24 proc. tarifas buvo sumažintas iki 15 proc., bet atsirado 9 proc. įmokos Sodrai (kurioms NPD netaikomas). • Vidutinis NPD mažėja augant minimaliam ir vidutiniam darbo užmokesčiui • 2014 NPD turėtų padidėti bent trečdaliu (iki 625 litų), kad vidutinis pritaikytas NPD priartėtų prie 2008 metų lygio © Swedbank
  • 15. Kiek augtų vidutinis neto darbo užmokestis didinant nepamokestinamą pajamų dydį (NPD) Sąlyginis neto darbo užm okesčio augim as 2014, % 8.0% 7.6% 7.5% 7.0% 6.6% 6.5% 5.9% 6.0% 5.5% 5.3% 5.0% Maksimalus NPD 470 litų Maksimalus NPD 625 litai Maksimalus NPD 780 litų Maksimalus NPD 1000 litų Šaltinis: Swedbank © Swedbank
  • 16. PNPD – nevykusi šeimos rėmimo ir gimstamumo skatinimo imitacija PNPD ir papildomos šeimos pajamos priklausančios nuo vaikų skaičiaus 1000 900 Lt 900 Papildomas neapmokestinamas pajamų dydis (PNPD) 800 Papildomos šeimos pajamos dėl pritaikyto PNPD 700 Lt 700 600 500 Lt 500 400 300 Lt 300 200 135 Lt 100 Lt 105 Lt 75 Lt 100 45 Lt 15 Lt 0 1 2 3 4 5 Vaikų skaičius Šaltinis: VMI, Swedbank skaičiavimai © Swedbank
  • 17. Keturi būdai kompensuoti prarastas biudžeto pajamas: 1. Aktyviau kovoti su kontrabanda ir mokesčių vengimu • Praėjusių metų pabaigoje 35,4 proc. visų Lietuvoje surūkomų cigarečių buvo kontrabandinės. Dėl to biudžetas prarado virš 300 mln. litų. • Akcizų didinimas stipriam alkoholiui dar labiau padidintų nelegalaus alkoholio kontrabandą ir vartojimą, kuris dabar sudaro apie ketvirtadalį visos rinkos. • Mažinti nedarbo spąstus – dėl neribotos trukmės socialinių pašalpų, didelės dalis gyventojų vis dar renkasi nelegalų darbą ir neoficialų darbo užmokestį • Sodros išmokas artimiau susieti su įmokomis – tai paskatintų gyventojus neslėpti pajamų ir mokėti mokesčius © Swedbank
  • 18. 2. Efektyviau naudoti valstybės lėšas, optimizuoti viešą sektorių • Lietuvoje viešajame sektoriuje dirba 29 proc. visų užimtųjų, EBPO šalyse tik 15 proc. • Pagal ligoninių lovų, universitetų kai kurių valstybės tarnautojų skaičių tenkantį tūkstančiui gyventojų Lietuva yra tarp “pirmaujančių” Europos Sąjungos valstybių • Valstybės valdomos įmonių portfelio nuosavo kapitalo vertė – 18,6 mlrd. litų. 2012 metų grynasis pelnas – 430 mln. litų. – Nuosavo kapitalo grąža siekė 2,3 proc. (2011 metais – tik 0,6 proc.) – Visų Lietuvos įmonių nuosavo kapitalo grąža pastarąjį dešimtmetį siekė 7 proc. (pakilimo laikotarpiu net viršijo 18 proc.) – Uždirbdamos bent 7 proc. nuosavo kapitalo grąžą, VVĮ į bidužetą galėtų sumokėti 1,3 milijardo litų per metus © Swedbank
  • 19. 3. Naikinti mokesčių lengvatas ir išimtis • Nesvarstyti naujų PVM lengvatų. Dažniausiai jos yra subsidija verslui, o ne parama mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams • PVM lengvatą šildymui taip pat galėtų pakeisti plačiau taikomos tiesioginės kompensacijos už šildymą • Įvertinti ar tikrai visoms dabar neapmokestinamoms gyventojų pajamoms turi egzistuoti išimtys © Swedbank
  • 20. 4. Svarstyti kai kuriuos turto mokesčius • Nerandant valios ir galimybių taikyti aukščiau išvardintas priemones, svarstytinas kai kurio turo, pavyzdžiui, automobilių apmokestinimas (mažiau žalingas, nei pajamų apmokestinimas): – Tik dvi ES valstybės netaiko automobilio taršos mokesčio. – Lietuvoje registruota apie 1,8 mln. lengvųjų automobilių – Taikant progresyviai didėjantį mokestį, kuris priklausytų nuo taršos ir automobilio vertės ar galingumo, į biudžetą būtų galima surinkti papildomą milijardą litų per metus – Šio mokesčio vengimas yra sudėtingesnis, o administravimas lengvesnis – Tuo pačiu metu būtų galima sumažinti visus kuro akcizus iki minimalios ES leistinos ribos (ir taip sumažinti kuro kontrabandą) • Tokio mokesčio tikslas negali būti padidinti perskirstymą per biudžetą; jo pagalba turi būti siekiama sumažinti darbo apmokestinimą • Apie naujų mokesčių įvedimą reikėtų galvoti tik tuomet, kai visos kitos galimybės išnaudotos © Swedbank
  • 21. Struktūrinių reformų atidėliojimas gali pakenkti šalies konkurencingumui • Valstybės valdomų įmonių skaidrumo, nepriklausomumo ir efektyvumo didinimas • Darbo santykių lankstumo didinimas – Pagal Pasaulio ekonomikos forumo 2012-2013 m. pasaulinio konkurencingumo ataskaitą Lietuva užima 118-tą vietą pasaulyje pagal darbuotojų samdymo ir atleidimo kriterijų ir 109-tą vietą pagal išlaidų išeitinėms pašalpoms kriterijų. • Teritorijų planavimo proceso tobulinimas, kitų dirbtinų biurokratinių kliūčių šalinimas © Swedbank
  • 22. Valstybės finansai stabilūs, tačiau galimybių didinti išlaidas bus mažai Valdžios sektoriaus finansai, % BVP 0% 60% -2.0% 50% -2% -2.5% 40% 40.7% -4% 39.1% 37.9% 38.5% 37.9% 30% 29.3% -6% 20% 21.1% 19.4% 18.4% 17.9% 16.8% -8% 15.5% 10% -10% 0% 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013p 2014p Bendroji skola (dešn.sk.) Biudžeto balansas (kair.sk.) Šaltinis: Finansų ministerija, Swedbank • Tol, kol biudžetas nebus subalansuotas, valdžios sektoriaus išlaidų augimą ribos Fiskalinės drausmės įstatymas. • Prognozuojame, kad šio įstatymo rėmuose valstybės biudžeto išlaidos 2014 metų biudžete galės didėti 1 proc., arba 190 mln. litų. © Swedbank
  • 23. Geros dienos! Ekonomikos apžvalgų ir tyrimų prenumerata: WWW.SWEDBANK-RESEARCH.COM © Swedbank