1. Į vaiką orientuotas ugdymas
Vita Ravkienė
Pradinių klasių mokytoja
Šiaulių Rėkyvos progimnazija
2. Anotacija
Gabių žmonių veikla gali turėti lemtingos
įtakos tautos ar net civilizacijos raidai ir
pažangai.
Didelę reikšmę įgimtų gabumų
realizavimui turi aplinkos sąlygos.
Tėvams ir mokytojams tenka didelė
atsakomybė atpažinti gabumus ir sudaryti
sąlygas gebėjimams lavinti.
3. Gabus vaikas (1)
Labai smalsus, nuolat klausinėja.
Aktyviai tyrinėja jį supantį pasaulį.
Sugeba suprasti priežastinius ryšius ir
daryti atitinkamas išvadas.
Atsideda vienam darbui.
Puikios atminties ir plataus interesų rato.
Pasižymi ypatingu humoro jausmu.
4. Gabus vaikas (2)
Išlavėjusi vaizduotė.
Nuolat stengiasi išspręsti problemas, kurios
dar yra ne jo jėgoms.
Nekantrus ir emociškai nesubalansuotas.
Domisi pamėgtais dalykais ar reiškiniais,
net prieš tėvų ar mokytojų valią.
Anksti susidomi mechanizmais, reiškiniais
viena kuria nors sritimi.
Sugeba labai išraiškingai kalbėti.
5. Gabus vaikas (3)
Būdingas padidėjęs baimės jausmas, nes
gali įsivaizduoti daugybę pavojingų
pasekmių.
Labai pažeidžiamas, nes jo jautrumas yra
padidėjęs.
Visa, kas vyksta, priima kaip nukreiptą į jį.
Lengviau ir greičiau už kitus supranta tėvų
ir mokytojų aiškinimą.
Be didelės pagalbos iš šalies susiformuoja
kuriai nors pažinimo sričiai reikalingus
įgūdžius, įveikdami kliūtis.
6. Gabaus vaiko sunkumai (1)
Vykdydami savo sumanymus, nevengia
rizikos, nepasiduoda grupės spaudimui.
Kadangi yra neprisitaikėliai, kyla nesutarimų
su draugais, nesuprantančiais jų
originalumo, nepritariančiais jų
sumanymams.
7. Gabaus vaiko sunkumai (2)
Jie taip ir liks nepastebėti, jei nebus įvertinti
atitinkamais metodais.
Geresnius akademinius rezultatus pasiekti
trukdo mokymosi negalios.
Tokie vaikai gali turėti rašymo, skaitymo,
skaičiavimo, trumpalaikės atminties ar
girdimojo suvokimo sunkumų.
8. Gabaus vaiko sunkumai (3)
Šie vaikai jaučiasi atstumti, nelaimingi,
pasižymi prastesniais socialiniais įgūdžiais,
jaučia priešiškumą mokyklai, mokytojams
Jie negali susidaryti mokymosi motyvacijos,
nepažadinamas jų noras mokytis, nes
ugdymo programa nuobodi ar per lengva.
9. Rekomendacijos (1)
Mokant gabius vaikus, nepakanka vien
intensyvinti mokymosi tempą, praplėsti ir
praturtinti mokymo turinį, jį diferencijuoti.
Siekiant padėti pilnai atsiskleisti gabių vaikų
galioms, reikia keisti ne tik mokymo turinį,
bet ir jo įsisavinimo organizavimą.
10. Rekomendacijos (2)
Teigti mokiniams skirtingas pagal
sudėtingumo lygį užduotis.
Teikti vaikui galimybę įsisavinti kursą jo
paties tempu.
Teikti vaikui papildomas užduotis, siekiant
praplėsti žinias ir įgūdžius.
11. Išvados (1)
Ugdant vaiką, būtina atsižvelgti į jo
asmeninius sugebėjimus, pagal galimybes
kiekvienam sudaryti individualią ugdymo
programą.
Sudaryti reikiamas ugdymo sąlygas, kad
realizuotų savo potencialą.
Gabieji vaikai turi specialių poreikių, kurių
patenkinimui turi būti tinkamai sutvarkyta
švietimo sistema.
12. Išvados (2)
Gabių vaikų ugdymas priklauso nuo
visuomenės požiūrio į juos, auklėjimo
šeimoje ir mokykloje įtakos.
Po pirmos pasididžiavimo bangos tik retas
tėvas supranta, kad jo problemos daug kuo
panašios į tėvų, auginančių neįgalųjį vaiką,
problemas.
Mūsų pasaulis neprisitaiko prie skirtumų ir
nesvarbu ar šie skirtumai kyla dėl
pertekliaus ar dėl trūkumo.
13. Apibendrinimas
Taigi atsakomybė už gabių vaikų ugdymą
tenka visiems – mokyklai, tėvams.
Suaugusieji turi balansuoti ant neįmanomos
ribos – nespausdami palaikyti vaiko
gebėjimus, nepervertindami juos branginti,
nekonkuruodami būti autoritetu.
14. Literatūros sąrašas
1.A.Šimelioniene. Kaip atpažinti vaiko
gabumus. Vilnius, 2008.
2.D. Karkockienė. Gabus vaikas mokykloje// Ugdymo
misija dabarties visuomenėje: visuomeninių tikslų ir
individualiųjų asmens poreikių sintezė: tarptautinės
konferencijos medžiaga. Vilnius, 2003, p.75-80.
3.Autorių kolektyvas. Itin gabių vaikų ugdymo situacijos
Lietuvoje analizė. KTU. Vilnius – Kaunas, 2002.
