Kaip Lietuvos ekonomikai prisijaukinti eurą. SEB banko makroekonomikos apžvalga

Dr. Gitanas Nausėda
SEB banko prezidento patarėjas
2014 m. birželio 26 d.
Kaip Lietuvos ekonomikai
seksis prisijaukinti eurą?

2
JAV ekonomika auga savaime, tuo tarpu euro
zona neišsiverčia be monetarinio dopingo
7,7 7,7
7,2
7,0
2012 m. 2013 m. 2014P 2015P
KINIJA
0,7
0,4
1,8
2,1
2012 m. 2013 m. 2014P 2015P
VOKIETIJA
1,9 1,6
2,9
3,3
2012 m. 2013 m. 2014P 2015P
LENKIJA
2,8
1,9
2,6
3,7
2012 m. 2013 m. 2014P 2015P
JAV
-0,7
-0,4
1,0
1,6
2012 m. 2013 m. 2014P 2015P
EURO ZONA
3,4
1,3
0,0
1,2
2012 m. 2013 m. 2014P 2015P
RUSIJA
Šaltinis SEB.
2014-06-26 | Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina.

Dėl investicijų nuomario ir ilgalaikio nedarbo
kai kurios šalys neteko iki trečdalio BVP
-0,4
2,9
4,7
5,2
6,0
6,8
7,5
7,5
7,6
9,7
9,9
11,0
11,4
15,7
18,2
18,2
25,7
27,7
30,0
Šveicarija
Vokietija
JAV
Lenkija
Austrija
Nyderlandai
Prancūzija
Belgija
Švedija
Danija
Italija
JK
Portugalija
Suomija
Ispanija
Čekija
Vengrija
Airija
Graikija
Potencialiojo BVP netektis 2013 m., palyginti su 2007 m. (proc.)
Šaltinis: L. M. Ball. Long-term damage from the great recession in OECD countries. 2014 m. gegužė.
2014-06-26 | Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 3

4
Techniškai ir psichologiškai drąsus ECB
žingsnis – neigiamos palūkanų normos
Bazinės palūkanų normos (proc.)
0
1
2
3
4
5
6
7
1999m.
2000m.
2001m.
2002m.
2003m.
2004m.
2005m.
2006m.
2007m.
2008m.
2009m.
2010m.
2011m.
2012m.
2013m.
2014m.
2015m.
ECB
Fed
Šaltinis: ECB, Fed, SEB grupės prognozės.
SEB prognozė

Neigiamos indėlių palūkanos Lietuvoje?!
Dar neskubėkime
• ECB sprendimas nustatyti neigiamą komercinių bankų laikomų
centriniame banke indėlių palūkanų normą nebūtinai reiškia, kad ir
komerciniai bankai iš savo klientų reikalaus primokėti už pinigų
laikymą
• Tokia praktika įmanoma vienos nakties tarpbankinių indėlių
kategorijoje, tuo tarpu ilgesnių terminų tarpbankinių indėlių
palūkanų normos veikiausiai liks teigiamos
• Lietuvoje neigiamų palūkanų taikymą apriboja noras palaikyti
ilgalaikius santykius su klientais

Šaltinis: Statistikos departamentas, SEB banko prognozės.
6,1
3,5 3,5
3,0
2,7
3,8
4,0
2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. I
ketv.
2014 m.
prognozė
2015 m.
prognozė
2016 m.
prognozė
Metinis Lietuvos realaus BVP pokytis (pašalinus sezono ir darbo
dienų įtaką, proc.)
BVP plėtra 2015-2016 m. turėtų būti
spartesnė nei šiemet atsigaunant euro
zonos ūkiui ir stiprėjant vidaus rinkai

2014-06-26 7
Estijoje – recesijos ženklai, ar po 6-9
mėnesių tai pasikartos ir Lietuvoje?
-15
-10
-5
0
5
10
15
2004m.
2005m.
2006m.
2007m.
2008m.
2009m.
2010m.
2011m.
2012m.
2013m.
2014m.Iketv.
2014m.prognozė
2015m.prognozė
Metinis realaus BVP pokytis (proc.)
Lietuva
Estija
| Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina.
Šaltinis: nacionaliniai statistikos departamentai, SEB grupės prognozės.

Estijos BVP nuosmukį lėmė ir vidinės,
ir išorinės priežastys
• Svarbiausių prekybos partnerių ekonominės problemos
• Darbo našumą smarkiai pranokstantis vidutinio darbo užmokesčio
augimas
• Transporto veiklos nuosmukis dėl silpstančio eksporto
• Būsto rinkos korekcija po kainų šuolio 2010-2013 metais
• Energetikos sektoriaus susitraukimas dėl šiltos žiemos ir elektros
importo padidėjimas, pakeitęs dalį vietinės gamybos

Lietuvos eksporto struktūra šiuo metu
palankesnė negu Estijos
9
Rusija
20%
Latvija
10%
Vokietija
8%
Lenkija
7%JK
5%
Kitos
50%
Lietuva
Švedija
17%
Suomija
15%
Latvija
11%
Rusija
11%
Lietuva
5%
Kitos
41%
Estija
+0,9%
+2,4%
+2,3%
+0,8%
-0,8%
+2,4%
+3,5%
+3,1%
+0,9%+2,9%
BVP plėtra 2014 m. I ketv.
Eksporto šalys ir jų BVP plėtra 2014 m. I ketv.
Šaltinis: nacionaliniai statistikos departamentai, SEB banko skaičiavimai.
2014-06-26

Eksportas įžengė į minuso teritoriją, tačiau
daugiausia dėl Orlen Lietuva sunkumų
2014-06-26 10
-9,1
-0,5
0,0
1,1
3,5
3,6
3,6
3,8
26,3
Žemės ūkis
IT ir ryšiai
Finansinės paslaugos
Viešojo sektoriaus paslaugos
NT operacijos
Apdirbamoji pramonė
Prekyba, transportas,
viešbučiai ir restoranai
Profesinės paslaugos
Statyba
BVP augimas pagal sektorius 2014
m. I ketv. (proc.)
-4,4
-1,6
2,4
4,1
9,4
Eksportas Importas Valdžios
išlaidos
Namų ūkių
išlaidos
Bendrojo
pagrindinio
kapitalo
formavimas
BVP plėtra išlaidų metodu 2014 m. I
ketv. (proc.)
Šaltinis Statistikos departamentas.

Eksporto trikdžiai šiek tiek sumenkino
gamybos pajėgumų panaudojimo lygį
* Pramonės įmonių vadovų atsakymų į apklausos klausimą „Ar Jūsų pagamintos produkcijos atsargos yra per didelės, pakankamos ar nepakankamos?“ balansas.
-20
-10
0
10
20
55
60
65
70
75
2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.
Gamybos pajėgumų panaudojimas ir produkcijos atsargų lygis
Gamybos
pajėgumų
panaudojimo
lygis (proc.)
Pagamintos
produkcijos
atsargų lygis*
(skalė
dešinėje)

3,9
2,1
-1,0
-1,1
-6,3
-10
-8
-6
-4
-2
0
2
4
6
8
Metinis eksporto pokytis 2014 m. sausį‒balandį
Transporto priemonės
Medienos ir popieriaus
gaminiai
Maisto produktai
Kitos prekės
Mašinos ir įrengimai
Prekybos su konkrečiomis šalimis
naujienos: Rusija
Šaltinis: Statistikos departamentas, SEB banko skaičiavimai.
RUSIJA
-2,5 proc.

3,1
1,7
1,2
1,5
-5,9
-8
-6
-4
-2
0
2
4
6
8
10
Mineraliniai produktai
Kitos prekės
Chemijos pramonės
produkcija
gaminiai
Maisto produktai
naujienos: Latvija
LATVIJA
+1,7 proc.

3,1
2,9
2,2
1,4
2,8
0
2
4
6
8
10
12
14
Kitos prekės
Maisto produktai
Chemijos pramonės
produkcija
Plastikiniai ir guminiai
gaminiai
naujienos: Lenkija
LENKIJA
+12,5 proc.

2,4
2,8
-2,3
-4,9
-6,0
-15
-10
-5
0
5
10
Mineraliniai produktai
gaminiai
Chemijos pramonės
produkcija
Kitos prekės
naujienos: Vokietija
VOKIETIJA
-8,1 proc.

1,2
2,9
-1,2
-1,3
-9,6
-14
-12
-10
-8
-6
-4
-2
0
2
4
6
gaminiai
Kitos prekės
gaminiai
naujienos: Baltarusija
BALTARUSIJA
-7,9 proc.

Lietuva pasirengė pasaulio futbolo čempio-
natui ir atsikratė padėvėtų rūbų sindromo
1,4
1,6
2,6
4,7
6,3
7,9
14,6
17,7
Naudoti daiktai
Vaistai ir kosmetika
Maisto produktai
IT ir ryšių įranga, laisvalaikio prekės
Iš viso
Degalai
Tekstilė, drabužiai ir avalynė
Buitinė technika, statybinės
medžiagos, garso ir vaizdo įranga
Metinis mažmeninės prekybos pokytis 2014 m. sausį‒balandį
(palyginamosiomis kainomis, proc.)

Valstybės įsipareigojimai įvairioms
visuomenės grupėms nesutrukdys toliau
mažinti fiskalinio deficito
Šaltinis: Eurostat, Statistikos departamentas, SEB banko prognozės.
-5,5
-3,2
-2,2
-2,0
-1,5
0,0
2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.
prognozė
2015 m.
prognozė
2016 m.
prognozė
Valdžios sektoriaus balansas (proc. BVP, ESS'95)

Operatyviniai mokesčių surinkimo
duomenys neleidžia atsipalaiduoti, tačiau
daugiausia dėl PVM „sausros“
9,9
4,0
2,4
15,9
-3,5
3,7
6,0
24,3
PVM
GPM
Akcizai
Pelno mokestis
Mokesčių pajamų surinkimas 2014 m. sausį‒gegužę (proc.)
Palyginti su planu
Palyginti su
atitinkamu 2013 m.
laikotarpiu
19| Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina.2014-06-26
Šaltinis: LR finansų ministerija, SEB banko skaičiavimai.

2015‒2016 m. vis dar egzistuoja neblogos
galimybės atlikti naudingus mokesčių
sistemos pakeitimus
• Pasinaudojus gamtinių dujų ir šildymo atpigimu, panaikinti PVM lengvatą
šildymui
• Apsispręsti, ar norime tik imituoti gyventojų NT mokestį, ar realiai jį
apmokestinti ir jeigu antrasis variantas – sumažinti neapmokestinamąjį
NT dydį nuo 1 mln. Lt iki 500 tūkst. Lt
• Sumažinti mažai uždirbančiųjų darbo mokesčių naštą, pakeliant NPD
dydį bent iki 770 Lt
• Nustatyti Sodros įmokų lubas 7500 Lt dydžio per mėnesį

Maža infliacija turėtų viešėti Lietuvoje
bent iki 2016 metų
* SVKI – suderintas vartotojų kainų indeksas.
4,1
3,2
1,2
0,5
0,1
0,7
1,0
2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.
gegužė
2014 m.
prognozė
2015 m.
prognozė
2016 m.
prognozė
Vidutinė metinė SVKI* infliacija (proc.)

Dabartinį balansavimą ties defliacijos riba
lėmė globalinės priežastys
• Spaudimą kainoms mažėti lėmė faktinės BVP plėtros euro zonoje
atsilikimas nuo potencialiojo lygio
• Santykinai žemas pasaulines žaliavų kainas formuoja Kinijos
ekonomikos problemos ir ribota paklausa
• Augalininkystės kainas smukdo neblogo derliaus lūkesčiai
• Iki pastarojo meto antiinfliacine kryptimi veikė ir euro stiprėjimas
JAV dolerio atžvilgiu

Gal Lietuvoje egzistuoja ne
blogoji, o geroji defliacija?
• Blogoji defliacijos savybė – ji skatina atidėti pirkimus rytoj (mañana
efektas), tikintis tolesnio kainų mažėjimo
• Lietuvoje defliacijos lūkesčiai dar nėra įsišakniję, o energijos išteklių
pigimas kaip tik palieka kišenėje daugiau pinigų
• Galima tikėtis tolesnės energetinės VKI komponentės defliacijos
dėl gamtinių dujų kainos sumažėjimo nuo liepos 1 d. ir pigesnio
ateinančio šildymo sezono

Maža infliacija slopina samdomųjų
darbuotojų darbo užmokesčio reikalavimus
• Infliacijos komponentė tampa antraeilės reikšmės veiksniu darbo
užmokesčio derybose
• Atitinkamai formuojasi mažesni lūkesčiai dėl MMA didinimo
artimiausioje ateityje
• Esant mažai infliacijai, vartotojai lengviau „praris“ kainų apvalinimo
efektą, kuris yra neišvengiamas euro įvedimo palydovas

Eurui neišvengiamai teks atlikti
atpirkimo ožio vaidmenį įtarioje
visuomenėje
• Euro optimistų teiginį, kad euro įvedimas leis sumažinti valstybės,
įmonių ir gyventojų skolinimosi sąnaudas, gali pritemdyti verslo ciklo
kaita euro zonoje ir ECB palūkanų normų didinimas 2016‒2017 m.
• Rekordiškai maža infliacija nebus tokia amžinai, todėl atsigaunant euro
zonos ekonomikai tikėtinas spartesnis kainų kilimas
• Sunkiausia bus paaiškinti plačiajai visuomenei, kad tai – ne euro
įvedimo pasekmė, ypač jei infliacija ir palūkanų normos pradėtų didėti iš
karto po Lietuvos įstojimo į euro zoną

Lietuva gali pati suduoti antausį eurui
radikaliai pakeldama MMA 2015 m. sausio 1 d.
• Minimalios mėnesio algos didinimas turi atitikti ekonomikos realijas ir
vidutinio darbo užmokesčio pokytį per laikotarpį nuo paskutinės MMA
dydžio peržiūros 2013 m. pradžioje
• MMA padidinimas ir euro įvedimas tuo pat metu apsunkintų efektyvią
kainų apvalinimo kontrolę
• Atsakingoms už kainų pokyčių stebėjimą institucijoms būtų sudėtingiau
įvertinti, ar konkrečios prekės kaina eurais ūgtelėjo dėl jos suapvalinimo
ar dėl padidėjusių darbo užmokesčio sąnaudų

Paslaugų kainos Latvijoje didėjo
sparčiau ir iki euro įvedimo, ir po jo
Šaltinis: Latvijos statistikos biuras, SEB banko skaičiavimai.
-2
-1
0
1
2
3
201301
201302
201303
201304
201305
201306
201307
201308
201309
201310
201311
201312
201401
201402
201403
201404
201405
Metinė infliacija Latvijoje (proc.)
Paslaugų
Iš viso
Prekių
Euro įvedimas

Nedarbo mažėjimas ėmė smarkiai
girgždėti ir gali net apskritai sustoti
15,4
13,4
11,8
12,4
11,5
10,5
10,0
2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. I
ketv.
2014 m.
prognozė
2015 m.
prognozė
2016 m.
prognozė
Nedarbo lygis (proc.)

Nedarbo lygio mažėjimas nebėra savaime
suprantamas dalykas
• Netaikant aktyvios darbo jėgos perorientavimo ir perkvalifikavimo
politikos, nedarbo lygis dar smuktelės antrąjį ir trečiąjį 2014 m.
ketvirtį (sezoninio aktyvumo protrūkis, NT, statybų, mažmeninės
prekybos ir viešbučių bei restoranų sektoriuose)
• Atėjus šaltajam sezonui nedarbo problema smarkiai paaštrės
• Nedarbas tampa vis labiau struktūrinio pobūdžio, t.y. darbdaviai
skundžiasi negalį rasti tinkamų darbuotojų esant šimtatūkstantinei
bedarbių armijai

93,3
126,4 125,7
143,0
129,5
106,7
0
20
40
60
80
100
120
140
160
2012 m. 2013 m. 2014 m.
Įregistruotų bedarbių ir laisvų darbo vietų skaičius sausį‒gegužę (tūkst.)
Laisvų darbo vietų Bedarbių
Laisvų darbo vietų šiemet sukuriama
daugiau nei biržoje įregistruojama naujų
bedarbių, tačiau jų užimti nėra kam
Šaltinis: Lietuvos darbo birža, SEB banko skaičiavimai.

0
20
40
60
80
100
120
140
2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.
Ilgalaikiai bedarbiai (tūkst.)
Struktūrinio nedarbo mastą atspindi ir
ilgalaikių bedarbių skaičiaus didėjimas

Vidutinio darbo užmokesčio augimo
spartą truputį pristabdė lėtesnė BVP
plėtra ir ryškiai sumažėjusi infliacija
2,5 2,6
4,8
3,7
4,5
6,5
6,0
2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. I
ketv.
2014 m.
prognozė
2015 m.
prognozė
2016 m.
prognozė
Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio metinis pokytis (IV ketv., be
IĮ, proc.)

Vidutinio darbo užmokesčio augimas
smarkiai pranoks infliaciją tiek 2014 m.,
tiek 2015 m.
• Tuose sektoriuose, kurių atsigavimas nėra tvirtas, linkstama didinti
ne pagrindinę atlyginimo dalį, bet dosniau atsilyginti premijomis ar
vienkartinėmis išmokomis
• Sulėtėjo darbo užmokesčio didėjimas pramonėje, kur kai kurios
stambios įmonės ėmė šlubuoti
• Pastaruoju metu sulėtėjo darbo našumo augimo sparta, todėl
pagrindiniu atlyginimų kilimo šaltiniu tampa kvalifikuotos darbo
jėgos stygius ir gerėjantys įmonių finansiniai rezultatai

8
9
10
11
12
13
14
15
2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.
Nefinansinių įmonių išlaidų darbo užmokesčiui ir pajamų santykis
(proc.)
Nefinansinių įmonių išlaidų darbo
užmokesčiui ir pardavimo pajamų santykis –
kol kas darbdaviai atsargūs

MMA dilema: profsąjungos reikalauja aiškių
žaidimo taisyklių, o valdžia ir darbdaviai
norėtų daugiau lankstumo
• Paprasčiausias politinio MMA nustatymo problemos sprendimo
būdas – automatinis jos indeksavimas pagal vidutinio darbo
užmokesčio pokyčius ir/arba infliaciją
• Automatiškas MMA kėlimas iš karto apnuogintų atlyginimų
hierarchijos viešajame sektoriuje trūkumus ir disproporcijas
• Krizės metu indeksavimą tektų „išjungti“, kadangi iškiltų vidinės
devalvacijos ir atlyginimų mažinimo būtinybė

Ne ką mažiau svarbus vidinės migracijos
reiškinys, pakertantis silpnesnių šalies
regionų perspektyvą
• 2004-2013 m. į Vilnių iš kitų šalies vietovių atvykdavo daugiau
gyventojų nei išvykdavo
• Į Klaipėdą ir Šiaulius daugiau vietos gyventojų pradėjo atvykti
ekonominiu sunkmečiu
• Į Kauną kitų vietovių gyventojai aktyviau važiuoti pradėjo pernai
• Panevėžys – miestas, iš kurio į kitas Lietuvos vietoves gyventojų
kasmet daugiau išvyksta nei atvyksta

-10
0
10
20
30
40
0 5 10 15 20 25
Darboužmokesčiopokytis
Nedarbo lygis
Phillips kreivė: vidutinio darbo užmokesčio metinis pokytis ir
nedarbo lygis 2002-2014 m. (proc.)
Phillipso kreivė: esant tokiam pačiam nedarbo
lygiui, Latvijoje darbo užmokestis auga kur kas
sparčiau nei Estijoje ir Lietuvoje
-10
0
10
20
30
40
0 5 10 15 20 25
-10
0
10
20
30
40
0 5 10 15 20 25
Šaltinis nacionaliniai statistikos departamentai.
Latvija
Estija
Lietuva

0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
14000
2001m.
2002m.
2003m.
2004m.
2005m.
2006m.
2007m.
2008m.
2009m.
2010m.
2011m.
2012m.
2013m.
2014m.
Emigrantų ir imigrantų srautas per mėnesį
Emigrantai
Imigrantai
Emigracijos ir reemigracijos balansas
pamažu gerėja, vis daugiau žmonių
pasiryžtant grįžti į Lietuvą

800
1000
1200
1400
1600
1800
Kvalifikuoti darbininkai Paslaugų sektoriaus darbuotojai ir
pardavėjai
Nekvalifikuoti darbininkai
Vidutinis darbo užmokestis pagal apskritis 2010 m. (Lt)
Vilniaus Klaipėdos Kauno Šiaulių Panevėžio
Vidinę migraciją skatina atlyginimų
skirtumai visose darbuotojų kategorijose
• Santykinis būsto ir jo nuomos pigumas mažesniuose miestuose darbuotojų
nesulaiko (pvz., Vilniuje nupirkti 60 kv. m ploto senos statybos būstą prireiktų
maždaug 98 darbo užmokesčių, Panevėžyje – 57 darbo užmokesčių)

18,0
14,4 14,2
12,7
10,8
2,6
1,6
0,2
1,6
-0,6
-5
0
5
10
15
20
Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai Panevėžys
25-34 m. gyventojų dalis ir skaičiaus pokytis 2013 m. (proc.)
Dalis
Metinis
skaičiaus
pokytis
Demografinį provincijos „nukraujavimą“
atspindi mažas jaunimo lyginamasis svoris
• Atitinkamai prastėja gimstamumo rodikliai, o vietos verslininkai
taikosi prie vyresnių žmonių vartojimo įpročių, todėl gyvenamosios
vietos patrauklumas jaunimui dar labiau smunka

Ateinančiais metais paskolos negalės prilygti
indėliams augimo tempu
Šaltinis: Lietuvos bankas, SEB banko skaičiavimai ir prognozės.
-2,3
9,0
3,3
6,0
8,0 8,0
5,0
-5,3
1,1
-1,8
-3,7
2,5
3,0 3,0
2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.
balandis
2014 m.
prognozė
2015 m.
prognozė
2016 m.
prognozė
Metinis kitų PFI paskolų rezidentams ir rezidentų indėlių pokytis (proc.)
Indėliai Paskolos

Europos centrinio banko sprendimas
sumažinti bazines palūkanų normas
kreditavimo rinkai turės nežymaus poveikio
• Pastaraisiais metais paskolų paklausa yra gana nelanksti palūkanų
normų atžvilgiu
• Įgyvendinamos Bazelio III nuostatos iškelia bankų kapitalo
pakankamumo reikalavimų kartelę ir apriboja jų galimybes imtis
didesnės kreditavimo rizikos
• NT euforija prieš euro įvedimą netrukus gali išblėsti, taip iš esmės ir
nepagyvinusi būsto paskolų rinkos

Ačiū už dėmesį!
http://www.youtube.com/SEBEKSPERTAI
Konferencijos vaizdo įrašas bus publikuojamas:

Kaip Lietuvos ekonomikai prisijaukinti eurą. SEB banko makroekonomikos apžvalga

Empfohlen

Empfohlen

Weitere ähnliche Inhalte

Was ist angesagt?

Was ist angesagt? (6)

Mehr von SEB_Lietuva

Mehr von SEB_Lietuva (14)

Kaip Lietuvos ekonomikai prisijaukinti eurą. SEB banko makroekonomikos apžvalga