SlideShare ist ein Scribd-Unternehmen logo
1 von 36
Downloaden Sie, um offline zu lesen
Iš ko susideda imunitetas?
Maistas ir vitaminai –
pavasariui be ligų
Peršalimas – nebaisus, jeigu
žiūrime kaip į rimtą ligą
Pažangiausias nėščiųjų tyrimas
Gydytojas K. Vitkauskas apie
mamos žindyvės mitybą
Viduriavimas – kodėl vaikams
ypač pavojingas?
Kokiu oru kvėpuojame namuose?
RŪPINAMĖS
VAIKO
SVEIKATA
Sūnaus atopinis
dermatitas pavertė
mamą kosmetikos
kūrėja
2017M.PAVASARIS
Tel. (8 5) 276 0270.,
Mob. 8 650 63210.
AND klinika: Žirmūnų g. 107, Vilnius.
www.andklinika.lt
PRIVATI MEDICINA PRIEINAMA KIEKVIENAM
ESTETIKOS IR GROŽIO
TERAPIJOS KLINIKA
MEDICINOS CENTRAS
IR ŠEIMOS KLINIKA
ODONTOLOGIJOS KLINIKA
IR PROTEZAVIMAS
TURINYS
Mamų istorijos
	Sūnaus atopinis dermatitas pavertė mamą kosmetikos kūrėja	 4
Pavasario ligos
	 Peršalimas – nebaisus, jeigu žiūrime kaip į rimtą ligą	 6
	 Maistas ir vitaminai – pavasariui be ligų	 8
	 Iš ko susideda imunitetas?	 10
Būkime sveikučiai
	 Ką valgyti mamai žindyvei?	 12
	 Ankstyvas rūpestis gali garantuoti sveiką vaiko šypseną	 15
	 Skoliozė: iškrypęs stuburas savaime neišsitiesins	 16
	 Kokiu oru kvėpuojame namuose?	 18
Nėštumas
	 Du svarbūs vitaminai būsimai mamai, kurių daugeliui trūksta	 20
	 Pažangiausias nėščiųjų tyrimas – anksti, tiksliai ir	
	 greitai įvertinta rizika	
22
Kūdikis
	 Vienkartinės sauskelnės – svarbu išsirinkti kokybiškas	 24
Vaistinėlė
	 Viduriavimas – kodėl vaikams ypač pavojingas?	 26
Mamytė
	 Lieknėjame sveikai	 29
	 Celiulitas po gimdymo – kaip greičiau atsikratyti?	 30
	 Gimdos spiralė su variu ir auksu – saugumas be hormonų	 32
Viršelio nuotraukoje
Jurgita Seržentienė
su sūneliu. Nuotrauka
iš asmeninio archyvo
2017 m. Nr. 1 (30)
Nemokamas sveikatos žurnalas
Leidėjas MB „Mama ir vaikas“
info@mamairvaikas.lt
Leidinį parengė Dalia Petrutytė,
Ieva Grabauskienė, Undinė Gilė
Maketavo Laima Petkevičienė
Reklamos skyriaus vadovė 	
Ieva Tumėnaitė, tel. 8 659 59596
El. paštas ieva@mamairvaikas.lt
Projektas Mama ir vaikas
vadovė Neringa Grabauskienė,
tel. 8 659 58686
El. paštas neringa@mamairvaikas.lt
Nuotraukos iš www.pexels.com,
www.freepik.com, www.pixabay.com,
www.all-free-download.com,
www.freeimages.com,
www.publicdomainpictures.net
Dėl vaistų vartojimo geriausia
pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Už reklamos turinį ir kalbą neatsakome.
Iš ko susideda imunitetas?
Maistas ir vitaminai –
pavasariui be ligų
Peršalimas – nebaisus, jeigu
žiūrime kaip į rimtą ligą
Pažangiausias nėščiųjų tyrimas
Gydytojas K. Vitkauskas apie
mamos žindyvės mitybą
Viduriavimas – kodėl vaikams
ypač pavojingas?
Kokiu oru kvėpuojame namuose?
RŪP
INAM
ĖS
VAIK
O
SVEIKAT
A
Iš ko susideda imunitetas?
Sūnaus atopinis
dermatitas pavertė
mamą kosmetikos
kūrėja
2017M.PAVASARIS
3
Maisto papildas, 20 pakelių
Gamtos įkvėptas bioMagnis B6®
premium – organinis magnis
milteliais geriamajam tirpalui ruošti. Magnis išgautas iš Negy-
vosios jūros vandens, papildytas cinko mineralu bei vitaminais
B6 ir B12.
Gamyboje nenaudojami jokie cheminiai priedai!
• Be saldiklių!
• Be kvapiųjų medžiagų ir dažiklių!
• Be tirpiklių ir konservantų!
Mineralai pagaminti Izraelyje, laikantis Pasaulinio maisto sau-
gos standarto, griežtų Košerinio ir Halal sertifikatų reikalavi-
mų, patvirtinti Izraelio sveikatos ministerijos. Užtenka vieno
pakelio per dieną.
Išskirtinis dėmesys – kokybei!
NAUJIENA LIETUVOJE!
PAGAMINTA
IZRAELYJE
Sūnaus atopinis dermatitas
pavertė mamą kosmetikos
kūrėja
Mamos meilė tokia beribė, kad dėl
vaiko gali ryžtis didžiausiems iššū-
kiams, negaila pakeisti gyvenimo būdą
ir nebaisu imtis visiškai naujos veiklos.
Taip nutiko Jurgitai Seržentienei, ne-
tekusiai kantrybės dėl niekaip vaiko
nepaliekančio ramybėje atopinio der-
matito ir bejėgiškų pastangų jį išgydy-
ti. Sveikatingumo centrų ir viešbučių
valdymo specialistė Jurgita pati paga-
mino kremą, kuris pakeitė ir mažojo Ju-
liaus, ir visos šeimos gyvenimą. Kūry-
binga mama padėjo ne tik savo vaikui,
bet ir tapo pirmosios lietuviškos natū-
ralios kosmetikos Pupa supa kūrėja.
Kada sūnelis susirgo atopiniu
dermatitu, kaip gydėtės? Kaip ryžotės pati
imtis kosmetikos vaikui gamybos?
Juliui atopinis dermatitas atsirado trijų mė-
nesių. Tuomet perėjome prie dirbtinio pieno
mišinių, nes turėjau atsigulti į ligoninę ir teko
nutraukti maitinimą krūtimi, o kai po dviejų sa-
vaičių grįžau namo, jau buvo išryškėjęs atopinis
dermatitas. Ilgai ieškojome priežasčių, atlikome
visus alergijos tyrimus ir nė neįsivaizdavome,
kad ši liga gali būti dėl įvairių pokyčių sukelto
streso. Kai pusantrų metukų Julius vis keldavosi
po kelis kartus per naktį, visas kasėsi, buvo te-
pamas vien hormoniniais tepalais ir tegalėjo val-
gyti grikius su triušiena, su vyru nusprendėme
keletą mėnesių pagyventi Turkijoje. Ten viskas
ir prasidėjo.
Paplūdimyje mus pastebėjo vietinis daktaras
ir paklausė, iš kokios mes šalies, kad augina-
me negydomą vaiką?! Juokinga būtų, jeigu ne-
būtų graudu, ar ne? Šio gydytojo požiūris, dėl
ko žmonės serga odos ligomis, kitoks. Jis pa-
aiškino, kad galva, žarnynas ir oda tarpusavyje
susiję. Esant kokiam nors stresui, sudirgsta žar-
nynas, o sutrikęs virškinimas atsispindi odoje.
Virškinimą labai išbalansuoja mitybos pokyčiai:
nauji mišiniai ar dirbtinis pienas. Medikas patarė
mums gerti Omega-3 riebalų rūgščių, vitamino
D3, cinko oksido preparatus ir vakarais  – di-
desnėmis dozėmis plačiausio spektro gerųjų
bakterijų. Sakė, kad vaiko odą reikia tepti tik
natūraliais tepalais – ryte emolientu, o vakare
gerai maitinančiu kremu. Žinoma, labai naudinga
saulė ir jūra. Tada ir gimė idėja, kad reikia sukurti
tuos du kremus Juliui.
Nuo ko pradėjote, ar turėjote panašios
patirties, žinių? Kaip atsirado kremų
receptai?
Per tuos dvejus metus, kol augo ligos ka-
muojamas Julius, perskaičiau begalę literatūros
apie atopinį dermatitą, išbandžiau įvairiausius
tepalus, tada ir gimė idėja sukurti tokį kremą, ku-
riuo absoliučiai pasitikėčiau, natūralų, kad jame
būtų daug veikliųjų medžiagų. Deja, pirmasis
mano pagamintas kremas teišsilaikė keletą sa-
vaičių. Supratau, kad turiu ieškoti pagalbos. To-
4
MAMŲISTORIJOS
dėl, pasinaudojusi ES parama, kreipiausi į LSMU
mokslininkus. Nepraėjo nė metų – ir jau turėjau
10-ties kremų receptus.
Juliui buvo sukurti du kremai (emolientas su
šlapalu ir labai riebus kremas nakčiai su taukme-
džio sviestu), vienas gelis visai šeimai – kaip pir-
mosios pagalbos priemonė, kai įkanda vabzdys,
persideginame saulėje ar nusibrozdiname. Da-
bar jau trylikametei dukrelei Viltenei – kremas su
prausikliu ir kauke nuo jaunatvinių spuogų, kūno
ir veido kremai mums su vyru. Tada atsirado dar
viena problema – kur gaminti? Kreipiausi į vieną
Kauno vaistinę – ji sutiko bendradarbiauti. Man
labai buvo svarbu, kad kremus gamintų ranko-
mis, nes žinojau, kad, juos gaminant aukštoje
temperatūroje reaktoriuje, kai kurios sudėtinės
dalys žūva. Išlieka tik užrašas etiketėje. Vėliau
ieškojau beorių pakuočių, nes jose natūralus
kremas išsilaiko ilgiau. Žaliavų pas tiekėjus va-
žiavau pati, rinkausi stebėdama, kaip išgaunami
įvairūs aliejai ir hidrolatai.
Tada pasidarė įdomu, kaip mano kosmetiką
įvertins kiti. Drebančia širdimi daviau bandyti
kaimynams, draugams, jų vaikams, visiems ar-
timiesiems. Buvo visko – kritikos, pastebėjimų,
pagyrų. Tada dar kartą patobulinome receptū-
ras ir prieš daugiau nei dvejus metus startavo
mūsų elektroninė parduotuvė.
Kaip reagavo vyras ir vaikai į Jūsų
idėjas – iš pradžių pačiai pagaminti kremą
sūnui, o vėliau sukurti verslą?
Vyras visuomet palaiko mano idėjas. Su Vil-
tene dirbame drauge parodose, ji yra nuolatinė
kai kurių produktų naudotoja ir reklamuotoja
mokykloje. Prieš dvejus metus, kai gavome ap-
dovanojimą už gražiausią lietuvišką pavadinimą,
atsiimti diplomo į Valstybinę kalbos inspekciją
nuvažiavo Viltenė (aš tuo metu dirbau Minske).
Ji drąsiai atsakinėjo į žurnalistų klausimus, o grį-
žusi didžiavosi: „Aš esu Pupa supa veidas.“
Visa kosmetikos kūrimo veikla nuo pradžių iki
šiol nėra darbas. Negalėčiau sakyti, kad pradė-
jau siekdama kito tikslo nei sukurti kremus savo
šeimai. Kol kas, įvertinus įdėtas investicijas, laiką
ir pastangas, šis verslas – absoliutus minusas,
bet ne viskas gyvenime matuojama pinigais. Tai
lyg mano trečias vaikas – išnešiotas, išmyluotas
ir auginamas palengva, be jokio streso.
Tai daugiau hobis, todėl dirbu papildomai, kaip
ir pastaruosius 10 metų, SPA įmonių konsultante.
Gyvenate gamtos apsuptyje,
kvėpuojate švariu Birštono kurorto oru,
gal ir sveiko gyvenimo tradicijų jūsų šeima
turi – laisvalaikio, ligų prevencijos?
Taip, gyvendami Birštone pajautėme skirtu-
mus nuo didmiesčio. Viltenė neserga gal kokie
5 metai, nuo tada, kai supratome, kad jai visada
karšta, ir nustojome rengti savo nuožiūra. Ji ir
dabar žiemą dažnai vaikšto be kepurės ir valgo
ledus, nes, pasak jos, „mama, juk karšta“. Julių
irgi grūdiname panašiai. Žiemą vasarą duodame
ledų, sūnus daug vaikšto basas, miega nuogas,
nes ir jam visada šilta.
Būtinai kartą per savaitę stengiamės eiti į
baseiną ir pirtį – tai šeimos tradicija. O rudenį
ir pavasarį pasistipriname druskų kambaryje (10
kartų programa). Svarbiausia, vaikui tik pasiju-
tus blogai, neleisti jo į mokyklą ar darželį, neduo-
ti baltyminio sunkaus maisto ir palepinti. Tada
po kelių dienų pasveiksta ir vėl gyvenimas eina
sava vaga.
Kalbėjosi Neringa Grabauskienė
5
MAMŲISTORIJOS
Laiku ateina tik kalendorinis pavasa-
ris, o tikrasis paprastai gerokai vėluoja.
Bet daugelis, vos spėjus pasirodyti ke-
lioms šiltesnėms dienelėms, suskuba
paslėpti žieminius drabužius ir nebegal-
voja apie sezoninių ligų pavojus. Kaip tik
pavasario pradžioje jos itin suaktyvėja.
Paprasčiausia peršalimo liga – ūmi viru-
sinė kvėpavimo takų infekcija. Pagrindi-
niai jos požymiai pažįstami kiekvienam:
sloga, kosulys, gerklės skausmas, paki-
lusi temperatūra.
Kodėl prikimba peršalimo ligos?
Dažniausiai peršalimą sukelia virusai. Savo ke-
lyje jie pirmiausia susiduria su apsauginiu barjeru,
kurį sudaro kvėpavimo takai, todėl pirmasis smū-
gis tenka jiems.
Virusai lengvai perduodami per orą sergančiam
žmogui kosėjant ir čiaudint – jie pasklinda aplinkoje
kelių metrų spinduliu. Todėl tose vietose, kur su-
tinkate daug žmonių (prekybos centre, biure, kino
teatre, viešajame transporte), didelė tikimybė už-
sikrėsti kvėpavimo takų infekcija.
Dar daugiau – virusine liga galima užsikrėsti pa-
lietus durų rankeną, kurią čiupinėjo sloguojantis ar
kosėjantis žmogus. Tada nenuplautais pirštais pa-
lietę akis arba nosį leidžiame virusui prasiskverbti į
savo kvėpavimo takus. Todėl pagrindinė taisyklė –
plaukime dažnai rankas.
Kodėl susirgus virusine liga
skauda gerklę?
Vartai į organizmo vidų kvėpavimo takų ligas
sukeliantiems virusams yra nosiaryklė. Todėl per-
šalimas dažnai prasideda nuo gerklės perštėjimo ir
skausmo. Patekę į nosiaryklę, virusai ima daugin-
tis gleivinėje, pažeidžia ją ir todėl prasideda užde-
gimas. Dėl infekcijos į pažeistą gleivinę priplūsta
daugiau kraujo ir ji paburksta, atsiranda skausmas,
degina ryjant. Gerklė gali imti skaudėti ir vėliau, o
jos uždegimą gali sukelti virusinės infekcijos suda-
rytomis palankiomis sąlygomis prisijungusi bakte-
rinė infekcija.
Dėl panašių priežasčių užgula nosį ir atsiranda
sloga. Nosies gleivinėje įsitvirtinę virusai sukelia
uždegimą, o organizmas įjungia apsaugą – ima ga-
minti daug gleivių, kurios turi pašalinti nekviestus
svečius. Ištinus gleivinei, susiaurėja nosies landos
ir pasidaro sunku kvėpuoti.
Kita organizmo apsauginė reakcija yra pakilusi
temperatūra – dauguma virusų žūna didesniame
negu 38 laipsnių karštyje. Kosulys taip pat gali būti
naudingas kovai su virusais, nes padeda pašalinti
iš kvėpavimo takų gleives ir pūlines išskyras, susi-
darančias dėl uždegimo. Todėl kosulys dažniausiai
ne slopinamas, o skatinamas, atsikosėjimas len-
gvinamas skystinant skreplius.
Kaip gydomės?
Dažnas mano, kad peršalimas nėra rimta liga ir
praeis savaime, net tęsia darbus ar mokslus, su-
darydami grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams.
Negydoma infekcija gali užsitęsti ir komplikuotis
sunkesnėmis ligomis.
Pirmiausia, prasidėjus slogai, suskaudus gerklei
ir apėmus silpnumui, derėtų pasimatuoti tempe-
ratūrą. Susirgusiajam, nors temperatūros beveik
nėra, ypač vaikui, reikėtų bent 2–3 dienas pasigy-
dyti namuose. Jeigu šio patarimo nepaisote, nu-
silpęs turėsite atsilaikyti prieš papildomus išban-
dymus: oro temperatūros svyravimus, peršalimus,
susitikimus su kitais virusais. Didelė tikimybė, kad
sirgsite ilgiau, liga bus sunkesnė ir gali komplikuo-
tis bronchitu, tonzilitu ar net plaučių uždegimu.
Jeigu temperatūra mažesnė kaip 38,5 laipsnių,
jos nenumuškite. Tai pagalba su infekcija kovojan-
čiai imuninei sistemai. Termometro stulpeliui pa-
kilus aukščiau, jau reikės išgerti temperatūrą ma-
žinančių vaistų. Vaikams reikia duoti tik vaikiškus
vaistus nuo temperatūros – tikslią ant pakuotės
nurodytą dozę pagal mažylio amžių. Nuolat ste-
bėkite temperatūrą, ypač vaiko, nes didelis karštis
gali sukelti traukulius.
Skaudančią gerklę apraminsite antiseptiniais,
uždegimą slopinančiais bei skausmą malšinančiais
vaistais. Jie sumažins patinimą, galėsite lengviau
nuryti maistą. Šiuos vaistus reikia pradėti vartoti
iš karto, pajutus pirmuosius simptomus.
Užgultą nosį nuolat plaukite specialiu tirpalu.
Jeigu sloga labai didelė, gali tekti palašinti gydo-
mųjų preparatų. Kosuliui palengvinti gydytojas
arba vaistininkas pasiūlys vaistų pagal jo pobūdį.
Kartais nuo nestipraus kosulio užtenka papras-
čiausių priemonių – geriamos gana šiltos aviečių,
čiobrelių, liepžiedžių arbatos, sergančiojo kamba-
rys drėkinamas specialiais prietaisais.
Tinkamas režimas
Sirgdami gerkite daug skysčių  – jie reikalingi
uždegimo metu susidariusiems toksinams išplauti
iš organizmo. Tinka negazuotas vanduo, kompo-
tai, sultys, vaistažolių arbatos. Skaudant gerklei,
nevartokite karšto, aštraus maisto ir gėrimų. Priki-
mus balsui, kalbėkite pašnibždomis ir mažiau.
Reguliariai vėdinkite ligonio kambarį, o tuo
metu jis turėtų palaukti kitoje patalpoje. Tik nepa-
mirškite, kad sergantysis turėtų vengti skersvėjų.
Sveikos gyvensenos edukologė
Ieva Grabauskienė
Peršalimas – nebaisus,
jeigu žiūrime kaip į rimtą ligą
6
PAVASARIOLIGOS
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m. pavasaris
Pavasarį, nepaisant vis gražėjan-
čios gamtos ir dažniau pradžiuginan-
čios saulės, vaikų, kaip ir suaugusiųjų,
sveikata prastėja. Labiausiai silpnina
skurdžios vitaminų ir mineralų atsar-
gos nuo rudens išlaikytuose vaisiuose
ir daržovėse. Silpstant organizmui nu-
kenčia ir imunitetas, o permainingas
pavasario oras sukuria palankias sąly-
gas virusams. Išsirengusį vos nušvitus
saulei vaiką gali greitai peršaldyti žvar-
bokas vėjas. Todėl šiuo gražiu metų
periodu vaikai dažnai suserga įvairio-
mis peršalimo ligomis. Apie vitaminų
trūkumą byloja ir odos problemos, virš-
kinimo sutrikimai.
Būtini maisto produktai
vaiko lėkštėje
Pagrindinis stiprybės šaltinis – maistas. Vai-
ko mitybos racione pavasarį, kaip ir bet kuriuo
kitu sezonu, neturi trūkti baltymų, riebalų bei
angliavandenių.
Baltymai yra vaiko augimo, vystymosi bei
imuninės sistemos formavimosi pagrindas.
Svarbiausi baltymų šaltiniai – mėsa, žuvis ir pie-
no produktai. Juos visus būtinai įtraukite į vaiko
valgiaraštį.
Svarbus angliavandenių šaltinis – košės, tai
kuras organizmui, nes virškinant šį maistą susi-
daro energija. Vaikui ypač naudinga grikių košė,
kuri turtinga baltymų, mikroelementų ir vita-
minų. Virkite jam ir avižų, kukurūzų, ryžių, kelių
grūdų košes. Neverta vaiką pratinti itin dažnai
mėgautis lengvai pasisavinamų angliavandenių
suteikiančiais produktais: konditerijos kepiniais
ir saldumynais. Prisišlamštęs tokių skanėstų,
jis greitai ir vėl išalks. Bet visiškai atsisakyti ne-
reikia, nes tai geros nuotaikos užtaisas. Visais
sezonais nepageidaujamas maistas yra tuščių
kalorijų talpyklos – traškučiai, saldūs gazuoti gė-
rimai, ypač sudėtyje turintys dirbtinių saldiklių,
kurie ne tik nieko vertingo nesuteikia, bet dar ir
tukina.
Riebalai – kita būtina maisto medžiaga, ku-
rios turi saulėgrąžų ir alyvuogių aliejai, sviestas,
kiaušiniai, taip pat mėsa, riebi žuvis ir riebus pie-
nas. Riebalų reikia ir juose tirpiems vitaminams
pasisavinti. Tai yra vitaminai A, D, K ir E.
Pavasarį
svarbūs
vitaminai maisto
produktuose
Vitaminų įvairove gali pasigirti šviežios dar-
žovės ir vaisiai. Jų vaikui reikia užtektinai valgyti
kasdien. Pagrindiniai vitaminų šaltiniai pavasa-
rį yra bulvės, kopūstai, taip pat ir rauginti (juo-
se ypač daug vitamino C), morkos, burokėliai,
obuoliai ir žalumynai. Įvairių mikroelementų yra
cukinijose, aguročiuose, moliūguose. Augalinis
maistas lengvai virškinamas, jis teigiamai veikia
žarnyno mikroflorą ir svarbus disbiozės (bakterijų
pusiausvyros sutrikimo) profilaktikai.
Vitamino C yra raudonosiose paprikose, švie-
žiuose ir raugintuose kopūstuose, brokoliuose,
česnakuose, citrinose. Naudingos vaikui šviežių
kopūstų sultys. Jų verta išgerti pajutus pirmuo-
sius peršalimo požymius, suskaudus gerklei. Taip
pat nemažai vitamino C turi erškėtuogės, šalta-
lankio, šermukšnio uogos.
Vitaminas A – tai pirmiausia vaikų mėgsta-
mos morkos, taip pat kiaušiniai, mėsa, pienas,
kepenys, jo yra žaliose lapinėse daržovėse, apel-
sinuose, ananasuose. Šis vitaminas naudingas
ne tik akims, kai jo per mažai, sutrinka daugelis
organizmo sistemų. Todėl lengviau gali užpulti
bronchitai, rinitai, dermatitai, stomatitai, o pava-
sarį šie negalavimai kimba greitai.
Vitaminas E padeda šalinti iš organizmo
toksinus. Tai antioksidantas, saugantis nuo ža-
lojančio laisvųjų radikalų poveikio. Šiuolaikinės
prastos ekologijos sąlygomis tai aktualu ir su-
augusiesiems, ir vaikams. Vitamino E yra žemės
riešutuose, saulėgrąžose, kukurūzuose, avoka-
duose, špinatuose, sezamo sėklose.
Vitaminas B 6 – vienas pačių svarbiausių pa-
vasarį, nes yra vienas pagrindinių pagalbininkų,
stiprinant imunitetą, atsparumui infekcijoms,
jis reikalingas nervų sistemai. Šis vitaminas turi
didelės reikšmės kraujodarai, nes dalyvauja for-
muojantis limfocitams  – apsauginėms kraujo
ląstelėms. Jeigu jo vaikui trūksta, gali sutrikti ir
virškinimas. Vitamino B6 šaltiniai – rupi duona,
špinatai, pupelės, bulvės, bananai, morkos, viš-
tiena, kiaušiniai, saulėgrąžos. Deja, daug šio vita-
mino suyra verdant arba kepant.
Vitaminas D visiems gerai pažįstamas kaip
saulės vitaminas (gaminasi odoje veikiant saulės
spinduliams), jis būtinas vaikui rachito profilakti-
kai – ypatingai svarbus kūdikystėje. Šio vitamino
Maistas ir vitaminai –
pavasariui be ligų
8
PAVASARIOLIGOS
stoka silpnina nervų sistemą – vaikas pasidaro
dirglus, verksmingas bei nervingas.
Selenas yra galingas antioksidantas, sustip-
rinantis imuninę sistemą. Jis ne tik didina orga-
nizmo gebėjimą pasipriešinti infekcijoms, bet ir
padeda greičiau nugalėti jau užpuolusią ligą. Dau-
giausia seleno jūros gėrybėse, jūrinėse žuvyse,
gyvulių kepenyse ir inkstuose. Turi jo mėsa, įvai-
rūs grūdai, riešutai, pieno produktai ir kiaušiniai.
Pavasarį vitaminų trūksta
ypatingai
Vitaminų, kaip ir riebalų, angliavandenių bei
baltymų, gauname su maistu. Nors vitaminai
nėra audinių ir organų statybinė medžiaga, bet jie
atlieka svarbius darbus – reguliuoja biocheminius
ir fiziologinius procesus, be kurių neįmanomos
svarbios organizmo funkcijos. Jeigu vitaminų vai-
ko maiste mažai arba organizmas juos prastai pa-
sisavina, atsiranda įvairių sutrikimų. Tai turi įtakos
vaiko augimui ir vystymuisi, sutrikdo medžiagų
apykaitą, vaikas greitai nuvargsta, tampa mažiau
judrus, jam prasčiau sekasi išmokti naujų dalykų.
Vitaminų stoka ypatingai dažnai jaučiama pa-
vasarį, nes tie nedideli likučiai vaisiuose ir daržo-
vėse dar labiau sumažėja gaminant maistą. Todėl
dalį reikiamo vitaminų kiekio vaikas turi gauti pa-
pildomai.
Maisto papildai pagal vaiko
amžių
Pirmasis kūdikio papildomas vitaminas yra D.
Augančiam mažyliui tampa svarbus kalcis. Daž-
nai sergančiam vaikui gydytojas skiria mikroele-
mentų kompleksą, kurio sudėtyje yra vitamino
C, arba atskirą maisto papildą imunitetui stiprin-
ti, pavyzdžiui, ežiuolės. Lopšelį ar darželį lankan-
čiam mažyliui pravers vitaminų kompleksas ne
tik imunitetui, bet ir nervų sistemai stiprinti.
Taigi, valgome naudingą maistą, iš kurio gau-
name dalį vitaminų, o jų stoką papildome šių
mikroelementų preparatais. Vitaminų ir minera-
lų maisto papilduose bei atskirų mikroelementų
preparatuose esančios šių medžiagų dozės pri-
taikytos skirtingo amžiaus vaikams.
Nors vitaminai naudingi ir būtini vaikui, jie
papildomai apkrauna organizmą ir labiausiai  –
inkstus. Todėl reikia užtektinai gerti, bet ne sal-
dintus gėrimus, o negazuotą vandenį.
Dažniausiai maisto papildai geriami kartą per
dieną, pirmoje dienos pusėje, valgant arba po
valgio. Laikomi jie tamsioje vietoje, kur vaikas
nepasieks, nes per daug vitaminų taip pat pa-
vojinga – hipervitaminozė ne mažesnė bėda už
vitaminų stoką.
Undinė Gilė
9
PAVASARIOLIGOS
Kaina 15,00€
Kad mažylis augtų sveikas!
ChildLife Essentials®
Multi Vitamin & Mineral
237 ml
Internetinėje parduotuvėje www.e-yourlife.eu įsigiję multivitaminus vaikams ir ežiuolių lašiukus
gausite DOVANĄ – vitamino C buteliuką. Dovanų kiekis ribotas!
Telefonas +370 688 02 826. El. paštas informacija@e-yourlife.eu
ChildLife Essentials®
Echinacea 29,6 ml
Kaina 8,00€
ChildLife Essentials®
Liquid Vitamin C 118,5ml
DOVANA
+
Baigėsi šalčiai, bet peršalimo ligos
nepasitraukė. Deja, pavasaris taip pat
nėra palankus metas imunitetui, juo
labiau kad jį jau išsekino nuo rudens
besitęsiančios kovos su virusais. Be to,
virusai nesnaudžia  – drėgmė, teigiama
oro temperatūra ir saulės stoka pavasa-
rį jiems taip pat palanki, kaip ir žiemos
šaltukas. Kai kuriuos vaikus peršalimo
ligos šį sezoną puola viena po kitos. To-
dėl stiprinti organizmo apsaugą vis dar
aktualu.
Vaikų imuniteto ypatybės
Žindomą kūdikį nuo ligų saugo mamos pienas,
su kuriuo jis gauna su virusais ir bakterijomis kovo-
jančių antikūnų. Vaiko organizme antikūnai (imuno-
globulinai) pradeda gamintis 4–6 savaitę, bet tik pa-
mažu, o subręsta šis procesas tik nuo dvejų metų.
Imunitetas formuojasi daugelį metų, o visu šiuo
laikotarpiu yra kritinių periodų, kai vaiko organizmas
itin pažeidžiamas.
Trijų mėnesių kūdikis jau mažiau apsaugotas iš
mamos pieno gaunamų imunoglobulinų, nes jų veiks-
mingumas susilpnėjęs, o savų antikūnų dar gaminasi
mažai. Ligų rizika padidėja antraisiais gyvenimo me-
tais, kai vaikas, susipažindamas su aplinka, ragauja
įvairius daiktus. Tokia pažintis dažnai baigiasi žarny-
no infekcija, dažnos kvėpavimo takų ligos.
2–3 metų vaikas pradeda draugystę su bendra-
amžiais, o bendraudami mažyliai pasidalina infekcijų
sukėlėjais. Be to, vaikai pradeda lankyti darželius,
įvairius užsiėmimus, kurių aplinkoje gausu virusų ir
bakterijų. Infekcijos sukėlėjai greitai plinta per orą, to-
dėl lopšelinukai ir darželinukai dažnai suserga. Tokio
amžiaus mažylio imunitetas dar galutinai nesusifor-
mavęs, taigi draugų perduoti virusai jam pavojingi.
Kas silpnina vaiko imunitetą?
Priežasčių, kodėl vaiko imuninė sistema neatsi-
laiko prieš infekcijas, dar daugiau. Imunitetą veikia
stresai, kitų organų lėtinės ligos, neracionali mityba.
Organizmo apsauga susilpnėja po persirgtos ligos.
Turi reikšmės šeimos gyvenimo būdas – silpnesnis ne-
grūdinamas, mažai būnantis gryname ore, daug laiko
praleidžiantis prie televizoriaus vaikas.
Mobilizuoti organizmo gynybines galias padeda
vandens ir oro vonios, fiziniai pratimai ir tinkama
mityba.
Oro vonios ir mankšta
Pradėti grūdinti kūdikį galima nuo pirmųjų savai-
čių. Tokia procedūra jam – oro vonios. Paprasčiausiai
palaikykite jį nuogą keletą minučių 22 laipsnių tempe-
ratūroje, vėliau šilumą galėsite sumažinti iki 18–20
laipsnių. Grūdinkite gerai nusiteikusį vaiką, o jeigu jis
priešinasi, verčiau palaukite tinkamo momento. Ar
taip grūdinamas kūdikis gerai jaučiasi, išsiaiškinti ne-
sunku – kojytės ir rankytės šiltos, veide šypsena. 3–4
metų vaiką pratinkite mankštintis. Prieš mankštą ge-
rai išvėdinkite kambarį, o jeigu oras palankus, galima
sportuoti neuždarius lango.
Pediatrai pataria mamoms pernelyg nebijoti šal-
čio, dulksnojančio lietaus ir vėjuko. Grynas oras tei-
giamai veikia kvėpavimo organus, suteikia kraujui
deguonies. Tereikia vaiką tinkamai aprengti, kad jis
nesušaltų ir neperkaistų. Leiskite ilgiau pažaisti lauke
saulėtą dieną, tik nepamirškite apsaugos priemonių.
Saulė taip pat grūdina, jos reikia vitaminui D gamintis.
Vandens procedūros
Vaiko maudymas – ne tik higienos procedūra, bet
ir grūdinimas. Maudynių pabaigoje kūdikį galima api-
pilti 1–2 laipsniais vėsesniu vandeniu negu nuprau-
sėte. Vėliau šį skirtumą galite didinti iki 5–7 laipsnių.
Kuo didesnis vaikas, tuo vandens temperatūra gali
skirtis labiau. Svarbiausia, kad vandenį šaldytumėte
laipsniškai. Jeigu tokia procedūra mažyliui nepatinka,
nuo vienerių galite išbandyti kontrastines kojų vone-
les. Vonioje stovinčio vaiko kojytes iš vieno ąsotėlio
apipilkite 37 laipsnių vandeniu, iš kito 2 laipsniais šal-
tesniu. Kas savaitę šaldykite antrojo ąsotėlio vandenį
vienu laipsniu – kol pasieksite18.
Mityba
Imunitetą stiprinančių vitaminų ir kitų naudingųjų
medžiagų galima pasisemti iš įvairių maisto produk-
tų. Labai naudinga vaikui mėsa yra kalakutiena, nes
joje daug cinko, o šis mikroelementas – veiksminga
natūrali apsauga nuo infekcijų. Kovoti su virusais ir
bakterijomis padeda morkose esantis beta karote-
nas. Jo yra tamsiai žaliose ir oranžinėse daržovė-
se: špinatuose, brokoliuose, salotose, abrikosuose.
Kitas naudingas produktas imunitetui  – burokėliai,
juose daug magnio, kalcio, geležies ir jodo. Kefyras
ir jogurtas turi ne tik mikroelementų, bet ir žarnyno
darbui bei imunitetui reikalingų gerųjų bakterijų. Daug
antioksidantų turi obuoliai, reikėtų suvalgyti bent vie-
ną šį vaisių per dieną. Į vaiko valgiaraštį būtina įtrauk-
ti jūrinę žuvį, kuri be Omega-3 riebalų rūgščių dar turi
kalcio, fosforo, kalio, jodo, vario bei cinko. Šios me-
džiagos reikalingos ir sveikatai, ir imunitetui.
Skaniausias natūralus imunitetą stiprinantis
maisto produktas yra medus – dėl jame esančio
bičių pikio (propolio). Jeigu vaikas nėra alergiškas,
medaus jam galima duoti nuo antrųjų gyvenimo
metų – po vieną–du šaukštelius. Šis produktas tin-
ka paskaninti košę, jogurtą, pieną.
Parengė Ieva Grabauskienė
Iš ko susideda imunitetas?
10
PAVASARIOLIGOS
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m. pavasaris
Kūdikį krūtimi maitinanti mama – irgi žmogus, ku-
riam ne tik norisi, bet ir reikia vitaminų ir skanumynų.
Aišku, sveikos mitybos ir produktų suderinamumo
principai galioja visiems.
Viską, ko širdis geidžia
Anksčiau labai akcentuotos maitinančios mamos mitybos
taisyklės, įvairūs dietos suvaržymai. Ypač absurdiškas prietaras,
draudžiantis žindančiai motinai valgyti šviežius vaisius ir daržo-
ves. Jokio mokslinio pagrindo neturi baimė, kad motinai pilvo pū-
timą sukeliantis maistas gali sukelti pilvo pūtimą ir jos žindomam
kūdikiui. Normalioms žarnų bakterijoms fermentuojant maisto
skaidulas, pilve atsiranda dujų. Tačiau nei pačios skaidulos,
nei dujos nėra absorbuojamos iš žarnyno į kraują, taigi ir į
motinos pieną nepatenka.
Kai kuriose daržovėse, pavyzdžiui, česnakuose, svogū-
nuose, ridikėliuose, taip pat prieskoniuose, yra eterinių
aliejų, turinčių charakteringą kvapą ar skonį, galintį išties
persiduoti į pieną, ir kūdikiai kartais reaguoja. Vieniems
tai patinka, bet būna ir atsisakančių žįsti česnaku kve-
piantį pieną. Mamai suvalgius česnako, pirmąją valandą
specifinio kvapo piene paprastai dar nėra, po dviejų valan-
dų jis stipriausias, o paskui palaipsniui išnyksta. Panašiai
būna ir su kitais prieskoniais.
Skirtingai negu vis tuo pačiu mišiniu nuolat mai-
tinami „buteliuko vaikai“, žindomi kūdikiai per
motinos pieną patiria plačią įvairovę kvapų ir
skonių, kurie gali nujunkymo laikotarpiu pa-
skatinti noriau valgyti juos turintį – jau „pa-
žįstamą“ – maistą. Taigi žindanti mama
tarsi sukuria vaiko mitybos įpročius ir
polinkį drąsiau ragauti naujo maisto.
Ko derėtų vengti?
Kartais kūdikiai netoleruoja tam ti-
krų produktų motinos maiste. Pastebė-
ta atvejų, kai pilvo diegliai žindomiems
kūdikiams atsirasdavo mamai valgius
ne tik jau minėtų česnakų ir svogūnų,
bet ir kopūstų, griežčių (sėtinių), pu-
pelių, rabarbarų, slyvų. Jeigu įtariama,
kad kuris nors produktas turi blogą
poveikį kūdikiui per pieną, reikėtų ste-
bėti, ar neatsiras kūdikiui virškinimo
sutrikimo reiškinių pirmąją parą nuo
to maisto suvalgymo, ar kartosis vėl
jo suvalgius.
Visiškai nederėtų kūdikio
pratinti prie alkoholio. Iš moti-
nos kraujo alkoholis lengvai
Ką valgyti
mamai žindyvei?
BŪKIMESVEIKUČIAI
12
patenka į jos pieną. Girtaujančių motinų žindomi
kūdikiai blogiau auga (alkoholis slopina pieno
tekėjimą krūtyje) ir gali būti pakenkiamos vaiko
smegenys. Tik retkarčiais išgeriama vyno taurė
blogo poveikio kūdikio sveikatai gal ir neturėtų,
tačiau tai daryti geriau tuojau po žindymo, kad
iki kito maitinimo alkoholio koncentracija piene
jau būtų sumažėjusi.
Žindančios mamos kartais įspėjamos ne-
gerti kavos, juodosios arbatos, kokakolos, pep-
sikolos, kakavos, nes šie gėrimai turi kofeino,
dėl kurio centrinę nervų sistemą
stimuliuojančio poveikio kūdikis
gali būti neramus ir jam sun-
ku užmigti. Be to, kofeinas
slopina geležies įsisavini-
mą iš motinos ir kūdikio
virškinimo trakto, tuo didin-
damas mažakraujystės riziką. Ta-
čiau moksliniais tyrimais įrodyta, jog
tik labai maža dalis kofeino iš mamos
kraujo patenka į jos pieną ir dar mažiau jo
aptinkama žindomo kūdikio kraujo serume, to-
dėl saikingas kavos vartojimas nesukelia proble-
mų žindomam kūdikiui. O didelių kofeino kiekių
turinčių produktų maitinančiai mamai reikėtų
vengti, ypač jeigu ji žindo neišnešiotą naujagimį.
Tuomet kofeino pašalinimas iš organizmo vyks-
ta lėčiau ir jis gali kauptis, sukeldamas vaikui
sveikatos sutrikimų. Taip pat nereikėtų per daug
valgyti ir šokolado, nes jame yra į kofeiną pana-
šios medžiagos teobromino. Saikingai mamos
valgomas šokoladas žindomam kūdikiui nesu-
kelia nei pilvo dieglių, nei kitų virškinimo bėdų.
Alergijos pavojai
Kai kurie maisto produktai gali alergizuoti kū-
dikius, ypač turinčius įgimtą šeimos polinkį. Ne-
reikia drausti motinai ko nors valgyti vien dėl to,
kad ji žindo. Tačiau verta stebėti žindomo kūdikio
reakciją į maistą. Kilus įtarimui, tokio produkto
reikėtų vengti dvi savaites. Pavyzdžiui, esant
nepalankiai alerginei anamnezei šeimoje, kūdikiui
gali išryškėti alerginis bėrimas ar padidėjęs nera-
mumas, jeigu motina vartoja daug pieno. Daž-
niausiai žindomus kūdikius alergizuoja į motinos
pieną patekę tirpieji karvės pieno baltymai.
„Gerk pieną, kad būtų pieno“ – taip dažnai
būdavo sakoma ir dabar galima išgirsti pata-
riant žindančiai mamai. Tai ginčytinas teiginys
jau vien dėl to, kad jokios gamtoje egzistuojan-
čios žinduolių rūšies suaugę individai, taigi ir pa-
telės, nevartoja pieno, tačiau sėkmingai žindo
jauniklius. Daugeliui necivilizuotų žmonių genčių
žodžiai, reiškiantys pieną, asocijuojasi tik su jų
kūdikių ir kitų jauniklių maistu. Mūsų žmonės
klaidingai galvoja, kad motina, gerdama daug
karvės pieno, padidins savo pačios pieno kie-
kį. Mamos išgeriamas gyvulių pienas nėra kaip
nors svarbus jos pačios pieno gamybai.
Kalcis ir geležis
Tiesa, pienas yra vienas iš kalcio šaltinių
maiste, tačiau normali kalcio koncentracija
motinos piene vis tiek būtų užtikrinama, jei-
gu mama ir negertų karvės pieno. Jeigu kalcio
trūktų mamos maiste, jis būtų paimtas iš or-
ganizmo audinių ir pristatytas į motinos pieną
gaminančias jos krūtų ląsteles. Taigi žindančiai
mamai teisingiau būtų sakyti: kad tavo pačios
organizmui nepritrūktų kalcio, jo reikėtų
gauti su maistu, o vienas iš daugiau-
sia jo turinčių maisto šaltinių yra
gyvulių, pavyzdžiui, karvės, pie-
nas ir jo produktai. Beje, yra
žmonių, ypač suaugusių, kurie
netoleruoja neperdirbto karvės
pieno arba nemėgsta jo skonio.
Tuomet labiau tiktų rauginto pie-
no produktai: jogurtas, varškė, sūris.
Nedaug pieno produktų vartojančioms
mamoms reikėtų per parą gauti apie 500–600
mg kalcio papildų, o beveik nevartojančioms –
maždaug 1000–1200 mg per parą. Yra ir dau-
giau kalcio šaltinių maiste: pavyzdžiui, sezamo
sėklos, lapiniai kopūstai, špinatai, brokoliai, ke-
penys, migdolai, konservuotos sardinės ir laši-
ša, valgomos kartu su suminkštėjusiais kaulais.
BŪKIMESVEIKUČIAI
13
Naujausioji – penktoji knygos laida papildyta ketu-
riais skyriais: „Kam reikalingi čiulptukai?“, „Maitinimas
ištrauktu pienu“, „Kitos mamos pienas“ ir „Dvynukų
maitinimas“.
Ši knyga būtų puiki dovana kiekvienai vaikelio
gimimo laukiančiai mamai ir šeimai. Joje rasite
naujausių mokslo žinių apie naujagimio ir kūdikio
maitinimą bei daug naudingų patarimų mamai ir
šeimai. Verčiau mokėti, negu spėlioti. Juk žindy-
ti pradedama vos pagimdžius!
Daugiau apie knygą ir autorių
www.zindyk.lt
Taip pat ir normali geležies koncentracija
motinos piene yra užtikrinama nepriklausomai
nuo motinos mitybos. Jeigu jos trūksta maiste,
panaudojama motinos kūno audinių, pirmiausia
kraujo, geležis. Mažakraujystė nėra kliūtis žin-
dyti. Geležies poreikis maitinančioms mamoms
yra toks pat ar net mažesnis kaip prieš nėštu-
mą, nes žindant vėliau atsinaujina mėnesinės, o
be to, į pieną pereina mažiau geležies, negu jos
netenkama per menstruacijas. Aišku, mažakrau-
jyste sergančią mamą būtinai reikia gydyti, ta-
čiau ji neturėtų nustoti žindyti kūdikio.
Vitaminų reikia kasdien
Žindančios mamos maiste
turi būti pakankamai produk-
tų, turinčių B grupės vita-
minų (B1, B2, B6, B12) ir
vitamino C. Jie yra tirpūs
vandenyje, todėl mo-
tinos organizme jų at-
sargos nesukaupiamos.
Taigi šių vitaminų trūkstant
mamos maiste, mažiau jų būtų
ir piene. Pakankamai B grupės vitaminų
mama gautų valgydama duoną ir kitus grūdų
produktus, vitamino B12  – pieno produktus,
žuvį, mėsą ir kiaušinius. Vitamino C poreikis
laktacijos metu taip pat padidėja. Daug jo yra
šviežiuose vaisiuose, uogose ir daržovėse. Vi-
tamino C ir kitų vandenyje tirpių vitaminų kon-
centracija motinos piene nepakyla aukščiau nor-
malios, nes perteklius pašalinamas su šlapimu.
Riebaluose tirpių vitaminų kiekis piene ma-
žiau priklauso nuo mamos dietos pokyčių. Vita-
minų A ir D koncentracija piene iš-
lieka normali, kol jų yra jei ne
mamos maiste (svieste,
kiaušinių tryniuose, ke-
penyse), tai jos kūno
atsargose. Vitamino
E (jo yra aliejuje, javų
gemaluose, mėsoje,
kiaušinių tryniuose,
morkose) koncentracija didžiausia priešpienyje,
nes naujagimiui labai svarbus jo antioksidacinis
veikimas. Vitamino K didžiausias poreikis yra per
gimdymą ir pirmosiomis naujagimio gyvenimo
dienomis, kai būna didžiausia vidinio kraujavimo
(ypač į smegenis ir į žarnyną) rizika. Kad vitami-
no K atsargos būtų užtikrintos, motinos maiste
(morkose, salotose, špinatuose, kepenyse) jis
ypač reikalingas nėštumo pabaigoje.
Taigi žindančios motinos maistas turi būti
ne tik pakankamai kaloringas, bet dar svarbiau,
kad jis būtų įvairus. Pasikliauti vien tik vaistinėse
parduodamais vitaminų ir maisto papildų prepa-
ratais nereikėtų. Vitaminų ir mineralų įsisavini-
mas organizme iš dirbtinių maisto papildų ne vi-
sada yra efektyvus ir neprilygsta jų įsisavinimui
iš natūralaus maisto.
Pagal Kazimiero Vitkausko knygą
„Kūdikio žindymas“
BŪKIMESVEIKUČIAI
14
Ne paslaptis, kad vaikų dantų priežiū-
ros klaidos, netinkami mitybos pokyčiai,
įgimti polinkiai bei kiti veiksniai lemia tai,
kad jų tėvai vis dažniau susiduria su nuo-
latinių vaikų dantų pažeidimais. Tai gali
atrodyti kaip didelės grėsmės nekelianti
problema, tačiau, pasirinkus netinkamą
jos sprendimo būdą, ilgainiui gali atsiras-
ti vis didesnių problemų ir sąlygoti dantų
netekimą. Todėl tėvams, kurie rūpinasi
savo vaikų sveikata, būtina žinoti visus
sprendimo būdus. Vienas iš tokių  – sa-
valaikis stipriai pažeistų dantų proteza-
vimas, kuriam teritorinės ligonių kasos
skiria iki 1220,20 EUR kompensaciją.
Gydymo galimybės ir problemos
Pasak „Papadent“ odontologijos klinikos vadovo
gyd. odontologo Tomo Stumbrio, visame pasauly-
je vaikų dantų pažeidimų, liaudyje vadinamų „dantų
skylėmis“, vis daugėja. Tai nulemia plati įvairovė prie-
žasčių. Lietuva su šia problema susiduriančių šalių są-
raše nėra išimtis. Kasmet į odontologus kreipiasi vis
daugiau tėvų, vedinų vaikais, kuriems pažeidimai išsi-
vystė vos pirmoje ar antroje klasėje, jau nuolatiniuo-
se dantyse. Pirminis pasirinkimas šioms problemoms
išspręsti daugeliu atvejų yra dantų plombavimas.
Plombavimas veiksmingas, kol ėduonies ertmė yra
maža arba vidutinio dydžio. Anksti atlikus nuolatinių
dantų plombavimą paprastomis plombomis jos nega-
li užtikrinti patvarumo bei ilgaamžiškumo, todėl grei-
tai ima trupėti ir byrėti. O jeigu dėl pavėluoto gydymo
iš nuolatinio danties turi būti pašalintas nervas, lieka
labai didelis danties vainiko defektas, kurį praktiškai
visada reikia atkurti protezuojant, nes tik užplomba-
vus toks dantis kur kas greičiau lūžta arba skyla išil-
gai, dėl to reikalingas neišvengiamas šalinimas.
Problemų sprendimo būdai
Tais atvejais, kai vaikui danties gydymo metu
turi būti šalinamas nervas, kai nepaisant se-
niau taikyto plombavimo ar kitų priežasčių
dėl pažeidimo dantis ima trupėti ir skilinė-
ti, galimas gydymo būdas yra protezavi-
mas keramikiniais užklotais, arba tiesiog –
keramikinėmis plombomis. Tokiu gydymo
būdu yra atkuriamas danties vientisumas bei
užtikrinama danties funkcija. Kadangi vaikams
iki 18 metų formuojasi sąkandis, dantys kera-
mikiniais užklotais dengiami po vieną. Šitaip su-
daromos sąlygos fiziologiniam sąkandžio vysty-
muisi bei dantų padėties formavimuisi. Gydymo
metu naudojamos keramikinės plombos yra gami-
namos dantų laboratorijoje iš specialių, tam skirtų
medžiagų. Jos išsiskiria savo patvarumu bei maksi-
malia įmanoma estetika. Likusi sveika danties dalis
yra apsaugoma nuo lūžimo ar skilimo. Plombavimui
naudojama keramika yra natūralios danties spalvos,
vientisa bei neišsiskiria iš aplink esančių dantų. Vai-
kas ne tik gali saugiai valgyti, kalbėti, tačiau jo šypse-
na taip pat atrodo sveika bei natūrali. Bet dažnai vien
protezavimo nepakanka, kai dantį tenka šalinti. Tokiu
atveju naudojama implantacija, vietoj pašalinto dan-
ties sriegiamas implantas, kuris atstoja dirbtinę dan-
ties šaknį, ant jo tvirtinamas dantų vainikėlis. Teritori-
nė ligonių kasa kompensuoja dantų implantaciją, bet
tokiu atveju reikia žinoti, kad implantacija atliekama
baigiant formuotis žandikaulio kaului, t.y. ne anksčiau
nei 17 metų vaikui, anksčiau – tik išimtinais atvejais.
Ką reikia daryti?
Vaikų dantų gydymas, pasinaudojant proteza-
vimu keramikinėmis plombomis, implantais ar vai-
nikėliais, išsiskiria tuo, kad jam gali būti taikomos
finansinės lengvatos. Tam būtina gydymą planuoti
tam tikra tvarka. Odontologijos klinikos „Papadent“
vadovas gyd. odontologas Tomas Stumbrys teigia,
kad procesas gali atrodyti sudėtingas, tačiau taip
nėra ir rezultatas yra to vertas: „Jeigu vaikas iki 18
metų turi nuolatinius dantis ir jam jau yra gydyti dan-
tų kanalai arba yra labai didelės apimties plombų,
vaiko dantų gydymui bus taikomos lengvatos. Iš te-
ritorinės ligonių kasos galima gauti iki 1 222,20 EUR
kompensaciją vaikų dantų protezavimui, tad tikėtina,
kad tėvams nieko nereikės mokėti už gydymą. Pir-
miausia reikia užsiregistruoti į nemokamą konsulta-
ciją mūsų odontologijos klinikoje.“ Šis vizitas yra bū-
tinas tam, kad gydytojai – odontologai galėtų atlikti
pirminę apžiūrą. Tolimesnis žingsnis yra registracija
priskirtoje poliklinikoje su siuntimu. Pateikus visus
reikalingus dokumentus ir suderinus gydymą bei
kompensavimą su teritorine ligonių kasa, maždaug
per 3 mėnesius reikia kreiptis į „Papadent“ kliniką, ir
vaikui bus atliekamas dantų protezavimas. Taip užti-
krinant ilgalaikį, patikimą vaiko gyvenimo kokybės bei
šypsenos estetikos efektą.
Daugiau informacijos www.dantugydytojas.lt
Ankstyvas rūpestis gali
garantuoti sveiką vaiko šypseną
Užsakymo Nr.17_1-17
BŪKIMESVEIKUČIAI
15
Gydytojai vieningi  – skoliozės profi-
laktikai skiriama per mažai dėmesio. O
juk ankstyva diagnozė ne tik palengvina
gydymą, bet ir padeda išvengti didesnių
bėdų, pavyzdžiui, plaučių ir kitų vidaus
organų funkcijų sutrikimų.
Roman Machnin, sveika-
tingumo centro „Gemma“
fizinės medicinos ir reabi-
litacijos gydytojo duome-
nimis, nuo skoliozės Lie-
tuvoje kenčia apie 3 proc.
vaikų. „Skoliozė – tai stu-
buro iškrypimas į šoną.
Esant nežymiems pakiti-
mams žmogus ar aplinki-
niai gali net nepastebėti
pokyčių. Esant rimtiems
pakitimams stuburas iš-
krypsta į šoną, jis įgauna „C“ arba „S“ formą. Dėl
ligos išprovokuotų slankstelių sukimosi kartu sukasi
ir prie jų prisitvirtinę šonkauliai, deformuojasi krūti-
nės ląsta, atsiranda kupra, įdubos. Žmogus kenčia
dėl pakitusios išvaizdos, o esant pažengusiai sko-
liozei sutrinka plaučių ir net širdies bei kraujagyslių
darbas“,  – pasakoja gydytojas Machnin. Dažniau-
siai   – net 80 proc. visų skoliozės atvejų  – liga
pasireiškia dėl nežinomų priežasčių. Tokia skoliozė
vadinama idiopatine. Tikimybė, kad vaikas paveldės
skoliozę, padidėja trečdaliu, jei abu tėvai kenčia nuo
šios ligos.
Ligą lydi daug mitų
Dažnai manoma, kad trumpalaikės stuburo
apkrovos, pavyzdžiui, sėdėjimas susikūprinus, ku-
prinės nešiojimas ant vieno peties, miegojimas
ant vieno ar kito šono, gali lemti skoliozės atsi-
radimą ir ligos progresą. „Tačiau daugybė tyrimų
įrodė, kad tai mitas“, – pasakoja fizinės medicinos
ir reabilitacijos gydytojas. Dažniausiai skoliozė yra
pastebima prabėgus keleriems metams nuo jos
pradžios. Todėl rekomenduojama profilaktiškai ti-
krinti visus vaikus, o ypač sparčiausiu augimo lai-
kotarpiu. Pasak mediko, didžiausias išbandymas
stuburui – 10–16 vaiko gyvenimo metai, kai jis ima
labai sparčiai augti. „Mergaitėms augimo šuolis
paprastai būna apie 10–12 metus, berniukams –
apie 12–14 gyvenimo metus. Beje, mergaitėms
skoliozė nustatoma du kartus dažniau nei berniu-
kams“, – paaiškina jis. Išskiriami trys pagrindiniai
skoliozės gydymo metodai: stebėjimas, konser-
vatyvus (kineziterapija, įtvaras) ir operacinis. „Pa-
grindinis gydymo tikslas – stabdyti ligos progre-
savimą. Tam tikrų skoliozių atveju progresavimas
mažai tikėtinas, ir jeigu nuokrypis yra minimalus,
imtis papildomų priemonių gali net neprireikti“, –
patirtimi dalinasi gydytojas Roman Machnin. Iš
kitos pusės, esant ryškiems pokyčiams, konser-
vatyvus gydymas visiškai stuburo neištiesins. Pa-
grindinis konservatyvaus gydymo tikslas – neleisti
skoliozei progresuoti.
Operacinis gydymas atliekamas, jei skoliozė
jau gerokai pažengusi. Medikas pabrėžia, kad kiek-
vienas atvejis yra individualus, operacinio gydymo
poreikį lemia paciento būklė, tėvai ir chirurgas. O
kineziterapija ir tikslinga fizinė veikla turi būti taiko-
ma nepriklausomai nuo skoliozės laipsnio.
Tėvams verta įsidėmėti, jei skoliozė pasireiškė
dar prieš lytinį brendimą, yra didelė tikimybė, kad
augimo spurto metu ji progresuos. Laiku negy-
dant, gali atsirasti rizika, kad iš potencialiai pagy-
domo stuburo iškrypimo gali išsivystyti nelanksti
stuburo deformacija, kuri grės plaučių ir kitų vidaus
organų funkcijų sutrikimais. Negydoma skoliozė
gali turėti įtakos psichologiniams sutrikimams,
kompleksams ir kt. Anot pašnekovo, geriausia
kreiptis profilaktiškai iki prasidedant lytiniam bren-
dimui, net nematant akivaizdžių pakitimų. Tačiau,
primena gydytojas, netaisyklinga laikysena ne vi-
suomet yra skoliozė. Norint tikslios diagnozės ge-
riausia kreiptis į medikus.
Vokiečių metodika – viena
efektyviausių
Bene dažniausiai idiopatinei skoliozei gydyti
Europoje ir JAV taikomas Schroth metodas. Šį
metodą pirmieji Lietuvoje pradėjo taikyti „Gem-
ma“ sveikatingumo centre dirbantys specialistai.
Jis taikomas įvairaus laipsnio idiopatinei skoliozei,
tačiau efektyvumas priklauso nuo daugelio veiks-
nių: nuo paciento amžiaus, progresavimo rizikos,
esamo Kobo kampo ir kt. Schroth metodo esmė –
stuburo „hiperkorekcija“, t. y. tam tikrų pozicijų,
priešingų natūralioms kreivėms, pritaikymas bei
specialiais pratimais pasiektos hiperkorekcijos už-
tvirtinimas. Taip pat didelis dėmesys kreipiamas
į stuburo bei krūtinės ląstos mobilumą, raumenų
balanso atkūrimą. Labai svarbus ir paciento bei
šeimos narių mokymas, išsamios informacijos su-
teikimas, nes didelę šio metodo dalį sudaro namų
darbai. Skoliozės gydymas šiuo metodu sukurtas
1927 m. Vokietijoje, Katerinos Schroth (Katherina
Schroth). Paslaugos reabilitacijos centre „Gemma“
teikiamos ir turint gydytojų siuntimą.
Skoliozė: iškrypęs stuburas
savaime neišsitiesins
BŪKIMESVEIKUČIAI
16
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m. pavasaris
Kokiu oru
kvėpuojame
namuose?
Kasdien įkvepiame oro, kuriame
knibžda daugybė virusų, bakterijų ir kitų
kenksmingų priemaišų. Tokių teršalų
daug daugiau namuose ar kitose patal-
pose negu lauke. Kenksmingos medžia-
gos čia patenka ne tik iš lauko, jas išski-
ria baldai, tapetai, grindų dangos, buityje
naudojamos cheminės medžiagos. Patal-
pose, ypač šaltuoju metų periodu, pralei-
džiame daugiausia laiko, o prisikvėpavę
užteršto oro galime susirgti astma, rinitu
ar bronchitu – net neišėję iš namų. Taigi,
jeigu vaikui nepraeina sloga ir kosulys,
gali būti kaltas būtent namų oras.
Didžiausias priešas – dulkės
Pagrindinis visų kenksmingų medžiagų šaltinis
namuose – dulkės. Jose yra žmogaus organizmą
žalojančių medžiagų: aliuminio, geležies, ličio, ni-
kelio, alavo, stroncio, net arseno. Be to, drauge
su dulkėmis per orą plinta įvairūs virusai ir bakte-
rijos. Bet kokiame jų kiekyje yra pelėsinių grybelių
ir jų sporų, įvairių augalų žiedadulkių, dulkių erku-
čių ir jų veiklos produktų. Įkvėptos tokios dulkės
nusėda plaučiuose ir išprovokuoja infekciją.
Erkutės minta žmogaus pleiskanomis, kurios
taip pat tampa dulkėmis. Dar ore sklando nusi-
trynusių kilimų, drabužių, baldų, buitinių valiklių ir
ploviklių dalelių – visa tai įeina ir į dulkių sudėtį.
Įkvepiame gyvūnų plaukų ir jų odos dalelių, me-
dienos ir knygų dulkių.
Įsivaizduokite, kad jūsų namiškiai kiekvieną
minutę kvėpuoja šiais teršalais! Prisikvėpavus
užteršto oro ima skaudėti galvą, dirgina gerklę,
išsausėja arba niežti oda, apima nuovargis.
Didžiausi pavojai
Būtent per orą atkeliauja įvairūs virusai, kurie
atneša peršalimo ir infekcines ligas. Jeigu imuni-
tetas silpnas ar dar nesusiformavęs, stiprią aler-
giją gali sukelti namuose išplitę pelėsiniai gry-
beliai. Ore esantys grybeliai, mikrobai, virusai ir
kitos priemaišos pažeidžia kvėpavimo organus,
gali būti vidurinės ausies ir prienosinių ančių ligų
priežastis.
Vienas pagrindinių buitinių alergenų na-
muose – dulkių erkutės. Grame dulkių gali būti
tūkstančiai erkučių  – vargu ar rasime namus
be šių nekviestų svečių. Jos gyvena ištisą parą
drauge su jumis ir linkusiems į alergiją šeimos
nariams išprovokuoja ligą. Alergiškų vaikų vis
daugėja, o šis negalavimas sukelia rinitą (slo-
gą), konjunktyvitą (akių junginės uždegimą),
dilgėlinę, dermatitą ir astmą. Liga kamuoja, kol
aplinkoje yra atitinkamas alergenas, o jį paša-
linus, simptomai paprastai išnyksta. Alerginė
sloga ar kosulys, skirtingai nuo peršalimo su-
keltų šių požymių, sustiprėja namuose, ypač
tvarkant kambarius. Lengviau atsikvėpti tega-
lima išėjus į lauką.
Sudėtingiau kovoti su alergija augalų žieda-
dulkėms, kurios tyko lauke ir patenka į namus
pro atidarytus langus. Todėl augalų, kuriems
vaikas alergiškas, žydėjimo periodu kambarius
geriausia vėdinti po lietaus, kai žiedadulkės nu-
sėda.
Pelėsiniai grybeliai subjauroja ne tik sienas
ir lubas, jie užsiveisia ir gėlių vazonuose, todėl
stenkitės neperlaistyti naminių augalų. Alergiš-
ko vaiko kambaryje verčiau vazoninių gėlių ne-
laikyti.
Kiek šių teršalų yra namų ore, priklauso nuo
daugybės faktorių. Idealios sąlygos pelėsiui, dul-
kių erkutėms, grybeliams ir virusams – drėgnos,
pernelyg šiltos ir retai vėdinamos patalpos. O
pagrindinės kovos su šiais teršalais priemo-
nės – švara ir tvarka.
Užterštas oras labiausiai
kenkia vaikams
Dėl užteršto oro sveikata iš karto nepablo-
gės, kartais pasekmės išryškėja gana vėlai, kai
jau užpuola liga. O gydytis daug sudėtingiau
negu imtis priemonių išvengti ligos.
Užterštas oras žalingas visiems, bet la-
biausiai nukenčia vaikai, kurių imunitetas daug
silpnesnis negu suaugusiųjų. Suaugęs žmogus
lengviau perserga įvairiomis ligomis, o dar ne-
BŪKIMESVEIKUČIAI
18
prisitaikiusį prie aplinkos sąlygų vaiką pakerta
bet koks virusas. Vaiko sveikatai tėveliai turėtų
sudaryti namuose tinkamą mikroklimatą.
Kaip išvalyti orą namuose?
Pirmiausia, namuose reikia idealios švaros,
o drėgnas valymas turėtų būti reguliarus namų
ruošos darbas. Kuo dažniau šalinsite ant baldų
ir grindų nusėdančias dulkes, tuo sveikesni jau-
sitės. Kilimus valyti geriau plaunančiu dulkių siur-
bliu, o daryti tai reikėtų, kai vaiko nėra namuose,
kad dulkės spėtų nusėsti, kol jis sugrįš. Išsiurbę
namus, būtinai nuvalykite baldus drėgna šluos-
te. Knygas laikykite uždarose spintelėse, kad į
jas patektų kuo mažiau dulkių.
Dažnai skalbkite vaiko patalynę ne žemesnė-
je kaip 60 laipsnių temperatūroje, ryte neskubė-
kite kloti lovos – palikite prasivėdinti maždaug
20 minučių. Žiemą naudinga džiovinti skalbi-
nius šaltyje, o vasarą saulėje. Dažniau plauki-
te vaiko žaislus, galite palaikyti juos šaldymo
kameroje – šaltyje dulkių erkutės žūsta. Vaiko
kambaryje pakabinkite medvilnines arba linines
užuolaidas, kurias paprasta išskalbti, dažniau
valykite žaliuzes.
Švara padės apsisaugoti nuo dulkių, bet pa-
vojingų mikroorganizmų atsikratyti sunku, jeigu
namuose kosėjantis ir čiaudėjantis vaikas arba
suaugęs šeimos narys. Infekcijos sukėlėjai grei-
tai plinta per orą. Dažnai vėdindami kambarius
sumažiname šių mikroorganizmų, bet visiškai
vargu ar apsisaugome.
Nuo dulkių erkučių šiek tiek apsaugo švarūs
čiužinio ir pagalvių užvalkalai – jie sudaro barjerą
tarp šių čiužinio bei pagalvių gyventojų ir žmo-
gaus. Erkutės ypatingai mėgsta veistis žąsų
plunksnų ir pūkų pataluose, todėl verčiau miego-
kite ant poroloninio čiužinio bei pagalvės. Dulkių
erkutėms patinka šiluma ir drėgmė minkštose
pūkuotose šlepetėse. Todėl jas derėtų dažniau
skalbti ne žemesnėje kaip 60 laipsnių tempera-
tūroje, nes 30 laipsnių šiluma dulkių erkutėms
nekenkia.
Pelėsiai išplinta dideliuose plotuose ten, kur
šilta ir drėgna, todėl ypatingai kruopščiai valykite
vonios ir miegamojo patalpas. Virusai, mikrobai
ir pelėsiniai grybeliai labai bijo šviežio oro, taigi
juos išvaikysite dažnai vėdindami kambarius.
Bet šiuolaikinio gyvenimo sąlygomis užterš-
tame mieste šių priemonių dažniausiai neužten-
ka. Specialistai pataria pasinaudoti kuriuo nors
oro valymo prietaisu, kuris nuolat mažins kenks-
mingų dalelyčių koncentraciją namuose.
Parengė Undinė Gilė
BŪKIMESVEIKUČIAI
19
ORO STERILIZ ATORIAI
Nėščios mo-
ters organizmas
dirba intensy-
viau, todėl kai
kurių vitaminų
ir mineralų šiuo periodu prireikia dau-
giau. Jeigu nėštumo metu trūks nau-
dingųjų medžiagų, sulėtės būsimo vai-
kelio vystymasis, sunkiais atvejais tai
gali lemti apsigimimus. Trokštančiai
vaikelio mamai vitaminų stoka trukdo
pastoti, nėštumo periodu jai gali sukel-
ti įvairių negalavimų ir pavojų. Gydyto-
jai pataria nėštumui ruoštis iš anksto –
ir būsimos mamos, ir vaiko sveikatai
vitaminai ypatingai svarbūs dar prieš
nėštumą.
Folio rūgštis – nėščiajai reikia
dvigubai daugiau
Vienas pagrindinių vitaminų, ypatingai būti-
nų ir planuojant nėštumą, ir jo periodu, – folio
rūgštis (vitaminas B9). Šis elementas paruošia
organizmą nėštumui. Pritrūkus folio rūgšties, at-
siranda kiaušialąstės patologijų ir moteris negali
pastoti arba vaisius nesivysto tinkamai. Vartoti
šio vitamino preparatą gydytojai pataria pradėti
prieš tris mėnesius iki planuojamo nėštumo. Bet
ne visada nėštumą įmanoma tiksliai numatyti –
neretai tai atsitinka netikėtai. Todėl ruoštis šiam
svarbiam šeimos įvykiui vertėtų dar anksčiau.
Būsimo vaikelio nervų sistema pradeda for-
muotis ankstyvuoju nėštumo periodu, todėl
šį vitaminą visada reikia vartoti papildomai  –
moters organizme jo neturi trūkti dar prieš pa-
stojant. Nuo pat pirmųjų nėštumo dienų folio
rūgšties turės užtekti abiems – dalį jos būsima
mama atiduos vaisiui. Folio rūgštis jam ypatin-
gai svarbi iki 12 nėštumo savaitės. Gauti jos
reikia kasdien, nes organizmas šio vitamino ne-
kaupia, o nesunaudoti likučiai pašalinami. Per
parą nėščiajai patariama papildomai vartoti 400
mg – dvigubai daugiau negu įprastai. Jeigu mo-
teris turi tam tikrų sveikatos problemų, prireiks
dar didesnės dozės.
Folio rūgštis būtina vaikeliui išnešioti. Ji pa-
deda įsisavinti kitus vitaminus, būtinus gyvybei
užmegzti bei išnešioti sveiką kūdikį. Dėl jos sto-
kos nėštumo metu gali dalinai arba visiškai ati-
trūkti placenta, įvykti savaiminis persileidimas.
Tyrimų duomenimis, folio rūgštis svarbi bū-
simo vaikelio stuburo ir galvos smegenims,
jos reikia organizmo ląstelėms bei audiniams.
Jeigu nėštumo pradžioje trūksta didelio kiekio,
atsiranda nemaža apsigimimų grėsmė. Įrodyta,
kad folio rūgštis apsaugo nuo labiausiai paplitu-
sio nervinio vamzdelio defekto – įskilo stuburo
(dėl nesuaugusių slankstelių lankų atsiradusio
plyšio). Šio vitamino stoka gali lemti kitus vai-
ko apsigimimus: protinį atsilikimą, kiškio lūpą,
anencefaliją (neišsivystę galvos smegenys), hi-
drocefaliją (galvos smegenų vandenė, kai kau-
kolėje susikaupia daug skysčio). Deja, 30 proc.
nėščiųjų Lietuvoje nustatoma folio rūgšties
stoka, vadinasi, beveik trečdalis būsimų mamų
rizikuoja vaikelio sveikata.
Vitaminas B9 svarbus kraujodarai, amino-
rūgštims ir cukrui įsisavinti, virškinimo sistemai,
imunitetui. Būsimai mamai folio rūgšties stoka
gali sukelti anemiją, dėl to vaisius gauna per
mažai deguonies ir jį ištinka hipoksija (deguonies
badas). Tai gali pažeisti širdį, galvos smegenis
ir yra dažniausia naujagimių mirties priežastis.
Folio rūgštis turi įtakos būsimos mamos ape-
titui, o jo netekus pritrūks naudingųjų medžiagų
abiems. Vitamino B9 stoka veikia moters emo-
cinę būklę. Mama pasidaro dirgli, jaučiasi išseku-
si, o tokią savijautą ji perduos būsimam kūdikiui,
kuris gims nervingas bei kaprizingas.
Folio rūgšties yra avižų kruopose, pupelėse,
žaliuosiuose žirneliuose, salotose, špinatuose,
jos turi citrusiniai vaisiai, migdolai ir graikiniai rie-
šutai, svogūnai, burokai, bulvės, moliūgai, melio-
nai. Netrūksta šio vitamino kepenyse, inkstuo-
se, jūros žuvyje, jo galima gauti iš pieno, sūrio,
varškės, kefyro ir vištų kiaušinių.
Bet vis dėlto iš maisto, kokia bebūtų subalan-
suota mityba, reikiamo kiekio gauti neįmanoma.
Juo labiau kad apdorojant maisto produktus,
folio rūgšties sumažėja. Be to, ji pasisavinama
nevienodai  – prasčiau turinčioms virškinimo
sistemos sutrikimų. Šio vitamino daugiau su-
naudoja nuolat neišsimiegančios, stiprų stresą,
depresiją patiriančios moterys, taip pat – varto-
jančios hormoninius vaistus bei ilgai geriančios
antibiotikus.
Du svarbūs vitaminai
būsimai mamai, kurių
daugeliui trūksta
NĖŠTUMAS
20
Vaisingumą skatinantis
vitaminas D3
Vitamino D stoka nustatoma apie 80 proc.
nėščiųjų, o tyrimai įrodo, kad šis vitaminas nėštu-
mo metu lemia suaugusio žmogaus kaulų tankį.
Vitaminas D visoms mamoms gerai žinomas
kaip būtinas vaiko augimui ir vystymuisi, taip
pat rachito profilaktikai. Bet dauguma moterų
pamiršta, kad jis itin svarbus dar prieš nėštumą,
taip pat nešiojant vaikelį. Mokslininkai mano,
kad vitaminas D turi įtakos vaisingumui, mat jis
skatina gamintis lytinius hormonus progestero-
ną ir estrogeną.
Yra dvi šio vitamino formos – D2 ir D3. Tyri-
mais nustatyta, kad vitaminas D3 veikia daug
efektyviau negu D2. Pastarasis gaunamas iš au-
galinių maisto produktų, o D3 yra gyvūniniuose,
bet daugiausia (90 proc.) vitamino D gaminasi
odoje, tik tam būtina sąlyga yra saulės spin-
duliai. Deja, saulė Lietuvoje šykšti spindulių, o
šaltuoju metų periodu jie mūsų nepasiekia dar
todėl, kad lauke būname mažiau bei saugomės
nuo šalčio po storu rūbų sluoksniu.
Vitamino D reikia įvairioms organizmo siste-
moms. Jis būtinas kalciui ir magniui pasisavinti,
reguliuoja fosforo apykaitą. Taigi nuo šio vitami-
no priklauso būsimo vaikelio kaulų tvirtumas bei
dantys. Dėl jo stokos nėštumo metu jau gimęs
vaikas auga lėčiau, gali išsivystyti rachitas. Mat
jeigu šio elemento trūksta nėščiajai, gimęs kūdi-
kis jo taip pat turi per mažai.
Vitaminas D svarbus ne tik vaisiui, bet ir būsi-
mos mamos sveikatai, jis turi įtakos imunitetui,
o nesirgti ir nevartoti vaistų nėščiajai itin svarbu.
Rekomenduojama vitamino D norma nėščiajai
yra 1500–2000 TV per dieną.
Dėl vitamino D stokos gali atsirasti įvairios
nėštumo problemos  – persileidimas, priešlaiki-
nis gimdymas, mažesnės galimybės pagimdyti
natūraliai. Trūkstant šio vitamino nėščiajai atsi-
randa sveikatos problemų. Jis reguliuoja insuli-
no sintezę, padeda palaikyti normalų gliukozės
kiekį kraujyje. Tyrimais nustatyta, kad daugelis
gestaciniu diabetu sergančių nėščiųjų stokoja
nemažai vitamino D. Sutrikusi nėščiosios anglia-
vandenių apykaita turi įtakos vaisiaus medžiagų
apykaitai ir augimui. Moksliniai tyrimai įrodo vi-
tamino D stokos įtaką hipertenzijai, širdies ne-
pakankamumui, kraujagyslių ligoms. Padidėjęs
kraujospūdis ypač pavojingas būsimam kūdikiui,
nes dėl gimdos kraujagyslių spazmų vaikeliui
gali pritrūkti deguonies ir maisto medžiagų, kyla
placentos atsisluoksniavimo pavojus.
Parengė Undinė Gilė
NĖŠTUMAS
21
Šiomis dienomis yra daugybė
tyrimų nėščiosioms, norinčioms
sužinoti, ar nešiojamas vaisius
sveikas, ar turi patologiją. Mote-
rims, vyresnėms nei 35 m., chro-
mosominių patologijų dažnis vai-
siui su amžiumi didėja. Valstybė
patvirtino vaisiaus chromosomi-
nių ligų patikros programą, į ku-
rią patenka tik vyresnės moterys,
bet daugiau gimdo jaunos mo-
terys, ir kadangi jos nepatenka
į nemokamas patikras, dažniau
susilaukia kūdikių, turinčių pato-
logijų. Kokį tyrimą pasirinkti iš
daugelio?
Dauguma moterų jau žino apie
„genetinį“ vaisiaus tyrimą, kuris
vadinamas PRISCA. Kada jį pasirinkti?
Ką galima sužinoti jį atlikus?
PRISCA  – tai kompiuterinė programa, kuri
vertina moters sveikatos duomenis. Prieš ty-
rimą gydytojas išmatuoja vaisiaus sprando
raukšlės peršviečiamumą, kalbininkų siūlomą
vadinti sprando vaiskuma. Ji matoma nuo 11
iki 12 nėštumo savaitės (ir dar kelias dienas
vėliau). Sprando vaiskuma svarbi tuo, kad iš
jos formuojasi centrinė vaisiaus nervų sistema.
Gydytojas echoskopu ištiria nėščią moterį, už-
rašo sprando raukšlės storį, CRL, mamos am-
žių, rasę, nėštumo laiką, svorį, kiek vaisių ne-
šioja (trynukams tyrimas netinkamas), ar serga
gretutinėmis ligomis, pavyzdžiui, diabetu, ar
rūko, ar pastojo natūraliai, ar po pagalbinio ap-
vaisinimo, ar anksčiau mama buvo susilaukusi
kūdikio, turinčio patologiją ir kt. Taip pat išma-
tuojami motinos kraujo biocheminiai rodikliai:
pirmojo trimestro metu  – PAP-a baltymas,
HCG; antrojo – AFP, HCG ir uE3.
Visi šie duomenys suvedami į PRISCA pro-
gramą, kuri apskaičiuoja, kokią riziką moteris
turi susilaukti kūdikio su patologija. Tačiau jei
nėra žinomas tikslus nėštumo laikas, progra-
moje hormonų koncentracijos skaičiuojamos
arba per aukštos, arba per žemos, todėl gali-
mas rezultatas – padidėjusi rizika, nors
kai kuriais atvejais jos ir nebus. PRISCA
tyrimo tikslumas yra apie 80–85 proc.,
vadinasi, jei ištirsime 100 besilaukian-
čiųjų kūdikio su patologija, tai 20–15
moterų vaisiaus patologijos nepastebė-
sime.
PRISCA, iš tiesų, duoda nemažai
klaidingai teigiamų rezultatų, kuriuos
reikia patvirtinti diagnostiniais tyrimais.
Tačiau pastarieji yra invaziniai: choriono
gaurelių biopsija, amniocentezė. Jie be-
silaukiančioms moterims sukelia baimę
dėl papildomos persileidimo rizikos ir
streso vaisiui.
Pastaruoju metu vis pateikiama
daugiau informacijos apie naujos
kartos neinvazinį prenatalinį vaisiaus
DNR tyrimą iš motinos kraujo. Kuo jis
pranašesnis už PRISCA?
Tai neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT) iš
mamos kraujo, kurio metu tiriamas ne mamos
atsakas į galimai patologinį vaisių, o laisva
vaisiaus DNR, t.y. vaisiaus placentinių audinių
dalies suirusių ląstelių laisva DNR. Reikia pami-
nėti, kad tai irgi atrankinis tyrimas, kurį reikia
patvirtinti diagnostiniais tyrimais, tačiau jis yra
kur kas jautresnis ir tikslesnis.
Pirmomis nėštumo savaitėmis mamos
kraujyje ima cirkuliuoti laisvos vaisiaus DNR
fragmentai, tačiau tik 9–10 nėštumo savaitę
šios DNR mamos kraujyje yra pakankamai, kad
technologijos ją sugaudytų ir būtų atliktas tyri-
mas. Atlikus tyrimą per anksti, iki 10 nėštumo
savaitės, gali tekti jį kartoti, kadangi vaisiaus
DNR gali nepakakti. Nuo 10 nėštumo savaitės,
išskyrus reikiamą vaisiaus DNR kiekį, galima
įvertinti riziką susilaukti kūdikio su dažniausio-
mis chromosominėmis patologijomis – Dauno,
Edvardso, Patau sindromais ir lytinių chromo-
somų aneuploidijos (X monosomija – Ternerio
sindromu, XXY – Klainfelterio sindromu, XYY –
Džekobo sindromu ir kt.) rizika.
NIPT tyrimui neturi įtakos jokie šalutiniai
veiksniai, kadangi tiriamas vaisiaus DNR. Tad
99,9 proc. tikslumu įvertinama moters rizika su-
silaukti kūdikio su chromosominiais pakitimais.
Pažangiausias nėščiųjų
tyrimas – anksti, tiksliai ir
greitai įvertinta rizika
NĖŠTUMAS
22
Rinkoje yra nemažai NIPT tyrimų.
Kokį pasirinkti? Kuo ypatingas
NEOBONA tyrimas?
Didžiausias NIPT tyrimų skirtumas, kad
ne visi tyrėjai vienodai įvertina laisvą vaisiaus
DNR. Skiriasi tyrimų jautrumas ir specifišku-
mas, naudojama DNR nuskaitymo technologi-
ja, rizikos skaičiavimas, vaisiaus DNR koncen-
tracijos skaičiavimas, paklaida, atliktos studijos
ir kt.
NEOBONA tyrimas šiandien yra naujausias
ir pažangiausias rinkoje esantis NIPT tyrimas.
Jis ypatingas tuo, kad DNR molekulė nuskai-
toma atliekant dvigubą kontrolę, t.y. pirmyn ir
atgal. Todėl didėja šio tyrimo jautrumas ir spe-
cifiškumas, o tai leidžia sumažinti iki minimumo
klaidingai neigiamų ir klaidingai teigiamų rezul-
tatų tikimybę. NEOBONA tyrimas yra patvirtin-
tas Pasaulinės vaisiaus medicinos draugijos,
kaip vienas tiksliausių NIPT tyrimų rinkoje.
NEOBONA atliekamas nuo 10 nėštumo sa-
vaitės, tinka tiek vieno vaisiaus nėštumui, tiek
dvyniams. Galima atlikti pastojus ir natūraliai, ir
po pagalbinio apvaisinimo procedūros. Tyrimas
saugus vaisiaus atžvilgiu, nes imamas motinos
kraujas. Šio tyrimo atsakymas gaunamas labai
greitai, per 5–7 dienas, lietuvių kalba. Tyrimas
99,9 proc. tikslumu įvertina Dauno, Edvardso,
Patau sindromų ir lytinių chromosomų pakiti-
mų riziką vaisiui. Yra galimybė pasirinkti ir pla-
tesnį  – NEOBONA ADVANCED PLUS tyrimą.
Šalia išvardintų sindromų ir lytinių chromoso-
mų pakitimų galima įvertinti 9 ir 16 chromo-
somų trisomijas bei dažniausiai pasitaikančias
mikrodelecijas. Mikrodelecijos yra chromosomų
pakitimai, susiję su įvairaus laipsnio vaisiaus
protiniu atsilikimu, raidos sutrikimais, galimais
vidaus organų pakitimais. Mikrodelecijų dažnis
nėra susijęs su motinos amžiumi, tad, pato-
logija vienodai gali pasitaikyti tiek jaunesnio,
tiek vyresnio amžiaus nėščiajai. Analizuojamos
mikrodelecijos yra susijusios su šiais 6 sindro-
mais: 22q11 delecija (DiGeorge sindromas);
15q11 delecija (Angelman (1 iš 12 000)/Pra-
der-Willi (1 iš 10 000) sindromas); 1p36 deleci-
ja; 4p delecija (Wolf-Hirschhorn sindromas); 5p
delecija (Cri-du-chat sindromas).
NEOBONA tyrimas atliekamas SYNLAB la-
boratorijoje arba su SYNLAB dirbančiose gydy-
mo įstaigose – Genetikos klinikoje 3K ir kitose.
SYNLAB laboratorijoje Vilniuje ir Klaipėdoje
konsultuoja gydytoja genetikė Eglė Butkevičie-
nė, kuri pacientėms padės atsakyti į klausimus,
kad šios galėtų ramiai lauktis kūdikio.
NĖŠTUMAS
23
Skirtas Dauno, Edvardso, Patau
sindromų prenatalinei diagnostikai
Nuo 10 nėštumo savaitės
Tinka dvyniams
Tinka po IVF procedūros
Įvertina lytines chromosomas ir mikrodelecijas
Tyrimo atsakymai – per 5-7 dienas
Daugiau informacijos www.synlab.lt
Dauguma kūdikį auginančių mamų
neįsivaizduoja gyvenimo be vienkartinių
sauskelnių. Ši kasdienė kūdikio priežiū-
ros priemonė sutaupo daug laiko, kurį
galima skirti bendravimui su mažyliu.
Sauskelnių gamintojai jas nuolat tobu-
lina, pasitelkdami mokslo ir technologi-
jų naujoves. Pasirinkimas didelis, taigi
svarbiausia nepasimesti prekybos cen-
tre ir žinoti pagrindines savybes, į kurias
derėtų atkreipti dėmesį renkantis. Šios
kūdikio kelnaitės turi būti minkštos, pa-
togios, patikimai saugoti gležną odelę ir
būtinai – tinkamo dydžio.
Vienkartinės sauskelnės –
pagal sudėtį
Sauskelnes sudaro trys sluoksniai. Vidinis,
besiliečiantis su kūdikio odele, turi gerai praleisti
skystį. Paprastai jis gaminamas iš minkštos me-
džiagos. Kai kurių sauskelnių šis sluoksnis yra
prisotintas drėkinamojo losjono, kuris apsaugo
kūdikio odelę nuo dirginančio šlapimo. Bet šiuo-
se losjonuose esančios kvapą neutralizuojan-
čios ir kitos medžiagos gali sukelti odos alergiją.
Saugiausia rinktis sauskelnes be šio priedo – su
kokybišku sugeriamuoju sluoksniu.
Antrasis – sugeriamasis sluoksnis susideda
iš celiuliozės ir specialios medžiagos  – absor-
bento. Jis gali sugerti kelias dešimtis kartų dau-
giau skysčio už savo svorį. Berniukų ir mergaičių
sauskelnės skiriasi būtent šiuo sluoksniu. Ber-
niukams skirtų sauskelnių absorbentas išsidės-
tęs jų viršuje, o mergaičių – per vidurį ir užpa-
kalinėje dalyje. Yra universalių modelių, kuriuose
absorbentas išdėstytas tolygiai.
Trečiasis  – išorinis neperšlampantis sluoks-
nis. Pačių paprasčiausių sauskelnių jis gamina-
mas iš polietileno. Kokybiškų sauskelnių išorinis
sluoksnis yra iš orui pralaidžių šiuolaikinių me-
džiagų, netrukdančių odelei kvėpuoti, gali būti
su mažučiukėmis skylutėmis  – mikroporomis.
Tokios sauskelnės taip pat gerai apsaugo kūdi-
kio drabužėlius ir patalynę bei yra higieniškos.
Ekologiškos, specialiais ženklais
pažymėtos sauskelnės
Neverta rinktis sauskelnių tik pagal kainą –
pigiausių, nes kokybiškos medžiagos atsieina
brangiau, o prastomis sauskelnėmis apgaubta
kūdikio odelė gali iššusti. Dėl tokioms sauskel-
nėms gaminti naudojamų cheminių junginių,
dažų bei kvapiklių kūdikio odelėje gali atsirasti
paraudimų, bėrimų bei įtrūkių. Tai vadinamasis
vystyklų dermatitas – dažnai pasitaikanti odos
problema kūdikystėje. Dermatitas plinta į lyti-
nius organus, pilvą, vidinį šlaunų paviršių. Kiek-
vieno mažylio oda gali būti jautri skirtingiems
dirgikliams, ji labai gležna, o per pažeidimus gali
prasiskverbti infekcijos.
Išvengti šių problemų padeda iš ekologiškų,
orui laidžių medžiagų pagamintos vienkartinės
sauskelnės. Jos būna išbalintos medžiaga be
chloro. Tokias sauskelnes lengvai atskirsite pa-
gal specialius ženklus ant pakuotės.
Vienas iš jų – Nordic Eco-label suteikiamas
produktams, kurie atitinka griežtus aplinkos
apsaugos reikalavimus ir yra pagaminti iš eko-
logiškų medžiagų, juose nėra chloro, sintetinių
kvapų, ftalatų ir kitų, galinčių sukelti sveikatos
problemų medžiagų.
Ženklas FSC (Forest Stewardship Council)
garantuoja, kad produkto gamybai naudojama
mediena yra atvežama iš miškų, prižiūrimų pa-
gal griežtus aplinkos apsaugos standartus.
Ženklas Dermatologų patikrinta reiškia spe-
cialistų patvirtintus saugius naudoti produktus.
Juos tikrina nepriklausomų kvalifikuotų gydyto-
jų komisija. Šis ženklas suteikiamas, jei tyrimų
metu nustatoma, kad produktas nesukelia jo-
kios neigiamos reakcijos. Tai reiškia, kad tokiu
ženklu pažymėtos sauskelnės nedirgins odelės
ir nesukels alergijos.
Patogumas ir saugumas
Svarbi sauskelnių detalė – užsegimas. Daug-
kartiniai tamprūs lipukai patogūs užsegant, be
Vienkartinės
sauskelnės –
svarbu išsirinkti
kokybiškas
KŪDIKIS
24
to, leidžia racionaliai naudoti šį priežiūros reik-
menį  – prireikus galima dar sykį užsegti. Kad
sauskelnės nepraleistų šlapimo, jas turite tin-
kamai užsegti – lipukai turi sutapti. Tamprus ir
platus sauskelnių juosmuo neįsirėš į kūdikio pil-
vuką, o šlaunų raukinukai nepraleis skysčio.
Kai kurios mamos baiminasi dėl šiltnamio
efekto, susidarančio vienkartinėse sauskelnė-
se. Neramu, kad tai gali sukelti lytinių organų
perkaitimą, kuris ypač žalingas berniukams, nes
ateityje jie gali būti nevaisingi. Bet šlapias daug-
kartinis vystyklas nėra geriau – oda po juo tikrai
šunta. Šiuo atžvilgiu daug pranašesnės laidžios
orui vienkartinės sauskelnės. Be to, pirmųjų
vienkartinių sauskelnių eros karta jau susilaukė
savo vaikų ir nėra nustatyta, kad dėl šios naujo-
vės padaugėjo nevaisingų vyrų. Nuo to laiko šis
gaminys patobulėjo, o kokybiškos, leidžiančios
odelei kvėpuoti šiuolaikinės vienkartinės saus-
kelnės nėra žalingesnės už daugkartines.
Svarbu – tinkamas dydis
Pirkdamos sauskelnes atsižvelkite ne vien
tik į kūdikio svorį. Gali skirtis vienodai sverian-
čių mažylių sudėjimas. Todėl vieniems tiks jos
pagal svorį, kitiems gali prireikti mažesnių arba
didesnių. Numovusios sauskelnes, pažiūrėkite,
ar nėra įspaudų odoje, jei jas pastebėsite, pirki-
te didesnes. Specialios sauskelnės gaminamos
neišnešiotiems kūdikiams.
Per mažos sauskelnės taip pat negerai kaip ir
per didelės. Mažos spaus pilvuką, kojytes ir nu-
trins odelę, o per didelių plyšį pratekės šlapimas.
Perrengdamos kūdikį, stenkitės, kad raukinukai
neužsilenktų vidun, nes tada šlapimas per juos
galės prasiskverbti. Suveržtu juosmeniu kūdikiui
bus nepatogu judėti – tarp juosmens juostos ir
kūno turi tilpti pirštas. Kai kūdikis pradės sėdėti,
sauskelnių juosmenį segsite laisviau, nes sėdint
pilvuko apimtis padidėja 2–3 centimetrais.
Užpakaliuko higiena
Naujagimiams sauskelnės keičiamos kas
dvi valandas, vyresniems kūdikiams – ne rečiau
kaip kas 3 val. Švarios sauskelnės būtinos ir po
kiekvieno pasituštinimo, nors jos ir gerai sugeria
skystas išmatas. Mat išmatose esantys virškini-
mo fermentai dirgina itin jautrią ir ploną kūdikio
odelę. Taip pat apmaukite švarias sauskelnes
nubudusiam iš miego ir grįžusiam iš lauko vaikui.
Keisdamos jas neskubėkite. Apiplovusi užpa-
kaliuką, leiskite kūdikiui pabūti nuogam ir pasi-
mėgauti oro voniomis.
Dalia Petrutytė
KŪDIKIS
25
®
Vaiko viduriavimas tėveliams ne
naujiena. Jį gali sukelti ir lengvas nega-
lavimas, ir rimtesnės sveikatos proble-
mos. Šis nemalonumas gali ištikti dėl
netinkamo maisto, bet tai gali būti ir
virškinimo sistemos ligos požymis. Ki-
tos viduriavimo priežastys – infekcinės
ligos, kurias sukelia virusai ir bakteri-
jos. Vaikas ne tik ima tuštintis skystai
ir dažnai, paprastai viduriavimą lydi
meteorizmas (dujų sankaupos žarny-
ne), gurgia pilvukas.
Viduriavimas mažiems vaikams daug pavo-
jingesnis negu suaugusiesiems, nes jie greitai
netenka didelio kiekio vandens. Mat šis nema-
lonus reiškinys byloja apie tai, kad sutriko elek-
trolitų ir vandens pasisavinimas žarnyne. Todėl
tėveliams pravartu žinoti, kaip atpažinti viduria-
vimo priežastį ir ką daryti kiekvienu atveju.
Skirtingo amžiaus
vaikams – kitokie
požymiai
Skystos kūdikio išmatos – norma-
lus reiškinys, nes mažylis jokio kito
maisto nevalgo – tik geria pieną, todėl
dažnai tuštinasi. Žindomam kūdikiui
normalu tuštintis ir daugiau nei 5–6 kar-
tus per dieną. Nustatydami viduriavimą,
pažiūrėkite, ar nepakitusios išmatos, ly-
ginant su ankstesnėmis. Bet kuriuo atveju kreip-
kitės į gydytoją pastebėję, kad kūdikis netenka
daug vandens.
Jeigu vyresnio negu metų vaiko išmatos van-
deningos ir jis tuštinasi 4–5 kartus per dieną,
verta susirūpinti dėl viduriavimo. 2–3 metų ir
vyresni viduriuojantys vaikai tuštinasi skysto-
mis išmatomis dažniau kaip 3 kartus per parą.
Viduriavimo priežastys
Viena iš priežasčių gali būti maistas, kuriame
gausu ląstelienos, taip pat – alergija tam tikram
maisto produktui. Vaikas gali negerai sukramty-
ti maistą ar per daug jo suvalgyti ir dėl to vidu-
riuoti bei vemti. Tai natūralios organizmo gyny-
bos reakcijos, o šie sutrikimai paprastai greitai
praeina.
Žarnyno darbą sutrikdo fermentų stoka. Kai
kuriems vaikams viduriavimą sukelia pienas, nes
jiems trūksta jame esančius angliavandenius
skaidančio fermento  – laktazės. Viduriavimo
priežastis gali būti gaiviuosius gėrimus
ar saldainius pagardinantys saldikliai,
ypač, jeigu tokių skanumynų vaikas
suvalgė per daug. Kūdikiai dažnai
ima viduriuoti dėl netinkamo primai-
tinimo, žindomam mažyliui įtakos turi
pasikeitusi mamos mityba. Kita prie-
žastis – vaistai, ypač antibiotikai. Vidu-
riuoti vaikas gali ir dėl streso, nervinės
įtampos, staigių klimato pokyčių.
Dažniausios vaikų iki 3 metų viduria-
vimo priežastys – ūmios žarnyno infek-
Viduriavimas – kodėl
vaikams ypač pavojingas?
VAISTINĖLĖ
26
Diosmektitas
SCA-LT-000011 2017.01
cijos. Jas sukelia virusai: rotavirusas, noroviru-
sas, rečiau bakterijos – salmonelės, ešerichijos,
dar rečiau pirmuonys ir grybeliai. Šaltuoju metų
laiku viduriavimus vaikams dažniausiai sukelia
rotavirusinė infekcija. Iki 3 metų amžiaus mažy-
liai šia liga serga sunkiau nei vyresnieji.
Žarnyno infekcijos vaikus apninka dėl prastos
higienos. Žaisdami lauke jie liečia nešvarius daik-
tus, paglostę gyvūną griebia sausainį, gali pa-
ragauti nenuplautų vaisių ar uogų. Šią infekciją
sukeliančių virusų į aplinką patenka daug, o užsi-
krėsti užtenka tik keliolikos. Todėl infekcinė liga
greitai plinta vaikų kolektyvuose, ja užsikrečia
šeimos nariai. Be to, nuo virusinių viduriavimų
apsisaugoti sunkiau kaip nuo bakterinių – neuž-
tenka vien rankų plovimo. Taigi, nieko stebėtino,
kad ūminius infekcinius vaikų viduriavimus daž-
numu aplenkia tik kvėpavimo takų infekcijos.
Kaip padėti viduriuojančiam
vaikui?
Infekciniai viduriavimai prasideda staiga  –
vaikas ima vemti, skundžiasi pilvo ir galvos
skausmu, karščiuoja, jį kamuoja silpnumas, mie-
guistumas, suprastėja apetitas. Liga paprastai
tęsiasi iki 7 dienų, o jos sunkumą lemia dehidra-
tacijos grėsmė, ir kuo mažesnis vaikas, tuo ji di-
desnė ir pavojingesnė sveikatai. Dehidratacija –
pagrindinė priežastis, dėl kurios viduriuojančius
vaikus tenka gydyti ligoninėje.
Visų sukėlėjų išprovokuoti infekciniai viduria-
vimai gydomi vienodai. Kad vaikas neprarastų
daug skysčių ir elektrolitų, tik pasirodžius pir-
miesiems ligos požymiams vaistininkas ar gydy-
tojas pasiūlys specialaus absorbento preparatą.
Vienas tokių – natūralios gamtinės kilmės pre-
paratas, kurio veiklioji medžiaga diosmektitas,
išgaunama iš gryninto baltojo molio. Jis paden-
gia ir sustiprina virškinamojo trakto gleivinę, kuri
saugo žarnyną nuo virusų, bakterijų ar toksinų.
Infekcijos sukėlėjai ir jų toksinai lengviau pašali-
nami, todėl vaikas ima tuštintis rečiau, sutirštėja
viduriai ir sparčiai gerėja savijauta.
Pastebėję, kad vaikas neteko daug skys-
čių, skubiai pradėkite jį girdyti specialiu tirpalu.
Jei negalite nusipirkti tokio tirpalo, vyresniems
vaikams tinka sūresnis negazuotas mineralinis
vanduo, į kurį reikėtų įdėti cukraus. Rehidrata-
cijai netinka paprastas vanduo, arbatos, gaivieji
gėrimai.
Pediatrai perspėja, kad viduriuojančiam vai-
kui nepatariama duoti vaistų nuo vėmimo, ne-
padeda aktyvintos anglies tabletės.
Dieta viduriuojančiam vaikui
Viduriuojančiam vaikui labai svarbu tinka-
mai maitintis. Sergantį žindomą kūdikį pataria-
ma maitinti mamos pienu. Vyresnis vaikas, kai
skysčių kiekis atkurtas, gali gerti arbatas, valgyti
košes, džiūvėsius, daržovių sriubas. Tik mažiau
duokite riebių produktų, pieno, keptus patie-
kalus keiskite troškiniais. Tinka rūgštaus pieno
produktai – kefyras, natūralus jogurtas. Negali-
ma duoti sulčių, uogų, saldumynų ir vaisių, išsky-
rus bananus ar virtus obuolius.
Parengė Dalia Petrutytė
VAISTINĖLĖ
28
MAMYTĖ
29
Ar JŪS esate
žmogus, kuris NORI
SULIEKNĖTI, bet
jaučia, kad šiame
kelyje jam REIKIA
PARAMOS?
B A L T Y M I N I A I K O K T E I L I A I
MODIFAST – tai specialios paskirties baltyminiai maisto produktai, skirti sveikiems suaugu-
siems žmonėms, kurie nori numesti ir išlaikyti numestą svorį. Šiuose maisto produktuose
yra VISI Jums reikalingi VITAMINAI ir MINERALAI, todėl jais galima visiškai arba iš dalies
KEISTI SAVO ĮPRASTĄ MAISTĄ. MODIFAST NETINKAMAS nėščioms moterims, maitinan-
čioms krūtimi motinoms. Jeigu Jūs sergate širdies ir kraujagyslių ligomis, I tipo diabetu arba
abejojate, ar Jums pavyks vartoti MODIFAST savarankiškai, RAGINAME PASIKONSULTUOTI
SU GYDYTOJU.
Daugiau informacijos tel. +370 630 00 777 www.modifast.lt
YRA DVIEJŲ RŪŠIŲ SRIUBA,
ĮVAIRIŲ SKONIŲ KOKTEILIAI ir PUDINGAS
I–II
savaitė
III
savaitė
IV–VI
savaitė
Lieknėjame sveikai
Vos spėjus sušilti orui, norime greičiau išsi-
vaduoti iš sunkių žieminių drabužių ir pasijusti
lengviau. Bet pavasarinė nuotaika kaipmat su-
genda, kai per žiemą suapvalėjusius klubus vos
įstengiame įsprausti į praėjusio sezono džinsus.
Dar daugiau – aplink juosmenį pūpso lašinukų
lankas. Žiemą organizmo kaupiami papildomi
kilogramai  – natūralus būdas nesušalti. Todėl
nesistebėkime, o veikime, kad jų atsikratytume.
Sėkmę garantuoja motyvacija. Prisiruošti
nelengva – vaikai, vyras, darbas, namai – viskam
reikia laiko, o pastangos sulieknėti jo gali pareika-
lauti nemažai. Bet gal taip tik save raminame, nes
pritingime? Paskatinti galėtų, pavyzdžiui, figūrą
aptempianti mėgstama trumpa suknelė, į kurią
dabar vos įsispraudžiame, todėl pasirodyti kitiems
su besiraitančiais po ja lašinukų sluoksniais nega-
lime. Pagalvokime apie atostogas – kaip atrody-
sime su maudymosi kostiumėliu paplūdimyje. O
gal nusižiūrėjote drabužį parduotuvėje, bet kad jis
gražiai išryškintų figūrą, reikia numesti keletą akis
badančių lašinukų kauburėlių. Kuri moteris negali
pasiaukoti dėl grožio!
Tinkama mityba – svarbi lieknėjimo sąlyga.
Pavasaris – nelengvas periodas organizmui, nes jį
išsekino žiemos šalčiai, ligos ir vitaminų stoka. To-
dėl alinti jo bado dietomis neverta. Badavimas bet
kuriuo atveju neišgelbės, nes taip kamuojantis visi
numesti kilogramai sugrįš – ir dar prigriebę keletą
naujų. Mat bado išsigandęs organizmas stengiasi
sukaupti kuo daugiau atsargų juodai dienai.
Pagrindinis tinkamo lieknėjimo principas – su-
vartoti kalorijų mažiau negu išeikvojame. Taigi skai-
čiuojame kalorijas ir susidarome meniu. Pirmiausia
padarome reviziją šaldytuve – jame tikrai rasime
nepageidaujamų maisto produktų  – majonezų,
kečupų, rūkytų dešrų ir kumpelių, gazuotų gėrimų.
Mėgstamus, bet uždraustus produktus keičiame į
taip pat skanius, bet naudingus. Pavyzdžiui, vietoj
saldainio, suvalgome keletą džiovintų vaisių skilte-
lių arba uogų.
Pagrindiniai mūsų produktai: daržovės, žalu-
mynai, liesa mėsa, vaisiai (valgome saikingai, nes
juose yra cukraus). Net nesižvalgome į keptus, mil-
tinius ir riebius patiekalus.
Būtinai sportuojame. Pasirenkame, kas pa-
tinka  – bėgiojimą, aerobiką, plaukiojimą baseine,
šokius ar jogą. Nepraleidinėjame užsiėmimų ir pa-
stebėsime, kad greitai jie taps įpročiu. Negalime
vaikščioti į sporto klubą? Bėgiojame lauke, pasiren-
kame riebalus deginančių pratimų kompleksą, ku-
rių netrūksta internete, ir atliekame juos namuose.
Viena iš nemalo-
niausių problemų po
gimdymo, su kurio-
mis susiduria jauna
mama,  – celiulitas.
Su šiuo moters gro-
žio priešu kovoti itin
sunku. Pagrindinė priežastis, kodėl
nėštumo metu atsiranda celiulitas,
hormoniniai pokyčiai. Skatina šį ne-
malonų reiškinį netinkama nėščiosios
mityba ir nejudrus gyvenimas.
Celiulitas formuojasi dermoje (viduriniame
odos sluoksnyje) ir poodiniame riebaliniame
audinyje. Didėjant pilvui, dažna būsima mama
pastebi, kad oda darosi nelygi, panaši į apelsi-
no žievę. Labiausiai pakinta šlaunų, sėdmenų,
pilvo oda, nes šiose vietose susikaupia dau-
giausia riebalų. Ten odos nelygumai greičiau-
siai pastebimi.
Kodėl nėštumo metu atsiranda
celiulitas?
Celiulitas būdingesnis moterims, nes mote-
rys turi daugiau riebalinio audinio negu vyrai,
be to, šis audinys kitaip išsidėstęs.
Derma išraizgyta smulkių kraujagyslių ir ka-
piliarų. Nėštumo metu padidėjęs estrogeno
kiekis sutrikdo joje kraujotaką. Todėl kaupiasi
skysčiai ir susidaro toksinai, padidėja poodinio
riebalinio audinio ląstelės. Išbrinkę audiniai ir
ląstelės ima spausti kapiliarus ir nervus, o dėl
sulėtėjusios medžiagų apykaitos riebalai ir tok-
sinai nepasišalina. Didėjant nėštumo laikui, si-
tuacija vis labiau blogėja, nes kraujagysles vis
daugiau spaudžia didėjantis pilvukas.
Odoje susidarę įdubimai iš pradžių matomi
tik suspaudus odos plotą iš abiejų pusių, vė-
liau, kai silpnas jungiamasis audinys neatlaiko
besikaupiančių riebalų, nelygumai tampa aki-
vaizdūs – nereikia nė suspausti.
Be visų aukščiau išvardintų priežasčių, nėš-
tumo metu susidaro dar daugiau nepalankių
faktorių. Vienas iš jų, kad nešiojant vaikelį orga-
nizmas sparčiai kaupia riebalų atsargas. Todėl
anksčiau beveik nepastebimas celiulitas tampa
aiškiai matomas. Dar viena priežastis, kad, di-
dėjant nėštumo laikui, moteris vis mažiau juda,
todėl sulėtėja medžiagų apykaita, taip pat lim-
fos nutekėjimas, susilpnėja raumenų tonusas.
Tai skatina riebalinių ląstelių prieaugį, o kartu
ir celiulitą.
Kova su celiulitu – tik po gimdymo
Atsikratyti besivystančio celiulito ypatingai
sunku, vien fiziniai pratimai ir dieta dažniausiai
nepadeda. Tegalima pasiguosti, kad celiulitas
atsiranda ne visoms nėščiosioms. Įtakos turi
paveldimumas ir apykaitos procesų ypatumai.
Pastebėjusios nėštumo metu atsiradusį celiuli-
tą, pasistenkite nekreipti dėmesio, nes kovą su
juo pradėsite po gimdymo – veiksmingiausios
priemonės nešiojant vaikelį yra uždraustos.
Bet iš anksto nenusiminkite, nes kai kurioms
moterims apelsino žievės oda po gimdymo
išnyksta savaime, kai atsikuria hormonų pu-
siausvyra. Kitos šios problemos galės aktyviai
imtis iš karto po gimdymo. Pirmiausia galėsite
pasitelkti švelnesnes priemones, tokias kaip
fiziniai pratimai, kosmetika, tinkama mityba ir
masažai. Geriausių rezultatų kovoje su celiulitu
pasieksite derindamos visus minėtus būdus.
Mankšta
Visiems žinoma, kad fiziniai pratimai skatina
medžiagų apykaitą, bet iš karto po gimdymo
sportuoti reikia palengva. Iš pradžių galėsite
atlikti tik nesunkius pratimus. Pavyzdžiui, pra-
dėkite nuo vandens aerobikos,  – užsiėmimai
vandenyje bus ir lengvas odos masažas. Pats
paprasčiausias sportas – ėjimas. Pradėti galite
nuo pasivaikščiojimų, iš pradžių 20 minučių, o
vėliau vis ilginkite laiką ir spartinkite tempą –
pagal savijautą.
Greičiau atsikratyti apelsino žievės odos
padeda plaukiojimas baseine, kuris stiprina vi-
sus raumenis, jis padės atsigauti ir nėštumo
metu papildomo svorio nukamuotai nugarai.
Tinka aerobika, užsiėmimai treniruoklių salėje,
kuriais ne tik pagražinsite odą, bet ir figūrą.
Kosmetika
Žindančiai mamai netinka cheminės kosmeti-
kos priemonės, nes jų medžiagų per pieną gali
patekti vaikeliui. Todėl rinkitės natūralias. Nepa-
mirškite odos šveitimo  – ši procedūra padeda
pašalinti negyvas odos ląsteles ir skysčių pertek-
lių. Po to pamasažuokite problemines vietas.
Celiulitas po gimdymo –
kaip greičiau atsikratyti?
MAMYTĖ
30
Tai galite daryti specialiu masažiniu voleliu arba
natūralių šerių šepečiu ir naudoti natūralų aliejų.
Puikiai tonizuoja odą paprasčiausias kontrasti-
nis dušas.
Po vandens procedūrų gerai odą patepti
drėkinamuoju arba maitinamuoju kremu – odos
elastingumas ir drėgmė taip pat padeda iš-
vengti celiulito.
Mityba
Laikytis dietų iš karto po gimdymo joks spe-
cialistas nepatars, bet tai nereiškia, kad galite
šlamšti viską, ko tik užsigeidžiate. Svarbu va-
dovautis racionalios mitybos principais ir rinktis
naudingus maisto produktus. Mažiau valgykite
riebaus, aštraus, sūraus ir kepto maisto, venki-
te gazuotų gėrimų.
Odos elastingumui reikia polinesočiųjų rie-
balų rūgščių, kurių turi lašišos, sardinės, sau-
lėgrąžų sėklos ir riešutai. Visokie patinimai
atsiranda sutrikus skysčių pusiausvyrai, o jai
sureguliuoti reikia kalio. Todėl valgykite žalius
ir džiovintus vaisius, pavyzdžiui, abrikosus ir
slyvas, taip pat pupeles, žalias daržoves, avo-
kadus, riešutus, kuriuose yra nemažai šio mine-
ralo. Tik ribokite džiovintų vaisių porcijas, nes
jie turi daug kalorijų. Gamintis odoje kolagenui
padeda vitaminas C, o jo yra juoduosiuose ser-
bentuose, manguose, kiviuose, apelsinuose,
kopūstuose. Nepamirškite vandens – jis reika-
lingas medžiagų apykaitai ir odos elastingumui.
Profesionalios procedūros
Atsigavusi po gimdymo, greitesniam efek-
tui galite pasinaudoti grožio salone atliekamais
masažais. Pradėti patariama nuo anticeliuli-
tinio masažo, kurio metu naudojamo aliejaus
medžiagos prasiskverbia giliau, todėl greičiau
pasišalina toksinai ir skaidomi riebalai.
Kovojant su celiulitu, svarbu suaktyvinti
limfos nutekėjimą. Būtent tam pasitarnauja
vakuuminis masažas – toksinų sankaupos pa-
sišalina greičiau. Šis masažas suaktyvina krau-
jotaką, skaido poodinius riebalus, skatina ga-
mintis odos elastingumui reikalingą kolageną.
Sumažinti poodžio apimtį, suaktyvinti kraujota-
ką padeda įvairūs įvyniojimai, naudojant speci-
alias medžiagas.
Greičiau sumažinti poodinį riebalų sluoksnį
ir atsikratyti celiulito padeda limfos drenažinis
masažas. Dar viena procedūra – presoterapija,
kurios metu limfinė sistema stimuliuojama su-
spaustu oru.
Parengė Ieva Grabauskienė
MAMYTĖ
31
Kiekvienos poros gyvenime ateina
metas, kai bene aktualiausia prob-
lema tampa apsauga nuo nėštumo.
Kaskart su nerimu laukti mėnesinių
dienos, pasikliaujant tokiais partizani-
niais metodais kaip nutrauktas lytinis
aktas, jau turėtų būti praeitis. Ką ir be-
kalbėti apie paniką, vėluojant mėnesi-
nėms, dar daugiau – nesėkmės atveju
gręsiančius abortus, žalojančius ne tik
sveikatą, bet ir psichiką.
Šiuolaikinių kontracepcijos priemonių pasiūla
didžiulė ir kiekviena moteris gali išsirinkti tinka-
miausią pagal sveikatos būklę, gyvenimo būdą
bei norus. Daugumai šiandien didelės reikšmės
turi ne tik kontracepcijos priemonės patikimu-
mas, bet ir saugumas bei kuo silpnesnis ben-
dras poveikis organizmui. Intrauterininė kontra-
cepcija (gimdos spiralė) šiuo atveju yra viena iš
pačių optimaliausių alternatyvų.
Gimdos spiralės pranašumai
Viena iš patikimiausių šiuolaikinių apsau-
gos priemonių  – gimdos spiralė. Apsaugos
nuo neplanuoto pastojimo efektyvumas siekia
daugiau kaip 99 procentus (kaip ir tinkamai
naudojamų kontraceptinių tablečių). Tačiau
dėl patogumo gimdos spiralė yra pranašesnė
už tabletes, ji nesukelia papildomų rūpesčių –
galima visiškai nebegalvoti apie kontracepciją,
užuot kasdien stengusis prisiminti, jog laikas
išgerti tabletę. Tai ypač patikima apsauga, nes
vartojimo klaidoms išvengti nereikalauja jokių
pastangų visu spiralės naudojimo laikotarpiu.
O pamiršus laiku išgerti tabletę geriamojo
kontraceptiko efektyvumas sumažėja. Kainos
atžvilgiu gimdos spiralės taip pat turi konku-
rencinių pranašumų, nors kainuoja ir daug dau-
giau negu pakelis tablečių, bet toliau nebereikia
išleisti pinigų kontracepcijai net 5–7 metus –
toks šių priemonių galiojimo periodas, todėl jos
yra ekonomiškesnės.
Skirtingai nuo kontraceptinių tablečių, gim-
dos spiralių yra ir be hormonų, jos visiškai nevei-
kia kitų organizmo sistemų. Nors ir nepagrįstai,
bet daugelis Lietuvos moterų vis dar nerimauja
būtent dėl hormonų poveikio. Tiesa, kai kurioms
hormoninė kontracepcija negalima dėl įvairių ne-
galavimų. Tuomet gimdos spiralė – ypač geras
būdas, kai reikia ilgalaikės ir labai patikimos ap-
saugos.
Ramus gyvenimas po gimdymo ir
tada, kai hormonų vartoti negalima
Gimdos spirales gydytojai pataria vyresnėms
negu 35 metų rūkančioms moterims, taip pat
sergančioms širdies ir kraujagyslių sistemos li-
gomis (hipertonija), diabetu ir kt., turinčioms rie-
balų apykaitos sutrikimų. Taip pat, jeigu įtariama
pieno liaukų navikų rizika. Dėl minėtų sveikatos
sutrikimų tokioms moterims hormoninės kon-
traceptinės priemonės netinka.
Gimdos spiralė su
variu ir auksu –
saugumas
be hormonų
MAMYTĖ
32
MAMYTĖ
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m. pavasaris
Aborto neišvengusiai moteriai gimdos spira-
lę galima įdėti iš karto po šios operacijos. Dar
prieš nutraukiant nėštumą dėl to derėtų pasi-
tarti su gydytoju. Pagimdžiusiai moteriai spiralę
galima įdėti praėjus maždaug 6 savaitėms. Kaip
ir mini piliules (tik progestininį hormoną turinčias
kontraceptines tabletes), gimdos spirales drą-
siai gali rinktis žindančios mamos. Ši priemonė
padės išvengti ankstyvo nėštumo (pastoti ga-
lima jau po kelių mėnesių nuo gimdymo), kuris
yra per sunki našta dar nespėjusiam atsikurti ir
sustiprėti organizmui.
Spiralė su aukso ir vario lydiniu –
apsaugo net 7 metus
Nuo pastojimo nehormoninės gimdos spira-
lės apsaugo veikdamos iškart keliais būdais. Jų
išskiriami vario jonai kiaušialąstę paveikia taip,
kad ji tampa netinkama apvaisinimui. Vario dėka
stabdomas ir spermatozoidų judėjimas, todėl
jiems sudėtinga patekti į kiaušintakius. Taip
pat spiralės keičia gimdos gleivinės savybes ir
ji tampa netinkama įsitvirtinti apvaisintai kiau-
šialąstei (jei poveikis kiaušialąstei ir spremato-
zoidams būtų per silpnas ir apvaisinimas įvyktų).
Įvairių spiralių poveikis nors ir panašus, tačiau
tarpusavyje skiriasi, jis priklauso nuo medžiagų,
iš kurių ji pagaminta, tiksliau  – nuo išskiriamo
vario jonų kiekio.
Gimdos spiralės pagrindas gaminamas iš
elastingo plastiko. Tačiau vien plastikinės spi-
ralės siūlomos labai retai – tik jautrioms variui
moterims. Gerokai pranašesnės spiralės su va-
rio arba aukso ir vario aktyviaisiais elementais,
nes išskiria vario jonus, kurie veikia ne tik gim-
dos gleivinę, bet ir spermatozoidus, ir į kiaušin-
takius patekusias kiaušialąstes. Be to, varis turi
antiseptinių savybių, todėl sumažėja uždegimų
tikimybė.
Gimdos spiralė su aukso ir vario lydiniu  –
viena iš saugiausių nehormoninės kontracepci-
jos priemonių šiuo metu. Ji itin veiksminga dėl
elektrocheminio poveikio, kuris minėtų metalų
tarpusavio sąveikos dėka išskiriamų vario jonų
kiekį padidina iki 60 proc. Dėl to atsirado gali-
mybė sumažinti pačios spiralės svorį. Galvaninė
reakcija tarp aukso ir vario prasideda tik spira-
lei patekus į rūgštinę gimdos terpę. Didelis šių
metalų lydinio spiralės privalumas – ilgaamžiš-
kumas. Pavyzdžiui, Gold Lily Exclusive gimdos
spiralių efektyvumas išlieka iki 7 metų. Tokios
priemonės apsauga nuo nepageidaujamo nėš-
tumo prilygsta tinkamai vartojamoms hormoni-
nėms kontraceptinėms tabletėms.
Ką daryti apsisprendus dėl
spiralės?
Dėl spiralės kiekviena moteris pirmiausia turi
kreiptis į ginekologą, kuris pasiūlys pačius tinka-
miausius variantus. Be to, spiralės negalima įdė-
ti lytinių organų uždegimu sergančiai moteriai.
Todėl, įtariant infekcinį susirgimą, svarbu prieš
šią procedūrą atlikti tyrimus. Jeigu aptinkama in-
fekcija, pirmiausia skiriamas gydymas, o spiralė
įterpiama tik visiškai pasveikus.
Spiralė įdedama paprastai, tai nėra sudėtin-
gesnė procedūra už kitas, atliekamas ginekolo-
go kabinete, ir viskas trunka tik keletą minučių.
Spiralę nebūtina išlaikyti visą jos galiojimo pe-
riodą, prireikus, ją galima pašalinti bet kuriuo
metu. Išimti šią apsaugą dar paprasčiau negu
įdėti, bet procedūrą taip pat atlieka gydytojas.
Kontraceptinis gimdos spiralės poveikis iš-
nyksta iš karto – ją pašalinus. Mėnesinės atsi-
randa pagal įprastinį grafiką, nors gali vėluoti
keletą dienų. Planuoti nėštumą, išėmus spiralę,
galima jau po mėnesio.
Parengė Dalia Petrutytė
MAMYTĖ
34
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m. pavasaris
Pasiūlymai galioja 2017 03 01–2017 03 31, perkant vaistinėje, pateikus EUROVAISTINĖS kortelę. Nuolaidos
nesumuojamos, skaičiuojamos nuo įprastinės kainos, perkant be EUROVAISTINĖS kortelės. Nuolaida ne-
taikoma produktų rinkiniams. Prekių kiekis ribotas. UAB EUROVAISTINĖ pasilieka teisę bet kada keisti
akcijos sąlygas.
Mažylių odos
priežiūrai BEBBLE
Perkant prekę,
antra tokia pati –
DOVANŲ!
DOVANA
1+1
125 €
nuo
Mamoms ir kūdikiams
CANPOL BABIES ir TOMMEE TIPPEE
-20%

Weitere ähnliche Inhalte

Was ist angesagt?

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. vasara
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. vasaraŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. vasara
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. vasaraMamairvaikas
 
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. pavasaris
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. pavasarisŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. pavasaris
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. pavasarisMamairvaikas
 
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. žiemaŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. žiemaMamairvaikas
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2021 metų vasara
Žurnalas Mama ir vaikas 2021 metų vasaraŽurnalas Mama ir vaikas 2021 metų vasara
Žurnalas Mama ir vaikas 2021 metų vasaraMamairvaikas
 
Mama ir vaikas 2018-2019 m. žiema
Mama ir vaikas 2018-2019 m. žiemaMama ir vaikas 2018-2019 m. žiema
Mama ir vaikas 2018-2019 m. žiemaMamairvaikas
 
Žurnalas mama ir vaikas 2022 pavasaris
Žurnalas mama ir vaikas 2022 pavasarisŽurnalas mama ir vaikas 2022 pavasaris
Žurnalas mama ir vaikas 2022 pavasarisMamairvaikas
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2019 ruduo
Žurnalas Mama ir vaikas 2019 ruduoŽurnalas Mama ir vaikas 2019 ruduo
Žurnalas Mama ir vaikas 2019 ruduoMamairvaikas
 
Mama ir vaikas 2015 ruduo
Mama ir vaikas 2015 ruduoMama ir vaikas 2015 ruduo
Mama ir vaikas 2015 ruduoMamairvaikas
 
Zaliavalgyste, mada ar menas b8ti sveikam 2013 04 17
Zaliavalgyste, mada ar menas b8ti sveikam 2013 04 17Zaliavalgyste, mada ar menas b8ti sveikam 2013 04 17
Zaliavalgyste, mada ar menas b8ti sveikam 2013 04 17Valentina Šereikienė
 
Mama ir vaikas 2016 m. pavasaris
Mama ir vaikas 2016 m. pavasarisMama ir vaikas 2016 m. pavasaris
Mama ir vaikas 2016 m. pavasarisMamairvaikas
 
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2015 pavasaris
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2015 pavasarisŽurnalas "Mama ir vaikas" 2015 pavasaris
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2015 pavasarisMB "Mama ir vaikas"
 
Produktai visai seimai 2019
Produktai visai seimai 2019Produktai visai seimai 2019
Produktai visai seimai 2019Egidijus U
 

Was ist angesagt? (15)

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. vasara
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. vasaraŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. vasara
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. vasara
 
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. pavasaris
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. pavasarisŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. pavasaris
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. pavasaris
 
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. žiemaŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2020 m. žiema
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2021 metų vasara
Žurnalas Mama ir vaikas 2021 metų vasaraŽurnalas Mama ir vaikas 2021 metų vasara
Žurnalas Mama ir vaikas 2021 metų vasara
 
Mama ir vaikas 2018-2019 m. žiema
Mama ir vaikas 2018-2019 m. žiemaMama ir vaikas 2018-2019 m. žiema
Mama ir vaikas 2018-2019 m. žiema
 
Žurnalas mama ir vaikas 2022 pavasaris
Žurnalas mama ir vaikas 2022 pavasarisŽurnalas mama ir vaikas 2022 pavasaris
Žurnalas mama ir vaikas 2022 pavasaris
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2019 ruduo
Žurnalas Mama ir vaikas 2019 ruduoŽurnalas Mama ir vaikas 2019 ruduo
Žurnalas Mama ir vaikas 2019 ruduo
 
Mama ir vaikas 2018 m. vasara
Mama ir vaikas 2018 m. vasaraMama ir vaikas 2018 m. vasara
Mama ir vaikas 2018 m. vasara
 
Mama ir vaikas 2016 vasara
Mama ir vaikas 2016 vasaraMama ir vaikas 2016 vasara
Mama ir vaikas 2016 vasara
 
Mama ir vaikas 2015 ruduo
Mama ir vaikas 2015 ruduoMama ir vaikas 2015 ruduo
Mama ir vaikas 2015 ruduo
 
Zaliavalgyste, mada ar menas b8ti sveikam 2013 04 17
Zaliavalgyste, mada ar menas b8ti sveikam 2013 04 17Zaliavalgyste, mada ar menas b8ti sveikam 2013 04 17
Zaliavalgyste, mada ar menas b8ti sveikam 2013 04 17
 
Mama ir vaikas 2014 vasara
Mama ir vaikas 2014 vasaraMama ir vaikas 2014 vasara
Mama ir vaikas 2014 vasara
 
Mama ir vaikas 2016 m. pavasaris
Mama ir vaikas 2016 m. pavasarisMama ir vaikas 2016 m. pavasaris
Mama ir vaikas 2016 m. pavasaris
 
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2015 pavasaris
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2015 pavasarisŽurnalas "Mama ir vaikas" 2015 pavasaris
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2015 pavasaris
 
Produktai visai seimai 2019
Produktai visai seimai 2019Produktai visai seimai 2019
Produktai visai seimai 2019
 

Andere mochten auch

Mama ir vaikas 2016 m. žiema
Mama ir vaikas 2016 m. žiemaMama ir vaikas 2016 m. žiema
Mama ir vaikas 2016 m. žiemaMamairvaikas
 
3Com 3C689
3Com 3C6893Com 3C689
3Com 3C689savomir
 
Tatvan yöresi̇- İÇ BÖLGELER
Tatvan yöresi̇- İÇ BÖLGELERTatvan yöresi̇- İÇ BÖLGELER
Tatvan yöresi̇- İÇ BÖLGELERcihan1013
 
Spørgeramme med de 40 spørgsmål til elever 4. 9. klasse
Spørgeramme med de 40 spørgsmål til elever 4. 9. klasseSpørgeramme med de 40 spørgsmål til elever 4. 9. klasse
Spørgeramme med de 40 spørgsmål til elever 4. 9. klasseClaus Drachmann
 
Powerpoint Perwasitan dalam permainan bola basket
Powerpoint Perwasitan dalam permainan bola basketPowerpoint Perwasitan dalam permainan bola basket
Powerpoint Perwasitan dalam permainan bola basketAlfi Nurfazri
 
Aerc sps abidjan_march2017_tarp_final
Aerc sps abidjan_march2017_tarp_finalAerc sps abidjan_march2017_tarp_final
Aerc sps abidjan_march2017_tarp_finalUNU-WIDER
 
Introduction to Engineering and Profession Ethics Lecture1-The History of Eng...
Introduction to Engineering and Profession Ethics Lecture1-The History of Eng...Introduction to Engineering and Profession Ethics Lecture1-The History of Eng...
Introduction to Engineering and Profession Ethics Lecture1-The History of Eng...Dr. Khaled Bakro
 
Warming of the earth and the atmosphere
Warming of the earth and the atmosphereWarming of the earth and the atmosphere
Warming of the earth and the atmosphereThaer Roomi
 
Школа дела для банковской группы Лайф
Школа дела для банковской группы ЛайфШкола дела для банковской группы Лайф
Школа дела для банковской группы ЛайфSergey Tsarev
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2016 m. ruduo
Žurnalas Mama ir vaikas 2016 m. ruduoŽurnalas Mama ir vaikas 2016 m. ruduo
Žurnalas Mama ir vaikas 2016 m. ruduoMamairvaikas
 
3Com 1.009.1530.00
3Com 1.009.1530.003Com 1.009.1530.00
3Com 1.009.1530.00savomir
 

Andere mochten auch (13)

Mama ir vaikas 2016 m. žiema
Mama ir vaikas 2016 m. žiemaMama ir vaikas 2016 m. žiema
Mama ir vaikas 2016 m. žiema
 
3Com 3C689
3Com 3C6893Com 3C689
3Com 3C689
 
Tatvan yöresi̇- İÇ BÖLGELER
Tatvan yöresi̇- İÇ BÖLGELERTatvan yöresi̇- İÇ BÖLGELER
Tatvan yöresi̇- İÇ BÖLGELER
 
Revised law on Arbitration
Revised law on ArbitrationRevised law on Arbitration
Revised law on Arbitration
 
Spørgeramme med de 40 spørgsmål til elever 4. 9. klasse
Spørgeramme med de 40 spørgsmål til elever 4. 9. klasseSpørgeramme med de 40 spørgsmål til elever 4. 9. klasse
Spørgeramme med de 40 spørgsmål til elever 4. 9. klasse
 
Powerpoint Perwasitan dalam permainan bola basket
Powerpoint Perwasitan dalam permainan bola basketPowerpoint Perwasitan dalam permainan bola basket
Powerpoint Perwasitan dalam permainan bola basket
 
Aerc sps abidjan_march2017_tarp_final
Aerc sps abidjan_march2017_tarp_finalAerc sps abidjan_march2017_tarp_final
Aerc sps abidjan_march2017_tarp_final
 
Introduction to Engineering and Profession Ethics Lecture1-The History of Eng...
Introduction to Engineering and Profession Ethics Lecture1-The History of Eng...Introduction to Engineering and Profession Ethics Lecture1-The History of Eng...
Introduction to Engineering and Profession Ethics Lecture1-The History of Eng...
 
Warming of the earth and the atmosphere
Warming of the earth and the atmosphereWarming of the earth and the atmosphere
Warming of the earth and the atmosphere
 
Школа дела для банковской группы Лайф
Школа дела для банковской группы ЛайфШкола дела для банковской группы Лайф
Школа дела для банковской группы Лайф
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2016 m. ruduo
Žurnalas Mama ir vaikas 2016 m. ruduoŽurnalas Mama ir vaikas 2016 m. ruduo
Žurnalas Mama ir vaikas 2016 m. ruduo
 
NVS šalių tendencijos prekybos segmente
NVS šalių tendencijos prekybos segmenteNVS šalių tendencijos prekybos segmente
NVS šalių tendencijos prekybos segmente
 
3Com 1.009.1530.00
3Com 1.009.1530.003Com 1.009.1530.00
3Com 1.009.1530.00
 

Ähnlich wie Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m. pavasaris

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduo
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduoŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduo
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduoMamairvaikas
 
Mama ir vaikas, 2023 vasara
Mama ir vaikas, 2023 vasaraMama ir vaikas, 2023 vasara
Mama ir vaikas, 2023 vasaraMamairvaikas
 
Mama ir vaikas the summer of 2014
Mama ir vaikas the summer of 2014 Mama ir vaikas the summer of 2014
Mama ir vaikas the summer of 2014 Mamairvaikas
 
Mama ir vaikas 2018 m. vasara
Mama ir vaikas 2018 m. vasaraMama ir vaikas 2018 m. vasara
Mama ir vaikas 2018 m. vasaraMamairvaikas
 
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. žiemaŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. žiemaMamairvaikas
 
Žurnalas Mama ir vaikas_2022 vasara.pdf
Žurnalas Mama ir vaikas_2022 vasara.pdfŽurnalas Mama ir vaikas_2022 vasara.pdf
Žurnalas Mama ir vaikas_2022 vasara.pdfMamairvaikas
 
Mama ir vaikas 2018 m. nr.ruduo
Mama ir vaikas 2018 m. nr.ruduoMama ir vaikas 2018 m. nr.ruduo
Mama ir vaikas 2018 m. nr.ruduoMamairvaikas
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2020 m. pavasaris
Žurnalas Mama ir vaikas 2020 m. pavasarisŽurnalas Mama ir vaikas 2020 m. pavasaris
Žurnalas Mama ir vaikas 2020 m. pavasarisMamairvaikas
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2015 metų pavasaris
Žurnalas Mama ir vaikas 2015 metų pavasarisŽurnalas Mama ir vaikas 2015 metų pavasaris
Žurnalas Mama ir vaikas 2015 metų pavasarisMamairvaikas
 
Mama ir vaikas. ruduo 2012 nr3
Mama ir vaikas. ruduo 2012 nr3Mama ir vaikas. ruduo 2012 nr3
Mama ir vaikas. ruduo 2012 nr3Mamairvaikas
 
Mama ir vaikas 2019 m. žiema
Mama ir vaikas 2019 m. žiemaMama ir vaikas 2019 m. žiema
Mama ir vaikas 2019 m. žiemaMamairvaikas
 
Mama ir vaikas 2017 m. vasara
Mama ir vaikas 2017 m. vasaraMama ir vaikas 2017 m. vasara
Mama ir vaikas 2017 m. vasaraMamairvaikas
 
Žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasaris
Žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasarisŽurnalas mama ir vaikas 2016 pavasaris
Žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasarisMB "Mama ir vaikas"
 
žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasaris
žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasarisžurnalas mama ir vaikas 2016 pavasaris
žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasarisMamairvaikas
 
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiemaŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiemaMamairvaikas
 
Hurom receptu knyga
Hurom receptu knygaHurom receptu knyga
Hurom receptu knygaSofija J.
 
Hurom receptų knyga
Hurom receptų knygaHurom receptų knyga
Hurom receptų knygaSofija J.
 

Ähnlich wie Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m. pavasaris (19)

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduo
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduoŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduo
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduo
 
Mama ir vaikas, 2023 vasara
Mama ir vaikas, 2023 vasaraMama ir vaikas, 2023 vasara
Mama ir vaikas, 2023 vasara
 
Mama ir vaikas the summer of 2014
Mama ir vaikas the summer of 2014 Mama ir vaikas the summer of 2014
Mama ir vaikas the summer of 2014
 
Mama ir vaikas 2018 m. vasara
Mama ir vaikas 2018 m. vasaraMama ir vaikas 2018 m. vasara
Mama ir vaikas 2018 m. vasara
 
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. žiemaŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. žiema
 
Žurnalas Mama ir vaikas_2022 vasara.pdf
Žurnalas Mama ir vaikas_2022 vasara.pdfŽurnalas Mama ir vaikas_2022 vasara.pdf
Žurnalas Mama ir vaikas_2022 vasara.pdf
 
Mama ir vaikas 2018 m. nr.ruduo
Mama ir vaikas 2018 m. nr.ruduoMama ir vaikas 2018 m. nr.ruduo
Mama ir vaikas 2018 m. nr.ruduo
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2020 m. pavasaris
Žurnalas Mama ir vaikas 2020 m. pavasarisŽurnalas Mama ir vaikas 2020 m. pavasaris
Žurnalas Mama ir vaikas 2020 m. pavasaris
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2015 metų pavasaris
Žurnalas Mama ir vaikas 2015 metų pavasarisŽurnalas Mama ir vaikas 2015 metų pavasaris
Žurnalas Mama ir vaikas 2015 metų pavasaris
 
Mama ir vaikas. ruduo 2012 nr3
Mama ir vaikas. ruduo 2012 nr3Mama ir vaikas. ruduo 2012 nr3
Mama ir vaikas. ruduo 2012 nr3
 
Mama ir vaikas. ruduo 2012 nr3
Mama ir vaikas. ruduo 2012 nr3Mama ir vaikas. ruduo 2012 nr3
Mama ir vaikas. ruduo 2012 nr3
 
Mama ir vaikas 2019 m. žiema
Mama ir vaikas 2019 m. žiemaMama ir vaikas 2019 m. žiema
Mama ir vaikas 2019 m. žiema
 
Mama ir vaikas 2019 m. žiema
Mama ir vaikas 2019 m. žiemaMama ir vaikas 2019 m. žiema
Mama ir vaikas 2019 m. žiema
 
Mama ir vaikas 2017 m. vasara
Mama ir vaikas 2017 m. vasaraMama ir vaikas 2017 m. vasara
Mama ir vaikas 2017 m. vasara
 
Žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasaris
Žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasarisŽurnalas mama ir vaikas 2016 pavasaris
Žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasaris
 
žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasaris
žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasarisžurnalas mama ir vaikas 2016 pavasaris
žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasaris
 
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiemaŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema
 
Hurom receptu knyga
Hurom receptu knygaHurom receptu knyga
Hurom receptu knyga
 
Hurom receptų knyga
Hurom receptų knygaHurom receptų knyga
Hurom receptų knyga
 

Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m. pavasaris

  • 1. Iš ko susideda imunitetas? Maistas ir vitaminai – pavasariui be ligų Peršalimas – nebaisus, jeigu žiūrime kaip į rimtą ligą Pažangiausias nėščiųjų tyrimas Gydytojas K. Vitkauskas apie mamos žindyvės mitybą Viduriavimas – kodėl vaikams ypač pavojingas? Kokiu oru kvėpuojame namuose? RŪPINAMĖS VAIKO SVEIKATA Sūnaus atopinis dermatitas pavertė mamą kosmetikos kūrėja 2017M.PAVASARIS
  • 2. Tel. (8 5) 276 0270., Mob. 8 650 63210. AND klinika: Žirmūnų g. 107, Vilnius. www.andklinika.lt PRIVATI MEDICINA PRIEINAMA KIEKVIENAM ESTETIKOS IR GROŽIO TERAPIJOS KLINIKA MEDICINOS CENTRAS IR ŠEIMOS KLINIKA ODONTOLOGIJOS KLINIKA IR PROTEZAVIMAS
  • 3. TURINYS Mamų istorijos Sūnaus atopinis dermatitas pavertė mamą kosmetikos kūrėja 4 Pavasario ligos Peršalimas – nebaisus, jeigu žiūrime kaip į rimtą ligą 6 Maistas ir vitaminai – pavasariui be ligų 8 Iš ko susideda imunitetas? 10 Būkime sveikučiai Ką valgyti mamai žindyvei? 12 Ankstyvas rūpestis gali garantuoti sveiką vaiko šypseną 15 Skoliozė: iškrypęs stuburas savaime neišsitiesins 16 Kokiu oru kvėpuojame namuose? 18 Nėštumas Du svarbūs vitaminai būsimai mamai, kurių daugeliui trūksta 20 Pažangiausias nėščiųjų tyrimas – anksti, tiksliai ir greitai įvertinta rizika 22 Kūdikis Vienkartinės sauskelnės – svarbu išsirinkti kokybiškas 24 Vaistinėlė Viduriavimas – kodėl vaikams ypač pavojingas? 26 Mamytė Lieknėjame sveikai 29 Celiulitas po gimdymo – kaip greičiau atsikratyti? 30 Gimdos spiralė su variu ir auksu – saugumas be hormonų 32 Viršelio nuotraukoje Jurgita Seržentienė su sūneliu. Nuotrauka iš asmeninio archyvo 2017 m. Nr. 1 (30) Nemokamas sveikatos žurnalas Leidėjas MB „Mama ir vaikas“ info@mamairvaikas.lt Leidinį parengė Dalia Petrutytė, Ieva Grabauskienė, Undinė Gilė Maketavo Laima Petkevičienė Reklamos skyriaus vadovė Ieva Tumėnaitė, tel. 8 659 59596 El. paštas ieva@mamairvaikas.lt Projektas Mama ir vaikas vadovė Neringa Grabauskienė, tel. 8 659 58686 El. paštas neringa@mamairvaikas.lt Nuotraukos iš www.pexels.com, www.freepik.com, www.pixabay.com, www.all-free-download.com, www.freeimages.com, www.publicdomainpictures.net Dėl vaistų vartojimo geriausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Už reklamos turinį ir kalbą neatsakome. Iš ko susideda imunitetas? Maistas ir vitaminai – pavasariui be ligų Peršalimas – nebaisus, jeigu žiūrime kaip į rimtą ligą Pažangiausias nėščiųjų tyrimas Gydytojas K. Vitkauskas apie mamos žindyvės mitybą Viduriavimas – kodėl vaikams ypač pavojingas? Kokiu oru kvėpuojame namuose? RŪP INAM ĖS VAIK O SVEIKAT A Iš ko susideda imunitetas? Sūnaus atopinis dermatitas pavertė mamą kosmetikos kūrėja 2017M.PAVASARIS 3 Maisto papildas, 20 pakelių Gamtos įkvėptas bioMagnis B6® premium – organinis magnis milteliais geriamajam tirpalui ruošti. Magnis išgautas iš Negy- vosios jūros vandens, papildytas cinko mineralu bei vitaminais B6 ir B12. Gamyboje nenaudojami jokie cheminiai priedai! • Be saldiklių! • Be kvapiųjų medžiagų ir dažiklių! • Be tirpiklių ir konservantų! Mineralai pagaminti Izraelyje, laikantis Pasaulinio maisto sau- gos standarto, griežtų Košerinio ir Halal sertifikatų reikalavi- mų, patvirtinti Izraelio sveikatos ministerijos. Užtenka vieno pakelio per dieną. Išskirtinis dėmesys – kokybei! NAUJIENA LIETUVOJE! PAGAMINTA IZRAELYJE
  • 4. Sūnaus atopinis dermatitas pavertė mamą kosmetikos kūrėja Mamos meilė tokia beribė, kad dėl vaiko gali ryžtis didžiausiems iššū- kiams, negaila pakeisti gyvenimo būdą ir nebaisu imtis visiškai naujos veiklos. Taip nutiko Jurgitai Seržentienei, ne- tekusiai kantrybės dėl niekaip vaiko nepaliekančio ramybėje atopinio der- matito ir bejėgiškų pastangų jį išgydy- ti. Sveikatingumo centrų ir viešbučių valdymo specialistė Jurgita pati paga- mino kremą, kuris pakeitė ir mažojo Ju- liaus, ir visos šeimos gyvenimą. Kūry- binga mama padėjo ne tik savo vaikui, bet ir tapo pirmosios lietuviškos natū- ralios kosmetikos Pupa supa kūrėja. Kada sūnelis susirgo atopiniu dermatitu, kaip gydėtės? Kaip ryžotės pati imtis kosmetikos vaikui gamybos? Juliui atopinis dermatitas atsirado trijų mė- nesių. Tuomet perėjome prie dirbtinio pieno mišinių, nes turėjau atsigulti į ligoninę ir teko nutraukti maitinimą krūtimi, o kai po dviejų sa- vaičių grįžau namo, jau buvo išryškėjęs atopinis dermatitas. Ilgai ieškojome priežasčių, atlikome visus alergijos tyrimus ir nė neįsivaizdavome, kad ši liga gali būti dėl įvairių pokyčių sukelto streso. Kai pusantrų metukų Julius vis keldavosi po kelis kartus per naktį, visas kasėsi, buvo te- pamas vien hormoniniais tepalais ir tegalėjo val- gyti grikius su triušiena, su vyru nusprendėme keletą mėnesių pagyventi Turkijoje. Ten viskas ir prasidėjo. Paplūdimyje mus pastebėjo vietinis daktaras ir paklausė, iš kokios mes šalies, kad augina- me negydomą vaiką?! Juokinga būtų, jeigu ne- būtų graudu, ar ne? Šio gydytojo požiūris, dėl ko žmonės serga odos ligomis, kitoks. Jis pa- aiškino, kad galva, žarnynas ir oda tarpusavyje susiję. Esant kokiam nors stresui, sudirgsta žar- nynas, o sutrikęs virškinimas atsispindi odoje. Virškinimą labai išbalansuoja mitybos pokyčiai: nauji mišiniai ar dirbtinis pienas. Medikas patarė mums gerti Omega-3 riebalų rūgščių, vitamino D3, cinko oksido preparatus ir vakarais  – di- desnėmis dozėmis plačiausio spektro gerųjų bakterijų. Sakė, kad vaiko odą reikia tepti tik natūraliais tepalais – ryte emolientu, o vakare gerai maitinančiu kremu. Žinoma, labai naudinga saulė ir jūra. Tada ir gimė idėja, kad reikia sukurti tuos du kremus Juliui. Nuo ko pradėjote, ar turėjote panašios patirties, žinių? Kaip atsirado kremų receptai? Per tuos dvejus metus, kol augo ligos ka- muojamas Julius, perskaičiau begalę literatūros apie atopinį dermatitą, išbandžiau įvairiausius tepalus, tada ir gimė idėja sukurti tokį kremą, ku- riuo absoliučiai pasitikėčiau, natūralų, kad jame būtų daug veikliųjų medžiagų. Deja, pirmasis mano pagamintas kremas teišsilaikė keletą sa- vaičių. Supratau, kad turiu ieškoti pagalbos. To- 4 MAMŲISTORIJOS
  • 5. dėl, pasinaudojusi ES parama, kreipiausi į LSMU mokslininkus. Nepraėjo nė metų – ir jau turėjau 10-ties kremų receptus. Juliui buvo sukurti du kremai (emolientas su šlapalu ir labai riebus kremas nakčiai su taukme- džio sviestu), vienas gelis visai šeimai – kaip pir- mosios pagalbos priemonė, kai įkanda vabzdys, persideginame saulėje ar nusibrozdiname. Da- bar jau trylikametei dukrelei Viltenei – kremas su prausikliu ir kauke nuo jaunatvinių spuogų, kūno ir veido kremai mums su vyru. Tada atsirado dar viena problema – kur gaminti? Kreipiausi į vieną Kauno vaistinę – ji sutiko bendradarbiauti. Man labai buvo svarbu, kad kremus gamintų ranko- mis, nes žinojau, kad, juos gaminant aukštoje temperatūroje reaktoriuje, kai kurios sudėtinės dalys žūva. Išlieka tik užrašas etiketėje. Vėliau ieškojau beorių pakuočių, nes jose natūralus kremas išsilaiko ilgiau. Žaliavų pas tiekėjus va- žiavau pati, rinkausi stebėdama, kaip išgaunami įvairūs aliejai ir hidrolatai. Tada pasidarė įdomu, kaip mano kosmetiką įvertins kiti. Drebančia širdimi daviau bandyti kaimynams, draugams, jų vaikams, visiems ar- timiesiems. Buvo visko – kritikos, pastebėjimų, pagyrų. Tada dar kartą patobulinome receptū- ras ir prieš daugiau nei dvejus metus startavo mūsų elektroninė parduotuvė. Kaip reagavo vyras ir vaikai į Jūsų idėjas – iš pradžių pačiai pagaminti kremą sūnui, o vėliau sukurti verslą? Vyras visuomet palaiko mano idėjas. Su Vil- tene dirbame drauge parodose, ji yra nuolatinė kai kurių produktų naudotoja ir reklamuotoja mokykloje. Prieš dvejus metus, kai gavome ap- dovanojimą už gražiausią lietuvišką pavadinimą, atsiimti diplomo į Valstybinę kalbos inspekciją nuvažiavo Viltenė (aš tuo metu dirbau Minske). Ji drąsiai atsakinėjo į žurnalistų klausimus, o grį- žusi didžiavosi: „Aš esu Pupa supa veidas.“ Visa kosmetikos kūrimo veikla nuo pradžių iki šiol nėra darbas. Negalėčiau sakyti, kad pradė- jau siekdama kito tikslo nei sukurti kremus savo šeimai. Kol kas, įvertinus įdėtas investicijas, laiką ir pastangas, šis verslas – absoliutus minusas, bet ne viskas gyvenime matuojama pinigais. Tai lyg mano trečias vaikas – išnešiotas, išmyluotas ir auginamas palengva, be jokio streso. Tai daugiau hobis, todėl dirbu papildomai, kaip ir pastaruosius 10 metų, SPA įmonių konsultante. Gyvenate gamtos apsuptyje, kvėpuojate švariu Birštono kurorto oru, gal ir sveiko gyvenimo tradicijų jūsų šeima turi – laisvalaikio, ligų prevencijos? Taip, gyvendami Birštone pajautėme skirtu- mus nuo didmiesčio. Viltenė neserga gal kokie 5 metai, nuo tada, kai supratome, kad jai visada karšta, ir nustojome rengti savo nuožiūra. Ji ir dabar žiemą dažnai vaikšto be kepurės ir valgo ledus, nes, pasak jos, „mama, juk karšta“. Julių irgi grūdiname panašiai. Žiemą vasarą duodame ledų, sūnus daug vaikšto basas, miega nuogas, nes ir jam visada šilta. Būtinai kartą per savaitę stengiamės eiti į baseiną ir pirtį – tai šeimos tradicija. O rudenį ir pavasarį pasistipriname druskų kambaryje (10 kartų programa). Svarbiausia, vaikui tik pasiju- tus blogai, neleisti jo į mokyklą ar darželį, neduo- ti baltyminio sunkaus maisto ir palepinti. Tada po kelių dienų pasveiksta ir vėl gyvenimas eina sava vaga. Kalbėjosi Neringa Grabauskienė 5 MAMŲISTORIJOS
  • 6. Laiku ateina tik kalendorinis pavasa- ris, o tikrasis paprastai gerokai vėluoja. Bet daugelis, vos spėjus pasirodyti ke- lioms šiltesnėms dienelėms, suskuba paslėpti žieminius drabužius ir nebegal- voja apie sezoninių ligų pavojus. Kaip tik pavasario pradžioje jos itin suaktyvėja. Paprasčiausia peršalimo liga – ūmi viru- sinė kvėpavimo takų infekcija. Pagrindi- niai jos požymiai pažįstami kiekvienam: sloga, kosulys, gerklės skausmas, paki- lusi temperatūra. Kodėl prikimba peršalimo ligos? Dažniausiai peršalimą sukelia virusai. Savo ke- lyje jie pirmiausia susiduria su apsauginiu barjeru, kurį sudaro kvėpavimo takai, todėl pirmasis smū- gis tenka jiems. Virusai lengvai perduodami per orą sergančiam žmogui kosėjant ir čiaudint – jie pasklinda aplinkoje kelių metrų spinduliu. Todėl tose vietose, kur su- tinkate daug žmonių (prekybos centre, biure, kino teatre, viešajame transporte), didelė tikimybė už- sikrėsti kvėpavimo takų infekcija. Dar daugiau – virusine liga galima užsikrėsti pa- lietus durų rankeną, kurią čiupinėjo sloguojantis ar kosėjantis žmogus. Tada nenuplautais pirštais pa- lietę akis arba nosį leidžiame virusui prasiskverbti į savo kvėpavimo takus. Todėl pagrindinė taisyklė – plaukime dažnai rankas. Kodėl susirgus virusine liga skauda gerklę? Vartai į organizmo vidų kvėpavimo takų ligas sukeliantiems virusams yra nosiaryklė. Todėl per- šalimas dažnai prasideda nuo gerklės perštėjimo ir skausmo. Patekę į nosiaryklę, virusai ima daugin- tis gleivinėje, pažeidžia ją ir todėl prasideda užde- gimas. Dėl infekcijos į pažeistą gleivinę priplūsta daugiau kraujo ir ji paburksta, atsiranda skausmas, degina ryjant. Gerklė gali imti skaudėti ir vėliau, o jos uždegimą gali sukelti virusinės infekcijos suda- rytomis palankiomis sąlygomis prisijungusi bakte- rinė infekcija. Dėl panašių priežasčių užgula nosį ir atsiranda sloga. Nosies gleivinėje įsitvirtinę virusai sukelia uždegimą, o organizmas įjungia apsaugą – ima ga- minti daug gleivių, kurios turi pašalinti nekviestus svečius. Ištinus gleivinei, susiaurėja nosies landos ir pasidaro sunku kvėpuoti. Kita organizmo apsauginė reakcija yra pakilusi temperatūra – dauguma virusų žūna didesniame negu 38 laipsnių karštyje. Kosulys taip pat gali būti naudingas kovai su virusais, nes padeda pašalinti iš kvėpavimo takų gleives ir pūlines išskyras, susi- darančias dėl uždegimo. Todėl kosulys dažniausiai ne slopinamas, o skatinamas, atsikosėjimas len- gvinamas skystinant skreplius. Kaip gydomės? Dažnas mano, kad peršalimas nėra rimta liga ir praeis savaime, net tęsia darbus ar mokslus, su- darydami grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Negydoma infekcija gali užsitęsti ir komplikuotis sunkesnėmis ligomis. Pirmiausia, prasidėjus slogai, suskaudus gerklei ir apėmus silpnumui, derėtų pasimatuoti tempe- ratūrą. Susirgusiajam, nors temperatūros beveik nėra, ypač vaikui, reikėtų bent 2–3 dienas pasigy- dyti namuose. Jeigu šio patarimo nepaisote, nu- silpęs turėsite atsilaikyti prieš papildomus išban- dymus: oro temperatūros svyravimus, peršalimus, susitikimus su kitais virusais. Didelė tikimybė, kad sirgsite ilgiau, liga bus sunkesnė ir gali komplikuo- tis bronchitu, tonzilitu ar net plaučių uždegimu. Jeigu temperatūra mažesnė kaip 38,5 laipsnių, jos nenumuškite. Tai pagalba su infekcija kovojan- čiai imuninei sistemai. Termometro stulpeliui pa- kilus aukščiau, jau reikės išgerti temperatūrą ma- žinančių vaistų. Vaikams reikia duoti tik vaikiškus vaistus nuo temperatūros – tikslią ant pakuotės nurodytą dozę pagal mažylio amžių. Nuolat ste- bėkite temperatūrą, ypač vaiko, nes didelis karštis gali sukelti traukulius. Skaudančią gerklę apraminsite antiseptiniais, uždegimą slopinančiais bei skausmą malšinančiais vaistais. Jie sumažins patinimą, galėsite lengviau nuryti maistą. Šiuos vaistus reikia pradėti vartoti iš karto, pajutus pirmuosius simptomus. Užgultą nosį nuolat plaukite specialiu tirpalu. Jeigu sloga labai didelė, gali tekti palašinti gydo- mųjų preparatų. Kosuliui palengvinti gydytojas arba vaistininkas pasiūlys vaistų pagal jo pobūdį. Kartais nuo nestipraus kosulio užtenka papras- čiausių priemonių – geriamos gana šiltos aviečių, čiobrelių, liepžiedžių arbatos, sergančiojo kamba- rys drėkinamas specialiais prietaisais. Tinkamas režimas Sirgdami gerkite daug skysčių  – jie reikalingi uždegimo metu susidariusiems toksinams išplauti iš organizmo. Tinka negazuotas vanduo, kompo- tai, sultys, vaistažolių arbatos. Skaudant gerklei, nevartokite karšto, aštraus maisto ir gėrimų. Priki- mus balsui, kalbėkite pašnibždomis ir mažiau. Reguliariai vėdinkite ligonio kambarį, o tuo metu jis turėtų palaukti kitoje patalpoje. Tik nepa- mirškite, kad sergantysis turėtų vengti skersvėjų. Sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė Peršalimas – nebaisus, jeigu žiūrime kaip į rimtą ligą 6 PAVASARIOLIGOS
  • 8. Pavasarį, nepaisant vis gražėjan- čios gamtos ir dažniau pradžiuginan- čios saulės, vaikų, kaip ir suaugusiųjų, sveikata prastėja. Labiausiai silpnina skurdžios vitaminų ir mineralų atsar- gos nuo rudens išlaikytuose vaisiuose ir daržovėse. Silpstant organizmui nu- kenčia ir imunitetas, o permainingas pavasario oras sukuria palankias sąly- gas virusams. Išsirengusį vos nušvitus saulei vaiką gali greitai peršaldyti žvar- bokas vėjas. Todėl šiuo gražiu metų periodu vaikai dažnai suserga įvairio- mis peršalimo ligomis. Apie vitaminų trūkumą byloja ir odos problemos, virš- kinimo sutrikimai. Būtini maisto produktai vaiko lėkštėje Pagrindinis stiprybės šaltinis – maistas. Vai- ko mitybos racione pavasarį, kaip ir bet kuriuo kitu sezonu, neturi trūkti baltymų, riebalų bei angliavandenių. Baltymai yra vaiko augimo, vystymosi bei imuninės sistemos formavimosi pagrindas. Svarbiausi baltymų šaltiniai – mėsa, žuvis ir pie- no produktai. Juos visus būtinai įtraukite į vaiko valgiaraštį. Svarbus angliavandenių šaltinis – košės, tai kuras organizmui, nes virškinant šį maistą susi- daro energija. Vaikui ypač naudinga grikių košė, kuri turtinga baltymų, mikroelementų ir vita- minų. Virkite jam ir avižų, kukurūzų, ryžių, kelių grūdų košes. Neverta vaiką pratinti itin dažnai mėgautis lengvai pasisavinamų angliavandenių suteikiančiais produktais: konditerijos kepiniais ir saldumynais. Prisišlamštęs tokių skanėstų, jis greitai ir vėl išalks. Bet visiškai atsisakyti ne- reikia, nes tai geros nuotaikos užtaisas. Visais sezonais nepageidaujamas maistas yra tuščių kalorijų talpyklos – traškučiai, saldūs gazuoti gė- rimai, ypač sudėtyje turintys dirbtinių saldiklių, kurie ne tik nieko vertingo nesuteikia, bet dar ir tukina. Riebalai – kita būtina maisto medžiaga, ku- rios turi saulėgrąžų ir alyvuogių aliejai, sviestas, kiaušiniai, taip pat mėsa, riebi žuvis ir riebus pie- nas. Riebalų reikia ir juose tirpiems vitaminams pasisavinti. Tai yra vitaminai A, D, K ir E. Pavasarį svarbūs vitaminai maisto produktuose Vitaminų įvairove gali pasigirti šviežios dar- žovės ir vaisiai. Jų vaikui reikia užtektinai valgyti kasdien. Pagrindiniai vitaminų šaltiniai pavasa- rį yra bulvės, kopūstai, taip pat ir rauginti (juo- se ypač daug vitamino C), morkos, burokėliai, obuoliai ir žalumynai. Įvairių mikroelementų yra cukinijose, aguročiuose, moliūguose. Augalinis maistas lengvai virškinamas, jis teigiamai veikia žarnyno mikroflorą ir svarbus disbiozės (bakterijų pusiausvyros sutrikimo) profilaktikai. Vitamino C yra raudonosiose paprikose, švie- žiuose ir raugintuose kopūstuose, brokoliuose, česnakuose, citrinose. Naudingos vaikui šviežių kopūstų sultys. Jų verta išgerti pajutus pirmuo- sius peršalimo požymius, suskaudus gerklei. Taip pat nemažai vitamino C turi erškėtuogės, šalta- lankio, šermukšnio uogos. Vitaminas A – tai pirmiausia vaikų mėgsta- mos morkos, taip pat kiaušiniai, mėsa, pienas, kepenys, jo yra žaliose lapinėse daržovėse, apel- sinuose, ananasuose. Šis vitaminas naudingas ne tik akims, kai jo per mažai, sutrinka daugelis organizmo sistemų. Todėl lengviau gali užpulti bronchitai, rinitai, dermatitai, stomatitai, o pava- sarį šie negalavimai kimba greitai. Vitaminas E padeda šalinti iš organizmo toksinus. Tai antioksidantas, saugantis nuo ža- lojančio laisvųjų radikalų poveikio. Šiuolaikinės prastos ekologijos sąlygomis tai aktualu ir su- augusiesiems, ir vaikams. Vitamino E yra žemės riešutuose, saulėgrąžose, kukurūzuose, avoka- duose, špinatuose, sezamo sėklose. Vitaminas B 6 – vienas pačių svarbiausių pa- vasarį, nes yra vienas pagrindinių pagalbininkų, stiprinant imunitetą, atsparumui infekcijoms, jis reikalingas nervų sistemai. Šis vitaminas turi didelės reikšmės kraujodarai, nes dalyvauja for- muojantis limfocitams  – apsauginėms kraujo ląstelėms. Jeigu jo vaikui trūksta, gali sutrikti ir virškinimas. Vitamino B6 šaltiniai – rupi duona, špinatai, pupelės, bulvės, bananai, morkos, viš- tiena, kiaušiniai, saulėgrąžos. Deja, daug šio vita- mino suyra verdant arba kepant. Vitaminas D visiems gerai pažįstamas kaip saulės vitaminas (gaminasi odoje veikiant saulės spinduliams), jis būtinas vaikui rachito profilakti- kai – ypatingai svarbus kūdikystėje. Šio vitamino Maistas ir vitaminai – pavasariui be ligų 8 PAVASARIOLIGOS
  • 9. stoka silpnina nervų sistemą – vaikas pasidaro dirglus, verksmingas bei nervingas. Selenas yra galingas antioksidantas, sustip- rinantis imuninę sistemą. Jis ne tik didina orga- nizmo gebėjimą pasipriešinti infekcijoms, bet ir padeda greičiau nugalėti jau užpuolusią ligą. Dau- giausia seleno jūros gėrybėse, jūrinėse žuvyse, gyvulių kepenyse ir inkstuose. Turi jo mėsa, įvai- rūs grūdai, riešutai, pieno produktai ir kiaušiniai. Pavasarį vitaminų trūksta ypatingai Vitaminų, kaip ir riebalų, angliavandenių bei baltymų, gauname su maistu. Nors vitaminai nėra audinių ir organų statybinė medžiaga, bet jie atlieka svarbius darbus – reguliuoja biocheminius ir fiziologinius procesus, be kurių neįmanomos svarbios organizmo funkcijos. Jeigu vitaminų vai- ko maiste mažai arba organizmas juos prastai pa- sisavina, atsiranda įvairių sutrikimų. Tai turi įtakos vaiko augimui ir vystymuisi, sutrikdo medžiagų apykaitą, vaikas greitai nuvargsta, tampa mažiau judrus, jam prasčiau sekasi išmokti naujų dalykų. Vitaminų stoka ypatingai dažnai jaučiama pa- vasarį, nes tie nedideli likučiai vaisiuose ir daržo- vėse dar labiau sumažėja gaminant maistą. Todėl dalį reikiamo vitaminų kiekio vaikas turi gauti pa- pildomai. Maisto papildai pagal vaiko amžių Pirmasis kūdikio papildomas vitaminas yra D. Augančiam mažyliui tampa svarbus kalcis. Daž- nai sergančiam vaikui gydytojas skiria mikroele- mentų kompleksą, kurio sudėtyje yra vitamino C, arba atskirą maisto papildą imunitetui stiprin- ti, pavyzdžiui, ežiuolės. Lopšelį ar darželį lankan- čiam mažyliui pravers vitaminų kompleksas ne tik imunitetui, bet ir nervų sistemai stiprinti. Taigi, valgome naudingą maistą, iš kurio gau- name dalį vitaminų, o jų stoką papildome šių mikroelementų preparatais. Vitaminų ir minera- lų maisto papilduose bei atskirų mikroelementų preparatuose esančios šių medžiagų dozės pri- taikytos skirtingo amžiaus vaikams. Nors vitaminai naudingi ir būtini vaikui, jie papildomai apkrauna organizmą ir labiausiai  – inkstus. Todėl reikia užtektinai gerti, bet ne sal- dintus gėrimus, o negazuotą vandenį. Dažniausiai maisto papildai geriami kartą per dieną, pirmoje dienos pusėje, valgant arba po valgio. Laikomi jie tamsioje vietoje, kur vaikas nepasieks, nes per daug vitaminų taip pat pa- vojinga – hipervitaminozė ne mažesnė bėda už vitaminų stoką. Undinė Gilė 9 PAVASARIOLIGOS Kaina 15,00€ Kad mažylis augtų sveikas! ChildLife Essentials® Multi Vitamin & Mineral 237 ml Internetinėje parduotuvėje www.e-yourlife.eu įsigiję multivitaminus vaikams ir ežiuolių lašiukus gausite DOVANĄ – vitamino C buteliuką. Dovanų kiekis ribotas! Telefonas +370 688 02 826. El. paštas informacija@e-yourlife.eu ChildLife Essentials® Echinacea 29,6 ml Kaina 8,00€ ChildLife Essentials® Liquid Vitamin C 118,5ml DOVANA +
  • 10. Baigėsi šalčiai, bet peršalimo ligos nepasitraukė. Deja, pavasaris taip pat nėra palankus metas imunitetui, juo labiau kad jį jau išsekino nuo rudens besitęsiančios kovos su virusais. Be to, virusai nesnaudžia  – drėgmė, teigiama oro temperatūra ir saulės stoka pavasa- rį jiems taip pat palanki, kaip ir žiemos šaltukas. Kai kuriuos vaikus peršalimo ligos šį sezoną puola viena po kitos. To- dėl stiprinti organizmo apsaugą vis dar aktualu. Vaikų imuniteto ypatybės Žindomą kūdikį nuo ligų saugo mamos pienas, su kuriuo jis gauna su virusais ir bakterijomis kovo- jančių antikūnų. Vaiko organizme antikūnai (imuno- globulinai) pradeda gamintis 4–6 savaitę, bet tik pa- mažu, o subręsta šis procesas tik nuo dvejų metų. Imunitetas formuojasi daugelį metų, o visu šiuo laikotarpiu yra kritinių periodų, kai vaiko organizmas itin pažeidžiamas. Trijų mėnesių kūdikis jau mažiau apsaugotas iš mamos pieno gaunamų imunoglobulinų, nes jų veiks- mingumas susilpnėjęs, o savų antikūnų dar gaminasi mažai. Ligų rizika padidėja antraisiais gyvenimo me- tais, kai vaikas, susipažindamas su aplinka, ragauja įvairius daiktus. Tokia pažintis dažnai baigiasi žarny- no infekcija, dažnos kvėpavimo takų ligos. 2–3 metų vaikas pradeda draugystę su bendra- amžiais, o bendraudami mažyliai pasidalina infekcijų sukėlėjais. Be to, vaikai pradeda lankyti darželius, įvairius užsiėmimus, kurių aplinkoje gausu virusų ir bakterijų. Infekcijos sukėlėjai greitai plinta per orą, to- dėl lopšelinukai ir darželinukai dažnai suserga. Tokio amžiaus mažylio imunitetas dar galutinai nesusifor- mavęs, taigi draugų perduoti virusai jam pavojingi. Kas silpnina vaiko imunitetą? Priežasčių, kodėl vaiko imuninė sistema neatsi- laiko prieš infekcijas, dar daugiau. Imunitetą veikia stresai, kitų organų lėtinės ligos, neracionali mityba. Organizmo apsauga susilpnėja po persirgtos ligos. Turi reikšmės šeimos gyvenimo būdas – silpnesnis ne- grūdinamas, mažai būnantis gryname ore, daug laiko praleidžiantis prie televizoriaus vaikas. Mobilizuoti organizmo gynybines galias padeda vandens ir oro vonios, fiziniai pratimai ir tinkama mityba. Oro vonios ir mankšta Pradėti grūdinti kūdikį galima nuo pirmųjų savai- čių. Tokia procedūra jam – oro vonios. Paprasčiausiai palaikykite jį nuogą keletą minučių 22 laipsnių tempe- ratūroje, vėliau šilumą galėsite sumažinti iki 18–20 laipsnių. Grūdinkite gerai nusiteikusį vaiką, o jeigu jis priešinasi, verčiau palaukite tinkamo momento. Ar taip grūdinamas kūdikis gerai jaučiasi, išsiaiškinti ne- sunku – kojytės ir rankytės šiltos, veide šypsena. 3–4 metų vaiką pratinkite mankštintis. Prieš mankštą ge- rai išvėdinkite kambarį, o jeigu oras palankus, galima sportuoti neuždarius lango. Pediatrai pataria mamoms pernelyg nebijoti šal- čio, dulksnojančio lietaus ir vėjuko. Grynas oras tei- giamai veikia kvėpavimo organus, suteikia kraujui deguonies. Tereikia vaiką tinkamai aprengti, kad jis nesušaltų ir neperkaistų. Leiskite ilgiau pažaisti lauke saulėtą dieną, tik nepamirškite apsaugos priemonių. Saulė taip pat grūdina, jos reikia vitaminui D gamintis. Vandens procedūros Vaiko maudymas – ne tik higienos procedūra, bet ir grūdinimas. Maudynių pabaigoje kūdikį galima api- pilti 1–2 laipsniais vėsesniu vandeniu negu nuprau- sėte. Vėliau šį skirtumą galite didinti iki 5–7 laipsnių. Kuo didesnis vaikas, tuo vandens temperatūra gali skirtis labiau. Svarbiausia, kad vandenį šaldytumėte laipsniškai. Jeigu tokia procedūra mažyliui nepatinka, nuo vienerių galite išbandyti kontrastines kojų vone- les. Vonioje stovinčio vaiko kojytes iš vieno ąsotėlio apipilkite 37 laipsnių vandeniu, iš kito 2 laipsniais šal- tesniu. Kas savaitę šaldykite antrojo ąsotėlio vandenį vienu laipsniu – kol pasieksite18. Mityba Imunitetą stiprinančių vitaminų ir kitų naudingųjų medžiagų galima pasisemti iš įvairių maisto produk- tų. Labai naudinga vaikui mėsa yra kalakutiena, nes joje daug cinko, o šis mikroelementas – veiksminga natūrali apsauga nuo infekcijų. Kovoti su virusais ir bakterijomis padeda morkose esantis beta karote- nas. Jo yra tamsiai žaliose ir oranžinėse daržovė- se: špinatuose, brokoliuose, salotose, abrikosuose. Kitas naudingas produktas imunitetui  – burokėliai, juose daug magnio, kalcio, geležies ir jodo. Kefyras ir jogurtas turi ne tik mikroelementų, bet ir žarnyno darbui bei imunitetui reikalingų gerųjų bakterijų. Daug antioksidantų turi obuoliai, reikėtų suvalgyti bent vie- ną šį vaisių per dieną. Į vaiko valgiaraštį būtina įtrauk- ti jūrinę žuvį, kuri be Omega-3 riebalų rūgščių dar turi kalcio, fosforo, kalio, jodo, vario bei cinko. Šios me- džiagos reikalingos ir sveikatai, ir imunitetui. Skaniausias natūralus imunitetą stiprinantis maisto produktas yra medus – dėl jame esančio bičių pikio (propolio). Jeigu vaikas nėra alergiškas, medaus jam galima duoti nuo antrųjų gyvenimo metų – po vieną–du šaukštelius. Šis produktas tin- ka paskaninti košę, jogurtą, pieną. Parengė Ieva Grabauskienė Iš ko susideda imunitetas? 10 PAVASARIOLIGOS
  • 12. Kūdikį krūtimi maitinanti mama – irgi žmogus, ku- riam ne tik norisi, bet ir reikia vitaminų ir skanumynų. Aišku, sveikos mitybos ir produktų suderinamumo principai galioja visiems. Viską, ko širdis geidžia Anksčiau labai akcentuotos maitinančios mamos mitybos taisyklės, įvairūs dietos suvaržymai. Ypač absurdiškas prietaras, draudžiantis žindančiai motinai valgyti šviežius vaisius ir daržo- ves. Jokio mokslinio pagrindo neturi baimė, kad motinai pilvo pū- timą sukeliantis maistas gali sukelti pilvo pūtimą ir jos žindomam kūdikiui. Normalioms žarnų bakterijoms fermentuojant maisto skaidulas, pilve atsiranda dujų. Tačiau nei pačios skaidulos, nei dujos nėra absorbuojamos iš žarnyno į kraują, taigi ir į motinos pieną nepatenka. Kai kuriose daržovėse, pavyzdžiui, česnakuose, svogū- nuose, ridikėliuose, taip pat prieskoniuose, yra eterinių aliejų, turinčių charakteringą kvapą ar skonį, galintį išties persiduoti į pieną, ir kūdikiai kartais reaguoja. Vieniems tai patinka, bet būna ir atsisakančių žįsti česnaku kve- piantį pieną. Mamai suvalgius česnako, pirmąją valandą specifinio kvapo piene paprastai dar nėra, po dviejų valan- dų jis stipriausias, o paskui palaipsniui išnyksta. Panašiai būna ir su kitais prieskoniais. Skirtingai negu vis tuo pačiu mišiniu nuolat mai- tinami „buteliuko vaikai“, žindomi kūdikiai per motinos pieną patiria plačią įvairovę kvapų ir skonių, kurie gali nujunkymo laikotarpiu pa- skatinti noriau valgyti juos turintį – jau „pa- žįstamą“ – maistą. Taigi žindanti mama tarsi sukuria vaiko mitybos įpročius ir polinkį drąsiau ragauti naujo maisto. Ko derėtų vengti? Kartais kūdikiai netoleruoja tam ti- krų produktų motinos maiste. Pastebė- ta atvejų, kai pilvo diegliai žindomiems kūdikiams atsirasdavo mamai valgius ne tik jau minėtų česnakų ir svogūnų, bet ir kopūstų, griežčių (sėtinių), pu- pelių, rabarbarų, slyvų. Jeigu įtariama, kad kuris nors produktas turi blogą poveikį kūdikiui per pieną, reikėtų ste- bėti, ar neatsiras kūdikiui virškinimo sutrikimo reiškinių pirmąją parą nuo to maisto suvalgymo, ar kartosis vėl jo suvalgius. Visiškai nederėtų kūdikio pratinti prie alkoholio. Iš moti- nos kraujo alkoholis lengvai Ką valgyti mamai žindyvei? BŪKIMESVEIKUČIAI 12
  • 13. patenka į jos pieną. Girtaujančių motinų žindomi kūdikiai blogiau auga (alkoholis slopina pieno tekėjimą krūtyje) ir gali būti pakenkiamos vaiko smegenys. Tik retkarčiais išgeriama vyno taurė blogo poveikio kūdikio sveikatai gal ir neturėtų, tačiau tai daryti geriau tuojau po žindymo, kad iki kito maitinimo alkoholio koncentracija piene jau būtų sumažėjusi. Žindančios mamos kartais įspėjamos ne- gerti kavos, juodosios arbatos, kokakolos, pep- sikolos, kakavos, nes šie gėrimai turi kofeino, dėl kurio centrinę nervų sistemą stimuliuojančio poveikio kūdikis gali būti neramus ir jam sun- ku užmigti. Be to, kofeinas slopina geležies įsisavini- mą iš motinos ir kūdikio virškinimo trakto, tuo didin- damas mažakraujystės riziką. Ta- čiau moksliniais tyrimais įrodyta, jog tik labai maža dalis kofeino iš mamos kraujo patenka į jos pieną ir dar mažiau jo aptinkama žindomo kūdikio kraujo serume, to- dėl saikingas kavos vartojimas nesukelia proble- mų žindomam kūdikiui. O didelių kofeino kiekių turinčių produktų maitinančiai mamai reikėtų vengti, ypač jeigu ji žindo neišnešiotą naujagimį. Tuomet kofeino pašalinimas iš organizmo vyks- ta lėčiau ir jis gali kauptis, sukeldamas vaikui sveikatos sutrikimų. Taip pat nereikėtų per daug valgyti ir šokolado, nes jame yra į kofeiną pana- šios medžiagos teobromino. Saikingai mamos valgomas šokoladas žindomam kūdikiui nesu- kelia nei pilvo dieglių, nei kitų virškinimo bėdų. Alergijos pavojai Kai kurie maisto produktai gali alergizuoti kū- dikius, ypač turinčius įgimtą šeimos polinkį. Ne- reikia drausti motinai ko nors valgyti vien dėl to, kad ji žindo. Tačiau verta stebėti žindomo kūdikio reakciją į maistą. Kilus įtarimui, tokio produkto reikėtų vengti dvi savaites. Pavyzdžiui, esant nepalankiai alerginei anamnezei šeimoje, kūdikiui gali išryškėti alerginis bėrimas ar padidėjęs nera- mumas, jeigu motina vartoja daug pieno. Daž- niausiai žindomus kūdikius alergizuoja į motinos pieną patekę tirpieji karvės pieno baltymai. „Gerk pieną, kad būtų pieno“ – taip dažnai būdavo sakoma ir dabar galima išgirsti pata- riant žindančiai mamai. Tai ginčytinas teiginys jau vien dėl to, kad jokios gamtoje egzistuojan- čios žinduolių rūšies suaugę individai, taigi ir pa- telės, nevartoja pieno, tačiau sėkmingai žindo jauniklius. Daugeliui necivilizuotų žmonių genčių žodžiai, reiškiantys pieną, asocijuojasi tik su jų kūdikių ir kitų jauniklių maistu. Mūsų žmonės klaidingai galvoja, kad motina, gerdama daug karvės pieno, padidins savo pačios pieno kie- kį. Mamos išgeriamas gyvulių pienas nėra kaip nors svarbus jos pačios pieno gamybai. Kalcis ir geležis Tiesa, pienas yra vienas iš kalcio šaltinių maiste, tačiau normali kalcio koncentracija motinos piene vis tiek būtų užtikrinama, jei- gu mama ir negertų karvės pieno. Jeigu kalcio trūktų mamos maiste, jis būtų paimtas iš or- ganizmo audinių ir pristatytas į motinos pieną gaminančias jos krūtų ląsteles. Taigi žindančiai mamai teisingiau būtų sakyti: kad tavo pačios organizmui nepritrūktų kalcio, jo reikėtų gauti su maistu, o vienas iš daugiau- sia jo turinčių maisto šaltinių yra gyvulių, pavyzdžiui, karvės, pie- nas ir jo produktai. Beje, yra žmonių, ypač suaugusių, kurie netoleruoja neperdirbto karvės pieno arba nemėgsta jo skonio. Tuomet labiau tiktų rauginto pie- no produktai: jogurtas, varškė, sūris. Nedaug pieno produktų vartojančioms mamoms reikėtų per parą gauti apie 500–600 mg kalcio papildų, o beveik nevartojančioms – maždaug 1000–1200 mg per parą. Yra ir dau- giau kalcio šaltinių maiste: pavyzdžiui, sezamo sėklos, lapiniai kopūstai, špinatai, brokoliai, ke- penys, migdolai, konservuotos sardinės ir laši- ša, valgomos kartu su suminkštėjusiais kaulais. BŪKIMESVEIKUČIAI 13
  • 14. Naujausioji – penktoji knygos laida papildyta ketu- riais skyriais: „Kam reikalingi čiulptukai?“, „Maitinimas ištrauktu pienu“, „Kitos mamos pienas“ ir „Dvynukų maitinimas“. Ši knyga būtų puiki dovana kiekvienai vaikelio gimimo laukiančiai mamai ir šeimai. Joje rasite naujausių mokslo žinių apie naujagimio ir kūdikio maitinimą bei daug naudingų patarimų mamai ir šeimai. Verčiau mokėti, negu spėlioti. Juk žindy- ti pradedama vos pagimdžius! Daugiau apie knygą ir autorių www.zindyk.lt Taip pat ir normali geležies koncentracija motinos piene yra užtikrinama nepriklausomai nuo motinos mitybos. Jeigu jos trūksta maiste, panaudojama motinos kūno audinių, pirmiausia kraujo, geležis. Mažakraujystė nėra kliūtis žin- dyti. Geležies poreikis maitinančioms mamoms yra toks pat ar net mažesnis kaip prieš nėštu- mą, nes žindant vėliau atsinaujina mėnesinės, o be to, į pieną pereina mažiau geležies, negu jos netenkama per menstruacijas. Aišku, mažakrau- jyste sergančią mamą būtinai reikia gydyti, ta- čiau ji neturėtų nustoti žindyti kūdikio. Vitaminų reikia kasdien Žindančios mamos maiste turi būti pakankamai produk- tų, turinčių B grupės vita- minų (B1, B2, B6, B12) ir vitamino C. Jie yra tirpūs vandenyje, todėl mo- tinos organizme jų at- sargos nesukaupiamos. Taigi šių vitaminų trūkstant mamos maiste, mažiau jų būtų ir piene. Pakankamai B grupės vitaminų mama gautų valgydama duoną ir kitus grūdų produktus, vitamino B12  – pieno produktus, žuvį, mėsą ir kiaušinius. Vitamino C poreikis laktacijos metu taip pat padidėja. Daug jo yra šviežiuose vaisiuose, uogose ir daržovėse. Vi- tamino C ir kitų vandenyje tirpių vitaminų kon- centracija motinos piene nepakyla aukščiau nor- malios, nes perteklius pašalinamas su šlapimu. Riebaluose tirpių vitaminų kiekis piene ma- žiau priklauso nuo mamos dietos pokyčių. Vita- minų A ir D koncentracija piene iš- lieka normali, kol jų yra jei ne mamos maiste (svieste, kiaušinių tryniuose, ke- penyse), tai jos kūno atsargose. Vitamino E (jo yra aliejuje, javų gemaluose, mėsoje, kiaušinių tryniuose, morkose) koncentracija didžiausia priešpienyje, nes naujagimiui labai svarbus jo antioksidacinis veikimas. Vitamino K didžiausias poreikis yra per gimdymą ir pirmosiomis naujagimio gyvenimo dienomis, kai būna didžiausia vidinio kraujavimo (ypač į smegenis ir į žarnyną) rizika. Kad vitami- no K atsargos būtų užtikrintos, motinos maiste (morkose, salotose, špinatuose, kepenyse) jis ypač reikalingas nėštumo pabaigoje. Taigi žindančios motinos maistas turi būti ne tik pakankamai kaloringas, bet dar svarbiau, kad jis būtų įvairus. Pasikliauti vien tik vaistinėse parduodamais vitaminų ir maisto papildų prepa- ratais nereikėtų. Vitaminų ir mineralų įsisavini- mas organizme iš dirbtinių maisto papildų ne vi- sada yra efektyvus ir neprilygsta jų įsisavinimui iš natūralaus maisto. Pagal Kazimiero Vitkausko knygą „Kūdikio žindymas“ BŪKIMESVEIKUČIAI 14
  • 15. Ne paslaptis, kad vaikų dantų priežiū- ros klaidos, netinkami mitybos pokyčiai, įgimti polinkiai bei kiti veiksniai lemia tai, kad jų tėvai vis dažniau susiduria su nuo- latinių vaikų dantų pažeidimais. Tai gali atrodyti kaip didelės grėsmės nekelianti problema, tačiau, pasirinkus netinkamą jos sprendimo būdą, ilgainiui gali atsiras- ti vis didesnių problemų ir sąlygoti dantų netekimą. Todėl tėvams, kurie rūpinasi savo vaikų sveikata, būtina žinoti visus sprendimo būdus. Vienas iš tokių  – sa- valaikis stipriai pažeistų dantų proteza- vimas, kuriam teritorinės ligonių kasos skiria iki 1220,20 EUR kompensaciją. Gydymo galimybės ir problemos Pasak „Papadent“ odontologijos klinikos vadovo gyd. odontologo Tomo Stumbrio, visame pasauly- je vaikų dantų pažeidimų, liaudyje vadinamų „dantų skylėmis“, vis daugėja. Tai nulemia plati įvairovė prie- žasčių. Lietuva su šia problema susiduriančių šalių są- raše nėra išimtis. Kasmet į odontologus kreipiasi vis daugiau tėvų, vedinų vaikais, kuriems pažeidimai išsi- vystė vos pirmoje ar antroje klasėje, jau nuolatiniuo- se dantyse. Pirminis pasirinkimas šioms problemoms išspręsti daugeliu atvejų yra dantų plombavimas. Plombavimas veiksmingas, kol ėduonies ertmė yra maža arba vidutinio dydžio. Anksti atlikus nuolatinių dantų plombavimą paprastomis plombomis jos nega- li užtikrinti patvarumo bei ilgaamžiškumo, todėl grei- tai ima trupėti ir byrėti. O jeigu dėl pavėluoto gydymo iš nuolatinio danties turi būti pašalintas nervas, lieka labai didelis danties vainiko defektas, kurį praktiškai visada reikia atkurti protezuojant, nes tik užplomba- vus toks dantis kur kas greičiau lūžta arba skyla išil- gai, dėl to reikalingas neišvengiamas šalinimas. Problemų sprendimo būdai Tais atvejais, kai vaikui danties gydymo metu turi būti šalinamas nervas, kai nepaisant se- niau taikyto plombavimo ar kitų priežasčių dėl pažeidimo dantis ima trupėti ir skilinė- ti, galimas gydymo būdas yra protezavi- mas keramikiniais užklotais, arba tiesiog – keramikinėmis plombomis. Tokiu gydymo būdu yra atkuriamas danties vientisumas bei užtikrinama danties funkcija. Kadangi vaikams iki 18 metų formuojasi sąkandis, dantys kera- mikiniais užklotais dengiami po vieną. Šitaip su- daromos sąlygos fiziologiniam sąkandžio vysty- muisi bei dantų padėties formavimuisi. Gydymo metu naudojamos keramikinės plombos yra gami- namos dantų laboratorijoje iš specialių, tam skirtų medžiagų. Jos išsiskiria savo patvarumu bei maksi- malia įmanoma estetika. Likusi sveika danties dalis yra apsaugoma nuo lūžimo ar skilimo. Plombavimui naudojama keramika yra natūralios danties spalvos, vientisa bei neišsiskiria iš aplink esančių dantų. Vai- kas ne tik gali saugiai valgyti, kalbėti, tačiau jo šypse- na taip pat atrodo sveika bei natūrali. Bet dažnai vien protezavimo nepakanka, kai dantį tenka šalinti. Tokiu atveju naudojama implantacija, vietoj pašalinto dan- ties sriegiamas implantas, kuris atstoja dirbtinę dan- ties šaknį, ant jo tvirtinamas dantų vainikėlis. Teritori- nė ligonių kasa kompensuoja dantų implantaciją, bet tokiu atveju reikia žinoti, kad implantacija atliekama baigiant formuotis žandikaulio kaului, t.y. ne anksčiau nei 17 metų vaikui, anksčiau – tik išimtinais atvejais. Ką reikia daryti? Vaikų dantų gydymas, pasinaudojant proteza- vimu keramikinėmis plombomis, implantais ar vai- nikėliais, išsiskiria tuo, kad jam gali būti taikomos finansinės lengvatos. Tam būtina gydymą planuoti tam tikra tvarka. Odontologijos klinikos „Papadent“ vadovas gyd. odontologas Tomas Stumbrys teigia, kad procesas gali atrodyti sudėtingas, tačiau taip nėra ir rezultatas yra to vertas: „Jeigu vaikas iki 18 metų turi nuolatinius dantis ir jam jau yra gydyti dan- tų kanalai arba yra labai didelės apimties plombų, vaiko dantų gydymui bus taikomos lengvatos. Iš te- ritorinės ligonių kasos galima gauti iki 1 222,20 EUR kompensaciją vaikų dantų protezavimui, tad tikėtina, kad tėvams nieko nereikės mokėti už gydymą. Pir- miausia reikia užsiregistruoti į nemokamą konsulta- ciją mūsų odontologijos klinikoje.“ Šis vizitas yra bū- tinas tam, kad gydytojai – odontologai galėtų atlikti pirminę apžiūrą. Tolimesnis žingsnis yra registracija priskirtoje poliklinikoje su siuntimu. Pateikus visus reikalingus dokumentus ir suderinus gydymą bei kompensavimą su teritorine ligonių kasa, maždaug per 3 mėnesius reikia kreiptis į „Papadent“ kliniką, ir vaikui bus atliekamas dantų protezavimas. Taip užti- krinant ilgalaikį, patikimą vaiko gyvenimo kokybės bei šypsenos estetikos efektą. Daugiau informacijos www.dantugydytojas.lt Ankstyvas rūpestis gali garantuoti sveiką vaiko šypseną Užsakymo Nr.17_1-17 BŪKIMESVEIKUČIAI 15
  • 16. Gydytojai vieningi  – skoliozės profi- laktikai skiriama per mažai dėmesio. O juk ankstyva diagnozė ne tik palengvina gydymą, bet ir padeda išvengti didesnių bėdų, pavyzdžiui, plaučių ir kitų vidaus organų funkcijų sutrikimų. Roman Machnin, sveika- tingumo centro „Gemma“ fizinės medicinos ir reabi- litacijos gydytojo duome- nimis, nuo skoliozės Lie- tuvoje kenčia apie 3 proc. vaikų. „Skoliozė – tai stu- buro iškrypimas į šoną. Esant nežymiems pakiti- mams žmogus ar aplinki- niai gali net nepastebėti pokyčių. Esant rimtiems pakitimams stuburas iš- krypsta į šoną, jis įgauna „C“ arba „S“ formą. Dėl ligos išprovokuotų slankstelių sukimosi kartu sukasi ir prie jų prisitvirtinę šonkauliai, deformuojasi krūti- nės ląsta, atsiranda kupra, įdubos. Žmogus kenčia dėl pakitusios išvaizdos, o esant pažengusiai sko- liozei sutrinka plaučių ir net širdies bei kraujagyslių darbas“,  – pasakoja gydytojas Machnin. Dažniau- siai   – net 80 proc. visų skoliozės atvejų  – liga pasireiškia dėl nežinomų priežasčių. Tokia skoliozė vadinama idiopatine. Tikimybė, kad vaikas paveldės skoliozę, padidėja trečdaliu, jei abu tėvai kenčia nuo šios ligos. Ligą lydi daug mitų Dažnai manoma, kad trumpalaikės stuburo apkrovos, pavyzdžiui, sėdėjimas susikūprinus, ku- prinės nešiojimas ant vieno peties, miegojimas ant vieno ar kito šono, gali lemti skoliozės atsi- radimą ir ligos progresą. „Tačiau daugybė tyrimų įrodė, kad tai mitas“, – pasakoja fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Dažniausiai skoliozė yra pastebima prabėgus keleriems metams nuo jos pradžios. Todėl rekomenduojama profilaktiškai ti- krinti visus vaikus, o ypač sparčiausiu augimo lai- kotarpiu. Pasak mediko, didžiausias išbandymas stuburui – 10–16 vaiko gyvenimo metai, kai jis ima labai sparčiai augti. „Mergaitėms augimo šuolis paprastai būna apie 10–12 metus, berniukams – apie 12–14 gyvenimo metus. Beje, mergaitėms skoliozė nustatoma du kartus dažniau nei berniu- kams“, – paaiškina jis. Išskiriami trys pagrindiniai skoliozės gydymo metodai: stebėjimas, konser- vatyvus (kineziterapija, įtvaras) ir operacinis. „Pa- grindinis gydymo tikslas – stabdyti ligos progre- savimą. Tam tikrų skoliozių atveju progresavimas mažai tikėtinas, ir jeigu nuokrypis yra minimalus, imtis papildomų priemonių gali net neprireikti“, – patirtimi dalinasi gydytojas Roman Machnin. Iš kitos pusės, esant ryškiems pokyčiams, konser- vatyvus gydymas visiškai stuburo neištiesins. Pa- grindinis konservatyvaus gydymo tikslas – neleisti skoliozei progresuoti. Operacinis gydymas atliekamas, jei skoliozė jau gerokai pažengusi. Medikas pabrėžia, kad kiek- vienas atvejis yra individualus, operacinio gydymo poreikį lemia paciento būklė, tėvai ir chirurgas. O kineziterapija ir tikslinga fizinė veikla turi būti taiko- ma nepriklausomai nuo skoliozės laipsnio. Tėvams verta įsidėmėti, jei skoliozė pasireiškė dar prieš lytinį brendimą, yra didelė tikimybė, kad augimo spurto metu ji progresuos. Laiku negy- dant, gali atsirasti rizika, kad iš potencialiai pagy- domo stuburo iškrypimo gali išsivystyti nelanksti stuburo deformacija, kuri grės plaučių ir kitų vidaus organų funkcijų sutrikimais. Negydoma skoliozė gali turėti įtakos psichologiniams sutrikimams, kompleksams ir kt. Anot pašnekovo, geriausia kreiptis profilaktiškai iki prasidedant lytiniam bren- dimui, net nematant akivaizdžių pakitimų. Tačiau, primena gydytojas, netaisyklinga laikysena ne vi- suomet yra skoliozė. Norint tikslios diagnozės ge- riausia kreiptis į medikus. Vokiečių metodika – viena efektyviausių Bene dažniausiai idiopatinei skoliozei gydyti Europoje ir JAV taikomas Schroth metodas. Šį metodą pirmieji Lietuvoje pradėjo taikyti „Gem- ma“ sveikatingumo centre dirbantys specialistai. Jis taikomas įvairaus laipsnio idiopatinei skoliozei, tačiau efektyvumas priklauso nuo daugelio veiks- nių: nuo paciento amžiaus, progresavimo rizikos, esamo Kobo kampo ir kt. Schroth metodo esmė – stuburo „hiperkorekcija“, t. y. tam tikrų pozicijų, priešingų natūralioms kreivėms, pritaikymas bei specialiais pratimais pasiektos hiperkorekcijos už- tvirtinimas. Taip pat didelis dėmesys kreipiamas į stuburo bei krūtinės ląstos mobilumą, raumenų balanso atkūrimą. Labai svarbus ir paciento bei šeimos narių mokymas, išsamios informacijos su- teikimas, nes didelę šio metodo dalį sudaro namų darbai. Skoliozės gydymas šiuo metodu sukurtas 1927 m. Vokietijoje, Katerinos Schroth (Katherina Schroth). Paslaugos reabilitacijos centre „Gemma“ teikiamos ir turint gydytojų siuntimą. Skoliozė: iškrypęs stuburas savaime neišsitiesins BŪKIMESVEIKUČIAI 16
  • 18. Kokiu oru kvėpuojame namuose? Kasdien įkvepiame oro, kuriame knibžda daugybė virusų, bakterijų ir kitų kenksmingų priemaišų. Tokių teršalų daug daugiau namuose ar kitose patal- pose negu lauke. Kenksmingos medžia- gos čia patenka ne tik iš lauko, jas išski- ria baldai, tapetai, grindų dangos, buityje naudojamos cheminės medžiagos. Patal- pose, ypač šaltuoju metų periodu, pralei- džiame daugiausia laiko, o prisikvėpavę užteršto oro galime susirgti astma, rinitu ar bronchitu – net neišėję iš namų. Taigi, jeigu vaikui nepraeina sloga ir kosulys, gali būti kaltas būtent namų oras. Didžiausias priešas – dulkės Pagrindinis visų kenksmingų medžiagų šaltinis namuose – dulkės. Jose yra žmogaus organizmą žalojančių medžiagų: aliuminio, geležies, ličio, ni- kelio, alavo, stroncio, net arseno. Be to, drauge su dulkėmis per orą plinta įvairūs virusai ir bakte- rijos. Bet kokiame jų kiekyje yra pelėsinių grybelių ir jų sporų, įvairių augalų žiedadulkių, dulkių erku- čių ir jų veiklos produktų. Įkvėptos tokios dulkės nusėda plaučiuose ir išprovokuoja infekciją. Erkutės minta žmogaus pleiskanomis, kurios taip pat tampa dulkėmis. Dar ore sklando nusi- trynusių kilimų, drabužių, baldų, buitinių valiklių ir ploviklių dalelių – visa tai įeina ir į dulkių sudėtį. Įkvepiame gyvūnų plaukų ir jų odos dalelių, me- dienos ir knygų dulkių. Įsivaizduokite, kad jūsų namiškiai kiekvieną minutę kvėpuoja šiais teršalais! Prisikvėpavus užteršto oro ima skaudėti galvą, dirgina gerklę, išsausėja arba niežti oda, apima nuovargis. Didžiausi pavojai Būtent per orą atkeliauja įvairūs virusai, kurie atneša peršalimo ir infekcines ligas. Jeigu imuni- tetas silpnas ar dar nesusiformavęs, stiprią aler- giją gali sukelti namuose išplitę pelėsiniai gry- beliai. Ore esantys grybeliai, mikrobai, virusai ir kitos priemaišos pažeidžia kvėpavimo organus, gali būti vidurinės ausies ir prienosinių ančių ligų priežastis. Vienas pagrindinių buitinių alergenų na- muose – dulkių erkutės. Grame dulkių gali būti tūkstančiai erkučių  – vargu ar rasime namus be šių nekviestų svečių. Jos gyvena ištisą parą drauge su jumis ir linkusiems į alergiją šeimos nariams išprovokuoja ligą. Alergiškų vaikų vis daugėja, o šis negalavimas sukelia rinitą (slo- gą), konjunktyvitą (akių junginės uždegimą), dilgėlinę, dermatitą ir astmą. Liga kamuoja, kol aplinkoje yra atitinkamas alergenas, o jį paša- linus, simptomai paprastai išnyksta. Alerginė sloga ar kosulys, skirtingai nuo peršalimo su- keltų šių požymių, sustiprėja namuose, ypač tvarkant kambarius. Lengviau atsikvėpti tega- lima išėjus į lauką. Sudėtingiau kovoti su alergija augalų žieda- dulkėms, kurios tyko lauke ir patenka į namus pro atidarytus langus. Todėl augalų, kuriems vaikas alergiškas, žydėjimo periodu kambarius geriausia vėdinti po lietaus, kai žiedadulkės nu- sėda. Pelėsiniai grybeliai subjauroja ne tik sienas ir lubas, jie užsiveisia ir gėlių vazonuose, todėl stenkitės neperlaistyti naminių augalų. Alergiš- ko vaiko kambaryje verčiau vazoninių gėlių ne- laikyti. Kiek šių teršalų yra namų ore, priklauso nuo daugybės faktorių. Idealios sąlygos pelėsiui, dul- kių erkutėms, grybeliams ir virusams – drėgnos, pernelyg šiltos ir retai vėdinamos patalpos. O pagrindinės kovos su šiais teršalais priemo- nės – švara ir tvarka. Užterštas oras labiausiai kenkia vaikams Dėl užteršto oro sveikata iš karto nepablo- gės, kartais pasekmės išryškėja gana vėlai, kai jau užpuola liga. O gydytis daug sudėtingiau negu imtis priemonių išvengti ligos. Užterštas oras žalingas visiems, bet la- biausiai nukenčia vaikai, kurių imunitetas daug silpnesnis negu suaugusiųjų. Suaugęs žmogus lengviau perserga įvairiomis ligomis, o dar ne- BŪKIMESVEIKUČIAI 18
  • 19. prisitaikiusį prie aplinkos sąlygų vaiką pakerta bet koks virusas. Vaiko sveikatai tėveliai turėtų sudaryti namuose tinkamą mikroklimatą. Kaip išvalyti orą namuose? Pirmiausia, namuose reikia idealios švaros, o drėgnas valymas turėtų būti reguliarus namų ruošos darbas. Kuo dažniau šalinsite ant baldų ir grindų nusėdančias dulkes, tuo sveikesni jau- sitės. Kilimus valyti geriau plaunančiu dulkių siur- bliu, o daryti tai reikėtų, kai vaiko nėra namuose, kad dulkės spėtų nusėsti, kol jis sugrįš. Išsiurbę namus, būtinai nuvalykite baldus drėgna šluos- te. Knygas laikykite uždarose spintelėse, kad į jas patektų kuo mažiau dulkių. Dažnai skalbkite vaiko patalynę ne žemesnė- je kaip 60 laipsnių temperatūroje, ryte neskubė- kite kloti lovos – palikite prasivėdinti maždaug 20 minučių. Žiemą naudinga džiovinti skalbi- nius šaltyje, o vasarą saulėje. Dažniau plauki- te vaiko žaislus, galite palaikyti juos šaldymo kameroje – šaltyje dulkių erkutės žūsta. Vaiko kambaryje pakabinkite medvilnines arba linines užuolaidas, kurias paprasta išskalbti, dažniau valykite žaliuzes. Švara padės apsisaugoti nuo dulkių, bet pa- vojingų mikroorganizmų atsikratyti sunku, jeigu namuose kosėjantis ir čiaudėjantis vaikas arba suaugęs šeimos narys. Infekcijos sukėlėjai grei- tai plinta per orą. Dažnai vėdindami kambarius sumažiname šių mikroorganizmų, bet visiškai vargu ar apsisaugome. Nuo dulkių erkučių šiek tiek apsaugo švarūs čiužinio ir pagalvių užvalkalai – jie sudaro barjerą tarp šių čiužinio bei pagalvių gyventojų ir žmo- gaus. Erkutės ypatingai mėgsta veistis žąsų plunksnų ir pūkų pataluose, todėl verčiau miego- kite ant poroloninio čiužinio bei pagalvės. Dulkių erkutėms patinka šiluma ir drėgmė minkštose pūkuotose šlepetėse. Todėl jas derėtų dažniau skalbti ne žemesnėje kaip 60 laipsnių tempera- tūroje, nes 30 laipsnių šiluma dulkių erkutėms nekenkia. Pelėsiai išplinta dideliuose plotuose ten, kur šilta ir drėgna, todėl ypatingai kruopščiai valykite vonios ir miegamojo patalpas. Virusai, mikrobai ir pelėsiniai grybeliai labai bijo šviežio oro, taigi juos išvaikysite dažnai vėdindami kambarius. Bet šiuolaikinio gyvenimo sąlygomis užterš- tame mieste šių priemonių dažniausiai neužten- ka. Specialistai pataria pasinaudoti kuriuo nors oro valymo prietaisu, kuris nuolat mažins kenks- mingų dalelyčių koncentraciją namuose. Parengė Undinė Gilė BŪKIMESVEIKUČIAI 19 ORO STERILIZ ATORIAI
  • 20. Nėščios mo- ters organizmas dirba intensy- viau, todėl kai kurių vitaminų ir mineralų šiuo periodu prireikia dau- giau. Jeigu nėštumo metu trūks nau- dingųjų medžiagų, sulėtės būsimo vai- kelio vystymasis, sunkiais atvejais tai gali lemti apsigimimus. Trokštančiai vaikelio mamai vitaminų stoka trukdo pastoti, nėštumo periodu jai gali sukel- ti įvairių negalavimų ir pavojų. Gydyto- jai pataria nėštumui ruoštis iš anksto – ir būsimos mamos, ir vaiko sveikatai vitaminai ypatingai svarbūs dar prieš nėštumą. Folio rūgštis – nėščiajai reikia dvigubai daugiau Vienas pagrindinių vitaminų, ypatingai būti- nų ir planuojant nėštumą, ir jo periodu, – folio rūgštis (vitaminas B9). Šis elementas paruošia organizmą nėštumui. Pritrūkus folio rūgšties, at- siranda kiaušialąstės patologijų ir moteris negali pastoti arba vaisius nesivysto tinkamai. Vartoti šio vitamino preparatą gydytojai pataria pradėti prieš tris mėnesius iki planuojamo nėštumo. Bet ne visada nėštumą įmanoma tiksliai numatyti – neretai tai atsitinka netikėtai. Todėl ruoštis šiam svarbiam šeimos įvykiui vertėtų dar anksčiau. Būsimo vaikelio nervų sistema pradeda for- muotis ankstyvuoju nėštumo periodu, todėl šį vitaminą visada reikia vartoti papildomai  – moters organizme jo neturi trūkti dar prieš pa- stojant. Nuo pat pirmųjų nėštumo dienų folio rūgšties turės užtekti abiems – dalį jos būsima mama atiduos vaisiui. Folio rūgštis jam ypatin- gai svarbi iki 12 nėštumo savaitės. Gauti jos reikia kasdien, nes organizmas šio vitamino ne- kaupia, o nesunaudoti likučiai pašalinami. Per parą nėščiajai patariama papildomai vartoti 400 mg – dvigubai daugiau negu įprastai. Jeigu mo- teris turi tam tikrų sveikatos problemų, prireiks dar didesnės dozės. Folio rūgštis būtina vaikeliui išnešioti. Ji pa- deda įsisavinti kitus vitaminus, būtinus gyvybei užmegzti bei išnešioti sveiką kūdikį. Dėl jos sto- kos nėštumo metu gali dalinai arba visiškai ati- trūkti placenta, įvykti savaiminis persileidimas. Tyrimų duomenimis, folio rūgštis svarbi bū- simo vaikelio stuburo ir galvos smegenims, jos reikia organizmo ląstelėms bei audiniams. Jeigu nėštumo pradžioje trūksta didelio kiekio, atsiranda nemaža apsigimimų grėsmė. Įrodyta, kad folio rūgštis apsaugo nuo labiausiai paplitu- sio nervinio vamzdelio defekto – įskilo stuburo (dėl nesuaugusių slankstelių lankų atsiradusio plyšio). Šio vitamino stoka gali lemti kitus vai- ko apsigimimus: protinį atsilikimą, kiškio lūpą, anencefaliją (neišsivystę galvos smegenys), hi- drocefaliją (galvos smegenų vandenė, kai kau- kolėje susikaupia daug skysčio). Deja, 30 proc. nėščiųjų Lietuvoje nustatoma folio rūgšties stoka, vadinasi, beveik trečdalis būsimų mamų rizikuoja vaikelio sveikata. Vitaminas B9 svarbus kraujodarai, amino- rūgštims ir cukrui įsisavinti, virškinimo sistemai, imunitetui. Būsimai mamai folio rūgšties stoka gali sukelti anemiją, dėl to vaisius gauna per mažai deguonies ir jį ištinka hipoksija (deguonies badas). Tai gali pažeisti širdį, galvos smegenis ir yra dažniausia naujagimių mirties priežastis. Folio rūgštis turi įtakos būsimos mamos ape- titui, o jo netekus pritrūks naudingųjų medžiagų abiems. Vitamino B9 stoka veikia moters emo- cinę būklę. Mama pasidaro dirgli, jaučiasi išseku- si, o tokią savijautą ji perduos būsimam kūdikiui, kuris gims nervingas bei kaprizingas. Folio rūgšties yra avižų kruopose, pupelėse, žaliuosiuose žirneliuose, salotose, špinatuose, jos turi citrusiniai vaisiai, migdolai ir graikiniai rie- šutai, svogūnai, burokai, bulvės, moliūgai, melio- nai. Netrūksta šio vitamino kepenyse, inkstuo- se, jūros žuvyje, jo galima gauti iš pieno, sūrio, varškės, kefyro ir vištų kiaušinių. Bet vis dėlto iš maisto, kokia bebūtų subalan- suota mityba, reikiamo kiekio gauti neįmanoma. Juo labiau kad apdorojant maisto produktus, folio rūgšties sumažėja. Be to, ji pasisavinama nevienodai  – prasčiau turinčioms virškinimo sistemos sutrikimų. Šio vitamino daugiau su- naudoja nuolat neišsimiegančios, stiprų stresą, depresiją patiriančios moterys, taip pat – varto- jančios hormoninius vaistus bei ilgai geriančios antibiotikus. Du svarbūs vitaminai būsimai mamai, kurių daugeliui trūksta NĖŠTUMAS 20
  • 21. Vaisingumą skatinantis vitaminas D3 Vitamino D stoka nustatoma apie 80 proc. nėščiųjų, o tyrimai įrodo, kad šis vitaminas nėštu- mo metu lemia suaugusio žmogaus kaulų tankį. Vitaminas D visoms mamoms gerai žinomas kaip būtinas vaiko augimui ir vystymuisi, taip pat rachito profilaktikai. Bet dauguma moterų pamiršta, kad jis itin svarbus dar prieš nėštumą, taip pat nešiojant vaikelį. Mokslininkai mano, kad vitaminas D turi įtakos vaisingumui, mat jis skatina gamintis lytinius hormonus progestero- ną ir estrogeną. Yra dvi šio vitamino formos – D2 ir D3. Tyri- mais nustatyta, kad vitaminas D3 veikia daug efektyviau negu D2. Pastarasis gaunamas iš au- galinių maisto produktų, o D3 yra gyvūniniuose, bet daugiausia (90 proc.) vitamino D gaminasi odoje, tik tam būtina sąlyga yra saulės spin- duliai. Deja, saulė Lietuvoje šykšti spindulių, o šaltuoju metų periodu jie mūsų nepasiekia dar todėl, kad lauke būname mažiau bei saugomės nuo šalčio po storu rūbų sluoksniu. Vitamino D reikia įvairioms organizmo siste- moms. Jis būtinas kalciui ir magniui pasisavinti, reguliuoja fosforo apykaitą. Taigi nuo šio vitami- no priklauso būsimo vaikelio kaulų tvirtumas bei dantys. Dėl jo stokos nėštumo metu jau gimęs vaikas auga lėčiau, gali išsivystyti rachitas. Mat jeigu šio elemento trūksta nėščiajai, gimęs kūdi- kis jo taip pat turi per mažai. Vitaminas D svarbus ne tik vaisiui, bet ir būsi- mos mamos sveikatai, jis turi įtakos imunitetui, o nesirgti ir nevartoti vaistų nėščiajai itin svarbu. Rekomenduojama vitamino D norma nėščiajai yra 1500–2000 TV per dieną. Dėl vitamino D stokos gali atsirasti įvairios nėštumo problemos  – persileidimas, priešlaiki- nis gimdymas, mažesnės galimybės pagimdyti natūraliai. Trūkstant šio vitamino nėščiajai atsi- randa sveikatos problemų. Jis reguliuoja insuli- no sintezę, padeda palaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje. Tyrimais nustatyta, kad daugelis gestaciniu diabetu sergančių nėščiųjų stokoja nemažai vitamino D. Sutrikusi nėščiosios anglia- vandenių apykaita turi įtakos vaisiaus medžiagų apykaitai ir augimui. Moksliniai tyrimai įrodo vi- tamino D stokos įtaką hipertenzijai, širdies ne- pakankamumui, kraujagyslių ligoms. Padidėjęs kraujospūdis ypač pavojingas būsimam kūdikiui, nes dėl gimdos kraujagyslių spazmų vaikeliui gali pritrūkti deguonies ir maisto medžiagų, kyla placentos atsisluoksniavimo pavojus. Parengė Undinė Gilė NĖŠTUMAS 21
  • 22. Šiomis dienomis yra daugybė tyrimų nėščiosioms, norinčioms sužinoti, ar nešiojamas vaisius sveikas, ar turi patologiją. Mote- rims, vyresnėms nei 35 m., chro- mosominių patologijų dažnis vai- siui su amžiumi didėja. Valstybė patvirtino vaisiaus chromosomi- nių ligų patikros programą, į ku- rią patenka tik vyresnės moterys, bet daugiau gimdo jaunos mo- terys, ir kadangi jos nepatenka į nemokamas patikras, dažniau susilaukia kūdikių, turinčių pato- logijų. Kokį tyrimą pasirinkti iš daugelio? Dauguma moterų jau žino apie „genetinį“ vaisiaus tyrimą, kuris vadinamas PRISCA. Kada jį pasirinkti? Ką galima sužinoti jį atlikus? PRISCA  – tai kompiuterinė programa, kuri vertina moters sveikatos duomenis. Prieš ty- rimą gydytojas išmatuoja vaisiaus sprando raukšlės peršviečiamumą, kalbininkų siūlomą vadinti sprando vaiskuma. Ji matoma nuo 11 iki 12 nėštumo savaitės (ir dar kelias dienas vėliau). Sprando vaiskuma svarbi tuo, kad iš jos formuojasi centrinė vaisiaus nervų sistema. Gydytojas echoskopu ištiria nėščią moterį, už- rašo sprando raukšlės storį, CRL, mamos am- žių, rasę, nėštumo laiką, svorį, kiek vaisių ne- šioja (trynukams tyrimas netinkamas), ar serga gretutinėmis ligomis, pavyzdžiui, diabetu, ar rūko, ar pastojo natūraliai, ar po pagalbinio ap- vaisinimo, ar anksčiau mama buvo susilaukusi kūdikio, turinčio patologiją ir kt. Taip pat išma- tuojami motinos kraujo biocheminiai rodikliai: pirmojo trimestro metu  – PAP-a baltymas, HCG; antrojo – AFP, HCG ir uE3. Visi šie duomenys suvedami į PRISCA pro- gramą, kuri apskaičiuoja, kokią riziką moteris turi susilaukti kūdikio su patologija. Tačiau jei nėra žinomas tikslus nėštumo laikas, progra- moje hormonų koncentracijos skaičiuojamos arba per aukštos, arba per žemos, todėl gali- mas rezultatas – padidėjusi rizika, nors kai kuriais atvejais jos ir nebus. PRISCA tyrimo tikslumas yra apie 80–85 proc., vadinasi, jei ištirsime 100 besilaukian- čiųjų kūdikio su patologija, tai 20–15 moterų vaisiaus patologijos nepastebė- sime. PRISCA, iš tiesų, duoda nemažai klaidingai teigiamų rezultatų, kuriuos reikia patvirtinti diagnostiniais tyrimais. Tačiau pastarieji yra invaziniai: choriono gaurelių biopsija, amniocentezė. Jie be- silaukiančioms moterims sukelia baimę dėl papildomos persileidimo rizikos ir streso vaisiui. Pastaruoju metu vis pateikiama daugiau informacijos apie naujos kartos neinvazinį prenatalinį vaisiaus DNR tyrimą iš motinos kraujo. Kuo jis pranašesnis už PRISCA? Tai neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT) iš mamos kraujo, kurio metu tiriamas ne mamos atsakas į galimai patologinį vaisių, o laisva vaisiaus DNR, t.y. vaisiaus placentinių audinių dalies suirusių ląstelių laisva DNR. Reikia pami- nėti, kad tai irgi atrankinis tyrimas, kurį reikia patvirtinti diagnostiniais tyrimais, tačiau jis yra kur kas jautresnis ir tikslesnis. Pirmomis nėštumo savaitėmis mamos kraujyje ima cirkuliuoti laisvos vaisiaus DNR fragmentai, tačiau tik 9–10 nėštumo savaitę šios DNR mamos kraujyje yra pakankamai, kad technologijos ją sugaudytų ir būtų atliktas tyri- mas. Atlikus tyrimą per anksti, iki 10 nėštumo savaitės, gali tekti jį kartoti, kadangi vaisiaus DNR gali nepakakti. Nuo 10 nėštumo savaitės, išskyrus reikiamą vaisiaus DNR kiekį, galima įvertinti riziką susilaukti kūdikio su dažniausio- mis chromosominėmis patologijomis – Dauno, Edvardso, Patau sindromais ir lytinių chromo- somų aneuploidijos (X monosomija – Ternerio sindromu, XXY – Klainfelterio sindromu, XYY – Džekobo sindromu ir kt.) rizika. NIPT tyrimui neturi įtakos jokie šalutiniai veiksniai, kadangi tiriamas vaisiaus DNR. Tad 99,9 proc. tikslumu įvertinama moters rizika su- silaukti kūdikio su chromosominiais pakitimais. Pažangiausias nėščiųjų tyrimas – anksti, tiksliai ir greitai įvertinta rizika NĖŠTUMAS 22
  • 23. Rinkoje yra nemažai NIPT tyrimų. Kokį pasirinkti? Kuo ypatingas NEOBONA tyrimas? Didžiausias NIPT tyrimų skirtumas, kad ne visi tyrėjai vienodai įvertina laisvą vaisiaus DNR. Skiriasi tyrimų jautrumas ir specifišku- mas, naudojama DNR nuskaitymo technologi- ja, rizikos skaičiavimas, vaisiaus DNR koncen- tracijos skaičiavimas, paklaida, atliktos studijos ir kt. NEOBONA tyrimas šiandien yra naujausias ir pažangiausias rinkoje esantis NIPT tyrimas. Jis ypatingas tuo, kad DNR molekulė nuskai- toma atliekant dvigubą kontrolę, t.y. pirmyn ir atgal. Todėl didėja šio tyrimo jautrumas ir spe- cifiškumas, o tai leidžia sumažinti iki minimumo klaidingai neigiamų ir klaidingai teigiamų rezul- tatų tikimybę. NEOBONA tyrimas yra patvirtin- tas Pasaulinės vaisiaus medicinos draugijos, kaip vienas tiksliausių NIPT tyrimų rinkoje. NEOBONA atliekamas nuo 10 nėštumo sa- vaitės, tinka tiek vieno vaisiaus nėštumui, tiek dvyniams. Galima atlikti pastojus ir natūraliai, ir po pagalbinio apvaisinimo procedūros. Tyrimas saugus vaisiaus atžvilgiu, nes imamas motinos kraujas. Šio tyrimo atsakymas gaunamas labai greitai, per 5–7 dienas, lietuvių kalba. Tyrimas 99,9 proc. tikslumu įvertina Dauno, Edvardso, Patau sindromų ir lytinių chromosomų pakiti- mų riziką vaisiui. Yra galimybė pasirinkti ir pla- tesnį  – NEOBONA ADVANCED PLUS tyrimą. Šalia išvardintų sindromų ir lytinių chromoso- mų pakitimų galima įvertinti 9 ir 16 chromo- somų trisomijas bei dažniausiai pasitaikančias mikrodelecijas. Mikrodelecijos yra chromosomų pakitimai, susiję su įvairaus laipsnio vaisiaus protiniu atsilikimu, raidos sutrikimais, galimais vidaus organų pakitimais. Mikrodelecijų dažnis nėra susijęs su motinos amžiumi, tad, pato- logija vienodai gali pasitaikyti tiek jaunesnio, tiek vyresnio amžiaus nėščiajai. Analizuojamos mikrodelecijos yra susijusios su šiais 6 sindro- mais: 22q11 delecija (DiGeorge sindromas); 15q11 delecija (Angelman (1 iš 12 000)/Pra- der-Willi (1 iš 10 000) sindromas); 1p36 deleci- ja; 4p delecija (Wolf-Hirschhorn sindromas); 5p delecija (Cri-du-chat sindromas). NEOBONA tyrimas atliekamas SYNLAB la- boratorijoje arba su SYNLAB dirbančiose gydy- mo įstaigose – Genetikos klinikoje 3K ir kitose. SYNLAB laboratorijoje Vilniuje ir Klaipėdoje konsultuoja gydytoja genetikė Eglė Butkevičie- nė, kuri pacientėms padės atsakyti į klausimus, kad šios galėtų ramiai lauktis kūdikio. NĖŠTUMAS 23 Skirtas Dauno, Edvardso, Patau sindromų prenatalinei diagnostikai Nuo 10 nėštumo savaitės Tinka dvyniams Tinka po IVF procedūros Įvertina lytines chromosomas ir mikrodelecijas Tyrimo atsakymai – per 5-7 dienas Daugiau informacijos www.synlab.lt
  • 24. Dauguma kūdikį auginančių mamų neįsivaizduoja gyvenimo be vienkartinių sauskelnių. Ši kasdienė kūdikio priežiū- ros priemonė sutaupo daug laiko, kurį galima skirti bendravimui su mažyliu. Sauskelnių gamintojai jas nuolat tobu- lina, pasitelkdami mokslo ir technologi- jų naujoves. Pasirinkimas didelis, taigi svarbiausia nepasimesti prekybos cen- tre ir žinoti pagrindines savybes, į kurias derėtų atkreipti dėmesį renkantis. Šios kūdikio kelnaitės turi būti minkštos, pa- togios, patikimai saugoti gležną odelę ir būtinai – tinkamo dydžio. Vienkartinės sauskelnės – pagal sudėtį Sauskelnes sudaro trys sluoksniai. Vidinis, besiliečiantis su kūdikio odele, turi gerai praleisti skystį. Paprastai jis gaminamas iš minkštos me- džiagos. Kai kurių sauskelnių šis sluoksnis yra prisotintas drėkinamojo losjono, kuris apsaugo kūdikio odelę nuo dirginančio šlapimo. Bet šiuo- se losjonuose esančios kvapą neutralizuojan- čios ir kitos medžiagos gali sukelti odos alergiją. Saugiausia rinktis sauskelnes be šio priedo – su kokybišku sugeriamuoju sluoksniu. Antrasis – sugeriamasis sluoksnis susideda iš celiuliozės ir specialios medžiagos  – absor- bento. Jis gali sugerti kelias dešimtis kartų dau- giau skysčio už savo svorį. Berniukų ir mergaičių sauskelnės skiriasi būtent šiuo sluoksniu. Ber- niukams skirtų sauskelnių absorbentas išsidės- tęs jų viršuje, o mergaičių – per vidurį ir užpa- kalinėje dalyje. Yra universalių modelių, kuriuose absorbentas išdėstytas tolygiai. Trečiasis  – išorinis neperšlampantis sluoks- nis. Pačių paprasčiausių sauskelnių jis gamina- mas iš polietileno. Kokybiškų sauskelnių išorinis sluoksnis yra iš orui pralaidžių šiuolaikinių me- džiagų, netrukdančių odelei kvėpuoti, gali būti su mažučiukėmis skylutėmis  – mikroporomis. Tokios sauskelnės taip pat gerai apsaugo kūdi- kio drabužėlius ir patalynę bei yra higieniškos. Ekologiškos, specialiais ženklais pažymėtos sauskelnės Neverta rinktis sauskelnių tik pagal kainą – pigiausių, nes kokybiškos medžiagos atsieina brangiau, o prastomis sauskelnėmis apgaubta kūdikio odelė gali iššusti. Dėl tokioms sauskel- nėms gaminti naudojamų cheminių junginių, dažų bei kvapiklių kūdikio odelėje gali atsirasti paraudimų, bėrimų bei įtrūkių. Tai vadinamasis vystyklų dermatitas – dažnai pasitaikanti odos problema kūdikystėje. Dermatitas plinta į lyti- nius organus, pilvą, vidinį šlaunų paviršių. Kiek- vieno mažylio oda gali būti jautri skirtingiems dirgikliams, ji labai gležna, o per pažeidimus gali prasiskverbti infekcijos. Išvengti šių problemų padeda iš ekologiškų, orui laidžių medžiagų pagamintos vienkartinės sauskelnės. Jos būna išbalintos medžiaga be chloro. Tokias sauskelnes lengvai atskirsite pa- gal specialius ženklus ant pakuotės. Vienas iš jų – Nordic Eco-label suteikiamas produktams, kurie atitinka griežtus aplinkos apsaugos reikalavimus ir yra pagaminti iš eko- logiškų medžiagų, juose nėra chloro, sintetinių kvapų, ftalatų ir kitų, galinčių sukelti sveikatos problemų medžiagų. Ženklas FSC (Forest Stewardship Council) garantuoja, kad produkto gamybai naudojama mediena yra atvežama iš miškų, prižiūrimų pa- gal griežtus aplinkos apsaugos standartus. Ženklas Dermatologų patikrinta reiškia spe- cialistų patvirtintus saugius naudoti produktus. Juos tikrina nepriklausomų kvalifikuotų gydyto- jų komisija. Šis ženklas suteikiamas, jei tyrimų metu nustatoma, kad produktas nesukelia jo- kios neigiamos reakcijos. Tai reiškia, kad tokiu ženklu pažymėtos sauskelnės nedirgins odelės ir nesukels alergijos. Patogumas ir saugumas Svarbi sauskelnių detalė – užsegimas. Daug- kartiniai tamprūs lipukai patogūs užsegant, be Vienkartinės sauskelnės – svarbu išsirinkti kokybiškas KŪDIKIS 24
  • 25. to, leidžia racionaliai naudoti šį priežiūros reik- menį  – prireikus galima dar sykį užsegti. Kad sauskelnės nepraleistų šlapimo, jas turite tin- kamai užsegti – lipukai turi sutapti. Tamprus ir platus sauskelnių juosmuo neįsirėš į kūdikio pil- vuką, o šlaunų raukinukai nepraleis skysčio. Kai kurios mamos baiminasi dėl šiltnamio efekto, susidarančio vienkartinėse sauskelnė- se. Neramu, kad tai gali sukelti lytinių organų perkaitimą, kuris ypač žalingas berniukams, nes ateityje jie gali būti nevaisingi. Bet šlapias daug- kartinis vystyklas nėra geriau – oda po juo tikrai šunta. Šiuo atžvilgiu daug pranašesnės laidžios orui vienkartinės sauskelnės. Be to, pirmųjų vienkartinių sauskelnių eros karta jau susilaukė savo vaikų ir nėra nustatyta, kad dėl šios naujo- vės padaugėjo nevaisingų vyrų. Nuo to laiko šis gaminys patobulėjo, o kokybiškos, leidžiančios odelei kvėpuoti šiuolaikinės vienkartinės saus- kelnės nėra žalingesnės už daugkartines. Svarbu – tinkamas dydis Pirkdamos sauskelnes atsižvelkite ne vien tik į kūdikio svorį. Gali skirtis vienodai sverian- čių mažylių sudėjimas. Todėl vieniems tiks jos pagal svorį, kitiems gali prireikti mažesnių arba didesnių. Numovusios sauskelnes, pažiūrėkite, ar nėra įspaudų odoje, jei jas pastebėsite, pirki- te didesnes. Specialios sauskelnės gaminamos neišnešiotiems kūdikiams. Per mažos sauskelnės taip pat negerai kaip ir per didelės. Mažos spaus pilvuką, kojytes ir nu- trins odelę, o per didelių plyšį pratekės šlapimas. Perrengdamos kūdikį, stenkitės, kad raukinukai neužsilenktų vidun, nes tada šlapimas per juos galės prasiskverbti. Suveržtu juosmeniu kūdikiui bus nepatogu judėti – tarp juosmens juostos ir kūno turi tilpti pirštas. Kai kūdikis pradės sėdėti, sauskelnių juosmenį segsite laisviau, nes sėdint pilvuko apimtis padidėja 2–3 centimetrais. Užpakaliuko higiena Naujagimiams sauskelnės keičiamos kas dvi valandas, vyresniems kūdikiams – ne rečiau kaip kas 3 val. Švarios sauskelnės būtinos ir po kiekvieno pasituštinimo, nors jos ir gerai sugeria skystas išmatas. Mat išmatose esantys virškini- mo fermentai dirgina itin jautrią ir ploną kūdikio odelę. Taip pat apmaukite švarias sauskelnes nubudusiam iš miego ir grįžusiam iš lauko vaikui. Keisdamos jas neskubėkite. Apiplovusi užpa- kaliuką, leiskite kūdikiui pabūti nuogam ir pasi- mėgauti oro voniomis. Dalia Petrutytė KŪDIKIS 25 ®
  • 26. Vaiko viduriavimas tėveliams ne naujiena. Jį gali sukelti ir lengvas nega- lavimas, ir rimtesnės sveikatos proble- mos. Šis nemalonumas gali ištikti dėl netinkamo maisto, bet tai gali būti ir virškinimo sistemos ligos požymis. Ki- tos viduriavimo priežastys – infekcinės ligos, kurias sukelia virusai ir bakteri- jos. Vaikas ne tik ima tuštintis skystai ir dažnai, paprastai viduriavimą lydi meteorizmas (dujų sankaupos žarny- ne), gurgia pilvukas. Viduriavimas mažiems vaikams daug pavo- jingesnis negu suaugusiesiems, nes jie greitai netenka didelio kiekio vandens. Mat šis nema- lonus reiškinys byloja apie tai, kad sutriko elek- trolitų ir vandens pasisavinimas žarnyne. Todėl tėveliams pravartu žinoti, kaip atpažinti viduria- vimo priežastį ir ką daryti kiekvienu atveju. Skirtingo amžiaus vaikams – kitokie požymiai Skystos kūdikio išmatos – norma- lus reiškinys, nes mažylis jokio kito maisto nevalgo – tik geria pieną, todėl dažnai tuštinasi. Žindomam kūdikiui normalu tuštintis ir daugiau nei 5–6 kar- tus per dieną. Nustatydami viduriavimą, pažiūrėkite, ar nepakitusios išmatos, ly- ginant su ankstesnėmis. Bet kuriuo atveju kreip- kitės į gydytoją pastebėję, kad kūdikis netenka daug vandens. Jeigu vyresnio negu metų vaiko išmatos van- deningos ir jis tuštinasi 4–5 kartus per dieną, verta susirūpinti dėl viduriavimo. 2–3 metų ir vyresni viduriuojantys vaikai tuštinasi skysto- mis išmatomis dažniau kaip 3 kartus per parą. Viduriavimo priežastys Viena iš priežasčių gali būti maistas, kuriame gausu ląstelienos, taip pat – alergija tam tikram maisto produktui. Vaikas gali negerai sukramty- ti maistą ar per daug jo suvalgyti ir dėl to vidu- riuoti bei vemti. Tai natūralios organizmo gyny- bos reakcijos, o šie sutrikimai paprastai greitai praeina. Žarnyno darbą sutrikdo fermentų stoka. Kai kuriems vaikams viduriavimą sukelia pienas, nes jiems trūksta jame esančius angliavandenius skaidančio fermento  – laktazės. Viduriavimo priežastis gali būti gaiviuosius gėrimus ar saldainius pagardinantys saldikliai, ypač, jeigu tokių skanumynų vaikas suvalgė per daug. Kūdikiai dažnai ima viduriuoti dėl netinkamo primai- tinimo, žindomam mažyliui įtakos turi pasikeitusi mamos mityba. Kita prie- žastis – vaistai, ypač antibiotikai. Vidu- riuoti vaikas gali ir dėl streso, nervinės įtampos, staigių klimato pokyčių. Dažniausios vaikų iki 3 metų viduria- vimo priežastys – ūmios žarnyno infek- Viduriavimas – kodėl vaikams ypač pavojingas? VAISTINĖLĖ 26
  • 28. cijos. Jas sukelia virusai: rotavirusas, noroviru- sas, rečiau bakterijos – salmonelės, ešerichijos, dar rečiau pirmuonys ir grybeliai. Šaltuoju metų laiku viduriavimus vaikams dažniausiai sukelia rotavirusinė infekcija. Iki 3 metų amžiaus mažy- liai šia liga serga sunkiau nei vyresnieji. Žarnyno infekcijos vaikus apninka dėl prastos higienos. Žaisdami lauke jie liečia nešvarius daik- tus, paglostę gyvūną griebia sausainį, gali pa- ragauti nenuplautų vaisių ar uogų. Šią infekciją sukeliančių virusų į aplinką patenka daug, o užsi- krėsti užtenka tik keliolikos. Todėl infekcinė liga greitai plinta vaikų kolektyvuose, ja užsikrečia šeimos nariai. Be to, nuo virusinių viduriavimų apsisaugoti sunkiau kaip nuo bakterinių – neuž- tenka vien rankų plovimo. Taigi, nieko stebėtino, kad ūminius infekcinius vaikų viduriavimus daž- numu aplenkia tik kvėpavimo takų infekcijos. Kaip padėti viduriuojančiam vaikui? Infekciniai viduriavimai prasideda staiga  – vaikas ima vemti, skundžiasi pilvo ir galvos skausmu, karščiuoja, jį kamuoja silpnumas, mie- guistumas, suprastėja apetitas. Liga paprastai tęsiasi iki 7 dienų, o jos sunkumą lemia dehidra- tacijos grėsmė, ir kuo mažesnis vaikas, tuo ji di- desnė ir pavojingesnė sveikatai. Dehidratacija – pagrindinė priežastis, dėl kurios viduriuojančius vaikus tenka gydyti ligoninėje. Visų sukėlėjų išprovokuoti infekciniai viduria- vimai gydomi vienodai. Kad vaikas neprarastų daug skysčių ir elektrolitų, tik pasirodžius pir- miesiems ligos požymiams vaistininkas ar gydy- tojas pasiūlys specialaus absorbento preparatą. Vienas tokių – natūralios gamtinės kilmės pre- paratas, kurio veiklioji medžiaga diosmektitas, išgaunama iš gryninto baltojo molio. Jis paden- gia ir sustiprina virškinamojo trakto gleivinę, kuri saugo žarnyną nuo virusų, bakterijų ar toksinų. Infekcijos sukėlėjai ir jų toksinai lengviau pašali- nami, todėl vaikas ima tuštintis rečiau, sutirštėja viduriai ir sparčiai gerėja savijauta. Pastebėję, kad vaikas neteko daug skys- čių, skubiai pradėkite jį girdyti specialiu tirpalu. Jei negalite nusipirkti tokio tirpalo, vyresniems vaikams tinka sūresnis negazuotas mineralinis vanduo, į kurį reikėtų įdėti cukraus. Rehidrata- cijai netinka paprastas vanduo, arbatos, gaivieji gėrimai. Pediatrai perspėja, kad viduriuojančiam vai- kui nepatariama duoti vaistų nuo vėmimo, ne- padeda aktyvintos anglies tabletės. Dieta viduriuojančiam vaikui Viduriuojančiam vaikui labai svarbu tinka- mai maitintis. Sergantį žindomą kūdikį pataria- ma maitinti mamos pienu. Vyresnis vaikas, kai skysčių kiekis atkurtas, gali gerti arbatas, valgyti košes, džiūvėsius, daržovių sriubas. Tik mažiau duokite riebių produktų, pieno, keptus patie- kalus keiskite troškiniais. Tinka rūgštaus pieno produktai – kefyras, natūralus jogurtas. Negali- ma duoti sulčių, uogų, saldumynų ir vaisių, išsky- rus bananus ar virtus obuolius. Parengė Dalia Petrutytė VAISTINĖLĖ 28
  • 29. MAMYTĖ 29 Ar JŪS esate žmogus, kuris NORI SULIEKNĖTI, bet jaučia, kad šiame kelyje jam REIKIA PARAMOS? B A L T Y M I N I A I K O K T E I L I A I MODIFAST – tai specialios paskirties baltyminiai maisto produktai, skirti sveikiems suaugu- siems žmonėms, kurie nori numesti ir išlaikyti numestą svorį. Šiuose maisto produktuose yra VISI Jums reikalingi VITAMINAI ir MINERALAI, todėl jais galima visiškai arba iš dalies KEISTI SAVO ĮPRASTĄ MAISTĄ. MODIFAST NETINKAMAS nėščioms moterims, maitinan- čioms krūtimi motinoms. Jeigu Jūs sergate širdies ir kraujagyslių ligomis, I tipo diabetu arba abejojate, ar Jums pavyks vartoti MODIFAST savarankiškai, RAGINAME PASIKONSULTUOTI SU GYDYTOJU. Daugiau informacijos tel. +370 630 00 777 www.modifast.lt YRA DVIEJŲ RŪŠIŲ SRIUBA, ĮVAIRIŲ SKONIŲ KOKTEILIAI ir PUDINGAS I–II savaitė III savaitė IV–VI savaitė Lieknėjame sveikai Vos spėjus sušilti orui, norime greičiau išsi- vaduoti iš sunkių žieminių drabužių ir pasijusti lengviau. Bet pavasarinė nuotaika kaipmat su- genda, kai per žiemą suapvalėjusius klubus vos įstengiame įsprausti į praėjusio sezono džinsus. Dar daugiau – aplink juosmenį pūpso lašinukų lankas. Žiemą organizmo kaupiami papildomi kilogramai  – natūralus būdas nesušalti. Todėl nesistebėkime, o veikime, kad jų atsikratytume. Sėkmę garantuoja motyvacija. Prisiruošti nelengva – vaikai, vyras, darbas, namai – viskam reikia laiko, o pastangos sulieknėti jo gali pareika- lauti nemažai. Bet gal taip tik save raminame, nes pritingime? Paskatinti galėtų, pavyzdžiui, figūrą aptempianti mėgstama trumpa suknelė, į kurią dabar vos įsispraudžiame, todėl pasirodyti kitiems su besiraitančiais po ja lašinukų sluoksniais nega- lime. Pagalvokime apie atostogas – kaip atrody- sime su maudymosi kostiumėliu paplūdimyje. O gal nusižiūrėjote drabužį parduotuvėje, bet kad jis gražiai išryškintų figūrą, reikia numesti keletą akis badančių lašinukų kauburėlių. Kuri moteris negali pasiaukoti dėl grožio! Tinkama mityba – svarbi lieknėjimo sąlyga. Pavasaris – nelengvas periodas organizmui, nes jį išsekino žiemos šalčiai, ligos ir vitaminų stoka. To- dėl alinti jo bado dietomis neverta. Badavimas bet kuriuo atveju neišgelbės, nes taip kamuojantis visi numesti kilogramai sugrįš – ir dar prigriebę keletą naujų. Mat bado išsigandęs organizmas stengiasi sukaupti kuo daugiau atsargų juodai dienai. Pagrindinis tinkamo lieknėjimo principas – su- vartoti kalorijų mažiau negu išeikvojame. Taigi skai- čiuojame kalorijas ir susidarome meniu. Pirmiausia padarome reviziją šaldytuve – jame tikrai rasime nepageidaujamų maisto produktų  – majonezų, kečupų, rūkytų dešrų ir kumpelių, gazuotų gėrimų. Mėgstamus, bet uždraustus produktus keičiame į taip pat skanius, bet naudingus. Pavyzdžiui, vietoj saldainio, suvalgome keletą džiovintų vaisių skilte- lių arba uogų. Pagrindiniai mūsų produktai: daržovės, žalu- mynai, liesa mėsa, vaisiai (valgome saikingai, nes juose yra cukraus). Net nesižvalgome į keptus, mil- tinius ir riebius patiekalus. Būtinai sportuojame. Pasirenkame, kas pa- tinka  – bėgiojimą, aerobiką, plaukiojimą baseine, šokius ar jogą. Nepraleidinėjame užsiėmimų ir pa- stebėsime, kad greitai jie taps įpročiu. Negalime vaikščioti į sporto klubą? Bėgiojame lauke, pasiren- kame riebalus deginančių pratimų kompleksą, ku- rių netrūksta internete, ir atliekame juos namuose.
  • 30. Viena iš nemalo- niausių problemų po gimdymo, su kurio- mis susiduria jauna mama,  – celiulitas. Su šiuo moters gro- žio priešu kovoti itin sunku. Pagrindinė priežastis, kodėl nėštumo metu atsiranda celiulitas, hormoniniai pokyčiai. Skatina šį ne- malonų reiškinį netinkama nėščiosios mityba ir nejudrus gyvenimas. Celiulitas formuojasi dermoje (viduriniame odos sluoksnyje) ir poodiniame riebaliniame audinyje. Didėjant pilvui, dažna būsima mama pastebi, kad oda darosi nelygi, panaši į apelsi- no žievę. Labiausiai pakinta šlaunų, sėdmenų, pilvo oda, nes šiose vietose susikaupia dau- giausia riebalų. Ten odos nelygumai greičiau- siai pastebimi. Kodėl nėštumo metu atsiranda celiulitas? Celiulitas būdingesnis moterims, nes mote- rys turi daugiau riebalinio audinio negu vyrai, be to, šis audinys kitaip išsidėstęs. Derma išraizgyta smulkių kraujagyslių ir ka- piliarų. Nėštumo metu padidėjęs estrogeno kiekis sutrikdo joje kraujotaką. Todėl kaupiasi skysčiai ir susidaro toksinai, padidėja poodinio riebalinio audinio ląstelės. Išbrinkę audiniai ir ląstelės ima spausti kapiliarus ir nervus, o dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos riebalai ir tok- sinai nepasišalina. Didėjant nėštumo laikui, si- tuacija vis labiau blogėja, nes kraujagysles vis daugiau spaudžia didėjantis pilvukas. Odoje susidarę įdubimai iš pradžių matomi tik suspaudus odos plotą iš abiejų pusių, vė- liau, kai silpnas jungiamasis audinys neatlaiko besikaupiančių riebalų, nelygumai tampa aki- vaizdūs – nereikia nė suspausti. Be visų aukščiau išvardintų priežasčių, nėš- tumo metu susidaro dar daugiau nepalankių faktorių. Vienas iš jų, kad nešiojant vaikelį orga- nizmas sparčiai kaupia riebalų atsargas. Todėl anksčiau beveik nepastebimas celiulitas tampa aiškiai matomas. Dar viena priežastis, kad, di- dėjant nėštumo laikui, moteris vis mažiau juda, todėl sulėtėja medžiagų apykaita, taip pat lim- fos nutekėjimas, susilpnėja raumenų tonusas. Tai skatina riebalinių ląstelių prieaugį, o kartu ir celiulitą. Kova su celiulitu – tik po gimdymo Atsikratyti besivystančio celiulito ypatingai sunku, vien fiziniai pratimai ir dieta dažniausiai nepadeda. Tegalima pasiguosti, kad celiulitas atsiranda ne visoms nėščiosioms. Įtakos turi paveldimumas ir apykaitos procesų ypatumai. Pastebėjusios nėštumo metu atsiradusį celiuli- tą, pasistenkite nekreipti dėmesio, nes kovą su juo pradėsite po gimdymo – veiksmingiausios priemonės nešiojant vaikelį yra uždraustos. Bet iš anksto nenusiminkite, nes kai kurioms moterims apelsino žievės oda po gimdymo išnyksta savaime, kai atsikuria hormonų pu- siausvyra. Kitos šios problemos galės aktyviai imtis iš karto po gimdymo. Pirmiausia galėsite pasitelkti švelnesnes priemones, tokias kaip fiziniai pratimai, kosmetika, tinkama mityba ir masažai. Geriausių rezultatų kovoje su celiulitu pasieksite derindamos visus minėtus būdus. Mankšta Visiems žinoma, kad fiziniai pratimai skatina medžiagų apykaitą, bet iš karto po gimdymo sportuoti reikia palengva. Iš pradžių galėsite atlikti tik nesunkius pratimus. Pavyzdžiui, pra- dėkite nuo vandens aerobikos,  – užsiėmimai vandenyje bus ir lengvas odos masažas. Pats paprasčiausias sportas – ėjimas. Pradėti galite nuo pasivaikščiojimų, iš pradžių 20 minučių, o vėliau vis ilginkite laiką ir spartinkite tempą – pagal savijautą. Greičiau atsikratyti apelsino žievės odos padeda plaukiojimas baseine, kuris stiprina vi- sus raumenis, jis padės atsigauti ir nėštumo metu papildomo svorio nukamuotai nugarai. Tinka aerobika, užsiėmimai treniruoklių salėje, kuriais ne tik pagražinsite odą, bet ir figūrą. Kosmetika Žindančiai mamai netinka cheminės kosmeti- kos priemonės, nes jų medžiagų per pieną gali patekti vaikeliui. Todėl rinkitės natūralias. Nepa- mirškite odos šveitimo  – ši procedūra padeda pašalinti negyvas odos ląsteles ir skysčių pertek- lių. Po to pamasažuokite problemines vietas. Celiulitas po gimdymo – kaip greičiau atsikratyti? MAMYTĖ 30
  • 31. Tai galite daryti specialiu masažiniu voleliu arba natūralių šerių šepečiu ir naudoti natūralų aliejų. Puikiai tonizuoja odą paprasčiausias kontrasti- nis dušas. Po vandens procedūrų gerai odą patepti drėkinamuoju arba maitinamuoju kremu – odos elastingumas ir drėgmė taip pat padeda iš- vengti celiulito. Mityba Laikytis dietų iš karto po gimdymo joks spe- cialistas nepatars, bet tai nereiškia, kad galite šlamšti viską, ko tik užsigeidžiate. Svarbu va- dovautis racionalios mitybos principais ir rinktis naudingus maisto produktus. Mažiau valgykite riebaus, aštraus, sūraus ir kepto maisto, venki- te gazuotų gėrimų. Odos elastingumui reikia polinesočiųjų rie- balų rūgščių, kurių turi lašišos, sardinės, sau- lėgrąžų sėklos ir riešutai. Visokie patinimai atsiranda sutrikus skysčių pusiausvyrai, o jai sureguliuoti reikia kalio. Todėl valgykite žalius ir džiovintus vaisius, pavyzdžiui, abrikosus ir slyvas, taip pat pupeles, žalias daržoves, avo- kadus, riešutus, kuriuose yra nemažai šio mine- ralo. Tik ribokite džiovintų vaisių porcijas, nes jie turi daug kalorijų. Gamintis odoje kolagenui padeda vitaminas C, o jo yra juoduosiuose ser- bentuose, manguose, kiviuose, apelsinuose, kopūstuose. Nepamirškite vandens – jis reika- lingas medžiagų apykaitai ir odos elastingumui. Profesionalios procedūros Atsigavusi po gimdymo, greitesniam efek- tui galite pasinaudoti grožio salone atliekamais masažais. Pradėti patariama nuo anticeliuli- tinio masažo, kurio metu naudojamo aliejaus medžiagos prasiskverbia giliau, todėl greičiau pasišalina toksinai ir skaidomi riebalai. Kovojant su celiulitu, svarbu suaktyvinti limfos nutekėjimą. Būtent tam pasitarnauja vakuuminis masažas – toksinų sankaupos pa- sišalina greičiau. Šis masažas suaktyvina krau- jotaką, skaido poodinius riebalus, skatina ga- mintis odos elastingumui reikalingą kolageną. Sumažinti poodžio apimtį, suaktyvinti kraujota- ką padeda įvairūs įvyniojimai, naudojant speci- alias medžiagas. Greičiau sumažinti poodinį riebalų sluoksnį ir atsikratyti celiulito padeda limfos drenažinis masažas. Dar viena procedūra – presoterapija, kurios metu limfinė sistema stimuliuojama su- spaustu oru. Parengė Ieva Grabauskienė MAMYTĖ 31
  • 32. Kiekvienos poros gyvenime ateina metas, kai bene aktualiausia prob- lema tampa apsauga nuo nėštumo. Kaskart su nerimu laukti mėnesinių dienos, pasikliaujant tokiais partizani- niais metodais kaip nutrauktas lytinis aktas, jau turėtų būti praeitis. Ką ir be- kalbėti apie paniką, vėluojant mėnesi- nėms, dar daugiau – nesėkmės atveju gręsiančius abortus, žalojančius ne tik sveikatą, bet ir psichiką. Šiuolaikinių kontracepcijos priemonių pasiūla didžiulė ir kiekviena moteris gali išsirinkti tinka- miausią pagal sveikatos būklę, gyvenimo būdą bei norus. Daugumai šiandien didelės reikšmės turi ne tik kontracepcijos priemonės patikimu- mas, bet ir saugumas bei kuo silpnesnis ben- dras poveikis organizmui. Intrauterininė kontra- cepcija (gimdos spiralė) šiuo atveju yra viena iš pačių optimaliausių alternatyvų. Gimdos spiralės pranašumai Viena iš patikimiausių šiuolaikinių apsau- gos priemonių  – gimdos spiralė. Apsaugos nuo neplanuoto pastojimo efektyvumas siekia daugiau kaip 99 procentus (kaip ir tinkamai naudojamų kontraceptinių tablečių). Tačiau dėl patogumo gimdos spiralė yra pranašesnė už tabletes, ji nesukelia papildomų rūpesčių – galima visiškai nebegalvoti apie kontracepciją, užuot kasdien stengusis prisiminti, jog laikas išgerti tabletę. Tai ypač patikima apsauga, nes vartojimo klaidoms išvengti nereikalauja jokių pastangų visu spiralės naudojimo laikotarpiu. O pamiršus laiku išgerti tabletę geriamojo kontraceptiko efektyvumas sumažėja. Kainos atžvilgiu gimdos spiralės taip pat turi konku- rencinių pranašumų, nors kainuoja ir daug dau- giau negu pakelis tablečių, bet toliau nebereikia išleisti pinigų kontracepcijai net 5–7 metus – toks šių priemonių galiojimo periodas, todėl jos yra ekonomiškesnės. Skirtingai nuo kontraceptinių tablečių, gim- dos spiralių yra ir be hormonų, jos visiškai nevei- kia kitų organizmo sistemų. Nors ir nepagrįstai, bet daugelis Lietuvos moterų vis dar nerimauja būtent dėl hormonų poveikio. Tiesa, kai kurioms hormoninė kontracepcija negalima dėl įvairių ne- galavimų. Tuomet gimdos spiralė – ypač geras būdas, kai reikia ilgalaikės ir labai patikimos ap- saugos. Ramus gyvenimas po gimdymo ir tada, kai hormonų vartoti negalima Gimdos spirales gydytojai pataria vyresnėms negu 35 metų rūkančioms moterims, taip pat sergančioms širdies ir kraujagyslių sistemos li- gomis (hipertonija), diabetu ir kt., turinčioms rie- balų apykaitos sutrikimų. Taip pat, jeigu įtariama pieno liaukų navikų rizika. Dėl minėtų sveikatos sutrikimų tokioms moterims hormoninės kon- traceptinės priemonės netinka. Gimdos spiralė su variu ir auksu – saugumas be hormonų MAMYTĖ 32 MAMYTĖ
  • 34. Aborto neišvengusiai moteriai gimdos spira- lę galima įdėti iš karto po šios operacijos. Dar prieš nutraukiant nėštumą dėl to derėtų pasi- tarti su gydytoju. Pagimdžiusiai moteriai spiralę galima įdėti praėjus maždaug 6 savaitėms. Kaip ir mini piliules (tik progestininį hormoną turinčias kontraceptines tabletes), gimdos spirales drą- siai gali rinktis žindančios mamos. Ši priemonė padės išvengti ankstyvo nėštumo (pastoti ga- lima jau po kelių mėnesių nuo gimdymo), kuris yra per sunki našta dar nespėjusiam atsikurti ir sustiprėti organizmui. Spiralė su aukso ir vario lydiniu – apsaugo net 7 metus Nuo pastojimo nehormoninės gimdos spira- lės apsaugo veikdamos iškart keliais būdais. Jų išskiriami vario jonai kiaušialąstę paveikia taip, kad ji tampa netinkama apvaisinimui. Vario dėka stabdomas ir spermatozoidų judėjimas, todėl jiems sudėtinga patekti į kiaušintakius. Taip pat spiralės keičia gimdos gleivinės savybes ir ji tampa netinkama įsitvirtinti apvaisintai kiau- šialąstei (jei poveikis kiaušialąstei ir spremato- zoidams būtų per silpnas ir apvaisinimas įvyktų). Įvairių spiralių poveikis nors ir panašus, tačiau tarpusavyje skiriasi, jis priklauso nuo medžiagų, iš kurių ji pagaminta, tiksliau  – nuo išskiriamo vario jonų kiekio. Gimdos spiralės pagrindas gaminamas iš elastingo plastiko. Tačiau vien plastikinės spi- ralės siūlomos labai retai – tik jautrioms variui moterims. Gerokai pranašesnės spiralės su va- rio arba aukso ir vario aktyviaisiais elementais, nes išskiria vario jonus, kurie veikia ne tik gim- dos gleivinę, bet ir spermatozoidus, ir į kiaušin- takius patekusias kiaušialąstes. Be to, varis turi antiseptinių savybių, todėl sumažėja uždegimų tikimybė. Gimdos spiralė su aukso ir vario lydiniu  – viena iš saugiausių nehormoninės kontracepci- jos priemonių šiuo metu. Ji itin veiksminga dėl elektrocheminio poveikio, kuris minėtų metalų tarpusavio sąveikos dėka išskiriamų vario jonų kiekį padidina iki 60 proc. Dėl to atsirado gali- mybė sumažinti pačios spiralės svorį. Galvaninė reakcija tarp aukso ir vario prasideda tik spira- lei patekus į rūgštinę gimdos terpę. Didelis šių metalų lydinio spiralės privalumas – ilgaamžiš- kumas. Pavyzdžiui, Gold Lily Exclusive gimdos spiralių efektyvumas išlieka iki 7 metų. Tokios priemonės apsauga nuo nepageidaujamo nėš- tumo prilygsta tinkamai vartojamoms hormoni- nėms kontraceptinėms tabletėms. Ką daryti apsisprendus dėl spiralės? Dėl spiralės kiekviena moteris pirmiausia turi kreiptis į ginekologą, kuris pasiūlys pačius tinka- miausius variantus. Be to, spiralės negalima įdė- ti lytinių organų uždegimu sergančiai moteriai. Todėl, įtariant infekcinį susirgimą, svarbu prieš šią procedūrą atlikti tyrimus. Jeigu aptinkama in- fekcija, pirmiausia skiriamas gydymas, o spiralė įterpiama tik visiškai pasveikus. Spiralė įdedama paprastai, tai nėra sudėtin- gesnė procedūra už kitas, atliekamas ginekolo- go kabinete, ir viskas trunka tik keletą minučių. Spiralę nebūtina išlaikyti visą jos galiojimo pe- riodą, prireikus, ją galima pašalinti bet kuriuo metu. Išimti šią apsaugą dar paprasčiau negu įdėti, bet procedūrą taip pat atlieka gydytojas. Kontraceptinis gimdos spiralės poveikis iš- nyksta iš karto – ją pašalinus. Mėnesinės atsi- randa pagal įprastinį grafiką, nors gali vėluoti keletą dienų. Planuoti nėštumą, išėmus spiralę, galima jau po mėnesio. Parengė Dalia Petrutytė MAMYTĖ 34
  • 36. Pasiūlymai galioja 2017 03 01–2017 03 31, perkant vaistinėje, pateikus EUROVAISTINĖS kortelę. Nuolaidos nesumuojamos, skaičiuojamos nuo įprastinės kainos, perkant be EUROVAISTINĖS kortelės. Nuolaida ne- taikoma produktų rinkiniams. Prekių kiekis ribotas. UAB EUROVAISTINĖ pasilieka teisę bet kada keisti akcijos sąlygas. Mažylių odos priežiūrai BEBBLE Perkant prekę, antra tokia pati – DOVANŲ! DOVANA 1+1 125 € nuo Mamoms ir kūdikiams CANPOL BABIES ir TOMMEE TIPPEE -20%