SlideShare a Scribd company logo
1 of 36
Download to read offline
Pavasarinis
peršalimas – kas
padeda greičiau
pasveikti?
Vitaminai – smagiam
ir darbingam vaiko
pavasariui
Interviu su vaikų
gydytoja odontologe
Vitalija Tuče
Vaikų dantų gydymas –
mitai ir šiuolaikinės
galimybės
Kodėl žuvų taukų
vaikams reikia ištisus
metus?
Gydytojas K. Vitkauskas
Ar dera su žindymu
tabakas ir vynas?
Kaip apsaugoti
kūdikio odelę?
RŪPINAMĖS
VAIKO
SVEIKATA
2018M.PAVASARISISSN2538-7510
Dukrelėms
pasisekė – mama
užkandžiams
duoda saldžių
skanėstų
Viršelio nuotraukoje
Akvilė Paužaitė–Kimsienė su dukrelėmis
Fotografavo Vera Gorbačeva,
„VG Kids and Family Photography“
Mamų istorijos
	 Dukrelėms pasisekė – mama užkandžiams 	
4	 duoda saldžių skanėstų	
PaVASARIO PROBLEMOS
	 Pavasarinis peršalimas – kas padeda greičiau pasveikti? 	 6
	 Nuo meningokokinės infekcijos vaikus 	
9	 apsaugos nemokami skiepai	
	 Kaip nesuklysti matuojant temperatūrą mažyliui? 	 10
PAS ODONToLOGĄ
	 Vaikų dantų gydymas – mitai ir šiuolaikinės galimybės 	 12
Mažiausiųjų PRIEŽIŪRA
	 Kad pavasario lietus ar vėjas nepriverstų vaiko 	
15	 sėdėti namuose	
	 Kaip apsaugoti kūdikio odelę? 	 16
	 Kaip išmokyti mažylį švaros? 	 34
Nėštumas
	 Gyvybės mikroelementai nėščiajai – geležis, 	
18	 folio rūgštis ir vitaminas B12 	
vaistinėlė
	 Vitaminai – smagiam ir darbingam vaiko pavasariui 	 20
	 Kodėl žuvų taukų vaikams reikia ištisus metus? 	 22
Būkime sveikučiai
	 Eteriniai aliejai kūdikiui – odelei ir sveikatai	 24
	 Ar dera su žindymu tabakas ir vynas?	 26
	 Kaip atgaivinti odą po žiemos?	 29
	 Sveikos mitybos meniu vaikui	 30
Tete-a-tete
	 Makšties sausumo pasekmės – ligos ir 	
32	 mažesnės galimybės pastoti	
2018 m. Nr. 1 (34)
Nemokamas sveikatos žurnalas
Leidėjas MB „Mama ir vaikas“
info@mamairvaikas.lt
Leidinį parengė Dalia Petrutytė,
Ieva Grabauskienė, Undinė Gilė
Maketavo Laima Petkevičienė
Reklamos skyriaus vadovė 	
Ieva Tumėnaitė, tel. 8 659 59596
El. paštas ieva@mamairvaikas.lt
Projektas Mama ir vaikas
vadovė Neringa Grabauskienė,
tel. 8 659 58686
El. paštas neringa@mamairvaikas.lt
Nuotraukos iš www.pexels.com,
www.freepik.com, www.pixabay.com,
www.all-free-download.com,
www.freeimages.com,
www.publicdomainpictures.net
ISSN 2538-7510
Dėl vaistų vartojimo geriausia
pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Už reklamos turinį ir kalbą neatsakome.
3
TURINYS
3
Sveikas pavasaris
su mamairvaikas.lt
Geriausi mamos, tėčio ir visos
šeimos draugai – sveikatos
žurnalas „Mama ir vaikas“
ir portalas mamairvaikas.lt
Visada,
	 ❀ kai reikia,
	 ❀ kai nežinai,
	 ❀ kai abejoji – šalia.
Tris mažamečių mamas sujungė tas
pats hobis – jos, bendradarbiaudamos
su mokslininkais, pradėjo gaminti sal-
dumynus, kuriais galėtų užkandžiauti
vaikai. Svarbiausia, kad skanėstai būtų
ne tik gardūs mažiesiems smaližiams,
bet ir sveiki. Šiai idėjai moterys atiduo-
da didžiąją dalį savo laisvalaikio. Žalia-
vų gamybai toli neieškojo – sutarė, kad
geriausiai tiks lietuviški vaisiai, uogos
ir daržovės. Mamų laisvalaikio verslas
susikūrė iš noro pasiūlyti vaikams nau-
dingų natūralių skanėstų–užkandžių,
kuriuose būtų maksimaliai išsaugotos
biologiškai vertingos medžiagos – skai-
dulos ir vitaminai.
Viena iš trijulės moterų Akvilė Paužaitė–Kim-
sienė, 9 metų Arielės ir šešerių Medeinės mama,
sako, kad per dvejus metus natūralias džiovintų
vaisių, uogų ir daržovių tyrės juosteles LABU kaip
užkandį pamėgo ne tik vaikai, bet ir suaugusieji.
Dukrelėms pasisekė – mama
užkandžiams duoda saldžių skanėstų
Ar jūsų šeima valgo tik sveikus patiekalus?
Kada susidomėjote tokiu maistu ir ko
galbūt teko atsisakyti?
Kokybiškas, sveikas, įvairus bei namuose pa-
gamintas maistas mane lydi nuo pat vaikystės.
Tėvams, o dabar ir mūsų šeimai, labai svarbi mais-
to kokybė, įvairovė, taip pat ir jo kilmė. Daugelį
produktų perkame iš pažįstamų ūkininkų, aliejų
siunčiamės iš Italijos, senelis augina bites, todėl
visada turime šviežio medaus, stengiamės valgy-
ti sezonines daržoves. Taip valgome namuose, o
svečiuose arba vakarieniaudami mieste taisyklių
griežtai nesilaikome. Be to, mėgstame išbandyti
ką nors naujo, atrasti kitų šalių virtuvę.
Dukrytes nuo mažens pratiname prie kokybiš-
ko ir įvairaus maisto, todėl didelių mitybos pokyčių
nebuvo. Jos valgo viską, ką ir mes. Tiesa, pamažu
atsisakėme cukraus, baltų miltų ir juos pakeitėme
sveikesniais rupiais, speltų, avižų miltais. Dukrelės
šiuos naujus įpročius iš karto priėmė.
Gal ir nuo sezoninių peršalimo ligų
saugotės natūraliomis priemonėmis?
Manau, kad prieš ligas atsilaikyti padeda akty-
vus gyvenimo būdas, judėjimas, kokybiškas mais-
4
MAMŲISTORIJOS
tas, režimas ir geros emocijos. Kadangi gyvename
netoli miško, dažnai einame pasivaikščioti, mėgs-
tame važinėtis dviračiais, riedučiais, paspirtukais.
Šaltuoju metų laikotarpiu pasimėgaujame pirties
malonumais, kai randame laiko, vaikus nuvedame į
druskų kambarį. O susirgus, be abejo, mieliau ren-
kuosi natūralias priemones.
Kaip ryžotės tokiam atsakingam darbui –
verslo kūrimui, kas padėjo? Kaip sekėsi?
Mes, visos partnerės, mėgome sveikus, koky-
biškus produktus, domėjomės jais ir ieškojome
parduotuvėse. Mintis kurti natūralius skanėstus
kilo auginant vaikus. Būtent tada dar atidžiau pra-
dėjome domėtis maisto sudėtimi, nauda sveikatai,
taip pat traukė maisto inovacijos, todėl, pirmiau-
siai galvojant apie savo vaikus, norėjosi sukurti
ką nors išskirtinio ir naudingo. Susipažinome su
maisto pramonėje dirbančiais mokslininkais, suži-
nojome apie jų kuriamus produktus bei galimybes.
Mūsų požiūriai, tikslai bei idėjos sutapo ir kartu su-
kūrėme tai, ką pavadinome LABU skanėstais.
Pasiryžti šiai veiklai padėjo tai, kad esu ne vie-
na. Mes, trys partnerės – mamos, pasiskirstėme
veiklos sritis, už kurias atsakome. Tačiau visus
pagrindinius sprendimus priimame kartu, viena
kitą papildome ir palaikome. Kiekviena turime skir-
tingas kompetencijas ir didelę motyvaciją išmokti
naujų dalykų, mokomės viena iš kitos ir iš kartu
priimtų sprendimų bei patirties.
Kaip suderinate pagrindinį darbą, šeimos
rūpesčius ir dar papildomą veiklą – verslą?
Kuo daugiau darai, tuo daugiau padarai ir spėji,
nes išmoksti planuoti savo laiką, ir tada jo užtenka
viskam. Daug padeda vyrai, tėvai.
Ar dukros mėgsta jūsų skanumynus, šeima
nevalgo nesveikų saldumynų?
LABU skanėstus dukros labai mėgsta. Tai yra
pagrindinis užkandis, kurį dedu vyresnei dukrytei į
mokyklą, į šokių repeticijas. Manau, kad svarbiau-
sia saikas, todėl tikrai nedraudžiu dukrelėms kažko
valgyti gimtadieniuose ar svečiuose. Tiesiog, na-
muose įpratusios prie naudingo maisto, jos pačios
nemėgsta gazuotų gėrimų, riebių kremų desertų
ir pan. Vyresnioji dukrytė jau pati eksperimentuoja
virtuvėje, puikiai kepa keksiukus ir pyragus.
Kokie mėgstamiausi jūsų šeimos
patiekalai?
Mėgstame išgrynintus, lengvai pagaminamus
patiekalus be jokių padažų, dažniausiai kepame
ant grotelių ar verdame garuose. Stengiamės
vengti kepto maisto, riebalų. Iš kelionių visada par-
sivežame prieskonių, kurie įprastiems patiekalams
suteikia naują skonį, taip pat mėgstame atrasti
įvairius naujus produktus. Gaminant maistą, ma-
nau, labai svarbu kūryba ir išradingumas, taip pat
ir maisto pateikimas, netgi išdėstymas lėkštėje,
ypač vaikams.
Ant mūsų stalo dominuoja švieži vaisiai ir dar-
žovės. Vaikai mėgsta mėsos, varškės patiekalus,
tėčio gaminamą picą. Savaitgalio pusryčių neįsi-
vaizduojame be blynų. Stengiamės kurti šeimos
tradicijas, todėl mūsų namuose vakarienė kartu –
būtinybė. Į maisto gaminimo procesą įtraukiame ir
vaikus. Svarbiausia, kad patiekalai būtų ruošiami
su meile.
Gal dukrelės ir kitų Jūsų partnerių
mamyčių vaikai – pirmieji naujų bendros
kūrybos skanėstų ragautojai ir vertintojai?
Ar vaikų norai turi įtakos?
Tikrai taip, visus naujus produktus pirmiausiai
išbando mūsų vaikai ir šeimos nariai. Jų atsiliepi-
mai labai svarbūs ir į juos stengiamės atsižvelgti.
Dukrytės visada mielai padeda LABU veikloje tiek
ruošiantis parodoms, tiek įvairiuose renginiuose.
Ar dukrelėms nepritrūksta užsiėmusios
mamos dėmesio?
Dukrytės labai džiaugiasi ir palaiko mamą. Jos
taip pat yra labai užsiėmusios, turi įvairių pomėgių
ir veiklų, todėl supranta ir tėvų užimtumą. Tačiau
stengiamės kuo daugiau laiko praleisti kartu ir įdo-
miai.
Kalbėjosi Neringa Grabauskienė
5
MAMŲISTORIJOS
Vaikai mėgsta žaisti lauke bet kokiu
oru. Jiems smalsu išmatuoti didelės
balos gylį, smagu pasikapstyti kad ir
šlapiame smėlyje, pabėgioti pavasario
lietuje. Deja, šios pramogos ne visada
baigiasi linksmai. Grįžusį namo murzi-
ną, bet laimingą vaiką vakare nuliūdina
pakilusi temperatūra, užgulta nosis ir
perštinti gerklė. Pavasarį, dar nespė-
jus kaip reikiant sušilti orui, dauguma
vaikų persišaldo. Peršalimo ligomis jie
gali sirgti keletą kartų per sezoną, nes
jas sukelia skirtingi virusai.
Susirgęs vaikas geriau jaučiasi
vėsoku ir drėgnu oru
Mėgstama virusų vieta – kvėpavimo takai, į
kuriuos jie patenka per orą. Čiaudint ar kosėjant
sergančiam mažyliui, virusai pasklinda su seilių
lašeliais, kuriuos įkvepia kitas vaikas, ant sveiko-
jo gleivinių jie gali patekti per iš nosies tekančias
išskyras.
Liga prasideda staiga: šokteli temperatūra,
ima krėsti šaltis, prisijungia sloga ir kosulys.
Sergančiam vaikui gali skaudėti pilvuką, kartais
mažyliai vemia. Taip nutinka dėl toksinio viruso
poveikio. Ligoniuko savijautą pagerina ne tik
vaistai ir liaudiškos priemonės, bet ir tinkamos
sąlygos namuose. Pirmiausia tėvams derėtų
Pavasarinis peršalimas –
kas padeda greičiau
pasveikti?
pasirūpinti sveikatai palankiu mikroklimatu. Op-
timali temperatūra vaiko kambaryje yra 18–22
laipsniai, nes kai oras nėra per karštas, organiz-
mas gali lengvai atiduoti šilumą ir neperkaista.
Sergančiam vaikui padeda drėgnesnis oras
kambaryje (geriausia, kai oro drėgnis yra 50–65
proc.). Tokiame ore neišsausės gleivinės ir vaiko
organizmas galės kovoti su mikrobais ar viru-
sais. Dažnai valykite ir vėdinkite kambarius – li-
goniukui svarbus švarus ir grynas oras.
Sergančio vaiko nedera per šiltai aprengti, o
jeigu jam per karšta, nedvejodami nurenkite dalį
drabužėlių ir nesistenkite jo apkamšyti šilčiausia
antklode. Vaikų ir suaugusiųjų kūno termoregu-
liacija skirtinga – per šiltai aprengto arba apkloto
mažylio temperatūra pakils dar daugiau.
Kada temperatūrą reikia
mažinti?
Jeigu temperatūra nėra aukštesnė kaip 38,5
laipsniai, mažinti jos nedera. Infekcine liga ser-
gančio vaiko karščiavimas dažniausiai nėra žalin-
gas, atvirkščiai, tai padeda organizmo imuninei
sistemai nugalėti ligą. Pakilusi temperatūra reiš-
kia, kad organizmas kovoja su įsibrovusiomis sve-
timomis medžiagomis – virusais ar mikrobais, ir
nukreipta išvaryti nepageidaujamus įsibrovėlius.
Vaiko temperatūra nukris, kai išnyks infekcija. Pa-
kilus temperatūrai, organizmas gamina baltymą
interferoną, kuris slopina virusų dauginimąsi ir
aktyvina imunines ląsteles. Interferono kiekis pri-
6
PAVASARIOPROBLEMOS
klauso nuo temperatūros: kuo ji aukštesnė tuo
daugiau gaminasi šios virusus neutralizuojančios
medžiagos. Todėl leiskime vaiko organizmui ko-
voti pačiam ir nesigriebkime vaistų vos pamatę
termometre didesnius skaičius.
Išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, jeigu mažas
vaikas dėl pakilusios temperatūros anksčiau
patyrė traukulių arba mažylis serga lėtine liga,
kai jis visiškai negeria arba karščiavimas labai
pablogina savijautą, temperatūrą mažinančių
vaistų galite sugirdyti, kai termometras rodo 38
laipsnius ar net mažiau.
Mažiems vaikams nuo temperatūros tinka,
pavyzdžiui, ibuprofeno, preparatai. Jie pradeda
veikti greičiau ir efektas trunka ilgiau negu pa-
racetamolio, todėl šių vaistukų vaikui jo amžių
atitinkančiomis dozėmis užtenka duoti kas 6–8
valandas. Visada perskaitykite vaisto informaci-
nį lapelį ir neviršykite nustatytos paros dozės.
Vaistukai greičiau pradės veikti, jeigu duosite jų
atsigėrusiam vandens ar arbatėlės, bet dar ne-
pavalgiusiam mažyliui.
Atidžiai stebėkite karščiuojantį vaiką – ne tik
dieną, bet ir naktį. Jeigu temperatūra pakilo iki
39 laipsnių, ypač sergančiam kūdikiui, mažylis
išblyškęs, mieguistas, atsisako vandens ar kito
gėrimo, kvieskite greitąją pagalbą. Būtinai kreip-
kitės į gydytoją, jeigu kūdikis mažai šlapinasi,
šlapimas intensyvios spalvos ir stipraus kvapo,
mažylio odelė atrodo sausa, momenėlis įdubęs,
nes tai yra požymiai, kad vaikui trūksta skysčių.
Namų vaistinėlėje visada
turėkite vaikiškų vaistų
Maži vaikai serga dažnai, todėl namuose turė-
kite atskirą vaistinėlę, į kurią sudėkite reikalingiau-
sius vaikiškus vaistus, nes suaugusiųjų preparatai
mažiems vaikams netinka. Joje turėtų būti skaus-
mą ir temperatūrą mažinančių vaistų, tirpalo no-
sytei plauti ir slogai gydyti, mikstūros nuo kosu-
lio. Gerklytę nuramins tie patys vaistai, kuriuos
pasiruošėte nuo temperatūros, nes jie malšina ir
skausmą. Dezinfekuoti gerklę ir sumažinti patini-
mą bei uždegimą vyresniam vaikui padės skalavi-
mo skystis arba čiulpiamosios pastilės.
Svarbu daug gerti ir ilsėtis
Peršalimo liga gali trukti savaitę, bet kartais
užsitęsia iki dviejų. Pasveikti ligoniukui padeda
geras poilsis ir miegas. Peršalusį vaiką reikia gy-
dyti namuose, kol jis visiškai pasveiks, nes per
anksti išleistam į darželį ar mokyklą mažyliui gali
prisidėti komplikacijos, pavyzdžiui, bronchitas,
ausų uždegimas, sinusitas, plaučių uždegimas.
Sergančiam vaikui reikia daug skysčių, nes
prakaituojant organizmas vėsinamas, o dėl to
netenka daug vandens. Be to, skysčiai valo or-
ganizmą, apsaugo jį nuo apsinuodijimo ir dehi-
dratacijos. Puikus gėrimas – paprastas vanduo
iš čiaupo arba negazuotas iš parduotuvės. Gali-
te duoti vaistažolių arbatėlės, kompoto. Krūtimi
maitinamiems kūdikiams geriausias pasirinki-
mas yra motinos pienas.
Maitinkite ligoniuką lengvai virškinamu mais-
tu – vištienos sultiniu, košėmis, daržovėmis. Jei-
gu sergantis vaikas atsisako valgyti, neverskite.
Jo organizmas visas jėgas sutelkia ligai nugalėti,
o intensyvus virškinimas per daug apkrautų. Sa-
vijautai pagerėjus apetitas vėl bus normalus ir
mažylis pats paprašys valgio.
Kaip neparsinešti viruso
iš lauko?
Peršalimo, kaip ir kitų ligų, lengviau išvengti,
negu gydyti. Rečiau serga ir greičiau pasveiks-
ta grūdinami vaikai – tai daryti reikėtų nuo pat
mažens. Todėl neverskite vaiko atsisakyti žaidi-
mų lauke, nors ir oras ne pats geriausias. Vaikui
būtinas grynas oras, nes jis stiprina imunitetą.
Nerenkite mažylio per šiltai, nes taip silpninsite
imunitetą ir vaikas dažniau sirgs. Vaikui naudin-
gos grūdinimo procedūros: apipylimai po mau-
dynių vėsesniu vandeniu, kontrastinis dušas,
oro vonios namuose.
Grįžę iš lauko persirenkite namų drabužiais
ir nusiprauskite su muilu rankas. Rankų plovi-
mas – paprastas būdas išvengti peršalimo ligų,
pasistenkite, kad tai būtų vaiko įprotis.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė
Ieva Grabauskienė
8
PAVASARIOPROBLEMOS
Meningokokine infekcija dažniausiai
suserga vaikai iki penkerių metų, bet liga
pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC)
duomenimis, Lietuvoje per metus regis-
truojama apie 70–80 susirgimų šia liga.
Meningokokinę infekciją sukelia bakte-
rijos, užsikrečiama per orą, bendraujant
su sergančiuoju ar bakterijų nešiotoju.
Liga pastebima ne iš karto: pirmieji simp-
tomai užsikrėtus pasirodo po 3–4 dienų.
Ši infekcija dažnesnė šaltuoju metų lai-
kotarpiu: rudenį, žiemą ir pavasarį, kai
daug žmonių serga ūminėmis viršutinių
kvėpavimo takų ligomis.
Kaip atpažinti meningokokinę
infekciją?
Pagrindiniai simptomai: karščiavimas, vė-
mimas, mieguistumas, vangumas, sąmonės
aptemimas, kaklo raumenų įtampa, sąnarių ir
raumenų skausmai. Susirgę vaikai nuolat verkia,
atsisako valgyti, gerti, juos išberia.
Užsikrėsti šeimos nariai gali net valgydami
iš tų pačių indų, pasinaudoję susirgusiojo dantų
šepetuku ir pan. Ligonio artimiesiems ir kitiems
su juo kontaktavusiems žmonėms rekomen-
duojama kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris
profilaktiškai paskiria vienkartinę antibakterinių
vaistų dozę. Bendravusieji su ligoniu turi stebėti
savo sveikatą dešimt dienų. Pakilus tempera-
tūrai, atsiradus galvos skausmui, odos bėrimui,
būtina nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.
Geriausiai apsaugo skiepai
Skiepyti nuo meningokokinės B tipo infekci-
jos Lietuvoje pradėta 2014 m. Deja, už šiuos
skiepus turi sumokėti pacientai.
Taip pat nederėtų pamiršti ir kitų
profilaktinių priemonių:
w	reguliariai plauti rankas;
w	kosėjant ar čiaudint prisidengti nosį ir burną
vienkartinėmis servetėlėmis, o panaudotas
tuojau pat išmesti į šiukšliadėžę;
w	reguliariai vėdinti ir valyti patalpas;
w	kuo mažiau kontaktuoti su sergančiuoju.
Nuo meningokokinės infekcijos
vaikus apsaugos nemokami skiepai
Kūdikiai bus skiepijami
nemokamai
Meningokokinė infekcija nėra reta liga Lietu-
voje, o vakcina labai brangi, todėl ne visi tėveliai
gali paskiepyti savo mažylius, kurie yra imliausi
šiai gyvybę galinčiai kainuoti ligai.
Nuo šių metų liepos mėnesio skiepai nuo B
tipo meningokokinės infekcijos bus įtraukti į Lie-
tuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų
kalendorių. Nemokamai bus skiepijami vaikai
nuo dviejų mėnesių amžiaus.
Mažyliai bus skiepijami tris kartus. Pirmąją
vakcinos dozę gaus 2 mėn. kūdikiai, antrąją – 4
mėn., o trečiąją – 12–15 mėn. vaikai.
Šių metų rudenį vaikai nuo 2 mėnesių bus
pradėti skiepyti ir nuo rotavirusinės infekcijos.
9
PAVASARIOPROBLEMOS
Pakilusi temperatūra  – dažniausias vaiko li-
gos požymis, kurį pati mama gali nesunkiai pa-
stebėti. Patyrusi mama, palietusi lūpomis vaiko
kaktą, pajunta, jeigu jis karščiuoja, o tada jau
paima termometrą. Svarbu ne tik tinkamai pa-
matuoti, bet ir žinoti, kaip įvertinti termometro
duomenis, suprasti, kada reikia skubiai vežti ma-
žylį pas gydytoją.
Kokia temperatūra normali jūsų vaikui?
Pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimio
temperatūra gali būti šiek tiek aukštesnė (matuo-
jant pažastyje 37–37,4 laipsniai). Vėliau ji svyruoja
nuo 36 iki 37 laipsnių ir dažniausiai pasidaro 36,6.
Kokia temperatūra jūsų vaikui normali, sužinosite
pamatavę tuomet, kai jis sveikas ir ramus. Padaryki-
te tai ryte, dieną ir vakare, o rezultatus užsirašykite.
Vėliau, jeigu mažylis susirgs, galėsite įvertinti, kiek
pakilo jo temperatūra.
Pakilusi temperatūra ne visada
reiškia ligą
Kiek aukštesnė negu 36,6 laipsnių temperatū-
ra gali būti individuali jūsų vaiko ypatybė. Vakare ji
paprastai šiek tiek aukštesnė negu ryte, be to, gali
staiga pakilti dėl didelio fizinio aktyvumo, pavyz-
džiui, po intensyvių žaidimų ar mankštos. Didesnius
skaičius termometras parodys iš karto po valgio ar
po maudynių, jeigu vaikas sukaito tvankiame kam-
baryje, po emocijų protrūkio. Kai matuojant tempe-
ratūrą vaikas blaškosi, verkia ar rėkia, tikslių rezul-
tatų nepamatysite. Temperatūrą geriausia matuoti
praėjus 1,5–2 valandoms po valgio, kai kambaryje
18–20 laipsnių šilumos.
Pamatę didesnius skaičius neišsigąskite – tem-
peratūra gali pakilti ne tik dėl virusinės ar bakterinės
infekcijos, bet ir po skiepų ar dygstant dantukams.
Nustatyti, kiek pakilo temperatūra, paprasta,
tik reikia laikytis tam tikrų taisyklių.
w	Kaskart matuokite temperatūrą tuo pačiu laiku.
w	Nedarykite to, kai vaikas ar kūdikis verkia, pernelyg
įsijautrinęs, išsigandęs – leiskite jam nurimti.
w	Jeigu matuojate pažastyje arba kirkšnyje, iš pra-
džių nusausinkite šios vietos odelę.
w	Jeigu vaikas serga stomatitu, nematuokite tem-
peratūros burnytėje, jeigu mažyliui otitas (ausies
uždegimas)  – termometras ausytėje neparodys
realios temperatūros.
Kaip nesuklysti
matuojant
temperatūrą
mažyliui?
w	Nematuokite temperatūros po antklode gulinčiam
vaikui, nes šiltai apmuturiavus, kūno temperatūra
labai pakyla.
w	Sergančio vaiko temperatūrą palyginkite su norma-
lia, kurią anksčiau matavote tuo pačiu paros laiku.
Kiek kartų per dieną tikrinti sergančio
vaiko temperatūrą?
Tai daryti užtenka tris kartus per dieną: ryte, per
pietus ir vakare. Matavimų rezultatus užsirašykite –
pagal juos gydytojui bus lengviau stebėti ligos eigą.
Dažniau matuoti temperatūrą reikia
šiais atvejais:
w	mažylis stipriai karščiuoja (nuo 39 laipsnių),
w	norite įvertinti vaistų nuo karščiavimo efektyvumą,
w	vaikas yra patyręs febrilinius traukulius (kai kuriems
mažyliams juos sukelia pakilusi temperatūra).
Skirtingi termometrai – kitokie rezultatai
Vaistinėse gausu įvairių termometrų: elektroni-
niai, infraraudonųjų spindulių, termometrai – čiulptu-
kai, kuriais temperatūrą galima matuoti skirtingose
kūno vietose, o nuo jų priklauso ir rezultatų vertini-
mas. Vaiko temperatūra, matuojant įvairiose vietose,
gali labai skirtis. Pavyzdžiui, jeigu temperatūrą ma-
tuosite tiesiojoje žarnoje, ji bus 0,5 laipsnio didesnė
negu burnos ertmėje ir visu laipsniu didesnė, negu
pamatuota pažastyje ar kirkšnyje. Normali tempera-
tūra pažastyje arba kirkšnyje gali būti 36,6, burnos
ertmėje – 37,1, o tiesiojoje žarnoje – 37,6 laipsniai.
Aktyvų kūdikį mamai sunku nulaikyti ir įkalbėti
ramiai pasėdėti su termometru. Storojoje žarnoje
matuoti temperatūrą patogu tik patiems mažiau-
siems kūdikiams. 5–6 mėnesių mažylis vikriai išsi-
suks nuo šios procedūros, turėsite jį paimti ant rankų
ir mėginti pamatuoti temperatūrą pažastyje. Bet ir
tokiam būdui vaikas gali pasipriešinti, tuomet teks
tai daryti miegančiam mažyliui. Atsargiai įstatykite
termometrą į pažastį, priglauskite rankytę prie kūno
ir prilaikydama ją pasėdėkite šalia, kol pamatuosite
temperatūrą.
Naujausių technologijų sukurtas
komfortas – bekontaktis termometras
Lengviausia ir paprasčiausia pamatuoti vaikui
temperatūrą bekontakčiu infraraudonųjų spindu-
lių termometru. Tai šiuolaikiškas prietaisas, kuris
greitai veikia per atstumą ir patogus naudoti ma-
žyliams. Rezultatą pamatote per vieną sekundę, o
vaikas nė nepajunta, nes jo nepaliečiate  – tik nu-
kreipiate prietaisą į kaktą. Šis termometras mažus
vaikus auginančioms šeimoms pravers dar ir dėl pa-
pildomų funkcijų. Juo mama galės pamatuoti bute-
liuke esančio pieno ar kito maisto temperatūrą, taip
pat – kambario.
Bekontaktį termometrą gali saugiai naudoti visi
šeimos nariai – jo nereikia nei dezinfekuoti, nei kitaip
paruošti, pavyzdžiui, sušildyti delnuose, kad mažylio
nesuerzintų šaltas daiktas.
Parengė Undinė Gilė
10
PAVASARIOPROBLEMOS
PASODONTOLOGĄ
12
Odontologijos inovacijos suteikia ne
tik tobulėjančio mažųjų pacientų gydy-
mo galimybių, bet ir daugiau komfor-
to. Vaikų dantys gydomi be skausmo
ir streso. Pirmiausia vaikui padedama
nugalėti baimę, įprasti prie odontologo
bei kabineto aplinkos ir tik paskui pra-
dedamas reikalingas gydymas. Apie
vaikų odontologijos priemones, palen-
gvinančias gydymo procedūras mažie-
siems pacientams ir jų tėveliams, papa-
sakojo odontologijos klinikos „Dantų
harmonija“ vaikų gydytoja odontologė
Vitalija Tučė.
Kas odontologo kabinete nukreipia vaiko
dėmesį nuo medicinos instrumentų ir balto
gydytojo chalato?
Pirmiausia tuo pasirūpina pats vaikų odonto-
logas. Vaikų dantų gydymas – tai ne tik atidžiai ir
greitai atliekamos dantų gydymo procedūros, bet
ir psichologinių žinių reikalaujantis bendravimas
su mažaisiais pacientais. Vaikų odontologas būti-
nai atsižvelgia į vaiko amžių, nes mažesnis vaikas
bijo atsiskirti nuo mamos, stresą jam gali kelti jau
vien tai, kad turi vienas atsisėsti į kėdę arba pir-
mas įžengti į gydytojo kabinetą. Vyresni vaikai bijo
konkrečių dalykų – pirštinių, chalato ar kokio nors
instrumento, jo garso.
Dar viena odontologui padedanti gudrybė  –
vaikams pritaikytos plombavimo medžiagos. Jos
ne tik atsparesnės drėgmei, greitai įdedamos, bet
dar ir spalvotos. Skirtingų spalvų plombos įtraukia
vaikus į žaidimą ir nukreipia dėmesį nuo nemalo-
nių procedūrų. Kai kurie vaikai, pavydėję įvairias-
palvių plombų draugams, džiaugiasi, kad ir patys
galės pasigirti ir jomis, ir savo drąsa. Kai gydant
dantukus vaiko kantrybė išsenka, jis nebegali ken-
tėti, jėgas sutelkti paskatina ir tai, kad labai nori,
pavyzdžiui, rožinės plombos.
Kokius mitus dažniausiai išgirstate iš
tėvelių apie vaikų dantis ir gydymą?
Tėvai, atėję su vaiku pas odontologą, papras-
tai tikisi rezultato – plombos, bet kartais didžiulis
laimėjimas yra vien tai, kad, žinodamas apie vizi-
tą, vaikas gerai išsimiega, kad gydytojo kabinete
nebijo ir ramiai atsisėda į kėdę. Kai kurie tėvai
jaudinasi, kad jie vieni susiduria su rūpesčiais gy-
dant vaikų dantis, ypač jei jų vaikai prieš vizitą pas
odontologą iš pradžių taip nervinasi, kad nevalgo,
viduriuoja, šlapinasi į lovytę. Tačiau tai mitas. Ne-
mažai vaikų turi nuogąstavimų ir baimių, kurias
išsklaidyti padeda tėvų ramumas, kantrybė, aiš-
kūs ir išradingi atsakymai į vaikams rūpimus klau-
simus.
Pirmą kartą vaikai atvedami ne gydytis, o su-
sidraugauti su odontologu. Vieniems vaikams
užtenka ateiti du kartus, pavyzdžiui, pirmą kartą
apsilankę sutinka parodyti dantukus, antrą kartą
leidžia juos nuvalyti. Kitiems vaikams reikia 4–5
kartų, kol galiausiai ima pasitikėti gydytoju.
Populiarus mitas, kad pieninių dantų nereikia
gydyti ir valyti. Iš tiesų, negydomą ir nevalomą
dantuką ėduonis pažeidžia vis labiau, sugedęs
dantis anksčiau ar vėliau supūliuos, ims skaudėti,
gali tekti šalinti dantį. Per anksti netekus pieninių
dantų, formuojasi netaisyklingas sąkandis. Labai
sugedęs pieninis dantis gali pakenkti nuolatiniam
dančiui, pavyzdžiui, jeigu ėduonis pažeidžia pie-
ninio danties nervą. Tada pieninių dantų šaknų
viršūnėse susidaro pūlinukų, uždegimas kenkia
apačioje besiformuojančio nuolatinio danties
užuomazgai.
Kartu galiu paneigti ir dar vieną mitą – kad pie-
niniai dantys neturi šaknų, kanalų ir nervų. Iš tiesų
Vaikų dantų gydymas – mitai
ir šiuolaikinės galimybės
PASODONTOLOGĄ
13
pieniniai dantys savo anatomija labai panašūs į
nuolatinius dantis, turi vainiką ir šaknis, kurios fi-
ziologiškai nutirpsta tik tada, kai prasideda dantų
kaita. Štai kodėl iškritęs pieninis dantis atrodo
kaip be šaknies. Visą pieninio sąkandžio laiką pie-
niniai dantys turi būti sveiki, nes, kaip minėjau, jei
ėduonis pasiekia dantų nervus, ne tik kyla užde-
gimas, gresia jo komplikacijos, bet vaikui ir labai
skauda!
Dar vienas mitas, kad, sutaisius vaikui dantis,
viskas jau padaryta. Vis dėlto tai tik pradžia. Kad
užpildai gerai laikytųsi ir neatsirastų naujų ėduo-
nies pažeidimų, dantis reikia tinkamai prižiūrėti:
gerai valyti juos ir tarpdančius, pasirinkti tinka-
mas pastas, šepetėlius, profilaktiškai lankytis pas
odontologą. Kai kurie tėvai nežino, kad ir vaikams,
kaip ir suaugusiesiems, atliekama dantų higiena:
nuvalomos apnašos, nupoliruojami dantys.
Vietoj vaikus gąsdinančio švirkšto klinikoje
„Dantų harmonija“ nejautrai atlikti
naudojamas specialus aparatas. Kuo jis
ypatingas?
Klinikoje naudojamas beskausmės nejautros
aparatas „STA“ (angl. single tooth anesthesia)
leidžia išvengti skausmingo ir nemalonaus dūrio
švirkštu į dantenas, nejautra atliekama švelniai ir
trunka ilgiau.
Vaikų odontologijoje šis aparatas nepakei-
čiamas dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, nereikia
švirkšto, nesimato paslėptos adatėlės. Ji yra labai
mažytė, plona ir trumpa. Vaikas mato tik paga-
liuką su virvele, kurį gali net pačiupinėti, ir jaučia
ne dūrį, o tik silpną dantenų spaudimą. Iš pra-
džių dantenos dar patepamos specialia želė nuo
skausmo. Su šiuo aparatu galima naudoti visus
įprastai švirkščiamus medikamentus.
Didelis beskausmės nejautros aparato prana-
šumas  – juo galima sukelti tik gydomo danties
nejautrą, neaptirpsta aplinkiniai audiniai: skruos-
tai, žandai, liežuvis, smakras, kaip nutinka įprastai
sušvirkštus vaistų. Nors vaikams papasakojama,
kad dėl nejautros jie jausis keistai, nes aptirps
žandukas, jie dažnai vis tiek išsigąsta, verkia,
daužosi veiduką ir neleidžia baigti gydymo. Atli-
kus nejautrą šiuo aparatu, per vieną vizitą galima
išgydyti pavienius, skirtingose žandikaulio pusėse
esančius dantis. Kai sugedę dantys yra ne šalia
vienas kito, sušvirkštus vaistų sutinusi burna kel-
tų didelį diskomfortą, todėl dažniausiai taip neda-
roma.
Po injekcijos beskausmės nejautros aparatu
vaikui greičiau galima valgyti, jis neapsikramtys
PASODONTOLOGĄ
14
lūpų, skruostų ir neatsiras žaizdelių. Šis aparatas
patogus ir į darbą skubantiems suaugusiesiems,
nes nereikia laukti, kol nuslūgs patinimai. Atlikus
tokią nejautrą galima drąsiai šalinti pieninius dan-
tis. Nejautra šiuo aparatu pasiteisina ir atliekant
sedaciją, nes nubudęs vaikas nepatiria streso dėl
aptirpusio veiduko.
Kada vaikui gydant dantukus taikoma
sedacija, kuo ji skiriasi nuo narkozės?
Atliekant sedaciją, vaikas tiesiog primigdomas.
Ją renkamės labai jautriems ir mažiems vaikams
(nuo 2,5 metų), kuriems dantų gydymas sukeltų di-
delį stresą. Taip pat tada, kai gydyti dantis turime
skubiai, negalime laukti savaitę ar kelias, kol vaikas
susidraugaus su gydytoju odontologu. Kai kuriems
vaikams reikia labai sudėtingo gydymo, kiti turi
daug sugedusių dantų ir juos visus sutvarkyti už-
truktų ilgai. Tokiais atvejais geriau atlikus sedaciją
iš karto išgydyti visus dantis. Svarbu žinoti, kad
paskui vaikas vis tiek turės priprasti lankytis pas
odontologą, nes reikės apžiūrėti sutaisytus jo dan-
tukus, taip pat būtina tikrintis profilaktiškai.
Sedacija dažniausiai atliekama trimis būdais.
Vienas iš jų  – išgeriama tabletė arba mikstūra,
bet tokia sedacija tinka ne visiems vaikams. Kai
kuriuos vaistai veikia priešingai – vaikai pasidaro
neramūs, šaukia, verkia. Be to, negalime numaty-
ti, kiek laiko tabletė veiks, todėl tokios sedacijos
netaikome.
Viena iš mūsų klinikoje naudojamų sedacijos
rūšių  – kaukinė sedacija, atliekama duodant pa-
kvėpuoti vaistinių medžiagų. Vaikas priminga, bet
miegas būna negilus, mažylis nemato, negirdi,
tik ši būsena trunka neilgai ir užplombuoti dan-
tukų taip greitai nespėtume, todėl tokią sedaciją
dažniausiai renkamės šalindami dantį. Kai vaikas
užsnūsta, minėtu aparatu sukeliame beskausmę
dantuko nejautrą (skausmo pojūčio sedacija ne-
slopina) ir šaliname vieną ar kelis pieninius dantis.
Ši sedacija gelbsti, kai mažam vaikui reikia skubiai
padėti, pavyzdžiui, pargriuvęs nusiskėlė dantį arba
susitrenkė ir dantukai sulindo į dantenas, taip pat
jei supūliuoja. Susižeidus ar ištinus žandui vaiką
kamuoja didelis skausmas ir stresas, verkiančiam
ir besiblaškančiam mažyliui sutvarkyti dantukus
nelengva  – sedacija leidžia tai padaryti ramiai ir
greitai.
Atlikus intraveninę sedaciją vaikas užmiega gi-
liau, todėl per vieną vizitą galima sutaisyti visus
sugedusius dantukus, nes vaistai lašinami į veną
tiek laiko, kiek reikia gydymui. Kad mažylis nebijo-
tų, iš pradžių duodama pakvėpuoti per kaukę, o
jam užsnūdus vaistai pradedami lašinti į veną. Vi-
sada stengiamės baigti procedūras kuo greičiau,
kad vaiko sedacija truktų kuo trumpiau. Miegan-
čiam mažyliui padaroma viskas – dantys sutaiso-
mi, jei reikia, ištraukiami, padengiami fluoru, silan-
tais, atliekama dantų higiena. Vaikas atsibunda
sveikais dantukais, jam neskauda, nes prieš prade-
dant gydyti atliekama beskausmė nejautra.
Sedaciją tėveliai dažnai painioja su bendrine
nejautra, kai dėl gilaus sąmonės slopinimo vaistais
žmogus pats nekvėpuoja, prijungiamas dirbtinio
kvėpavimo aparatas, kaip atliekant operaciją. At-
likus sedaciją sąmonė tik prislopinama, žmogus
praranda tam tikrus jutimus, miega, bet skausmą
gali jausti. Atlikus bendrinę nejautrą dantys gy-
domi tam tikromis ligomis sergantiems vaikams,
kuriems negalima atlikti sedacijos. Dažniausiai tai
daroma ligoninėje.
Ar sedacija vaikui saugi?
Kai kurie tėvai nerimauja dėl to, kad mažai žino
apie sedaciją, be to, šis žodis jiems skamba baisiai.
Šią procedūrą atlieka kvalifikuotas specialistas  –
gydytojas anesteziologas, todėl jaudintis dėl vaiko
saugumo tėveliams nereikia. Vaikų sedacijai nau-
dojami švelniai veikiantys, sertifikuoti medikamen-
tai, pagal amžių apskaičiuotos tikslios jų dozės.
Po sedacijos vaikai atsibunda gana greitai ir
lengvai, ir gydytojui įsitikinus, kad viskas gerai, su
tėveliais vyksta namo. Iš pradžių vaikas gali būti
mieguistas, tą dieną nepatariama valgyti sunkaus
maisto. Jei vaikui tik plombuojami dantukai, jokios
specialios priežiūros po sedacijos dažniausiai ne-
reikia. Ištraukus dantuką, nubudęs vaikas gali jaus-
tis keistai, bet nuramintas apsipras. Tą pačią dieną
po sedacijos keliauti į batutų parką ar kitaip itin
aktyviai pramogauti, žinoma, nereikėtų, bet namie
galima užsiimti įprastine ramesne veikla.
Kalbėjosi Neringa Grabauskienė
Kviečiame registruotis konsultacijai
tel. +370 610 11 222
Klinika „Dantų harmonija“
Olimpiečių g. 1A-9, LT-09235 Vilnius
www.dantuharmonija.lt
Kad pavasario lietus
ar vėjas nepriverstų
vaiko sėdėti namuose
Dalį dienos praleisti lauke mažyliui naudinga
ne tik šviečiant saulei. Grynas oras gerina kvėpa-
vimą, apetitą ir miegą, o temperatūrų permainos
grūdina. Nors ir lauke nešilta, drėgna ar purškia
lietutis, nereiškia, kad mažylis turi sėdėti namuo-
se. Kūdikis nevežiojamas lauke tik tada, kai pučia
stiprus vėjas ir pliaupia gausus lietus. Aprenkite
vaiką taip, kad jis nesušaltų ir neperšlaptų, ir drą-
siai keliaukite į lauką. Pavežiokite mažylį miške,
parke ar ramiomis gatvelėmis, kuriose mažai au-
tomobilių ir netriukšminga.
Mažylio apranga
Ar kūdikiui nešalta, pagal rankyčių šilumą sunku
suprasti, nes galūnių temperatūra žemesnė negu
kitų kūno dalių. Apie tai galite spręsti pagal jo elgesį.
Jeigu kūdikis neramus, blaškosi, galbūt jam per šilta
ar per šalta. Sušalusio vaiko veidukas pabąla, o su-
kaitusio – parausta. Jeigu aprengtas šilčiau ar vėsiau
mažylis nurimo, vadinasi, radote priežastį. Palengva
išmoksite pajusti, kada jam karšta ar per vėsu.
Vaiką aprenkite keliais drabužių sluoksniais, nes
tarp jų susidarantys oro tarpai sulaiko šilumą. Ap-
rangą rinkitės pagal orą, pirmiausia vaiką apvilkite
plonais medvilniniais rūbeliais, o kitas sluoksnis gali
būti šiltesnis, apmaukite šiltas kojinytes. Nesėdintį
kūdikį galite paguldyti į nestoro audinio vokelį arba
užkloti antklode. Paūgėjusį vaiką aprenkite demi-
sezoniniu kombinezonu arba striuke ir kelnėmis iš
neperpučiamo audinio, apaukite šiltais batais. Ne-
pamirškite kepurytės ir šaliko.
Praktiškiausias kūdikiui vežimėlis  – iš neper-
šlampančių medžiagų. Jeigu lauke lynoja, vežimėlį
užklokite nuo lietaus saugančiu apdangalu, pakel-
kite stogelį. Pavasarį oras dažnai keičiasi, o staiga
saulę užgožus lietui gali prireikti daugiau šilumos.
Todėl kūdikiui atsargai turėkite šiltesnę antklodėlę.
Midyti kūdikį vežimėlyje galima ir balkone, o tuo
metu turėsite laiko namų ruošos ar kitiems dar-
bams. Tik įsitikinkite, kad pabudęs mažylis neiškris
iš vežimėlio.
Svarbios smulkmenos
Ir gulinčio, ir sėdinčio mažylio drabužėliai turi
būti patogūs, ganėtinai laisvi. Kūdikiui neverta pirk-
ti drabužėlių su užsegimu nugaroje, nes jam bus
nepatogu gulėti. Patogiausi kuo mažiau sagstomi
rūbeliai, nes tada nereikia gaišti daug laiko. Mažą
vaiką turite aprengti greitai, kad jis nesuspėtų su-
kaisti, nes tada jį sušaldys net ir silpnas vėjelis.
Prieš išeinant į lauką, pavalgydinkite vaiką. Tuo-
met organizmas ilgiau išlaikys šilumą, o sotus ma-
žylis bus ramesnis.
Gležnoje kūdikio odoje lyg veidrodyje
atsispindi mažylio savijauta ir sveikata.
Bet dažnai atsirandantys paraudimai,
bėrimai, pleiskanojimas ir kiti pokyčiai
nebūtinai reiškia ligą, tai gali būti ne-
tinkamos priežiūros pasekmė. Kūdikio
odelės priežiūra ypatinga dar ir todėl,
kad jos plotas yra labai didelis palygin-
ti su mažylio svoriu, o daugelis svarbių
odos funkcijų dar nėra visiškai išsivys-
čiusios. Nieko stebėtino, kad dėl kūdi-
kių odos problemų dažnai kreipiamasi
į gydytojus. Tinkama kūdikio odelės
priežiūra ir specialios kosmetikos prie-
monės padės išvengti daugelio odos
pažeidimų.
Plonytė, sausa ir lengvai
pažeidžiama
Ką tik gimusio vaikelio oda ištepta varškine
mase – verniksu, kuris apsaugo, kad odelės nepa-
žeistų vaisiaus vandenys. Verniksas drėkina, palai-
ko švarą, jis sušvelnina ką tik gimusio vaikelio prisi-
taikymą prie aplinkos, o po kelių dienų nusiplauna.
Kūdikio oda yra kelis kartus plonesnė negu su-
augusiojo, išorinis raginis sluoksnis dar menkas – jį
sudaro tik 2–3 eilės ląstelių, todėl silpnai teap-
saugo. Tokia oda labai imli infekcijoms ir mažiau
atspari įvairiems išorės veiksniams: šilumai, vėjui,
vandeniui, saulei, didesnės įtakos jai turi prausi-
kliai, kremai ir kita kosmetika.
Gležnutė odelė ne visuomet geba sureguliuoti
šilumą. Padidėjus temperatūrai, kraujagyslės tu-
rėtų išsiplėsti ir atiduoti šilumos perteklių, bet jos
gali imti spazmuoti, kaip tai įprastai vyksta esant
šalčiui, kad būtų išsaugota šiluma. Todėl naujagi-
miai greitai sukaista.
Kūdikių odoje labai mažai apsauginį pigmentą
melaniną gaminančių ląstelių, todėl ji praktiškai ne-
turi apsaugos nuo ultravioletinių saulės spindulių. Iki
dvejų metų mažylio odoje šis pigmentas nesikaupia.
Pagrindinė kūdikio odelės sudėtinė dalis – van-
duo. Naujagimio odoje jis sudaro 80–90 procentų.
Bet toks vandens kiekis plonoje odelėje nuolat
neišsilaiko, ypatingai greitai jo sumažėja pakilus
aplinkos temperatūrai, be to, mažų vaikų odelėje
nedaug riebalinių liaukų, todėl ji greitai išsausėja ir
ima pleiskanoti.
Dėl plono epidermio sluoksnio mažylio krauja-
gyslės yra labai arti odos paviršiaus ir sugeria vis-
ką, kas ant jo patenka. Tai padidina pavojų išplisti
infekcijai per kraujotaką, juo labiau kad ploną odelę
galima greitai sudirginti ir pažeisti.
Kaip apsaugoti kūdikio odelę?
Odelei padeda tinkama higiena
Viena iš pagrindinių tinkamos odelės priežiūros
sąlygų – optimali aplinkos temperatūra. Todėl vai-
ko kambaryje reikėtų palaikyti 20–21 laipsnio tem-
peratūrą ir nepamiršti vėdinimo. Kūdikiui taip pat
nepageidautinas nei perkaitimas, nei peršalimas.
Keletą kartų per dieną palepinkite mažylį oro
voniomis  – natūraliai nudžius sudrėkusi odelė ir
grūdinsis organizmas. Kai mažylis nurengtas, ven-
kite skersvėjo ir tiesioginių saulės spindulių. Pa-
prastai naujagimį galima maudyti tą pačią dieną,
grįžus iš gimdymo namų, kad odelė neišsausėtų,
užtenka maudynių kas antrą dieną. Jeigu kūdikis
labiau prakaituoja, ypač vasarą, prausti jį vonioje
galima ir kasdien. Puikiai tinka paprastas vanden-
tiekio vanduo be jokių priedų ir virinimo.
Kasdien prausti su muilu ar geliu nereikia, kad
nenusiplautų apsauginis riebalinis odelės sluoks-
nis. Prausiklius naudokite 2–3 kartus per savai-
tę. Maudykite kūdikį šiltame vonios kambaryje
(22–25 laipsnių), vanduo turi būti 36–37 laipsnių
temperatūros. Išmuilavimui turėkite švelnią kem-
pinėlę, kurią panaudoje gerai išskalaukite. Švarų
mažylį atsargiai, netrindami odelės, nusausinkite
minkštu rankšluosčiu.
Po kiekvienų maudynių itin jautrias vietas:
sauskelnių plotą, visas kūdikio odos raukšles ir pa-
žastis; kruopščiai ištepkite vaikišku aliejumi, piene-
liu ar kremu. Kai odelė šiek tiek drėgna, kosmetika
gerai pasiskirsto ir įsigeria.
Galvytę užtenka išplauti kartą per savaitę su
kūdikiams skirtu šampūnu, kuris negraužia akyčių.
Dažniau plauti galite tik labai prakaituojančio ma-
žylio galvytę.
Pasišlapinusio kūdikio užpakaliukui nuprausti
užtenka tekančio vandens, o pasituštinusį mažylį
galima apiprausti su vaikišku prausikliu. Drėgnomis
servetėlėmis valykite kūdikį tik tuomet, kai nega-
lite jo nuprausti. Nelaikykite vaiko su šlapiomis
sauskelnėmis. Jas reikia keisti 6–8 kartus per die-
MažiausiųjųPRIEŽIŪRA
16
ną ir būtinai po kiekvieno pasituštinimo, nes išma-
tose yra virškinimo fermentų, kurie dirgina jautrią
odelę. Nupraustą ir sausą odelę patepkite vaikišku
kremu ar tepalu, pavyzdžiui, su augaliniais aliejais.
Gležnos odelės apsauga lauke
Nuosavi apsauginiai kūdikio odos mechanizmai
dar nesusiformavę, todėl nuo vėjo, šalčio ir saulės
spindulių reikia jį apsaugoti specialiais kremais, ku-
riais patepkite atviras kūno vietas prieš išeidami
į lauką. Daugumą tokių kremų patariama naudoti
nuo pat gimimo. Šaltuoju metų periodu odą nuo
nušalimų, nugairinimo, pleiskanojimo saugantys
kremai tepami prieš 20–30 minučių iki išeinant iš
namų.
Kosmetika odelės drėgmei ir
apsaugai
Kūdikių oda geriau negu suaugusiųjų absorbuo-
ja įvairias ant jos patenkančias medžiagas, taip
pat ir esančias kosmetikoje. Todėl kremus ir tepa-
lus vaikui rinkitės tik iš natūralių medžiagų, kurios
nesudirgins odos.
Odelės problemų (sauskelnių bėrimas, pleiska-
nojimas ir kt.) patiria dauguma kūdikių, o jos kyla
būtent dėl silpno odos barjero. Naujagimio odos
pH yra neutralus (dar nesusiformavusi apsauginė
rūgštinė plėvelė), o ant odelės susidarantis plonas
riebalų sluoksnis lengvai nusiplauna. Todėl oda
greitai išsausėja ir ją itin lengvai pažeidžia bakteri-
jos ir įvairūs nepalankūs veiksniai. Tokią odelę, net
jeigu ji neatrodo sausa, patariama nuolat drėkinti,
o tam naudokite tik specialiai kūdikiams sukurtas
kosmetikos priemones.
Palaikyti odelės drėgmę padeda iš natūralių
medžiagų pagaminti losjonai, pieneliai, kremai,
kurie švelniai prausia, maitina ir apsaugo kūdikio
odelę. Vienos tokių medžiagų kosmetikos sudė-
tyje – natūralūs augaliniai aliejai. Kai kurių aliejų,
pavyzdžiui, migdolų, sudėtis panaši į odos riebalų,
todėl jie lengvai įsigeria ir prisotina odelę naudingų
medžiagų, kurios pagerina apsaugines funkcijas.
Maudant kūdikį, specialaus aliejuko galima įlašinti
į vandenį. Plona aliejuko plėvelė, susidariusi van-
dens paviršiuje, po maudynių liks ant mažylio ode-
lės, ją pamaitins ir apsaugos nuo išsausėjimo.
Puikus drėkiklis  – taukmedžio sviestas, kuria-
me yra vitamino A, E, riebiųjų rūgščių. Jis nuramina
sudirgusią, išsausėjusią odą, mažina niežėjimą,
slopina uždegimus. Kitas geras drėkiklis – plačiai
liaudies medicinoje naudojamas augalas alijošius,
jis ramina sudirgusią odą, padeda nuo iššutimų.
Mažylio maudymui ir odelės priežiūrai rinkitės
švelnias, neutralaus pH kosmetikos priemones
su minimaliu sudėtinių dalių skaičiumi, be galinčių
sudirginti kvapiklių, alkoholio, dažiklių, patikrintas
dermatologų ir pediatrų.
Parengė Undinė Gilė
Dažna nėščioji išgirsta apie mažą
hemoglobiną. Taip atsitinka, kai krau-
jyje stipriai sumažėja raudonųjų kraujo
kūnelių – eritrocitų, kurių sudėtinė da-
lis yra baltymas hemoglobinas, aprū-
pinantis organizmą deguonimi. Tada
deguonies pritrūksta ir besivystančiam
būsimam vaikeliui, dėl to vaisių gali iš-
tikti hipoksija (deguonies badas), tai
sukelia persileidimo pavojų, kraujavimą
gimdymo metu ir po jo, vaikas gali gimti
mažesnio svorio ir lėčiau vystytis.
Hemoglobino nėščiajai
pritrūksta greičiau
Nėštumo metu hemoglobino gali sumažėti
gana greitai, ypač – artėjant prie antrosios nėštu-
mo pusės, nes nėščiosios organizme padaugėja
kraujo, kuriuo aprūpinama vis sparčiau auganti
gimda, o skystosios kraujo dalies, vadinamos
kraujo plazma, padaugėja labiau negu raudonųjų
kraujo kūnelių  – eritrocitų. Kraujas tarsi praskie-
džiamas, todėl sumažėja hemoglobino koncentra-
cija.
Hemoglobino norma yra 120–150 g/l, tačiau
dėl nedidelio jo sumažėjimo nėščiajai jaudintis
nereikia. Bet netekus daug hemoglobino suser-
gama anemija (mažakraujyste), kuri pavojinga ir
įsčiose augančio vaikelio sveikatai. Hemoglobino
gamybai organizme reikia daugelio medžiagų.
Ypatingai svarbios yra geležis, vitaminas B9 (folio
rūgštis) ir vitaminas B12.
Geležis – nėštumo metu reikia
dvigubai daugiau
Geležis būtina raudonųjų kraujo kūnelių eritro-
citų susidarymui, taigi ir hemoglobinui. Šis minera-
las svarbus būsimo vaikelio smegenų vystymuisi,
ypač  – pirmą nėštumo trimestrą, nes tuo laiko-
tarpiu vaisius dar neturi skydliaukės, o geležies
reikia skydliaukės hormonų gamybai. Trūkstant
šio mikroelemento ir mažėjant eritrocitų skaičiui,
nėščioji gali susirgti geležies stokos anemija, dėl
kurios placenta bus prasčiau aprūpinama deguo-
nimi ir jo neužteks vaisiui.
Geležies poreikis laukiantis vaikelio išauga dvi-
gubai, nes turi susidaryti vaiko vystymuisi ir au-
gimui reikalingas kiekis. Organizmas turi savybę
kaupti geležį: nepanaudotas šio mikroelemento
kiekis iš karto atidedamas į atsargas.
Gyvybės mikroelementai nėščiajai –
geležis, folio rūgštis ir vitaminas B12
Geležies nėštumo metu daugiau negu įprastai
reikia dėl spartesnės medžiagų apykaitos, taip pat
ir placentai formuotis, apie 200 mg šio mikroele-
mento moteris netenka gimdydama. Nėščiajai per
parą rekomenduojama suvartoti 25 mg geležies,
o trečiąjį nėštumo trimestrą – 30 mg. Gauti tiek
geležies iš maisto praktiškai neįmanoma, todėl
nėščiosioms, nevartojančioms šio mikroelemento
papildomai, dažnai nustatoma jo stoka.
Ypatingai geležies pritrūksta antrąjį ir trečiąjį
trimestrą, kai jos reikia daugiau ir augančiam vai-
siui, ir placentai. Geležies stokos rizika nėštumo
metu didesnė, jeigu jos trūko dar iki šio periodo,
taip pat – nešiojant kelis vaikelius, jeigu nėštumo
pradžioje vargina dažnas vėmimas. Dar vienas ri-
zikos faktorius – gausios mėnesinės iki nėštumo.
Geležies stokos požymiai: greitas nuovargis,
silpnumas, dirglumas, gali traukti nevalgomi da-
lykai. Esant dideliam geležies trūkumui kamuoja
galvos skausmai, dusulys, padažnėja širdies
plakimas, išblykšta oda, sumažėja atsparumas
infekcijoms.
Geležies organizmas negamina, todėl jos gau-
name iš maisto produktų ir maisto papildų. Šio
mikroelemento gausu raudonoje mėsoje, paukš-
tienoje, kiaušiniuose, žuvyje. Daug jo turi ir galvijų
kepenys, bet jose kaupiasi sunkieji metalai, todėl
nėščiosioms patariama atsisakyti šio produkto.
Ankštinės daržovės, špinatai, brokoliai, riešutai ir
visagrūdžiai produktai yra turtingi ne tik geležies,
bet ir maistinių skaidulų. Tačiau geležis iš jų pasi-
savinama prastai, skirtingai negu iš mėsos, ir tai
priklauso nuo kartu valgomo kito maisto.
Folio rūgštis – vaiko smegenims
ir sveikiems nervams
Geležies pasisavinimą organizme gerina folio
rūgštis (vitaminas B9), kuri taip pat dalyvauja krau-
jodaros procesuose. Folio rūgštis stiprina geležies
veiksmingumą, ji skatina eritrocitų susidarymą. Šis
vitaminas reguliuoja ląstelių dalijimosi procesus, jo
reikia ir paveldimumo informaciją saugančių nuklei-
no rūgščių sintezei, todėl folio rūgštis labai svarbi
augimui, vystymuisi ir ląstelių kaitai.
Vaisiaus smegenys pradeda formuotis jau an-
trąją nėštumo savaitę. Net ir trumpalaikis folio
rūgšties trūkumas tuo periodu gali turėti skaudžių
pasekmių. Neišnešiotas naujagimis, apsigimimai,
fizinės ir psichinės raidos sutrikimai – tai kaina už
nepakankamą dėmesį būtinoms maistinėms me-
džiagoms nėštumo metu.
NĖŠTUMAS
18
Folio rūgštis svarbi baltymų apykaitai, kai ku-
rių amino rūgščių susidarymui, stiprina imuninę
sistemą. Šis mikroelementas reguliuoja riebalų
apykaitą kepenyse, taip pat – kai kurių vitaminų
pasisavinimą.
Vitaminas B9 būtinas nervų sistemai, tei-
giamoms emocijoms, jis reikalingas laimės hor-
monų serotonino ir noradrenalino gamybai. Šie
hormonai suteikia optimizmo, džiaugsmo, geros
nuotaikos, pasitikėjimo savimi. Taigi, svarbiausios
folio rūgšties veiklos sritys – smegenys ir nervų
sistema.
Daugiausia folio rūgšties turi tamsiai žalios
spalvos daržovės, kepenys, jautiena, ėriena,
kiauliena, vištiena, kiaušinio trynys, pienas, sūris,
lašiša, tunas. Vienas iš geriausių folio rūgšties
šaltinių yra mielės. Bet tai itin nepatvarus mikro-
elementas, jis greitai suyra termiškai apdorojant
maistą, ilgai neišsilaiko kambario temperatūroje,
šviesoje.
Vitaminas B12 – būtinas folio
rūgščiai ir geležiai
Vitaminas B12 dalyvauja folio rūgšties apykai-
toje, taigi nuo jo priklauso pastarosios veiksmin-
gumas. Šio vitamino pritrūkus eritrocitai pasidaro
labai dideli, greitai suyra, todėl negali atlikti de-
guonies pernešimo funkcijos. Vitaminas B12 pa-
deda pasisavinti geležį, o jo stokojant, organizme
sumažėja ir geležies.
Drauge su folio rūgštimi vitaminas B12 da-
lyvauja amino rūgšties metionino, veikiančio au-
gimą ir vystymąsi, sintezėje. Vitamino B12 trū-
kumas ne tik sutrikdo amino rūgščių, baltymų ir
lipidų apykaitą, bet taip pat lemia tai, kad folio
rūgštis negali atlikti svarbiausių savo funkcijų  –
dezoksiribonukleino (DNR) ir ribonukleino (RNR)
rūgščių sintezės. DNR ir RNR yra sudėtingos
struktūros medžiagos, iš kurių sudaryti visų kūno
ląstelių branduoliai, turintys genetinę informaciją.
Dėl vitamino B12 ir folio rūgšties stokos su-
trinka normalus ląstelių dalijimasis, audinių bei or-
ganų augimas bei vystymasis. Pirmiausia tai pa-
veikia greitai atsinaujinančius raudonuosius kraujo
kūnelius (eritrocitus) ir žarnyno gleivinių ląsteles, o
nėštumo metu – embriono ir vaisiaus vystymąsi.
Nėštumo metu ne tik atsinaujina moters ląstelės,
bet ir atsiranda daug naujų – besiformuojančio or-
ganizmo ląstelių, todėl vitamino B12, kaip ir folio
rūgšties, poreikis labai padidėja.
B12 lemia nervų sistemos ir virškinamojo
trakto būklę, kuri labai svarbi nėščiai moteriai. Šio
vitamino stoka gali sukelti psichinius sutrikimus,
pažeisti daugelį organų. Vitamino B12 trūkumas
nėštumo metu susijęs su mažesniu naujagimių
svoriu bei didesne cholesterolio koncentracija jo
kraujyje, vėliau šiems naujagimiams padidėja II-
ojo tipo cukrinio diabeto rizika.
Vitaminas B12 randamas tik gyvūninės kilmės
maisto produktuose, daugiausia jo galvijų kepe-
nyse ir inkstuose. Todėl nuo jo stokos
sukeltos anemijos pasekmių ypatingai
nukenčia vegetarės ir veganės, atsi-
sakančios mėsos, kiaušinių, pieno
produktų, jūros gėrybių, jeigu jos
papildomai nevartoja šio vita-
mino. Greičiausiai šio mikroe-
lemento trūkumas atsiranda
nėštumo metu, kai jo reikia
papildomai  – būsimam kū-
dikiui.
Parengė Undinė Gilė
NĖŠTUMAS
19
Vitaminų stoka – viena svarbiausių
pavasario problemų, su kuria susiduria
dauguma tėvų. Ši problema užklumpa
ne tik nevalgius mažylius, bet ir tuos,
kurių meniu užtenka daržovių, sveikų
visų grūdo dalių patiekalų ir kitų nau-
dingų maisto produktų. Vaikas greitai
pavargsta, suprastėja nuotaika, moki-
nukams sunkiau sekasi pamokose.
Kodėl pavasarį pritrūksta
vitaminų?
Vaikams ypatingai greitai pritrūksta vitaminų
dar ir todėl, kad žiemą jie dažnai serga įvairiomis
peršalimo ligomis, kurios, beje, nesiliauja ir anks-
tyvą pavasarį. Daugiau vitaminų eikvoja šaltuoju
metų laiku intensyviai dirbanti imuninė sistema, jų
turi užtekti prie naujojo sezono prisitaikančiam or-
ganizmui. Vitaminų vaikai netenka dėl dažnos šiuo
gyvenimo periodu disbakteriozės ir kitų virškinimo
sutrikimų, nes tuomet mikroelementai prasčiau
pasisavinami.
Per žiemą išlaikytose daržovėse ir vaisiuose
mikroelementų gerokai mažiau, o suvalgyti žymiai
daugiau mažylis nepajėgs. Ne visi vaikai mėgsta
žalias daržoves ir vaisius, o keptuose, virtuose ar
troškintuose produktuose vitaminų dar mažiau.
Alergiški vaikai kai kurių naudingų maisto produktų
priversti atsisakyti, užtektinai vitaminų negauna
kone vien nesveikus gardumynus pripažįstantys
bei nereguliariai valgantys mažyliai.
Augant vaikui, vitaminų reikia vis daugiau, o jų
pritrūkus greitai atsiranda avitaminozė (vitaminų
stoka).
Pavojai dar nesustiprėjusiam
organizmui
Svarbu, kad tėvai laiku pastebėtų vitaminų
trūkumą, kuris yra palankus atsirasti net tokioms
ligoms kaip hipotirozė (susilpnėjusi skydliaukės
funkcija), diabetas. Dėl avitaminozės gali sumažėti
vaiko svoris, sulėtėti augimas. Gydytojai pataria
susirūpinti, jei vaikas nuolat apatiškas, verksmin-
gas, nesidomi jokia veikla. Vitaminų stokojantiems
vaikams trūksta energijos, jie apsnūdę, nesuge-
ba sutelkti dėmesio, suprastėja atmintis. Kitas
avitaminozės požymis – dantenų uždegimas: jos
kraujuoja net kramtant minkštą maistą. Neramus
miegas, nemiga, dirglumas, agresija – taip pat gali
byloti apie mikroelementų trūkumą.
Dėl vitaminų ir mineralų stokos susilpnėja imu-
nitetas ir vaikas dažnai serga, ilgainiui organizmas
nualinamas, sulėtėja protinis ir fizinis vystymasis.
Kokių vitaminų pavasarį reikia
labiausiai?
Svarbiausi vitaminai pavasarį A, B grupė, C ir
D. Vitaminas A reikalingas imuninei ir endokrininei
sistemai, gleivinėms ir odai. Jo stoką galime įtarti,
jeigu slenka plaukai, sausėja, šerpetoja oda. Šis vi-
taminas svarbus vaiko regėjimui ir padeda išvengti
uždegiminių akių ligų.
Vitaminas B1 skatina vaiko augimą, gerina apeti-
tą ir fizinį aktyvumą, jo reikia raumenims, virškinimui.
Vitaminas B2 padeda susidoroti su odos problemo-
mis ir apsaugo gleivines, kai jo per mažai, trūkinėja
lūpų kampučiai, susergama stomatitu ar kitomis
burnos ertmės ligomis. Jeigu per mažai vitamino
B6, vaikas greitai pavargsta, dažnai prastos nuo-
taikos.
Vitaminas C gerina organizmo atsparumą bak-
terijoms ir virusams, reikalingas sveikam augimui,
apetitui ir energijai. Vitaminas D ne tik stiprina kau-
lus, padeda išvengti rachito, bet ir būtinas imuni-
nei sistemai.
Pagrindas – tinkama vaiko
mityba
Kiek vitaminų gaus vaikas, priklauso nuo mity-
bos. Mikroelementų atsargoms papildyti parinkite
tam tikrus maisto produktus.
Turintiems odos problemų, lėtai augantiems,
nejudriems vaikams pediatrai pataria valgyti daug
vitamino A turinčių maisto produktų. Duokite vai-
kui įvairių rūšių kopūstų, morkų, svogūnų laiškų,
abrikosų, persikų, pieno produktų, žuvies, vištų
kiaušinių ir kepenų.
Vitaminai – smagiam ir
darbingam vaiko pavasariui
VAISTINĖLĖ
20
B grupės vitaminų vaikas gaus ne tik iš mėsos,
bet ir pieno produktų, naudingi jam neskaldyti ry-
žiai ir visadalių grūdų duona, žalumynai, daržovės
ir vaisiai.
Vaikui pravartu ilgiau būti gryname ore  – dar
ir todėl, kad saulėje gaminasi vitaminas D. Šio vi-
tamino yra riebioje žuvyje, kiaušiniuose ir mėsoje.
Nepakeičiamas maistas – džiovinti vaisiai. Juo-
se gausu vitaminų A, B1, B2, B3, B5, B6 ir minera-
lų: kalcio, geležies, fosforo, magnio ir natrio. Versti
vaiko suvalgyti saldaus skonio džiovintų vaisių tik-
rai neprireiks.
Imuninę sistemą stimuliuojančio vitamino C ne-
mažai turi petražolės, citrusiniai vaisiai, erškėtuo-
gės. Puikus antioksidantas – vitaminas E – labai
svarbus vaikams, nes padeda augti ląstelėms. Šio
vitamino šaltiniai įvairūs žalumynai, citrusiniai vai-
siai, juodieji serbentai, šermukšnio uogos.
Visi šie vitaminai vaikui reikalingi kasdien, todėl
mityba turi būti įvairi, o vertingiausi –natūralūs
maisto produktai. Kadangi pavasarį švieži vaisiai ir
daržovės yra netekę didelės dalies vitaminų, mity-
bą patariama papildyti vitaminų ir mikroelementų
kompleksais.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis
maisto papildus?
Pirmiausia, mikroelementų preparate esančių
komponentų dozė turi atitikti vaiko amžių. Svar-
bu laikytis skirtingų mikroelementų vartojimo re-
komendacijų  – tam, kad organizmas juos visus
gerai pasisavintų. Kai kurie vitaminai ir mineralai
nedera drauge. Pavyzdžiui, kalcis, vartojamas kar-
tu su geležimi, labai sumažina pastarosios pasisa-
vinimą. Kiti, atvirkščiai – geriausiai veikia drauge.
Antioksidacinį vitamino E poveikį sustiprina sele-
nas, vitaminas B6 gerina magnio pasisavinimą, o
vitaminas D – kalcio ir fosforo. Naudinga, jeigu šie
komponentai yra vienoje tabletėje ar skysčio dozė-
je. Todėl profilaktiškai patariama vartoti vitaminų
ir mineralų kompleksus, kuriuose yra suderinti visi
mikroelementai.
Lėtinėmis ligomis sergančius vaikus dėl avi-
taminozės patariama nuvesti pas gydytoją, kuris
parinks reikiamas mikroelementų dozes pagal ligą
bei mažylio būklę. Mikroelementų pasisavinimas
ypač sutrinka sergant skrandžio ar žarnyno ligo-
mis (gastritu, plonosios žarnos uždegimu enteri-
tu). Riebaluose tirpių vitaminų A, E, K ir D pasisa-
vinimui turi įtakos kepenų ir tulžies pūslės būklė.
Sergantiesiems šių organų ligomis gali prireikti
didesnių dozių.
Svarbios ir pagalbinės maisto papildų sudėti-
nės dalys. Kuo mažiau pridėta konservantų, daži-
klių bei kvapiklių, tuo mažesnė alergijos tikimybė.
Parengė Dalia Petrutytė
VAISTINĖLĖ
21
Kaina 15,00€
Kad mažylis augtų sveikas!
ChildLife Essentials®
Multi Vitamin & Mineral
237 ml
Internetinėje parduotuvėje www.e-yourlife.eu įsigiję multivitaminus vaikams ir ežiuolių lašiukus
gausite DOVANĄ – vitamino C buteliuką. Dovanų kiekis ribotas!
Telefonas +370 688 02 826. El. paštas informacija@e-yourlife.eu
ChildLife Essentials®
Echinacea 29,6 ml
Kaina 8,00€
ChildLife Essentials®
Liquid Vitamin C 118,5ml
DOVANA
+
Dauguma dabartinių tėvelių iš vai-
kystės prisimena žuvų taukus, ku-
riuos mama girdydavo po šaukštelį.
Tą šleikštų skonį ir norą išsisukti nuo
šio riebaus gėrimo, bet mama nenusi-
leisdavo, nes žuvų taukuose esančios
omega-3 riebalų rūgštys itin svarbios
sveikatai ir jų vaikui duoti pataria gy-
dytojai. Šių riebalų rūgščių naudą nuo
mažumės patvirtino moksliniai tyri-
mai, o dabar vaikams raukytis neberei-
kia – galima nuryti žuvų taukų kapsulę
arba sukramtyti saldainiuką.
Omega-3 riebalų rūgštys būtinos
augimui – nuo kūdikystės
Polinesočiosios riebalų rūgštys omega-3 yra
vadinamos nepakeičiamomis, nes organizmas jų
negamina, todėl gaunamos su maistu arba maisto
papildais. Labai svarbios omega-3 sudėtinės dalys
yra eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksaeno (DHR)
rūgštys, mažiau vertinga alfa-linoleno rūgštis.
Omega-3 riebalų rūgštys  – ląstelių statybinė
medžiaga, jos yra pagrindiniai viso organizmo
ląstelių membranų komponentai, todėl būtinos
normalioms fiziologinėms funkcijoms palaikyti, jų
reikia augimui bei vystymuisi. Šios riebalų rūgštys
itin svarbios smegenims, širdies ir kraujagyslių sis-
temai, akims, kaulams. Jos reikalingos odos epi-
dermio ląstelėms, padeda
palaikyti apsaugines
odos funkcijas ir
neleidžia atsirasti
odos ligoms.
Kodėl žuvų
taukų vaikams
reikia ištisus
metus?
Žindomi kūdikiai omega-3 riebalų rūgščių gau-
na su motinos pienu. Jiems ši medžiaga nepa-
keičiama, nes po gimimo intensyviai tebesivysto
galvos smegenys bei daugelis vaiko organizmo
sistemų: nervų, regėjimo, virškinimo, imuninė. Jei-
gu šių riebalų rūgščių pritrūksta, kūdikio vystyma-
sis gali sulėtėti.
Pasaulyje atliktais moksliniais tyrimais nusta-
tyta, kad omega-3 riebalų rūgštys įeina į akių tin-
klainės ląstelių sudėtį ir turi įtakos ankstyvam ne-
išnešiotų ir išnešiotų kūdikių regėjimo vystymuisi.
Geram mokymuisi ir stipriems
nervams
Apie omega-3 riebalų rūgščių trūkumą gali by-
loti pablogėjusi atmintis, energijos stoka ir greitas
nuovargis. Šios riebalų rūgštys yra svarbios vaikų
protiniam vystymuisi, jų gausu smegenų audiniuo-
se. Mokslininkai nustatė, kad omega-3 turi įtakos
intelektui, gebėjimui ugdyti naujus įgūdžius, reika-
lingos vaiko atminčiai, loginiam mąstymui lavinti.
Trūkstant jų vaikui sunku sutelkti dėmesį, tai gali
nulemti elgesio sutrikimus bei prastą mokymąsi.
Darželinukams, kuriems trūksta omega-3, pras-
čiau sekasi išmokti naujų dalykų, mokyklinio am-
žiaus vaikai pasidaro dirglūs, prastai miega, todėl
nukenčia ir mokslai.
Omega-3 riebalų rūgštys turi lemiamos įtakos
nervų sistemai ir emocinei brandai. Jos skatina
laimės hormono  – serotonino gamybą, šis hor-
monas pagerina nuotaiką ir padeda vaikams atsi-
laikyti prieš stresą, su kuriuo jiems dažnai tenka
susidurti darželyje ar mokykloje.
Padeda apsisaugoti nuo ligų
Omega-3 riebalų rūgštys naudingos dažnai
sergantiems vaikams – imunitetui stiprinti. Vaikų
imuninė sistema labai pažeidžiama, o atsparumas
ligų sukėlėjams ypač svarbus darželyje ar mokyk-
loje, kur vaikai dažnai užsikrečia. Omega-3 orga-
nizme pagamina biologiškai aktyvias medžiagas,
kurios slopina bet kokį uždegimą.
Vartojant DHR ir EPR kūdikystės ir vaikystės
laikotarpiu, mažėja tokio sutrikimo kaip hiperakty-
vumas tikimybė. Šios riebalų rūgštys yra svarbios
vaikų širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai.
Kodėl svarbesnė omega-3 ir būtinas
tinkamas santykis su omega-6?
Vaikams, kaip ir suaugusiesiems, yra svarbios
ne tik omega-3, bet ir omega-6 riebalų rūgštys.
Tik mūsų mityba tokia, kad su maistu gauname
gerokai daugiau omega-6, nes labiau mėgstame
maisto produktus, kuriuose gausu būtent šios
riebalų rūgšties. Nustatyta, kad omega-3
ir omega-6 polinesočiųjų riebalų
rūgščių, gaunamų iš mais-
to, santykis yra atitinkamai
1:18. Geriausiu atveju jų
VAISTINĖLĖ
22
turėtų būti po lygiai arba santykis bent ne dides-
nis kaip 5:1.
Netinkamas šių riebalų rūgščių balansas orga-
nizme nėra palankus sveikatai. Omega-6 perte-
klius trukdo omega-3 riebalų apykaitai ir neleidžia
jų pasisavinti. Omega-6 gausa ma-
žina ląstelių membranų tankumą
ir lankstumą, netinkamas šių
riebalų rūgščių santykis yra susi-
jęs su didesne tikimybe susirgti
ateroskleroze ir uždegiminėmis
ligomis. Vienas iš būdų palaikyti
reikiamą abiejų medžiagų balan-
są – papildyti omega-3 kiekį, var-
tojant žuvų taukus.
Kodėl negelbsti
mityba?
Omega-3 riebalų rūgščių dau-
giausiai turi riebios jūrinės žuvys:
lašišos, skumbrės, upėtakiai, tunas, otai, sardinės,
silkės, taip pat jų yra augaliniuose aliejuose, lapinė-
se daržovėse, graikiniuose riešutuose.
Tačiau skirtingų žuvų rūšių omega-3 riebalų
rūgščių sudėtis kitokia. Sveikatai svarbių sudeda-
mųjų dalių: eikozapentaeno (EPR) ir dokozahek-
saeno (DHR) rūgščių kiekis priklauso ir nuo žuvų
kilmės (skiriasi, pavyzdžiui, užaugintų fermose ir
laukinių). Dėl didžiausio EPR ir DHR rūgščių kiekio
labiausiai vertinamas menkių kepenų aliejus, o au-
galiniame maiste esančioje omega-3 daugiausia
yra alfa-linoleno riebalų rūgšties, kuri organizmui
ne tokia vertinga kaip žuvų taukuose esančios
EPR ir DHR. Tiesa, iš alfa-linole-
no riebalų rūgšties organizmas
sintetina EPR ir DHR, tik gana
mažais kiekiais.
Vieno iš svarbiausių omega-3
šaltinių  – kokybiškos žuvies ne
visuomet randame, o vieni vaikai
gali būti alergiški joje esantiems
baltymams, kiti – iš viso žuvies į
burną neimti. Šių riebalų rūgščių
pritrūks žuvies nevalgantiems
veganams bei vegetarams. Be
to, dažniausiai vaikai nesuvalgo
tiek žuvies, kad gautų užtektinai
omega-3. Todėl paprastai tėvelius
gelbsti maisto papildai. Deja, apie žuvų taukus ir
omega-3 riebalų rūgštis tėveliai prisimena tik ar-
tėjant peršalimo sezonui, tačiau vaikui jos reikalin-
gos ne tik apsaugai nuo infekcinių ligų, bet ir gerai
sveikatai ištisus metus. Omega-3 papildomai re-
komenduojama vartoti visą gyvenimą.
Parengė Dalia Petrutytė
VAISTINĖLĖ
23
Dauguma nėščiųjų su malonumu nau-
doja eterinius aliejus, kurie palengvina
kai kuriuos šio periodo nemalonumus –
nuo rytinio pykinimo iki odą darkančių
strijų. Eterinių aliejų molekulės per gi-
liuosius odos sluoksnius patenka į kvė-
pavimo takus ir kraujotaką, taip veik-
damos skirtingas organizmo sistemas.
Šiuose aliejuose esančios medžiagos
gerina žarnyno darbą, kraujotaką, maži-
na raumenų ir sąnarių skausmus, gerina
nuotaiką.
Gimęs vaikelis susiduria su įvairiausiomis prob-
lemomis, dėl kurių tėvai nerimauja, o jam padėti
ieško natūralių švelnaus poveikio priemonių. Ete-
riniai aliejai sėkmingai naudojami ir kūdikiams, bet
būtina laikytis jų dozavimo rekomendacijų. Susi-
laukusiai vaikelio mamai aromatiniai aliejai padės
prižiūrėti kūdikio odelę, nuraminti jį prieš miegą ir
palengvinti sunegalavusio mažylio kvėpavimą.
Kaip naudoti eterinius aliejus
kūdikiui?
Kūdikio odelė labai jautri, po ja kapiliarai yra
visiškai negiliai, be to, mažylis daug stipriau už su-
augusiuosius jaučia įvairius kvapus. Ant odelės ne-
turi patekti gryno eterinio aliejaus, nes jis gali su-
dirginti. Kūdikiams tinkamų eterinių aliejų rūšių yra
nemažai, dažniausiai naudojami levandų, čiobrelių,
pušų, avokadų, alyvuogių, ramunėlių, mandarinų
aliejai. Šia aromaterapijos priemone siūloma papil-
dyti masažinius aliejus, 1–2 lašelius galima pridėti
į maudynių vandenį (ištirpinus specialiame tirpikly-
je  – emulgatoriuje, piene, šaukšte medaus arba
jūros druskoje), be to, eteriniai aliejai yra kai kurių
kūdikiams skirtų kremų sudėtinė dalis.
Levandų eterinis aliejus –
ramiam miegeliui
Levandų eterinį aliejų saugu naudoti nuo gimi-
mo. Jis palengvina įvairius negalavimus: pilvuko
skausmą, dirglumą ir vaikiškas infekcijas, tačiau
nepamirškite, kad eterinį aliejų būtina gerai at-
skiesti baziniu.
Šis eterinis aliejus padeda nurimti, atsipalai-
duoti, mažina nuovargį. Naudojant jį prieš miegą,
vaikutis lengvai užmigs ir ramiai išmiegos. Pra-
skiestą aliejų galite garinti kūdikio kambaryje arba
patepti odelę kremu, kurio sudėtyje yra levandų
aliejaus. Irzlų kūdikį nuramins vonia su vienu la-
šiuku levandų eterinio aliejaus, atskiestu nedideliu
bazinio aliejaus kiekiu.
Levandų eterinį aliejų galima naudoti kvėpavi-
mo takų infekcija susirgusiam mažyliui. Jis padės
sumažinti gerklės skausmą, kosulį, sušvelnins
bronchito, tonzilito požymius. Aliejus garinamas
arba paruoštu mišiniu, kremu tepamas kaklas, krū-
tinė, nugara. Mažylis įkvepia aliejaus garų, kuriuo-
se esančios medžiagos palengvina negalavimus
sukėlusią kvėpavimo takų infekciją.
Levandų eterinio aliejaus yra įvairiuose kūdi-
kiams skirtuose kremuose, nes jis pasižymi anti-
septinėmis savybėmis: padeda nuraminti sudir-
gusią odelę, sumažina perštėjimą. Kremu su šiuo
aliejumi tepama iššutusi ar išberta odelė. Tai daž-
nos sauskelnių sukeliamos bėdos, nuo kurių mama
visada turi pasiruošusi kremą. Levandų aliejus slo-
pina odos infekcijas sukeliančių bakterijų daugini-
mąsi, sušvelnina odą. Šis aliejus naudojamas nu-
degus ar esant įvairioms žaizdoms. Jis paspartina
odos gijimą, padeda greičiau atsikurti pažeistoms
vietoms ir mažina randų tikimybę.
Čiobrelių eterinis aliejus –
lengvam kvėpavimui
Tai puiki natūrali priemonė peršalimų sezonu,
naudojama inhaliacijoms. Čiobreliai – nuo seno po-
puliarus močiučių vaistas nuo viršutinių kvėpavimo
takų ligų. Čiobrelių arbata gydydavo kosėjantį vai-
ką, gelbėdavosi nuo rimtesnių ligų, tokių kaip bron-
chitas. Čiobreliai palengvina atsikosėjimą, skystina
gleives. Eterinis čiobrelių aliejus – tai antiseptinė
ir uždegimą slopinanti priemonė, naudojamas nuo
daugelio infekcijų.
Šis augalas stimuliuoja imunitetą, padeda įveik-
ti viršutinių kvėpavimo takų ligas, bronchitą, plau-
čių uždegimą. Eterinis čiobrelių aliejus yra vienas iš
stipriųjų eterinių aliejų, todėl vartojamas nedidelės
koncentracijos. Kūdikiams šį aliejų reikia vartoti at-
Eteriniai aliejai
kūdikiui – odelei
ir sveikatai
BŪKIMESVEIKUČIAI
24
sargiai, nes jų kvėpavimo takai labai jautrūs. Pra-
skiestu eteriniu aliejumi galima įtrinti vaiko krūtinę
ar padukus. Čiobrelių aliejus yra žarnyno, plaučių ir
šlapimo sistemos antiseptikas. Aromatinės vonios
stimuliuoja kraujotaką, gerina apetitą ir virškinimą,
mažina pilvo pūtimą.
Šis aliejus stiprus antiseptikas – padeda grei-
čiau sugyti žaizdoms, sumušimams, vabzdžių
įkandimų vietoms, naudojamas nuo tokių odos
ligų kaip dermatitas, egzema, niežai.
Pušų eterinis aliejus – peršalus
Pušų eterinis aliejus pasižymi antibakteriniu,
antiseptiniu poveikiu, malšina skausmą. Jis pla-
čiai naudojamas masažiniuose ir vonios aliejuose,
muiluose, populiarus tarp pirties mėgėjų. Peršalus,
sergant sinusitu ar gerklės uždegimu, su šiuo ete-
riniu aliejumi daromos inhaliacijos.
Tai natūrali priemonė kosuliui ir peršalimui
mažinti, lengvina atsikosėjimą, stiprus plaučių an-
tiseptikas, stimuliuoja imuninę sistemą, naudoja-
mas sergant bronchitu, esant įvairių rūšių kosuliui.
Pušų eterinis aliejus padeda įveikti įvairias odos
problemas: žvynelinę, spuogus, egzemą; greičiau
gyja žaizdelės, sumažėja niežulys. Šis aliejus atgai-
vina suskirdusią, išsausėjusią odelę, puikiai tinka
raminamajam pėdučių masažui.
Malonaus spygliuočių miško kvapo aliejus naudo-
jamas orui patalpose gryninti. Pušų eterinis aliejus
padeda atsikratyti nuovargio, atpalaiduoja raume-
nis, pagerina nuotaiką bei mažina nervinę įtampą.
Augaliniai aliejai odelės priežiūrai
Augaliniuose aliejuose, naudojamuose kaip
pagrindas ypatingai svarbiems odai eteriniams
aliejams, taip pat yra ją puoselėjančių medžiagų.
Juose esančios bioaktyviosios medžiagos prasi-
skverbia į odą, ją drėkina, minkština, ramina užde-
gimus, sudirgusią odelę, padeda greičiau sugyti
žaizdelėms, įtrūkiams. Vienas iš aktyvių augalinių
aliejų – avokadų. Dėl minkštinamųjų avokado alie-
jaus savybių jis tinka sausai, pažeistai ar pleiskano-
tai odai, padeda jai atsinaujinti.
Avokadų aliejus dažnai naudojamas kartu su
alyvuogių aliejumi. Toks derinys ypač populiarus
aromaterapiniams mišiniams – abu šie aliejai ge-
rai veikia odą. Alyvuogių aliejus pasižymi puikio-
mis drėkinamosiomis savybėmis, turi odai būtinų
vitaminų, todėl naudojamas kūno, veido, plaukų
priežiūros priemonių gamyboje. Efektyvių odą
minkštinančių medžiagų gausu iš palmių sėklų
gaminamame Atalių (Babassu) aliejuje. Lengvas
ir neriebus aliejus gerai įsigeria, išsaugo drėgmę,
nuramina sudirgusią, išsausėjusią odą, turi antimi-
krobinių savybių – slopina įvairius uždegimus.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė
Ieva Grabauskienė
BŪKIMESVEIKUČIAI
25
Ar dera su
žindymu
tabakas ir vynas?
Jeigu pati ir nerūkai...
Net neabejoju, jog jūs, vartančios šį žurnalą
būsimos ir esamos mamytės, pačios nerūkote.
Tačiau noriu, kad perskaitytumėte likusią rašinio
dalį. Todėl, kad būtumėte stiprios apginti save
ir vaikus nuo rūkorių jūsų aplinkoje. Ir kad galė-
tumėte pamokyti kitas mamas, kurios linkusios
dūmą patraukti.
Tabaką rūkyti nesveika niekam. Nikotinas yra
labai toksiškas. Nestipriai apsinuodijus darosi
silpna, pykina ir svaigsta galva. Didelė dozė gali
sukelti traukulius, kvėpavimo raumenų paralyžių
ir mirtį. Gaila, bet dar daug jaunų žmonių pradeda
rūkyti, nes linkę maištauti, nori atrodyti šaunūs
ir… įpranta. Kartais taip, jog nebegali liautis.
Nikotinas žalingas
Būna, mamytė pareiškia: per nėštumą išken-
čiau nerūkiusi, o dabar jau galiu rinktis  – jeigu
rūkymas su žindymu nesuderinamas, maitinsiu
kūdikį mišiniais, o
pati vėl mėgausiuos
cigaretėmis!
Palauk, sakykite
jai, motinos pienas
vaikeliui ir žindymas
jums abiem nėra tokie
nesvarbūs, kad ramia sąži-
ne galėtum jų atsisakyti. Taip,
nikotinas į motinos pieną išties patenka taip pat
lengvai, kaip ir iš motinos kraujo į vaisiaus kraują
per placentą, tačiau iš kūdikio žarnyno į jo krau-
ją – tik menka dalis. Beveik galėtume sakyti, jog
surūkiusi mažiau kaip 15 cigarečių per parą, mo-
tina per savo pieną kūdikio labai nenuskriaus.
Dar verta žinoti, jog nikotinas kraujyje ir moters
piene neužsibūna labai ilgai: per 95 minutes jo
koncentracija sumažėja pusiau. Jeigu mama rū-
kytų po žindymo, o iki kito žindymo praeitų dvi–
trys valandos, nikotino per jos pieną kūdikis gal
ir visai nebegautų...
Ypač, jei rūkoma daug
Jeigu mama traukia dūmą nesivaržydama ir
surūko dvidešimt ir dar daugiau cigarečių per
dieną, ir jos žindomam kūdikiui gali pasireikšti
apsinuodijimo nikotinu požymiai: pilka odos
spalva, atpylimai po maitinimo, pilvo diegliai, vi-
duriavimas ir padidėjęs nervinis dirglumas. Nors
vaikelis atrodo labai pavargęs, bet užmiega
sunkiai, sapnuoja košmarus ir greitai prabudęs
vėl verkia. Sulėtėja jo svorio augimas. Nikotinas
slopina apetitą, o dėl pakitusio motinos pieno
skonio kūdikis gali nenorėti žįsti, priešintis glau-
džiant prie krūties. O jeigu ir žinda, krūtyse jis
randa gerokai mažiau pieno, nes nikotinas slo-
pina motinos hipofizyje sekreciją dviejų svarbių
hormonų: prolaktino, kuris turėtų skatinti pieno
gamybą, ir oksitocino, reikalingo, kad pienas te-
kėtų iš krūtų.
Bet dūmai – labiau!
Didžiausia rūkalų grėsmė, daug didesnė negu
per žindančios motinos pieną, kūdikį pasiekia
per orą  – su cigaretės dūmais. Nikotino įsisa-
vinimas plaučiuose yra daug greitesnis ir dides-
nis, negu nikotino absorbcija iš motinos pieno.
Kenksmingų medžiagų ypač gausu smilkstan-
čio tabako dūmuose: 2,7 kartų daugiau negu
dūmuose, kuriuos iš cigaretės per filtrą įkvepia
rūkantysis, ten yra nikotino, 2,5 kartų daugiau
anglies monoksido ir 3,4 kartų daugiau kancero-
geno benzpireno. Žmonių, užaugusių namuose,
kur rūkė abu tėvai, rizika susirgti plaučių vėžiu
vėliau gyvenime labai padidėja. Juo labiau, kad
rūkorių vaikai ir patys daug dažniau tampa rūko-
riais. Rūkančių tėvų kūdikiai kelis kartus dažniau
serga ausų uždegimu, pneumonija, bronchų ast-
BŪKIMESVEIKUČIAI
26
ma ir kitomis alerginėmis ligomis. Dėl glaudes-
nio mamos sąlyčio su kūdikiu ir ilgesnio buvimo
kartu motinos rūkymas daro didesnę žalą negu
tėvo rūkymas.
Žindyti ar ne?
Mano pozicija vienareikšmė: aš nepritariu rū-
kymui – nei vieno vyro, nei vienos moters, tuo
labiau žindyvės! Tačiau susidūręs su realybe
sakau: geriau rūkyti ir žindyti, negu rūkyti ir ne-
žindyti. Tyrimais nustatyta, jog, pavyzdžiui, kvė-
pavimo organų ligomis, rūkančių motinų žindyti
vaikai sirgo rečiau, negu rūkančių motinų dirb-
tinai maitinami kūdikiai. Kadangi kūdikiui labiau-
siai kenkia jo paties įkvėpti tabako dūmai (nuo
smilkstančios cigaretės ar iškvėpti rūkančiojo),
tai kūdikis šį „pasyvų rūkymą“ patiria nepriklau-
somai nuo to, ar jis yra žindomas ar ne. Jeigu
mama kūdikį žindo, tada jis vis tiek gauna žindy-
mo ir motinos pieno teikiamą naudą, kurių neturi
joks mišinys. Žindymas mažina pavojų visų ligų,
kurių riziką rūkymas didina, taigi ir atsveria au-
gančiam vaikui rūkymo daromą žalą
Jeigu motina nepajėgia mesti rūkyti, bus
mažiau bėdos, kai ji rūkys tuojau po žindymo ir
kuo toliau nuo kūdikio: kitame kambaryje, o dar
geriau – lauke, nes tuomet ne tik kūdikiui nerei-
kės kvėpuoti cigaretės dūmais, bet pati mama
jų mažiau įkvėps. Paskui, prieš paimdama kūdikį,
tegu nusiplauna rankas, nusiprausia veidą ir per-
sivelka kitais drabužiais.
Naudingi patarimai
Patarkite jai mažinti surūkomų cigarečių
skaičių, palikti vis ilgesnes nuorūkas bei rūkyti
mažiau nikotino turinčias cigaretes. Dar galima
pasinaudoti priemonėmis, pakeičiančiomis ciga-
rečių nikotiną, nes būtent nuo jo ir atsiranda ne-
numaldomas poreikis rūkyti. Naudojant nikotino
pleistrus ir kūdikis, ir pati motina išvengtų visų
kitų kenksmingų medžiagų, kurių būna tabako
dūmuose. Jeigu ji nebuvo įpratusi rūkyti naktį,
nikotino pleistras tuo laiku nereikalingas. O ir
dieną galbūt nebūtina, kad moters kraujyje nuo-
lat būtų nikotino, gal ir noras rūkyti jai užeina tik
tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis. Tuo-
met geriau tiktų nikotininė kramtomoji guma,
nikotino koncentraciją greitai padidinanti tuo
metu, kai moteriai jo reikia. Kūdikį tegu žindo
prieš pat gumos kramtymą, kad iki kito žindymo,
po dviejų – trijų valandų, nikotino jos kraujyje ir
piene nebeliktų. O paskui bandyti ir tą dozę ma-
žinti: kramtant gumą vis trumpiau, rečiau...
Gera žinia
Nuostabiausia, jog ir pats žindymas moteriai
padėtų atsikratyti rūkymo. Hormonas prolakti-
nas, išsiskiriantis iš hipofizio žindymo metu ir
skatinantis naujo pieno gamybą krūtyse, taip
pat ir endogeniniai opioidai, kurių irgi pagausė-
ja žindyvės kraujyje, gerina nuotaiką, slopina
stresą ir todėl padeda sušvelninti simptomus,
BŪKIMESVEIKUČIAI
27
Ši knyga būtų puiki dovana kiekvienai vaikelio gi-
mimo laukiančiai mamai ir šeimai. Joje rasite naujau-
sių mokslo žinių apie naujagimio ir kūdikio maitinimą
bei daug naudingų patarimų mamai ir šeimai. Verčiau
mokėti negu spėlioti. Juk žindyti pradedama vos pa-
gimdžius!
Daugiau apie knygą ir autorių
www.zindyk.lt
atsirandančius nutraukus vartoti nikotiną, ar
net išvengti jų. O itin prasminga veikla – kūdi-
kio žindymas – taip pakeltų moters savigarbą ir
savo vertės suvokimą, jog toks niekingai men-
kavertis (man taip atrodo) užsiėmimas, koks yra
rūkymas, galop netektų dėmesio ir išblėstų už-
marštyje.
Vyno kūdikiui taip pat nereikia
Alkoholis iš motinos kraujo lengvai paten-
ka į pieną, ten pasiekdamas tokią pat koncen-
traciją. Didžiausia ji būna praėjus maždaug
1–1,5  val. po išgėrimo. Dingstant alkoholiui
iš motinos kraujo, jis netrukus pasišalina ir iš
pieno. Trimis pirmaisiais gyvenimo mėnesiais
kūdikio kepenims labai sunku alkoholį nukenks-
minti. Tuo metu geriausia išvis apsieiti be vyno.
Vėliau retkarčiais mamos išgeriama vyno taurė
blogo poveikio kūdikio sveikatai neturėtų, ta-
čiau tai daryti geriau tuojau po žindymo, kad
iki kito maitinimo alkoholio koncentracija piene
jau būtų sumažėjusi. Alkoholį nuolat vartoti
draudžiu, nes tai sutrikdytų žindomo kūdikio
psichomotorinį vystymąsi. Be to, gali sulėtėti
ir vaiko augimas, nes alkoholis dalinai slopina
pieno gamybą ir tekėjimą iš krūtų.
Kiekviena besiruošianti motinystei ar kūdikį
jau auginanti mama turėtų rimtai pagalvoti, kas
jai svarbiau – svaigalai, rūkalai ar vaiko sveika-
ta?
Pagal Kazimiero Vitkausko knygą
„Kūdikio žindymas“
BŪKIMESVEIKUČIAI
28
Žiemą ir ankstyvą pavasarį odą silpnina šaltis
ir vėjas, temperatūrų kaita – iš šalto lauko atėjus
į šiltas patalpas, radiatorių išsausintas oras na-
muose. Nualinta oda lėčiau atsinaujina, išsausėja,
pradeda pleiskanoti, papilkėja, praranda elastin-
gumą. Ypatingai nuo žiemos nukenčia sausa oda,
taip pat – jautri, linkusi į dirglumą. Neatrodo itin
sveika ir riebi oda: nublanksta, daugiau išskiria rie-
balų ir blizga. Todėl pavasarį kosmetologai pataria
ją kruopščiai valyti ir intensyviai drėkinti.
Šveitimas. Valyti odą reikia švelniomis priemonė-
mis be muilo, kosmetologai pataria atlikti šveitimo
procedūras, naudoti aktyvias valomąsias kaukes. Su
šveitikliu pašalinsite negyvas suragėjusias ląsteles ir
padėsite odai atsinaujinti, be to, ją suminkštinsite.
Šią procedūrą geriausia atlikti vakare, po maudynių
vonioje arba duše. Šveitiklį tepkite sukamaisiais jude-
siais, atsargiai, kad neištemptumėte odos. Pradėkite
nuo smakro vidurio ir kilkite link ausų spenelių, nuo
lūpų kampučių – link ausies kaušelio viršaus, kaktą
valykite nuo vidurio link smilkinių, kaklą – iš apačios
į viršų. Nuplauti šveitiklį geriausia minkšta kempinė-
le – iš pradžių šiltu, paskui vėsesniu vandeniu.
Drėkinimas ir maitinimas. Prieš tepdamos kre-
mą, švarią odą sudrėkinkite toniku, atsinaujinimo
procesus paskatins masažai. Pavasarį nebenaudoki-
te riebių žieminių kremų, pereikite prie lengvesnės
tekstūros, nes dabar odai reikia daugiau drėgmės.
Tinkamiausia kosmetika  – su aktyviais drėkinamai-
siais komponentais, pavyzdžiui, hialurono rūgštimi.
Odos stangrumui rinkitės kremą su kolagenu. Vienas
iš nemalonių išsausėjusios odos pojūčių – tempimas,
o pamaitins ir suminkštins odą kosmetikos sudėtyje
esantys natūralūs augaliniai aliejai.
Pavasario avitaminozė veikia ir odą, todėl jai rei-
kia padėti ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės. Naudokite
kremus su vitaminais. Galingas antioksidantas  –
vitaminas C yra vienas efektyviausių kosmetikos
komponentų, jis saugo nuo laisvųjų radikalų, palaiko
natūralią odos barjerinę funkciją. Vitaminas C ska-
tina susidaryti kolageną, kuris stangrina, atgaivina
ir skaistina odą, balina pigmentines dėmes. Vienas
svarbiausių odai yra vitaminas A, jis reikalingas ląste-
lėms atsinaujinti, gerina odos elastingumą.
Apsauga nuo pavasarinės saulės. Nemanykite,
kad odos skaistumą ir grožį sugrąžins pavasarinis
įdegis. Spinduliai kiekvieną dieną vis aktyvesni, o
nualintos odos apsauginės funkcijos susilpnėjusios
ir ji itin jautri saulei. Dėl ultravioletinių saulės spindu-
lių oda netenka drėgmės, joje susidarantys laisvieji
radikalai veikia elastines skaidulas ir skatina raukš-
lių atsiradimą. Ilgai saulės veikiama oda pasidaro
šiurkšti, pleiskanoja, atsiranda pigmentinių dėmių.
Todėl, prieš išeidamos į lauką, pasitepkite kremu su
apsauginiu filtru, pavasarį užtektų SPF 15 arba 20.
Nuo raukšlelių aplink akis apsaugos saulės akiniai.
Kaip atgaivinti odą
po žiemos?
BŪKIMESVEIKUČIAI
29
Sveikatai palankaus maisto technolo-
gė Raminta Bogušienė pataria, kaip su-
daryti vaiko meniu. Pagrindinė taisyklė –
šilto maisto duokite ne rečiau kaip kas
3,5 val., tada vaikas bus energingas ir ne-
prašys menkaverčių gardumynų. Patie-
kalams atrinkite naudingus produktus,
kad užtektų energijos iki kito valgymo.
Vaikai valgo mėgaudamiesi: kiekvieną
kąsnį sukramto, neskuba, o pasijutę so-
tūs pastumia lėkštę tolyn. Šito galime iš
jų pasimokyti.
Pusryčiai (8–9 val.)
Grikių kruopų košė; trinta varškė su braškėmis;
vaisiai, uogos ar daržovės; nesaldinta juodoji
arbata.
Puikus kiekvieno ryto patiekalas – košė, o itin
naudingos kruopos – grikiai. Retkarčiais juos gali-
ma valgyti net vietoj mėsos, nes šiose kruopose
yra visos nepakeičiamosios amino rūgštys, dide-
lis B grupės vitaminų kiekis. Taip pat – daug folio
rūgšties, cinko, mangano, vario. Jau išvirtą košę
pagardinkite sviestu, nerafinuotu aliejumi.
Saldų skonį mėgstančiam vaikui į košę
įmaišykite šviežių, šaldytų, džiovintų uogų be
cukraus, įtarkuokite obuolio, morkos, cukinijos.
Galite apibarstyti maltomis sėklomis, riešutais, sė-
lenomis. Pavasarį naudingos šaldytos daržovės,
uogos ir vaisiai.
Pietūs (13 val.)
Šviežių kopūstų sriuba, pagardinta nesaldintu
jogurtu ir riekė visadalių grūdų ruginės duonos;
sorų kruopų troškinys su vištiena, o garnyrui –
švieži ar rauginti agurkai su virtų burokėlių ir
pupelių salotomis; vanduo.
Pietums tinka šviežiai pagaminta mėsa, žuvis ir
kiti sveiki maisto produktai. Rinkitės liesesnę mėsą
arba liesesnes jos dalis (pavyzdžiui, vištieną be
odelių, kiaulienos išpjovą, nugarinę). Gamindamos
per daug nesūdykite, nepervirkite ir neperkepkite.
Taip išliks daugiau vertingų maisto medžiagų ir ne-
susidarys kancerogenų.
Pietums naudingi baltymų turintys patiekalai
su daržovių garnyru, visadalių grūdų gaminiais.
Vandenį vaikai gali gerti ir valgio metu. Moks-
liškai neįrodyta, kad vanduo sveikam vaikui gali
sutrikdyti virškinimą. Tinkamiausias kambario tem-
peratūros nevirintas vanduo iš čiaupo.
Vakarienė (18–19 val.)
Visadalių grūdų makaronai su daržovių padažu
ir kietuoju sūriu; traškios morkytės; nesaldinta
arbata ir kepti orkaitėje vaisiai.
Makaronus rinkitės visadalių grūdų kietųjų kvie-
čių ar speltų, kukurūzų. Bet kasdien makaronais
vaiko nemaitinkite, keiskite juos į grikius, soras ar
perlines kruopas su keptomis morkomis ir svogū-
nais. Taip pat tinka lęšiai, žirniai, pupos ir pupelės.
Kepti obuoliai, bananai, kriaušės ne tik sušildys
vėsią dieną, bet ir geriau virškinami, ypač naudin-
gi, jeigu pučia pilvą ar kamuoja kiti virškinimo su-
trikimai.
Priešpiečiai (11 val.),
pavakariai (15 val.),
naktipiečiai (20 val.)
Užkandžius vaikams patariama valgyti du
kartus per dieną – priešpiečiams ir pavakariams,
gali būti ir trečias kartas – naktipiečiai, bet daž-
nai užkandžiauti nedera. Duokite vaisių, daržo-
vių, riešutų ir iš visų grūdo dalių miltų ir kruopų
pagamintų sveikuoliškų patiekalų.
Sveikos mitybos meniu vaikui
BŪKIMESVEIKUČIAI
30
Sorų kruopų ir vištienos filė troškinys
Jums reikės:
w	 ½ vištienos krūtinėlės filė (apie 400–450 g),
w	 200 g sorų kruopų,
w	 2 vidutinio dydžio morkų,
w	 1 vidutinio dydžio svogūno,
w	 1 stiklinės šaldytų žirnelių,
w	 2 lauro lapų,
w	 4–6 kvapniųjų pipirų,
w	 4–6 petražolių šakelių,
w	 žiupsnelio druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų,
w	 aliejaus (tinkamo kepimui).
Gaminimas
Vištienos filė supjaustykite 1–2 cm gabalėliais,
morkas ir svogūną – mažais kubeliais. Sorų kruo-
pas suberkite į sietelį ir gerai praplaukite tekančiu
vandeniu. Morkas ir svogūną sudėkite į keptuvę
su įkaitintu aliejumi. Kepkite vidutiniame karštyje
apie 8 minutes. Tada sudėkite vištienos gabaliu-
kus, pasūdykite, apibarstykite maltais pipirais ir
pakepinkite dar kelias minutes. Po to įberkite sorų
kruopas, įpilkite 4 stiklines karšto vandens ir gerai
išmaišykite. Pagardinkite lauro lapais, kvapiaisiais
pipirais, petražolėmis, puodą uždenkite ir troš-
kinkite silpnoje kaitroje apie 10–13 minučių. Kai
išverda kruopos, troškinys pagamintas. Tada iš
puodo išgriebkite petražolių šakeles ir lauro lapus,
suberkite žirnelius, gerai išmaišykite ir palaukite10
minučių. Po to, jei reikia, įberkite druskos ir šviežiai
maltų juodųjų pipirų.
Parengė sveikatai palankaus maisto
technologė ir mitybos specialistė
Raminta Bogušienė
SVEIKATAI PALANKUS VALGIARAŠTIS
PUSRYČIAI PIETŪS VAKARIENĖ
PIRMADIENIS
Visadalių grūdų avižinių dribsnių
košė su ypač tyru alyvuogių aliejumi
(augalinis, tausojantis patiekalas)
Visadalių grūdų ruginė duona su
sviestu (82%) ir varškės sūriu (13%)
Sezoniniai vaisiai, uogos, daržovės
Nesaldinta arbata (čiobrelių)
Perlinių kruopų sriuba (augalinis, tausojantis patiekalas)
Visadalių grūdų ruginė duona
Kepta garuose žuvis, pavyzdžiui, menkė (tausojantis
patiekalas)
Žiedinių kopūstų ir ryžių troškinys su grietinėle (10%)
(tausojantis patiekalas)
Morkų, obuolių salotos su nesaldintu jogurtu (2,5%)
Vanduo
Kepti garuose varškės (9%) ir
cukinijų paplotėliai (tausojantis
patiekalas)
Nesaldintas jogurtas (2,5%)
Raugintų pasukų (0,3%) kokteilis
su bananais ir uogomis (braškės
ir avietės)
Sezoniniai vaisiai, uogos, daržovės
ANTRADIENIS
Biri žalių grikių košė su sviestu
(82%), tausojantis patiekalas
Trinta varškė (9%) su braškėmis
Sezoniniai vaisiai, uogos, daržovės
Nesaldinta arbata (juodoji)
Šviežių kopūstų sriuba (augalinis, tausojantis patiekalas)
Nesaldintas jogurtas (2,5%)
Visadalių grūdų ruginė duona
Sorų kruopų troškinys su vištienos filė (tausojantis
patiekalas)
Virtų burokėlių salotos su pupelėmis ir raugintais agurkais
(augalinis patiekalas)
Vanduo
Perlinių kruopų apkepas su 9%
riebumo varške (tausojantis
patiekalas)
Kefyras (2,5%)
Kepti orkaitėje vaisiai (obuoliai,
kriaušės, persikai) su sezamo
sėklomis (augalinis, tausojantis)
TREČIADIENIS
Visadalių grūdų avižų kruopų košė
su obuoliu, cinamonu ir sviestu
(82%), tausojantis patiekalas
Visadalių grūdų ruginė duona su
sviestu (82%) ir fermentiniu sūriu
(45%), sumuštinis
Sezoniniai vaisiai, uogos, daržovės
Nesaldinta arbata (melisų)
Rūgštynių sriuba (augalinis, tausojantis patiekalas)
Nesaldintas jogurtas (2,5%)
Visadalių grūdų ruginė duona
Orkaitėje kepti kiaulienos kukuliai su burokėliais (tausojantis
patiekalas)
Virta bulvių ir brokolių košė (tausojantis patiekalas)
Baltųjų ridikų ir morkų salotos su ypač tyru alyvuogių aliejumi
(augalinis patiekalas)
Vanduo
Grikių apkepas (tausojantis
patiekalas)
Varškės (9%) ir žolelių padažas
Sezoniniai vaisiai, uogos, daržovės
Nesaldinta arbata (pankolių)
KETVIRTADIENIS
Grikių kruopų košė su pienu (2,5%)
ir sviestu (82%), tausojantis
patiekalas
Vaisių (bananai, apelsinai, persikai,
kiviai ir t.t.) salotos (augalinis
patiekalas)
Nesaldinta arbata (juodoji)
Daržovių ir visadalių grūdų makaronų sriuba (augalinis,
tausojantis patiekalas)
Nesaldintas jogurtas (2,5%)
Kepti orkaitėje žemaičių blynai su lęšių įdaru (augalinis,
tausojantis patiekalas)
Jogurtinis padažas (jogurtas 2,5%) su žalumynais
Raugintų kopūstų ir morkų salotos su ypač tyru alyvuogių
aliejumi (augalinis patiekalas)
Vanduo
Varškės (9 %) apkepas (tausojantis
patiekalas)
Nesaldintas jogurtas (2,5%)
Žaliasis kokteilis: bananai, obuoliai,
kiviai, špinatai (augalinis patiekalas)
PENKTADIENIS
Biri perlinių kruopų košė su
morkomis ir svogūnais (augalinis,
tausojantis patiekalas)
Kefyras (2,5%)
Sezoniniai vaisiai, uogos, daržovės
Tiršta pomidorų ir lęšių sriuba (augalinis, tausojantis patiekalas)
Nesaldintas jogurtas (2,5%)
Visų grūdo dalių ruginė duona
Kalakutienos šlaunelių mėsos troškinys su konservuotais
kukurūzais, morkomis ir paprikomis (tausojantis patiekalas)
Troškintos morkos su ryžiais (augalinis, tausojantis patiekalas)
Cukinijų, agurkų ir morkų salotos (augalinis patiekalas)
Vanduo
Grikių blyneliai su morkomis,
paprikomis ir salierais bei graikiško
jogurto (2%) padažu
Sezoniniai vaisiai, uogos, daržovės
Nesaldinta arbata (čiobrelių)
BŪKIMESVEIKUČIAI
31
Makšties sausumas  – nėra vien su
moters amžiumi susijusi problema dėl
mažėjančio hormono estrogeno kiekio.
Su šiuo intymų gyvenimą trikdančiu
reiškiniu susiduria nemažai jaunų mo-
terų. Hormoniniai pokyčiai gali atsirasti
dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, makš-
tis išsausėja po infekcijų, tai gali būti
organizmo ypatybė. Paprastai ši proble-
ma neatrodo rimta ir moteris laukia, kol
ji praeis savaime. Deja, daugeliu atvejų
tokia nuomonė klaidinga – ir tai nėra tik
lytinio gyvenimo problema. Makšties
sausumas gali sukelti infekcines ligas
bei labai sumažinti galimybes pastoti
vaikelio trokštančioms poroms.
Kodėl makštis išsausėja?
Moters organizmas labai jautrus hormoni-
niams pokyčiams. Todėl natūraliai makštis tampa
sausesnė likus kelioms dienoms iki mėnesinių pra-
džios, nėštumo metu, po gimdymo ir visą žindymo
periodą, taip pat – menopauzės metu.
Makšties išsausėjimą gali lemti ginekologinės,
endokrininės ligos, šlapimo organų sistemos infek-
cijos, medžiagų apykaitos sutrikimai, pavyzdžiui,
diabetas, taip pat – imuniniai sutrikimai. Ši prob-
lema kamuoja moteris, kurioms buvo pašalintos
kiaušidės  – jose ir gaminasi hormonas estroge-
nas. Makšties sausumas gali atsirasti ilgai nau-
dojančioms hormoninę kontracepciją moterims,
vartojančioms tam tikrus vaistus, pavyzdžiui, en-
dometriozei, gimdos miomoms gydyti (jie mažina
estrogenų kiekį organizme), taip pat – antibiotikus.
Išorinių lytinių organų perštėjimas ir makšties
sausumas gali reikšti alergiją higienos priemo-
nėms: įklotams, ypač – su kvapikliais, tamponams,
intymios higienos prausikliuose ar sintetiniuose
apatiniuose esančioms medžiagoms. Makšties
sausumą gali sukelti kai kurie prezervatyvai: nely-
gaus paviršiaus, su kvapikliais ar dažikliais. Gleivinę
sudirgina intymų gyvenimą pagerinančios priemo-
nės: įvairūs geliai, lubrikantai ir kremai, neatitinkan-
tys saugios kosmetikos reikalavimų.
Makštis gali išsausėti dėl prasto dubens orga-
nų aprūpinimo krauju, o taip nutinka vilkint ankštus
apatinius drabužius, kraujotaka taip pat sulėtėja dėl
nejudraus gyvenimo būdo. Problemą gali sukelti rū-
kymas, kuris veikia viso organizmo kraujotaką, taip
pat ir lytinių organų. Makšties gleivinės išsausėjimui
turi įtakos ir reti lytiniai santykiai. Taip pat – imuni-
tetą silpninantis stresas, nervinė įtampa, nes susil-
pnėjus imunitetui pasikeičia ir makšties mikroflora.
Išsausėjus makščiai moterį kamuoja nemalo-
nūs pojūčiai: deginimas išoriniuose lytiniuose or-
ganuose ir šlaplėje, jaučiamas gleivinės tempimas,
niežėjimas gali nesiliauti net po kruopščios higie-
nos. Lytinių santykių metu moteris jaučia skausmą
ir deginimą, gali pasirodyti kraujingų išskyrų.
Sausa makštis – terpė ligoms
Makšties gleivinės išskiriamas natūralus drė-
kinamasis sekretas saugo ją nuo patogeninės
mikrofloros, padeda palaikyti silpnai rūgštinę šio
organo terpę. Sudrėkintoje gleivinėje nepalankios
sąlygos įtrūkiams ir žaizdelėms susidaryti, joje
sunkiau vystytis grybelinėms ir bakterinėms infek-
cijoms. Pakankamas makšties gleivinės sekreto
kiekis saugo jos sieneles nuo plonėjimo ir atrofijos.
Šis natūralus drėkiklis skatina makšties apsivaly-
mą, jos epitelio atsikūrimą, minkština.
Gleivinės išsausėjimas ne tik suprastina sa-
vijautą, komplikuoja intymų gyvenimą, bet ir gali
būti ligos priežastis. Esant šarmingesnei terpei
sausoje makštyje gausiai dauginasi patogeniniai
mikroorganizmai. Pro išplonėjusioje gleivinėje atsi-
radusius įtrūkius ir žaizdeles ligų sukėlėjai lengvai
prasiskverbia į audinius ir gali sukelti grybelines ar
bakterines makšties infekcijas.
Įvairios ligos greitai užklumpa dėl netinkamos
higienos: kenksmingos bakterijos iš išeinamosios
angos patenka į makštį, kurios sausoje terpėje jos
lengvai įsitvirtina, sumažėjus naudingųjų bakterijų.
Ilgai besitęsiantis makšties sausumas gali su-
kelti rimtus lytinės sistemos pažeidimus, atsiveria
žaizdos, gali atsirasti skausmų šlaplėje, šlapimo
pūslės pokyčių (suplonėja jos sienelės ir darosi sun-
ku sulaikyti šlapimą), plonėja bei nusileidžia makš-
ties sienelės, išsivysto atrofiniai makšties uždegi-
mai.
Stresas dėl drėgmės stokos
makštyje – gali būti kliūtis pastoti
Dėl makšties sausumo intymūs santykiai tam-
pa skausmingi ir nemalonūs, moteris ima jų vengti
ir nukenčia lytinis poros gyvenimas. O norintiems
pradėti vaikelį ginekologai pataria reguliarius lyti-
nius santykius. Dar labiau tikimybę pastoti mažina
stresas dėl sausos makšties sukeliamo diskomfor-
to lytinių santykių metu. Be to, makšties sekretas
reikalingas palankioms sąlygoms spermatozoi-
dams sukurti, kad jie galėtų prasiskverbti pro gim-
dos kaklelį ir apvaisinti kiaušialąstę, taigi per ma-
žas gleivių kiekis gali būti kliūtis susilaukti vaikelio.
Tete-a-tete
32
Makšties sausumo pasekmės –
ligos ir mažesnės galimybės pastoti
Svarbios sveikos makšties
medžiagos – glikogenas ir
hialurono rūgštis
Sveikos makšties gleivinėje gausu svarbios
medžiagos glikogeno, kurio kiekis priklauso nuo
hormono estrogeno. Glikogenui skylant susidaro
pieno rūgštis, kuri ir sukuria normaliai mikrofloros
pusiausvyrai palankią rūgštinę terpę. Kai estroge-
no per mažai, pakinta makšties pH  – sumažėja
rūštingumas, o tokia gleivinės terpė palanki pa-
togeniniams mikroorganizmams įsivyrauti, sausa
ir elastingumo netekusi makšties gleivinė lengvai
traumuojama.
Išsausėjusioje makštyje sumažėja hialurono
rūgšties, kuri gaminama organizme ir reikalinga au-
dinių tonusui, elastingumui bei drėgmei palaikyti.
Hialurono rūgšties molekulės sulaiko vandens mo-
lekules odoje ir gleivinėje (pritraukia iki tūkstančio
kartų daugiau drėgmės už savo svorį), todėl audi-
niai yra elastingi, minkšti ir lygūs. Hialurono rūgštis
padeda sugyti makšties gleivinės žaizdelėms ir
įtrūkiams, atsikurti audiniams.
Kaip kovoti su makšties
sausumu?
Kai išsausėjusios makšties prieigos ima niežė-
ti, moteris bando gelbėtis dažna intymia higiena.
Po intensyvių vandens procedūrų niežėjimas ir
deginimas gali kurį laiką liautis, bet taip sudrėkinti
gleivinės neįmanoma. Didesnių bėdų galima prisi-
daryti plaunant makštį, nes išplaunama ir natūrali
mikroflora, ir drėkinamasis sekretas, o tai padidina
infekcijų pavojų.
Pagrindinė užduotis kamuojant makšties sau-
sumui  – atkurti natūralią drėkinamojo sekreto
gamybą gleivinėje. Tai galima padaryti pasirinkus
tinkamas drėkinamąsias priemones, kurių sudėtyje
yra išsausėjusioje makštyje trūkstančių medžiagų,
palaikančių sveiką rūgštinę makšties terpę ir drė-
gmę. Svarbiausios iš jų – hialurono rūgštis ir pieno
rūgštis. Šių medžiagų turinčios ovulės drėkina ir
palaiko makšties bakterinę pusiausvyrą bei tinka-
mą pH. Hialurono rūgštis labai gerai drėkina glei-
vinę, todėl mažėja sausumo, deginimo, tempimo
pojūčiai, perštėjimas. Pieno rūgštis palaiko rūgšti-
nę makšties terpę, apsaugančią nuo infekcijų.
Trejopu poveikiu pasižymi polikarbofilas. Ši me-
džiaga drėkina, nes gali sugerti 10 kartų daugiau
vandens negu ji pati sveria. Polikarbofilas parūgš-
tina makšties terpę, nes jo pH yra 4, taigi palaiko
tinkamą pH ir bakterinę pusiausvyrą. Be to, ši me-
džiaga išlaiko kitas veikliąsias medžiagas gleivinės
paviršiuje iki trijų parų, todėl preparatas su polikar-
bofilu veikia ilgiau.
Parengė Dalia Petrutytė
Tete-a-tete
Mama ir vaikas 2018 nr.1 pavasaris
Mama ir vaikas 2018 nr.1 pavasaris
Mama ir vaikas 2018 nr.1 pavasaris

More Related Content

What's hot

Žurnalas mama ir vaikas 2022 pavasaris
Žurnalas mama ir vaikas 2022 pavasarisŽurnalas mama ir vaikas 2022 pavasaris
Žurnalas mama ir vaikas 2022 pavasarisMamairvaikas
 
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2013 ruduo
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2013  ruduoŽurnalas "Mama ir vaikas" 2013  ruduo
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2013 ruduoMamairvaikas
 
Žurnalas mama ir vaikas 2014 m. ruduo
Žurnalas mama ir vaikas 2014 m. ruduoŽurnalas mama ir vaikas 2014 m. ruduo
Žurnalas mama ir vaikas 2014 m. ruduoMB "Mama ir vaikas"
 
Mama ir vaikas 2017 nr.žiema
Mama ir vaikas 2017 nr.žiemaMama ir vaikas 2017 nr.žiema
Mama ir vaikas 2017 nr.žiemaMamairvaikas
 
Mama ir vaikas 2014 ruduo
Mama ir vaikas 2014 ruduoMama ir vaikas 2014 ruduo
Mama ir vaikas 2014 ruduoMamairvaikas
 
Žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasaris
Žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasarisŽurnalas mama ir vaikas 2016 pavasaris
Žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasarisMB "Mama ir vaikas"
 
Mama ir vaikas 2018 m. nr.ruduo
Mama ir vaikas 2018 m. nr.ruduoMama ir vaikas 2018 m. nr.ruduo
Mama ir vaikas 2018 m. nr.ruduoMamairvaikas
 
Mama ir vaikas 2017 m. vasara
Mama ir vaikas 2017 m. vasaraMama ir vaikas 2017 m. vasara
Mama ir vaikas 2017 m. vasaraMamairvaikas
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m. pavasaris
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m. pavasarisŽurnalas Mama ir vaikas 2017 m. pavasaris
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m. pavasarisMamairvaikas
 
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2015 pavasaris
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2015 pavasarisŽurnalas "Mama ir vaikas" 2015 pavasaris
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2015 pavasarisMB "Mama ir vaikas"
 
Mama ir vaikas 2019 vasara
Mama ir vaikas 2019 vasaraMama ir vaikas 2019 vasara
Mama ir vaikas 2019 vasaraMamairvaikas
 
Mama ir vaikas 2016 m. žiema
Mama ir vaikas 2016 m. žiemaMama ir vaikas 2016 m. žiema
Mama ir vaikas 2016 m. žiemaMamairvaikas
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2020 m. pavasaris
Žurnalas Mama ir vaikas 2020 m. pavasarisŽurnalas Mama ir vaikas 2020 m. pavasaris
Žurnalas Mama ir vaikas 2020 m. pavasarisMamairvaikas
 

What's hot (17)

Abortas
AbortasAbortas
Abortas
 
Mama ir vaikas. ruduo 2012 nr3
Mama ir vaikas. ruduo 2012 nr3Mama ir vaikas. ruduo 2012 nr3
Mama ir vaikas. ruduo 2012 nr3
 
Žurnalas mama ir vaikas 2022 pavasaris
Žurnalas mama ir vaikas 2022 pavasarisŽurnalas mama ir vaikas 2022 pavasaris
Žurnalas mama ir vaikas 2022 pavasaris
 
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2013 ruduo
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2013  ruduoŽurnalas "Mama ir vaikas" 2013  ruduo
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2013 ruduo
 
Žurnalas mama ir vaikas 2014 m. ruduo
Žurnalas mama ir vaikas 2014 m. ruduoŽurnalas mama ir vaikas 2014 m. ruduo
Žurnalas mama ir vaikas 2014 m. ruduo
 
Mama ir vaikas 2017 nr.žiema
Mama ir vaikas 2017 nr.žiemaMama ir vaikas 2017 nr.žiema
Mama ir vaikas 2017 nr.žiema
 
Mama ir vaikas 2014 ruduo
Mama ir vaikas 2014 ruduoMama ir vaikas 2014 ruduo
Mama ir vaikas 2014 ruduo
 
Mama ir vaikas 2013 m. ruduo
Mama ir vaikas 2013 m. ruduoMama ir vaikas 2013 m. ruduo
Mama ir vaikas 2013 m. ruduo
 
Žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasaris
Žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasarisŽurnalas mama ir vaikas 2016 pavasaris
Žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasaris
 
Mama ir vaikas 2014 pavasaris
Mama ir vaikas 2014 pavasarisMama ir vaikas 2014 pavasaris
Mama ir vaikas 2014 pavasaris
 
Mama ir vaikas 2018 m. nr.ruduo
Mama ir vaikas 2018 m. nr.ruduoMama ir vaikas 2018 m. nr.ruduo
Mama ir vaikas 2018 m. nr.ruduo
 
Mama ir vaikas 2017 m. vasara
Mama ir vaikas 2017 m. vasaraMama ir vaikas 2017 m. vasara
Mama ir vaikas 2017 m. vasara
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m. pavasaris
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m. pavasarisŽurnalas Mama ir vaikas 2017 m. pavasaris
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m. pavasaris
 
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2015 pavasaris
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2015 pavasarisŽurnalas "Mama ir vaikas" 2015 pavasaris
Žurnalas "Mama ir vaikas" 2015 pavasaris
 
Mama ir vaikas 2019 vasara
Mama ir vaikas 2019 vasaraMama ir vaikas 2019 vasara
Mama ir vaikas 2019 vasara
 
Mama ir vaikas 2016 m. žiema
Mama ir vaikas 2016 m. žiemaMama ir vaikas 2016 m. žiema
Mama ir vaikas 2016 m. žiema
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2020 m. pavasaris
Žurnalas Mama ir vaikas 2020 m. pavasarisŽurnalas Mama ir vaikas 2020 m. pavasaris
Žurnalas Mama ir vaikas 2020 m. pavasaris
 

Similar to Mama ir vaikas 2018 nr.1 pavasaris

Žurnalas Mama ir vaikas 2015 metų pavasaris
Žurnalas Mama ir vaikas 2015 metų pavasarisŽurnalas Mama ir vaikas 2015 metų pavasaris
Žurnalas Mama ir vaikas 2015 metų pavasarisMamairvaikas
 
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. žiemaŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. žiemaMamairvaikas
 
Mama ir vaikas 2016 m. pavasaris
Mama ir vaikas 2016 m. pavasarisMama ir vaikas 2016 m. pavasaris
Mama ir vaikas 2016 m. pavasarisMamairvaikas
 
Žurnalas Mama ir vaikas_2022 vasara.pdf
Žurnalas Mama ir vaikas_2022 vasara.pdfŽurnalas Mama ir vaikas_2022 vasara.pdf
Žurnalas Mama ir vaikas_2022 vasara.pdfMamairvaikas
 
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiemaŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiemaMamairvaikas
 
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. pavasaris
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. pavasarisŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. pavasaris
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. pavasarisMamairvaikas
 
Mama ir vaikas. ruduo 2012 nr3
Mama ir vaikas. ruduo 2012 nr3Mama ir vaikas. ruduo 2012 nr3
Mama ir vaikas. ruduo 2012 nr3Mamairvaikas
 
Mama ir vaikas 2015 ruduo
Mama ir vaikas 2015 ruduoMama ir vaikas 2015 ruduo
Mama ir vaikas 2015 ruduoMamairvaikas
 
Mama ir vaikas the spring of 2014
Mama ir vaikas the spring of 2014Mama ir vaikas the spring of 2014
Mama ir vaikas the spring of 2014Mamairvaikas
 
Mama ir vaikas, 2023 vasara
Mama ir vaikas, 2023 vasaraMama ir vaikas, 2023 vasara
Mama ir vaikas, 2023 vasaraMamairvaikas
 
Mama ir vaikas 2019 m. žiema
Mama ir vaikas 2019 m. žiemaMama ir vaikas 2019 m. žiema
Mama ir vaikas 2019 m. žiemaMamairvaikas
 
Mama ir vaikas 2018 m. vasara
Mama ir vaikas 2018 m. vasaraMama ir vaikas 2018 m. vasara
Mama ir vaikas 2018 m. vasaraMamairvaikas
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2014 žiema
Žurnalas Mama ir vaikas 2014 žiemaŽurnalas Mama ir vaikas 2014 žiema
Žurnalas Mama ir vaikas 2014 žiemaMamairvaikas
 
Vol_vu2014konf
Vol_vu2014konfVol_vu2014konf
Vol_vu2014konfSUEFUSK
 

Similar to Mama ir vaikas 2018 nr.1 pavasaris (17)

Žurnalas Mama ir vaikas 2015 metų pavasaris
Žurnalas Mama ir vaikas 2015 metų pavasarisŽurnalas Mama ir vaikas 2015 metų pavasaris
Žurnalas Mama ir vaikas 2015 metų pavasaris
 
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. žiemaŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. žiema
 
Mama ir vaikas 2016 m. pavasaris
Mama ir vaikas 2016 m. pavasarisMama ir vaikas 2016 m. pavasaris
Mama ir vaikas 2016 m. pavasaris
 
Mama ir vaikas 2016 vasara
Mama ir vaikas 2016 vasaraMama ir vaikas 2016 vasara
Mama ir vaikas 2016 vasara
 
Žurnalas Mama ir vaikas_2022 vasara.pdf
Žurnalas Mama ir vaikas_2022 vasara.pdfŽurnalas Mama ir vaikas_2022 vasara.pdf
Žurnalas Mama ir vaikas_2022 vasara.pdf
 
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiemaŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema
 
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. pavasaris
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. pavasarisŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. pavasaris
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. pavasaris
 
Mama ir vaikas. ruduo 2012 nr3
Mama ir vaikas. ruduo 2012 nr3Mama ir vaikas. ruduo 2012 nr3
Mama ir vaikas. ruduo 2012 nr3
 
Mama ir vaikas 2015 ruduo
Mama ir vaikas 2015 ruduoMama ir vaikas 2015 ruduo
Mama ir vaikas 2015 ruduo
 
Mama ir vaikas the spring of 2014
Mama ir vaikas the spring of 2014Mama ir vaikas the spring of 2014
Mama ir vaikas the spring of 2014
 
Mama ir vaikas, 2023 vasara
Mama ir vaikas, 2023 vasaraMama ir vaikas, 2023 vasara
Mama ir vaikas, 2023 vasara
 
Mama ir vaikas 2019 m. žiema
Mama ir vaikas 2019 m. žiemaMama ir vaikas 2019 m. žiema
Mama ir vaikas 2019 m. žiema
 
Mama ir vaikas 2019 m. žiema
Mama ir vaikas 2019 m. žiemaMama ir vaikas 2019 m. žiema
Mama ir vaikas 2019 m. žiema
 
Mama ir vaikas 2018 m. vasara
Mama ir vaikas 2018 m. vasaraMama ir vaikas 2018 m. vasara
Mama ir vaikas 2018 m. vasara
 
Mama ir vaikas 2018 m. vasara
Mama ir vaikas 2018 m. vasaraMama ir vaikas 2018 m. vasara
Mama ir vaikas 2018 m. vasara
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2014 žiema
Žurnalas Mama ir vaikas 2014 žiemaŽurnalas Mama ir vaikas 2014 žiema
Žurnalas Mama ir vaikas 2014 žiema
 
Vol_vu2014konf
Vol_vu2014konfVol_vu2014konf
Vol_vu2014konf
 

More from Mamairvaikas

Žurnalas Mama ir vaikas_2023 ruduo.pdf
Žurnalas Mama ir vaikas_2023 ruduo.pdfŽurnalas Mama ir vaikas_2023 ruduo.pdf
Žurnalas Mama ir vaikas_2023 ruduo.pdfMamairvaikas
 
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduo
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduoŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduo
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduoMamairvaikas
 
Mama ir vaikas 2019 m. pavasaris
Mama ir vaikas 2019 m. pavasarisMama ir vaikas 2019 m. pavasaris
Mama ir vaikas 2019 m. pavasarisMamairvaikas
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m.ruduo
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m.ruduoŽurnalas Mama ir vaikas 2017 m.ruduo
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m.ruduoMamairvaikas
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2016 m. ruduo
Žurnalas Mama ir vaikas 2016 m. ruduoŽurnalas Mama ir vaikas 2016 m. ruduo
Žurnalas Mama ir vaikas 2016 m. ruduoMamairvaikas
 
žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasaris
žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasarisžurnalas mama ir vaikas 2016 pavasaris
žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasarisMamairvaikas
 

More from Mamairvaikas (6)

Žurnalas Mama ir vaikas_2023 ruduo.pdf
Žurnalas Mama ir vaikas_2023 ruduo.pdfŽurnalas Mama ir vaikas_2023 ruduo.pdf
Žurnalas Mama ir vaikas_2023 ruduo.pdf
 
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduo
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduoŽurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduo
Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduo
 
Mama ir vaikas 2019 m. pavasaris
Mama ir vaikas 2019 m. pavasarisMama ir vaikas 2019 m. pavasaris
Mama ir vaikas 2019 m. pavasaris
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m.ruduo
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m.ruduoŽurnalas Mama ir vaikas 2017 m.ruduo
Žurnalas Mama ir vaikas 2017 m.ruduo
 
Žurnalas Mama ir vaikas 2016 m. ruduo
Žurnalas Mama ir vaikas 2016 m. ruduoŽurnalas Mama ir vaikas 2016 m. ruduo
Žurnalas Mama ir vaikas 2016 m. ruduo
 
žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasaris
žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasarisžurnalas mama ir vaikas 2016 pavasaris
žurnalas mama ir vaikas 2016 pavasaris
 

Mama ir vaikas 2018 nr.1 pavasaris

  • 1. Pavasarinis peršalimas – kas padeda greičiau pasveikti? Vitaminai – smagiam ir darbingam vaiko pavasariui Interviu su vaikų gydytoja odontologe Vitalija Tuče Vaikų dantų gydymas – mitai ir šiuolaikinės galimybės Kodėl žuvų taukų vaikams reikia ištisus metus? Gydytojas K. Vitkauskas Ar dera su žindymu tabakas ir vynas? Kaip apsaugoti kūdikio odelę? RŪPINAMĖS VAIKO SVEIKATA 2018M.PAVASARISISSN2538-7510 Dukrelėms pasisekė – mama užkandžiams duoda saldžių skanėstų
  • 2.
  • 3. Viršelio nuotraukoje Akvilė Paužaitė–Kimsienė su dukrelėmis Fotografavo Vera Gorbačeva, „VG Kids and Family Photography“ Mamų istorijos Dukrelėms pasisekė – mama užkandžiams 4 duoda saldžių skanėstų PaVASARIO PROBLEMOS Pavasarinis peršalimas – kas padeda greičiau pasveikti? 6 Nuo meningokokinės infekcijos vaikus 9 apsaugos nemokami skiepai Kaip nesuklysti matuojant temperatūrą mažyliui? 10 PAS ODONToLOGĄ Vaikų dantų gydymas – mitai ir šiuolaikinės galimybės 12 Mažiausiųjų PRIEŽIŪRA Kad pavasario lietus ar vėjas nepriverstų vaiko 15 sėdėti namuose Kaip apsaugoti kūdikio odelę? 16 Kaip išmokyti mažylį švaros? 34 Nėštumas Gyvybės mikroelementai nėščiajai – geležis, 18 folio rūgštis ir vitaminas B12 vaistinėlė Vitaminai – smagiam ir darbingam vaiko pavasariui 20 Kodėl žuvų taukų vaikams reikia ištisus metus? 22 Būkime sveikučiai Eteriniai aliejai kūdikiui – odelei ir sveikatai 24 Ar dera su žindymu tabakas ir vynas? 26 Kaip atgaivinti odą po žiemos? 29 Sveikos mitybos meniu vaikui 30 Tete-a-tete Makšties sausumo pasekmės – ligos ir 32 mažesnės galimybės pastoti 2018 m. Nr. 1 (34) Nemokamas sveikatos žurnalas Leidėjas MB „Mama ir vaikas“ info@mamairvaikas.lt Leidinį parengė Dalia Petrutytė, Ieva Grabauskienė, Undinė Gilė Maketavo Laima Petkevičienė Reklamos skyriaus vadovė Ieva Tumėnaitė, tel. 8 659 59596 El. paštas ieva@mamairvaikas.lt Projektas Mama ir vaikas vadovė Neringa Grabauskienė, tel. 8 659 58686 El. paštas neringa@mamairvaikas.lt Nuotraukos iš www.pexels.com, www.freepik.com, www.pixabay.com, www.all-free-download.com, www.freeimages.com, www.publicdomainpictures.net ISSN 2538-7510 Dėl vaistų vartojimo geriausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Už reklamos turinį ir kalbą neatsakome. 3 TURINYS 3 Sveikas pavasaris su mamairvaikas.lt Geriausi mamos, tėčio ir visos šeimos draugai – sveikatos žurnalas „Mama ir vaikas“ ir portalas mamairvaikas.lt Visada, ❀ kai reikia, ❀ kai nežinai, ❀ kai abejoji – šalia.
  • 4. Tris mažamečių mamas sujungė tas pats hobis – jos, bendradarbiaudamos su mokslininkais, pradėjo gaminti sal- dumynus, kuriais galėtų užkandžiauti vaikai. Svarbiausia, kad skanėstai būtų ne tik gardūs mažiesiems smaližiams, bet ir sveiki. Šiai idėjai moterys atiduo- da didžiąją dalį savo laisvalaikio. Žalia- vų gamybai toli neieškojo – sutarė, kad geriausiai tiks lietuviški vaisiai, uogos ir daržovės. Mamų laisvalaikio verslas susikūrė iš noro pasiūlyti vaikams nau- dingų natūralių skanėstų–užkandžių, kuriuose būtų maksimaliai išsaugotos biologiškai vertingos medžiagos – skai- dulos ir vitaminai. Viena iš trijulės moterų Akvilė Paužaitė–Kim- sienė, 9 metų Arielės ir šešerių Medeinės mama, sako, kad per dvejus metus natūralias džiovintų vaisių, uogų ir daržovių tyrės juosteles LABU kaip užkandį pamėgo ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Dukrelėms pasisekė – mama užkandžiams duoda saldžių skanėstų Ar jūsų šeima valgo tik sveikus patiekalus? Kada susidomėjote tokiu maistu ir ko galbūt teko atsisakyti? Kokybiškas, sveikas, įvairus bei namuose pa- gamintas maistas mane lydi nuo pat vaikystės. Tėvams, o dabar ir mūsų šeimai, labai svarbi mais- to kokybė, įvairovė, taip pat ir jo kilmė. Daugelį produktų perkame iš pažįstamų ūkininkų, aliejų siunčiamės iš Italijos, senelis augina bites, todėl visada turime šviežio medaus, stengiamės valgy- ti sezonines daržoves. Taip valgome namuose, o svečiuose arba vakarieniaudami mieste taisyklių griežtai nesilaikome. Be to, mėgstame išbandyti ką nors naujo, atrasti kitų šalių virtuvę. Dukrytes nuo mažens pratiname prie kokybiš- ko ir įvairaus maisto, todėl didelių mitybos pokyčių nebuvo. Jos valgo viską, ką ir mes. Tiesa, pamažu atsisakėme cukraus, baltų miltų ir juos pakeitėme sveikesniais rupiais, speltų, avižų miltais. Dukrelės šiuos naujus įpročius iš karto priėmė. Gal ir nuo sezoninių peršalimo ligų saugotės natūraliomis priemonėmis? Manau, kad prieš ligas atsilaikyti padeda akty- vus gyvenimo būdas, judėjimas, kokybiškas mais- 4 MAMŲISTORIJOS
  • 5. tas, režimas ir geros emocijos. Kadangi gyvename netoli miško, dažnai einame pasivaikščioti, mėgs- tame važinėtis dviračiais, riedučiais, paspirtukais. Šaltuoju metų laikotarpiu pasimėgaujame pirties malonumais, kai randame laiko, vaikus nuvedame į druskų kambarį. O susirgus, be abejo, mieliau ren- kuosi natūralias priemones. Kaip ryžotės tokiam atsakingam darbui – verslo kūrimui, kas padėjo? Kaip sekėsi? Mes, visos partnerės, mėgome sveikus, koky- biškus produktus, domėjomės jais ir ieškojome parduotuvėse. Mintis kurti natūralius skanėstus kilo auginant vaikus. Būtent tada dar atidžiau pra- dėjome domėtis maisto sudėtimi, nauda sveikatai, taip pat traukė maisto inovacijos, todėl, pirmiau- siai galvojant apie savo vaikus, norėjosi sukurti ką nors išskirtinio ir naudingo. Susipažinome su maisto pramonėje dirbančiais mokslininkais, suži- nojome apie jų kuriamus produktus bei galimybes. Mūsų požiūriai, tikslai bei idėjos sutapo ir kartu su- kūrėme tai, ką pavadinome LABU skanėstais. Pasiryžti šiai veiklai padėjo tai, kad esu ne vie- na. Mes, trys partnerės – mamos, pasiskirstėme veiklos sritis, už kurias atsakome. Tačiau visus pagrindinius sprendimus priimame kartu, viena kitą papildome ir palaikome. Kiekviena turime skir- tingas kompetencijas ir didelę motyvaciją išmokti naujų dalykų, mokomės viena iš kitos ir iš kartu priimtų sprendimų bei patirties. Kaip suderinate pagrindinį darbą, šeimos rūpesčius ir dar papildomą veiklą – verslą? Kuo daugiau darai, tuo daugiau padarai ir spėji, nes išmoksti planuoti savo laiką, ir tada jo užtenka viskam. Daug padeda vyrai, tėvai. Ar dukros mėgsta jūsų skanumynus, šeima nevalgo nesveikų saldumynų? LABU skanėstus dukros labai mėgsta. Tai yra pagrindinis užkandis, kurį dedu vyresnei dukrytei į mokyklą, į šokių repeticijas. Manau, kad svarbiau- sia saikas, todėl tikrai nedraudžiu dukrelėms kažko valgyti gimtadieniuose ar svečiuose. Tiesiog, na- muose įpratusios prie naudingo maisto, jos pačios nemėgsta gazuotų gėrimų, riebių kremų desertų ir pan. Vyresnioji dukrytė jau pati eksperimentuoja virtuvėje, puikiai kepa keksiukus ir pyragus. Kokie mėgstamiausi jūsų šeimos patiekalai? Mėgstame išgrynintus, lengvai pagaminamus patiekalus be jokių padažų, dažniausiai kepame ant grotelių ar verdame garuose. Stengiamės vengti kepto maisto, riebalų. Iš kelionių visada par- sivežame prieskonių, kurie įprastiems patiekalams suteikia naują skonį, taip pat mėgstame atrasti įvairius naujus produktus. Gaminant maistą, ma- nau, labai svarbu kūryba ir išradingumas, taip pat ir maisto pateikimas, netgi išdėstymas lėkštėje, ypač vaikams. Ant mūsų stalo dominuoja švieži vaisiai ir dar- žovės. Vaikai mėgsta mėsos, varškės patiekalus, tėčio gaminamą picą. Savaitgalio pusryčių neįsi- vaizduojame be blynų. Stengiamės kurti šeimos tradicijas, todėl mūsų namuose vakarienė kartu – būtinybė. Į maisto gaminimo procesą įtraukiame ir vaikus. Svarbiausia, kad patiekalai būtų ruošiami su meile. Gal dukrelės ir kitų Jūsų partnerių mamyčių vaikai – pirmieji naujų bendros kūrybos skanėstų ragautojai ir vertintojai? Ar vaikų norai turi įtakos? Tikrai taip, visus naujus produktus pirmiausiai išbando mūsų vaikai ir šeimos nariai. Jų atsiliepi- mai labai svarbūs ir į juos stengiamės atsižvelgti. Dukrytės visada mielai padeda LABU veikloje tiek ruošiantis parodoms, tiek įvairiuose renginiuose. Ar dukrelėms nepritrūksta užsiėmusios mamos dėmesio? Dukrytės labai džiaugiasi ir palaiko mamą. Jos taip pat yra labai užsiėmusios, turi įvairių pomėgių ir veiklų, todėl supranta ir tėvų užimtumą. Tačiau stengiamės kuo daugiau laiko praleisti kartu ir įdo- miai. Kalbėjosi Neringa Grabauskienė 5 MAMŲISTORIJOS
  • 6. Vaikai mėgsta žaisti lauke bet kokiu oru. Jiems smalsu išmatuoti didelės balos gylį, smagu pasikapstyti kad ir šlapiame smėlyje, pabėgioti pavasario lietuje. Deja, šios pramogos ne visada baigiasi linksmai. Grįžusį namo murzi- ną, bet laimingą vaiką vakare nuliūdina pakilusi temperatūra, užgulta nosis ir perštinti gerklė. Pavasarį, dar nespė- jus kaip reikiant sušilti orui, dauguma vaikų persišaldo. Peršalimo ligomis jie gali sirgti keletą kartų per sezoną, nes jas sukelia skirtingi virusai. Susirgęs vaikas geriau jaučiasi vėsoku ir drėgnu oru Mėgstama virusų vieta – kvėpavimo takai, į kuriuos jie patenka per orą. Čiaudint ar kosėjant sergančiam mažyliui, virusai pasklinda su seilių lašeliais, kuriuos įkvepia kitas vaikas, ant sveiko- jo gleivinių jie gali patekti per iš nosies tekančias išskyras. Liga prasideda staiga: šokteli temperatūra, ima krėsti šaltis, prisijungia sloga ir kosulys. Sergančiam vaikui gali skaudėti pilvuką, kartais mažyliai vemia. Taip nutinka dėl toksinio viruso poveikio. Ligoniuko savijautą pagerina ne tik vaistai ir liaudiškos priemonės, bet ir tinkamos sąlygos namuose. Pirmiausia tėvams derėtų Pavasarinis peršalimas – kas padeda greičiau pasveikti? pasirūpinti sveikatai palankiu mikroklimatu. Op- timali temperatūra vaiko kambaryje yra 18–22 laipsniai, nes kai oras nėra per karštas, organiz- mas gali lengvai atiduoti šilumą ir neperkaista. Sergančiam vaikui padeda drėgnesnis oras kambaryje (geriausia, kai oro drėgnis yra 50–65 proc.). Tokiame ore neišsausės gleivinės ir vaiko organizmas galės kovoti su mikrobais ar viru- sais. Dažnai valykite ir vėdinkite kambarius – li- goniukui svarbus švarus ir grynas oras. Sergančio vaiko nedera per šiltai aprengti, o jeigu jam per karšta, nedvejodami nurenkite dalį drabužėlių ir nesistenkite jo apkamšyti šilčiausia antklode. Vaikų ir suaugusiųjų kūno termoregu- liacija skirtinga – per šiltai aprengto arba apkloto mažylio temperatūra pakils dar daugiau. Kada temperatūrą reikia mažinti? Jeigu temperatūra nėra aukštesnė kaip 38,5 laipsniai, mažinti jos nedera. Infekcine liga ser- gančio vaiko karščiavimas dažniausiai nėra žalin- gas, atvirkščiai, tai padeda organizmo imuninei sistemai nugalėti ligą. Pakilusi temperatūra reiš- kia, kad organizmas kovoja su įsibrovusiomis sve- timomis medžiagomis – virusais ar mikrobais, ir nukreipta išvaryti nepageidaujamus įsibrovėlius. Vaiko temperatūra nukris, kai išnyks infekcija. Pa- kilus temperatūrai, organizmas gamina baltymą interferoną, kuris slopina virusų dauginimąsi ir aktyvina imunines ląsteles. Interferono kiekis pri- 6 PAVASARIOPROBLEMOS
  • 7.
  • 8. klauso nuo temperatūros: kuo ji aukštesnė tuo daugiau gaminasi šios virusus neutralizuojančios medžiagos. Todėl leiskime vaiko organizmui ko- voti pačiam ir nesigriebkime vaistų vos pamatę termometre didesnius skaičius. Išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, jeigu mažas vaikas dėl pakilusios temperatūros anksčiau patyrė traukulių arba mažylis serga lėtine liga, kai jis visiškai negeria arba karščiavimas labai pablogina savijautą, temperatūrą mažinančių vaistų galite sugirdyti, kai termometras rodo 38 laipsnius ar net mažiau. Mažiems vaikams nuo temperatūros tinka, pavyzdžiui, ibuprofeno, preparatai. Jie pradeda veikti greičiau ir efektas trunka ilgiau negu pa- racetamolio, todėl šių vaistukų vaikui jo amžių atitinkančiomis dozėmis užtenka duoti kas 6–8 valandas. Visada perskaitykite vaisto informaci- nį lapelį ir neviršykite nustatytos paros dozės. Vaistukai greičiau pradės veikti, jeigu duosite jų atsigėrusiam vandens ar arbatėlės, bet dar ne- pavalgiusiam mažyliui. Atidžiai stebėkite karščiuojantį vaiką – ne tik dieną, bet ir naktį. Jeigu temperatūra pakilo iki 39 laipsnių, ypač sergančiam kūdikiui, mažylis išblyškęs, mieguistas, atsisako vandens ar kito gėrimo, kvieskite greitąją pagalbą. Būtinai kreip- kitės į gydytoją, jeigu kūdikis mažai šlapinasi, šlapimas intensyvios spalvos ir stipraus kvapo, mažylio odelė atrodo sausa, momenėlis įdubęs, nes tai yra požymiai, kad vaikui trūksta skysčių. Namų vaistinėlėje visada turėkite vaikiškų vaistų Maži vaikai serga dažnai, todėl namuose turė- kite atskirą vaistinėlę, į kurią sudėkite reikalingiau- sius vaikiškus vaistus, nes suaugusiųjų preparatai mažiems vaikams netinka. Joje turėtų būti skaus- mą ir temperatūrą mažinančių vaistų, tirpalo no- sytei plauti ir slogai gydyti, mikstūros nuo kosu- lio. Gerklytę nuramins tie patys vaistai, kuriuos pasiruošėte nuo temperatūros, nes jie malšina ir skausmą. Dezinfekuoti gerklę ir sumažinti patini- mą bei uždegimą vyresniam vaikui padės skalavi- mo skystis arba čiulpiamosios pastilės. Svarbu daug gerti ir ilsėtis Peršalimo liga gali trukti savaitę, bet kartais užsitęsia iki dviejų. Pasveikti ligoniukui padeda geras poilsis ir miegas. Peršalusį vaiką reikia gy- dyti namuose, kol jis visiškai pasveiks, nes per anksti išleistam į darželį ar mokyklą mažyliui gali prisidėti komplikacijos, pavyzdžiui, bronchitas, ausų uždegimas, sinusitas, plaučių uždegimas. Sergančiam vaikui reikia daug skysčių, nes prakaituojant organizmas vėsinamas, o dėl to netenka daug vandens. Be to, skysčiai valo or- ganizmą, apsaugo jį nuo apsinuodijimo ir dehi- dratacijos. Puikus gėrimas – paprastas vanduo iš čiaupo arba negazuotas iš parduotuvės. Gali- te duoti vaistažolių arbatėlės, kompoto. Krūtimi maitinamiems kūdikiams geriausias pasirinki- mas yra motinos pienas. Maitinkite ligoniuką lengvai virškinamu mais- tu – vištienos sultiniu, košėmis, daržovėmis. Jei- gu sergantis vaikas atsisako valgyti, neverskite. Jo organizmas visas jėgas sutelkia ligai nugalėti, o intensyvus virškinimas per daug apkrautų. Sa- vijautai pagerėjus apetitas vėl bus normalus ir mažylis pats paprašys valgio. Kaip neparsinešti viruso iš lauko? Peršalimo, kaip ir kitų ligų, lengviau išvengti, negu gydyti. Rečiau serga ir greičiau pasveiks- ta grūdinami vaikai – tai daryti reikėtų nuo pat mažens. Todėl neverskite vaiko atsisakyti žaidi- mų lauke, nors ir oras ne pats geriausias. Vaikui būtinas grynas oras, nes jis stiprina imunitetą. Nerenkite mažylio per šiltai, nes taip silpninsite imunitetą ir vaikas dažniau sirgs. Vaikui naudin- gos grūdinimo procedūros: apipylimai po mau- dynių vėsesniu vandeniu, kontrastinis dušas, oro vonios namuose. Grįžę iš lauko persirenkite namų drabužiais ir nusiprauskite su muilu rankas. Rankų plovi- mas – paprastas būdas išvengti peršalimo ligų, pasistenkite, kad tai būtų vaiko įprotis. Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė 8 PAVASARIOPROBLEMOS
  • 9. Meningokokine infekcija dažniausiai suserga vaikai iki penkerių metų, bet liga pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje per metus regis- truojama apie 70–80 susirgimų šia liga. Meningokokinę infekciją sukelia bakte- rijos, užsikrečiama per orą, bendraujant su sergančiuoju ar bakterijų nešiotoju. Liga pastebima ne iš karto: pirmieji simp- tomai užsikrėtus pasirodo po 3–4 dienų. Ši infekcija dažnesnė šaltuoju metų lai- kotarpiu: rudenį, žiemą ir pavasarį, kai daug žmonių serga ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Kaip atpažinti meningokokinę infekciją? Pagrindiniai simptomai: karščiavimas, vė- mimas, mieguistumas, vangumas, sąmonės aptemimas, kaklo raumenų įtampa, sąnarių ir raumenų skausmai. Susirgę vaikai nuolat verkia, atsisako valgyti, gerti, juos išberia. Užsikrėsti šeimos nariai gali net valgydami iš tų pačių indų, pasinaudoję susirgusiojo dantų šepetuku ir pan. Ligonio artimiesiems ir kitiems su juo kontaktavusiems žmonėms rekomen- duojama kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris profilaktiškai paskiria vienkartinę antibakterinių vaistų dozę. Bendravusieji su ligoniu turi stebėti savo sveikatą dešimt dienų. Pakilus tempera- tūrai, atsiradus galvos skausmui, odos bėrimui, būtina nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją. Geriausiai apsaugo skiepai Skiepyti nuo meningokokinės B tipo infekci- jos Lietuvoje pradėta 2014 m. Deja, už šiuos skiepus turi sumokėti pacientai. Taip pat nederėtų pamiršti ir kitų profilaktinių priemonių: w reguliariai plauti rankas; w kosėjant ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, o panaudotas tuojau pat išmesti į šiukšliadėžę; w reguliariai vėdinti ir valyti patalpas; w kuo mažiau kontaktuoti su sergančiuoju. Nuo meningokokinės infekcijos vaikus apsaugos nemokami skiepai Kūdikiai bus skiepijami nemokamai Meningokokinė infekcija nėra reta liga Lietu- voje, o vakcina labai brangi, todėl ne visi tėveliai gali paskiepyti savo mažylius, kurie yra imliausi šiai gyvybę galinčiai kainuoti ligai. Nuo šių metų liepos mėnesio skiepai nuo B tipo meningokokinės infekcijos bus įtraukti į Lie- tuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Nemokamai bus skiepijami vaikai nuo dviejų mėnesių amžiaus. Mažyliai bus skiepijami tris kartus. Pirmąją vakcinos dozę gaus 2 mėn. kūdikiai, antrąją – 4 mėn., o trečiąją – 12–15 mėn. vaikai. Šių metų rudenį vaikai nuo 2 mėnesių bus pradėti skiepyti ir nuo rotavirusinės infekcijos. 9 PAVASARIOPROBLEMOS
  • 10. Pakilusi temperatūra  – dažniausias vaiko li- gos požymis, kurį pati mama gali nesunkiai pa- stebėti. Patyrusi mama, palietusi lūpomis vaiko kaktą, pajunta, jeigu jis karščiuoja, o tada jau paima termometrą. Svarbu ne tik tinkamai pa- matuoti, bet ir žinoti, kaip įvertinti termometro duomenis, suprasti, kada reikia skubiai vežti ma- žylį pas gydytoją. Kokia temperatūra normali jūsų vaikui? Pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimio temperatūra gali būti šiek tiek aukštesnė (matuo- jant pažastyje 37–37,4 laipsniai). Vėliau ji svyruoja nuo 36 iki 37 laipsnių ir dažniausiai pasidaro 36,6. Kokia temperatūra jūsų vaikui normali, sužinosite pamatavę tuomet, kai jis sveikas ir ramus. Padaryki- te tai ryte, dieną ir vakare, o rezultatus užsirašykite. Vėliau, jeigu mažylis susirgs, galėsite įvertinti, kiek pakilo jo temperatūra. Pakilusi temperatūra ne visada reiškia ligą Kiek aukštesnė negu 36,6 laipsnių temperatū- ra gali būti individuali jūsų vaiko ypatybė. Vakare ji paprastai šiek tiek aukštesnė negu ryte, be to, gali staiga pakilti dėl didelio fizinio aktyvumo, pavyz- džiui, po intensyvių žaidimų ar mankštos. Didesnius skaičius termometras parodys iš karto po valgio ar po maudynių, jeigu vaikas sukaito tvankiame kam- baryje, po emocijų protrūkio. Kai matuojant tempe- ratūrą vaikas blaškosi, verkia ar rėkia, tikslių rezul- tatų nepamatysite. Temperatūrą geriausia matuoti praėjus 1,5–2 valandoms po valgio, kai kambaryje 18–20 laipsnių šilumos. Pamatę didesnius skaičius neišsigąskite – tem- peratūra gali pakilti ne tik dėl virusinės ar bakterinės infekcijos, bet ir po skiepų ar dygstant dantukams. Nustatyti, kiek pakilo temperatūra, paprasta, tik reikia laikytis tam tikrų taisyklių. w Kaskart matuokite temperatūrą tuo pačiu laiku. w Nedarykite to, kai vaikas ar kūdikis verkia, pernelyg įsijautrinęs, išsigandęs – leiskite jam nurimti. w Jeigu matuojate pažastyje arba kirkšnyje, iš pra- džių nusausinkite šios vietos odelę. w Jeigu vaikas serga stomatitu, nematuokite tem- peratūros burnytėje, jeigu mažyliui otitas (ausies uždegimas)  – termometras ausytėje neparodys realios temperatūros. Kaip nesuklysti matuojant temperatūrą mažyliui? w Nematuokite temperatūros po antklode gulinčiam vaikui, nes šiltai apmuturiavus, kūno temperatūra labai pakyla. w Sergančio vaiko temperatūrą palyginkite su norma- lia, kurią anksčiau matavote tuo pačiu paros laiku. Kiek kartų per dieną tikrinti sergančio vaiko temperatūrą? Tai daryti užtenka tris kartus per dieną: ryte, per pietus ir vakare. Matavimų rezultatus užsirašykite – pagal juos gydytojui bus lengviau stebėti ligos eigą. Dažniau matuoti temperatūrą reikia šiais atvejais: w mažylis stipriai karščiuoja (nuo 39 laipsnių), w norite įvertinti vaistų nuo karščiavimo efektyvumą, w vaikas yra patyręs febrilinius traukulius (kai kuriems mažyliams juos sukelia pakilusi temperatūra). Skirtingi termometrai – kitokie rezultatai Vaistinėse gausu įvairių termometrų: elektroni- niai, infraraudonųjų spindulių, termometrai – čiulptu- kai, kuriais temperatūrą galima matuoti skirtingose kūno vietose, o nuo jų priklauso ir rezultatų vertini- mas. Vaiko temperatūra, matuojant įvairiose vietose, gali labai skirtis. Pavyzdžiui, jeigu temperatūrą ma- tuosite tiesiojoje žarnoje, ji bus 0,5 laipsnio didesnė negu burnos ertmėje ir visu laipsniu didesnė, negu pamatuota pažastyje ar kirkšnyje. Normali tempera- tūra pažastyje arba kirkšnyje gali būti 36,6, burnos ertmėje – 37,1, o tiesiojoje žarnoje – 37,6 laipsniai. Aktyvų kūdikį mamai sunku nulaikyti ir įkalbėti ramiai pasėdėti su termometru. Storojoje žarnoje matuoti temperatūrą patogu tik patiems mažiau- siems kūdikiams. 5–6 mėnesių mažylis vikriai išsi- suks nuo šios procedūros, turėsite jį paimti ant rankų ir mėginti pamatuoti temperatūrą pažastyje. Bet ir tokiam būdui vaikas gali pasipriešinti, tuomet teks tai daryti miegančiam mažyliui. Atsargiai įstatykite termometrą į pažastį, priglauskite rankytę prie kūno ir prilaikydama ją pasėdėkite šalia, kol pamatuosite temperatūrą. Naujausių technologijų sukurtas komfortas – bekontaktis termometras Lengviausia ir paprasčiausia pamatuoti vaikui temperatūrą bekontakčiu infraraudonųjų spindu- lių termometru. Tai šiuolaikiškas prietaisas, kuris greitai veikia per atstumą ir patogus naudoti ma- žyliams. Rezultatą pamatote per vieną sekundę, o vaikas nė nepajunta, nes jo nepaliečiate  – tik nu- kreipiate prietaisą į kaktą. Šis termometras mažus vaikus auginančioms šeimoms pravers dar ir dėl pa- pildomų funkcijų. Juo mama galės pamatuoti bute- liuke esančio pieno ar kito maisto temperatūrą, taip pat – kambario. Bekontaktį termometrą gali saugiai naudoti visi šeimos nariai – jo nereikia nei dezinfekuoti, nei kitaip paruošti, pavyzdžiui, sušildyti delnuose, kad mažylio nesuerzintų šaltas daiktas. Parengė Undinė Gilė 10 PAVASARIOPROBLEMOS
  • 11.
  • 12. PASODONTOLOGĄ 12 Odontologijos inovacijos suteikia ne tik tobulėjančio mažųjų pacientų gydy- mo galimybių, bet ir daugiau komfor- to. Vaikų dantys gydomi be skausmo ir streso. Pirmiausia vaikui padedama nugalėti baimę, įprasti prie odontologo bei kabineto aplinkos ir tik paskui pra- dedamas reikalingas gydymas. Apie vaikų odontologijos priemones, palen- gvinančias gydymo procedūras mažie- siems pacientams ir jų tėveliams, papa- sakojo odontologijos klinikos „Dantų harmonija“ vaikų gydytoja odontologė Vitalija Tučė. Kas odontologo kabinete nukreipia vaiko dėmesį nuo medicinos instrumentų ir balto gydytojo chalato? Pirmiausia tuo pasirūpina pats vaikų odonto- logas. Vaikų dantų gydymas – tai ne tik atidžiai ir greitai atliekamos dantų gydymo procedūros, bet ir psichologinių žinių reikalaujantis bendravimas su mažaisiais pacientais. Vaikų odontologas būti- nai atsižvelgia į vaiko amžių, nes mažesnis vaikas bijo atsiskirti nuo mamos, stresą jam gali kelti jau vien tai, kad turi vienas atsisėsti į kėdę arba pir- mas įžengti į gydytojo kabinetą. Vyresni vaikai bijo konkrečių dalykų – pirštinių, chalato ar kokio nors instrumento, jo garso. Dar viena odontologui padedanti gudrybė  – vaikams pritaikytos plombavimo medžiagos. Jos ne tik atsparesnės drėgmei, greitai įdedamos, bet dar ir spalvotos. Skirtingų spalvų plombos įtraukia vaikus į žaidimą ir nukreipia dėmesį nuo nemalo- nių procedūrų. Kai kurie vaikai, pavydėję įvairias- palvių plombų draugams, džiaugiasi, kad ir patys galės pasigirti ir jomis, ir savo drąsa. Kai gydant dantukus vaiko kantrybė išsenka, jis nebegali ken- tėti, jėgas sutelkti paskatina ir tai, kad labai nori, pavyzdžiui, rožinės plombos. Kokius mitus dažniausiai išgirstate iš tėvelių apie vaikų dantis ir gydymą? Tėvai, atėję su vaiku pas odontologą, papras- tai tikisi rezultato – plombos, bet kartais didžiulis laimėjimas yra vien tai, kad, žinodamas apie vizi- tą, vaikas gerai išsimiega, kad gydytojo kabinete nebijo ir ramiai atsisėda į kėdę. Kai kurie tėvai jaudinasi, kad jie vieni susiduria su rūpesčiais gy- dant vaikų dantis, ypač jei jų vaikai prieš vizitą pas odontologą iš pradžių taip nervinasi, kad nevalgo, viduriuoja, šlapinasi į lovytę. Tačiau tai mitas. Ne- mažai vaikų turi nuogąstavimų ir baimių, kurias išsklaidyti padeda tėvų ramumas, kantrybė, aiš- kūs ir išradingi atsakymai į vaikams rūpimus klau- simus. Pirmą kartą vaikai atvedami ne gydytis, o su- sidraugauti su odontologu. Vieniems vaikams užtenka ateiti du kartus, pavyzdžiui, pirmą kartą apsilankę sutinka parodyti dantukus, antrą kartą leidžia juos nuvalyti. Kitiems vaikams reikia 4–5 kartų, kol galiausiai ima pasitikėti gydytoju. Populiarus mitas, kad pieninių dantų nereikia gydyti ir valyti. Iš tiesų, negydomą ir nevalomą dantuką ėduonis pažeidžia vis labiau, sugedęs dantis anksčiau ar vėliau supūliuos, ims skaudėti, gali tekti šalinti dantį. Per anksti netekus pieninių dantų, formuojasi netaisyklingas sąkandis. Labai sugedęs pieninis dantis gali pakenkti nuolatiniam dančiui, pavyzdžiui, jeigu ėduonis pažeidžia pie- ninio danties nervą. Tada pieninių dantų šaknų viršūnėse susidaro pūlinukų, uždegimas kenkia apačioje besiformuojančio nuolatinio danties užuomazgai. Kartu galiu paneigti ir dar vieną mitą – kad pie- niniai dantys neturi šaknų, kanalų ir nervų. Iš tiesų Vaikų dantų gydymas – mitai ir šiuolaikinės galimybės
  • 13. PASODONTOLOGĄ 13 pieniniai dantys savo anatomija labai panašūs į nuolatinius dantis, turi vainiką ir šaknis, kurios fi- ziologiškai nutirpsta tik tada, kai prasideda dantų kaita. Štai kodėl iškritęs pieninis dantis atrodo kaip be šaknies. Visą pieninio sąkandžio laiką pie- niniai dantys turi būti sveiki, nes, kaip minėjau, jei ėduonis pasiekia dantų nervus, ne tik kyla užde- gimas, gresia jo komplikacijos, bet vaikui ir labai skauda! Dar vienas mitas, kad, sutaisius vaikui dantis, viskas jau padaryta. Vis dėlto tai tik pradžia. Kad užpildai gerai laikytųsi ir neatsirastų naujų ėduo- nies pažeidimų, dantis reikia tinkamai prižiūrėti: gerai valyti juos ir tarpdančius, pasirinkti tinka- mas pastas, šepetėlius, profilaktiškai lankytis pas odontologą. Kai kurie tėvai nežino, kad ir vaikams, kaip ir suaugusiesiems, atliekama dantų higiena: nuvalomos apnašos, nupoliruojami dantys. Vietoj vaikus gąsdinančio švirkšto klinikoje „Dantų harmonija“ nejautrai atlikti naudojamas specialus aparatas. Kuo jis ypatingas? Klinikoje naudojamas beskausmės nejautros aparatas „STA“ (angl. single tooth anesthesia) leidžia išvengti skausmingo ir nemalonaus dūrio švirkštu į dantenas, nejautra atliekama švelniai ir trunka ilgiau. Vaikų odontologijoje šis aparatas nepakei- čiamas dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, nereikia švirkšto, nesimato paslėptos adatėlės. Ji yra labai mažytė, plona ir trumpa. Vaikas mato tik paga- liuką su virvele, kurį gali net pačiupinėti, ir jaučia ne dūrį, o tik silpną dantenų spaudimą. Iš pra- džių dantenos dar patepamos specialia želė nuo skausmo. Su šiuo aparatu galima naudoti visus įprastai švirkščiamus medikamentus. Didelis beskausmės nejautros aparato prana- šumas  – juo galima sukelti tik gydomo danties nejautrą, neaptirpsta aplinkiniai audiniai: skruos- tai, žandai, liežuvis, smakras, kaip nutinka įprastai sušvirkštus vaistų. Nors vaikams papasakojama, kad dėl nejautros jie jausis keistai, nes aptirps žandukas, jie dažnai vis tiek išsigąsta, verkia, daužosi veiduką ir neleidžia baigti gydymo. Atli- kus nejautrą šiuo aparatu, per vieną vizitą galima išgydyti pavienius, skirtingose žandikaulio pusėse esančius dantis. Kai sugedę dantys yra ne šalia vienas kito, sušvirkštus vaistų sutinusi burna kel- tų didelį diskomfortą, todėl dažniausiai taip neda- roma. Po injekcijos beskausmės nejautros aparatu vaikui greičiau galima valgyti, jis neapsikramtys
  • 14. PASODONTOLOGĄ 14 lūpų, skruostų ir neatsiras žaizdelių. Šis aparatas patogus ir į darbą skubantiems suaugusiesiems, nes nereikia laukti, kol nuslūgs patinimai. Atlikus tokią nejautrą galima drąsiai šalinti pieninius dan- tis. Nejautra šiuo aparatu pasiteisina ir atliekant sedaciją, nes nubudęs vaikas nepatiria streso dėl aptirpusio veiduko. Kada vaikui gydant dantukus taikoma sedacija, kuo ji skiriasi nuo narkozės? Atliekant sedaciją, vaikas tiesiog primigdomas. Ją renkamės labai jautriems ir mažiems vaikams (nuo 2,5 metų), kuriems dantų gydymas sukeltų di- delį stresą. Taip pat tada, kai gydyti dantis turime skubiai, negalime laukti savaitę ar kelias, kol vaikas susidraugaus su gydytoju odontologu. Kai kuriems vaikams reikia labai sudėtingo gydymo, kiti turi daug sugedusių dantų ir juos visus sutvarkyti už- truktų ilgai. Tokiais atvejais geriau atlikus sedaciją iš karto išgydyti visus dantis. Svarbu žinoti, kad paskui vaikas vis tiek turės priprasti lankytis pas odontologą, nes reikės apžiūrėti sutaisytus jo dan- tukus, taip pat būtina tikrintis profilaktiškai. Sedacija dažniausiai atliekama trimis būdais. Vienas iš jų  – išgeriama tabletė arba mikstūra, bet tokia sedacija tinka ne visiems vaikams. Kai kuriuos vaistai veikia priešingai – vaikai pasidaro neramūs, šaukia, verkia. Be to, negalime numaty- ti, kiek laiko tabletė veiks, todėl tokios sedacijos netaikome. Viena iš mūsų klinikoje naudojamų sedacijos rūšių  – kaukinė sedacija, atliekama duodant pa- kvėpuoti vaistinių medžiagų. Vaikas priminga, bet miegas būna negilus, mažylis nemato, negirdi, tik ši būsena trunka neilgai ir užplombuoti dan- tukų taip greitai nespėtume, todėl tokią sedaciją dažniausiai renkamės šalindami dantį. Kai vaikas užsnūsta, minėtu aparatu sukeliame beskausmę dantuko nejautrą (skausmo pojūčio sedacija ne- slopina) ir šaliname vieną ar kelis pieninius dantis. Ši sedacija gelbsti, kai mažam vaikui reikia skubiai padėti, pavyzdžiui, pargriuvęs nusiskėlė dantį arba susitrenkė ir dantukai sulindo į dantenas, taip pat jei supūliuoja. Susižeidus ar ištinus žandui vaiką kamuoja didelis skausmas ir stresas, verkiančiam ir besiblaškančiam mažyliui sutvarkyti dantukus nelengva  – sedacija leidžia tai padaryti ramiai ir greitai. Atlikus intraveninę sedaciją vaikas užmiega gi- liau, todėl per vieną vizitą galima sutaisyti visus sugedusius dantukus, nes vaistai lašinami į veną tiek laiko, kiek reikia gydymui. Kad mažylis nebijo- tų, iš pradžių duodama pakvėpuoti per kaukę, o jam užsnūdus vaistai pradedami lašinti į veną. Vi- sada stengiamės baigti procedūras kuo greičiau, kad vaiko sedacija truktų kuo trumpiau. Miegan- čiam mažyliui padaroma viskas – dantys sutaiso- mi, jei reikia, ištraukiami, padengiami fluoru, silan- tais, atliekama dantų higiena. Vaikas atsibunda sveikais dantukais, jam neskauda, nes prieš prade- dant gydyti atliekama beskausmė nejautra. Sedaciją tėveliai dažnai painioja su bendrine nejautra, kai dėl gilaus sąmonės slopinimo vaistais žmogus pats nekvėpuoja, prijungiamas dirbtinio kvėpavimo aparatas, kaip atliekant operaciją. At- likus sedaciją sąmonė tik prislopinama, žmogus praranda tam tikrus jutimus, miega, bet skausmą gali jausti. Atlikus bendrinę nejautrą dantys gy- domi tam tikromis ligomis sergantiems vaikams, kuriems negalima atlikti sedacijos. Dažniausiai tai daroma ligoninėje. Ar sedacija vaikui saugi? Kai kurie tėvai nerimauja dėl to, kad mažai žino apie sedaciją, be to, šis žodis jiems skamba baisiai. Šią procedūrą atlieka kvalifikuotas specialistas  – gydytojas anesteziologas, todėl jaudintis dėl vaiko saugumo tėveliams nereikia. Vaikų sedacijai nau- dojami švelniai veikiantys, sertifikuoti medikamen- tai, pagal amžių apskaičiuotos tikslios jų dozės. Po sedacijos vaikai atsibunda gana greitai ir lengvai, ir gydytojui įsitikinus, kad viskas gerai, su tėveliais vyksta namo. Iš pradžių vaikas gali būti mieguistas, tą dieną nepatariama valgyti sunkaus maisto. Jei vaikui tik plombuojami dantukai, jokios specialios priežiūros po sedacijos dažniausiai ne- reikia. Ištraukus dantuką, nubudęs vaikas gali jaus- tis keistai, bet nuramintas apsipras. Tą pačią dieną po sedacijos keliauti į batutų parką ar kitaip itin aktyviai pramogauti, žinoma, nereikėtų, bet namie galima užsiimti įprastine ramesne veikla. Kalbėjosi Neringa Grabauskienė Kviečiame registruotis konsultacijai tel. +370 610 11 222 Klinika „Dantų harmonija“ Olimpiečių g. 1A-9, LT-09235 Vilnius www.dantuharmonija.lt
  • 15. Kad pavasario lietus ar vėjas nepriverstų vaiko sėdėti namuose Dalį dienos praleisti lauke mažyliui naudinga ne tik šviečiant saulei. Grynas oras gerina kvėpa- vimą, apetitą ir miegą, o temperatūrų permainos grūdina. Nors ir lauke nešilta, drėgna ar purškia lietutis, nereiškia, kad mažylis turi sėdėti namuo- se. Kūdikis nevežiojamas lauke tik tada, kai pučia stiprus vėjas ir pliaupia gausus lietus. Aprenkite vaiką taip, kad jis nesušaltų ir neperšlaptų, ir drą- siai keliaukite į lauką. Pavežiokite mažylį miške, parke ar ramiomis gatvelėmis, kuriose mažai au- tomobilių ir netriukšminga. Mažylio apranga Ar kūdikiui nešalta, pagal rankyčių šilumą sunku suprasti, nes galūnių temperatūra žemesnė negu kitų kūno dalių. Apie tai galite spręsti pagal jo elgesį. Jeigu kūdikis neramus, blaškosi, galbūt jam per šilta ar per šalta. Sušalusio vaiko veidukas pabąla, o su- kaitusio – parausta. Jeigu aprengtas šilčiau ar vėsiau mažylis nurimo, vadinasi, radote priežastį. Palengva išmoksite pajusti, kada jam karšta ar per vėsu. Vaiką aprenkite keliais drabužių sluoksniais, nes tarp jų susidarantys oro tarpai sulaiko šilumą. Ap- rangą rinkitės pagal orą, pirmiausia vaiką apvilkite plonais medvilniniais rūbeliais, o kitas sluoksnis gali būti šiltesnis, apmaukite šiltas kojinytes. Nesėdintį kūdikį galite paguldyti į nestoro audinio vokelį arba užkloti antklode. Paūgėjusį vaiką aprenkite demi- sezoniniu kombinezonu arba striuke ir kelnėmis iš neperpučiamo audinio, apaukite šiltais batais. Ne- pamirškite kepurytės ir šaliko. Praktiškiausias kūdikiui vežimėlis  – iš neper- šlampančių medžiagų. Jeigu lauke lynoja, vežimėlį užklokite nuo lietaus saugančiu apdangalu, pakel- kite stogelį. Pavasarį oras dažnai keičiasi, o staiga saulę užgožus lietui gali prireikti daugiau šilumos. Todėl kūdikiui atsargai turėkite šiltesnę antklodėlę. Midyti kūdikį vežimėlyje galima ir balkone, o tuo metu turėsite laiko namų ruošos ar kitiems dar- bams. Tik įsitikinkite, kad pabudęs mažylis neiškris iš vežimėlio. Svarbios smulkmenos Ir gulinčio, ir sėdinčio mažylio drabužėliai turi būti patogūs, ganėtinai laisvi. Kūdikiui neverta pirk- ti drabužėlių su užsegimu nugaroje, nes jam bus nepatogu gulėti. Patogiausi kuo mažiau sagstomi rūbeliai, nes tada nereikia gaišti daug laiko. Mažą vaiką turite aprengti greitai, kad jis nesuspėtų su- kaisti, nes tada jį sušaldys net ir silpnas vėjelis. Prieš išeinant į lauką, pavalgydinkite vaiką. Tuo- met organizmas ilgiau išlaikys šilumą, o sotus ma- žylis bus ramesnis.
  • 16. Gležnoje kūdikio odoje lyg veidrodyje atsispindi mažylio savijauta ir sveikata. Bet dažnai atsirandantys paraudimai, bėrimai, pleiskanojimas ir kiti pokyčiai nebūtinai reiškia ligą, tai gali būti ne- tinkamos priežiūros pasekmė. Kūdikio odelės priežiūra ypatinga dar ir todėl, kad jos plotas yra labai didelis palygin- ti su mažylio svoriu, o daugelis svarbių odos funkcijų dar nėra visiškai išsivys- čiusios. Nieko stebėtino, kad dėl kūdi- kių odos problemų dažnai kreipiamasi į gydytojus. Tinkama kūdikio odelės priežiūra ir specialios kosmetikos prie- monės padės išvengti daugelio odos pažeidimų. Plonytė, sausa ir lengvai pažeidžiama Ką tik gimusio vaikelio oda ištepta varškine mase – verniksu, kuris apsaugo, kad odelės nepa- žeistų vaisiaus vandenys. Verniksas drėkina, palai- ko švarą, jis sušvelnina ką tik gimusio vaikelio prisi- taikymą prie aplinkos, o po kelių dienų nusiplauna. Kūdikio oda yra kelis kartus plonesnė negu su- augusiojo, išorinis raginis sluoksnis dar menkas – jį sudaro tik 2–3 eilės ląstelių, todėl silpnai teap- saugo. Tokia oda labai imli infekcijoms ir mažiau atspari įvairiems išorės veiksniams: šilumai, vėjui, vandeniui, saulei, didesnės įtakos jai turi prausi- kliai, kremai ir kita kosmetika. Gležnutė odelė ne visuomet geba sureguliuoti šilumą. Padidėjus temperatūrai, kraujagyslės tu- rėtų išsiplėsti ir atiduoti šilumos perteklių, bet jos gali imti spazmuoti, kaip tai įprastai vyksta esant šalčiui, kad būtų išsaugota šiluma. Todėl naujagi- miai greitai sukaista. Kūdikių odoje labai mažai apsauginį pigmentą melaniną gaminančių ląstelių, todėl ji praktiškai ne- turi apsaugos nuo ultravioletinių saulės spindulių. Iki dvejų metų mažylio odoje šis pigmentas nesikaupia. Pagrindinė kūdikio odelės sudėtinė dalis – van- duo. Naujagimio odoje jis sudaro 80–90 procentų. Bet toks vandens kiekis plonoje odelėje nuolat neišsilaiko, ypatingai greitai jo sumažėja pakilus aplinkos temperatūrai, be to, mažų vaikų odelėje nedaug riebalinių liaukų, todėl ji greitai išsausėja ir ima pleiskanoti. Dėl plono epidermio sluoksnio mažylio krauja- gyslės yra labai arti odos paviršiaus ir sugeria vis- ką, kas ant jo patenka. Tai padidina pavojų išplisti infekcijai per kraujotaką, juo labiau kad ploną odelę galima greitai sudirginti ir pažeisti. Kaip apsaugoti kūdikio odelę? Odelei padeda tinkama higiena Viena iš pagrindinių tinkamos odelės priežiūros sąlygų – optimali aplinkos temperatūra. Todėl vai- ko kambaryje reikėtų palaikyti 20–21 laipsnio tem- peratūrą ir nepamiršti vėdinimo. Kūdikiui taip pat nepageidautinas nei perkaitimas, nei peršalimas. Keletą kartų per dieną palepinkite mažylį oro voniomis  – natūraliai nudžius sudrėkusi odelė ir grūdinsis organizmas. Kai mažylis nurengtas, ven- kite skersvėjo ir tiesioginių saulės spindulių. Pa- prastai naujagimį galima maudyti tą pačią dieną, grįžus iš gimdymo namų, kad odelė neišsausėtų, užtenka maudynių kas antrą dieną. Jeigu kūdikis labiau prakaituoja, ypač vasarą, prausti jį vonioje galima ir kasdien. Puikiai tinka paprastas vanden- tiekio vanduo be jokių priedų ir virinimo. Kasdien prausti su muilu ar geliu nereikia, kad nenusiplautų apsauginis riebalinis odelės sluoks- nis. Prausiklius naudokite 2–3 kartus per savai- tę. Maudykite kūdikį šiltame vonios kambaryje (22–25 laipsnių), vanduo turi būti 36–37 laipsnių temperatūros. Išmuilavimui turėkite švelnią kem- pinėlę, kurią panaudoje gerai išskalaukite. Švarų mažylį atsargiai, netrindami odelės, nusausinkite minkštu rankšluosčiu. Po kiekvienų maudynių itin jautrias vietas: sauskelnių plotą, visas kūdikio odos raukšles ir pa- žastis; kruopščiai ištepkite vaikišku aliejumi, piene- liu ar kremu. Kai odelė šiek tiek drėgna, kosmetika gerai pasiskirsto ir įsigeria. Galvytę užtenka išplauti kartą per savaitę su kūdikiams skirtu šampūnu, kuris negraužia akyčių. Dažniau plauti galite tik labai prakaituojančio ma- žylio galvytę. Pasišlapinusio kūdikio užpakaliukui nuprausti užtenka tekančio vandens, o pasituštinusį mažylį galima apiprausti su vaikišku prausikliu. Drėgnomis servetėlėmis valykite kūdikį tik tuomet, kai nega- lite jo nuprausti. Nelaikykite vaiko su šlapiomis sauskelnėmis. Jas reikia keisti 6–8 kartus per die- MažiausiųjųPRIEŽIŪRA 16
  • 17. ną ir būtinai po kiekvieno pasituštinimo, nes išma- tose yra virškinimo fermentų, kurie dirgina jautrią odelę. Nupraustą ir sausą odelę patepkite vaikišku kremu ar tepalu, pavyzdžiui, su augaliniais aliejais. Gležnos odelės apsauga lauke Nuosavi apsauginiai kūdikio odos mechanizmai dar nesusiformavę, todėl nuo vėjo, šalčio ir saulės spindulių reikia jį apsaugoti specialiais kremais, ku- riais patepkite atviras kūno vietas prieš išeidami į lauką. Daugumą tokių kremų patariama naudoti nuo pat gimimo. Šaltuoju metų periodu odą nuo nušalimų, nugairinimo, pleiskanojimo saugantys kremai tepami prieš 20–30 minučių iki išeinant iš namų. Kosmetika odelės drėgmei ir apsaugai Kūdikių oda geriau negu suaugusiųjų absorbuo- ja įvairias ant jos patenkančias medžiagas, taip pat ir esančias kosmetikoje. Todėl kremus ir tepa- lus vaikui rinkitės tik iš natūralių medžiagų, kurios nesudirgins odos. Odelės problemų (sauskelnių bėrimas, pleiska- nojimas ir kt.) patiria dauguma kūdikių, o jos kyla būtent dėl silpno odos barjero. Naujagimio odos pH yra neutralus (dar nesusiformavusi apsauginė rūgštinė plėvelė), o ant odelės susidarantis plonas riebalų sluoksnis lengvai nusiplauna. Todėl oda greitai išsausėja ir ją itin lengvai pažeidžia bakteri- jos ir įvairūs nepalankūs veiksniai. Tokią odelę, net jeigu ji neatrodo sausa, patariama nuolat drėkinti, o tam naudokite tik specialiai kūdikiams sukurtas kosmetikos priemones. Palaikyti odelės drėgmę padeda iš natūralių medžiagų pagaminti losjonai, pieneliai, kremai, kurie švelniai prausia, maitina ir apsaugo kūdikio odelę. Vienos tokių medžiagų kosmetikos sudė- tyje – natūralūs augaliniai aliejai. Kai kurių aliejų, pavyzdžiui, migdolų, sudėtis panaši į odos riebalų, todėl jie lengvai įsigeria ir prisotina odelę naudingų medžiagų, kurios pagerina apsaugines funkcijas. Maudant kūdikį, specialaus aliejuko galima įlašinti į vandenį. Plona aliejuko plėvelė, susidariusi van- dens paviršiuje, po maudynių liks ant mažylio ode- lės, ją pamaitins ir apsaugos nuo išsausėjimo. Puikus drėkiklis  – taukmedžio sviestas, kuria- me yra vitamino A, E, riebiųjų rūgščių. Jis nuramina sudirgusią, išsausėjusią odą, mažina niežėjimą, slopina uždegimus. Kitas geras drėkiklis – plačiai liaudies medicinoje naudojamas augalas alijošius, jis ramina sudirgusią odą, padeda nuo iššutimų. Mažylio maudymui ir odelės priežiūrai rinkitės švelnias, neutralaus pH kosmetikos priemones su minimaliu sudėtinių dalių skaičiumi, be galinčių sudirginti kvapiklių, alkoholio, dažiklių, patikrintas dermatologų ir pediatrų. Parengė Undinė Gilė
  • 18. Dažna nėščioji išgirsta apie mažą hemoglobiną. Taip atsitinka, kai krau- jyje stipriai sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų, kurių sudėtinė da- lis yra baltymas hemoglobinas, aprū- pinantis organizmą deguonimi. Tada deguonies pritrūksta ir besivystančiam būsimam vaikeliui, dėl to vaisių gali iš- tikti hipoksija (deguonies badas), tai sukelia persileidimo pavojų, kraujavimą gimdymo metu ir po jo, vaikas gali gimti mažesnio svorio ir lėčiau vystytis. Hemoglobino nėščiajai pritrūksta greičiau Nėštumo metu hemoglobino gali sumažėti gana greitai, ypač – artėjant prie antrosios nėštu- mo pusės, nes nėščiosios organizme padaugėja kraujo, kuriuo aprūpinama vis sparčiau auganti gimda, o skystosios kraujo dalies, vadinamos kraujo plazma, padaugėja labiau negu raudonųjų kraujo kūnelių  – eritrocitų. Kraujas tarsi praskie- džiamas, todėl sumažėja hemoglobino koncentra- cija. Hemoglobino norma yra 120–150 g/l, tačiau dėl nedidelio jo sumažėjimo nėščiajai jaudintis nereikia. Bet netekus daug hemoglobino suser- gama anemija (mažakraujyste), kuri pavojinga ir įsčiose augančio vaikelio sveikatai. Hemoglobino gamybai organizme reikia daugelio medžiagų. Ypatingai svarbios yra geležis, vitaminas B9 (folio rūgštis) ir vitaminas B12. Geležis – nėštumo metu reikia dvigubai daugiau Geležis būtina raudonųjų kraujo kūnelių eritro- citų susidarymui, taigi ir hemoglobinui. Šis minera- las svarbus būsimo vaikelio smegenų vystymuisi, ypač  – pirmą nėštumo trimestrą, nes tuo laiko- tarpiu vaisius dar neturi skydliaukės, o geležies reikia skydliaukės hormonų gamybai. Trūkstant šio mikroelemento ir mažėjant eritrocitų skaičiui, nėščioji gali susirgti geležies stokos anemija, dėl kurios placenta bus prasčiau aprūpinama deguo- nimi ir jo neužteks vaisiui. Geležies poreikis laukiantis vaikelio išauga dvi- gubai, nes turi susidaryti vaiko vystymuisi ir au- gimui reikalingas kiekis. Organizmas turi savybę kaupti geležį: nepanaudotas šio mikroelemento kiekis iš karto atidedamas į atsargas. Gyvybės mikroelementai nėščiajai – geležis, folio rūgštis ir vitaminas B12 Geležies nėštumo metu daugiau negu įprastai reikia dėl spartesnės medžiagų apykaitos, taip pat ir placentai formuotis, apie 200 mg šio mikroele- mento moteris netenka gimdydama. Nėščiajai per parą rekomenduojama suvartoti 25 mg geležies, o trečiąjį nėštumo trimestrą – 30 mg. Gauti tiek geležies iš maisto praktiškai neįmanoma, todėl nėščiosioms, nevartojančioms šio mikroelemento papildomai, dažnai nustatoma jo stoka. Ypatingai geležies pritrūksta antrąjį ir trečiąjį trimestrą, kai jos reikia daugiau ir augančiam vai- siui, ir placentai. Geležies stokos rizika nėštumo metu didesnė, jeigu jos trūko dar iki šio periodo, taip pat – nešiojant kelis vaikelius, jeigu nėštumo pradžioje vargina dažnas vėmimas. Dar vienas ri- zikos faktorius – gausios mėnesinės iki nėštumo. Geležies stokos požymiai: greitas nuovargis, silpnumas, dirglumas, gali traukti nevalgomi da- lykai. Esant dideliam geležies trūkumui kamuoja galvos skausmai, dusulys, padažnėja širdies plakimas, išblykšta oda, sumažėja atsparumas infekcijoms. Geležies organizmas negamina, todėl jos gau- name iš maisto produktų ir maisto papildų. Šio mikroelemento gausu raudonoje mėsoje, paukš- tienoje, kiaušiniuose, žuvyje. Daug jo turi ir galvijų kepenys, bet jose kaupiasi sunkieji metalai, todėl nėščiosioms patariama atsisakyti šio produkto. Ankštinės daržovės, špinatai, brokoliai, riešutai ir visagrūdžiai produktai yra turtingi ne tik geležies, bet ir maistinių skaidulų. Tačiau geležis iš jų pasi- savinama prastai, skirtingai negu iš mėsos, ir tai priklauso nuo kartu valgomo kito maisto. Folio rūgštis – vaiko smegenims ir sveikiems nervams Geležies pasisavinimą organizme gerina folio rūgštis (vitaminas B9), kuri taip pat dalyvauja krau- jodaros procesuose. Folio rūgštis stiprina geležies veiksmingumą, ji skatina eritrocitų susidarymą. Šis vitaminas reguliuoja ląstelių dalijimosi procesus, jo reikia ir paveldimumo informaciją saugančių nuklei- no rūgščių sintezei, todėl folio rūgštis labai svarbi augimui, vystymuisi ir ląstelių kaitai. Vaisiaus smegenys pradeda formuotis jau an- trąją nėštumo savaitę. Net ir trumpalaikis folio rūgšties trūkumas tuo periodu gali turėti skaudžių pasekmių. Neišnešiotas naujagimis, apsigimimai, fizinės ir psichinės raidos sutrikimai – tai kaina už nepakankamą dėmesį būtinoms maistinėms me- džiagoms nėštumo metu. NĖŠTUMAS 18
  • 19. Folio rūgštis svarbi baltymų apykaitai, kai ku- rių amino rūgščių susidarymui, stiprina imuninę sistemą. Šis mikroelementas reguliuoja riebalų apykaitą kepenyse, taip pat – kai kurių vitaminų pasisavinimą. Vitaminas B9 būtinas nervų sistemai, tei- giamoms emocijoms, jis reikalingas laimės hor- monų serotonino ir noradrenalino gamybai. Šie hormonai suteikia optimizmo, džiaugsmo, geros nuotaikos, pasitikėjimo savimi. Taigi, svarbiausios folio rūgšties veiklos sritys – smegenys ir nervų sistema. Daugiausia folio rūgšties turi tamsiai žalios spalvos daržovės, kepenys, jautiena, ėriena, kiauliena, vištiena, kiaušinio trynys, pienas, sūris, lašiša, tunas. Vienas iš geriausių folio rūgšties šaltinių yra mielės. Bet tai itin nepatvarus mikro- elementas, jis greitai suyra termiškai apdorojant maistą, ilgai neišsilaiko kambario temperatūroje, šviesoje. Vitaminas B12 – būtinas folio rūgščiai ir geležiai Vitaminas B12 dalyvauja folio rūgšties apykai- toje, taigi nuo jo priklauso pastarosios veiksmin- gumas. Šio vitamino pritrūkus eritrocitai pasidaro labai dideli, greitai suyra, todėl negali atlikti de- guonies pernešimo funkcijos. Vitaminas B12 pa- deda pasisavinti geležį, o jo stokojant, organizme sumažėja ir geležies. Drauge su folio rūgštimi vitaminas B12 da- lyvauja amino rūgšties metionino, veikiančio au- gimą ir vystymąsi, sintezėje. Vitamino B12 trū- kumas ne tik sutrikdo amino rūgščių, baltymų ir lipidų apykaitą, bet taip pat lemia tai, kad folio rūgštis negali atlikti svarbiausių savo funkcijų  – dezoksiribonukleino (DNR) ir ribonukleino (RNR) rūgščių sintezės. DNR ir RNR yra sudėtingos struktūros medžiagos, iš kurių sudaryti visų kūno ląstelių branduoliai, turintys genetinę informaciją. Dėl vitamino B12 ir folio rūgšties stokos su- trinka normalus ląstelių dalijimasis, audinių bei or- ganų augimas bei vystymasis. Pirmiausia tai pa- veikia greitai atsinaujinančius raudonuosius kraujo kūnelius (eritrocitus) ir žarnyno gleivinių ląsteles, o nėštumo metu – embriono ir vaisiaus vystymąsi. Nėštumo metu ne tik atsinaujina moters ląstelės, bet ir atsiranda daug naujų – besiformuojančio or- ganizmo ląstelių, todėl vitamino B12, kaip ir folio rūgšties, poreikis labai padidėja. B12 lemia nervų sistemos ir virškinamojo trakto būklę, kuri labai svarbi nėščiai moteriai. Šio vitamino stoka gali sukelti psichinius sutrikimus, pažeisti daugelį organų. Vitamino B12 trūkumas nėštumo metu susijęs su mažesniu naujagimių svoriu bei didesne cholesterolio koncentracija jo kraujyje, vėliau šiems naujagimiams padidėja II- ojo tipo cukrinio diabeto rizika. Vitaminas B12 randamas tik gyvūninės kilmės maisto produktuose, daugiausia jo galvijų kepe- nyse ir inkstuose. Todėl nuo jo stokos sukeltos anemijos pasekmių ypatingai nukenčia vegetarės ir veganės, atsi- sakančios mėsos, kiaušinių, pieno produktų, jūros gėrybių, jeigu jos papildomai nevartoja šio vita- mino. Greičiausiai šio mikroe- lemento trūkumas atsiranda nėštumo metu, kai jo reikia papildomai  – būsimam kū- dikiui. Parengė Undinė Gilė NĖŠTUMAS 19
  • 20. Vitaminų stoka – viena svarbiausių pavasario problemų, su kuria susiduria dauguma tėvų. Ši problema užklumpa ne tik nevalgius mažylius, bet ir tuos, kurių meniu užtenka daržovių, sveikų visų grūdo dalių patiekalų ir kitų nau- dingų maisto produktų. Vaikas greitai pavargsta, suprastėja nuotaika, moki- nukams sunkiau sekasi pamokose. Kodėl pavasarį pritrūksta vitaminų? Vaikams ypatingai greitai pritrūksta vitaminų dar ir todėl, kad žiemą jie dažnai serga įvairiomis peršalimo ligomis, kurios, beje, nesiliauja ir anks- tyvą pavasarį. Daugiau vitaminų eikvoja šaltuoju metų laiku intensyviai dirbanti imuninė sistema, jų turi užtekti prie naujojo sezono prisitaikančiam or- ganizmui. Vitaminų vaikai netenka dėl dažnos šiuo gyvenimo periodu disbakteriozės ir kitų virškinimo sutrikimų, nes tuomet mikroelementai prasčiau pasisavinami. Per žiemą išlaikytose daržovėse ir vaisiuose mikroelementų gerokai mažiau, o suvalgyti žymiai daugiau mažylis nepajėgs. Ne visi vaikai mėgsta žalias daržoves ir vaisius, o keptuose, virtuose ar troškintuose produktuose vitaminų dar mažiau. Alergiški vaikai kai kurių naudingų maisto produktų priversti atsisakyti, užtektinai vitaminų negauna kone vien nesveikus gardumynus pripažįstantys bei nereguliariai valgantys mažyliai. Augant vaikui, vitaminų reikia vis daugiau, o jų pritrūkus greitai atsiranda avitaminozė (vitaminų stoka). Pavojai dar nesustiprėjusiam organizmui Svarbu, kad tėvai laiku pastebėtų vitaminų trūkumą, kuris yra palankus atsirasti net tokioms ligoms kaip hipotirozė (susilpnėjusi skydliaukės funkcija), diabetas. Dėl avitaminozės gali sumažėti vaiko svoris, sulėtėti augimas. Gydytojai pataria susirūpinti, jei vaikas nuolat apatiškas, verksmin- gas, nesidomi jokia veikla. Vitaminų stokojantiems vaikams trūksta energijos, jie apsnūdę, nesuge- ba sutelkti dėmesio, suprastėja atmintis. Kitas avitaminozės požymis – dantenų uždegimas: jos kraujuoja net kramtant minkštą maistą. Neramus miegas, nemiga, dirglumas, agresija – taip pat gali byloti apie mikroelementų trūkumą. Dėl vitaminų ir mineralų stokos susilpnėja imu- nitetas ir vaikas dažnai serga, ilgainiui organizmas nualinamas, sulėtėja protinis ir fizinis vystymasis. Kokių vitaminų pavasarį reikia labiausiai? Svarbiausi vitaminai pavasarį A, B grupė, C ir D. Vitaminas A reikalingas imuninei ir endokrininei sistemai, gleivinėms ir odai. Jo stoką galime įtarti, jeigu slenka plaukai, sausėja, šerpetoja oda. Šis vi- taminas svarbus vaiko regėjimui ir padeda išvengti uždegiminių akių ligų. Vitaminas B1 skatina vaiko augimą, gerina apeti- tą ir fizinį aktyvumą, jo reikia raumenims, virškinimui. Vitaminas B2 padeda susidoroti su odos problemo- mis ir apsaugo gleivines, kai jo per mažai, trūkinėja lūpų kampučiai, susergama stomatitu ar kitomis burnos ertmės ligomis. Jeigu per mažai vitamino B6, vaikas greitai pavargsta, dažnai prastos nuo- taikos. Vitaminas C gerina organizmo atsparumą bak- terijoms ir virusams, reikalingas sveikam augimui, apetitui ir energijai. Vitaminas D ne tik stiprina kau- lus, padeda išvengti rachito, bet ir būtinas imuni- nei sistemai. Pagrindas – tinkama vaiko mityba Kiek vitaminų gaus vaikas, priklauso nuo mity- bos. Mikroelementų atsargoms papildyti parinkite tam tikrus maisto produktus. Turintiems odos problemų, lėtai augantiems, nejudriems vaikams pediatrai pataria valgyti daug vitamino A turinčių maisto produktų. Duokite vai- kui įvairių rūšių kopūstų, morkų, svogūnų laiškų, abrikosų, persikų, pieno produktų, žuvies, vištų kiaušinių ir kepenų. Vitaminai – smagiam ir darbingam vaiko pavasariui VAISTINĖLĖ 20
  • 21. B grupės vitaminų vaikas gaus ne tik iš mėsos, bet ir pieno produktų, naudingi jam neskaldyti ry- žiai ir visadalių grūdų duona, žalumynai, daržovės ir vaisiai. Vaikui pravartu ilgiau būti gryname ore  – dar ir todėl, kad saulėje gaminasi vitaminas D. Šio vi- tamino yra riebioje žuvyje, kiaušiniuose ir mėsoje. Nepakeičiamas maistas – džiovinti vaisiai. Juo- se gausu vitaminų A, B1, B2, B3, B5, B6 ir minera- lų: kalcio, geležies, fosforo, magnio ir natrio. Versti vaiko suvalgyti saldaus skonio džiovintų vaisių tik- rai neprireiks. Imuninę sistemą stimuliuojančio vitamino C ne- mažai turi petražolės, citrusiniai vaisiai, erškėtuo- gės. Puikus antioksidantas – vitaminas E – labai svarbus vaikams, nes padeda augti ląstelėms. Šio vitamino šaltiniai įvairūs žalumynai, citrusiniai vai- siai, juodieji serbentai, šermukšnio uogos. Visi šie vitaminai vaikui reikalingi kasdien, todėl mityba turi būti įvairi, o vertingiausi –natūralūs maisto produktai. Kadangi pavasarį švieži vaisiai ir daržovės yra netekę didelės dalies vitaminų, mity- bą patariama papildyti vitaminų ir mikroelementų kompleksais. Į ką atkreipti dėmesį renkantis maisto papildus? Pirmiausia, mikroelementų preparate esančių komponentų dozė turi atitikti vaiko amžių. Svar- bu laikytis skirtingų mikroelementų vartojimo re- komendacijų  – tam, kad organizmas juos visus gerai pasisavintų. Kai kurie vitaminai ir mineralai nedera drauge. Pavyzdžiui, kalcis, vartojamas kar- tu su geležimi, labai sumažina pastarosios pasisa- vinimą. Kiti, atvirkščiai – geriausiai veikia drauge. Antioksidacinį vitamino E poveikį sustiprina sele- nas, vitaminas B6 gerina magnio pasisavinimą, o vitaminas D – kalcio ir fosforo. Naudinga, jeigu šie komponentai yra vienoje tabletėje ar skysčio dozė- je. Todėl profilaktiškai patariama vartoti vitaminų ir mineralų kompleksus, kuriuose yra suderinti visi mikroelementai. Lėtinėmis ligomis sergančius vaikus dėl avi- taminozės patariama nuvesti pas gydytoją, kuris parinks reikiamas mikroelementų dozes pagal ligą bei mažylio būklę. Mikroelementų pasisavinimas ypač sutrinka sergant skrandžio ar žarnyno ligo- mis (gastritu, plonosios žarnos uždegimu enteri- tu). Riebaluose tirpių vitaminų A, E, K ir D pasisa- vinimui turi įtakos kepenų ir tulžies pūslės būklė. Sergantiesiems šių organų ligomis gali prireikti didesnių dozių. Svarbios ir pagalbinės maisto papildų sudėti- nės dalys. Kuo mažiau pridėta konservantų, daži- klių bei kvapiklių, tuo mažesnė alergijos tikimybė. Parengė Dalia Petrutytė VAISTINĖLĖ 21 Kaina 15,00€ Kad mažylis augtų sveikas! ChildLife Essentials® Multi Vitamin & Mineral 237 ml Internetinėje parduotuvėje www.e-yourlife.eu įsigiję multivitaminus vaikams ir ežiuolių lašiukus gausite DOVANĄ – vitamino C buteliuką. Dovanų kiekis ribotas! Telefonas +370 688 02 826. El. paštas informacija@e-yourlife.eu ChildLife Essentials® Echinacea 29,6 ml Kaina 8,00€ ChildLife Essentials® Liquid Vitamin C 118,5ml DOVANA +
  • 22. Dauguma dabartinių tėvelių iš vai- kystės prisimena žuvų taukus, ku- riuos mama girdydavo po šaukštelį. Tą šleikštų skonį ir norą išsisukti nuo šio riebaus gėrimo, bet mama nenusi- leisdavo, nes žuvų taukuose esančios omega-3 riebalų rūgštys itin svarbios sveikatai ir jų vaikui duoti pataria gy- dytojai. Šių riebalų rūgščių naudą nuo mažumės patvirtino moksliniai tyri- mai, o dabar vaikams raukytis neberei- kia – galima nuryti žuvų taukų kapsulę arba sukramtyti saldainiuką. Omega-3 riebalų rūgštys būtinos augimui – nuo kūdikystės Polinesočiosios riebalų rūgštys omega-3 yra vadinamos nepakeičiamomis, nes organizmas jų negamina, todėl gaunamos su maistu arba maisto papildais. Labai svarbios omega-3 sudėtinės dalys yra eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksaeno (DHR) rūgštys, mažiau vertinga alfa-linoleno rūgštis. Omega-3 riebalų rūgštys  – ląstelių statybinė medžiaga, jos yra pagrindiniai viso organizmo ląstelių membranų komponentai, todėl būtinos normalioms fiziologinėms funkcijoms palaikyti, jų reikia augimui bei vystymuisi. Šios riebalų rūgštys itin svarbios smegenims, širdies ir kraujagyslių sis- temai, akims, kaulams. Jos reikalingos odos epi- dermio ląstelėms, padeda palaikyti apsaugines odos funkcijas ir neleidžia atsirasti odos ligoms. Kodėl žuvų taukų vaikams reikia ištisus metus? Žindomi kūdikiai omega-3 riebalų rūgščių gau- na su motinos pienu. Jiems ši medžiaga nepa- keičiama, nes po gimimo intensyviai tebesivysto galvos smegenys bei daugelis vaiko organizmo sistemų: nervų, regėjimo, virškinimo, imuninė. Jei- gu šių riebalų rūgščių pritrūksta, kūdikio vystyma- sis gali sulėtėti. Pasaulyje atliktais moksliniais tyrimais nusta- tyta, kad omega-3 riebalų rūgštys įeina į akių tin- klainės ląstelių sudėtį ir turi įtakos ankstyvam ne- išnešiotų ir išnešiotų kūdikių regėjimo vystymuisi. Geram mokymuisi ir stipriems nervams Apie omega-3 riebalų rūgščių trūkumą gali by- loti pablogėjusi atmintis, energijos stoka ir greitas nuovargis. Šios riebalų rūgštys yra svarbios vaikų protiniam vystymuisi, jų gausu smegenų audiniuo- se. Mokslininkai nustatė, kad omega-3 turi įtakos intelektui, gebėjimui ugdyti naujus įgūdžius, reika- lingos vaiko atminčiai, loginiam mąstymui lavinti. Trūkstant jų vaikui sunku sutelkti dėmesį, tai gali nulemti elgesio sutrikimus bei prastą mokymąsi. Darželinukams, kuriems trūksta omega-3, pras- čiau sekasi išmokti naujų dalykų, mokyklinio am- žiaus vaikai pasidaro dirglūs, prastai miega, todėl nukenčia ir mokslai. Omega-3 riebalų rūgštys turi lemiamos įtakos nervų sistemai ir emocinei brandai. Jos skatina laimės hormono  – serotonino gamybą, šis hor- monas pagerina nuotaiką ir padeda vaikams atsi- laikyti prieš stresą, su kuriuo jiems dažnai tenka susidurti darželyje ar mokykloje. Padeda apsisaugoti nuo ligų Omega-3 riebalų rūgštys naudingos dažnai sergantiems vaikams – imunitetui stiprinti. Vaikų imuninė sistema labai pažeidžiama, o atsparumas ligų sukėlėjams ypač svarbus darželyje ar mokyk- loje, kur vaikai dažnai užsikrečia. Omega-3 orga- nizme pagamina biologiškai aktyvias medžiagas, kurios slopina bet kokį uždegimą. Vartojant DHR ir EPR kūdikystės ir vaikystės laikotarpiu, mažėja tokio sutrikimo kaip hiperakty- vumas tikimybė. Šios riebalų rūgštys yra svarbios vaikų širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai. Kodėl svarbesnė omega-3 ir būtinas tinkamas santykis su omega-6? Vaikams, kaip ir suaugusiesiems, yra svarbios ne tik omega-3, bet ir omega-6 riebalų rūgštys. Tik mūsų mityba tokia, kad su maistu gauname gerokai daugiau omega-6, nes labiau mėgstame maisto produktus, kuriuose gausu būtent šios riebalų rūgšties. Nustatyta, kad omega-3 ir omega-6 polinesočiųjų riebalų rūgščių, gaunamų iš mais- to, santykis yra atitinkamai 1:18. Geriausiu atveju jų VAISTINĖLĖ 22
  • 23. turėtų būti po lygiai arba santykis bent ne dides- nis kaip 5:1. Netinkamas šių riebalų rūgščių balansas orga- nizme nėra palankus sveikatai. Omega-6 perte- klius trukdo omega-3 riebalų apykaitai ir neleidžia jų pasisavinti. Omega-6 gausa ma- žina ląstelių membranų tankumą ir lankstumą, netinkamas šių riebalų rūgščių santykis yra susi- jęs su didesne tikimybe susirgti ateroskleroze ir uždegiminėmis ligomis. Vienas iš būdų palaikyti reikiamą abiejų medžiagų balan- są – papildyti omega-3 kiekį, var- tojant žuvų taukus. Kodėl negelbsti mityba? Omega-3 riebalų rūgščių dau- giausiai turi riebios jūrinės žuvys: lašišos, skumbrės, upėtakiai, tunas, otai, sardinės, silkės, taip pat jų yra augaliniuose aliejuose, lapinė- se daržovėse, graikiniuose riešutuose. Tačiau skirtingų žuvų rūšių omega-3 riebalų rūgščių sudėtis kitokia. Sveikatai svarbių sudeda- mųjų dalių: eikozapentaeno (EPR) ir dokozahek- saeno (DHR) rūgščių kiekis priklauso ir nuo žuvų kilmės (skiriasi, pavyzdžiui, užaugintų fermose ir laukinių). Dėl didžiausio EPR ir DHR rūgščių kiekio labiausiai vertinamas menkių kepenų aliejus, o au- galiniame maiste esančioje omega-3 daugiausia yra alfa-linoleno riebalų rūgšties, kuri organizmui ne tokia vertinga kaip žuvų taukuose esančios EPR ir DHR. Tiesa, iš alfa-linole- no riebalų rūgšties organizmas sintetina EPR ir DHR, tik gana mažais kiekiais. Vieno iš svarbiausių omega-3 šaltinių  – kokybiškos žuvies ne visuomet randame, o vieni vaikai gali būti alergiški joje esantiems baltymams, kiti – iš viso žuvies į burną neimti. Šių riebalų rūgščių pritrūks žuvies nevalgantiems veganams bei vegetarams. Be to, dažniausiai vaikai nesuvalgo tiek žuvies, kad gautų užtektinai omega-3. Todėl paprastai tėvelius gelbsti maisto papildai. Deja, apie žuvų taukus ir omega-3 riebalų rūgštis tėveliai prisimena tik ar- tėjant peršalimo sezonui, tačiau vaikui jos reikalin- gos ne tik apsaugai nuo infekcinių ligų, bet ir gerai sveikatai ištisus metus. Omega-3 papildomai re- komenduojama vartoti visą gyvenimą. Parengė Dalia Petrutytė VAISTINĖLĖ 23
  • 24. Dauguma nėščiųjų su malonumu nau- doja eterinius aliejus, kurie palengvina kai kuriuos šio periodo nemalonumus – nuo rytinio pykinimo iki odą darkančių strijų. Eterinių aliejų molekulės per gi- liuosius odos sluoksnius patenka į kvė- pavimo takus ir kraujotaką, taip veik- damos skirtingas organizmo sistemas. Šiuose aliejuose esančios medžiagos gerina žarnyno darbą, kraujotaką, maži- na raumenų ir sąnarių skausmus, gerina nuotaiką. Gimęs vaikelis susiduria su įvairiausiomis prob- lemomis, dėl kurių tėvai nerimauja, o jam padėti ieško natūralių švelnaus poveikio priemonių. Ete- riniai aliejai sėkmingai naudojami ir kūdikiams, bet būtina laikytis jų dozavimo rekomendacijų. Susi- laukusiai vaikelio mamai aromatiniai aliejai padės prižiūrėti kūdikio odelę, nuraminti jį prieš miegą ir palengvinti sunegalavusio mažylio kvėpavimą. Kaip naudoti eterinius aliejus kūdikiui? Kūdikio odelė labai jautri, po ja kapiliarai yra visiškai negiliai, be to, mažylis daug stipriau už su- augusiuosius jaučia įvairius kvapus. Ant odelės ne- turi patekti gryno eterinio aliejaus, nes jis gali su- dirginti. Kūdikiams tinkamų eterinių aliejų rūšių yra nemažai, dažniausiai naudojami levandų, čiobrelių, pušų, avokadų, alyvuogių, ramunėlių, mandarinų aliejai. Šia aromaterapijos priemone siūloma papil- dyti masažinius aliejus, 1–2 lašelius galima pridėti į maudynių vandenį (ištirpinus specialiame tirpikly- je  – emulgatoriuje, piene, šaukšte medaus arba jūros druskoje), be to, eteriniai aliejai yra kai kurių kūdikiams skirtų kremų sudėtinė dalis. Levandų eterinis aliejus – ramiam miegeliui Levandų eterinį aliejų saugu naudoti nuo gimi- mo. Jis palengvina įvairius negalavimus: pilvuko skausmą, dirglumą ir vaikiškas infekcijas, tačiau nepamirškite, kad eterinį aliejų būtina gerai at- skiesti baziniu. Šis eterinis aliejus padeda nurimti, atsipalai- duoti, mažina nuovargį. Naudojant jį prieš miegą, vaikutis lengvai užmigs ir ramiai išmiegos. Pra- skiestą aliejų galite garinti kūdikio kambaryje arba patepti odelę kremu, kurio sudėtyje yra levandų aliejaus. Irzlų kūdikį nuramins vonia su vienu la- šiuku levandų eterinio aliejaus, atskiestu nedideliu bazinio aliejaus kiekiu. Levandų eterinį aliejų galima naudoti kvėpavi- mo takų infekcija susirgusiam mažyliui. Jis padės sumažinti gerklės skausmą, kosulį, sušvelnins bronchito, tonzilito požymius. Aliejus garinamas arba paruoštu mišiniu, kremu tepamas kaklas, krū- tinė, nugara. Mažylis įkvepia aliejaus garų, kuriuo- se esančios medžiagos palengvina negalavimus sukėlusią kvėpavimo takų infekciją. Levandų eterinio aliejaus yra įvairiuose kūdi- kiams skirtuose kremuose, nes jis pasižymi anti- septinėmis savybėmis: padeda nuraminti sudir- gusią odelę, sumažina perštėjimą. Kremu su šiuo aliejumi tepama iššutusi ar išberta odelė. Tai daž- nos sauskelnių sukeliamos bėdos, nuo kurių mama visada turi pasiruošusi kremą. Levandų aliejus slo- pina odos infekcijas sukeliančių bakterijų daugini- mąsi, sušvelnina odą. Šis aliejus naudojamas nu- degus ar esant įvairioms žaizdoms. Jis paspartina odos gijimą, padeda greičiau atsikurti pažeistoms vietoms ir mažina randų tikimybę. Čiobrelių eterinis aliejus – lengvam kvėpavimui Tai puiki natūrali priemonė peršalimų sezonu, naudojama inhaliacijoms. Čiobreliai – nuo seno po- puliarus močiučių vaistas nuo viršutinių kvėpavimo takų ligų. Čiobrelių arbata gydydavo kosėjantį vai- ką, gelbėdavosi nuo rimtesnių ligų, tokių kaip bron- chitas. Čiobreliai palengvina atsikosėjimą, skystina gleives. Eterinis čiobrelių aliejus – tai antiseptinė ir uždegimą slopinanti priemonė, naudojamas nuo daugelio infekcijų. Šis augalas stimuliuoja imunitetą, padeda įveik- ti viršutinių kvėpavimo takų ligas, bronchitą, plau- čių uždegimą. Eterinis čiobrelių aliejus yra vienas iš stipriųjų eterinių aliejų, todėl vartojamas nedidelės koncentracijos. Kūdikiams šį aliejų reikia vartoti at- Eteriniai aliejai kūdikiui – odelei ir sveikatai BŪKIMESVEIKUČIAI 24
  • 25. sargiai, nes jų kvėpavimo takai labai jautrūs. Pra- skiestu eteriniu aliejumi galima įtrinti vaiko krūtinę ar padukus. Čiobrelių aliejus yra žarnyno, plaučių ir šlapimo sistemos antiseptikas. Aromatinės vonios stimuliuoja kraujotaką, gerina apetitą ir virškinimą, mažina pilvo pūtimą. Šis aliejus stiprus antiseptikas – padeda grei- čiau sugyti žaizdoms, sumušimams, vabzdžių įkandimų vietoms, naudojamas nuo tokių odos ligų kaip dermatitas, egzema, niežai. Pušų eterinis aliejus – peršalus Pušų eterinis aliejus pasižymi antibakteriniu, antiseptiniu poveikiu, malšina skausmą. Jis pla- čiai naudojamas masažiniuose ir vonios aliejuose, muiluose, populiarus tarp pirties mėgėjų. Peršalus, sergant sinusitu ar gerklės uždegimu, su šiuo ete- riniu aliejumi daromos inhaliacijos. Tai natūrali priemonė kosuliui ir peršalimui mažinti, lengvina atsikosėjimą, stiprus plaučių an- tiseptikas, stimuliuoja imuninę sistemą, naudoja- mas sergant bronchitu, esant įvairių rūšių kosuliui. Pušų eterinis aliejus padeda įveikti įvairias odos problemas: žvynelinę, spuogus, egzemą; greičiau gyja žaizdelės, sumažėja niežulys. Šis aliejus atgai- vina suskirdusią, išsausėjusią odelę, puikiai tinka raminamajam pėdučių masažui. Malonaus spygliuočių miško kvapo aliejus naudo- jamas orui patalpose gryninti. Pušų eterinis aliejus padeda atsikratyti nuovargio, atpalaiduoja raume- nis, pagerina nuotaiką bei mažina nervinę įtampą. Augaliniai aliejai odelės priežiūrai Augaliniuose aliejuose, naudojamuose kaip pagrindas ypatingai svarbiems odai eteriniams aliejams, taip pat yra ją puoselėjančių medžiagų. Juose esančios bioaktyviosios medžiagos prasi- skverbia į odą, ją drėkina, minkština, ramina užde- gimus, sudirgusią odelę, padeda greičiau sugyti žaizdelėms, įtrūkiams. Vienas iš aktyvių augalinių aliejų – avokadų. Dėl minkštinamųjų avokado alie- jaus savybių jis tinka sausai, pažeistai ar pleiskano- tai odai, padeda jai atsinaujinti. Avokadų aliejus dažnai naudojamas kartu su alyvuogių aliejumi. Toks derinys ypač populiarus aromaterapiniams mišiniams – abu šie aliejai ge- rai veikia odą. Alyvuogių aliejus pasižymi puikio- mis drėkinamosiomis savybėmis, turi odai būtinų vitaminų, todėl naudojamas kūno, veido, plaukų priežiūros priemonių gamyboje. Efektyvių odą minkštinančių medžiagų gausu iš palmių sėklų gaminamame Atalių (Babassu) aliejuje. Lengvas ir neriebus aliejus gerai įsigeria, išsaugo drėgmę, nuramina sudirgusią, išsausėjusią odą, turi antimi- krobinių savybių – slopina įvairius uždegimus. Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė BŪKIMESVEIKUČIAI 25
  • 26. Ar dera su žindymu tabakas ir vynas? Jeigu pati ir nerūkai... Net neabejoju, jog jūs, vartančios šį žurnalą būsimos ir esamos mamytės, pačios nerūkote. Tačiau noriu, kad perskaitytumėte likusią rašinio dalį. Todėl, kad būtumėte stiprios apginti save ir vaikus nuo rūkorių jūsų aplinkoje. Ir kad galė- tumėte pamokyti kitas mamas, kurios linkusios dūmą patraukti. Tabaką rūkyti nesveika niekam. Nikotinas yra labai toksiškas. Nestipriai apsinuodijus darosi silpna, pykina ir svaigsta galva. Didelė dozė gali sukelti traukulius, kvėpavimo raumenų paralyžių ir mirtį. Gaila, bet dar daug jaunų žmonių pradeda rūkyti, nes linkę maištauti, nori atrodyti šaunūs ir… įpranta. Kartais taip, jog nebegali liautis. Nikotinas žalingas Būna, mamytė pareiškia: per nėštumą išken- čiau nerūkiusi, o dabar jau galiu rinktis  – jeigu rūkymas su žindymu nesuderinamas, maitinsiu kūdikį mišiniais, o pati vėl mėgausiuos cigaretėmis! Palauk, sakykite jai, motinos pienas vaikeliui ir žindymas jums abiem nėra tokie nesvarbūs, kad ramia sąži- ne galėtum jų atsisakyti. Taip, nikotinas į motinos pieną išties patenka taip pat lengvai, kaip ir iš motinos kraujo į vaisiaus kraują per placentą, tačiau iš kūdikio žarnyno į jo krau- ją – tik menka dalis. Beveik galėtume sakyti, jog surūkiusi mažiau kaip 15 cigarečių per parą, mo- tina per savo pieną kūdikio labai nenuskriaus. Dar verta žinoti, jog nikotinas kraujyje ir moters piene neužsibūna labai ilgai: per 95 minutes jo koncentracija sumažėja pusiau. Jeigu mama rū- kytų po žindymo, o iki kito žindymo praeitų dvi– trys valandos, nikotino per jos pieną kūdikis gal ir visai nebegautų... Ypač, jei rūkoma daug Jeigu mama traukia dūmą nesivaržydama ir surūko dvidešimt ir dar daugiau cigarečių per dieną, ir jos žindomam kūdikiui gali pasireikšti apsinuodijimo nikotinu požymiai: pilka odos spalva, atpylimai po maitinimo, pilvo diegliai, vi- duriavimas ir padidėjęs nervinis dirglumas. Nors vaikelis atrodo labai pavargęs, bet užmiega sunkiai, sapnuoja košmarus ir greitai prabudęs vėl verkia. Sulėtėja jo svorio augimas. Nikotinas slopina apetitą, o dėl pakitusio motinos pieno skonio kūdikis gali nenorėti žįsti, priešintis glau- džiant prie krūties. O jeigu ir žinda, krūtyse jis randa gerokai mažiau pieno, nes nikotinas slo- pina motinos hipofizyje sekreciją dviejų svarbių hormonų: prolaktino, kuris turėtų skatinti pieno gamybą, ir oksitocino, reikalingo, kad pienas te- kėtų iš krūtų. Bet dūmai – labiau! Didžiausia rūkalų grėsmė, daug didesnė negu per žindančios motinos pieną, kūdikį pasiekia per orą  – su cigaretės dūmais. Nikotino įsisa- vinimas plaučiuose yra daug greitesnis ir dides- nis, negu nikotino absorbcija iš motinos pieno. Kenksmingų medžiagų ypač gausu smilkstan- čio tabako dūmuose: 2,7 kartų daugiau negu dūmuose, kuriuos iš cigaretės per filtrą įkvepia rūkantysis, ten yra nikotino, 2,5 kartų daugiau anglies monoksido ir 3,4 kartų daugiau kancero- geno benzpireno. Žmonių, užaugusių namuose, kur rūkė abu tėvai, rizika susirgti plaučių vėžiu vėliau gyvenime labai padidėja. Juo labiau, kad rūkorių vaikai ir patys daug dažniau tampa rūko- riais. Rūkančių tėvų kūdikiai kelis kartus dažniau serga ausų uždegimu, pneumonija, bronchų ast- BŪKIMESVEIKUČIAI 26
  • 27. ma ir kitomis alerginėmis ligomis. Dėl glaudes- nio mamos sąlyčio su kūdikiu ir ilgesnio buvimo kartu motinos rūkymas daro didesnę žalą negu tėvo rūkymas. Žindyti ar ne? Mano pozicija vienareikšmė: aš nepritariu rū- kymui – nei vieno vyro, nei vienos moters, tuo labiau žindyvės! Tačiau susidūręs su realybe sakau: geriau rūkyti ir žindyti, negu rūkyti ir ne- žindyti. Tyrimais nustatyta, jog, pavyzdžiui, kvė- pavimo organų ligomis, rūkančių motinų žindyti vaikai sirgo rečiau, negu rūkančių motinų dirb- tinai maitinami kūdikiai. Kadangi kūdikiui labiau- siai kenkia jo paties įkvėpti tabako dūmai (nuo smilkstančios cigaretės ar iškvėpti rūkančiojo), tai kūdikis šį „pasyvų rūkymą“ patiria nepriklau- somai nuo to, ar jis yra žindomas ar ne. Jeigu mama kūdikį žindo, tada jis vis tiek gauna žindy- mo ir motinos pieno teikiamą naudą, kurių neturi joks mišinys. Žindymas mažina pavojų visų ligų, kurių riziką rūkymas didina, taigi ir atsveria au- gančiam vaikui rūkymo daromą žalą Jeigu motina nepajėgia mesti rūkyti, bus mažiau bėdos, kai ji rūkys tuojau po žindymo ir kuo toliau nuo kūdikio: kitame kambaryje, o dar geriau – lauke, nes tuomet ne tik kūdikiui nerei- kės kvėpuoti cigaretės dūmais, bet pati mama jų mažiau įkvėps. Paskui, prieš paimdama kūdikį, tegu nusiplauna rankas, nusiprausia veidą ir per- sivelka kitais drabužiais. Naudingi patarimai Patarkite jai mažinti surūkomų cigarečių skaičių, palikti vis ilgesnes nuorūkas bei rūkyti mažiau nikotino turinčias cigaretes. Dar galima pasinaudoti priemonėmis, pakeičiančiomis ciga- rečių nikotiną, nes būtent nuo jo ir atsiranda ne- numaldomas poreikis rūkyti. Naudojant nikotino pleistrus ir kūdikis, ir pati motina išvengtų visų kitų kenksmingų medžiagų, kurių būna tabako dūmuose. Jeigu ji nebuvo įpratusi rūkyti naktį, nikotino pleistras tuo laiku nereikalingas. O ir dieną galbūt nebūtina, kad moters kraujyje nuo- lat būtų nikotino, gal ir noras rūkyti jai užeina tik tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis. Tuo- met geriau tiktų nikotininė kramtomoji guma, nikotino koncentraciją greitai padidinanti tuo metu, kai moteriai jo reikia. Kūdikį tegu žindo prieš pat gumos kramtymą, kad iki kito žindymo, po dviejų – trijų valandų, nikotino jos kraujyje ir piene nebeliktų. O paskui bandyti ir tą dozę ma- žinti: kramtant gumą vis trumpiau, rečiau... Gera žinia Nuostabiausia, jog ir pats žindymas moteriai padėtų atsikratyti rūkymo. Hormonas prolakti- nas, išsiskiriantis iš hipofizio žindymo metu ir skatinantis naujo pieno gamybą krūtyse, taip pat ir endogeniniai opioidai, kurių irgi pagausė- ja žindyvės kraujyje, gerina nuotaiką, slopina stresą ir todėl padeda sušvelninti simptomus, BŪKIMESVEIKUČIAI 27
  • 28. Ši knyga būtų puiki dovana kiekvienai vaikelio gi- mimo laukiančiai mamai ir šeimai. Joje rasite naujau- sių mokslo žinių apie naujagimio ir kūdikio maitinimą bei daug naudingų patarimų mamai ir šeimai. Verčiau mokėti negu spėlioti. Juk žindyti pradedama vos pa- gimdžius! Daugiau apie knygą ir autorių www.zindyk.lt atsirandančius nutraukus vartoti nikotiną, ar net išvengti jų. O itin prasminga veikla – kūdi- kio žindymas – taip pakeltų moters savigarbą ir savo vertės suvokimą, jog toks niekingai men- kavertis (man taip atrodo) užsiėmimas, koks yra rūkymas, galop netektų dėmesio ir išblėstų už- marštyje. Vyno kūdikiui taip pat nereikia Alkoholis iš motinos kraujo lengvai paten- ka į pieną, ten pasiekdamas tokią pat koncen- traciją. Didžiausia ji būna praėjus maždaug 1–1,5  val. po išgėrimo. Dingstant alkoholiui iš motinos kraujo, jis netrukus pasišalina ir iš pieno. Trimis pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikio kepenims labai sunku alkoholį nukenks- minti. Tuo metu geriausia išvis apsieiti be vyno. Vėliau retkarčiais mamos išgeriama vyno taurė blogo poveikio kūdikio sveikatai neturėtų, ta- čiau tai daryti geriau tuojau po žindymo, kad iki kito maitinimo alkoholio koncentracija piene jau būtų sumažėjusi. Alkoholį nuolat vartoti draudžiu, nes tai sutrikdytų žindomo kūdikio psichomotorinį vystymąsi. Be to, gali sulėtėti ir vaiko augimas, nes alkoholis dalinai slopina pieno gamybą ir tekėjimą iš krūtų. Kiekviena besiruošianti motinystei ar kūdikį jau auginanti mama turėtų rimtai pagalvoti, kas jai svarbiau – svaigalai, rūkalai ar vaiko sveika- ta? Pagal Kazimiero Vitkausko knygą „Kūdikio žindymas“ BŪKIMESVEIKUČIAI 28
  • 29. Žiemą ir ankstyvą pavasarį odą silpnina šaltis ir vėjas, temperatūrų kaita – iš šalto lauko atėjus į šiltas patalpas, radiatorių išsausintas oras na- muose. Nualinta oda lėčiau atsinaujina, išsausėja, pradeda pleiskanoti, papilkėja, praranda elastin- gumą. Ypatingai nuo žiemos nukenčia sausa oda, taip pat – jautri, linkusi į dirglumą. Neatrodo itin sveika ir riebi oda: nublanksta, daugiau išskiria rie- balų ir blizga. Todėl pavasarį kosmetologai pataria ją kruopščiai valyti ir intensyviai drėkinti. Šveitimas. Valyti odą reikia švelniomis priemonė- mis be muilo, kosmetologai pataria atlikti šveitimo procedūras, naudoti aktyvias valomąsias kaukes. Su šveitikliu pašalinsite negyvas suragėjusias ląsteles ir padėsite odai atsinaujinti, be to, ją suminkštinsite. Šią procedūrą geriausia atlikti vakare, po maudynių vonioje arba duše. Šveitiklį tepkite sukamaisiais jude- siais, atsargiai, kad neištemptumėte odos. Pradėkite nuo smakro vidurio ir kilkite link ausų spenelių, nuo lūpų kampučių – link ausies kaušelio viršaus, kaktą valykite nuo vidurio link smilkinių, kaklą – iš apačios į viršų. Nuplauti šveitiklį geriausia minkšta kempinė- le – iš pradžių šiltu, paskui vėsesniu vandeniu. Drėkinimas ir maitinimas. Prieš tepdamos kre- mą, švarią odą sudrėkinkite toniku, atsinaujinimo procesus paskatins masažai. Pavasarį nebenaudoki- te riebių žieminių kremų, pereikite prie lengvesnės tekstūros, nes dabar odai reikia daugiau drėgmės. Tinkamiausia kosmetika  – su aktyviais drėkinamai- siais komponentais, pavyzdžiui, hialurono rūgštimi. Odos stangrumui rinkitės kremą su kolagenu. Vienas iš nemalonių išsausėjusios odos pojūčių – tempimas, o pamaitins ir suminkštins odą kosmetikos sudėtyje esantys natūralūs augaliniai aliejai. Pavasario avitaminozė veikia ir odą, todėl jai rei- kia padėti ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės. Naudokite kremus su vitaminais. Galingas antioksidantas  – vitaminas C yra vienas efektyviausių kosmetikos komponentų, jis saugo nuo laisvųjų radikalų, palaiko natūralią odos barjerinę funkciją. Vitaminas C ska- tina susidaryti kolageną, kuris stangrina, atgaivina ir skaistina odą, balina pigmentines dėmes. Vienas svarbiausių odai yra vitaminas A, jis reikalingas ląste- lėms atsinaujinti, gerina odos elastingumą. Apsauga nuo pavasarinės saulės. Nemanykite, kad odos skaistumą ir grožį sugrąžins pavasarinis įdegis. Spinduliai kiekvieną dieną vis aktyvesni, o nualintos odos apsauginės funkcijos susilpnėjusios ir ji itin jautri saulei. Dėl ultravioletinių saulės spindu- lių oda netenka drėgmės, joje susidarantys laisvieji radikalai veikia elastines skaidulas ir skatina raukš- lių atsiradimą. Ilgai saulės veikiama oda pasidaro šiurkšti, pleiskanoja, atsiranda pigmentinių dėmių. Todėl, prieš išeidamos į lauką, pasitepkite kremu su apsauginiu filtru, pavasarį užtektų SPF 15 arba 20. Nuo raukšlelių aplink akis apsaugos saulės akiniai. Kaip atgaivinti odą po žiemos? BŪKIMESVEIKUČIAI 29
  • 30. Sveikatai palankaus maisto technolo- gė Raminta Bogušienė pataria, kaip su- daryti vaiko meniu. Pagrindinė taisyklė – šilto maisto duokite ne rečiau kaip kas 3,5 val., tada vaikas bus energingas ir ne- prašys menkaverčių gardumynų. Patie- kalams atrinkite naudingus produktus, kad užtektų energijos iki kito valgymo. Vaikai valgo mėgaudamiesi: kiekvieną kąsnį sukramto, neskuba, o pasijutę so- tūs pastumia lėkštę tolyn. Šito galime iš jų pasimokyti. Pusryčiai (8–9 val.) Grikių kruopų košė; trinta varškė su braškėmis; vaisiai, uogos ar daržovės; nesaldinta juodoji arbata. Puikus kiekvieno ryto patiekalas – košė, o itin naudingos kruopos – grikiai. Retkarčiais juos gali- ma valgyti net vietoj mėsos, nes šiose kruopose yra visos nepakeičiamosios amino rūgštys, dide- lis B grupės vitaminų kiekis. Taip pat – daug folio rūgšties, cinko, mangano, vario. Jau išvirtą košę pagardinkite sviestu, nerafinuotu aliejumi. Saldų skonį mėgstančiam vaikui į košę įmaišykite šviežių, šaldytų, džiovintų uogų be cukraus, įtarkuokite obuolio, morkos, cukinijos. Galite apibarstyti maltomis sėklomis, riešutais, sė- lenomis. Pavasarį naudingos šaldytos daržovės, uogos ir vaisiai. Pietūs (13 val.) Šviežių kopūstų sriuba, pagardinta nesaldintu jogurtu ir riekė visadalių grūdų ruginės duonos; sorų kruopų troškinys su vištiena, o garnyrui – švieži ar rauginti agurkai su virtų burokėlių ir pupelių salotomis; vanduo. Pietums tinka šviežiai pagaminta mėsa, žuvis ir kiti sveiki maisto produktai. Rinkitės liesesnę mėsą arba liesesnes jos dalis (pavyzdžiui, vištieną be odelių, kiaulienos išpjovą, nugarinę). Gamindamos per daug nesūdykite, nepervirkite ir neperkepkite. Taip išliks daugiau vertingų maisto medžiagų ir ne- susidarys kancerogenų. Pietums naudingi baltymų turintys patiekalai su daržovių garnyru, visadalių grūdų gaminiais. Vandenį vaikai gali gerti ir valgio metu. Moks- liškai neįrodyta, kad vanduo sveikam vaikui gali sutrikdyti virškinimą. Tinkamiausias kambario tem- peratūros nevirintas vanduo iš čiaupo. Vakarienė (18–19 val.) Visadalių grūdų makaronai su daržovių padažu ir kietuoju sūriu; traškios morkytės; nesaldinta arbata ir kepti orkaitėje vaisiai. Makaronus rinkitės visadalių grūdų kietųjų kvie- čių ar speltų, kukurūzų. Bet kasdien makaronais vaiko nemaitinkite, keiskite juos į grikius, soras ar perlines kruopas su keptomis morkomis ir svogū- nais. Taip pat tinka lęšiai, žirniai, pupos ir pupelės. Kepti obuoliai, bananai, kriaušės ne tik sušildys vėsią dieną, bet ir geriau virškinami, ypač naudin- gi, jeigu pučia pilvą ar kamuoja kiti virškinimo su- trikimai. Priešpiečiai (11 val.), pavakariai (15 val.), naktipiečiai (20 val.) Užkandžius vaikams patariama valgyti du kartus per dieną – priešpiečiams ir pavakariams, gali būti ir trečias kartas – naktipiečiai, bet daž- nai užkandžiauti nedera. Duokite vaisių, daržo- vių, riešutų ir iš visų grūdo dalių miltų ir kruopų pagamintų sveikuoliškų patiekalų. Sveikos mitybos meniu vaikui BŪKIMESVEIKUČIAI 30
  • 31. Sorų kruopų ir vištienos filė troškinys Jums reikės: w ½ vištienos krūtinėlės filė (apie 400–450 g), w 200 g sorų kruopų, w 2 vidutinio dydžio morkų, w 1 vidutinio dydžio svogūno, w 1 stiklinės šaldytų žirnelių, w 2 lauro lapų, w 4–6 kvapniųjų pipirų, w 4–6 petražolių šakelių, w žiupsnelio druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų, w aliejaus (tinkamo kepimui). Gaminimas Vištienos filė supjaustykite 1–2 cm gabalėliais, morkas ir svogūną – mažais kubeliais. Sorų kruo- pas suberkite į sietelį ir gerai praplaukite tekančiu vandeniu. Morkas ir svogūną sudėkite į keptuvę su įkaitintu aliejumi. Kepkite vidutiniame karštyje apie 8 minutes. Tada sudėkite vištienos gabaliu- kus, pasūdykite, apibarstykite maltais pipirais ir pakepinkite dar kelias minutes. Po to įberkite sorų kruopas, įpilkite 4 stiklines karšto vandens ir gerai išmaišykite. Pagardinkite lauro lapais, kvapiaisiais pipirais, petražolėmis, puodą uždenkite ir troš- kinkite silpnoje kaitroje apie 10–13 minučių. Kai išverda kruopos, troškinys pagamintas. Tada iš puodo išgriebkite petražolių šakeles ir lauro lapus, suberkite žirnelius, gerai išmaišykite ir palaukite10 minučių. Po to, jei reikia, įberkite druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų. Parengė sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė SVEIKATAI PALANKUS VALGIARAŠTIS PUSRYČIAI PIETŪS VAKARIENĖ PIRMADIENIS Visadalių grūdų avižinių dribsnių košė su ypač tyru alyvuogių aliejumi (augalinis, tausojantis patiekalas) Visadalių grūdų ruginė duona su sviestu (82%) ir varškės sūriu (13%) Sezoniniai vaisiai, uogos, daržovės Nesaldinta arbata (čiobrelių) Perlinių kruopų sriuba (augalinis, tausojantis patiekalas) Visadalių grūdų ruginė duona Kepta garuose žuvis, pavyzdžiui, menkė (tausojantis patiekalas) Žiedinių kopūstų ir ryžių troškinys su grietinėle (10%) (tausojantis patiekalas) Morkų, obuolių salotos su nesaldintu jogurtu (2,5%) Vanduo Kepti garuose varškės (9%) ir cukinijų paplotėliai (tausojantis patiekalas) Nesaldintas jogurtas (2,5%) Raugintų pasukų (0,3%) kokteilis su bananais ir uogomis (braškės ir avietės) Sezoniniai vaisiai, uogos, daržovės ANTRADIENIS Biri žalių grikių košė su sviestu (82%), tausojantis patiekalas Trinta varškė (9%) su braškėmis Sezoniniai vaisiai, uogos, daržovės Nesaldinta arbata (juodoji) Šviežių kopūstų sriuba (augalinis, tausojantis patiekalas) Nesaldintas jogurtas (2,5%) Visadalių grūdų ruginė duona Sorų kruopų troškinys su vištienos filė (tausojantis patiekalas) Virtų burokėlių salotos su pupelėmis ir raugintais agurkais (augalinis patiekalas) Vanduo Perlinių kruopų apkepas su 9% riebumo varške (tausojantis patiekalas) Kefyras (2,5%) Kepti orkaitėje vaisiai (obuoliai, kriaušės, persikai) su sezamo sėklomis (augalinis, tausojantis) TREČIADIENIS Visadalių grūdų avižų kruopų košė su obuoliu, cinamonu ir sviestu (82%), tausojantis patiekalas Visadalių grūdų ruginė duona su sviestu (82%) ir fermentiniu sūriu (45%), sumuštinis Sezoniniai vaisiai, uogos, daržovės Nesaldinta arbata (melisų) Rūgštynių sriuba (augalinis, tausojantis patiekalas) Nesaldintas jogurtas (2,5%) Visadalių grūdų ruginė duona Orkaitėje kepti kiaulienos kukuliai su burokėliais (tausojantis patiekalas) Virta bulvių ir brokolių košė (tausojantis patiekalas) Baltųjų ridikų ir morkų salotos su ypač tyru alyvuogių aliejumi (augalinis patiekalas) Vanduo Grikių apkepas (tausojantis patiekalas) Varškės (9%) ir žolelių padažas Sezoniniai vaisiai, uogos, daržovės Nesaldinta arbata (pankolių) KETVIRTADIENIS Grikių kruopų košė su pienu (2,5%) ir sviestu (82%), tausojantis patiekalas Vaisių (bananai, apelsinai, persikai, kiviai ir t.t.) salotos (augalinis patiekalas) Nesaldinta arbata (juodoji) Daržovių ir visadalių grūdų makaronų sriuba (augalinis, tausojantis patiekalas) Nesaldintas jogurtas (2,5%) Kepti orkaitėje žemaičių blynai su lęšių įdaru (augalinis, tausojantis patiekalas) Jogurtinis padažas (jogurtas 2,5%) su žalumynais Raugintų kopūstų ir morkų salotos su ypač tyru alyvuogių aliejumi (augalinis patiekalas) Vanduo Varškės (9 %) apkepas (tausojantis patiekalas) Nesaldintas jogurtas (2,5%) Žaliasis kokteilis: bananai, obuoliai, kiviai, špinatai (augalinis patiekalas) PENKTADIENIS Biri perlinių kruopų košė su morkomis ir svogūnais (augalinis, tausojantis patiekalas) Kefyras (2,5%) Sezoniniai vaisiai, uogos, daržovės Tiršta pomidorų ir lęšių sriuba (augalinis, tausojantis patiekalas) Nesaldintas jogurtas (2,5%) Visų grūdo dalių ruginė duona Kalakutienos šlaunelių mėsos troškinys su konservuotais kukurūzais, morkomis ir paprikomis (tausojantis patiekalas) Troškintos morkos su ryžiais (augalinis, tausojantis patiekalas) Cukinijų, agurkų ir morkų salotos (augalinis patiekalas) Vanduo Grikių blyneliai su morkomis, paprikomis ir salierais bei graikiško jogurto (2%) padažu Sezoniniai vaisiai, uogos, daržovės Nesaldinta arbata (čiobrelių) BŪKIMESVEIKUČIAI 31
  • 32. Makšties sausumas  – nėra vien su moters amžiumi susijusi problema dėl mažėjančio hormono estrogeno kiekio. Su šiuo intymų gyvenimą trikdančiu reiškiniu susiduria nemažai jaunų mo- terų. Hormoniniai pokyčiai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, makš- tis išsausėja po infekcijų, tai gali būti organizmo ypatybė. Paprastai ši proble- ma neatrodo rimta ir moteris laukia, kol ji praeis savaime. Deja, daugeliu atvejų tokia nuomonė klaidinga – ir tai nėra tik lytinio gyvenimo problema. Makšties sausumas gali sukelti infekcines ligas bei labai sumažinti galimybes pastoti vaikelio trokštančioms poroms. Kodėl makštis išsausėja? Moters organizmas labai jautrus hormoni- niams pokyčiams. Todėl natūraliai makštis tampa sausesnė likus kelioms dienoms iki mėnesinių pra- džios, nėštumo metu, po gimdymo ir visą žindymo periodą, taip pat – menopauzės metu. Makšties išsausėjimą gali lemti ginekologinės, endokrininės ligos, šlapimo organų sistemos infek- cijos, medžiagų apykaitos sutrikimai, pavyzdžiui, diabetas, taip pat – imuniniai sutrikimai. Ši prob- lema kamuoja moteris, kurioms buvo pašalintos kiaušidės  – jose ir gaminasi hormonas estroge- nas. Makšties sausumas gali atsirasti ilgai nau- dojančioms hormoninę kontracepciją moterims, vartojančioms tam tikrus vaistus, pavyzdžiui, en- dometriozei, gimdos miomoms gydyti (jie mažina estrogenų kiekį organizme), taip pat – antibiotikus. Išorinių lytinių organų perštėjimas ir makšties sausumas gali reikšti alergiją higienos priemo- nėms: įklotams, ypač – su kvapikliais, tamponams, intymios higienos prausikliuose ar sintetiniuose apatiniuose esančioms medžiagoms. Makšties sausumą gali sukelti kai kurie prezervatyvai: nely- gaus paviršiaus, su kvapikliais ar dažikliais. Gleivinę sudirgina intymų gyvenimą pagerinančios priemo- nės: įvairūs geliai, lubrikantai ir kremai, neatitinkan- tys saugios kosmetikos reikalavimų. Makštis gali išsausėti dėl prasto dubens orga- nų aprūpinimo krauju, o taip nutinka vilkint ankštus apatinius drabužius, kraujotaka taip pat sulėtėja dėl nejudraus gyvenimo būdo. Problemą gali sukelti rū- kymas, kuris veikia viso organizmo kraujotaką, taip pat ir lytinių organų. Makšties gleivinės išsausėjimui turi įtakos ir reti lytiniai santykiai. Taip pat – imuni- tetą silpninantis stresas, nervinė įtampa, nes susil- pnėjus imunitetui pasikeičia ir makšties mikroflora. Išsausėjus makščiai moterį kamuoja nemalo- nūs pojūčiai: deginimas išoriniuose lytiniuose or- ganuose ir šlaplėje, jaučiamas gleivinės tempimas, niežėjimas gali nesiliauti net po kruopščios higie- nos. Lytinių santykių metu moteris jaučia skausmą ir deginimą, gali pasirodyti kraujingų išskyrų. Sausa makštis – terpė ligoms Makšties gleivinės išskiriamas natūralus drė- kinamasis sekretas saugo ją nuo patogeninės mikrofloros, padeda palaikyti silpnai rūgštinę šio organo terpę. Sudrėkintoje gleivinėje nepalankios sąlygos įtrūkiams ir žaizdelėms susidaryti, joje sunkiau vystytis grybelinėms ir bakterinėms infek- cijoms. Pakankamas makšties gleivinės sekreto kiekis saugo jos sieneles nuo plonėjimo ir atrofijos. Šis natūralus drėkiklis skatina makšties apsivaly- mą, jos epitelio atsikūrimą, minkština. Gleivinės išsausėjimas ne tik suprastina sa- vijautą, komplikuoja intymų gyvenimą, bet ir gali būti ligos priežastis. Esant šarmingesnei terpei sausoje makštyje gausiai dauginasi patogeniniai mikroorganizmai. Pro išplonėjusioje gleivinėje atsi- radusius įtrūkius ir žaizdeles ligų sukėlėjai lengvai prasiskverbia į audinius ir gali sukelti grybelines ar bakterines makšties infekcijas. Įvairios ligos greitai užklumpa dėl netinkamos higienos: kenksmingos bakterijos iš išeinamosios angos patenka į makštį, kurios sausoje terpėje jos lengvai įsitvirtina, sumažėjus naudingųjų bakterijų. Ilgai besitęsiantis makšties sausumas gali su- kelti rimtus lytinės sistemos pažeidimus, atsiveria žaizdos, gali atsirasti skausmų šlaplėje, šlapimo pūslės pokyčių (suplonėja jos sienelės ir darosi sun- ku sulaikyti šlapimą), plonėja bei nusileidžia makš- ties sienelės, išsivysto atrofiniai makšties uždegi- mai. Stresas dėl drėgmės stokos makštyje – gali būti kliūtis pastoti Dėl makšties sausumo intymūs santykiai tam- pa skausmingi ir nemalonūs, moteris ima jų vengti ir nukenčia lytinis poros gyvenimas. O norintiems pradėti vaikelį ginekologai pataria reguliarius lyti- nius santykius. Dar labiau tikimybę pastoti mažina stresas dėl sausos makšties sukeliamo diskomfor- to lytinių santykių metu. Be to, makšties sekretas reikalingas palankioms sąlygoms spermatozoi- dams sukurti, kad jie galėtų prasiskverbti pro gim- dos kaklelį ir apvaisinti kiaušialąstę, taigi per ma- žas gleivių kiekis gali būti kliūtis susilaukti vaikelio. Tete-a-tete 32 Makšties sausumo pasekmės – ligos ir mažesnės galimybės pastoti
  • 33. Svarbios sveikos makšties medžiagos – glikogenas ir hialurono rūgštis Sveikos makšties gleivinėje gausu svarbios medžiagos glikogeno, kurio kiekis priklauso nuo hormono estrogeno. Glikogenui skylant susidaro pieno rūgštis, kuri ir sukuria normaliai mikrofloros pusiausvyrai palankią rūgštinę terpę. Kai estroge- no per mažai, pakinta makšties pH  – sumažėja rūštingumas, o tokia gleivinės terpė palanki pa- togeniniams mikroorganizmams įsivyrauti, sausa ir elastingumo netekusi makšties gleivinė lengvai traumuojama. Išsausėjusioje makštyje sumažėja hialurono rūgšties, kuri gaminama organizme ir reikalinga au- dinių tonusui, elastingumui bei drėgmei palaikyti. Hialurono rūgšties molekulės sulaiko vandens mo- lekules odoje ir gleivinėje (pritraukia iki tūkstančio kartų daugiau drėgmės už savo svorį), todėl audi- niai yra elastingi, minkšti ir lygūs. Hialurono rūgštis padeda sugyti makšties gleivinės žaizdelėms ir įtrūkiams, atsikurti audiniams. Kaip kovoti su makšties sausumu? Kai išsausėjusios makšties prieigos ima niežė- ti, moteris bando gelbėtis dažna intymia higiena. Po intensyvių vandens procedūrų niežėjimas ir deginimas gali kurį laiką liautis, bet taip sudrėkinti gleivinės neįmanoma. Didesnių bėdų galima prisi- daryti plaunant makštį, nes išplaunama ir natūrali mikroflora, ir drėkinamasis sekretas, o tai padidina infekcijų pavojų. Pagrindinė užduotis kamuojant makšties sau- sumui  – atkurti natūralią drėkinamojo sekreto gamybą gleivinėje. Tai galima padaryti pasirinkus tinkamas drėkinamąsias priemones, kurių sudėtyje yra išsausėjusioje makštyje trūkstančių medžiagų, palaikančių sveiką rūgštinę makšties terpę ir drė- gmę. Svarbiausios iš jų – hialurono rūgštis ir pieno rūgštis. Šių medžiagų turinčios ovulės drėkina ir palaiko makšties bakterinę pusiausvyrą bei tinka- mą pH. Hialurono rūgštis labai gerai drėkina glei- vinę, todėl mažėja sausumo, deginimo, tempimo pojūčiai, perštėjimas. Pieno rūgštis palaiko rūgšti- nę makšties terpę, apsaugančią nuo infekcijų. Trejopu poveikiu pasižymi polikarbofilas. Ši me- džiaga drėkina, nes gali sugerti 10 kartų daugiau vandens negu ji pati sveria. Polikarbofilas parūgš- tina makšties terpę, nes jo pH yra 4, taigi palaiko tinkamą pH ir bakterinę pusiausvyrą. Be to, ši me- džiaga išlaiko kitas veikliąsias medžiagas gleivinės paviršiuje iki trijų parų, todėl preparatas su polikar- bofilu veikia ilgiau. Parengė Dalia Petrutytė Tete-a-tete