Diese Präsentation wurde erfolgreich gemeldet.
Wir verwenden Ihre LinkedIn Profilangaben und Informationen zu Ihren Aktivitäten, um Anzeigen zu personalisieren und Ihnen relevantere Inhalte anzuzeigen. Sie können Ihre Anzeigeneinstellungen jederzeit ändern.

Lietuvos istorija

12.245 Aufrufe

Veröffentlicht am

  • Dating direct: ❤❤❤ http://bit.ly/2F90ZZC ❤❤❤
       Antworten 
    Sind Sie sicher, dass Sie …  Ja  Nein
    Ihre Nachricht erscheint hier
  • Dating for everyone is here: ♥♥♥ http://bit.ly/2F90ZZC ♥♥♥
       Antworten 
    Sind Sie sicher, dass Sie …  Ja  Nein
    Ihre Nachricht erscheint hier

Lietuvos istorija

  1. 1. Parengė: Laimonas Kupriūnas
  2. 2. • Baltai – grupė indoeuropietiškos kilmės tautų ar genčių, kalbančių ar kalbėjusių giminingomis kalbomis, sudarančiomis atskirą indoeuropiečių kalbų šeimą. Baltai gyvena ar gyveno Baltijos jūros pietryčių ir rytų pakrantėje.• V-VI a. per. Kr. Jau buvo susidariusios visos baltų gentys.
  3. 3.  Pirmosios rašytinių šaltinių ţinios apie Lietuvą yra susiję su 1009 m. Šv. Brunono misija Prūsijoje ir jo ţuvimu.  Popieţiaus įšventintas misijų arkivyskupu, 1004 m. iškeliavo į Vengriją, Kijevą. Jis pakrikštijo jotvingio vadą Netimerą, o 1009 m. Rusios ir Lietuvos pasienyje kartu su 18 palydovų buvo pagonių nuţudytas. Kvedlinburgo analuose šis faktais aprašytas taip:„1009 metais šventas Brunonas… Rusios (Rusciae) ir Lietuvos(Lituae) pasienyje, pagoniųtrenktas į galvą, su 18 saviškiųvasario 23 dieną nukeliavo įdangų.“. Taip pirmą kartąrašytiniuose šaltiniuosepaminėtas Lietuvos vardas.
  4. 4. • Nors Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas 1009 m., tačiau atsidaro jis ankščiau.• Iki šiol labiausiai paplitusi versija buvo Lietuvos vardą kildinti iš nedidelio upelio Lietaukos, įtekančio į Nerį netoli Kernavės, vardo.• Dauguma upėvardţių yra patys seniausi vietovardţiai.• Mokslininkai, remdamiesi prielaida, kad Lietuvos vardas turi būti išvestas iš Lietauka ties žiotimis etnonimo “lietuvis”, bei vietovardţiai su šaknimis “leit” ir “liet”.• Tačiau tikslių duomenų iš kur kilęs šis ţmonių pavadinimas, tebėra neaišku. Lietaukos lokalizacija
  5. 5. • Mindaugas iškilo iš lietuvių kunigaikščių terpės.• Apie 1245 metus Mindaugas vadinamas „aukščiausiuoju karaliumi“.• Po Mindaugo krikšto 1251 m. pas popieţių išvyko Livonijos ir Lietuvos pasiuntinybės. Jos išrūpino Mindaugui karaliaus karūną, ir 1253 metų liepos 6 d. Mindaugas buvo karūnuotas. Lietuva tapo krikščioniška karalyste. Mindaugo karūnacija 1253 m. XIII a. Vilniaus katedra.
  6. 6. • Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas valdė 1316–1341 metais. Jis paveldėjo lietuvių ţemes susivienijusią pagonišką valstybę, besiplečiančią į Rusios stačiatikių ţemes. Paveldėjo jis ir valstybės išlikimo karą su agresyviuoju katalikiškuoju Vokiečių ordinu.• Gedimino valdymo metais Lietuva plačiai skverbėsi į rytus, į slavų ţemes Dauguvos aukštupio ir Dnepro link.• Gedimino valdymas buvo dinamiškas. Gedimino diplomatijos dėka keleriems metams pavyko įveikti Lietuvos politinę izoliaciją. Vis dar neprarandant teritorijų buvo atremiamas Vokiečių ordino puolimas. Kartu Gediminas gerai suprato krikšto teikiamas perspektyvas Lietuvai, siekė jomis pasinaudoti. Tačiau apsikrikštyti, modernizuoti valstybę bei visuomenę nepavyko – visuomenė tam buvo nepribrendusi ir pasipriešino. Gediminaičių stulpai
  7. 7. Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas Lietuvos valstybė Gedimino valdymo laikais Gedimino pilies statyba Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas užima Kijevą 1318 metais
  8. 8.  Realiais Lietuvos valdovais liko Algirdas įsitaisęs Vilniuje bei Trakų kunigaikštis Kęstutis, valdęs dalį Juodosios Rusios, Palenkę ir greičiausiai Ţemaitiją. Algirdas ir Kęstutis paveldėjo didelę valstybę bei įtemptus santykius su kaimynais. Pirmojoje Algirdo ir Kęstučio valdymo pusėje LDK turėjo iniciatyvą: ir Rusioje, ir kare su kryţiuočiais. Valdymo pabaigoje ekspansija Rusioje atsitrenkė į rusų valstybę – Maskvą. Didţiausi Algirdo ir Kęstučio laimėjimai buvo kryţiuočių agresijos atlaikymas ir tai, kad, suderinęs Gediminaičių interesus, išlaikė vieningą, į dalines kunigaikštystes nesuskilusią LDK.
  9. 9. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Algirdo ir Kęstučio valdymo laikais
  10. 10. Kunigaikštis Algirdas Algirdas prie MaskvosKunigaikštis Kęstutis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio antspaudas Kęstutis ir Birutė
  11. 11.  1385 m. Jogaila LDK kunigaikštis pasirašo Krėvos sutartį su Lenkija ir tampa Lenkijos karaliumi.
  12. 12. Lietuva krikštą priėmė paskutinė Europoje.Lietuvos krikštas. Lenkų misionieriai skleidţia katalikųtikėjimą Lietuvoje 1387 m.
  13. 13.  Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas gimė apie 1350 metus Senuosiuose Trakuose. Vytautas buvo neaukšto ūgio, energingas, gyvas. Turėjo tvirtą charakterį ir valią. Buvo neeilinių gabumų, sugebėdavo išspręsti ne vieną sunkiai susiklosčiusią politinę situaciją. Manoma, kad Vytautas be lietuvių kalbos mokėjo rusų, vokiečių, lenkų, lotynų ir totorių kalbas. Vytautas buvo imlus naujovėms, bendraudamas su iš uţsienio atvykusiais kitataučiais stengėsi kuo daugiau suţinoti naujo, kad vėliau tai būtų galima pritaikyti ir Lietuvoje, gerinant ūkį, statybą, kariuomenę.
  14. 14. Jogailaičių genealoginis medis.
  15. 15.  Abiejų Tautų Respublika – federacinė aristokratinė monarchija, susikūrusi po Liublino unijos 1569 m., susidėjusi iš Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didţiosios Kunigaikštystės, ir gyvavusi iki paskutiniojo šios valstybės padalinimo 1795 m. Valstybė pratęsė nuo 1386 m. buvusią Lietuvos ir Lenkijos taip vadinamą personalinę uniją ir gyvavo nuo 1569 m. iki 1795 m. Tuo metu tai buvo viena didţiausių tiek pagal dydį, tiek ir pagal gyventojų skaičių valstybė Europoje, daugiau nei du amţius atlaikiusi mongolų (totorių), rusų, Osmanų bei švedų agresiją.
  16. 16.  Vilniaus universitetas seniausias ir didţiausias Lietuvos universitetas, įkurtas 1579 m. Senamiestyje esančiame centrinių rūmų komplekso ansambliui priklauso ir Vilniaus Šv. Jonų baţnyčia.
  17. 17. Valstietija
  18. 18.  Rusijos, Prūsijos ir Austrijos derybos dėl Respublikos padalijimo, nedalyvaujant jos atstovams, vyko nuo 1771 metų vidurio. 1772 m. vasario 17 d. buvo pasirašyta Rusijos ir Prūsijos, o 1772 m. rugpjūčio 5 d. Rusijos, Prūsijos ir Austrijos trišalė sutartis, kurios metu pasidalinama ATR dalis ţemių. 1792 m. geguţės 3 d., kai Varšuva iškilmingai paţymėjo pirmąsias ATR valstybės konstitucijos metines, Rusijos kariuomenė jau stovėjo prie valstybės sienų. 1793 m. sausio 23 d. Peterburge Rusija ir Prūsija pasirašė antrojo Respublikos padalijimo aktą. 1795 m. spalio 24 d. Peterburge Rusija, Austrija ir Prūsija pasirašė III Peterburgo konvenciją. Įvyko trečiasis Respublikos padalijimas. 1795 m. lapkričio 25 d. Stanislovas Augustas Poniatovskis atsisakė sosto. Abiejų Tautų Respublika buvo išbraukta iš Europos valstybių sąrašo.
  19. 19. III ATR padalinimas 1795 m.
  20. 20.  Praradusi nepriklausomybę Lietuvos istoriją XIX a. pradţioje sąlygojo carinės Rusijos imperiniais uţmojai. XIX a. vyko net du plačius visuomenės sluoksnius apėmę sukilimai dėl Lietuvos Didţiosios Kunigaikštystės ir unijos su Lenkija atgaivinimo, kurie buvo nukreipti ir prieš ekonominę priespaudą: 1831 m. sukilimas, kuriame esminis vaidmuo teko bajorijai ir 1863– 1864 m. sukilimas, palaikytas valstietijos. Abu sukilimai buvo numalšinti. Po 1863–1864 m. sukilimo įvestas spaudos draudimas – uţdraustas raštas lotyniškais rašmenimis, juos bandant pakeisti kirilica. Knygos ir spauda lotyniškais rašmenimis Lietuvą pasiekdavo iš Prūsijos bei Maţosios Lietuvos spaustuvių, iš kur jas nelegaliai per sieną į Lietuvą nešdavo ir platindavo knygnešiai, vėliau susibūrę į keliolika organizacijų. Reakcija po sukilimo palietė ir kitas gyvenimo sritis – buvo uţdaryti visi vienuolynai, sustiprėjo stačiatikių baţnyčios protegavimas.
  21. 21.  Tautinio judėjimo atsigavimas išryškėjo su J. Basanavičiaus pradėtu leisti laikraščiu „Aušra“ (1883– 1886 m.). Vėliau jo idėjas pratęsė kiti, kaip ir „Aušra“ dėl spaudos draudimo nelegaliai Lietuvoje platinti ir Prūsijoje spausdinti periodiniai leidiniai, ypač Vinco Kudirkos redaguotas liberalusis laikraštis „Varpas“ (1889–1905 m.).
  22. 22.  1905 m. gruodţio 4-5 d. Vilniuje susirinkęs lietuvių atstovų suvaţiavimas – Didysis Vilniaus Seimas – paskelbė autonomijos reikalavimą.
  23. 23.  Po Pirmojo pasaulinio karo Europoje subyrėjo trys didţiosios imperijos – Austrija–Vengrija, Rusija ir Vokietija. To bendrojo proceso dėsninga išraiška buvo taip pat Lietuvos Respublika, apie savo atsiskyrimą nuo Rusijos ir protestą dėl laikinos Vokietijos okupacijos viešai pareiškusi Lietuvos Tarybos vardu 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimasis vyko sunkiomis sąlygomis. Dar nebuvo pasibaigęs Pirmasis pasaulinis karas ir krašte tebešeimininkavo vokiečių okupacinė kariuomenė bei karinė administracija. 1918 m. lapkritį Vokietija pralaimi I pasaulinį karą, todėl Lietuva prima laikinąją Konstitucija ir sudaro vyriausybę. Pirmoji Lietuvos nepriklausomybę pripaţįstą Vokietija.
  24. 24.  SSRS 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašė su Vokietija Nepuolimo sutartį ir slaptuosius papildomus protokolus. 1939 m. rugsėjo 28 d. sudarė su Vokietija Sienų nustatymo ir draugystės sutartį, pagal kurią Lietuva atiteko SSRS įtakon, o Suvalkijos dalis – Vokietijai. 1939 m. spalio 10 d. pasirašė su Lietuva Draugystės ir savitarpio pagalbos sutartį, pagal kurią Vilnių ir Vilniaus kraštą perdavė Lietuvai. 1940 m. birţelio 15 d. sovietai okupavo Lietuvą, įvedama į ją 150 tūkst. Raudonosios armijos karių.
  25. 25.  Šių laikų Lietuva integruojasi į Vakarų karines bei ekonomines sąjungas: 2001 m. geguţės 27-30 d. Vilniuje įvyko pirmoji buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje NATO parlamentinė asamblėja, o 2004 m. kovo 29 d. Lietuva tapo pilnateise NATO nare, bei po visuotinio referendumo dėl narystės – nuo 2004 m. geguţės 1 d. – Europos Sąjungos nare. Lietuvai Europarlamente jau atstovauja Lietuvoje išrinkti politikai, o 2006– 2012 m. laikotarpiui suteikta 36 mlrd. eurų dydţio ES parama.
  26. 26.  Bumblauskas A., Senosios Lietuvos istorija 1009-1795. Vilnius. 2005. Kulnytė B., Baltėnas A., Karpavičius E., Lietuvos istorijos paminklai. Vilnius. 1990. Letukienė N., Gineika J., Istorija politologija. Vilnius. 2006. Internetiniai šaltiniai: http://www.lnm.lt/virtualios-parodos/lietuva-zemelapiuose/318.html [prieiga per internetą, ţiūrėta 2012-11-14] http://www.musicalia.lt/meli/index1.php?id=56 [prieiga per internetą, ţiūrėta 2012-11-14] http://www.mdl.lt/mdl/tukstantmetis-ir-ldk/ [prieiga per internetą, ţiūrėta 2012-11-14] http://lithuania.ten.lt/ [prieiga per internetą, ţiūrėta 2012-11-14] http://photoshare.ru/photo8504005.html [prieiga per internetą ţiūrėta 2012- 11-14] http://photoshare.ru/photo8504005.html [prieiga per internetą, ţiūrėta 2012- 11-14] http://lt.wikipedia.org/wiki/Pagrindinis_puslapis [prieiga per internetą, ţiūrėta 2012-11-14]

×