1. Kaunas, 2013
Vadovas (-ė)_______________ __________ ________
(Moksl. laipnis, vardas, pavardė) (parašas) (data)
Apginta__________________ __________ _________
(PMDF dekanas) (parašas) (data)
Bakalauro baigiamasis darbas
Politikos mokslų studijų programa, valstybinis kodas 612L20005
Politikos mokslų studijų kryptis
ENERGETINIS SAUGUMAS: ESTIJOS IR LIETUVOS ATVEJŲ
PALYGINIMAS
VYTAUTO DIDŢIOJO UNIVERSITETAS
POLITIKOS MOKSLŲ IR DIPLOMATIJOS FAKULTETAS
POLITOLOGIJOS KATEDRA
Andrius Stočkūnas

2. TURINYS
Santrauka ........................................................................................................................................... 1.
Summary ............................................................................................................................................ 2.
Įvadas ................................................................................................................................................. 3.
1. Energetinio saugumo apibrėţimas, sąvokos sudedamieji elementai ............................................. 5.
1.1. Energetinio saugumo suvokimas ........................................................................................... 5.
1.2. Energetinio saugumo apibrėţimai strateginiuose dokumentuose ........................................ 11.
1.2.1. Lietuvos energetinis saugumas .................................................................................... 11.
1.2.2. Estijos energetinis saugumas ....................................................................................... 12.
1.2.3. Europos Sąjungos energetinis saugumas ..................................................................... 13.
2. Energetinis saugumas socialiniu lygmeniu ................................................................................. 16.
2.1. Socialinio lygmens analizė – „4A“ modelis ........................................................................ 16.
2.2. Energetika ir socialiniai pokyčiai ........................................................................................ 19.
2.3. Ţiniasklaidos įtaka formuojant energetinio saugumo įvaizdį .............................................. 21.
3. Lietuvos–Estijos energetinio saugumo palyginimo metodologija .............................................. 23.
3.1. Energetinio saugumo principai ir lygmenys – lyginimo kriterijai ....................................... 23.
3.2. Energetinio saugumo socialinio lygmens įvertinimas – lyginimo kriterijus ....................... 25.
4. Lietuvos ir Estijos valstybių energetinio saugumo palyginamoji analizė ................................... 27.
4.1. Estijos atvejo analizė ........................................................................................................... 27.
4.1.1. Energetinio sektoriaus lankstumas ............................................................................... 28.
4.1.2. Energijos kaina ............................................................................................................. 29.
4.1.3. Diversifikacija .............................................................................................................. 31.
4.1.4. Energetikos reikšmė ir visuomenės poţiūrio įvertinimas ............................................ 32.
4.2. Lietuvos atvejo analizė ........................................................................................................ 34.
4.2.1. Energetinio sektoriaus lankstumas ............................................................................... 35.
4.2.2. Energijos kaina ............................................................................................................. 36.
4.2.3. Išteklių ir kelių diversifikacija ..................................................................................... 37.
4.2.4. Energetikos reikšmė ir visuomenės poţiūrio įvertinimas ............................................ 38.
4.3. Palyginamosios analizės rezultatai ...................................................................................... 40.
Išvados ............................................................................................................................................. 43.
Litetratūros ir šaltinių sąrašas .......................................................................................................... 45.
Priedai .............................................................................................................................................. 50.

3. Lentelių, grafikų, schemų ir paveikslėlių sąrašas
Lentelių sąrašas:
Lentelė Nr. 1: Energetinio saugumo principų suvestinė ................................................................. 24.
Lentelė Nr. 2: Interpretuojamos antraštės Estijos atvejis ................................................................ 33.
Lentelė Nr. 3: Neutralios antraštės Estijos atvejis ........................................................................... 33.
Lentelė Nr. 4: Tyrimo „Estijos ţiniasklaidos diskurso įvertinimas“ skaičiavimai .......................... 33.
Lentelė Nr. 5: Interpretuojamos ir neutralios antraštės Lietuvos atvejis ......................................... 39.
Lentelė Nr. 6: Tyrimo „Lietuvos ţiniasklaidos diskurso įvertinimas“ skaičiavimai ....................... 39.
Grafikų sąrašas:
Grafikas Nr. 1: Gamtinių dujų kaina vartotojams Estijoje (EUR/KW) .......................................... 29.
Grafikas Nr. 2: Gamtinių dujų apmokestinimas Estijoje (EUR/KW) ............................................. 30.
Grafikas Nr. 3. Elektros energijos kaina vidaus vartotojams Estijoje (EUR/KW) ......................... 30.
Grafikas Nr. 4. Elektros energijos apmokestinimo dydis Estijoje (EUR/KW) ............................... 31.
Grafikas Nr. 5. Dujų apmokestinimo dydis Lietuovje (EUR/KW) ................................................. 36.
Grafikas Nr. 6. Dujų kaina vidaus vartotojams Lietuvoje (EUR/KW) ........................................... 37.
Schemų sąrašas:
Schema Nr. 1: Energetinio saugumo suvokimas pagal Daniel Yergin ............................................. 8.
Schema Nr. 2: Winzer, C. Energetinio saugumo dimensijos .......................................................... 10.
Schema Nr. 3: Ţiniasklaidos diskursas – ţmogaus mąstymas ........................................................ 22.
Paveikslėlių sąrašas:
Paveikslėlis Nr. 1: Estijos antraščių ţodţių ţemėlapis .................................................................... 34.
Paveikslėlis Nr. 2: Lietuvos antraščių ţodţių ţemėlapis ................................................................. 40.

4. 1
Stočkūnas, A. Energetinis saugumas: Estijos ir Lietuvos atvejų palyginimas: Politikos mokslų bakalauro baigiamasis
darbas / vadovas dokt. T. Vaišnoras; Vytauto Didţiojo universitetas, Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas,
Politologijos katedra. Kaunas, 2013. 49 p.
SANTRAUKA
Energetinis saugumas komplikuotas, bendro apibrėţimo tarp mokslininkų neturintis
terminas, o valstybės praktikės siekdamos uţsitikrinti energetinį saugumą daţnai vadovaujasi savais
energetikos prioritetais. Toks ekspertų ir valstybių disonansas energetinio saugumo terminą pavertė
„skėtine“ sąvoka skirtingiems poţiūriams į energetiką.
Lietuva ir Estija artimos, daţnai dėl regioninės lyderystės ir paţangos konkuruojančios
valstybės – energetika ne išimtis. Šių šalių energetinio saugumo palyginimas ir įvertinimas ne tik
apibrėţtų dabartinę valstybių energetinio saugumo padėtį, tačiau, taip pat leistų nustatyti tolimesnes
Baltijos regiono energetikos gaires.
Šio darbo tyrimo objektas – Lietuvos ir Estijos energetinis saugumas. Tikslas – išanalizuoti
ir įvertinti Lietuvos ir Estijos energetinį saugumą lyginant juos pagal energetinio saugumo
principus. Uţdaviniai – 1) Išanalizuoti energetinio saugumo apibrėţimus; 2) Nustatyti energetinio
saugumo principus; 3) Palyginti Lietuvos–Estijos energetinį saugumą pagal iškeltus kriterijus; 4)
Įvertinti Lietuvos–Estijos energetinio saugumo situaciją.
Remiantis moksline literatūra buvo išanalizuota 10 skirtingų energetinio saugumo poţiūrių.
Išskaidţius energetinio saugumo poţiūrius į sudedamuosius elementus bei naudojant analogijos
metodą buvo nustatytas Lietuvos ir Estijos energetinio saugumo palyginimo „branduolys“, kuriuo
remiantis buvo analizuojamos ir lyginamos šalys. Lyginamosios analizės metu buvo gauti rezultatai,
kad Lietuvos energetika yra labiau diversifikuota, tačiau maţiau savarankiška. Tuo tarpu Estijos
energetiką galima laikyti savarankiškesne, bet maţiau diversifikuota – dėl aukštos energijos
gamybos centralizacijos naudojant naftinguosius skalūnus. Be to, Estijoje vartotojai uţ energiją
moka maţiau negu Lietuvoje. Naudojant kiekybinį turinio tyrimo metodą buvo išanalizuota Estijos
ir Lietuvos ţiniasklaida energetikos klausimais idant įvertinti socialinį energetinio saugumo
lygmenį. Išreiškus tyrimo duomenis skaitinėmis vertėmis ir naudojant matematinį–statistinį metodą
buvo nustatyta, jog Estijos ţiniasklaidoje energetika yra pateikiama kritiškiau, tačiau temos
diskusijos turi 10 kartų maţesnę reikšmę negu Lietuvoje. Pagrindinės Estijos diskusijų temos yra
susijusios su šalies ir Europos Sąjungos energetika bei energijos kaina, tuo tarpu Lietuvoje
didţiausias ţiniasklaidos ir visuomenės dėmesys yra skiriamas skalūninių dujų ţvalgybai, atominių
jėgainių statybai, „Gazprom“ ir Rusijos Federacijai.

5. 2
Stočkūnas, A. Energy security: A Comparison of Lithuanian and Estonian cases: Bachelor Thesis in Political Science /
supervisor Phd. student T. Vaišnoras; Vytautas Magnus University, Faculty of Political Science and Diplomacy,
Department of Political Science. Kaunas, 2013. 49 p.
SUMMARY
Energy security is a complicated concept which lacks clear theoretical definition.
Therefore, countries set different priorities to seek their energy security. This dissonance between
experts and leading politicians developed energy security definition to be an umbrella term for
various and different points of view to energy.
Lithuania and Estonia are located in the east of Europe, more commonly known as the
Baltic region. It is perceived, that Lithuania and Estonia often try to compete for the leadership in
the region and energy sector is not an exception. A comparative analysis of Lithuanian and Estonian
energy security could establish a clear explanation of temporary energy situation in the countries, as
well as determine further energy course of the region.
The object of the study is Lithuanian and Estonian energy security. The aim is to analyse
and evaluate Lithuanian and Estonian energy security by comparing them through principles of
energy security. The following points were brought up to achieve the aim: 1) To analyze
definitions of energy security; 2) To determine the principles of energy security; 3) To compare
energy security of Lithuania and Estonia through set up categories; 4) To evaluate the situation of
Lithuanian and Estonian energy security.
The study has analysed 10 different energy security concepts. Firstly, energy security
perceptions were dissembled into various principles and using analogy method the “core” of energy
security was found. Secondly, a comparative analysis of Lithuanian and Estonian energy security
was carried out. The research showed that Lithuanian energy system has greater energy
diversification, but is less independent than in Estonia. Meanwhile Estonian energy system is less
diversified, it has greater independence due to high reserves of oil shales. In addition, Estonia has
better energy prices for domestic consumers than Lithuania. To evaluate social level of energy
security, the quantative research was carried out. National news portals namely “Delfi.lt and
Delfi.ee” were chosen to reflect society interest and opinion on energy security of the country. The
research results showed that energy topics in Lithuania are 10 times more frequent and has greater
implication in society than in Estonia. Moreover, the most common discussions on energy in
Estonia rely on the European Union and prices, meanwhile in Lithuania the debates sticks on gas
shale, nuclear energy, “Gazprom” and Russian Federation.

6. 3
ĮVADAS
Energetiniu saugumu Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, buvo susirūpinta iš
karto po nepriklausomybės atgavimo, 1991-ais. Šio klausimo svarba augo ir yra ypač aktuali dabar.
Nors šių šalių politikos ir visuomenės vektoriai krypo Vakarų, laisvės ir demokratijos link, tačiau jų
energetikos sektoriai dar lieka Rytų, energijos monopolijos, įtakos zonoje. Po daugybės diskusijų
Baltijos šalių energetinė sistema (naftos, gamtinių dujų) tebėra priklausoma nuo vieno uţsienio
energijos tiekėjo – Rusijos.
Visos trys šalys pademonstravo artimesnį bendradarbiavimą energetikos sektoriuje. 2006
m. gruodţio mėnesį buvo detalizuota Baltijos Energetikos Strategija (BES), kurioje buvo nubrėţtos
ilgalaikės regiono perspektyvos. Tačiau paruošta strategija atspindi tik bendrus regiono siekius –
buvo praleista daug svarbių skaičiavimų, aplinkosauginių įsipareigojimų, alternatyvių energijos
gavimo būdų ir kt. Taip pat dėl politinių/ekonominių pokyčių nacionalinių valstybių viešajame
diskurse pradėta kvestionuoti nutartas kryptis, projektus. Dėl egzistuojančių sparčių energetikos
sektoriaus planavimo kitimo tendencijų yra svarbu apsibrėţti esamą Baltijos regiono energetinio
saugumo situaciją.
Lietuva ir Estija, dvi viena nuo kitos geografiškai nutolusios regiono valstybės, tačiau
energetinio saugumo problemomis jos labai panašios. Be to, energetinio saugumo apibrėţimas
komplikuotas, bendro sutarimo neturintis terminas. Energetinio saugumo mokslinių darbų autoriai
daug dėmesio skiria sisteminiams/politiniams energetikos uţdaviniams, tačiau sumenkina
socialinius veiksnius, nors daţnai didţiausias pasipriešinimas energetikos projektams kyla iš
visuomeninio lygio. Lyginamoji Lietuvos ir Estijos analizė ir įvertinimas ne tik apibrėţtų dabartinė
valstybių energetinio saugumo padėtį, tačiau ir leistų nustatyti tolimesnes Baltijos regiono
energetikos gairės.
Problema. Taigi kyla klausimai: kaip uţsakomos energetinio saugumo studijos gali būti
veiksmingos, kai nėra bendro ir detaliai paaiškinto energetinio saugumo termino arba kaip šalys gali
būti palygintos, jei nėra nustatyta bendrų, aiškių energetinio saugumo kintamųjų ir šalys praktikės
siekia skirtingo energetinio saugumo?
Objektas. Estijos ir Lietuvos energetinis saugumas.
Tikslas. Išanalizuoti Estijos ir Lietuvos energetinį saugumą lyginant juos pagal energetinio
saugumo principus.
Uţdaviniai:
1) Išanalizuoti energetinio saugumo apibrėţimus;
2) Nustatyti energetinio saugumo principus;
3) Palyginti Estijos – Lietuvos energetinį saugumą pagal iškeltus kriterijus;

7. 4
4) Įvertinti Estijos – Lietuvos energetinio saugumo situaciją.
Tyrimo metodai. Darbe yra naudojami – aprašomasis, analitinis, apibendrinantis,
analogijos, palyginamosios ir dokumentų analizės metodai, statistinių duomenų analizės bei
turinio analizės kiekybinis ir statistinis–matematinis, grafinis metodai. Analitinis, aprašomasis ir
dokumentų analizės metodai naudojami energetinio saugumo sąvokoms ištirti ir pateikti.
Analogijos metodo pagalba yra nustatomas energetinio saugumo „branduolys“. Kiekybinis turinio
analizės metodas kartu su statistiniu–matematiniu metodu skirti ištirti Lietuvos–Estijos
visuomenės poţiūrį į energetiką. Palyginamosios analizės metodas yra svarbiausias šio tyrimo
instrumentas, juo remiantis lyginamas Estijos ir Lietuvos energetinis saugumas naudojant
energetinio saugumo principus. Apibendrinantis metodas naudojamas energetinio saugumo
palyginimo rezultatų aptarimui pateikti.
Literatūros apţvalga. Pagrindiniai šaltiniai, kuriais remiamasi darbe, yra moksliniai
straipsniai, strategijos bei statistiniai duomenys. Analizuojant energetinio saugumo sąvokas
remiamasi Daniel Yergin straipsniu angl. „Ensuring Energy Security“. Formuluojant Lietuvos,
Estijos ir Europos Sąjungos energetinio saugumo poţiūrius yra naudojami strateginiai energetikos
dokumentai. Apsibrėţti socialinį energetinio saugumo lygmenį remiamasi Sovacool, Benjamin K.
redaguota kolektyvinė monografija angl. „The Routledge handbook of energy security“ bei
sociologų Augustoni, A. ir Maretti, M. straipsniu angl. „Energy and social change: an
introduction“, tyrimui pagrįsti yra naudojamas Swiatkiewicz –Mosny ir Wagner straipsnyje angl.
„How much energy in energy policy? The media on energy problems in developing countries“
pateiktas ţiniasklaidos diskurso modelis. Energetikos sektoriams tirti remiamasi „Eurostat“
statistika ir nacionalinėmis statistinių duomenų bazėmis („Lietuvos statistikos departamento“
duomenimis ir angl. „Estonian statistics“).
Darbo struktūra. Pirmoje darbo (1-as skyrius) dalyje yra pateikiama skirtingi energetinio
saugumo poţiūriai ir sąvokos. Taip pat, aptariami Estijos, Lietuvos valstybių ir Europos Sąjungos
energetinio saugumo poţiūriai. Kitas skyrius (2-as skyrius) yra skirtas socialiniui energetinio
saugumo lygmeniui aptarti. Trečiame skyriuje yra aprašoma tyrimo metodologija bei lyginimo
kriterijai. Galiausiai ketvirtas skyrius – tyrimo praktinė dalis. Visų pirma, vadovaujantis
nustatytais lyginimo kriterijais yra pateikiama Estijos energetinė situacija, vėliau naudojantis ta
pačia metodika yra išanalizuojamas Lietuvos atvejis. Paskutinė šio skyriaus dalis skirta pateikti
palyginamosios analizės rezultatus.

8. 5
1. ENERGETINIO SAUGUMO APIBRĖŢIMAS, SĄVOKOS
SUDEDAMIEJI ELEMENTAI
Energija visais laikais buvo ţmogaus gyvenimo centre. Ypač energijos reikšmė išaugo po
pramonės revoliucijos, kai „rūkstantys kaminai“ tapo gerovės ir klestėjimo simboliu.
Įdomus energetinio saugumo istorijos puslapis yra Vinstono Čerčilio sprendimas dėl britų
laivyno inovacijų įdiegimo. Britai, siekdami greitesnio laivyno, svarstė galimybę atsisakyti anglies
kuro ir pakeisti jį į naftą. Tuo metu vokiečių laivai vis dar naudojo anglį ir toks techninis pasiekimas
galėjo reikšti didelį pranašumą mūšio lauke. Šis įvykis yra svarbus ne vien dėl britų paţangumo
karo technologijų sferoje, tačiau ir dėl vieno iš pirmų kartų kovojant su modernia energetinio
saugumo problema. Tokios inovacijos įgyvendinimas laivyne turėjo kur kas platesnę reikšmę nei
techninis sprendimas karinės taktikos zonoje, tai buvo energetinio saugumo klausimas su kuriuo
Vinstonas Čerčilis turėjo susidoroti – atsisakyti Velse tiekiamos akmens anglies ir pakeisti ją
importuojama nafta iš Persijos ir keleriopai pagerinant laivų greitį bei lankstumą. Sprendţiant šį
klausimą Vinstonas Čerčilis 1913 m. parlamente sakė:
”Dėl niekieno kokybės, dėl niekieno proceso, dėl niekieno valstybės, dėl niekieno kelio, dėl
niekieno lauko mes turime būti priklausomi, naftos saugumas ir uţtikrintumas slypi įvairovėje ir tik
įvairovėje. “ 1
Toks buvo Vinstono Čerčilio supratimas bei įnašas į energetinio saugumo sąvoką. Toliau
šiame skyriuje bus aptarta kitų autorių, Estijos-Lietuvos ir Europos Sąjungos energetinio saugumo
sąvokos ir principai, kuriais vadovaujantis galima uţtikrinti valstybės energetinį saugumą. Šie
principai darbe taip pat vadinami energetinio saugumo sudedamaisiais elementais. Jais
vadovaujantis bus lyginamas Estijos-Lietuvos energetinis saugumas.
1.1. Energetinio saugumo suvokimas
Kaip jau minėta anksčiau, energetinis saugumas komplikuotas ir bendro sutarimo tarp
teoretikų bei praktikų neturintis terminas. Tačiau šio darbo tikslas nėra nustatyti galimai bendram
naudojimui skirto energetinio saugumo terminą. Toliau pateikti energetinio saugumo poţiūriai,
labiau leidţia suvokti energetinio saugumo sampratos rėmus bei teisingai nusistatyti praktinės dalies
lyginimo kriterijus.
Viena daţniausiai šaltiniuose naudojama bei tarptautiniu mastu pripaţįstama energetinio
saugumo sąvoka yra pateikiama tarptautinės energijos agentūros, IEA (angl. international energy
agency). Joje teigiama, kad energetinis saugumas tai „nenutrūkstamas energijos išteklių tiekimas uţ
1
Yergin, D. Ensuring Energy Security. Foreign affairs, Volume 85, No. 2, March/April. 2006. p. 69.

9. 6
prieinamą kainą, tuo pat metu atsiţvelgiant į aplinkosaugos reikalavimus“.2
Tai vienas
paprasčiausių terminų. Dauguma autorių energetinį saugumą suvokia tik kaip pastovų energijos
išteklių tiekimą uţ tinkamą kainą, tačiau šios agentūros pateiktas apibrėţimas praturtina energetinį
saugumą aplinkosaugos klausimų kriterijumi. Tačiau siekiant nustatyti tyrimui tinkamiausią
koncepciją būtina apţvelgti kitus sąvokos siūlymus.
Geopolitiškai energetinį saugumą suvokia energetikos ekonomistas William F. Martin,
kuris teigia:
Energetinis saugumas turi tris veidus. Pirmas siejasi su nepriklausomybės paţeidţiamumo
maţinimu <...>. Antrasis platesnis, nuolatinis aprūpinimas augančiai paklausai reikiamais ištekliais
uţ tinkamą kainą, atsiţvelgiant į sklandţiai funkcionuojančią tarptautinę energetikos sistemą.
Trečiasis energetinio saugumo veidas yra su energetika susiję aplinkosauginiai iššūkiai.“3
Pasak Michael C. Lynch tai turbūt daţniausiai pasitaikantis poţiūris, nes jis reikalauja
maţiausiai analizės.4
Šio termino svarbiausia idėja tai, kad energijos išteklių importo maţinimas
skatina energetinį saugumą, tačiau visiškai yra ignoruojamas faktas, kad ištekliai bei energetinis
saugumas globalūs, tampriai kainomis ir tendencijomis susiję reiškiniai. Geopolitinio supratimo
dėmesys yra sutelkiamas ties regionais bei atsiribojimu nuo tarptautinės rinkos.5
Šis poţiūris turi
savo silpnybių. Verta pabrėţti, kad būtent tokia energetinio saugumo idėja buvo vadovaujamasi
Dţordţo H. W Busho administracijos laikotarpiu Amerikoje po 1990, Persų įlankos karo. Tai turėjo
ir teigiamų pasekmių, buvo pradėta daugiau dėmesio skirti alternatyvių energijos šaltinių paieškai.
Visgi tai trumpalaikės priemonės, neuţtikrinančios energetinio sektoriaus saugumo.
Matthew Ocheltree iš „Karnegio tarptautinės taikos fondo“ (angl. „Carnegie Endowment
for International Peace“) instituto neigia energetinės nepriklausomybės naudą. Jis teigia, kad
energetinės nepriklausomybės siekimas ir uţtikrinimas ne visada yra adekvatus principas
energetiniam saugumui pasiekti.6
Jis siūlo energetinio saugumo kintamaisiais laikyti:
1. energetikos sektoriaus lankstumą (angl. resilience).;
2. energijos šaltinių įvairovę (angl. diversity of supply);
3. tarpusavio priklausomybę globaliu mastu (angl. global interdependance);7
Labai panašų poţiūrį pateikia ir Pulitzerio premijos laimėtojas, Daniel Yergin. Anot
Yergin, diversifikacija yra vienas iš esminių energetinio saugumo principų, kurio turi siekti
valstybės, norėdamos uţtikrinti savo energetinį saugumą. Tai galima padaryti didinant energijos
2
International Energy Agency. Rasta: http://www.iea.org/topics/energysecurity; ţiūrėta: 2012 11 16.
3
William F. Martin, Imai, R. and Steeg, H. Maintaining Energy Security in a Global Context. New York: The Trilateral
Commission, 1996. p. 4.
4
Michael C. Lynch. Blood or Gold? Politics, Economics and Energy Security. The Emirates occasional papers. The
Emirates Center for Strategic Studies and Research .Volume 47. 2002. p. – 7.
5
Ibid, p. 9.
6
Ocheltree, M. Energy Issue Brief. Carnegie Endowment for International Peace, 2011. Rasta:
http://www.globalization101.org/uploads/File/Energy/energy2011.pdf; ţiūrėta: 2012 11 16.
7
Ibid. p. 8-11.

10. 7
šaltinių tiekimo alternatyvų skaičių, kuris tokiu būdu maţina neigiamą energijos tiekimo
sutrikdymo poveikį valstybės vidaus veikėjams. Svarbus šio siekio determinantas yra teisingas
vartotojų ir gamintojų atstovavimas, nes stabili ir lygių galimybių rinka yra ekonomikos objektų
veikimo sąlyga.8
Skyriaus pradţioje pateiktas pasakojimas iš britų karo istorijos apie Vinstono
Čerčilio dilemą rinktis tarp anglies kuro bei naftos yra klasikinis diversifikacijos pavyzdys.
Antrasis energetinio saugumo bruoţas bei siekiamas faktorius yra „saugumo atsargos“ bei
„lankstumas“, kurie energijos tiekimo sistemai suteikia apsaugą nuo galimų sukrėtimų bei
palengvina situacijos normalizavimą tiekimo sutrikdymo atvejais. Energetikos lankstumas gali būti
nulemtas daugybes faktorių: dėl pakankamo atsargų kiekio, strateginių rezervų ir jų pasiekiamumo
galimybių, efektyvių veiksmų plano turėjimo nelaimės ar sutrikimo atvejais.9
Trečiasis principas – atpaţinti ir įvertinti nacionalinio ūkio integralumo laipsnį pasaulinėje
energetikos sistemoje.10
Šis principas reikalauja valstybės pareigūnus atsakyti į klausimus: kiek
pasaulinės kainos kitimai ar krizės gali paveikti nacionalinio energetikos ūkio situaciją, ar vieno
regiono nuosmukiai veikia esamą regioną ir t.t. Šiuo atveju, Yergin pabrėţia pasaulinę naftos rinkos
ypatybę ir integralumą, tačiau neapleidţia ir kitų sektorių reikšmės.
Ketvirtasis ir paskutinis Yergin išskirtas principas yra informacijos svarba: „aukštos
kokybės informacija palaiko gerai funkcionuojančią rinką“11
, sunaikina dezinformacijos poveikį,
bei galimus nuosmukius dėl viešos informacijos falsifikavimo.
Taip pat, Daniel Yergin siūlo praplėsti energetinio saugumo sąvoką dvejomis
dimensijomis, sakydamas, kad svarbu yra „pripaţinti, kad energetinis saugumas ir visa jo sistema
yra globalus reiškinys“ 12
ir suvokti, kad ir globali energijos tiekimo grandinė yra taip pat lengvai
paţeidţiama ir turi būti apsaugota tarptautiniu mastu.
Daniel Yergin apibrėţė principus, kuriais laikantis būtų galima pasiekti valstybės
energetinį saugumą. Visos išvardintos sąlygos reikalauja didelių valstybės pastangų ne tik
nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu. Schemoje pateikiamas Yergin energetinio saugumo
poţiūris:
8
Yergin, Op. Cit. p. 76.
9
Ibid.
10
Ibid.
11
Ibid.
12
Ibid.

11. 8
1 schema. Energetinio saugumo suvokimas pagal Daniel Yergin.
Šaltinis. Sudaryta darbo autoriaus pagal Yergin, D. Ensuring Energy Security. Foreign affairs, Volume 85,
No. 2. 2006.
Taigi Yergin pateikia naują energetinio saugumo apibrėţimo idėją teigdamas, kad
energetinis saugumas turi būti suvokiamas kaip vientisas ir nedalomas reiškinys. Nacionalinis ir
globalus lygmuo yra neatsiejami dėl vienodai juos veikiančių principų, kuriais valstybės siekia
uţtikrinti savo saugumą.
Kęstutis Budrys, dabartinis Lietuvos Respublikos prezidentės patarėjas nacionalinio
saugumo klausimais, energetinį saugumą pateikia geoenergetinių subjektų tarpusavio santykių
modelyje. Tai reiškia, kad kiekviena valstybė turi savo geoenergetinius interesus ir energetinio
saugumo kryptis, funkcijas, priklausomai nuo vyraujančios jos veiklos energetikos ūkiuose.13
Tokiu
atveju:
„energetinio saugumo samprata kinta priklausomai nuo valstybės geoenergetinės
padėties. Valstybės geoenergetinę padėtį nulemia jos energetikos sektoriaus vieta
energetinių išteklių ciklo grandinėje – gavyba/gamyba – transportavimas/perdirbimas –
vartojimas.“14
Valstybės interesus geoenergetineje „ekosistemoje“ gali nulemti dominuojanti valstybės
veikla energetikoje. Tokios veiklos gali būti energetinių išteklių gavyba/gamyba (gamtinių dujų,
naftos, elektros energija), transportavimas ( tranzitas vamzdynais, kabeliais, laivais ir t.t.), energijos
išteklių perdirbimas (naftos, gamtinių dujų perdirbimas ir kt.) ir energijos išteklių vartojimas
(paskirstymo tinklai, atsargų talpyklos, prekybos tinklai).15
Pagal šias pagrindines veiklas valstybės
gali būti skirstomos į tiekėjas, transportuotojas ir vartotojas. Ţinoma, toks skirstymas yra sąlyginis,
13
Budrys, K. Bendradarbiavimo su Lenkija įtaka Lietuvos energetiniam saugumui. Lietuvos metinė strateginė apžvalga
2007. Vilnius: Generolo Jono Ţemaičio Lietuvos karo akademija. 2008. p. 220.
14
Ibid.
15
Ibid.
Nacionalinis
lygmuo
Diversifikacija Lankstumas
(atsargos)
Integralumas Patikima
Informacija
Globalus
lygmuo
Regioninis
lygmuo

12. 9
nes valstybė gali tuo pačiu metu atlikti kelias funkcijas (pvz., Lietuvos energetinių išteklių gavybos
bei vartojimo santykis 2005 m. yra 1:1,16
kas sukelia sunkumų nustatyti pagrindinę šalies veiklą
geonergetikos grandinėje) bei dėl išteklių srautų pokyčių, kurie gali lemti dominuojančių veiklų
kaitą.17
Geoenergetiškai reikšmingi yra energijos subjektų tarpusavio ryšiai. Geonergetiniai
tarpusavio ryšiai yra grįsti priklausomybe. Tai yra tokie ryšiai, kai valstybė „A“ negali arba neturi
išeities atsisakyti valstybės „B“ paslaugų, nesukeldama ţalingo poveikio arba grėsmės savo
energetiniam saugumui. K. Budrys taip pat išskiria galimus valstybių ryšių tipus: konkurenciją,
bendradarbiavimą, priklausomybės didinimą arba kontrolės perėmimą.18
Konkurencija sutinkama
tarp vienodos padėties bei galimybių geoenergetinių subjektų, kurie priklauso tai pačiai
geoenergetinei ekosistemai (pvz., Vengrijos ir Austrijos konkuravimas dėl dujų tranzito kelio į ES).
Geoenergetinių subjektų esančių skirtinguose geoenergetiniuose grandyse santykiai gali būti
bendradarbiavimas ( pvz., Turkijos ir Azerbaidţiano tiekiant naftą į Vakarų Europą).19
Ilgalaikis
bendradarbiavimas bei konkurencija gali būti tik tuo atveju, jeigu valstybės ar subjektai yra panašių
dydţių, galimybių bei sąlygų. Santykiai tarp skirtingų geoenergetinių subjektų yra paremti
priklausomybės didinimu, arba kontrolės perėmimu. Priklausomybės didinimo pavyzdys – Lietuvos
ir Rusijos santykiai gamtinių dujų sektoriuje. Tai toks ryšys, kai maţėja subjekto savarankiškumas,
iš vien su paţeidţiamumo padidėjimu. Lietuvos gamtinių dujų priklausomybė nuo Rusijos maţina
Lietuvos savarankiškumą bei didiną jos paţeidţiamumą vykdomai Rusijos dujų politikai. Kontrolės
perėmimas, tai atsisakymas energetikos subjektiškumo paradigmos. Pasak K. Budrio, tai yra
būdinga visoms valstybėms, nes suteikiant energetinio sektoriaus įmonėms strategiškai svarbių
įmonių statusą leidţia įgyvendinti valstybės interesus. Energetinių įmonių kontroliavimas yra
svarbus, „<...> nes nuo jų veiklos tiesiogiai priklauso ne tik energetinis, bet ir nacionalinis
saugumas.“20
Kiti mokslininkai siūlo nagrinėti energetinį saugumą atskiriant energijos tiekimą (kaip
techninį procesą) nuo geopolitinių saugumo veiksnių. Christian Winzer teigia, kad „neturint aiškaus
apibrėţimo, energetinis saugumas tapo skėčiu daugumai skirtingų politinių siekių“21
. Toliau jis
teigia, jog pagrindinis skirtumas tarp energetinio saugumo koncepcijų yra rizikos bei jų pasirinkimo
būdai, kuriuos mokslininkai analizuoja savo tyrimuose. Remdamasis kitų autorių darbais Winzer„is
suformulavo energetinio saugumo dimensijų schemą:
16
Ibid. p. 223.
17
Vaišnoras, T. Energetinio saugumo scenarijai: Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos atvejis. Kaunas: Vytauto Didţiojo
universitetas, 2010. Magistrinis darbas p. 14.
18
Budrys, Op. Cit. p. 217.
19
Vaišnoras, Op. Cit. p. 15.
20
Budrys, Op. Cit. p. 220.
21
Winzer, C. Conceptualizing energy security. Energy pocily, Vol. 46. 2012. p. 36.

13. 10
2 schema. Winzer, C. Energetinio saugumo dimensijos.
Šaltinis. Winzer, C. Conceptualizing energy security. Energy pocily, Vol. 46. 2012. p. 36.
Schemoje svarbiausią vaidmenį atlieka „rizikų šaltiniai“ (techninės, ţmogiškosios,
natūraliosios rizikos), pagrindiniai „energijos tiekimo principai“ (pastovus energijos išteklių–
paslaugų tiekimas, stabili ekonomika ir aplinkos ir visuomenės gerovė) bei „poveikio filtrai“
(poveikio greitis, dydis, išsilaikymas, pasklidimas, daţnis ir pavojaus tikrumas). Savo tyrimo
išvadose Winzeris siūlo, kad energetinio saugumo suvokimas galėtų būti apribotas grėsmėmis
darančiomis įtaką energijos tiekimui, tuo tarpu grėsmės aplinkosaugai priklausytų darnaus
vystymosi temai. Sekantis siūlomas energetinio saugumo atskyrimas yra tarp pastoviai tiekiamų
energijai reikalingų išteklių, energijos paslaugų bei stabilios ekonomikos, kai tiekimo kaina yra
priskiriama prie ekonominio efektyvumo (nors kaina gali stipriai paveikti energijos vartotojus,
tačiau tai nekelia grėsmių „kietajai“ energetikos sistemos veiklai). Taip pat, energetinio saugumo
supratimas galėtų būti apribotas energijos trūkumu, o energijos trūkumo pastovus poveikis būtų
priskiriamas ekonominiam efektyvumui.22
Taigi, Winzer„io siūlomas energetinio saugumo suvokimas grieţtai atskiria energijos
tiekimą nuo geopolitinių, ekonominių, socialinių dimensijų. Tokio apibrėţimo šalininkai galėtų būti
energetikai bei šioje sistemoje dirbantys ekspertai – „technologai“. Apibendrintas Winzer
energetinio saugumo apibrėţimas galėtų būti toks – nenutrūkstamas energijos išteklių ir paslaugų
tiekimas likviduojant grėsmes darančias įtaką energetikos sistemai.
22
Ibid. p. 41.

14. 11
Dar vienas energetinio saugumo supratimas yra pateikiamas Anas F. Alhajji. Jis energetinį
saugumą siūlo analizuoti šešiomis dimensijomis: ekonomine, aplinkos, socialine, uţsienio politikos,
technine ir saugumo dimensijomis. Tokiu būdu jis pateikia energetinio saugumo sąvoką, kuri
„apima minėtas šešias dimensijas bei tarpusavio integralumą: uţtikrinant stabilų energijos tiekimą
taip, kad uţtikrintų gaminančių ir vartojančių valstybių ekonomikos augimą su ţemiausia socialine
kaina ir kintamumu.“ 23
Panašų analizės būdą naudoja ir Barry Buzan. Jis energetinį saugumą tiria naudodamas
skirtingas mikro ir makro dimensijas (individualus, nacionalinis, regioninis, ekonominis,
tarptautinis – saugumas).24
Energetinis saugumas, Buzan atveju, yra priskiriamas prie nacionalinio
saugumo dilemos, kuris veikia ekologinių grėsmių sektoriuje (kiti sektoriai: karinis, politinis,
socialinis, ekonominis).
Tokie kompleksiški ir platūs energetinio saugumo pateikimai, parodo, šios sąvokos
išskirtinį sudėtingumą bei reikšmę valstybės statusui.
1.2. Energetinio saugumo apibrėţimai strateginiuose dokumentuose
Energetinio saugumo teorinės koncepcijos vienareikšmiškai yra skirtos valstybėms
praktikėms, tačiau reta šalis naudoja mokslininkų apibrėţimus savo energetikos strategijose.
Siekiant tikslesnio Lietuvos - Estijos energetikos palyginimo šiame skyriuje bus aptarta šių šalių
energetinio saugumo suvokimas išreiškiamas jų strateginiuose dokumentuose. Taip pat šiame
poskyryje yra aptariami Europos Sąjungos energetikos prioritetai, ţinant, kad Europos teisė stipriai
veikia šalių veiklą.
1.2.1. Lietuvos energetinis saugumas
Lietuvos energetinio saugumo poţiūris yra išdėstytas Nacionalinėje energetikos
strategijoje, kuri buvo patvirtinta 2012 m. birţelio 26 d. (Nacionalinė energetinės nepriklausomybės
strategija). Strategija daugiausia akcentuoja energetinės nepriklausomybės siekį, darnų energetikos
sektoriaus vystymąsi bei konkurencingumą. Be abstrakčių energetinio saugumo principų,
dokumentas nustato pagrindinius Lietuvos energetikos sektoriaus tikslus ir jų įgyvendinimo kryptis,
kurių įgyvendinamumas yra pateikiamas konkrečiais energetinio saugumo projektais.
Energetinis saugumas dokumente yra apibrėţiamas kaip nacionalinio saugumo
sudedamoji dalis. Konkretaus energetinio saugumo termino dokumentas nepateikia, tačiau jį galima
23
Alhajji, Anas F. What Is Energy Security? Definitions And Concepts (Part 4/5). Middle East
Economic Survey. 2007. Cituota iš Kovačovská, J. Energy Security: Enriching the Concept from the EU Member States
Representatives' Perspective. ECPR Graduate Conference, Dublin 2011.
24
Buzan, B. Žmonės valstybės ir baimė: Tarptautinio saugumo studijos po šaltojo karo. Vilnius: Eugrimas, 1997.

15. 12
nustatyti analizuojant strateginius principus (energetinė nepriklausomybė, konkurencija, darnus
vystymasis).
Kadangi dauguma Lietuvos energijos išteklių yra importuojami iš vieno tiekėjo energetinė
nepriklausomybė dokumente yra matoma kaip viena svarbiausių sąlygų uţtikrinant energetinį
saugumą. Tačiau energetinė nepriklausomybė yra apibrėţiama ne kaip atsiribojimas nuo
tarptautinės energetikos rinkos, o kaip vietinės energijos ir diversifikuotų energijos išteklių importo
sintezė. Taigi remiantis strategija, diversifikacija yra vienas iš svarbiausių Lietuvos energetinio
saugumo elementų, galinčių uţkirsti kelią energijos tiekimo sutrikimams.25
Konkurencingumas – dar vienas išskirtas strateginis principas. Jis yra suvokiamas kaip
prisijungimas prie Europos energijos rinkų ir energetikos sistemos pertvarkymas, panaikinant
energijos monopolio įtaką Lietuvoje. Taip pat, strategijoje uţsimenama, kad šio principo
įgyvendinimas suteiks palankias kainas vartotojams bei uţtikrins pakankamas investicijas į
energetikos sektorių ir jo infrastruktūrą.26
Darnios plėtros principas apima aplinkosaugos klausimus: išmetamų teršalų į aplinką
maţinimas, energijos vartojimo efektyvumo didinimas, energijos gamybos iš aplinkos neteršiančių
išteklių skatinimas. Teigiama, kad tiek energijos gamyba, tiek vartojimas, turi būti grindţiami
darnios plėtros principais.27
Apibendrinant, galima teigti, kad Lietuvos energetinio saugumo samprata maţai kuo
skiriasi nuo aptartų autorių apibrėţimų. Nacionalinėje energetikos strategijoje iškelti principai
turiniu ir paaiškinimais atitinka energetinio saugumo teoretikų poţiūrius. Išanalizavus Lietuvos
energetinio saugumo strategiją aptinkami tokie energetinio saugumo principai: vietinių ir
importuojamų energijos šaltinių diversifikacija, integralumas į Europos energijos rinkas, palankių
kainų vartotojams uţtikrinimas, aplinkosaugos klausimai.
1.2.2. Estijos energetinis saugumas
Estijos energetinio saugumo tikslai yra išdėstyti Ilgalaikiame viešojo kuro ir energetikos
sektoriaus plėtros plane (angl. Long-term Public Fuel and Energy Sector Development Plan).28
Šis
planas remiasi Estijos darnaus vystymosi strategija (angl. Act on sustainable development)29
. Taip
25
Nacionalinė (energetinės nepriklausomybės) energetikos strategija. Vilnius, 2011 05 25, Nr. 591. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė. p. 8. Rasta: http://www.enmin.lt/lt/nes/2.pdf; ţiūrėta: 2012-11-22.
26
Ibid.
27
Ibid.
28
Ansip, A. Long-term Public Fuel and Energy Sector Development Plan until 2015. Minister of Economic Affairs and
Communications, Tallinn. 2004.
Rasta: http://www.mkm.ee/failid/Long_term_Public_Fuel_and_Energy_Sector_Development_Plan_until_2015.doc;
ţiūrėta: 2012 11 23.
29
Act on sustainable development. Minister of the Environment. Rasta: http://www.envir.ee/166310; ţiūrėta: 2012 11
23.

16. 13
pat, kaip ir Lietuvos atveju, strategija konkretaus energetinio saugumo apibrėţimo nenurodo, tačiau
naudojantis strategijos iškeltais uţdaviniais galima nustatyti pagrindinius Estijos energetinio
saugumo principus.
Visų pirma, dokumente teigiama, kad darnus kuro ir energijos sektoriaus vystymasis yra
nacionalinio saugumo klausimas.
„Kuro ir energijos sektorius yra strateginė valstybės infrastruktūra, kuri turi uţtikrinti, kad Estija
turėtų nepertraukiamą aukštos kokybės išteklių tiekimą optimaliomis kainomis. Tuo pačiu,
energetikos sektorius turi būti kiek įmanoma efektyvesnis ir atitinkantis visus saugumo ir
aplinkosaugos reikalavimus.“30
Estijos energetinio saugumo apibrėţimas išsiskiria iš anksčiau aptartų autorių poţiūrių tuo,
kad į energetinio saugumo sampratą yra įtraukiama „aukšta energijos kokybė“, „technologinis
vystymasis“ ir „efektyvus energijos vartojimas“. Kartu strategijoje yra išskiriami ir tradiciniai
elementai, kaip: energijos tiekimas optimaliomis kainomis, konkurencingumas (diversifikacija),
vietinių energijos gamybos inkorporavimas, aplinkosauginių veiksnių uţtikrinimas.31
Aukšta kokybė vienas pagrindinių Estijos energetikos principų. Jis remiasi energijos
tiekimo ir gamybos infrastruktūros modernizavimu, ypač didelis dėmesys skiriamas elektros ir
šildymo sektoriams.
Efektyvaus energijos gamybos ir vartojimo principas yra tiesiogiai susijęs su darnaus
vystymosi paradigma. Estija siekia padidinti energijos gamybos bei vartojimo efektyvumą, idin
sumaţinti ţmogaus poveikį gamtai.
Estijos saugumo atveju energetikos sektoriaus konkurencingumo principas reiškia atvirą
rinką su diversifikuotos energijos srautais. Taip pat strategija pabrėţia būtinumą uţtikrinti vietos
energijos gamybą.
Taigi Estijos energetinis saugumas – tai nenutrūkstamas aukštos kokybės ir diversifikuotos
energijos tiekimas uţ optimalią kainą modernioje energijos tiekimo ir gamybos sistemoje,
uţtikrinant vietinių energijos gamybos pajėgumus, aplinkosauginius reikalavimus bei darnų
vartojimą ir efektyvią gamybą.
1.2.3. Europos Sąjungos energetinis saugumas
Europos teisės aktai daţnu atveju veikia šalių narių politiką bei veiksmus. Ypač ryškus ES
vaidmuo pastebimas uţsienio politikoje – energetikos sektorius neišimtis, tačiau ilgą laiką Europos
Sąjungoje energetika buvo individualus valstybių narių reikalas. Valstybės nepriklausomai kurdavo
strategijas, infrastruktūras, vesdavo derybas su išoriniais partneriais. Iki pat 2000 m. Europos
Sąjungoje nebuvo jokios įstatyminės bazės, kuri apibrėţtų bendrą energetikos vystymo politiką.
30
Ansip, Op. Cit. p. 2.
31
Ibid.

17. 14
Europos Komisijos 2000 m. išleista „Ţalioji knyga“ (angl. Towards a European strategy for the
security of energy supply32
) buvo viena iš pirmųjų iniciatyvų pradėti diskutuoti šiais klausimais. Tik
2006 m. Europos Komisija pateikė pirmuosius bendrus Europos Sąjungos interesus energetikoje. Tų
metų kovo mėnesio „Ţaliojoje knygoje“ buvo rašoma: „Europos Sąjunga tik veikiant išvien gali
pareikšti ir apsaugoti savo interesus “33
Taigi, uţsitęsus diskusijoms tik 2010 m. buvo išleista
Europos Sąjungos bendroji energetikos strategija, kitaip dar vadinama „Energetika 2020“ (angl.
„Energy 2020: A strategy for competitive, sustainable and secure energy“34
).
Europos Sąjungos energetikos strategijoje yra pateikiamos penkios prioritetinės kryptys:
1. pasiekti energijos efektyvumą Europoje;
2. sukurti tikrą ir integruotą tarpeuropinę energijos rinką;
3. įgalinti vartotojus ir pasiekti didţiausią saugumo ir apsaugos lygį;
4. išvystyti Europos lyderystę energetikos technologijose ir inovacijose;
5. sustiprinti išorinę Europos Sąjungos energetinio saugumo dimensiją;
Strategijoje kiekviena iš gairių yra paaiškinta plačiau, taip pat pateikiamas planas jų
įgyvendinimui, tačiau detalesni veiksmai bei scenarijai konkrečiai Europos energijos rūšių daliai
(angl. European energy mix) nustatyti yra pateikiami ilgalaikėje Europos Sąjungos strategijoje –
„Konkurencingos maţo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m.
plane“ (angl. Energy Roadmap 2050)35
. Siekiant detalizuoti ES energetinio saugumo apibrėţimą
bus analizuojami strategijos „Energetika 2020“ prioritetai.
Pirmasis ES prioritetas, pasiekti energijos efektyvumą Europoje, yra išreiškiamas ir
skaitine verte t.y. iki 2020 m. sutaupyti 20 % energijos, kas sąlygotų net € 1000 maţesnes metinės
išlaidas vietiniams ES vartotojams. Energijos efektyvumas turi būti siektinas visoje energijos
grandinėje nuo gamybos, perdavimo, iki paskirstymo ir vartojimo. Taip pat efektyvumas priimtinas
ir viešųjų lėšų paskirstyme. Strategijoje yra teigiama, kad energetikos efektyvumas yra pigiausias
būdas sumaţinti taršą, uţtikrinti energetinį saugumą ir konkurenciją, pasieki geresnes energijos
kainas vartotojams bei sukurti naujas darbo vietas. Tokiai strategijoje įtvirtintai nuostatai pritaria
Rymantas Juozaitis – Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas, jis „Ţinių
Radijui“ reziumuodamas Pasaulio energetikos tarybos suvaţiavo rezultatus teigė, kad pigiausia
32
Green paper: Towards a European strategy for the security of energy supply. European Commision , Luxembourg.
2010 11 29. Rasta: http://ec.europa.eu/energy/green-paper-energy-supply/doc/green_paper_energy_supply_en.pdf;
ţiūrėta: 2013 04 26.
33
Green Paper: A European Strategy for Sustainable ,Competitive and Secure Energy, Commission of the European
Communities (COM). 105, 8 March 2006, p. 4.
34
Energy 2020 A strategy for competitive, sustainable and secure energy. European Commission, Brussels 2010 11 10.
Rasta: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:52010DC0639:EN:HTML:NOT; Ţiūrėta :
2013-04-26.
35
Energy Roadmap 2050. European Commision, Brussels, 2011. Rasta:
http://ec.europa.eu/energy/energy2020/roadmap/doc/com_2011_8852_en.pdf; ţiūrėta: 2013 04 27.

18. 15
energetika jos nevartojimas.36
Tokios iniciatyvos įgyvendinimo priemonės yra pastatų renovacija,
multimodalinių keliavimo galimybių paprastinimas ir sistemos kūrimas, išmaniųjų energijos
tiekimo sistemų diegimas ir transporto priemonių efektyvumo didinimas.
Laisvas energijos judėjimas Europos Sąjungoje yra antrasis prioritetas minimas
strategijoje. Laisvas energijos judėjimo principas glaudţiai siejasi su bendra vidine energijos rinka
ir laisva konkurencija. Šiems tikslams pasiekti reikia glaudţios energijos infrastruktūrų integracijos
bei laisvo išteklių judėjimo tarp valstybių. Didelis dėmesys yra skiriamas elektros ir dujų energijai,
„dujos išliks pagrindiniu kuru Europos Sąjungos energijos išteklių dalyje, taip pat jos gali įgauti
svarbą kaip atsarginis kuras elektros energijai gaminti.“37
Tam reikalingas papildomų energijos
jungčių uţ Europos Sąjungos ribų kūrimas, kas uţtikrintų energijos tiekimo stabilumą bei saugą.
Reikalingas lėšas tikimasi surinkti parengus teisingą finansavimo modelį.
Trečiasis energetikos prioritetas Europos Sąjungoje, tai saugios, apsaugotos ir įperkamos
energijos tiekimas privatiems ir verslo vartotojams. Šis prioritetas apima vietos diversifikaciją,
kainas, individualų saugumo pojūtį bei saikingą energijos vartojimą. Dauguma šio prioriteto
priemonių yra orientuota į socialinį energetinio saugumo lygmenį. Siekiama vartotojams įdiegti
atsakingo energijos vartojimo principus bei uţtikrinti energijos gamybos saugą atominėse
elektrinėse, naftos, dujų gavybos vietose.
Technologinis perversmas būtina priemonė energetikoje siekiant įgyvendinti 2050 m. ES
ambicijas. Europos Sąjungos mokslininkai ir kompanijos turi didinti savo pastangas išliekant
lyderiais tarptautinėje energetikos technologijų rinkoje, tam įvykdyti strategijoje yra minimos
iniciatyvos bendradarbiauti su trečiųjų šalių mokslininkais, parama tyrimams ir kt. Mokslinė
paţanga ir technologijos Europoje turi būti kuriamos ir diegiamos siekiant maţesnės taršos,
saugumo bei energijos naudojimo efektyvumo.
Stiprus bendradarbiavimas su ES kaimynais bei tarptautiniais partneriais turi būti paremtas
vieningu ES šalių susitarimu. Bendra ES šalių narių politika jau nuo seno diskutuotina ir
kontraversiškai vertinama tema. Šis energetikos strategijos principas siekia įtvirtinti bendrus ES
siekius klimato kaitos ir derybų su partneriais klausimu. Strategijoje yra teigiama „ES turi
formalizuoti principus, kuriais šalys narės veiktų siekdamos naudos visai Europos Sąjungai
dvišaliuose diskusijose su svarbiausiais partneriais energetikos tema“. Šis principas remiasi
pamatinėmis ES vertybėmis: solidarumu, atsakomybe bei skaidrumu tarp šalių narių. Tam bus
36
Tamariūnas, E. Pokalbis su Juozaičiu, R. Ir Adţgausku, G. Prie pietų stalo.
Rasta:http://www.ziniur.lt/archyvas/2013/18/prie-pietu-stalo/19609/pokalbis-su-pasaulio-energetikos-tarybos-lietuvos-
komiteto-pirmininku-rymantu-juozaiciu-ir-seimo-pirmininko-padejeju-energetikos-klausimais-gintaru-adzgausku;
ţiūrėta: 2013 04 27.
37
Energy 2020, Op. Cit. p. 10.

19. 16
siekiama gilesnė energijos rinkų reguliavimo integracija tarp ES ir partnerių bei skatinant ES
energetikos politikos populiarumą pasauliniu mastu.
Taigi Europos Sąjungos energetinio saugumo apibrėţimas strateginiuose dokumentuose
nėra teikiamas, tačiau kaip ir ankstesniais tyrinėjimo atvejais, jį galima išsiaiškinti analizuojant
dokumentuose įtvirtintus prioritetus. Verta paminėti, kad ES energetinis saugumas bei jo principai
glaudţiai siejasi su aplinkosauginiais klausimais, tačiau pastebimas geopolitinio poţiūrio trūkumas.
Valdas Adamkus yra sakęs „Kuomet Rusija naudoja energiją geopolitine maniera, ES turi atsakyti
tuo pačiu ir nusimesti “mantra“, kad rinka pati savaime suteiks energetinį saugumą.“38
Iš tiesų
analizuota strategija tik maţąja dalimi apčiuopia vieningą ES energetikos politiką. Taigi ES
energetinis saugumas bei jo gairės šalims narėms gali būti – efektyvus, atsakingas energijos
įsisavinimas ir gamyba laisvoje energijos rinkoje, kuri yra paremta naujų taršą maţinančių
technologijų diegimu ir skaidria, solidaria bei atsakinga partneryste tarp ES narių ir jų partnerių.
2. ENERGETINIS SAUGUMAS SOCIALINIU LYGMENIU
Dauguma mokslininkų analizuodami energetinį saugumą išskiria jo dedamąsias bei
suformuoja savitą energetinio saugumo modelį, kuris remiasi energetinio saugumo elementais bei jų
tarpusavio sąryšiu. Tačiau rečiau pasitaiko atvejų kada yra analizuojamas atskiras energetinio
saugumo principas ar jo poveikis visai energetikos sistemai ar pavieniams subjektams.
Darbo autoriaus nuomone – energetinį saugumą paranku nagrinėti atskiriant jį į dvi
dimensijas: „kietąją“ ir „minkštąją“. Pirmajame skyriuje nagrinėjami energetinio saugumo
apibrėţimai bei jų principai daţnu atveju referuoja į sistemines energetikos problemas bei jų
sprendimo būdus, t.y. administraciniai, operatyviniai ir techniniai sprendimai. Tokie moksliniai
samprotavimai tai diskusijos apie „kietuosius“ energetinio saugumo principus, kurie daţnu atveju
yra valdţios atstovu ir pačių energetikų prerogatyvoje. Tačiau literatūroje yra sumenkinamas
socialinis energetinio saugumo aspektas, kuris bus vadinamas „minkštuoju“.
Šiame skyriuje bus nagrinėjamas išskirtinai „minkštasis“ energetinio saugumo lygmuo, su
mintimi, kad „kietosios“ energetinio saugumo dalys buvo aptartos ankstesniame skyriuje.
2.1. Socialinio lygmens analizė – „4A“ modelis
Viena iš geriausių energetinio saugumo interpretacijų pagrindţianti energetikos sistemos
įtaką visuomenei yra laikoma „Azijos Vandenyno Energetikos Tyrimų Centro“ (angl. „Asia Pacific
Energy Research Centre“) suformuluota „4A“ schema – pasiekiamumas/diversifikacija,
prieinamumas, priimtinumas, įperkamumas/kaina (angl. availability, accessibility, acceptability,
38
Youngs, R. Energy Security: Europe‘s new foreign policy challenge. London and New York: Routledge. 2011. p. 39.

20. 17
affordability). Remiantis šiuo modeliu galima nagrinėti abi įţanginėje dalyje minimas energetikos
sektoriaus poveikio dalis: tiek kietąją, (pvz., įvairių energijos išteklių, kelių ar gamybos būdų
uţtikrinimas siekiant stabilaus nenutrūkstamo energijos tiekimo – „4A“ modelio rėmuose tai yra
priskiriama prie „pasiekiamumo“) tiek minkštąją, kuri bus aptarta kitoje pastraipoje.
Diversifikacija yra svarbus elementas ne tik valstybių ar regioniniu lygmeniu, tačiau ir
individualiu, ypač tose vietose, kur gyventojai susiduria su radikaliomis gamtinėmis sąlygomis
(pvz., šalčiais, karščiais, pūgomis, potvyniais ir t.t.). Skirtingi energijos ištekliai ir jų tiekimas
uţtikrina individų saugumą. Pavyzdţiui, namų ūkiui apšildyti naudojamos dujos, kietas kuras,
dyzelis ir elektra, tokiu būdu vartotojas yra apsaugotas nuo didelių kainos šuolių, energijos tiekimo
sutrukdymų ir t.t.
„Prieinamumo“ aspektas eina išvien su diversifikacija, tai jungtiniai vienas kitą papildantys
elementai. Čia verta pabrėţti, kad teigiamas „pasiekiamumo“ aspektas yra uţtikrinamas tik tuo
atveju, kai yra suderinama namų ūkių (individų) ir administracijos (valstybės institutų) veiklos.
Administracijos uţduotis suteikti energiją bei jos prieigą, o tuo tarpu namų ūkiams svarbu sugebėti
ją įsisavinti.
Ne retai mokslininkai kurdami energetinio saugumo modelius „kainą“ išskiria kaip
svarbiausią arba vienintelį energetinio saugumo sistemos socialinį veiksnį.39
Kainos aspektas apima
ne tik ţemą, tačiau ir pastovų energijos mokestį. Netikėti energijos kainų šuoliai labiausiai
paţeidţia skurdţiausias šeimas, kadangi jie energijai išleidţia didţiausią savo pajamų dalį.40
Jungtinių Tautų Ekonomikos ir Socialinių reikalų komisijos Azijoje ir Vandenyne atlikto tyrimo
rezultatai parodė, kad neturtingos šeimos sumokėjo daugiau nei: 171 % uţ kurą maistui ruošti, 120
% transporto kurui ir 67 % elektrai savo pajamų, negu šeimos gaunančios vidutines ar didesnes
pajamas.41
Taigi energetikos problemoms jautriausia visuomenės grupė – ta, kuri išleidţia
didţiausią savo pajamų dalį energijai. Taip pat energijos įperkamumas/kaina siejasi su
teisingu/lygiu energijos tiekimu (angl. energy equity) bei energijos skurdu (angl. energy poverty)42
.
Jacobson ir Kammen (2005) tyrinėdami energetinę lygybę įrodė, kad neturtingieji netgi
sunaudodami maţiau energijos negu vidutines pajamas gaunantys asmenys uţ ją sumoka didesnę
savo pajamų dalį. Jų tyrimas naudodamas Gini koeficientą ir Lorenzo kreivę nustatė, kad nė vienoje
šalyje (JAV, Norvegija, Tailandas, Kenija, Salvadoras) nebuvo uţtikrinamos lygios energijos
vartojimo sąlygos (energetinė lygybė). Geriausi lygybės rezultatai buvo aptikti Norvegijoje, kur
39
D„Agostino, A. The social development dimension of energy security.// Sovacool, Benjamin K. (ed.) The Routledge
handbook of energy security.Abingdon and New York: Routledge, 2011. p. 205.
40
Barnes D. F, Willem M. F. Rural energy in developing countries: a challenge for economic
development. Annual Review Energy Environment. Vol. 21. p.497–530. Cituota iš Martin J. Pasqualetti & Benjamin K.
Sovacool. The importance of scale to energy security, Journal of Integrative Environmental Sciences, Vol. 9:3. 2012.
p.169.
41
Ibid.
42
Sovacool, Op. Cit. p.17.

21. 18
pusė elektros energijos buvo sunaudota aukštesnes pajamas gaunančių gyventojų.43
Energijos
skurdas ir lygybė daţnai yra uţtikrinami subsidijų pagalba.44
Tokios priemonės gali būti sietinos su
socialinės gerovės (angl. social welfare) poţiūriu, kur energija laikoma kaip socialinė reikmė. Šio
poţiūrio šalininkai teigia, kad ţmonės turi prigimtines teises į energiją: namų šildymui, vėsinimui,
apšvietimui, maisto gaminimui, transportui ir t.t.45
Taigi subsidijų programos gali sumaţinti
energijos paskirstymo nelygybę tarp skirtingų visuomenės grupių. Tačiau mokslinėje literatūroje
aptinkama nemaţai kritikos subsidijų programoms. Visų pirma yra teigiama, kad daţnai energijos
subsidijos tampa politiniu įrankiu uţsitikrinti neturtingų rinkėjų paramą, kaštai išleidţiami
administruoti šias programas pranokstą gaunamą naudą, energijos vartotojai yra neskatinami
efektyviau naudoti energiją (pvz., renovuoti gyvenamuosius namus, ieškoti efektyvesnių šildymo
katilų ir t.t.), sulaiko valstybės pajamas skirti svarbesnėms socialinėms gėrybėms (pvz., švietimui,
sveikatos prieţiūrai, energetikos infrastruktūrai), galimas nepasitenkinimas iš didesnes pajamas
gaunančių piliečių ir kt.
Energetikos sistemos ar jos atskirų elementų „priimtinumas“ visuomenėje sunkiai
įvertinamas ir nuspėjamas veiksnys. Nemaţai ekspertų yra bandę nustatyti ar sukurti scenarijus,
kuriais vadovaujantis būtų galima nuspėti visuomenės nuomonę energetinio saugumo klausimais
(Malavika Jain Bambawale ir Benjamin K. Sovacool (2011), Leonavičius, V. ir Genys, D. (2011)).
Anthony D„ Agostino (2011) kvestionuoja energijos kainą kaip svarbiausią socialinį veiksnį ir siūlo
teiginį, kad visuomeninis priimtinumas energetikos sistemai, kuris remiasi bendruomenės gerove,
yra reikšmingiausias įtaką darantis elementas. Kaina, pasak jo, nepadeda numatyti ar įvertinti
ţaliųjų ar vietinių bendruomenių protestų energetikos projektams, dėl to jos poveikis energetinio
saugumo moksliniuose darbuose turi būti persvarstomas. Bendrai kalbant, norint nustatyti
energetinio saugumo poveikį visuomenei reikia nagrinėti bendruomeninės vertybes bei jų svarbą.
Neretai, energetikos klausimai remiasi multidimensine įtaka, kuri aprėpia ne tik teigiamas, bet ir
neigiamas sąlygas, todėl daţnu atveju visuomenės nuomonė yra formuojama kompromiso pagrindu
„paaukojant“ maţiau svarbias vertybes (pvz., anglių/naftos/dujų gavyba sukuria papildomų darbo
vietų, tačiau darbuotojų saugos reikalavimai daţnai yra menkai įgyvendinti, kyla pavojus gyvybėms
bei aplinkai – materialinė versus moralinė gerovė). Energetinio saugumo socialinį lygmenį vertinti
vertybiniu pagrindu siūlo Leonavičius, V. ir Genys, V (2011). bei Dunlap, Riley E. ir Olsen, Marvin
E. (1984).
Remiantis „4A“ modelio analize bei mokslininkų darbais galima nustatyti keletą svarbių
teiginių. Yra teigiama, kad gyventojai išleidţiantys didesnį pajamų kiekį energijai jautriau reaguos į
43
Jacobson, A. J. Milman, A. and Daniel M.Kammen. Letting the Energy Gini out of the Bottle: Lorenz Curves of
Cumulative Electricity Consumtion and Gini Coefficients as Metrics of Energy Distribution and Equity. Energy Policy
33 (14). 2004. p. 1825-1832.
44
D„Agostino, Op. Cit. p. 205
45
Sovacool. Op. Cit. p. 7.

22. 19
energetinius pokyčius, t.y. energetinis saugumas jiems turės didesnę reikšmę negu piliečiams, kurie
energijai išleidţia maţesnę savo pajamų dalį. Taip pat, analizė nurodo kitus energetinio saugumo
socialinius bruoţus – energetinę lygybę, neturtą bei vertybinius visuomenės kompromisus.
2.2. Energetika ir socialiniai pokyčiai
„Kalba ir sugebėjimas kontroliuoti ugnį padarė mūsų protėvius ţmonėmis. Ţemdirbystės
atsiradimas paklojo pamatus civilizacijoms, <galiausiai> kastinių iškasenų pritaikymas padarė mus
moderniais.”46
Energija ir visuomeniniai pokyčiai yra neatsiejami procesai. Sociologų klasikai, kaip
Lewis Mumford (1934)47
ir Cottrell (1955)48
aiškino ţmonių civilizacijų istoriją per energetikos
revoliucijas. Verta pabrėţti, kad energetinės revoliucijos ir su tuo susiję klausimai yra aktualūs ne
tik visuomenės retrospektyvoje, tačiau ir dabar, aukštųjų technologijų ir informacijos amţiuje.
Kaip teigia Kanados mokslininkas Vaclov Smil49
visos sistemos nesvarbu ar jos natūralios,
ar antropogeninės kilmės ( ar tai – kalnai, koralų rifai, ištisos ekosistemos, ar miestai) yra energijos
konvertuotojai, ir jų efektyvumas konvertuoti energiją tiesiogiai susijęs su ekonominiu ir socialiniu
šių objektų vystymusi. Taigi galima teigti, kad energetinio saugumo grėsmės ar nepakankama
energijos kokybė gali paveikti visos šalies–visuomenės vystymąsi, gerovę ir (ne)turtą. Ypač
negatyvi situacija gali susiformuoti estint ilgalaikėms energetikos problemoms, kai atsilikimas būtų
negrąţintinas.
Šiuolaikiniai socialiniai pokyčiai, kurie daugiausiai turi įtakos energetiniam saugumui yra
piliečių ir valdţios institucijų santykio tema. Pirmines šio fenomeno uţuominos aptinkamos
psichologinėje realybėje, nes energetiką kaip multidimensinę sąvoką galima aptikti visur. Tai
termino „energija“ pozityvios ar negatyvios konotacijos turėjimas50
(pvz., „Obamos“ vėjo jėgainių
laukai, kur energija, progresas ir technologija rodo taiką su ţeme – teigiama konotacija, "Exxon
Valdez" avarija ir naftos išsiliejimas į jūrą, kur vardan energijos paminama gamta – neigiama
kanotacija).
Ţvelgiant iš bendresnės perspektyvos galime pastebėti šių konotacijų visuomenines
tendencijas bei poveikį. Iki 1970 m. konsensusas dėl vystymosi modelio tarp ekonominių ir
politinių aktorių buvo paremtas stipriu pasitikėjimu technokratiniu elitu, kuris buvo pajėgus
46
McNeill, J. Global environmental history in the age of fossil fuels.2008. Rasta:
http://www.cartografareilpresente.org/article254.html; ţiūrėta: 2013 04 22.
47
Mumford, L., Technics and civilization. New York: Harcourt Brace 1934. Cituojama per Augustoni, A.and Maretti,
M. Energy and social change: an introduction. International review of sociology. Vol. 22, No 3. 2012. p. 1.
48
Cottrell, F.. Energy & society Review (ed.) Bloomington, IN: AuthoHouse. 1955. Cituojama per Augustoni and
Maretti. Ibid.
49
Smil, V. Energy myths and realities. Bringing science to the energy policy debate. Washington, DC: American
Enterprise Institute. 2010. p. 79.
50
Augustoni and Maretti. Op. Cit. p. 393

23. 20
formuoti viešąją nuomonę.51
Toks poţiūris numato, kad mokslinės ir techninės ţinios egzistuoja
nepriklausomai, t.y. yra atskirtos nuo visuomenės dinamikos. Tai galima pavadinti Pierre Bourdieu
terminu „moksline klaida“ (angl. sholastic error), kuri reiškia „iliuziją, kad mokslininkai bei
filosofai kuria išmintį nepriklausomai nuo socialinio konteksto.“52
Technokratinio poţiūrio pabaiga
sietina su ţaliųjų judėjimo pradţia, kuomet visuomenė nusprendė konstruoti savitą realybę bei
nutraukti technokratinio laikotarpio erą. Susiklosčiusi situacija perša mintį, kad viešosios politikos
sprendimo priėmimo procese, ypač konfrontuojančiose pozicijose, pradėjo trūkti objektyvaus ir
patikimo arbitro sugebančio legitimizuoti tam tikrą sprendimą visuomenės akyse. Tai
neišvengiamai veikia ir klausimus susijusius su energetika ir jos projektais. Analizė rodo, jog
ekspertai yra praradę savo objektyvumą visuomenės lygmeniu. Vienas artimiausiu to pavyzdţių
Visagino atominės elektrinės projekto statybos ar skalūninių dujų gavyba Lietuvoje ir tarpusavyje
oponuojančios ekspertų nuomonės. Kaip teigia Pellizzoni (2012) oponuojamos ekspertizės kitomis
ekspertizėmis, apskritai griauna ekspertizių patikimumo fenomeną.53
Tokiu atveju, pasitikėjimas,
bet kokiais energetikos projektais yra abejotinas ir sunkiai priimtinas dalykas.
Wolinsk„i ieškodamas atsakymų į visuomenės priimtinumą ţaliajai energijai suformavo
trijų pakopų modelį. Pasak jo energetikos projektai siekiantys visuomenės pritarimo turi būti
sociopolitiškai, rinkos ir bendruomenės atţvilgiu priimtini. Sociopolitinis priimtinumas tai
visuotinės nuomonės sutapimas su įtakingiausių veikėjų bei valdţios nuomone (svarbu vieningas
sutarimas, tačiau ne atskaitos taškas, iš kurios pusės nuomonė bus formuojama). Energetika taip pat
svarbus klausimas ir rinkos prasme, nors dauguma energetinių sprendimų yra vykdomi nacionaliniu
lygmeniu, tačiau tai veikia ir gyventojus, tai paprasčiausiai vietos bendruomenės pritarimas
technologijai (pvz., atnaujintų elektros skaitliukų montavimas daugiabučiuose). Paskutinis
Wolinsk„i modelio elementas tai vietinės bendruomenės pritarimas – tai baimių ar galimybių
amortizavimas specifiškai tą bendruomenės dalį, kur orientuotas energetikos projektas (pvz., 2012
m. referendumas dėl VAE ir Visagino apygardos rezultatų palyginimas nacionaliniu lygmeniu –
vietinės bendruomenės pritarimas projektui). 54
Didėjantis energetinio saugumo klausimo sudėtingumas ir jo analizavimas socialiniu
lygmeniu išryškinant visuomenės vaidmenį yra akivaizdus. Nacionalinės politikos atstovai kurdami
nacionalines energetikos strategijas daţnai remiasi kietaisiais energetikos tikslais, tačiau
pasipriešinimas kuriamai sistemai daţnu atveju būna kilęs iš visuomenės. Identifikuojamos to
prieţastys gali būti visuomenės nepasitikėjimas ekspertų išvadomis, kontrastingos visuomenės,
politikų ir didţiausią įtaką turinčių veikėjų nuomonės, nepritarimas technologijai ar vietinių
51
Ibid. p. 397.
52
Ibid.
53
Pellizzoni, L. Conflitti ambientali. Bologna: Il Mulino. 2012. Cituojama per Augustoni and Maretti. Ibid.
54
Wolsink, M. Planning of renewable schemes. Deliberative and fair decision-making on landscape issues instead of
reproachful accusations of non-cooperation. Energy Policy. Vol. 35 2007.

24. 21
gyventojų baimės kylančioms grėsmėms iš kuriamo projekto. Daţnai pagrindinis grėsmes bei
galimybes amortizuojantis aktorius yra ţiniasklaida, tačiau tai bus analizuojama sekančiame
skyriuje.
2.3. Ţiniasklaidos įtaka formuojant energetinio saugumo įvaizdį
Šioje darbo dalyje bus bandoma apibrėţti energetikos santykį tarp ţiniasklaidos ir
visuomenės. Daugelyje mokslinių straipsnių yra teigiama, kad ţiniasklaida negali nurodyti kaip
galvoti, tačiau ji gali paskatinti visuomenę specifiškai mąstyti apie tam tikrus dalykus. Šią mintį
detaliau paaiškina marketingo komunikacijų „detalizavimo gerovės modelis“ (angl. The Elaboration
Likelihood Model). Juo yra teigiama, jog asmenys turi būti susidomėję tema, kad leistų detalėms
pasiekti jų pasąmonę. Ţiniasklaidos vartotojai įvertina siunčiamos ţinutės svarbą bei pasąmonės
turinį, ieškodami tarp jų atitikmenų. Jeigu ţinutė atitinka pasąmonės turinį ir ji asmeniui yra
suprantama, jis gali būti linkęs elgtis taip, kaip nurodo ţinutės turinys. Tačiau visa tai priklauso nuo
plataus aplinkybių spektro: asmens noro klausytis, gebėjimo suprasti ir tiesiog pačios ţinutės turinio
priimtinumo jam. Bet visgi nors asmuo nėra susidomėjęs ar nemato svarbos ţinutėje dar nereiškia,
kad ji bus uţmiršta.55
Kitas svarbus ţiniasklaidos vaidmuo yra informacijos ar įvykių atkūrimas. „Informacija
atkurta ţiniasklaidoje dalyvauja kuriant pilietį ir formuojant jo kasdieninius patyrimus bei jų ţinias
apie gyvenimą.“56
Įţymus to pavyzdys yra aprašytas Lippmann knygoje „Viešoji nuomonė“ (angl.
Public Opinion, 1997) jis rašė kaip ţmonės „mokosi savo mintimis pamatyti tą trūkstamą dalį
pasaulio, kurio jie negali matyti, paliesti, uţuosti, pamatyti ar prisiminti,“57
kas be kita ko yra
ţiniasklaidos ir jos kanalų galioje. Taip pat, pastarosios studijos įrodė, kad pagrindiniai
informacijos šaltiniai išlieka vietiniai ar pasauliniai ţinių portalai. Tačiau visgi tik keletas siekia
informacijos iš pirminių šaltinių nei iš ţiniasklaidos.58
Taigi ţiniasklaida, nors ir negali tiesiogiai
formuoti asmens nuomonės, tačiau ji vis dar išlieka pagrindinis informacijos šaltinis, kuriantis
ţmonių mąstymo tendencijas.
Situacija, kai ţiniasklaida tampa svarbiausiu informacijos šaltiniu bei valdţios
komunikavimo priemone yra vadinama mediatizavimu. Tokioje situacijoje ţmonės yra priklausomi
55
Lilleker, G. Darren. Key Concepts in Political Communication. SAGE. 2006. p. 115.
56
Swiatkiewicz –Mosny, M. and Wagner, A. How much energy in energy policy? The media on energy problems in
developing countries (with the example of Poland). Energy Policy. Vol 50. 2012. p. 385
57
Lippmann,Walter. 1997. Public Opinion. New York: Free Press. (Orig. pub. 1922.). Cituojama per Strömbäck, J.
Four Phases of Mediatization: An Analysis of the Mediatization of Politics. The International Journal of
Press/Politics.13(3):230. 2008. p. 230.
58
Swiatkiewicz –Mosny and Wagner, Op. Cit. Ibid.

25. 22
nuo ţiniasklaidos tiekiamos informacijos apie politiką ir pačią visuomenę, taip pat, kaip politikai
yra priklausomi nuo ţiniasklaidos tiekiamos informacijos apie juos ir piliečius.59
Marija Swiatkiewicz-Mosny ir Aleksandra Wagner (2012) siekdamos išsiaiškinti
energetikos krizių ir ţiniasklaidos santykį formuojant piliečių nuomonę sukonstravo ţiniasklaidos
informacijos pateikimo ir ţmogaus mąstymo modelį:
3 schema. Ţiniasklaidos diskursas – ţmogaus mąstymas.
Šaltinis. Sudaryta darbo autoriaus pagal Swiatkiewicz –Mosny, M. and Wagner, A. How much energy in
energy policy? The media on energy problems in developing countries. Energy policy. No. 50. 2012. p. 385.
Šis modelis paaiškina kaip atskiros temos yra formuojamos ţiniasklaidoje ir kaip tai
reflektuoja su viešąja nuomone. Energetinis saugumas socialiniu pagrindu daţnai siejasi su
visuomeninėmis rizikomis (grėsmėmis). Naudojant reflektyvaus modernizmo teoriją galima
nubrėţti grėsmių santykį tarp pačio saugumo. Grėsmės bei su tuo susijęs saugumas individualistiniu
lygmeniu gali būti konstruojamas per asmeninius įsitikinimus – patirtis ir kitų įsitikinimų ir patirčių
akistatą. Grupiniu lygmeniu situacija sudėtingėja į diapazoną įtraukiant bendras visuomenės patirtis,
ekspertines ir akademines ţinias. Ekspertinės-akademinės ţinios, kaip diskutuota 2.3 skyriuje kuria
sistemį diskursą (technokratinis suvokimas, kairės schemos pusė). Ties šiuo momentu, aiškiai
galima atskirti du fenomeno lygmenis – sisteminį ir ţmogiškąjį (ţmogaus aplinka). Ekspertinę
nuomone ţiniasklaida įsisavina, paruošia vartojimui ir suformuoja temos viešą diskursą. O tuo
tarpu, visuomeninė nuomonė yra formuojama reflektuojant ţiniasklaidai bei kitų ţmonių kalboms.
Taigi anksčiau aptarta medţiaga leidţia iliustruoti ryškią koreliaciją tarp ţiniasklaidos bei
visuomenės nuomonės energetinio saugumo tema. Remiantis šia analize 3 skyriuje bus tiriamas
Lietuvos ir Estijos energetinio saugumo vertinimas iš visuomeninės perspektyvos.
59
Strömbäck, Op. Cit. Ibid.
Energetinis
saugumas
Ţmonių kalbos
Asmeninė
patirtis
Kitų
nuomonės
Ţiniasklaidos
nuomonė
Visuomenės
nuomonė
Temos diskursas
SISTEMA
ŢMOGAUS
APLINKA

26. 23
3. LIETUVOS-ESTIJOS ENERGETINIO SAUGUMO
PALYGINIMO METODOLOGIJA
Šio skyriaus tikslas yra tinkamai apibrėţti Lietuvos-Estijos energetinio saugumo
palyginimo kriterijus bei nurodyti tyrimų metodiką. Pirmame poskyryje remiantis tirtais energetinio
saugumo poţiūriais yra identifikuojama esminiai principai energetiniam saugumui pasiekti. Be to,
siekiant aiškumo bei tyrimo eigos pagrįstumo yra apibrėţiama „kietųjų“ ir „minkštųjų“ energetinio
saugumo lygmenų samprata. 3.2 poskyryje yra aprašomas socialinio lygmens tyrimas, jo
pagrįstumas ir eiga.
3.1. Energetinio saugumo principai ir lygmenys – lyginimo kriterijai
Šiame poskyryje bus pateikiama aptartų autorių ir poţiūrių principai/elementai, kuriais
valstybė vadovaudamasi gali pasiekti energetinį saugumą. Taip pat, bus aptartas energetinio
saugumo atskyrimas į „kietąją“ ir „minkštąją“ koncepcijas.
Kadangi nėra suformuluoto vientiso bendrai priimtino energetinio saugumo apibrėţimo,
valstybės kurdamos savo strategijas išsikelia skirtingus uţdavinius ir siekia skirtingo energetinio
saugumo. Įvade minima apibrėţimo problema ypač aktuali lyginant šalių energetinį saugumą.
Taigi aptarti autorių poţiūriai buvo išskirstyti į galimus energetinio saugumo principus ir
sudėti į „energetinio saugumo principų pagal skirtingas teorines prieigas“ lentelę (ţr. 1 priedas).
Lentelė leidţia lengviau matyti skirtumus, panašumus, trūkumus ir privalumus. Naudojantis šia
lentele bus nustatyti galimai svarbiausi energetinio saugumo elementai, kurie bus tyrimo
lyginamieji kriterijai.
Pagrindinių lyginimo kriterijų pasirinkimas remiasi iškelto principo bendrumu kitų sąvokų/
poţiūrių kontekste. Tokie principai kaip energetikos subjektų savarankiškumas bus prilygintas
vietinės gamybos uţtikrinimui ir energetinės nepriklausomybės siekimui, nes tai išvestiniais
santykiais sujungti principai. Dėl tos pačios prieţasties nenutrūkstamas energijos išteklių tiekimas
bus sulygintas su energetikos sektoriaus lankstumu (ţr. 3 psl. Daniel Yergin prieigą). Taip pat,
geoenergetinis poţiūris ir jo energetinių subjektų išskirstymas bus naudojamas kaip vientisas
kintamasis energetinio saugumo principų nustatyme.
Susisteminti lentelės „energetinio saugumo principai pagal skirtingus poţiūrius“ (ţr.1
priedas) duomenys pateikti 1 lentelėje. Šioje lentelėje energetinio saugumo principai yra
išreitinguoti pagal jų bendrumą/pasikartojimą energetinio saugumo poţiūriuose. Kadangi dėl darbo
apribojimų Lietuvos–Estijos atvejų negalima palyginti remiantis visais energetinio saugumo
elementais, esminiams principams atrinkti bus taikoma 50 % riba. Tai reiškia, kad esminiais

27. 24
energetinio saugumo principais bei šio darbo lyginimo kriterijais bus galima laikyti tuos elementus,
kurie kituose energetinio saugumo poţiūriuose (jų išviso aprašyta - 10) pasikartos daugiau kaip
pusėje iš jų. Taigi, lentelėje pateikti duomenys nurodo, kad „nenutrūkstamas energijos išteklių
tiekimas“ arba „lankstumas“, „diversifikacija“ ir „priimtina kaina“ perţengia 50 % ribą ir jie šiame
darbe bus įvardijami kaip esminiai energetinio saugumo principai.
1 lentelė. Energetinio saugumo principų suvestinė.
Eilės
Nr.
Energetinio saugumo principai Daţnis Atrankos
kriterijus
1. Nenutrūkstamas išteklių tiekimas arba lankstumas 8
2. Diversifikacija 6
3. Priimtina kaina 6
4. Tarpusavio priklausomybė (Integralumas) 5
5. Aplinkosaugos uţtikrinimas arba reikalavimai 4
6.
Energetinė nepriklausomybė arba savarankiškumas arba vietinės
gamybos uţtikrinimas 4
7. Efektyvus energijos vartojimas ir gamyba 2
8. Energetikos sektoriaus lankstumas 2
9. Aukštos kokybės energijos tiekimas 1
10. Grėsmių energijos sistemai likvidavimas 1
11. Laisva energijos rinka 1
12. Taršą maţinančių technologijų diegimas, moksliniai tyrimai 1
13. Patikima informacija 1
14. Stabilios rinkos 1
15. Maţiausia socialinė kaina 1
Šaltinis. Sudaryta darbo autoriaus remiantis “Energetinio saugumo principų lentele pagal skirtingus
poţiūrius” (ţr. 1 priedas)
Antrajame skyriuje dėl analizės patogumo buvo uţsiminta apie energetinio saugumo
principų atskirimą į dvi dimensijas – „kietąjį“ ir „minkštąjį“ energetinį saugumą. Kietasis
energetinis saugumas tai sisteminės energetinio saugumo dalys, kurios priklauso energetikų,
politikų veiklos sferoms ir su tuo susiję uţdaviniai turi maţą reikšmę arba supratimą socialiniu
lygmeniu. (pvz., nenutrūkstamas energijos šaltinių tiekimas – sistemos sureguliavimas, avarinių
planų parengimas, turimos atsargos ir t.t.; diversifikacija – alternatyvios energetikos tiekimo
infrastruktūros sukūrimas, kaina – kainų reguliavimo agentūrų veikla, techniniai sprendimai;
integralumas – bendrų energijos rinkų ir jungčių kūrimas; ir t.t.). Kietaisiais energetinio saugumo
elementais gali būti laikomi nuo 1 iki 14 (eilės nr.) esantys energetinio saugumo principai (ţr. 1
lentelę). Tuo tarpu „minkštieji“ energetinio saugumo elementai yra stipriai orientuoti į
visuomenines ir individualias jausenas, poveikį ir atoveiksmį. Tokiais elementais galima laikyti
ţiniasklaidos diskursą, ekspertų ir politikų nuomones, socialinę kainą, vertybių bazę ir kt.
daugiau
50%50%irmaţiau

28. 25
Verta pabrėţti tai, jog šis energetinio saugumo principų suskirstymas nėra visuotinai
energetikos autorių priimtas modelis, tai verčiau lingvistinė struktūra, kurią naudoja autorius
siekiant paprasčiau įvardinti norimų energetinio saugumo principų visumą bei logiškai pagrįsti
tyrimo kriterijų nusistatymą.
Kaip jau minėta 2-jame skyriuje energetinis saugumas yra maţiausiai analizuojamas per
socialinę–individualinę prizmę. Daţnai autoriai analizuojantys energetinį saugumą pervertina
sisteminius-„kietuosius“ energetinio saugumo elementus. Tai visai nesunkiai galima pastebėti
aukščiau pateiktoje lentelėje. Socialinė kaina sudaro tik 1/10-ąją dalį bendrojo energetinio saugumo
„komplekto“ (t.y. visų analizuotų energetinio saugumo elementų visuma). Tačiau, kaip nustatyta 2-
jame skyriuje socialinis energetinio saugumo aspektas daţnai būna svarbiausias energetinių
projektų įgyvendinimo sėkmės rodiklis bei visuomeninės jausenos prieţastis. Energetinio saugumo
suskirstymas į du lygmenis leidţia jį analizuoti atskiromis dalimis, nesipriešinant tyrimo logikai.
Taigi, nors energetinio saugumo socialinis lygmuo 1 lentelėje nebuvo daţniausiai pasikartojantis
elementas, jį galime tirti atskiros dimensijos pavidalu.
3.2. Energetinio saugumo socialinio lygmens įvertinimas – lyginimo kriterijus
Įvertinti energetinį saugumą iš socialinės pusės yra sudėtingas ir subjektyvus procesas.
Sociologai (Leonavičius ir Genys, 2011) energetinį saugumą siūlo tirti vertybiniu visuomenės
pagrindu, tačiau tokio tyrimo rezultatai negali objektyviai palyginti šalių praktikių socialinį
lygmenį. Tačiau subjektyvaus vertybių vertinimo galima išvengti tiriant socialinę energetinio
saugumo pusę per ţiniasklaidos diskurso prizmę (plačiau ţr. 2.3 poskyris). Pasak komunikacijos
profesoriaus Brian McNair (2007), ţiniasklaida ne tik perduoda politinių organizacijų ţinias
viešumai, bet ir transformuoja jas per skirtingus ţinių gaminimo ir interpretavimo procesus.
Ţiniasklaida tam tikrą situaciją ar asmenį apibūdina savo nuoţiūra, komentarų ir interviu klausimų
forma. Šie teiginiai gali turėti reikšmingą poveikį visuomenės nuostatoms ar net veiksmams. Todėl
ţiniasklaidoje esančios informacijos ištyrimas gali padėti atskleisti, kaip visuomenė reaguoja ir
kokią nuomonę turi susidariusi apie šalies energetinį saugumą.60
Tyrimo metodika. Siekiant įvertinti šalių energetinį saugumą socialiniu lygmeniu bus
naudojamas kiekybinis turinio (angl. content) analizės metodas. Šiuo metodu galima apdoroti
didelius duomenų kiekius, gauti skaitinį įvertinimą bei atskleisti turinio struktūrą bei pobūdį. Tačiau
pirma svarbu apsibrėţti turinio analizės kategorijas pagal kurias bus klasifikuojama tyrimo
medţiaga.
Tyrimo atskaitos tašku bus laikomi internetinė ţiniasklaidos straipsniai, o analizės objektu
60
Mcnair, B. An introduction to political communication. 4th edition. London and New York. 2007, p.17-47.

29. 26
– straipsnių antraštės. Publikacijų pavadinimai daţnai nusako straipsnio turinį bei autoriaus
objektyvumą/subjektyvumą, be kita ko antraštės yra svarbus veiksnys renkantis informaciją. Vėliau
antraštės bus įvertinamos skaitiškai („0“ arba „1“). Nuliu įvertinti straipsniai tai skaitiniai turintys
objektyvios, informacininės pakraipos antraštes, kuriomis siekiama perteikti informaciją nešališkai
(pvz., „Ukraina susitarė su Vengrija dėl dujų tiekimo“ arba „V.Lastauskas – Energetikos
ministerijos kancleris“ arba „Prezidentės patarėjas: po dvejų metų dujos pigs penktadaliu“). Tokios
antraštės toliau darbe bus vadinamos neutraliomis. Vienetu įvertintos antraštės tai neigiamos
kanotacijos skaitiniai, kuriuose yra naudojami emocionalūs išsireiškimai, siekiama ką nors pajuokti
arba informacija yra priešiška prieš tai buvusiajai. Tai antraštės, kurios lengvai gali būti
interpretuojamos skaitytojo (pvz., „J. Vilemas. „Hitachi“ į Lietuvą gena uţsakymų badas“ arba
„Signalai, kad Rusija tapo atominės Kaliningrade įkaite“ arba „Ramsčiu „Lietuvos dujoms” tapusio
daugiabučio gyventojai: situacija, švelniai tariant, absurdiška“). Tokios antraštės toliau darbe bus
vadinamos interpretuojamomis. Straipsnių įvertinimų suvestinėje bus apskaičiuotas vidurkis, kuris
šiame darbe bus vadinamas socialinio lygmens indeksu. Duomenys bus patikrinami medianos,
modos bei atskirų skaitinių verčių daţniu. Taip pat, siekiant identifikuoti svarbiausias Lietuvos-
Estijos energetikos temas remiantis pasikartojančių ţodţių daţniu bus nubraiţomas ţodţių
ţemėlapis.
Publikacijų atranka. Skaitinių atranka remiasi populiariausio ir didţiausio internetinio
ţinių portalo informacija. „Gemius Baltic“ agentūros atlikti internetinės erdvės tyrimai nurodo, kad
daugiausiai skaitytojų turintis internetinis ţinių portalas yra „Delfi“ (Lietuvos interneto tyrimų
rezultatai61
, Estijos interneto tyrimų rezultatai62
). Kadangi „Delfi“ grupei priklausantys
ţiniasklaidos portalai yra tos pačios platformos, tai dar labiau sustiprina šių dienraščių tinkamumą
tyrimo duomenims rinkti. Taigi, „Delfi“ portalai yra ne tik patogus įrankis Lietuvos ir Estijos atvejų
lyginimui, tačiau ir stiprus šalių visuomenės nuomonės formuotojas („Delfi“ reguliariai skaito apie
pusė abiejų šalių gyventojų). Informacijai atrinkti bus naudojamas vienas raktinis ţodis su
skirtingomis lingvistinėmis galūnėmis ir dariniais. Lietuvos ir Estijos atveju buvo pasirinktas
vienodas paieškos ţodis – energetika (est. energeetika).
Tyrimo laikotarpis. Duomenų rinkimo imtis apima pastaruosius pusę metų – 2013 01 01
iki 2013 05 03. Tokiu būdu bus siekiama įvertinti dabartinį šalių visuomenes poţiūrį į esamas
energetinio saugumo problemas.
Tyrimo ribotumas. Kiekybiniuose tyrimuose ypatingai sunku yra išvengti subjektyvumo,
nes informacija yra vertinama kiekybiškai naudojant autoriaus poţiūrį kaip prizmę. Subjektyvumo
61
Gemius Lietuvos Interneto auditorijos tyrimai. Tinkalapiai pagal unikalius vartojus. Rasta: http://www.audience.lt/
ţiūrėta: 2013 05 06.
62
Gemius Estijos Interneto auditorijos tyrimai. Tinkalapiai pagal unikalius vartojus. Rasta:
http://www.audience.gemius.ee/ ţiūrėta: 2013 05 06.

30. 27
poveikį padeda sumaţinti taisyklingas tyrimo kriterijų apsibrėţimas bei vadovavimasis jais.
Tyrimas galėtų būti praplėstas pasirenkant daugiau raktaţodţių, nes nevisi pranešimai
ţiniasklaidoje gali būti aptikti naudojant ţodį „energetika“ (pvz., Estijoje nėra Energetikos
ministerijos ir galima, manyti, jog politiniai įvykiai susiję su energetika gali būti neaptikti). Taip
pat, tyrimo medţiaga ir jos rezultatai nėra naudojami susieti su specifiniais šalyse vykstančiais
įvykiais. Tai galėtų būti tolesnė šio tyrimo pakraipos dalis.
4. LIETUVOS IR ESTIJOS VALSTYBIŲ ENERGETINIO
SAUGUMO PALYGINAMOJI ANALIZĖ
Šiame skyriuje remiantis anksčiau nustatytais kriterijais bus lyginami Lietuvos ir Estijos
energetinio saugumo atvejai. Visų pirma, bus išanalizuojama Estijos energetinio saugumo situacija
per energetinio lankstumo, energijos kainos, kelių/išteklių diversifikacijos prizmes bei pateikiama
Estijos visuomenės nuomonės apie energetiką tyrimo rezultatai. Vėliau naudojantis tais pačiais
principais, kuriais buvo aptarta Estijos situacija, bus analizuojamas Lietuvos energetinio saugumo
atvejis. Galiausiai, paskutiniame poskyryje bus aptarti palyginimo rezultatai.
4.1. Estijos atvejo analizė
„Estijos energetinis sektorius santykinai yra nepriklausomas, apie 70 % pirminės energijos
yra išgaunama šalies viduje.“63
Pagrindinis išgaunamos energijos šaltinis yra naftingieji skalūnai
(angl. oil shale), mediena ir durpės. Nepaisant to, kad saulės energijos naudojimas auga, tačiau jie
uţima maţą energijos gamybos dalį. Kiti reikalingi energijos šaltiniai, tokie kaip dujos bei nafta yra
importuojami. Rusija yra vienintelė šių išteklių tiekėja ir kelia grėsmes energetiniam saugumui.
Nors elektros energija Estija apsirūpina pati, tačiau augantis elektros energijos vartojimo
kiekis verčia ieškoti alternatyvų. Situaciją apsunkina Estijos elektros energijos sistemos izoliacija
nuo Europos energijos jungčių. Daţnai dėl didelės energetinės izoliacijos Baltijos šalys yra
vadinamos „Energetikos salomis“ Europoje. Posovietinis energijos tinklas yra maţiau saugus ir
skatina kurti elektros energijos perdavimo jungtis su Suomija, Švedija, Lenkija, siekiant integracijos
į Europos energijos rinkas bei uţtikrinti energetinį saugumą.
63
Kasekamp, A. Energy Security of Estonia in the Context of the Energy Policy of the European Union. Estonian
Foreign Policy Institute, 2006. p. 5. Rasta: http://www.evi.ee/lib/Security.pdf; ţiūrėta: 2012 11 26.

31. 28
4.1.1. Energetinio sektoriaus lankstumas
Pasak Daniel Yergin energetikos sektoriaus lankstumas gali ateiti iš pakankamo atsargų
kiekio (strateginių rezervų) ir jų pasiekiamumo galimybių, taip pat iš efektyvaus veiksmų plano
turėjimo nelaimės arba sutrikimo atvejais.
Estijos didţiausi energijos ištekliai – jos teritorijoje išgaunami naftingieji skalūnai. Estijos
oficiali pozicija gaminant energiją naudojant naftinguosius skalūnus gerai atsispinti Raul Malk
buvusio Estijos Uţsienio reikalų ministro pasisakymuose. Jis teigia:
„ Estija, mano, kad elektros energija paremta naftingaisiais skalūnais turi išlikti, tačiau jos kiekis
visoje energijos gamybos apimtyje ţingsnis po ţingsnio maţės.“ 64
Net apie 960 mln. tonų naftingųjų skalūnų driekiasi Estijos teritorijoje65
ir kasmet apie 15
mln. tonų naftingųjų skalūnų yra panaudojama energijai gaminti.66
Taigi išlaikant esamas gamybos
ir vartojimo tendencijas yra manoma, kad naftingųjų skalūnų turėtų pakakti dar 50 metų. Nors
augantis Estijos aplinkosauginiai įsipareigojimai verčia laikytis grieţtesnės energijos gamybos
politikos, tačiau dideli naftingųjų skalūnų rezervai neleidţia atsisakyti nepriklausomos energijos
gamybos.
Remiantis Estijos statistikos duomenimis 2011 metų pradţioje ir pabaigoje naftingųjų
skalūnų atsargų kiekis išlieka nepakitęs – 22 000 teradţaulių. Tai didţiausios energijos išteklių
sankaupos Estijoje, automobilinio kuro rezervai sudaro tik 1/11 naftingųjų skalūnų energijos dalį.
Nors biokuras yra taip pat aktyviai naudojamas išteklis energijai gaminti, tačiau jo rezervai kur kas
maţesni - ~700 teradţaulių.67
Estija, taip pat, yra energiją eksportuojanti šalis. 2011 m. duomenimis Estija eksportavo:
18 907 TJ elektros, 16 518 TJ naftingųjų skalūnų, 5 844 TJ medienos ir kt.68
Energijos eksportas
rodo pakankamas energijos atsargas bei pačio energetikos sektoriaus lankstumą.
Visai kitokia situacija dujų bei naftos sektoriuose. Estija neturi dujų bei automobilinio kuro
saugyklų. Regioninė gamtinių dujų saugykla yra Latvijoje (Inčukalns), šį rezervuarą gali naudoti –
Latvija, Estija, Lietuva. Maksimali saugyklos talpa 4.44 mln. m3
ir kasmet pavasario–vasaros
sezonais ji yra maksimaliai uţpildoma, siekiant uţtikrinti efektyvų dujų tiekimą Estijai, Lietuvai ir
pačiai Latvijai ţiemos šildymo sezonu.69
64
Mälk, R. Energy security – Estonian interests in the EU. Estonian Ministry of Foreign Affairs Yearbook, 2007. p. 64.
65
Mäe, A. Estonia’s energy security and the European Union. Foreign Affairs Committee, 2006. P. 93.
66
Esti energija (AS). Oil shale in Estonia. Rasta: https://www.energia.ee/en/polevkivi; ţiūrėta: 2011 11 27.
67
Statistics Estonia. Energy balance sheet, by Indicator and Type of fuel/energy. 2011. Rasta: http://pub.stat.ee/ ţiūrėta:
2012 11 28.
68
Ibid. by indicator exports, 2011.
69
Estonian competition authority. Estonian electricity and gas market. Report 2010.Tallin. 2011. p. 11.

32. 29
2011 m. Europos Komisijos išvadomis Suskystintų dujų terminalas (SDT) geriausią
efektyvumą pasiektų, jeigu būtų statomas Suomijos-Estijos pakrantėse.70
Kitur statomas SDT
neuţtikrintų Estijos energetinio saugumo, netenkintų Suomijos ir reikalautų daugiau
infrastruktūrinių regiono pokyčių. 71
4.1.2. Energijos kaina
Energijos kaina – vienas svarbiausių energetinio saugumo elementų, dėl kurio sutaria
dauguma poţiūrių šalininkų.
Estijos gamtinių dujų kaina atitinkamai maţa, vidaus vartotojai 2011 m. antrojoje pusėje
mokėjo 0,0393 EUR/KW neįskaičiuojant mokesčių, tuo tarpu Europos Sąjungos valstybių vidurkis
0,01 EUR/KW didesnis. Panaši tendencija išlieka ţvelgiant į statistinius duomenis per retrospektyvą
(2010, 2009, 2008 ir t.t. kainų skirtumas buvo dar didesnis).72
1 grafikas. Gamtinių dujų kaina vartotojams Estijoje (EUR/KW)
Šaltinis. Sudaryta darbo autoriaus remiantis Eurostat duomenimis.
Verta pabrėţti, kad gamtinių dujų tiekimo kaina kaip ir gamtinių dujų mokesčiai kasmet
auga. Valstybė imasi priemonių maţinti importuojamų gamtinių išteklių priklausomybę, keliant
mokesčius monopolijų tiekiamai produkcijai, taip yra uţtikrinamas iš vietinių išteklių gaminamos
energijos konkurencingumas. Nuo 2010 m. gamtinių dujų mokesčių kiekis vartotojams išaugo 2
kartus nuo 0,05 EUR/KW (2010 m.) iki 0,107 EUR/KW (2012 m.).73
70
Jockus, A. Regioninis terminalas Estijoje arba Suomijoje. Lietuvos žinios. 2012 11 24. Rasta:
http://www.lzinios.lt/Ekonomika/Regioninis-terminalas-Estijoje-arba-Suomijoje; ţiūrėta: 2012 11 28.
71
Rigmaa, E. The Status and Future Plans Regarding LNG in Estonian Ports. The Port of good news. 2012 10 31.
Rasta: http://tinyurl.com/d45ae5a; ţiūrėta: 2012 11 28.
72
Eurostat. Gas domestic consumers prices. Rasta: http://ec.europa.eu/eurostat; ţiūrėta: 2012 11 29.
73
Ibid. by indicator including taxes and excluding taxes.
0,0000
0,0100
0,0200
0,0300
0,0400
0,0500
0,0600
0,0700
2008 S22009 S12009 S22010 S12010 S22011 S12011 S22012 S1
ES (27 valstybės)
Estija

33. 30
2 grafikas. Gamtinių dujų apmokestinimas Estijoje (EUR/KW)
Šaltinis. Sudaryta darbo autoriaus remiantis Eurostat
Elektros energijos kaina taip pat kaip ir dujų nuolatos auga, nuo 2007 m. kaina vartotojams
padidėjo 0,031 EUR/KW ( 2007– 0.0786 EUR/KW, 2012– 0.1096 EUR/KW).74
3 grafikas. Elektros energijos kaina vidaus vartotojams Estijoje (EUR/KW)
Šaltinis. Sudaryta darbo autoriaus remiantis Eurostat
Tačiau tai gali paaiškinti, pastebimos lygiagrečios kainų augimo tendencijos visoje
Europos Sąjungoje. Elektros energijos apmokestinimas vartotojams taip pat augo. Šiuo metu 1 KW
elektros energijos yra apmokestinamas 0,039 EUR/KW.75
74
Eurostat. Electricity price domestic consumers.
75
Ten pat, by indicator including taxes and excluding taxes.
0
0,002
0,004
0,006
0,008
0,01
0,012
0,014
0,016
2008 S2 2009 S1 2009 S2 2010 S1 2010 S2 2011 S1 2011 S2 2012 S1
ES (27 valstybės)
Estija
0
0,01
0,02
0,03
0,04
0,05
0,06
0,07
2008 S2 2009 S1 2009 S2 2010 S1 2010 S2 2011 S1 2011 S2 2012 S1
ES (27 valstybės)
Estija

34. 31
4 grafikas. Elektros energijos apmokestinimo dydis Estijoje (EUR/KW)
Šaltinis. Sudaryta darbo autoriaus remiantis Eurostat
4.1.3. Diversifikacija
Diversifikacija, vienas esminių Energetinio saugumo principų, kuris remiasi energijos
išteklių bei kelių įvairove.
Kaip jau minėjau įvadinėje skyriaus dalyje, Estijos energetikos sektorius remiasi energijos
gamyba naudojant Estijos teritorijoje išgaunamais naftingaisiais skalūnais, iš jų gaminama energija
sudaro 77 % visos pagaminamos energijos.76
Tokia energija yra naudojama elektrai (97 % šalies
poreikio) bei šilumai gaminti (Narvos miestui). Estijos-Rusijos teritorijoje esančių naftingųjų
skalūnų klodai yra ne tik Estijos pirminės energijos gamybos šaltinis, bet ir ateities perspektyvos.
Gamtinės dujos yra labiausiai vertinamas iškastinis kuras dėl lankstumo, maţos taršos ir
plataus naudojimo galimybės. Naudojant elektros bei šilumos jėgaines energijai gaminti, gamtinės
dujos yra geriausia bei lengviausiai įgyvendinama kuro kombinavimo ar pakeitimo alternatyva.77
Estija yra 100 % priklausoma nuo dujų importo, tačiau dujos sudaro tik 4 % visos energijos
suvartojimo.78
Manoma, kad Estijoje dėl aplinkosauginių įsipareigojimų bei galimų elektros
gamybos krizių naudojant naftinguosius skalūnus dujų poreikis augs. Gamtinių dujų
inkorporavimas į egzistuojančią Estijos energetikos sistemą vienas palankiausių būdų uţtikrinti
energetinį saugumą krizės atveju. Iš vienos pusės Estija turi gerą dujų vamzdţių sistemą – tiesiogiai
dujotiekis jungiasi su Rusija, Latvija, netiesiogiai su visu posovietiniu bloku (Baltarusija Ukraina,
Lenkija, Lietuva ir t.t.), taip pat, Latvijoje esantis Inčukalns dujų rezervuaras uţtikrina palankų dujų
tiekimą, iš kitos pusės dujų rinka stipriai suvarţyta ir nediversifikuota (vienas tiekėjas).
Mediena, anglis, durpės ir biokuras sudaro 17 % visos suvartojamos energijos. Trečdalis
šios energijos yra pagaminama deginant medieną regioninėse jėgainėse, kurios tiekia miesteliams
76
Statistics Estonia. Energy balance sheet by type of fuel or energy. 2011. Rasta: http://pub.stat.ee/ ţiūrėta: 2012 11 27.
77
Veiderma, M. Natural Gas in Baltic Sea Region. Session paper of Assembly of the Baltic States. 2005. P. 1.
78
Statistics Estonia. Final Energy consumption. 2011. Rasta: http://pub.stat.ee/; ţiūrėta: 2012 11 27.
0
0,002
0,004
0,006
0,008
0,01
0,012
0,014
0,016
2008 S2 2009 S1 2009 S2 2010 S1 2010 S2 2011 S1 2011 S2 2012 S1
ES (27 valstybės)
Estija

35. 32
šilumos bei elektros energiją. 2008–2011 m. retrospektyva rodo nekintantį pagaminamos energijos
kiekį naudojant biomasę. Remiantis ilgalaike Estijos energetikos strategija matyti, kad ateities
perspektyvos nėra siejamos su mediena ir biokuru.
Estijos dujų ir elektros rinka yra viena maţiausia Europoje, dėl šių prieţasčių šalis
susiduria su sunkumais derantis dėl alternatyvių energijos tiekimo jungčių/kelių. Kaip jau buvo
minėta anksčiau, Estijos dujų rinka yra maţai diversifikuota. Estijos dujų importas yra tiekiamas iš
Rusijos jungtimis į Narvos/ Varskos regionus bei iš Inčukalns poţeminės dujų saugyklos per Karski
regioną. Nors energijos jungtys yra geros kokybės, tačiau yra galimas energijos tiekimo
sutrukdymas. Ţiemos laikotarpiu Karski jungtis dėl aukšto tiekimo apkrovimo gali pritrūkti
spaudimo kokybiškai tiekti dujas į Estiją (yra nustatyta, kad tai Latvijos pusėje esanti problema).
Taip pat energijos tiekimas Varskos jungtimi yra ribojamas iš Rusijos pusės, tai esant didesniam
dujų vartojimo poreikiui būtina megzti derybas su Rusijos Federacija. Be to, dar nėra nustatyta
„Nord stream“ jungties neigiama įtaka dujų tiekimo balansui Baltijos regione. Siekiant uţtikrinti
dujų tiekimo diversifikaciją Baltijos regione, buvo numatyta daugybė projektų. Vienas iš jų – tiesti
dujų tiekimo jungtį per Baltijos jūrą iki Švedijos, tačiau dėl maţo dujų vartojimo kiekio toks
projektas Baltijos valstybėmis yra per brangus.
Estijos elektros sistema priklauso buvusių Sovietų sąjungos valstybių elektros sistemai.
Šiuo metu Estijos elektros sistema dirba kartu su kitomis posovietinėmis valstybėmis Integruotoje
(Rusijos) energijos sistemoje (angl. IPS/UPS). Estija į šį tinklą yra prisijungusi kintamosios (angl
AC/alternating current) bei pastovios (angl. DC/ direct current) srovės jungtimis. Kintamosios
srovės jungtimis Estija jungiasi su Latvija ir Rusija bei pastovios srovės jungtimi (Estilink, 2007) su
Suomija.79
„Estilink“ projektas buvo pradėtas 2004 m. ir tai pirmoji Baltijos regiono jungtis su
Skandinavijos energetikos rinka. Šiuo metu yra planuojamos „Estilink 2“ jungtis, kuri pagilintų
Baltijos ir Skandinavijos regionų elektros rinkų integraciją.
4.1.4. Energetikos reikšmė ir visuomenės poţiūrio įvertinimas
Estijos ţinių portale „Delfi“ nuo 2013 01 01 iki 2013 05 03 buvo aptikta 56 straipsniai
energetikos tematika (ţr. 3 priedas). Publikacijos buvo aptiktos įvairiuose portalo skiltyse nuo
piliečių komentarų („delfi pilietis“ skiltis) iki verslo. Kadangi šis tyrimas analizuoja ţiniasklaidos
diskursą, straipsniai rasti „delfi piliečio“ skiltyje buvo neįtraukti į tyrimo duomenis, nes dauguma
šios skilties straipsnių yra neadministruojami ir jos autoriai yra neprofesionalūs ţurnalistai, kas gali
lemti prastą duomenų kokybę. Vėliau vadovaujantis tyrimo eiga, straipsnių antraštės buvo įvertintos
skaitinėmis reikšmėmis („1“- interpretuojamos, „0“ neutralios). Interpretuojamomis antraštėmis
79
Veiderma, Op. Cit. p. 8.

36. 33
buvo laikomos (ţr. 2 lentelė), tai emocionalios antraštės, daţnai turinčios negatyvias konotacijas, o
neutraliomis tokios kaip pateiktos 3-ioje lentelėje.
2 lentelė. Interpretuojamos antraštės Estijos atvejis
INTERPRETUOJAMŲ STRAIPSNIŲ ANTRAŠČIŲ PAVYZDŢIAI
Vertimas (lietuvių k.) Originalo kalba (estų k.)
Kallo karas su „Estijos Energija“: Arogancijos
sprogimas nemokšų įmonėje.
Kallo sõdib Eesti Energiaga: ülbusest pakatav
saamatu ettevõte
Po taurę kartu – Energetikų uţdarbis kyla Klaasid kokku - energeetikud said palgalisa
Muštamę nugriauti, statykime naują Muštamę! Mustamäe maha, püsti uus Mustamäe!
Estijos Energija bijo Amerikoje prarasti 100
mln. dolerių
Eesti Energia kardab Ameerikas kaotada 100
miljonit dollarit
Igor Grazin: Energijos kainos yra vyriausybės
sprendimas
Igor Gräzin: elektri hind on riigi otsus
Šaltinis. Delfi.ee
3 lentelė. Neutralios antraštės Estijos atvejis
NEUTRALIŲ STRAIPSNIŲ ANTRAŠČIŲ PAVYZDŢIAI
Vertimas (lietuvių k.) Originalo kalba (estų k.)
Tamjärv ir Arakas statys didţiausią saulės
jėgainių parką
Tamjärv ja Arakas rajavad Eesti suurima
päikesepatareide pargi
Estijos pelnas sumaţėjo Eesti Energia kasum vähenes
NT pirkėjai panoro matyti mokesčius uţ
komunalines paslaugas
Koduostja tahab esimese asjana näha summasid
kommunaalarvel
Energiaturg.ee: palankios elektros paketo kainos
visiems vartotojams
Energiaturg.ee: börsipakett tõi aprillis
hinnavõidu
Šaltinis. Delfi.ee
Atlikus skaičiavimus buvo nustatyta, kad Estijos ţiniasklaidoje pateikiamos antraštės
energetikos tematika nedidele dalimi yra negatyvios formos. Visuomenės nuomonės indeksas
(duomenų skaitinės vertės vidurkis) siekia “0,589285714“ iš maksimalios „1“ vertės. Medianos ir
modos skaičiavimai patvirtina duomenų tikslumą (ţr. 4 lentelė).
4 lentelė. Tyrimo „Estijos ţiniasklaidos diskurso įvertinimas“ skaičiavimai.
Laiko periodoas 2013-01-01 iki 2013-05-03 2013-01-01 iki 2013-05-03
Straipsnių skaičius 56
Vidurkis 0,589286
Vienetų dažnis 33
Nulių dažnis 23
Mediana 1
Moda 1
Šaltinis. Sudaryta darbo autoriaus

37. 34
Sekantis tyrimo etapas susideda iš daţniausiai eskaluojamų temų apie energetiką
nustatymu. Tam nustatyti yra naudojamas turinio tyrimo metodas, kurio esmė pasikartojančių
ţodţių skaičiavimas. Daţniausiai „Delfi.ee“ antraštėse pasikartojantys ţodţiai yra: „Estija“ – 14
kartų, „Energija“ – 8 kartus, „Europa“, „kaina“, „naftingieji skalūnai“, „prezidentas“, „milijonai“,
„Ansip“, „Narva“ – 4 kartus. Šių duomenų vizualizacija pateikiama 1 paveikslėlyje. Skaičiavimuose
nebuvo atsiţvelgta į nereikšmingus ţodţius kaip: įvardţius, prieveiksmius, prielinksnius, jungtukus,
ištiktukus ir t.t. Taigi, duomenys leidţia teigti, kad pagrindiniai Estijos energetikos klausimai iškyla
dėl energijos kainų, prezidento sprendimų, europinių iniciatyvų ir Narvos mieste esančios energijos
gamyklos.
1 paveikslėlis. Estijos antraščių ţodţių ţemėlapis
Šaltinis. Sudaryta darbo autoriaus (wordle.net sistema)
4.2. Lietuvos atvejo analizė
Dauguma šaltinių, mokslinių straipsnių aptariančių Lietuvos energetinio saugumo situaciją
pabrėţia Lietuvos priklausomybę nuo energijos išteklių importo. Daniel Yergin kritikuoja
nepriklausomybę, kaip energetinio saugumo uţtikrinimo elementą, jis vietoj to iškelia energetikos
sektoriaus integraciją į regiono/pasaulio energijos rinką.80
Lietuvos energetinio saugumo strategijoje
energetinė nepriklausomybė yra išreiškiama, kaip Lietuvos energetinio saugumo tikslas, tačiau tai
suvokiama kaip energetikos išteklių/kelių diversifikacija bei integracija į regioninę/pasaulio
energijos rinką. Iki 2009 m. Ignalinos atominė elektrinė (IAE) buvo pagrindinis Lietuvos energijos
ramstis, tačiau dėl iškeltų įstojimo sąlygų į ES, IAE buvo uţdaryta. Šiuo metu 87 % Lietuvoje
80
Yergin, Op. Cit. p. 76.