6. Mes niekada negalime likti patys savimi, jeigu nenorime būti išjuokti
arba priskirti prie bepročių. (Jonas Avyžius)
7. Tam, kurį Dievas palaimino, suteikė ir džiaugsmo, ir skausmo.
Skausmo – tam, kad pažintų džiaugsmą, džiaugsmo – kad pažintų
skausmą. (Janina Lapinskaitė)
8. Reikia nuo kažko pasitraukti, kad galėtum prie kažko prieiti.
(Justinas Marcinkevičius)
10. Laikas, kaip ir erdvė, visuomet vienas ir visas. Niekas niekad nesibaigia,
nepraeina ir neateina. Viskas yra vienas, visas ir neaprėpiamas dabar.
(Alfonsas Nyka-Niliūnas)
11. Aš žinau, kad žmogus yra netobulas ir tobulesnis būti negali, tačiau
privalau gyventi ir mąstyti, taip lyg, jis galėtų būti kitoks.
(Arvydas Šliogeris)
12. Mums atrodo, kad geri ir gražūs dalykai egzistuoja savaime, bet iš
tiesų taip nėra - jie yra tik tada, kai juos pastebi. Nugeltęs, nuraudęs
klevas pasidaro gražus tik tada, kai eidamas gatve jį pastebi.
(Vytautas Kernagis)
13. Laimė! Kiekvienam ji - vis kitokia. Alkanam ji - duona. Trokštančiam -
vanduo. Skęstančiam - draugo ranka. (Paulius Širvys)
14. Juk svarbu ne tai, ką matai, o tai, ką mąstai apie tuos dalykus, kuriuos
matai. (Doloresa Kazragytė)
15. Grožis privalo būti ribotas, antraip jis neišvengiamai virsta blogiu.
(Ričardas Gavelis)
16. Apie kitą žmogų neįmanoma papasakoti todėl, kad svetimą gyvenimą
kiekvienas mato savo spalva. (Jurga Ivanauskaitė)
17. Laimė yra kaip vaivorykštė. O vaivorykštės nepasieksi. Taip ir su
laime – laimė yra ją siekti ir nepasiekti. (Algimantas Čekuolis)
18. Kai nemyli nieko – tai vienišumas, kai myli visus – tai šventumas,
kai myli tik save – tai vienatvė. (Edmundas Malūkas)
19. Kas nesuspėja su laiku, tas suserga praeitimi, visa jam darosi
nebesuprantama, svetima. (Bronius Radzevičius)
20. Jei nori rudenį gauti gerą vaisių, neskink pavasario žiedų pinti savo
vainikui. (Juozas Grušas)
21. Dievas – tai visų pirma sąžinė. O su ja mes kalbamės kasdien.
(Vytautas Juozapaitis)