1. Neringa Vaitkūnaitė 10 kl
Ignotas Gabrielaitis 10 kl
Justas Savickis 9 kl
Mokytoja Irma Raščiūtė
Šiaulių rajono, Aukštelkės mokykla, 9 - 10 kl
Nacionalinė gamtamokslinė konferencija
“Mokyklinė aplinkotyra 2012 “
Šiaul;ių universitetas

2. Šiaulių Rėkyvos botaniniame – zoologiniame draustinyje stebėjome
Rėkyvos ežero vandens gyvūniją.
Sužinoję, jog draustinis gausus į Raudonąją knygą įrašytais
augalais, panorome pažinti kuo daugiau draustinio augalų bei
medžių.
Nusprendėme paanalizuoti, kaip saulės šviesa ir drėgmė įtakoja
augalo augimui.

3. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kokios augalų rūšys vyrauja Rėkyvos
botaniniame - zoologiniame draustinyje bei nustatyti šviesos ir
drėgmės įtaką jų augimui.
Tyrimo uždaviniai:
• Nustatyti, kokios augalų rūšys vyrauja Rėkyvos botaniniame –
zoologiniame draustinyje, Aukštelkės aukštapelkėje.
• Atpažinti ir išskirti saugotinas augalų rūšis Rėkyvos botaniniame
zoologiniame draustinyje.
• Nustatyti saulės šviesos ir drėgmės įtaką jų augimui.
Sudaryti žemėlapį.
• Atlikti aplinkosauginę veiklą, siekiant sumažinti abiotinių veiksnių
įtaką augalijai.

4. Įsteigtas 1992 m. Bendras draustinio plotas 787,35 ha, Šiaulių rajone
esantis draustinio plotas - 786,59 ha. Draustinis įsteigtas išsaugoti
Rėkyvos apyežerio pelkinį kompleksą su būdinga augalija ir gyvūnija.
Tyrimo atlikimo vieta: Rėkyvos botaninis – zoologinis draustinis,
Aukštelkės aukštapelkė.
Tyrimo laikas: 2011m. birželio – 2012m. sausio mėn.
Tyrimo metodai:
stebėjimas analizuojant;
augalų atpažinimas, naudojant
žinynus; saulės šviesos,
drėgmės poveikio augalijai
nustatymas.

5. 
Stebėjome augalo žiedų gausumą, augalo aukštį, dirvožemį, kuriame
auga gausiau tos rūšies augalų, apšviestumą, dirvožemio drėgnumą.
•Įdomu buvo pastebėti, jog įvairios augalų rūšys auga skirtingame
dirvožemyje, taip pat įtakos turi jo drėgnumas. Kai kurių augalų buvo
gausesnis žydėjimas ir daugiau drėgnesnėse pelkės vietose.
•Augalija gausesnė ežero pakraščiuose. Nendrės,meldai,švendrai ir kiti
vandens augalai taip tankiai sužėlę.
•Rėkyvos botaniniame – zoologiniame draustinyje srtebėjome augalų
rūšis, jų augimo vietas pasižymėjome žemėlapyje
•Šiukšlėmis užteršti, gaisrų nuniokoti, Aukštelkės pelkės pakraščiai,
liudija, jog tokie abiotiniai veiksniai gali įtakoti labiausiai nykstantiems
pelkės augalams.

6. Draustinio pakraščiuose Draustinio gilumoje kreivų beržų
beržai kreivi, tačiau labiau nėra, tačiau jie aukštesni,
gausesni lapais. Tam gali mažiau lapoti. Tam gali turėti
turėti įtakos didesnė drėgmė. įtakos šviesos trūkumas, beržų
populiacijos gausa.

7. Tyrinėdami augalus pastebime, Tačiau tie patys mūsų tyrinėti
jog išsausėjusiose pelkių vietose, augalai drėgnose vietose
augalų lapai smulkesni, žiedai pasižymi lapų gausa, vešlumu.
mažesni, augalai auga didesniais Jie yra aukštesni, labiau žydi.
atstumais vienas nuo kito.

8. Pastebime, jog mažiau rūgščioje, drėgnoje pelkėje, kurioje gausu
saulės šviesos, augalai vešlūs, pasižymi žiedų gausa, augalai aukšti.
Labiau drėgnose pelkėse augalai žemesni, apgeltę.

9. Sudarome mūsų tyrinėtos aukštapelkės žemėlapį, ir sužymime
aptiktas augalų bei medžių rūšis

10. Suvokiame, jog Aukštelkės aukštapelkė, su vyraujančia augalija ir
gyvūnija sudaro vieningą ekologinę sistemą, kuri patiria vis didesnį
neigiamą antropogeninės veiklos poveikį. Norėdami išspręsti dar
išlikusių santykinai natūralių ekosistemų bei jose augančių augalų rūšių
problemas, renkame, rūšiuojame šiukšles Aukštelkės aukštapelkėje.

11. *Augalai geriau auga ir vystosi esant pakankamai drėgmės ir saulės
šviesos.
*Pablogėjus natūralioms augimo sąlygoms, sumažėja draustiniui
būdingų augalų rūšių.

12. *Gausesnė augalija pastebėta pakankamai apšviestose,
vidutiniškai drėgnose vietose.
*Draustinis pasižymi įvairių augalų ir medžių gausa.