Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2014 metų balandžio 8–15 dienomis atliko Lietuvos gyventojų tyrimą Omnibus metodu. Šio tyrimo tikslas - išsiaiškinti gyventojų aukojimo „Maisto banko“ akcijose ypatumus bei priežastis, dėl kurių gyventojai žiūrėjo koncertą „Pasidalink“.
3. 3
Tyrimo metodologija
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2014 metų balandžio 8–15 dienomis atliko
Lietuvos gyventojų tyrimą Omnibus metodu.
Tyrimo tikslas
Išsiaiškinti gyventojų aukojimo „Maisto banko“ akcijose ypatumus bei priežastis, dėl kurių gyventojai žiūrėjo koncertą
„Pasidalink“.
Tyrimo metodas
Apklausa – standartizuotas betarpiškas interviu, naudojant standartizuotą su Užsakovu suderintą klausimyną.
Standartizuotą interviu atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus
klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne.
Tyrimo lokacija
Visa šalies teritorija. Iš viso 65 atrankiniai taškai, išdėstyti taip, kad reprezentuotų visus šalies regionus.
Tikslinė grupė
Šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
Tyrimo imtis
Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai.
Atranka
Tyrime naudotas daugiapakopės stratifikuotos tikimybinės atrankos metodas. Šis atrankos metodas užtikrina
duomenų reprezentatyvumą, t. y. kiekvienas šalies namų ūkis turi vienodas galimybes būti apklaustu ir atrankinė
visuma pagal tikslinius kriterijus atitinka generalinę visumą. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo
18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.
Duomenų analizė
Duomenų analizė buvo atliekama, naudojant SPSS/PC programinę įranga.
Ataskaitoje pateikiami bendrieji atsakymų pasiskirstymai (procentai), ir pasiskirstymai pagal socialines-demografines
charakteristikas (Žr. Priedus).
4. 4
Statistinė paklaida
Atrankiniuose kiekybiniuose tyrimuose visada išlieka statistinės paklaidos tikimybė, į kurią būtina atsižvelgti
interpretuojant duomenis. Pvz.: jeigu apklausus 1005 respondentus gavome, kad 37,5 proc. per pastaruosius 12 mėn.
dalyvavo „Maisto banko“ akcijose parduotuvėse ir aukojo maisto nepasiturintiems, tai yra 95 proc. tikimybė, kad tikroji
reikšmė yra tarp 34,4 proc. ir 40,6 proc.
Įverčio tikslumas mažėja, mažėjant analizuojamų atsakymų skaičiui. Toliau pateikiama lentelė padedanti įvertinti
statistinę paklaidą.
% % % % % % % % %
3 5 10 15 20 25 30 40 50
97 95 90 85 80 75 70 60 50
N
100 3.4 4.4 6.0 7.1 8.0 8.7 9.2 9.8 10
200 2.4 3.1 4.2 5.0 5.7 6.1 6.5 6.9 7.1
300 2.0 2.5 3.5 4.1 4.6 5.0 5.3 5.7 5.8
400 1.7 2.2 3.0 3.6 4.1 4.3 4.6 4.9 5.0
450 1.5 1.9 2.7 3.2 3.6 3.9 4.1 4.4 4.5
650 1.3 1.7 2.3 2.7 3.1 3.3 3.5 3.8 3.8
700 1.2 1.6 2.2 2.6 3.0 3.2 3.4 3.6 3.7
1000 1.1 1.4 1.9 2.3 2.5 2.7 2.9 3.1 3.1
2000 0.7 1.0 1.3 1.6 1.8 1.9 2.0 2.1 2.2
5. Respondentų socialinės-demografinės charakteristikos (%)
47
53
15
20
18
21
26
25
67
8
18
42
24
16
Vyras
Moteris
18-25 m.
26-35 m.
36-45 m.
46-55 m.
56 m. ir daugiau
Aukštasis. neb. aukštasis
Aukštesnysis, vidurinis, spec.
vidurinis
Nebaigtas vidurinis
Iki500 Lt
501-1000 Lt
1001-1500 Lt
Virš 1500 Lt
4
31
25
3
2
8
16
8
4
26
57
17
42
28
30
Aukščiausio, vidutinio lygio
vadovas
Specialistas, tarnautojas
Darbininkas, techninis
darbuotojas
Smulkus verslininkas
Ūkininkas
Bedarbis
Pensininkas
Studentas, moksleivis
Namų šeimininkė
Nevedęs, netekėjusi
Vedęs, ištekėjusi, gyvena
neregistruotoje santuokoje
Kita
Didieji miestai
Rajono centras, rajoninis miestas
Kaimo vietovė
Lytis
Amžius
Išsimokslinimas
Pagrindinis
užsiėmimas
Šeiminė
padėtis
Pajamos
namų ūkio nariui per
mėnesį
Gyvenamoji
vieta
5
7. Dalyvavimas „Maisto banko“ akcijose parduotuvėse (%)
Ar Jūs pastarųjų 12 mėn. laikotarpiu dalyvavote „Maisto banko“ akcijose parduotuvėse ir aukojote maisto nepasiturintiems?
7
N=1005
„Maisto banko“ akcijose maistą dažniau teigė aukojusios moterys, aukščiausio išsimokslinimo atstovai, didesnes pajamas turintys respondentai,
didmiesčių gyventojai.
Taip 35%
Ne 65%
8. 8
Kokia apytikriai buvo bendra Jūsų „Maisto banko“ akcijai paaukoto maisto vertė? N=353
„Maisto banko“ akcijai paaukoto maisto vertė (%)
25
41
19
13
2
Iki 5 Lt 5-10 Lt 11-20 Lt 21-50 Lt 50-100 Lt
9. Priežastys, dėl kurių nedalyvaujama „Maisto banko“ akcijose (%)
Kodėl nedalyvavote „Maisto banko“ aukojimo akcijose parduotuvėse?
9
Sunkiai besiverčiantys dažniau nurodė mažiausias pajamas turintys respondentai, kaimo vietovių gyventojai. Neturėję galimybės vykstant akcijai
apsilankyti parduotuvėje dažniau teigė didžiausių pajamų atstovai. Nepasitikėjimą tokiomis akcijomis išreiškė vidutinių ir didesnių pajamų
grupių atstovai.
N=652
30
25
18
9
9
9
Pats / patys sunkiai verčiamės
Neturėjau galimybės akcijų dienomis apsilankyti parduotuvėje
Nepasitikiu tokiomis akcijomis. Neaišku, ar maistas išties
pasiekia tuos, kam jis labiausiai reikalingas
Nežinojau apie akciją / nepastebėjau parduotuvėse tokios
akcijos
Sunkiai besiverčiančiais turi pasirūpinti valstybė, o ne įvairios
akcijos
Kita *galimi keli atsakymai;
suma viršija 100 proc.
10. LNK ir „Maisto banko“ labdaros koncerto „Pasidalink“ žiūrovai (%)
Ar Jūs žiūrėjote pernai prieš Kalėdas vykusį LNK ir „Maisto banko“ labdaros TV koncertą „Pasidalink“?
10
N=1005
Taip 37%
Ne 63%
Koncertą „Pasidalink“ dažniau teigė stebėjusios moterys.
11. Aukojusieji labdaros koncerto „Pasidalink“ metu (%)
Ar Jūs aukojote šio labdaros koncerto metu?
11
N=369
Koncerto metu aukoję dažniau teigė didesnes pajamas turintys respondentai.
Taip 49%
Ne 51%
12. Labdaros koncerto „Pasidalink“ žiūrėjimo priežastys (%)
Kodėl žiūrėjote TV koncertą „Pasidalink“?
12
Norą pamaitinti nepasiturinčias šeimas ir paremti „Maisto banką“ dažniau išreiškė aukščiausio išsimokslinimo respondentai. Atsitiktinai įsijungė
TV kanalą – vyriausi tyrimo dalyviai, vidutinių pajamų atstovai (501-1000 Lt). Moterys dažniau teigė nėradusios įdomesnės programos per kitus
kanalus.
N=369
58
30
18
11
3
Norėjau pamatyti gerą reginį, išgirsti žinomų atlikėjų dainas
Norėjaupadėti pamaitinti nepasiturinčias šeimas ir paremti
„Maisto banką“
Atsitiktinai įsijungiau TV kanalą
Per kitus kanalus tuo metu nebuvo įdomesnės programos
Kita
*galimi keli atsakymai;
suma viršija 100 proc.
14. 14
Kiek daugiau nei trečdalis (35 proc.) tyrimo dalyvių per pastaruosius 12 mėn. dalyvavo „Maisto banko“ akcijose ir
aukojo maisto nepasiturintiems.
Dažniausiai aukojusieji „Maisto banko“ akcijose paaukojo 5-10 Lt (41 proc.) vertės produktų. Ketvirtadalis (25
proc.) – iki 5 Lt. 19 proc. apklaustųjų paaukojo 11-20 Lt, 13 proc. – 21-50 Lt, 2 proc. – 50-100 Lt.
Nedalyvavusieji „Maisto banko“ aukojimo akcijose dažniausiai nurodė, jog patys sunkiai verčiasi (30 proc.).
Ketvirtadalis (25 proc.) respondentų teigė, jog neturėjo galimybės apsilankyti parduotuvėje, vykstant akcijai. 18
proc. – nepasitiki tokiomis akcijomis, nes nėra aišku, ar maistas iš tiesų pasiekia skurstančiuosius.
37 proc. tyrimo dalyvių žiūrėjo prieš Kalėdas vykusį LNK ir „Maisto banko“ labdaros koncertą „Pasidalink“.
Labdaros koncerto „Pasidalink“ metu aukojo beveik pusė (49 proc.) laidos žiūrovų.
Dažniausiai įvardinta koncerto „Pasidalink“ žiūrėjimo priežastis – noras pamatyti gerą reginį, išgirsti žinomų
atlikėjų dainas (58 proc.). Antroje vietoje – noras padėti pamaitinti nepasiturinčias šeimas ir paremti „Maisto
banką“ (30 proc.). 18 proc. apklaustųjų nurodė, jog atsitiktinai įsijungė TV kanalą, 11 proc. – kitais kanalais nebuvo
rodomos įdomesnės programos.
Apibendrinimas