The scientific research study “Requirements for Composting and Anaerobic Digestion, and for Compost and Digestate”. Final Report (332 pages) in Lithuanian, A.Brazas and others, May 2012.

1. Aplinkosministerija
2012
Reikalavimai
kompostavimuiirkompostui
Užsakomojo darbo
„Reikalavimai kompostavimui
ir kompostui“ ATASKAITA
© Alfonsas Brazas ir kiti, 2012
UAB “Ekoprojektas” ir UAB “Atliekų tvarkymo konsultantai”

2. Užsakomojo darbo „Reikalavimai kompostavimui ir kompostui“
A T A S K A I T A
TURINYS Psl.
1.
Įvadas 1
2.
Apibėžimai 4
3.
Reikalavimai kompostui, digestatui ir stabilatui –
komposto ir digestato klasės ir teršalų limitai
9
3.1.
Bioatliekų tapimo produktu kriterijai 9
3.2.
Komposto ir digestato klasės bei kokybės parametrai (teršalų limitai) 20
3.3.
Komposto ir digestato kokybės užtikrinimo procesas ir procedūros,
įskaitant komposto ir digestato sertifikavimą
31
4.
Stabilato (biostabilizuotų bioskaidžių atliekų) ir komposto
biostabilumo nustatymo kriterijai. Komposto brandumas
47
4.1.
Stabilato (biostabilizuotų bioskaidžių atliekų) ir komposto
biostabilumo nustatymo testai (metodai)
48
4.1.1
Deguonies suvartojimo matavimu pagrįsti testai 48
4.1.2
Anglies dvideginio iš(si)skyrimo matavimais pagrįsti testai 50
4.1.3.
Savaiminio šilimo testai 50
4.1.4.
Solvita®
testo rinkinys 52
4.1.5.
Kiti – ne respirometriniai – biostabilumo nustatymo metodai (testai) 53
4.1.6.
Digestato biostabilumo nustatymo testai 54
4.2.
Rekomenduojami stabilato ir komposto biostabilumo parametrai 55
4.3
Komposto brandumas 60
5.
Reikalavimai įvairių bioskaidžių atliekų kompostavimui ir
anaerobiniam apdorojimui
66
5.1.
Reikalavimai namudiniam kompostavimui 71
5.2.
Reikalavimai žaliųjų atliekų ir kitų augalinių atliekų kompostavimui
72
5.3.
Reikalavimai virtuvės atliekų ir maisto produktų, kuriems pasibaigė
galiojimo terminas, kompostavimui ir anaerobiniam apdorojimui
73
5.4.
Reikalavimai NVĮ (nuotekų valymo įrenginių) dumblo kompostavimui ir
anaerobiniam apdorojimui
77
5.5.
Reikalavimai 3 kategorijos šalutinių guvūninių produktų (išskyrus
maisto/virtuvės atliekas) kompostavimui ir anaerobiniam apdorojimui
79

3. 6. Aplinkosauginiai reikalavimai kompostavimo aikštelėms ir
uždariems kompostavimo bei anaerobinio apdorojimo
įrenginiams (reaktoriams)
87
6.1.
Vietos kompostavimo aikštelei įrengti ar uždariems kompostavimo
įrenginiams instaliuoti parinkimas ir aikštelės įrengimas
89
6.2.
Teritorijos planavimo procedūros, įskaitant planuojamos ūkinės veiklos
poveikio aplinkai ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras.
Techninio projekto rengimas ir statybos leidimo gavimas.
Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo gavimas.
91
6.2.1.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir poveikio visuomenės sveikatai
vertinimo procedūros
92
6.2.2
Techninio projekto rengimas ir statybos leidimo gavimas 94
6.2.3.
Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas 95
6.3.
Sanitarinių apsaugos zonų ribų ir režimų nustatymas 96
7.
Komposto, techninio komposto ir digestato naudojimo
reglamentavimas
109
8.
Kompostuotinų bioskaidžių atliekų kiekiai – potencialas (prognozė) 116
9.
Prognozuojami pagaminamo skirtingų klasių komposto ir
stabilato (biostabilizuotų bioskaidžių atliekų) kiekiai
137
9.1.
Prognozuojami komposto (produkto) kiekiai 137
9.2.
Prognozuojami komposto (iš NVĮ dumblo) kiekiai 140
9.3.
Prognozuojami stabilato ir techninio komposto (iš stabilato) kiekiai 140
10. Komposto (pa)naudojimas. Stabilato panaudojimo galimybės. 145
11.
Kompostavimo ir anaerobinio apdorojimo procesai 153
12.
Kompostavimo technologijos (metodai, būdai, įrenginiai) 233
13.
Naudotos literatūros sąrašas 315
14.
Priedai 326
14.1.
Siūlomo teisės akto metmenys (tezės) ir pasiūlymų LR Vyriausybei bei
ministerijoms ir tarnyboms dėl būtinų teisės aktų pakeitimų ar
naujų išleidimo metmenys (tezės).
326
14.2
Informacinė medžiaga: studija – apžvalga „Reikalavimai
kompostavimui ir kompostui“ , tik kompiuterinėje laikmenoje CD

4. 116
8. Kompostuotinų bioskaidžių atliekų kiekiai – potencialas
(prognozė)
Visų pirma norime atkreipti dėmesį tai, kad iki šiol Lietuvoje atlikti susidarančių bioskaidžių
atliekų kiekių vertinimai yra tik apytiksliai (indikatyviniai) – nes tikslenis įvertinimas yra
gana sudėtingas (net problematiškas – dėl netikslios apskaitos) ir tikrai didelės apimties
bei trukmės darbas.
Kiekių įvertinimą apsunkina ir tai, kad susidarantys bioskaidžių atliekų kiekiai metai iš metų
stipriai kinta (svyruoja); kartais kinta net ir vienų metų eigoje – nes stipriai kinta ūkinės
veiklos sąlygos ir kiti veiksniai (pvz., stipriai svyruoja laikomų galvijų ir kiaulių skaičius,
įvairių auginamų ir perdirbamų žemės ūkio kultūrų kiekis, gaminamos pramonės
produkcijos apimtys (pvz., bioetanolio)).
Pastaraisiai metais stipriai kito net ir susidarantys komunalinių atliekų kiekiai bei jų sudėtis,
nes dėl ekonominės krizės stipriai kito vartojimas.
Gal kiek pastovesni yra tik susidarantys žaliųjų atliekų (medžių lapų ir šakų bei žolių)
kiekiai.
Miškininkystės ir medienos apdirbimo pramonės atliekų potencialą kompostavimui sunku
įvertinti dar ir dėl to, kad vis didesnė jų dalis yra sunaudojama kaip biokuras (taip pat ir
dalis šiaudų - ir vis didesnė).
Turėdami omenyje aukščiau išsakyta, darbo autoriai taip pat pateikia tik orientacinius
(indikatyvinius) susidarančių bioskaidžių kiekius – nes to visiškai pakanka įvertinant
kompostuotinų (bei anaerobiškai apdorotinų) bioskaidžių atliekų potencialą.
Tačiau manome, kad ateityje (prieš rengiant naują Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo
plano projektą) tikslinga būtų atlikti išsamią susidarančių ir apdorojamų bioskaidžių atliekų
kiekių analizę.
Kompostuotinų (anaerobiškai apdorotinų) atliekų kiekių (potencialo) įvertinimas buvo
atliktas vadovaujantis žemiau išvardintomis ataskaitomis ir kitais viešai prieinamais
šaltiniais:
1. Augalinės kilmės atliekų panaudojimo tręšimui, jų normų nustatymo, kitų augalinių
trąšų žemės ūkyje būdų tyrimai, analizė ir įvertinimas, G. Staugaitis, R. Mažeika. A.
Antanaitis, Š. Antanaitis ir kiti, 2011, LAMMC - Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų
centro Agrocheminių tyrimų laboratorija, Kaunas; užsakovas Žemės ūkio ministerija;

5. 117
2. Maisto pramonės įmonėse susidarančių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo
programa, patvirtinta Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2010-05-26 įsakymu
Nr. 3D-499/D1-435;
3. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas; aktuali redakcija patvirtinta LR
Vyriausybės 2007-10-31 nutarimu Nr. 1224; pakeitimai – 2010-12-01 nutarimas Nr.
1746;
4. Atliekų tvarkymo būklės analizė, R. Uselytė ir I. Silvestravičiūtė, 2009, UAB
„Ekokonsultacijos“, užsakovas Aplinkos ministerija;
5. Bioenergetikos plėtros perspektyvų analizė ir būtinos priemonės, siekiant užtikrinti
mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bioenergetikoje koordinavimą. Ataskaita,
P. Janulis, V. Makarevičienė, E. Sendžikienė, R. Vainiūnaitė, K. Kazancev, J.
Šimėnas, A. Samuolis, 2007, LŽŪU, Kaunas
6. Gamybos atliekų smulkiose ir vidutinėse įmonėse, kurioms nereikia gauti taršos
intergruotos prevencijos ir kontrolės leidimų, pagal veiklos sritis, susidarymo studija,
J. K. Staniškis, R. Česnaitis, I. Kliopova, J. Ulinskaitė, 2007, VšĮ „Subalansuotos
pramonės plėtros centras“, užsakovas LR Ūkio ministerija;
7. Organinių ir biodegraduojančių atliekų surinkimo ir perdirbimo galimybių studija, J.
K. Staniškis, J.A. Motiejūnas, R. Juškaitė, J. Miliūtė, A. Bagdonas, 2006, VšĮ
„Subalansuotos pramonės plėtros centras“, užsakovas Ūkio ministerija;
8. Galimybių studija ir investicinė programa dumblo tvarkymui Lietuvoje, 2006, UAB
„Sweco BKG“, užsakovas Aplinkos projektų valdymo agentūra;
9. LR Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis;
10.Compost Production and Use in EU. Final Report, 2008, ORBIT/European Compost
Network ECN, European Commission DG Joint Research Centre/IPTS.

6. 118
Bioskaidžias atliekas, tinkamas (galimas) kompostuoti (ar anaerobiškai apdoroti) –
kompostuotinų atliekų potencialas – galima suskirstyti į tokias pagrindines grupes:
 miškininkystės (ir medienos perdirbimo) atliekos;
 žemės ūkio atliekos:
o mėšlas (tirštas (kietas), pusiau skystas (pusiau kietas), skystas) ir srutos,
o šiaudai (javų ir kiti),
o augalinės žemės ūkio atliekos (bulvienojai, runkelių lapai, ankštinių kultūrų
ir daržovių atliekos, kitos panašios atliekos);
 žemės ūkio produkcijos perdirbimo atliekos:
o alaus, alkoholio ir bioetanolio gamybos atliekos,
o cukraus gamybos atliekos,
o aliejaus ir biodyzelino gamybos atliekos,
o vaisių ir daržovių perdirbimo atliekos,
o grūdų perdirbimo atliekos,
o duonos (pyrago), tešlos pusgaminių ir konditerijos pramonės atliekos,
o mėsos, žuvies ir pieno produktų gamybos atliekos:
 skerdyklų atliekos,
 mėsos perdirbimo atliekos,
 žuvies perdirbimo atliekos
 pieno perdirbimo atliekos;
 kitos pramoninės bioskaidžios atliekos
 maisto/virtuvės atliekos iš maitinimo ir prekybos įmonių;
 bioskaidi komunalinių atliekų dalis:
o maisto/virtuvės atliekos,
o žaliosios atliekos
o popieriaus/kartono, medienos, tekstilės, odos ir pan. atliekos;
 nuotekų valymo įrenginių (NVĮ) dumblas.

7. 119
8.1 pav. Bioskaidžių atliekų grupės

8. 120
8.2 pav. Galimi bioskaidžių atliekų panaudojimo ir perdirbimo variantai

9. 121
8.1. Miškininkystės (ir medienos perdirbimo) atliekos
Pagal įvairius vertinimus (žr. aukščiau įvardintus šaltinius) per metus vidutiniškai susidaro
apie 2,5 mln. m3
miško kirtimo atliekų – nukirstų stiebų viršūnių, nelikvidinių šakų (< 5 cm),
smulkių medžių stiebų (1,3 m aukštyje < 5 cm), medžių žievės ir pan.
Iš miško realu paimti ne daugiau kaip pusę šių atliekų – t. y. 1÷1,5 mln. m3
.
Per metus lentpjūvystės atliekų vidutiniškai susidaro ~ 1÷1,5 mln. m3
.
Taigi, realiai galimų panaudoti (visų pirma energijai gaminti) miškininkystės ir medienos
perdirbimo atliekų per metus susidaro 2÷3 mln. m3
.
Didžioji jų dalis numatoma sunaudoti kogeneracinėse ir kitose katilinėse – šilumos ir
elektros energijos gamybai.
Realu, kad kompostavimui šių atliekų liktų maždaug 1/10 – tų, kurios mažiausiai tiktų kurui.
Taigi, tikėtina, kad galimų panaudoti kompostavimui miškininkystės ir medienos perdirbimo
atliekų per metus susidarys ne daugiau kaip 300 tūkst. m3
arba apie 100 tūkst. tonų.
Šios atliekos yra labai gera ir geidžiama struktūrinė medžiaga, reikalinga kompostuojant
kitas bioskaidžias atliekas – ypač tas, kurios turi daug drėgmės (yra pastos pavidalo arba
skystos) bei turi daug azoto ir mažai anglies.
8.2. Žemės ūkio atliekos:
mėšlas, šiaudai (javų ir kiti), įvairios augalinės atliekos (bulvienojai, runkelių lapai,
ankštinių kultūrų ir daržovių auginimo atliekos ir pan.)
Mėšlas
Per metus Lietuvoje vidutiniškai susidaro iki 1,5 mln. tonų įvairaus (kieto (s.m. >20%),
pusiau kieto (s.m. - 12÷20%) ir skysto (s.m. <12%)) mėšlo, skaičiuojant sausosiomis
medžiagomis (s.m.) – priklausomai nuo laikomų galvijų, kiaulių ir paukščių skaičiaus (jis
metai ir metų svyruoja) ir kreikimo pobūdžio. Tame tarpe:
 galvijų mėšlo ~ 1 200 tūkst. tonų s.m. (1 m3
~10% s.m.),
 kiaulių mėšlo ~ 250 tūkst. tonų s.m. (1 m3
~ 10÷12% s.m.),
 paukščių mėšlo ~ 50÷75 tūkst. tonų s.m. (1 m3
~ 10÷12% s.m.).
Pastaba:
Kraikui per metus vidutiniškai yra sunaudojama apie 1,0÷1,25 mln. tonų šiaudų.

10. 122
Šiuo metu didžioji dalis susidarančio mėšlo yra skystas arba pusiau skystas mėšlas – t. y.
mėšlo/srutų mišinys – kuris yra laikomas mėšlidėse/srutų rezervuaruose ir beveik visas yra
įterpiamas į dirvą arba išlaistomas neapdorotas.
Tik labai maža (nežymi) dalis mėšlo yra panaudojama biodujų gamybai – tuo atveju į dirvą
įterpiamas susidaręs (skystas) digestatas.
Kol kas mėšlas praktiškai dar (beveik) nenaudojamas biodujoms gaminti, nes dabartinė iš
biodujų pagamintos atsinaujinančios elektros energijos supirkimo kaina yra akivaizdžiai
per maža, kad padengtų jos gamybos kaštus (yra 30 ct/kWh, reikėtų > 50 ct/kWh).
Perspektyvoje mėšlo panaudojimą biodujų gamybai numatoma stipriai plėsti (plėtoti).
Praktiškai nei mėšlas, nei digestatas (gautas po mėšlo apdorojimo anaerobiniuose
įrenginiuose – biodujų išgavimo) kol kas nenaudojami komposto gamybai.
Tuo tarpu mėšlą arba iš jo gautą digestatą būtinai reikėtų kompostuoti – visų pirma
„sausąją“ jo dalį (gautą po skysto mėšlo ar digestato separavimo centrifugoje arba prese).
Tokiu atveju į dirvą tiesiogiai būtų įterpiama tik skystoji mėšlo arba digestato dalis; o
„sausoji“ jo dalis būtų kompostuojama (sumaišant su kitomis bioskaidžiomis atliekomis,
pirmiausia – šiaudais).
Komposto kaip trąšos naudojimas turi daug pranašumų palyginti su neapdoroto mėšlo
(ypač skysto mėšlo) naudojimu (pastaba - apie tai trumpai aprašoma šio ataskaitos priede
- informacinėje medžiagoje.
Kompostuojant mėšlo ir šiaudų mišinį termofilinėje temperatūroje taip pat būtų sunaikinami
žmogaus ir gyvūnų patogenai bei fitopatogenai (bakterijos, mikrogrybai ir virusai).
Šiaudai
Per metus Lietuvoje vidutiniškai susidaro virš 3 mln. tonų javų šiaudų ir apie 1 mln. tonų
rapsų šiaudų.
Kraikui yra panaudojama maždaug 1,25 mln. tonų per metus; pašarui < 150 tūkst. tonų.
Šiek tiek šiaudų yra sukūrenama katilinėse; kol kas ta dalis yra nežymi, bet perspektyvoje
planuojama sukūrenti iki 500 tūkst. tonų per metus.
Dalis šiaudų yra panaudojama kuro granulėms ir briketams gaminti; kol kas ta dalis
nežymi, bet perspektyvoje planuojama sunaudoti virš 500 tūkst. tonų per metus.
Likę šiaudai yra tiesiog apariami dirvoje arba lieka nepanaudoti (tiesiog supūva šiaudų
krūvose).
Taigi, galimas kompostavimui šiaudų kiekis sudaro beveik 2 mln. tonų per metus !!!
Tačiau vieni šiaudai kompostuojasi blogai, nes jų sudėtyje yra mažai azoto ir daug anglies.

11. 123
Idealus kompostavimui yra šiaudų ir mėšlo mišinys.
Tam, kad būtų galima sukompostuoti ~ 1,5 mln. tonų mėšlo arba iš jo pagaminto (po
biodujų išgavimo) digestato, reikėtų sunaudoti ~ 1,5 mln. tonų šiaudų.
Kompostuojant kartu šiaudus ir mėšlą būtų pagaminamas aukštos kokybės
kompostas, kuriuo trešiant dirvas būtų stipriai pagerinama dirvožemio kokybė.
Likęs 0,5 mln. tonų šiaudų galėtų būti naudojamas kaip struktūrinė medžiaga
kompostuojant skystas arba pastos pavidalo bioskaidžias atliekas, kurios turi daug azoto ir
mažai anglies – cukrinių runkelių lapus ir NVĮ dumblą, maisto/virtuvės atliekas, cukraus ir
alkoholio (įskaitant alų ir bioetanolį) gamybos atliekas, vaisių ir daržovių perdirbimo
atliekas, skerdyklų ir mėsos bei žuvies perdirbimo bei panašias atliekas arba iš visų šių
atliekų pagamintą (gautą) digestatą.
Bulvienojai
Per metus iš viso susidaro 100÷125 tūkst. tonų bulvienojų.
Tikslesnių duomenų kaip jie yra sutvarkomi neradome. Tikėtina, kad jie yra paprasčiai
supūdomi krūvose šalia bulvių laukų arba išdžiovinami ir sukrauti į krūvas sudeginami.
Tuo tarpu bulvienojai galėtų būti kompostuojami maišant juos su kitomis žemės ūkio
atliekomis – pagrindinai su mėšlu.
Išdžiūvę bulvienojai galėtų tarnauti kaip struktūrinė medžiaga.
Bet svarbiausia, kompostuojant bulvienojų ir kitų bioskaidžių atliekų (pvz. mėšlo) mišinį
termofilinėje temperatūroje būtų sunaikinami bulvienojuose galintys būti (atsirasti) įvairūs
fitopatogenai (ligas sukeliančios patogeninės bakterijos ir mikrogrybai bei virusai).
Cukrinių ir pašarinių runkelių lapai
Per metus iš viso susidaro > 300 tūkst. tonų cukrinių ir pašarinių runkelių lapų.
Dalis jų sušeriama gyvuliams, bet didžioji dalis yra apariama dirvoje; o dalis tiesiog supūva
krūvose šalia runkeliams auginti skirtų laukų.
Bet bent trečdalį (mažų mažiausiai) susidarančio runkelių lapų kiekio – t. y. > 100 tūkst.
tonų - būtų galima kompostuoti, maišant juos su šiaudais ir mėšlu.
Tokiu būdu būtų pagaminamas kompostas – organinė trąša.
Kompostuojant runkelių lapų ir kitų bioskaidžių atliekų (pvz. mėšlo ir šiaudų) mišinį
termofilinėje temperatūroje būtų sunaikinami runkelių lapuose galintys būti (atsirasti)
įvairūs fitopatogenai (ligas sukeliančios patogeninės bakterijos ir mikrogrybai bei virusai).

12. 124
Daržovių (auginimo) atliekos
Apie susidarantį įvairių augalinių atliekų kiekį auginant daržoves informacijos aptikti mums
nepavyko. Tačiau akivaizdu, kad įvairių atliekų tikrai susidaro ir nemažai.
Visas šias atliekas reikėtų kompostuoti – visų pirma todėl, kad kompostuojant daržovių
atliekų ir kitų bioskaidžių atliekų (pvz. mėšlo ir šiaudų) mišinį termofilinėje temperatūroje
būtų sunaikinami daržovių atliekose galintys būti (atsirasti) įvairūs fitopatogenai (ligas
sukeliančios patogeninės bakterijos ir mikrogrybai bei virusai).
Fitopatogenų sunaikinimo problema tampa vis aktualesnė, nes daržoves vis sparčiau
puola įvairios ligos, kurias sukeliai bakterijos, mikrogrybai ir virusai.
8.3. Žemės ūkio produkcijos perdirbimo atliekos:
(cukraus, alaus, alkoholio ir bioetanolio, aliejaus ir biodyzelino gamybos atliekos; vaisių ir
daržovių bei grūdų perdirbimo atliekos, konditerijos pramonės atliekos; skerdyklų atliekos,
mėsos, žuvies ir pieno perdirbimo atliekos; kitos atliekos).
Cukraus gamybos atliekos
Cukraus gamybos proceso metu Lietuvoje per metus vidutiniškai susidaro ~ 300 tūkst.
tonų įvairių bioskaidžių atliekų:
 melasos (~ 25÷30 tūkst. tonų),
 cukrinių runkelių gabaliukų ir atliekų (~ 60÷70 tūkst. tonų),
 cukrinių runkelių išspaudų ( ~ 200÷250 tūkst. tonų),
 cukrinių runkelių plovimo ir valymo nuotekų dumblo (iki 1000 tonų),
 kalkių purvo (~ 2500÷5000 tonų).
Beveik visas kiekis, išskyrus dumblą ir kalkių purvą (kalcio karbonatą), yra panaudojamas
kaip pašarai.
Melasą ir cukrinių runkelių išspaudas būtų galima naudoti gaminti biodujas bei,
išseparavus centrifugoje gautą digestatą – skystąją frakciją įterpti į dirvą kaip trąšą, o
„sausąją“ frakciją kompostuoti, sumaišius su kitomis bioskaidžiomis atliekomis (šiaudais
bei mėšlu). Tos „sausosios“ digestato frakcijos, kurią būtų galima kompostuoti, susidarytų
35÷50 tūkst. tonų per metus. Bet kol kas taip nėra daroma.
Kompostavimui dabar praktiškai lieka tik dumblas ir kalkių purvas (~3000÷6000
tonų/metus); kuriuos, norint kompostuoti, tektų maišyti su šiaudais bei mėšlu.

13. 125
Alkoholio ir bioetanolio gamybos atliekos
Gaminant alkoholį ir bioetanolį susidaro žliaugtai – vidutiniškai per metus apie 400÷500
tūkst. tonų (sausųjų medžiagų žliaugtuose ~ 8÷10%); teoriškai galėtų susidaryti net apie
750 tūkst. tonų žliaugtų (jeigu visos bioetanolio gamybos įmonės dirbtų pilnu pajėgumu).
Pastaba: susidarančių žliaugtų kiekiai metai iš metų labai svyruoja, nes pagaminamo
bioetanolio kiekiai yra labai nestabilūs (kinta priklausomai nuo įvairių aplinkybių); šiuo metu
esamos bioetanolio gamybos įmonės faktiškai dirba puse savo pajėgumų ir gali visiškai
sustoti.
Šiuo metu didžioji dalis žliaugtų yra naudojama biodujų gamybai (UAB „Kurana“ ir AB
„Vilniaus degtinė“ spirito varykla Obeliuose).
Po žlaugtų apdorojimo anaerobinėse sąlygose – biodujų gamybos - gautas digestatas yra
separuojamas centrifugose: po to skysta frakcija įterpiama į dirvą kaip trąša, o „sausoji“
frakcija (s.m. ≥20%) galėtų ir turėtų būti kompostuojama (šiuo metu ji taip pat įterpiama į
dirvą neapdorota arba mėginama ją apdoroti naudojant NaOH (gauta organinė medžiaga
naudojama kaip trąša)).
Iš viso per metus kompostavimui tinkamos „sausosios“ digestato frakcijos gali susidaryti
(UAB „Kurana“ ir AB „Vilniaus degtinė“ spirito varykloje Obeliuose) ~ 30÷50 tūkst. tonų
(s.m. ≥20%). Šią „sausąją“ digestato frakciją kompostuojant kartu su šiaudais – būtų
pagaminamas aukštos kokybės kompostas. Deja, kol kas taip nedaroma.
AB „Biofuture“ statyti biodujų jėgainę, naudojančią žliaugtus kol kas atsisakė – tad
susidarantys žliaugtai (~ 200÷300 tūkst. tonų/metus; potencialas ~ 450 tūkst. tonų/metus,
jeigu gamykla dirbtų pilnu pajėgumu) yra atiduodami (parduodami) ūkininkams kaip
pašaras arba įterpiami į dirvą kaip trąša.
Ketinimų žliaugtus separuoti centrifugoje, išskiriant „sausąją“ jų frakciją (s.m. ≥20%) ir ją
parduoti kaip pašarus ūkininkams, o į dirvą įterpti tik likusią (po separacijos) skystąją
žlaugtų frakciją – gamykla kol kas taip pat neturi; nes tiesiog stengiasi išsigelbėti nuo
bankroto.
Pastaba
Iš „sausosios“ žliaugtų frakcijos, ją išdžiovinant, būtų galima gaminti pašarų priedus DDGS
(angl. Dried Distillers Grains and Solubles).
Tačiau to Lietuvoje kol kas nedaro nė viena alkoholio ar bioetanolio gamybos įmonė.

14. 126
Alaus gamybos atliekos
Per metus Lietuvoje vidutiniškai susidaro apie 50÷55 tūkst. tonų alaus gamybos atliekų:
 saladyno > 45 tūkst. tonų (s.m. - 20÷30%),
 mielių ~ 7500÷8000 tonų (s.m. - 12÷15%).
Tiek saladynas, tiek mielės yra vertingi pašarai – todėl jie (arba iš jų pagaminti produktai –
pašarų priedai) yra sunaudojami šėrimui pilnai.
Aliejaus ir biodyzelino gamybos atliekos
Per metus Lietuvoje vidutiniškai susidaro 100÷150 tūkst. tonų aliejaus ir biodyzelino
gamybos atliekų (jeigu biodyzelino gamyklos dirbtų pilnu pajėgumo – atliekų susidarytų ~
250÷300 tūkst. tonų), pagrindinai rapsų ir šiek tiek saulėgrąžų išspaudų.
Prognozuoti biodyzelino gamybos atliekų kiekius praktiškai neįmanoma, nes biodyzelino
gamyba yra nestabili – pagaminami kiekiai nuolat svyruoja.
Praktiškai visos rapsų išspaudos yra sunaudojamos kaip vertingas pašaras.
Vaisių ir daržovių perdirbimo atliekos
Per metus Lietuvoje vidutiniškai susidaro apie 10÷15 tūkst. tonų vaisių ir daržovių
perdirbimo atliekų (tame tarpe apie 5 tūkst. tonų) vaisių (pagrindinai obolių) ir daržovių
(pagrindinai morkų) išspaudų).
Kur šios atliekos panaudojamos ar šalinamos – nežinoma; nes pagal valstybinės atliekų
apskaitos duomenis per metus jų tesusidaro ≤ 1000 tonų ?!
Apklausus vaisių ir daržovių perdirbimo (konservavimo įmones) – paaiškėjo, kad kai kurios
iš jų ruošiasi šias atliekas kompostuoti.
Pastaba
Svarbu turėti omenyje ir tai, kad kompostuojant šių atliekų ir kitų bioskaidžių atliekų (pvz.
mėšlo ir šiaudų) mišinį termofilinėje temperatūroje būtų sunaikinami galintys jose būti
(atsirasti) įvairūs fitopatogenai (ligas sukeliančios patogeninės bakterijos ir mikrogrybai bei
virusai).
Grūdų perdirbimo atliekos
Per metus Lietuvoje susidaro apie 40 tūkst. tonų grūdų perdirbimo atliekų (pagal
valstybinės atliekų apskaitos duomenis < 25 tūkst. tonų).
Dalis šių atliekų panaudojamos pašarų gamyboje.
Kita dalis sunaudojamos gaminant kuro granules iš pjuvenų ir šių atliekų mišinio.

15. 127
Kai kurios įmonės dalį atliekų kompostuoja.
Prognozuojama, kad iš viso galėtų būti kompostuojama iki 20 tūkst. tonų per metus.
Pastaba
Svarbu turėti omenyje ir tai, kad kompostuojant šių atliekų ir kitų bioskaidžių atliekų (pvz.
mėšlo) mišinį termofilinėje temperatūroje būtų sunaikinami galintys jose būti (atsirasti)
įvairūs fitopatogenai (ligas sukeliančios patogeninės bakterijos ir mikrogrybai bei virusai).
Duonos (pyrago), tešlos pusgaminių ir konditerijos pramonės atliekos
Ekspertų vertinimais šioje pramonės šakoje per metus susidaro iki 5 tūkst. tonų
bioskaidžių atliekų. Visos susidarančios atliekos yra sunaudojamos kaip pašaras.
8.4. Mėsos, žuvies ir pieno produktų gamybos bei perdirbimo atliekos
Skerdyklų atliekos
Skerdžiant galvijus, kiaules ir paukščius Lietuvos skerdyklose per metus susidaro 50÷60
tūkst. tonų įvairių 2 ir, pagrindinai, 3 kategorijos gyvūninės kilmės atliekų (šalutinių
gyvūninių produktų -ŠGP); pastaba – 1 kategorijos ŠGP kiekis čia nėra įvertintas.
Mėsos perdirbimo atliekos
Mėsos perdirbimo įmonėse per metus susidaro apie 5 tūkst. tonų įvairių bioskaidžių
atliekų (pagrindinai 3 kategorijos ŠGP).
Žuvies perdirbimo atliekos
Žuvies perdirbimo įmonėse per metus susidaro 4÷5 tūkst. tonų ŠGP.
Skerdyklose bei mėsos ir žuvies perdirbimo įmonėse per metus susidaro iki 10 tūkst. tonų
nuotekų dumblo.
Praktiškai visas šias maždaug 70÷80 tūkst. tonų bioskaidžių atliekų (ŠGP), atitinkamai
jas apdorojus termiškai, būtų galima kompostuoti arba apdoroti anaerobiškai (išgaunant
biodujas) ir kompostuoti.
Tačiau šiuo metu biologiškai yra apdorojamas gal tik dešimtadalis visų šių atliekų.

16. 128
Pieno perdirbimo atliekos
Pieno pramonėje per metus vidutiniškai susidaro 250÷300 tūkst. tonų įvairių bioskaidžių
atliekų; iš kurių didžiausia dalis (apie 75%) yra išrūgos – paprastai jos yra atiduodamos
(parduodamos) ūkininkams pašarams arba panaudojamos pašarų priedams gaminti.
Susidaręs nuotekų dumblas (iki 20 tūkst. tonų per metus) yra atiduodamas laukų tręšimui
arba saugomas rezervuaruose (tik nedidelė jo dalis – AB „Rokiškio sūris“- yra
panaudojama biodujų gamybai).
Be išrūgų ir nuotekų dumblo pieno perdirbimo įmonėse per metus susidaro dar apie 50÷60
tūkst. tonų įvairių kitų bioskaidžių atliekų – kurios yra atiduodamos laukams tręšti (didesnė
dalis) arba perdirbti biodujų gamybos (AB „Rokiskio sūris“) ir/ar kompostavimo įmonėse
(UAB „Rokvesta“).
Taigi, didžioji dalis (≥ 70÷75%) pieno perdirbimo atliekų – pagrindinai išrūgos – yra
atiduodamos (parduodamos) ūkininkams kaip pašaras arba panaudojamos pašarų
priedams gaminti.
Dalis atliekų (apie 7%) yra panaudojamos biodujų gamybai (faktiškai tik AB „Rokiškio
sūris“); gautas digestatas yra įterpiamas į dirvą (dalį jo UAB „Rokvesta“ naudoja
kompostuodama kitas bioskaidžias atliekas).
Dalis šių bioskaidžių atliekų (~10%) yra perduodamos tarpinėms 3 kategorijos ŠGP
tvarkymo įmonėms (ir po to kompostuojamos ?).
Likusi dalis (≥10%) pieno perdirbimo atliekų yra tiesiog atiduodama laukams ir dirvoms
tręšti.
Tikėtina, kad per artimiausius keletą metų dar kuri nors stambi pieno perdirbimo įmonė ar
net kelios pasistatys biodujų gamybos įmonę (įmones) ir pieno perdirbimo atliekas naudos
biodujų gamybai (tikėtina, kad biodujų gamybai bus sunaudojama iki 15% visų
susidarančių pieno perdirbimo atliekų); gautas skystas digestatas greičiausiai būtų
įterpiamas į dirvą.
Taigi, mažai tikėtina, kad pieno perdirbimo atliekos būtų kompostuojamos, nes jos yra
skystos ir labiau tinka biodujų gamybai.

17. 129
8.5. Kitos pramoninės bioskaidžios atliekos
Odų ir kailių apdirbimo atliekos
Odų ir kailių apdirbimo pramonėje per metus susidaro (pagrindinai Šiaulių mieste) apie
2000 tonų įvairių bioskaidžių atliekų (mėzdrų, odos apipjaustymo ir skutimo bei kitų
atliekų); neįskaitant chromu užteršto nuotekų valymo dumblo (~ 400÷500 tonų).
Visos šios atliekos (išskyrus dumblą) gali būti naudojamos biodujų gamybai ir/ar
kompostuojamos, maišant jas su kitomis bioskaidžiomis atliekomis (šiaudais ir kt.).
Dumblas turėtų būti tvarkomas atsižvelgiant į tai, kad jis yra užterštas chromu.
Medienos apdirbimo ir baldų pramonės atliekos
Šių atliekų (žievės, pjuvenų, drožlių ir kt.) per metus susidaro > 300 tūkst. tonų.
Didžioji jų dalis yra sukūrenama arba numatoma sukūrenti; arba iš jų gaminamos kuro
granulės ir briketai..
Pastaba – šios atliekos jau yra įskaičiuotos į bendrą lentpjūvystės atliekų kiekį, šiame
skyriuje aptariant miškininkystės (ir medienos perdirbimo) atliekas.
Maisto/virtuvės atliekos iš maitinimo ir prekybos įmonių
Per metus Lietuvoje visuomeninio maitinimo ir prekybos įmonėse susidaro apie 40÷50
tūkst. tonų maisto/virtuvės atliekų ir maisto produktų kuriems yra pasibaigęs jų galiojimo
terminas. Visos jos yra specifinė 3 kategorijos ŠGP dalis (pogrupis) ir privalėtų būti
apdorojamos termiškai ir/arba biologiškai: anaerobinio apdorojimo metu išgaunant
biodujas, o gautą substratą po to kompostuojant arba tik kompostuojant; laikantis šios
ataskaitos 5 skyriuje nustatytų reikalavimų.
Deja, šiuo metu Lietuvoje nėra nė vienos veikiančios biodujų gamybos ir/ar kompostavimo
įmonės – kurių naudojama technologija (technologinis procesas) atitiktų reikalavimus,
keliamus 3 kat. ŠGP biologiniam apdorojimui.
Tikėtina, kad maisto/virtuvės atliekų biologiniam apdorojimui nustačius kitokius (ne < 12
mm >70o
C > 1 val. min. - o šiek tiek mažiau griežtus) temperatūrinio režimo reikalavimus
– pagaliau atsiras įmonės, kurios jau artimiausioje ateityje įdiegs tinkamas (atitinkančias
reikalavimus) kompostavimo technologijas.
8.6. Bioskaidi komunalinių atliekų dalis

18. 130
Žaliosios atliekos (medžių lapai, šakos ir žolė)
Žaliųjų atliekų miestuose per metus iš viso susidaro 125÷150 tūkst. tonų; iš jų ~ 75 tūkst.
tonų – individualiose namų valdose.
Atskirai surinkti ir kompostuoti būtų galima 50÷75 tūkst. tonų (nes didžioji dalis žaliųjų
atliekų, susidariusių individualiose namų valdose – bus sukompostuotos vietoje).
Maisto/virtuvės atliekos
Miestų daugiabučių namų butuose per metus susidaro apie 200 tūkst. tonų
maisto/virtuvės atliekų. Visiškai realu atskirai surinkti – pradžioje iki 1/3 (trečdalio), o
palaipsniui apie 1/2 (pusę) – t. y. apie 100 tūkst. tonų šių atliekų metus ir jas
anaerobiškai pūdant/rauginant (fermentuojant) gaminti biodujas bei po to kompostuoti
gautą substratą arba tiesiog maisto/virtuvės atliekas kompostuoti.
Bioskaidi mišrių komunalinių atliekų dalis
Mišrių komunalinių atliekų per metus susidaro apie 1,2 mln. tonų.
Dalis bioskaidžių atliekų – popieriaus kartono atliekos ir žaliosios atliekos tikrai bus
surenkamos ir apdorojamos/perdirbamos atskirai; tikėtina, kad šių atskirai surenkamų
atliekų kiekis sudarys ≥ 150 tūkst. tonų per metus.
Dar maždaug 200 tūkst. tonų yra maisto/virtuvės atliekos, susidarančios daugiabučiuose
namuose miestuose; tikėtina, kad palaipsniui jų bus atskirai surenkama ir apdorojama
biologiškai iki 100 tūkst. tonų/metus.
Taip pat tikėtina, kad plastmasės, stiklo, metalo antrinių žaliavų bei įvairių specifinių atliekų
iš komunalinių atliekų srauto per metus atskirai bus surenkama iki 100 tūkst. tonų.
Bet į MBA gamyklas taip pat turėtų patekti apie 150÷200 tūkst. įvairių gamybinių atliekų
panašių į komunalines.
Taigi, tikėtina, kad į MBA gamyklas pateks ~ 1,0 mln. tonų/metus mišrių komunalinių ir į
jas panašių atliekų - bioskaidžios atliekos kuriose sudarys > 50 proc.
Susmulkinus ir separuojant (būgniniame siete) į MBA gamyklą patekusias komunalines ir
panašias atliekas – smulkioji, biologiniam apdorojimui numatyta frakcija sudarys ~ 50
proc. viso į MBA gamyklą patekusių atliekų kiekio – t. y. ~ 500 tūkst. tonų (kurios
drėgnumas ~ 50%).
Šią frakciją apdorojant biologiškai bus prarasta (CH4, CO2 ir H2O pavidalu) iki 40 proc.
masės, t. y. ~ 200 tūkst. tonų.

19. 131
Taigi, iš viso tikėtina bus pagaminta ~ 300 tūkst. tonų biostabilizuotų atliekų, kurių
drėgnumas bus apie 30-40%.
Išsijojusius šią gautą stabilizuotą biomasę – tikėtina bus gaunama (pagaminama) ~ 100
tūkst. tonų/metus techninio komposto (iš stabilato), kurio dalelių dydis bus < 10 mm;
pastaba – bet jeigu teršalų koncentracijos viršys nustatytas leistinas (žr. šios ataskaitos 3
skyrių), šis techninis kompostas jau bus laikomas stabilatu ir turės būti šalinamas
sąvartyne (arba naudojamas atliekų perdengimui ir/ar sąvartyno atliekų kaupo
uždengimui).
Stambioji biologiškai stabilizuotų atliekų dalis ( > 10 mm) greičiausiai bus toliau
mechaniškai apdorojama:
 atskiriant lengvąją frakciją – ir ją naudojant kaip KAK (kietąjį atgautąjį kurą),
 sunkiąją frakciją – stabilatą - šalinant sąvartyne (arba panaudojant atliekų
perdengimui ir/ar sąvartyno atliekų kaupo uždengimui).
8.7. Nuotekų valymo įrenginių (NVĮ) dumblas
Nuotekų valymo įmonėse per metus susidaro ~ 60 tūkst. tonų NVĮ dumblo skaičiuojant
sausosiomis medžiagomis arba ~ 300 tūkst. tonų nuvandeninto iki ≥ 20 proc. sausųjų
medžiagų dumblo.
Daugiau kaip 80 proc. – t. y. > 240 tūkst. šio dumblo numatoma panaudoti biodujų
išgavimui anaerobinio pūdymo/rauginimo (fermentavimo) būdu; o po to gautą substratą, jį
termiškai išdžiovinus – sukūrenti specialiose atliekomis (arba iš jų pagamintu kuru)
kūrenamose kogeneracinėse jėgainėse.
Taigi, apdorojimui kompostavimo būdu realiai liktų mažiau kaip 60 tūkst. tonų
nuvandeninto (bent iki 20 proc. sausųjų medžiagų) NVĮ dumblo.
Panašiai ir visoje ES, net Vokietijoje, yra kompostuojama tik dalis NVĮ dumblo – dalis yra
įterpiama į dirvą jo neapdorojant; vis didesnė dalis yra išdžiovinama ir sukūrenama ir t.t.
(pastaba – tačiau senosiose ES šalyse – narėse, digestatas (gautas po dumblo
anaerobinio apdorojimo – biodujų išgavimo) yra ne džiovinamas ir sukūrenamas, o
įterpiamas į dirvą (paprastai skystoji jo dalis, o „sausoji“ (gauta po separavimo centrifugoje
arba prese) – kompostuojama (maišant su šiaudais ir mėšlu)).

20. 132
8.8. Galimų kompostuoti bioskaidžių atliekų potencialas (prognozė)
Apibendrindami aukščiau išdėstytą informaciją, konstatuojame tai, kad iš viso per metus
Lietuvoje susidaro kompostuotinų (realiai galimų kompostuoti) bioskaidžių atliekų:
 miškininkystės (ir lentpjūvystės) atliekų ~ 100 tūkst. tonų;
 žemės ūkio atliekų ~ 4 mln. tonų, iš jų:
 mėšlo ~ 1,5 mln. tonų,
 šiaudų ~ 2 mln. tonų,
 įvairių augalinės kilmės atliekų ~ 500 tūkst. tonų;
 žemės ūkio produkcijos perdirbimo atliekų ~ 155 tūkst. tonų, iš jų:
 alaus, alkoholio ir bioetanolio gamybos atliekų ~ 50 tūkst. tonų,
 cukraus gamybos atliekų ~3÷6 tūkst. tonų,
 aliejaus ir biodyzelino gamybos atliekų ~ nėra
 vaisių ir daržovių perdirbimo atliekos ~ 10 tūkst. tonų,
 grūdų perdirbimo atliekų ~ 20 tūkst. tonų,
 duonos (pyrago), tešlos pusgaminių ir konditerijos pramonės atliekos – nėra,
 mėsos, žuvies ir pieno produktų gamybos atliekos ~ 65 tūkst. tonų, iš jų
 skerdyklų atliekos > 55 tūkst. tonų (tame tarpe ~ 7 tūkst. tonų NVĮ dumblo),
 mėsos perdirbimo atliekos ~5÷ 6 tūkst. tonų (tame tarpe ~ 2 tūkst. tonų NVĮ
dumblo),
 žuvies perdirbimo atliekos ~4÷5 tūkst. tonų (tame tarpe ~ 1 tūkst. tonų NVĮ
dumblo),
 pieno perdirbimo atliekos ~ nėra;
 kitų pramoninių bioskaidžių atliekų ~ 2 tūkst. tonų, iš jų:
 odų ir kailių apdirbimo atliekos ~ 2 tūkst. tonų;
 maisto/virtuvės atliekos iš maitinimo ir preklybios įmonių ~ 40÷50 tūkst. tonų;
 bioskaidi komunalinių atliekų dalis ~ 175 tūkst. tonų, iš jų:
 maisto/virtuvės atliekos iš daugiabučių namų miestuose ~ 100 tūkst. tonų,
 žaliosios atliekos ~ 75 tūkst. tonų;
 mišrių komunalinių ir panašių atliekų bioskaidi frakcija (MBA gamyklose) ~ 500
tūkst. tonų;
 nuotekų valymo įrenginių (NVĮ) dumblo ~ 60 tūkst. tonų (nuvandenintas iki ~ 20%
sausųjų medžiagų).

21. 133
8.9. Regioninių atliekų tvarkymo sistemų bioskaidžių atliekų
apdorojimo (numatomi) pajėgumai
Žaliųjų atliekų (ir NVĮ dumblo) kompostavimo aikštelės
Žaliųjų atliekų (ir NVĮ dumblo) kompostavimo aikštelės šiuo metu yra įrengtos visuose
apskričių centruose, o taip pat jau ir kai kuriose kitose savivaldybėse.
Yra numatyta šias aikšteles įrengti visose 60-yje savivaldybių.
Pastaba – kai kur žaliųjų atliekų ir NVĮ dumblo kompostavimo aikšteles įrengia ne
regioniniai atliekų tvarkymo centrai (RATC), o vandens tiekimo ir nuotekų valymo įmonės.
Kai kuriose savivaldybėse (dė blogo planavimo ir koordinavimo) yra įrengtos atskiros
aikštelės žaliosioms atliekoms kompostuoti ir (atskirai) nuotekų dumblui kompostuoti.
Jau įrengtų (ir baigiamų įrengti) žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių pajėgumas yra toks,
kad jose be problemų bus sukompostuojamos visos susidarančios ir atskirai surinktos
žaliosios atliekos bei nuotekų dumblas (ten, kur nuotekų dumblą nuspręsta kompostuoti).
Pastaba – visuose didžiuosiuose (> 25 tūkst. gyventojų) miestuose nuotekų dumblą
nuspręsta apdoroti anaerobiškai (išgaunant biodujas), o gautą digestatą nuvandeninti ir po
to džiovinti termiškai bei granuliuoti.
Mechaninio – biologinio apdorojimo (MBA) pajėgumai
Visuose 10-je regionų nuspręsta pastatyti mišrių komunalinių atliekų MBA (mechaninio –
biologinio apdorojimo) gamyklas.
Pastabos
1) Klaipėdos regione nuspręsta pastatyti tik mechaninio/rankinio separavimo/rūšiavimo
gamyklą, gautą bioskaidžią frakciją sukūrenant specialioje kogeneracinėje
jėgainėje.
2) Kauno regione nuspręsta pastatyti 2 MBA gamyklas:
1 – Kauno mieste ir 1 – Kėdainių mieste.
Pagal parengtas galimybių studijas ir pirkimo dokumentus, numatyta, kad į MBA gamyklas
per metus pateks apie 1 mln. tonų mišrių komunalinių atliekų, iš kurių maždaug
pusė yra bioskaidžios atliekos.
Gautą po mechaninio separavimo bioskaidžią frakciją numatoma, arba:
 apdoroti „sauso“ anaerobinio apdorojimo būdu (išgaunant biodujas), o gautą
digestatą kompostuoti (biostabilizuoti) – pagaminant techninį kompostą (< 10 mm
frakcija) ir stabilatą (iš dalies jo gaminant kietąjį atgautąjį kurą), arba

22. 134
 biodžiovinti/kompostuoti (biostabilizuoti) – pagaminant kietąjį atgautąjį kurą ir
techninį kompostą (pakankamai biostabilizuota < 10 mm frakcija).
Pataba – Klaipėdos regione šią bioskaidžią frakciją numatoma tiesiog sukūrenti
specialioje kogeneracinėje jėgainėje.
Žemiau pateikiami planuojami kiekviename regione MBA gamyklų pajėgumai:
Regionas MBA
gamyklos
vieta
Pajėgumas
tūkst.
tonų/metus
Bioskaidžių
atliekų (BSA)
apdorojimo
pajėgumas
tūkst.
tonų/metus
Pastabos
Vilniaus Vilniuje 250 ~125? Bio-džiovinimas/kompostavimas
Kauno Kaune 200-220 ~100? Kompostavimas
Kėdainiuose 18-20 ~10? Kompostavimas
Klaipėdos Klaipėdos raj. 75 ~41 Sukūrenimas
Šiaulių Šiaulių raj. 107 >41? Bio-džiovinimas/kompostavimas
Panevėžio Panevėžio
raj.
~86 ~33? Anaerobinis apdorojimas
+ kompostavimas
Alytaus Alytaus raj. ~66 >20? Anaerobinis apdorojimas
+ kompostavimas
Marijampolės Marijampolės
raj.
70 >32? Anaerobinis apdorojimas
+ kompostavimas
Telšių Telšių raj. 50 >20? Anaerobinis apdorojimas
+ kompostavimas
Utenos Utenoje 45 >15? Anaerobinis apdorojimas
+ kompostavimas
Tauragės Tauragės raj. 35 >15? Kompostavimas
Viso: 1002-1024 >411? Be Klaipėdos BSA
Viso techninio komposto: ~100 ~25% nuo BSA
Pastaba
Tiksliau įvertinti numatomus MBA gamyklose atskirti bioskaidžių atliekų (BSA) frakcijos
kiekius ir iš jų numatomus pagaminti techninio komposto, stabilato bei kietojo atgautojo
kuro (KAK) kiekius – neįmanoma, dėl netiksliai apibrėžtų techninių/technologinių
reikalavimų galimybių studijose ir/ar pirkimo dokumentuose.

23. 135
Taigi, iš viso realiai potencialiai galimų kompostuoti bioskaidžių atliekų, įskaitant mišrių
komunalinių atliekų bioskaidžią frakciją MBA gamyklose bei NVĮ dumblą, per metus
susidaro virš 5,2 mln. tonų, iš kurių žemės ūkio atliekos sudaro beveik 4 mln. tonų (arba
virš 76%), o bioskaidi frakcija iš mišrių komunalinių atliekų (MBA gamyklose) ~ 10%.
Jeigu neįskaityti šios bioskaidžios frakcijos iš mišrių komunalinių atliekų (MBA gamyklose),
tai potencialiai galimos kompostuoti žemės ūkio ūkio atliekos (iki 4 mln. tonų) sudaro virš
86% visų potencialiai galimų kompostuoti atliekų, o visos likusios tik beveik 14% arba
beveik 550 tūkst. tonų per metus.
Šie maždaug 550 tūkst. tonų/metus (tame tarpe ~ 100 tūkst. tonų miško ir įvairių
medienos atliekų) ir yra realus kompostavimo potencialas artimiausiam laikotarpiui;
nes mažai tikėtina, kad artimiausių kelių metų laikotarpiu būtų pradėta anaerobiškai
apdoroti (išgaunant biodujas) ir po to kompostuoti (digestatą) arba tik kompostuoti
didesnius kiekius mėšlo (tai gal būt atsitiktų tik tuo atveju, jeigu žymiai išaugtų iš biodujų
pagamintos atsinaujinančios elektros energijos supirkimo kaina).
Pastaba
Atkreipiame dėmesį į tai, kad visą mėšlą, prieš jį naudojant tręšimui, būtinai reikėtų
apdoroti anaerobiškai (išgaunant biodujas), o „sausąją“ digestato dalį (gautą po jo
separavimo centrifugoje arba prese) kompostuoti (sumaišant su šiaudais) arba mėšlą tik
kompostuoti, maišant jį su šiaudais. Tai daryti būtina, nes:
1. Apdorojant mėšlą anaerobiškai bei kompostuojant digestatą (sumaišius jį su
šiaudais) arba mėšlą (sumaišytą su šiaudais) tik kompostuojant termofilinėje
temperatūroje – būtų sunaikinami žmogaus ir gyvūnų patogenai bei fitopatogenai ir
piktžolių sėklos (tai darosi vis labiau aktualu).
2. Kompostas (praturtintas humusu) pagerina dirvožemio kokybę labiau negu
neapdorotas mėšlas (ypač skystas mėšlas) arba skystas digestatas ar šiaudai (ar
net mėšlo ir šiaudų mišinys).
3. Iš dirvožemio, patręšto kompostu, azotas (pagrindinai nitratinis azotas) ir fosforas
yra išplaunami gerokai mažesniu laipsniu (2 ir daugiau kartų lėčiau) negu iš
dirvožemio patręšto mėšlu (ypač skystu mėšlu) arba skystu digestatu (pastaba –
ypač lengvai ir sparčiai azotas bei fosforas išplaunami iš skystu mėšlu (mėšlo ir
srutų mišiniu) patręšto dirvožemio).
Pastaba - nekompostuoti apariami šiaudai dirvoje supūva lėtai ir dirvožemio kokybę
pagerina gerokai mažiau, negu iš mėšlo ir šiaudų mišinio pagamintas kompostas.

24. 136
Turint omenyje aukščiau išsakyta, reikėtų atitinkamuose teisės aktuose nustatyti tai, kad
vėliausiai nuo 2025 metų neapdorotu (anaerobiškai ir kompostuojant ar tik
kompostuojant) mėšlu tręšti dirvų nebebus leidžiama – t. y., kad pradedant 2025 m.
tręšimui galės būti naudojamas tik apdorotas mėšlas.
Tokią pat nuostatą būtina taikyti ir NVĮ dumblui bei visoms kitoms bioskaidžioms atliekoms
– kad jų neapdorojus (anaerobiškai ir kompostuojant ar tik kompostuojant), naudoti kaip
trąšas draudžiama.
Aukščiau įvardintiems ~ 550 tūkst. tonų/metus bioskaidžių atliekų kiekiams sukompostuoti,
šalia jau įskaičiuotų miško ir įvairių medienos atliekų (~ 100 tūkst. tonų), reikės dar
mažiausiai 300 tūkst. tonų struktūrinės medžiagos, turinčios daug anglies – šiam tikslui
kuo puikiausiai tinka šiaudai.
Norint sukompostuoti ~ 60 tūkst. tonų NVĮ dumblo (s.m. ~ 20%) – reikės dar > 60 tūkst.
tonų šiaudų.
Priimant domėn aukščiau išsakyta, gauname, kad per metus realiai galimų kompostuoti
bioskaidžių atliekų (neįskaitant mėšlo), įskaitant joms sukompostuoti reikalingą šiaudų
kiekį (> 360 tūkst. tonų) – iš viso susidaro beveik 1 mln. tonų.
Čia neįskaityta bioskaidi frakcija, gauta iš mišrių komunalinių atliekų MBA gamyklose –
apie 500 tūkst. tonų – nes iš jos pagaminti kokybiško komposto neįmanoma (geriausiu
atveju bus pagaminamas tam tikras kiekis techninio komposto, o likusios biostabilizuotos
atliekos bus stabilatas).
Preliminariais vertinimais per metus bus pagaminama iki 100 tūkst. tonų techninio
komposto.

25. 137
9. Prognozuojami pagaminamo skirtingų klasių komposto ir
stabilato (biostabilizuotų bioskaidžių atliekų) kiekiai
Komposto kokybė labiausiai priklauso nuo bioskaidžių atliekų ir struktūrinių medžiagų
kokybės, kompostavimo proceso eigos (tinkamas kompostuojamo mišinio paruošimas -
tinkamas C:N santykis, drėgnumas, pH ir kt.; tinkamai susmulkintas, sumaišytas ir
pakankamai porėtas; tinkamas temperatūrinių ir drėgnumo režimų išlaikymas viso
kompostavimo proceso metu; užtikrintas oro (deguonies) patekimas (pvz., laiku vartant
kaupus), kompostavimo procesas tinkamai vykdomas laike (užtikrinama optimali
kompostavimo fazių trukmė, ypač kreipiant dėmesį į brandinimo ir stabilizacijos fazių
trukmę)), gauto produkto (komposto) kokybės kontrolės.
Tačiau, svarbiausia, komposto kokybę lemianti, yra kompostuojamų bioskaidžių atliekų
kokybė – nes iš nekokybiškų (pvz., užterštų įvairiais teršalais) bioskaidžių atliekų
pagaminti kokybiško komposto praktiškai neįmanoma.
9.1. Kompostas (produktas), kuris nebebus laikomas atlieka
Kompostas (produktas) gali būti gaminamas (pagaminamas) tik iš tinkamų bioskaidžių
atliekų – NVĮ dumblas ir bioskaidi frakcija, išskiriama iš mišrių komunalinių atliekų MBA
gamyklose, kaip žaliava kompostui (produktui) gaminti laikomi netinkamais (žr.
informaciją šios ataskaitos 3 skyriaus 3.1 poskyryje ir European Commission DG
JRC/IPTS bei European Compost Network - ECN poziciją dėl bioatliekų tapimo produktu
kriterijų (angl. - End-of-Waste Criteria for Biowaste)).
Žaliosios atliekos (medžių lapai, šakos ir žolė)
Kaip įvertinta ankstesniame skyriuje, miestuose per metus iš viso susidaro ~ 150 tūkst.
tonų žaliųjų atliekų – iš kurių apie 75 tūkst. tonų būtų galima surinkti atskirai ir
kompostuoti. Iš jų būtų galima pagaminti ~ 35÷40 tūkst. tonų komposto (produkto).
Tikėtina, kad šis kompostas atitiks reikalavimus - keliamus kompostui (produktui), kurį
numatoma naudoti ekologiniuose ūkiuose.
Maisto/virtuvės atliekos iš maitinimo bei prekybos įmonių
ir daugiabučių namų miestuose
Maitinimo bei prekybos įmonėse per metus iš viso susidaro ~ 40÷50 tūkst. tonų
maisto/virtuvės atliekų.

26. 138
Miestų daugiabučiuose namuose šių atliekų per metus susidaro ~ 200 tūkst. tonų; tačiau
realu, kad atskirai bus surinkta tik pusė jų – t. y. ~ 100 tūkst. tonų.
Norint sukompostuoti šituos ~ 140÷150 tūkst. tonų maisto/virtuvės atliekų – reikės tokio pat
kiekio (t. y. ~ 150 tūkst. tonų) struktūrinės medžiagos, turinčios daug anglies (medienos
atliekų arba šiaudų).
Iš viso būtų pagaminama ~ 150 tūkst. tonų komposto (produkto).
Tikėtina, kad šis kompostas atitiks reikalavimus - keliamus kompostui (produktui), kurį
numatoma naudoti ekologiniuose ūkiuose.
Žemės ūkio produkcijos perdirbimo atliekos
Šių atliekų potencialiai per metus gali susidaryti iki 155 tūkst. tonų; realiai, bent jau
artimiausius kelis metus, jų tebus tik apie 100 tūkst. tonų.
Pagrindinę dalį žemės ūkio produkcijos atliekų – kurias būtina sukompostuoti (arba
anaerobiškai apdoroti (išgaunant biodujas) ir sukompostuojant digestato „sausąją“ frakciją)
– sudarys skerdyklų ir mėsos bei žuvies perdirbimo įmonių atliekos; iš viso apie 65 tūkst.
tonų.
Šios atliekos pagrindinai yra 3 kategorijos ŠGP (o dalis – 2 kategorijos ŠGP) – jas
kompostuojant turi būti laikomasi ES reglamentuose 1069/2009 ir 142/2011 nustatytų
reikalavimų (aprašyti šios ataskaitos 5 skyriuje).
Norint sukompostuoti visas žemės ūkio produkcijos perdirbimo atliekas (~ 155 tūkst. tonų)
– reikės tokio pat kiekio (t. y. ~ 155 tūkst. tonų) struktūrinės medžiagos, turinčios daug
anglies (medienos atliekų arba šiaudų).
Iš viso būtų pagaminama ~ 155 tūkst. tonų komposto (produkto).
Tačiau labiau tikėtina, kad per artimiausius kelis metus kasmet bus sukompostuojama tik
apie 100 tūkst. tonų žemės ūkio produkcijos perdirbimo atliekų ir pagaminama ~ 100 tūkst.
tonų komposto (produkto).
Taigi, iš visų aukščiau išvardintų atliekų kasmet būtų galima pagaminti apie
350 tūkst. tonų komposto (produkto).
Bet per artimiausius kelis metus – labiau tikėtina tik ≤ 300 tūkst. tonų.
Didžiają dalį šio komposto (produkto) būtų galima naudoti ekologiniuose
ūkiuose.

27. 139
Įvairios augalinės žemės ūkio atliekos (neįskaitant šiaudų ir mėšlo)
Kaip įvertinta ankstesniame skyriuje šių atliekų per metus vidutiniškai susidaro ~ 500
tūkst. tonų (pagrindinai cukrinių ir pašarinių runkelių lapai bei bulvienojai; taip pat įvairios
daržovių auginimo atliekos).
Visas šias atliekas privalu būtų kompostuoti – siekiant sunaikinti galimus (galimai
užsiveisusius) fitopatogenus.
Norint sukompostuoti šias augalines žemės ūkio atliekas – jas reikėtų maišyti su šiaudais
(reikėtų apie 300 tūkst. tonų/metus) bei mėšlu (ypač kompostuojant bulvienojus), kurio
reikėtų apie 100 tūkst. tonų.
Iš viso būtų pagaminama apie 450 tūkst. tonų/metus komposto (produkto).
Jį būtų galima naudoti cukrinių runkelių ir bulvių auginimui skirtų dirvų tręšimui, o taip pat
auginant daržoves.
Tačiau labiau tikėtina, kad artimiausius kelis metus tebus sukompostuojama tik pusė
aukščiau įvardintų atliekų kiekio, o gal net tik trečdalis.
Mėšlas ir šiaudai
Didžiulis (pagrindinis) potencialas komposto (produkto) gamybai yra mėšlas ir šiaudai.
Tačiau šiuo metu iš viso susidarančio mėšlo kiekio (iki 1,5 mln. tonų/metus) bei
potencialiai galimo kompostuoti šiaudų kiekio (~2 mln. tonų/metus) - yra kompostuojama
tik labai maža dalis; gal koks 1 proc.?
Tik labai nedidelė dalis (~ 3%) skysto mėšlo (mėšlo ir srutų mišinio) šiuo metu yra
apdorojama anaerobiškai – išgaunant biodujas; buv. UAB „Lekėčiai“, dabar UAB
„Saerimner“ Lekėčių filialas per metus taip apdoroja apie 40÷50 tūkst. tonų mėšlo/srutų
mišinio - susidaręs skystas digestatas yra įterpiamas į dirvą.
Pastaba - 2011 m. naujai priimtame Atsinaujinančių energijos išteklių įstatyme yra
įpareigojimas stambiems galvijų ir kiaulių kompleksams pastatyti mėšlo ir srutų
anaerobinio apdorojimo – biodujų išgavimo įrenginius. Tad tikėtina, kad anaerobinis
mėšlo/srutų apdorojimas per ateinančius metus bus sparčiai plėtojamas.
Tačiau jokių priemonių, skatinančių kompostuoti mėšlą (arba „sausąją“ digestato frakciją) ir
šiaudus, kol kas nėra numatyta.

28. 140
9.2. Kompostas iš dumblo
Kaip jau minėjome anksčiau – NVĮ dumblas nėra įtrauktas į kompostui (produktui) – kuris
nebelaikomas bioatlieka – gaminti tinkamų bioskaidžių atliekų (rekomenduojamą) sąrašą.
Tačiau iš NVĮ dumblo, ypač iš nedidelių miestų NVĮ dumblo, kuriame tikėtina sunkiųjų
metalų koncentracijos yra nedidelės – sumaišius jį su kompostavimui reikalinga struktūrine
medžiaga, turinčia daug anglies (medienos atliekomis ir/ar šiaudais) - būtų galima
pagaminti palyginti kokybišką kompostą.
Bet šis kompostas negalės būti laikomas ir vadinamas kompostu (produktu) – bei turės
būti žymimas kitu (kitokiu) ženklu, parodant, kad jis yra pagamintas iš NVĮ dumblo.
Norint sukompostuoti ~ 60 tūkst. tonų NVĮ dumblo (nuvandeninto iki 20% s.m.), reikės apie
60 tūkst. tonų struktūrinės medžiagos (medienos atliekų ir/ar šiaudų).
Iš viso būtų pagaminama daugiau kaip 60 tūkst. tonų/metus komposto (pastaba - bet ne
produkto, kuriam nebetaikomas atliekos statusas).
Šį kompostą (iš dumblo) puikiausiai būtų galima naudoti kaip trąšą; tik jis būtų pažymimas
kitu ženklu, nurodant, kad pagamintas iš NVĮ dumblo.
Tas iš NVĮ dumblo pagamintas kompostas, kuriame sunkiųjų metalų ir kitų teršalų būtų
daugiau negu yra nurodyta šios ataskaitos 3 skyriaus 3.2 poskyryje – būtų vadinamas
techniniu kompostu.
Šį techninį kompostą būtų galima naudoti tik landšafto tvarkymui ir pažeistų teritorijų
rekultivacijai bei miškams ir energetinių augalų plantacijoms tręšti.
Prognozuoti koks galėtų susidaryti techninio komposto (iš dumblo) kiekis yra sudėtinga,
nes šiuo metu visiškai neaišku ar bus kompostuojama nors dalis „sausosios“ digestato
frakcijos, gautos po susidariusio (apdorojant anaerobiniu būdu dumblą) skysto digestato
separacijos centrifugoje.
9.3. Stabilatas ir techninis kompostas iš mišrių komunalinių atliekų
bioskaidžios frakcijos
Kaip jau minėjome anksčiau, pagaminti kompostą, o juo labiau kompostą (produktą) iš
bioskaidžios frakcijos, išskirtos iš mišrių komunalinių atliekų MBA gamykloje – yra
neįmanoma.
Geriausiu atveju galima pagaminti techninį kompostą (iš stabilato) – išsijojant (atskiriant)
iš po biologinio apdorojimo gautos visos biostabilizuotos biomasės (stabilato) smulkiąją (<
10 mm) frakciją.

29. 141
Jeigu šitoje, iš stabilato išsijotoje, smulkiojoje frakcijoje sunkiųjų metalų ir kitų teršalų bei
priemaišų koncentracija bus mažesnė negu yra nurodyta šios ataskaitos 3 skyriaus 3.2
poskyryje – jis bus laikomas ir galės būti vadinamas techniniu kompostu (iš stabilato).
Jeigu teršalų koncentracija bus didesnė – jis bus laikomas ir vadinamas stabilatu.
Techninį kompostą (iš stabilato) būtų galima (leisti) naudoti tik pažeistų teritorijų
rekultivacijai ir landšafto (pvz., pakelių) tvarkymui bei, gal būt (dėl to reikėtų nuspręsti
atskirai), miškams ir energetinių augalų plantacijoms tręšti.
Tuo tarpu patį stabilatą bus galima naudoti tik atliekų sluoksniams sąvartyne perdengti ar
sąvartyno atliekų kaupui uždengti arba tiesiog šalinti sąvartyne, arba sukūrenti specialioje
kogeneracinėje atliekomis (ar kietuoju atgautuoju kuru iš atliekų) kūrenamoje jėgainėje.
Kaip jau minėjome anksčiau, tikėtina, kad bioskaidi frakcija, išskirta iš bendro mišrių
komunalinių atliekų srauto MBA gamyklose, per metus sudarys apie 500 tūkst. tonų.
Iš jos po anaerobinio apdorojimo (biodujų išgavimo) ir kompostavimo arba tiesiog tik po
kompostavimo būtų gaunama (pagaminama) virš 300 tūkst. tonų stabilizuotos biomasės
- stabilato.
Tikėtina, kad smulkioji (< 10 mm) stabilato frakcija – potencialiai galimas techninis
kompostas (iš stabilato) - sudarys apie 1/3 - t. y. ~ 100 tūkst. tonų.
Šis techninis kompostas (iš stabilato) turės būti atitinkamai pažymėtas – paženklintas,
aiškiai parodant iš ko jis yra pagamintas.
Iš likusios – stambiosios (> 10 mm) biostabilizuotos biomasės frakcijos būtų stengiamasi
išgauti kietąjį atgautąjį kurą – KAK (praktiškai tai būtų lengvoji frakcija, maždaug apie
20÷30% stambiosios frakcijos kiekio – iš viso maždaug 60÷90 tūkst. tonų).
Likęs biostabilizuotos biomasės kiekis – maždaug 110÷140 tūkst. tonų/metus - ir būtų
jau pats stabilatas.
Jis galėtų būti šalinamas sąvartyne arba naudojamas atliekų sluoksniams perdengti ar
atliekų kaupui uždengti - tik tuo atveju, jeigu atitiktų šios ataskaitos 4 skyriaus 4.2
poskyryje įvardintus biostabilumo kriterijus.

30. 142
Kartais vis dar yra prašoma apriori apibūdinti „skirtingų“ kompostų (kažkuo iš esmės
besiskiriančių vienas nuo kito), pagamintų iš įvairiose ūkinės veiklos srityse susidarančių
konkrečių (monotipinių) bioskaidžių atliekų, kokybės parametrus - manant, kad kuri nors
konkreti monotipinė bioskaidi atlieka (iš esmės) nulemia komposto kokybę.
Tačiau praktiškai nėra „skirtingų“ kompostų (su iš esmės besiskiriančiais kokybės
parametrais), priklausomai nuo bioskaidžių atliekų, susidarančių įvairiose ūkinės veiklos
srityse, tipo – t. y. nėra (neegzistuoja) kuo nors iš esmės vienas nuo kito (kokybės
parametrais) besiskiriančių kompostų, pagamintų iš mėsos, augalinių atliekų, šiaudų,
mėšlo, žaliųjų atliekų ar kokių nors kitų bioskaidžių atliekų rūšies.
Kompostai į kokias nors grupes pagal naudojamas kompostavimui bioskaidžias atliekas
neskirstomi
Kompostai į klases skirstomi pagal (galimas) įvairių teršalų koncentracijas juose – iš
esmės išskiriant 2 klases:
 kompostą (produktą) ir
 techninį kompostą.
Išimtis – kompostas iš NVĮ dumblo (ir būtinų dumblo kompostavimui struktūrinių medžiagų
– medienos atliekų, šiaudų ir pan.) ir techninis kompostas iš stabilato (iš biostabilizuotų
(kompostuojant) mišrių bioskaidžių atliekų frakciją, atskirtą iš mišrių komunalinių atliekų
MBA gamyklose). Taip yra daroma todėl, jog praktika parodė, kad komposte iš NVĮ
dumblo bei techniniame komposte, išsijotame iš stabilato – paprastai būna gerokai
daugiau įvairių teršalų, negu kompostuose pagamintuose iš kitų bioskaidžių atliekų
mišinių.
Iš esmės tokie parametrai kaip drėgnumas, organinių medžiagų kiekis, humuso kiekis,
biostabilumas ir kiti - visų kompostų (t. y. kompostų, pagamintų iš įvairių bioskaidžių
atliekų mišinių) – yra panašūs; jie labiau priklauso nuo kompostavimo proceso parametrų ir
trukmės, negu nuo naudojamų bioskaidžių atliekų tipo.
Konkretūs komposto kokybės parametrai gali būti nustatyti tik imant pagaminto komposto
mėginius ir juos tiriant.
Pastaba
Šiuo metu LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorija kaip tik vykdo įvairių kompostų
mėginių ėmimus ir jų tyrimus.
Tyrimų rezultatai bus paskelbti iki 2012 m. pabaigos (preliminarūs – 2012 m. viduryje).

31. 143
Norime atkreipti dėmesį į tai, kad paprastai yra kompostuojamas įvairių bioskaidžių atliekų
mišinys, dažniausiai dar papildomai pridedant įvairių struktūrinių medžiagų (įvairių
susmulkintų medienos atliekų, šiaudų ir pan.).
Dažniausiai tarpusavyje maišomi:
 mėšlas ir šiaudai,
 NVĮ dumblas ir įvairios susmulkintos medienos atliekos ir/arba šiaudai,
 maisto/virtuvės atliekos ir įvairios susmulkintos medienos atliekos ir/arba šiaudai ar
žaliosios atliekos (ypač, jeigu jose yra daug medžių šakų),
 cukrinių runkelių lapai, bulvienojai ir šiaudai, pridedant mėšlo.
Tikslas – pasiekti optimalų mišinio C:N santykį ir drėgnumą.
Su kitomis bioskaidžiomis atliekomis maišyti praktiškai nereikia (nebūtina) tik žaliųjų atliekų
(medžių šakų, lapų ir žolių), nes jose yra reikalingas C:N santykis ir drėgnumas – tad
pakanka šias atliekas tik gerai susmulkinti ir sumaišyti.
Taip pat su kitomis atliekomis nebūtina maišyti ir mišrių bioskaidžių atliekų, atskirtų iš
mišrių komunalinių atliekų srauto MBA gamyklose.
Geras (kokybiškas) kompostas bus pagamintas tik iš tinkamo (kompostavimui)
mišinio (paruošto iš įvairiais teršalais neužterštų bioskaidžių atliekų) kokybiško
(optimalaus) kompostavimo proceso, kuris vyksta pakankamai ilgą laiką, metu.
Kompostavimo proceso sėkmė visų pirma priklauso nuo:
 bioskaidžių atliekų ir struktūrinės medžiagos (medienos atliekų, šiaudų ir pan.) gero
susmulkinimo; optimalus dalelių dydis:
o 3÷30 mm - priverstinės aeracijos ir/arba mechaninio maišymo uždaruose
įrenginiuose,
o 5÷50 mm - natūralios (savaiminės) aeracijos vartomuose kaupuose
(rietuvėse);
 anglies/azoto santykio:
o kompostavimo pradžioje ~ 25÷30 (35) : 1,
o vėliau palaipsniui sumažėjantis iki < 20:1, o
o galutinai subrendusiame komposte ~ 15:1;
 kompostuojamo mišinio drėgnumo; optimalus ~ 55÷60%,
 pH ~ 6,5÷8,

32. 144
 deguonies koncentracijos ~ 10% (pradinės mezofilinės ir, ypač, termofilinės
stadijos metu būtinai > 5%), kurią užtikrina oro srautas ~ 0,5 ÷1,5 m³ / d kg sausųjų
organinių medžiagų (SOM) termofilinės stadijos metu, vėliau auštant (mezofilinė
brendimo ir stabilizacijos fazė) palaipsniui mažėjantis;
 temperatūtros ~ 45÷65°C (dėl pasterizacijos/higienizacijos – dezinfekcijos poreikio
- temperatūra turi būti > 55°C).
Kokybiškas (brandus) kompostas gaunamas tik pakankamai ilgai – 2 mėnesius ir
ilgiau - jį brandinant.
Kokybiško (gero) komposto parametrai:
Fizikiniai: struktūra - rupi, drėgnumas 30÷45%, priemaišų: žvyro (>5 mm) < 5%, kitų
priemaišų (plastikų, metalų, stiklo, keramikos ir pan. > 2mm) < 0,5% arba nėra
Sunkiųjų metalų koncentracijos – mažiau negu nustatė (nustatys) Aplinkos ministerija
Kvapai: neturi jokių blogų kvapų ir kvepia kaip juodžemis iš miško
Maistinės medžiagos:
pH - 6,5÷8,5
Anglies/azoto santykis C:N < 17:1
Organinės medžiagos - 20÷40%
Huminės ir fulvo rūgštys - 5÷15%
N+P2O5+K2O - 2÷5%
Bendras azotas - 1÷2%
Nitratai - 250÷350 ppm (mg/kg)
Amonis – 0% arba tik pėdsakai
Sulfidai – 0 ppm
Mikrobiologiniai:
Stabilumas: dinaminis kvėpavimo indeksas < 1000 mg O2 / kg SM (sausųjų
medžiagų) per 1 val. arba statinis kvėpavimo indeksas <10 mg O2 / g SM (sausųjų
medžiagų) po 4 parų pagal AT4 testą
Brandumas: brandumo indeksas > 50%
Salmonelių – nėra 5-iuose 25 g mėginiuose, helmintų – nėra 5-iuose 1,5 g
mėginiuose, žarnyno lazdelių: klostridijų – nėra 5-iuose 1 g mėginiuose, E.Coli arba
Enteraccocae < 5000 bet kuriame iš 5-ių 1 g mėginių arba < 1000 4-5-iuose 1 g
mėginiuose arba < 3 Kol. sk./g.
Fitosanitariniai: daigių piktžolių sėklų < 2 / litre

33. 145
10. Komposto (pa)naudojimas.
Stabilato panaudojimo galimybės.
Kompostas (produktas) gali būti naudojamas:
 žemės ūkyje (įskaitant lauko daržininkystę ir sodininkystę), ypač ekologiniuose
ūkiuose - dirvoms tręšti ir dirvožemiui gerinti;
 šiltnamių ūkiuose (šiltnamių daržininkystėje ir gėlininkystėje),
 mėgėjiškoje daržininkystėje ir gėlininkystėje,
 miškams ir energetinių augalų plantacijoms tręšti,
 landšafto tvarkymui (įrengiant želdynus (tame tarpe individualiose namų valdose),
skverus ir parkus miestuose, pakelių apželdinimui ir pan.),
 pažeistų teritorijų rekultivacijai (atstatymui).
Pastaba – kompostas (iš dumblo) gali būti naudojamas visur kaip ir kompostas
(produktas), išskyrus ekologinius ūkius.
Kompostas (produktas) taip pat gali būti naudojamas įvairioms augimo terpėms
(substratams) gaminti.
Techninio komposto (iš NVĮ dumblo ar iš stabilato) naudojimas turėtų apsiriboti landšafto
tvarkymu ir pažeistų teritorijų rekultivacija; gal būt (atskirai įvertinus) dar ir miškų bei
energetinių augalų plantacijų tręšimu.
Daugeliu atveju kompostas gali būti naudojamas vietoje durpių – tiesiog jas pakeisti, taip
taupant durpių išteklius.
Komposto naudą dirvožemiui (pagerinti) visų pirma lemia jame esančių humusinių
medžiagų (humuso) kiekis, o komposto kaip organinės trąšos vertę nusako jame
esantys azoto, fosforo, kalio bei mikroelementų kiekiai (koncentracijos).
Komposto nauda dirvožemiui yra dviguba – nes kompostas yra ir organinė trąša, ir
organinis dirvos pagerintojas tuo pačiu metu.
Taigi, kompostas yra humuso ir maisto medžiagų (augalams) šaltinis bei įvairių gerųjų
mikroorganizmų šaltinis – jį įterpiant į dirvą yra iš esmės pagerinamos dirvožemio savybės
(derlingumas).

34. 146
Dirvožemyje humusinės medžiagos, kurių gausu komposte, atlieka įvairias funkcijas.
Jos akumuliuoja gyviesiems organizmams reikalingas maisto medžiagas ir energiją, kurios
veikiamos skirtingų biologinių ir cheminių procesų, atpalaiduojamos ir tampa prieinamomis
augalams. Jos atlieka ir transporto funkciją, užtikrindamos geocheminį organinių ir
mineralinių junginių judėjimą dirvožemio tirpale.
Humusinės medžiagos taip pat turi įtakos dirvožemio struktūrai ir vandens savybėms,
reguliuoja jonų mainų reakcijas tarp kietosios ir skystosios dirvožemio fazių. Keičiantis
mineralinių komponentų tirpumui, turi įtakos augalų ir gyvųjų organizmų mitybos sąlygoms.
Humusinės medžiagos atlieka ir apsauginę funkciją, nes gali imobilizuoti toksines bei
radioaktyvias medžiagas į mažiau tirpius junginius ir užkirsti kelią joms patekti į gruntinius
vandenis.
Humusinės ir fulvo rūgštys yra esminis veiksnys padedant susiformuoti naujiems
cheminiams metalų jonų junginiams, susirišdamos su organiniais teršalais, tokiais kaip
pesticidai, ir katalizuodamos toksinių teršalų iširimą (išardymą).
Visi toksiški ir radioaktyvūs elementai gali reaguoti su šiomis (ypač fulvo) rūgštimis, tokiu
būdu formuodami organinius – metalo kompleksus (junginius) su skirtinga absorbuojamąja
geba, tirpumu ir stabilumu - ir pakanka gana trumpo laiko pusiausvyrai (dirvožemyje) vėl
atstatyti.
Taigi, kompostas, kuriame gausu humusinių medžiagų – visų pirma yra vertingas
kaip dirvožemio struktūros ir savybių pagerintojas.
Humusas (humusinės medžiagos) yra labai svarbi dirvožemio organinių medžiagų (angl.
Soil Organic Matter) sudėtinė dalis, kuri lemia dirvožemio derlingumą (produktyvumą).
Labai svarbu yra palaikyti dirvožemyje humusinių medžiagų balansą – t. y. humusinių
medžiagų praradimai turi būti nuolat papildomi (atstatomi).
Skirtingos organinės medžiagos (trąšos) skirtingai lemia humusinių medžiagų formavimąsi
dirvožemyje – t. y. organinė anglis, esanti sirtingose organinėse medžiagose (tąšose) ,
pavirsta (dirvožemyje) humusine anglimi nevienodai (skirtingu laipsniu).
Humusine anglimi pavirsta net daugiau kaip pusė komposte esančios organinės
anglies! Šiomis savo charakteristikomis kompostui neprilygsta jokia kita organinė
medžiaga (trąša). Bet to, komposte (dar iki jo įterpimo į dirvožemį) jau būna didelis
humusinių medžiagų kiekis, kuris susidaro kompostavimo proceso metu (pagrindinai
komposto brandinimo periode).
Taigi, kompostas yra neprilygstamas (palyginus su kitomis organinėmis
trąšomis/dirvos pagerintojais) humusinių medžiagų šaltinis !

35. 147
Dirvožemio savybes pagrindinai lemia dirvožemio organinė medžiaga (angl. SOM – Soil
Organic Matter), kurios pagrindinė sudedamoji medžiaga yra humusas (humusinės
medžiagos).
Skirtingų tipų dirvožemiuose organinės (humusinės) medžiagos kiekiai yra skirtingi:
 smėlio ir priesmėlio dirvožemiuose (angl. Sand and Loamy Sand Soils) < 1%,
 priemolio dirvožemiuose (angl. Loam (Sandy Loam, Clay Loam, Silty Loam) Soils)
~ 2÷3%,
 molinguose ir dumblėtuose (šąnašiniuose) dirvožemiuose (angl. Clay and Silt
Soils) ~ 4÷5% ir daugiau.
Kompostas esmingai padidina organinės (humusinės) medžiagos kiekį dirvožemyje.
Be to komposte esanti organinė medžiaga (turinti daug humuso) yra palyginti stabili, lėtai
suyranti.
Svarbi dirvožemio savybė yra gebėjimas kaupti (sulaikyti) vandenį, kuris būtų augalams
prienamame pavidale. Dirvožemio porėtumas irgi yra svarbi dirvožemio savybė.
Kompostas pagerina abi šias dirvožemio charakteristikas.
Komposte yra įvairių kalcio karbonato (CaCO3) junginių, todėl jis padidina dirvožemio pH,
taip mažindamas jo rūgštingumą.
Be to, kartu su kompostu įterpiami kalcio junginiai dirvožemyje pasiskirsto tolygiai, o ne
kaupiasi vien tik jo paviršiuje.
Taigi, kompostas, turtingas humusinių medžiagų, iš esmės pagerina dirvožemio fizines
(fizikines), chemines ir biologines (nes padidina gerųjų mikroorganizmų ir bestuburių
populiaciją) charakteristikas.
Tačiau tuo pačiu metu kompostas yra ir organinė trąša – tiksliau kompleksinė NPK trąša.
Kompostas yra labiau (pirmiausia) svarbus kaip fosforo (P), kalio (K), magnio (Mg) ir
mikroelementų šaltinis, negu kad azoto (N) šaltinis augalams.
Apibendrinta komposto naudojimo gera praktika Vokietijoje yra pateikta straipsnyje -
R. Kluge, 2006, State Agricultural Analytical and Research Institute, Augustenberg,
Germany – žr. naudotos litertūros sąrašą ir šios ataskaitos priedo – informacinė medžiaga
9 skyrių.
Iš aukščiau minėtame straipsnyje pateiktų apibendrintų rezultatų - matyti, kad
reguliariai (kasmet) įterpiant ~ 6÷7 tonas (s.m.) / ha komposto:
 užtikrinamas humuso balansas,
 užtikrinamas dirvožemio pH balansas,
 užtikrinamas fosforo ir kalio poreikis, bei dalinai Mg poreikis.

36. 148
Apibendrindami viską aukščiau įvardintą, remdamiesi vokiečių patirtimi, galime teigti, kad
komposto įterpimas į dirvožemį 20 tonų (s.m.) / ha arba ~ 30÷35 tonų / ha realiu svoriu
per 3 metus - yra optimalus.
Kompostas yra kompleksinė organinė NPK trąša, kurią įterpiant į dirvožemį aukščiau
įvardintais kiekiais – pilnai patenkinami fosforo ir kalio, dalinai magnio poreikiai balansui
palaikyti; taip pat yra įterpiamas pakankamas CaO arba CaCO3 kiekis, reikalingas pH
pusiausvyrai palaikyti.
Įterpiant įvardintus komposto kiekius, atitinkamai vidutiniškai į dirvožemį yra įterpiama:
P2O5 - 40÷50 kg/ha, K2O - 60÷80 kg/ha ir MgO - 45÷60 kg/ha.
Komposto kaip azotinės trąšos efektas yra nedidelis – reguliariai (kasmet) įterpiant ~6÷7
tonas (s.m.) /ha komposto, azoto dirvožemyje padidėja tik 5÷10 kg/ha.
Todėl yra reikalingas atskiras (papildomas) tręšimas azotinėmis trąšomis – įprastą (kai
nenaudojamas kompostas) tręšimo normą sumažinant 10÷15 proc.
Taigi, komposto kaip azotinės trąšos efektas yra nedidelis (menkas) – nes tik nuo 3÷5% iki
10÷15% (maksimum) komposte esančio bendrojo azoto yra tiesiogiai prieinama
(įsisavinama) augalams.
Augalai gali pasisavinti ne visą, o tik tam tikrą dalį maistingųjų medžiagų.
Tas maistingųjų medžiagų pasisavinimas priklauso nuo maistingųjų medžiagų tirpumo,
dirvožemio C:N santykio ir kitų faktorių; ypač svarbus yra C:N santykis.
Fosforo (P) ir kalio (K) pasisavinamumo koeficientas yra maždaug dvigubai didesnis negu
azoto (N).
Todėl ir galimus naudoti (įterpti) komposto kiekius visų pirma apsprendžia leidžiami
įterpti į dirvožemį fosforo kiekiai, o ne azoto kiekiai.
Azoto (N) pasisavinamumas ypač stipriai priklauso nuo dirvožemio C:N santykio.
Azoto pasisavinamumas priklauso ir nuo to, koks azotas yra komposte – organinis ar
mineralinis (svarbu ir kiek to mineralinio azoto yra amoniakinis azotas, o kiek nitratinis).
Kaip jau parodyta aukščiau organinio azoto mineralizacijos dirvožemyje ir
pasisavinamumo koeficientas yra žemas. Tačiau augalams didelę įtaką turi lengvai tirpus
mineralinis (amoniakinis ir nitratinis) azotas.
Pastaba: priklausomai nuo to koks azotas vyrauja, galima spręsti apie komposto
brandumą; jeigu amoniakinio azoto yra gerokai daugiau už nitratinį – kompostas yra dar
nesubrendęs; subrendusiame komposte nitratinio azoto būna šiek tiek daugiau negu
amoniakinio, o pačio amoniakinio azoto (NH4-N) koncentracijos būna nedidelės ≤ 100
mg/litre komposto

37. 149
Įvairiose ES šalyse – narėse yra įvairios komposto naudojimo normos.
Pagrindinis reikalavimas visuose teisės aktuose yra vienas – per metus į dirvą patenkančio
azoto kiekis negali viršyti 170 kg/ha, o fosforo – daugiau 40 kg/ha per metus.
Bet komposto naudojimo limitus labiau lemia fosforo ir kalio limitai, o ne azoto limitai.
Praktiškai tai reikš, kad į dirvožemį komposto negali būti įterpiama:
 per 3-jus metus - daugiau kaip 15 tonų (s.m.) /ha arba
 per 1-rius metus – daugiau kaip 5 tonų (s.m.) /ha.
Priešingu atveju - bus viršyti į dirvožemį įterpiamo fosforo limitai (<40 kg/ha per metus).
Į dirvožemį įterpiant tokį kiekį komposto – iki 15 tonų (s.m.) / ha per 3-jus metus arba iki 5
tonų (s.m.) / ha per metus – metinis vidutinis įterpiamo azoto kiekis sudarys 5÷15 kg/ha
(didžiausias galimas azoto kiekis – naudojant iš mėšlo pagamintą kompostą – neviršys 25
kg/ha). Šiais dydžiais būtina koreguoti trešimo azotinėmis trąšomis normas, kad nebūtų
viršyti leidžiami azoto limitai (< 170 kg/ha per metus).
Praktiškam galimų naudoti (tręšimui) komposto kiekių įvertinimui siūlome vadovautis
Vokietijoje taikomomis taisyklėmis – rekomendacijomis.
Pastaba
Tačiau Lietuvoje, dėl griežto reikalavimo laikytis nuostatos, kad fosforo per metus negali
būti įterpiama daugiau kaip 40 kg/ha, maksimalius galimus įterpti komposto kiekius teks
apriboti iki 5 tonų s.m./ha per metus arba iki 15 tonų s.m./ha per 3 metus).
Žemiau išvardinta kokią naudą duoda kompostas įterpiamas į dirvožemį:
 yra maistingųjų medžiagų (azoto, fosforo, kalio ir mikroelementų) šaltinis augalams;
taip sumažinant kitų trąšų (organinių (pvz., mėšlo) ir mineralinių) poreikį;
 padidina dirvožemio pH
 sumažina azoto ir fosforo bei kitų medžiagų išplovimą ir padidina katijonų mainų
potencialą, ypač lengvuose (priesmėlio) dirvožemiuose;
 didina dirvožemio produktyvumą (derlingumą),
 pagerina augalų dygimą, išgyvenamumą ir augimą,
 pagerina augalų šaknų augimą (vystymąsi),
 pagerina augalų ir jų produkcijos kokybę,

38. 150
 pagerina dirvožemio struktūrą bei padidina maistingųjų medžiagų pernešimo
(dirvožemyje) galimybes,
 sumažina dirvožemio suslūgimą – padidina jo porėtumą,
 padidina dirvožemio vandens sugėrimo (išsaugojimo) savybes, ypač lengvųjų
(smėlio ir priesmėlio) dirvožemių; t.y. padidina drėgmės išsaugojamumo
(dirvožemyje) savybes (kas yra ypač svarbu karštomis vasaromis),
 sumažina dirvožemio eroziją,
 komposte esantys gerieji mikroorganizmai ir bestuburiai didina dirvožemio
konglomeratiškumą (angl. aggregation), skatina medžiagų ciklo aktyvumą, slopina
(stabdo) augalų ligų plitimą,
 mažina piktžolių plitimą,
 sumažina pesticidų (naudojimo) poreikį,
 (viso aukščiau pasakyto rezultate) taupo lėšas.
Senųjų ES šalių-narių patirtis rodo, kad didžiausi komposto kiekiai yra sunaudojami žemės
ūkyje, įskaitant daržininkystę.
Tuo tarpu landšafto tvarkymui (apželdinimui) bei pažeistų teritorijų rekultivacijai komposto
panaudojama gerokai mažiau.
Lietuvoje neturėtų būti jokių problemų dėl komposto (produkto) iš žaliųjų atliekų ir
maisto/virtuvės atliekų – apie 200 tūkst. tonų/metus – panaudojimo žemės ūkyje
(įskaitant daržininkystę ir sodininkystę); ypač turint omenyje tai, kad šį kompostą
(produktą) galima naudoti ekologiniuose ūkiuose.
Taip pat be jokių didesnių problemų žemės ūkyje turėtų ir galėtų būti panaudotas
kompostas (produktas), pagamintas iš žemės ūkio atliekų ir žemės ūkio produktų
perdirbimo atliekų – maždaug apie 600 tūkst. tonų/metus.
Šiam tikslui įgyvendinti tereikėtų parengti atitinkamą komposto naudojimo
skatinimo ir informavimo – švietimo programą bei ją įgyvendinti.

39. 151
Pastaba
Atskiras klausimas – mėšlo (ir šiaudų) kompostavimas arba mėšlo anaerobinis pūdymas
(biodujų išgavimas) ir gauto digestato „sausosios“ frakcijos kompostavimas (kartu su
šiaudais).
Būtina skatinti mėšlo (ir šiaudų) biologinį apdorojimą – visų pirma mėšlo (ir šiaudų) ar
„sausosios“ digestato frakcijos (ir šiaudų) kompostavimą.
Vienas iš būdų paskatinti žemės ūkio atliekų kompostavimo plėtrą, ypač mėšlo ir šiaudų
kompostavimą – skatinti nedidelių decentralizuotų kompostavimo aikštelių įrengimą pas
ūkininkus, ypač stambiuose ūkiuose.
Austrijos patirtis rodo, kad tai yra labai efektyvu – nes žemdirbiai kartu yra ir komposto
naudotojai (pagamintas kompostas yra sunaudojamas ūkio dirvoms tręšti).
Reikėtų teisės aktuose nustatyti, kad, pvz., nuo 2025 m. neapdoroto mėšlo naudoti
dirvų tręšimui nebebus galima.
Manome, kad būtų tikslinga parengti atskirą teisės aktą, kuris reglamentuotų organinių
trąšų bei organinių dirvos pagerintojų - komposto, mėšlo, šiaudų, durpių, sapropelio ir
kt. – naudojimą.
Šiek tiek problematiškesnis gali būti komposto iš NVĮ dumblo naudojimas, nes
žemdirbiai yra nusistatę neigiamai jo atžvilgiu dėl to, kad šiuo metu neatsakingai buvo
mėginama naudoti neapdorotą NVĮ dumblą dirvų tręšimui.
Tačiau, pvz., UAB „Biastra plius“ sėkmingai maino su žemdirbiais tikrai didelius iš NVĮ
dumblo pagaminto komposto kiekius į šiaudus – taip realizuodama kompostą dirvų
tręšimui.
Techninis kompostas (iš dumblo) taip pat yra sėkmingai realizuojamas landšafto
tvarkymui ir pakelių apželdinimui.
Manome, kad su tokia pat sėkme galėtų būti realizuojamas ir techninis kompostas iš
stabilato – apie 100 tūkst. tonų/metus.
Juo labiau, kad jau artimiausioje perspektyvoje techninio komposto gamyba iš NVĮ dumblo
praktiškai nutrūks – dėl to, kad didžiųjų miestų NVĮ dumblas bus apdorojamas
anaerobiškai (išgaunant biodujas), o gautas digestatas nuvandeninamas ir termiškai
išdžiovinamas bei sukūrenamas specialiose kogeneracinėse jėgainėse, kūrenamose
atliekomis ar kietuoju atgautuoju kuru (KAK), pagamintu iš atliekų.

40. 152
Tam, kad būtų sėkmingai plėtojamas įvairių kompostų panaudojimas (realizavimas
rinkoje), siūlome vietoje dabartinės techninio komposto naudojimo programos, patvirtintos
Aplinkos ministro 2010-06-14 įsakymu Nr. D1- 497 – parengti atitinkamą komposto
(įskaitant ir techninį kompostą) naudojimo skatinimo ir informavimo – švietimo
programą bei ją įgyvendinti.
Dėl stabilato - apie 110-140 tūkst. tonų/metus - panaudojimo kam nors kitkam apart jo
šalinimo sąvartyne arba naudojimo atliekų sluoksnių perdengimui ar atliekų kaupo
uždengimui, kyla rimtų abejonių – nes kaip kuras stabilatas bus nepaklausus (tiesiog bus
mažai kaloringas ir gana drėgnas), o kitkam jo naudoti nematome jokių galimybių.
Taip pat kyla ir rimtų abejonių dėl tokio didelio stabilato kiekio poreikio atliekų sluoksniams
perdengti (nes paprasčiausiai kelis kartus turėtų sumažėti sąvartynuose šalinamų atliekų
kiekiai) ar atliekų kaupams uždengti (nes senųjų sąvartynų rekultivacija jau yra baigta) –
todėl greičiausiai stabilatas tiesiog bus šalinamas sąvartynuose.
Galimus komposto, techninio komposto ir stabilato panaudojimo variantus
apibendrina žemiau pateikta schema
10.1 pav. Komposto, pagaminto iš įvairios žaliavos, naudojimas