Kosmoso naujienų apžvalga

Projektas „Nacionalinės kosmoso asociacijos (NKA) veiklos stiprinimas (SPACETECH)„
Įgyvendina Lietuvos kosmoso asociacija ir Ţinių ekonomikos forumas.
Remia Lietuvos Respublika. Iš dalies finansuoja Europos Sąjunga.

Kosmoso naujienų apžvalga
Informacinis elektroninis žurnalas

2012 m. vasario 2 d.

Nr. 7

Šiame numeryje skaitykite:
Gerbiami skaitytojai,
 Lietuvos kosmoso sektoriaus aktualijos
Kviečiame atsiversti septintąjį kosmoso ţurnalo numerį, kuriame  Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtros
susipaţinsite su naujausiais mūsų šalies ir viso pasaulio kosmoso perspektyvos
pasiekimais ir įdomybėmis.
 V.Tomkus: lietuvišką palydovą galėtume
Šiame numeryje toliau pateikiame atsakymus į klausimą, ką paleisti 2014-aisiais
lietuviai nuveikė kosmoso srityje:  Lietuvos kosmoso sektoriaus faktai
 Lietuviai Amerikoje kuria programinę įrangą JAV  Lietuviškas palydovas pakeliui į kosmosą
nacionalinės aeronautikos ir kosmoso agentūrai.
 Į kosmosą gali kilti ir lietuviai
 Lietuvių veikla kosminiuose projektuose vis aktyvėja -  Drąsiausia studentų idėja: Lietuvos – Kinijos
pradėti ne tik tarptautiniai kosminiai projektai, bet ir kosmoso partnerystė
bendradarbiaujama su NASA, Europos kosmoso
agentūra.  Kosminės lietuvių svajonės pildosi
 2-asis Nanopalydovų misijos idėjų
 Lietuvos fizikos, chemijos, medicinos ir kitų gamtos konkursas
mokslų, mikroelektronikos, informacinių technologijų,
nanotechnologijų, lazerių technologijų, biotechnologijų  Kosmonautas Aleksejus Jelisejevas nešiojo
srityse dirbančių mokslininkų rezultatai gali būti puikiai lietuvišką pavardę
panaudoti kuriant kosmines technologijas  Aviacinės fotografijos parodoje – darbai iš
kosmoso
 Asmeninis palydovas leistų Lietuvai išbandyti kosmose
naujas medţiagas, atlikti savarankiškus tyrimus.  Neabejojau, kad galiu viską
 Tapti astronautu prilygo norui tapti
Taip pat klaidingas poţiūris, kad jei negali parengti kosmonauto, supermenu
nėra ko lįsti į kosmosą. Visi be išimties gyvena pasitelkę kosmoso
technologijas. Jei bent 10 minučių atjungtume kosmosą - lėktuvai
neskristų, laivai neplauktų, mobiliuoju telefonu nekalbėtume,  Kosmoso technologijos
bankai, televizija neveiktų.
 Mėnulis
Daugiau atsakymų rasite šiame ţurnalo numeryje.
 Kosmoso įdomybės

Informacinio ţurnalo redakcija.  Renginiai

 Naudingos nuorodos, video, foto

Lietuvos kosmoso sektoriaus aktualijos

Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtros perspektyvos

Sausio 24 d. Ţinių ekonomikos forumas ir Lietuvos kosmoso
asociacija kviečia dalyvauti seminare „Lietuvos kosmoso sektoriaus
plėtros galimybės“.

Seminaro tikslas – pristatyti ir aptarti nacionalines ir tarptautines
iniciatyvas, kurias Lietuva galėtų plėtoti ar dalyvauti stiprinant šalies
kosmoso sektoriaus potencialą.

Seminare Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas
Tomkus pristatė Lietuvos kosmoso asociacijos veiklas, aptarė
kosmoso ekonomikos pridėtinę vertę, kosmoso mokslo ir technologijų
poreikį, tarptautinius ir nacionalinius mokslinių tyrimų projektus, studijų
ir staţuočių galimybes, apţvelgė kosmoso rinka, paslaugas ir jų
pritaikymo sritis, palydovinio ryšio paslaugas ir GEO palydovus,
nuotolinio stebėjimo paslaugaus, pristatė japonų (Mission idea
contest) idėjų konkursą.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros atstovas Viktoras
Mongirdas aptarė kosmoso tyrimų tarptautines programas ir
galimybes.

Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotojas Vladas Vansevičius
pristatė nacionalines programas ir galimybes.

Švietimo mainų paramos fondo atstovė Irma Vyšniauskienė pristatė
valstybines stipendijas studijoms, mokslinėms staţuotėms pagal
tarptautinius susitarimus.

Ţurnalo „Aviacijos pasaulis“ nuotraukos.

Kviečiame susipaţinti su seminaro pranešimais:

 Lietuvos kosmoso sektoriaus tarptautinio bendradarbiavimo
stiprinimas.
Vidmantas Tomkus, Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius.

 Kosmoso tyrimai: tarptautinės programos ir galimybės.
Viktoras Mongirdas, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros
Tarptautinių programų skyriaus vedėjas.

 Nacionalinės programos ir galimybės.
Vladas Vansevičius, Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotojas
ir Gamtos ir technikos mokslų komiteto pirmininkas.

 Valstybinės stipendijos studijoms, mokslinėms staţuotėms pagal
tarptautinius susitarimus.
Irma Vyšniauskienė, Švietimo mainų paramos fondo Aukštojo mokslo
programų skyriaus projektų koordinatorė.

Vidmantas Tomkus - Living in the Space: True Reality www.space-lt.eu


V.Tomkus: lietuvišką palydovą galėtume paleisti
2014-aisiais

Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus
sako, kad Lietuvos siekis įkelti koją į kosmosą nėra utopija.

Visiškai įmanoma, kad jau po kelerių metų virš šalies kelių
šimtų kilometrų aukštyje skries pirmas lietuviškas palydovas.

Jei galvojate, kad tam reikės išleisti milijonus, tai smarkiai
apsirinkate, nes nedidelis palydovas šiandien gali kainuoti
tiek, kiek geras automobilis.

Daugiau Šaltinis: http://iq.lt
Šaltinis: http://iq.lt

Lietuvos kosmoso sektoriaus faktai

 Įsteigta Lietuvos kosmoso asociacija.
 Nacionalinės mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų
plėtros kosmoso srityje 2010-2015 m. programos ir
priemonių plano patvirtinimas.
 Lietuvos Respublikos ir Europos kosmoso agentūros
bendradarbiavimo susitarimo pasirašymas.
 LR Seimas ratifikuoja LR ir EKA susitarimą.
 Pirmas oficialus aukšto rango NASA pareigūnų vizitas
Lietuvoje.
 Kasmetinės konferencijos kosmoso tema SEMWO.
 Įgyvendinamas projektas „Nacionalinės kosmoso asociacijos
(NKA) veiklos stiprinimas (SPACETECH)“.
 Pirmojo lietuviško palydovo kūrimo darbai.

Lietuviškas palydovas pakeliui į kosmosą

Pradėta galvoti apie kosminės veiklos plėtojimą, buvo
išsakytas sumanymas iš pradţių pasigaminti Lietuvoje
nanopalydovą.

Tai nedidelis, nuo 1 iki 10 kg masės palydovas, kuris gali būti
palyginti nesudėtingai sukonstruotas ir gana nesunkiai
paleistas.

Dabar nanopalydovai yra gana populiarūs.

Daugiau Šaltinis: www.balsas.lt


Į kosmosą gali kilti ir lietuviai

Į kosmosą gali pakilti ir lietuvis – tereikia būti geriausiam
savo srityje, teigia lietuviškų šaknų turintis JAV astronautas
Karolas J. Bobko ir buvęs Rusijos kosmonautas Igoris
Petrovičius Volkas.

Nesvarbu, kad Lietuva neturi kosminių laivų. Ji turi
potencialą, protą, nesvarbu kurioje srityje veikiate – jūs
visada galite dalyvauti kosmoso programose. Turite
universitetus, mokslininkus, jaunus studentus. Jeigu jaunas
ţmogus itin nori pakilti į kosmosą ir į tai orientuojasi, kad ir
kokioje srityje bedirbtų, jam tai pavyks.

Daugiau Šaltinis: www.ekonomika.lt
www.biztechreport.com nuotrauka.

Drąsiausia studentų idėja: Lietuvos – Kinijos
kosmoso partnerystė

Išrinkta šauniausia studentų Lietuvos ir Kinijos strateginės
santykių plėtros idėja – išvystyti kosmoso partnerystę. Idėjos
autorius Eimantas Mikšys pripaţįsta, jog tokiam sumanymui
įgyvendinti reikalinga intensyvi mokslo, technologijų ir
bendradarbiavimo plėtra, tačiau mano idėją esant visiškai
realią.

Lietuva yra kupina mokslinio potencialo, aukštųjų technologijų,
kūrybinių idėjų bei įdirbio, o Kinija – galimybių visa tai paversti
realybe. Kosmosas – gali būti viena iš stipriausių nišinių sričių,
kur dvi valstybės pradėtų stiprinti abipusę partnerystę.

Vystyti bendradarbiavimą kosmoso srityje iš pradţių atrodo
neįtikėtina veikla, tačiau atsiţvelgus į Lietuvos mokslininkų
www.msnbc.msn.com nuotrauka. veiklos paţangą, matyti, jog egzistuoja realios galimybės.


Kosminės lietuvių svajonės pildosi

Devyniolikmetis Ernestas Kalabuckas per metus uţ 2 000
litų pats sukonstravo meteorologinį radijo zondą ir pakėlė
jį į 33 km aukštį. Pasaulyje tai jau ne pirmas toks įvykis,
tačiau Lietuvoje E. Kalabuckas buvo srities pionierius.

Lietuviai Amerikoje kuria programinę įrangą JAV
nacionalinės aeronautikos ir kosmoso agentūrai.

Tai tik keletas pavyzdţių iš aktyvėjančios Lietuvių veiklos
kosminiuose projektuose.


Nuotrauka: www.defenseindustrydaily.com


2-asis Nanopalydovų misijos idėjų
konkursas

Universitetinis kosmoso inţinerijos konsorciumas (UNISEC) ir Tokijo
universitetas skelbia antrąjį Nanopalydovų misijos idėjų konkursą.

Konkursantai šiemet varţysis dviejose kategorijose:
 Palydovų misijos idėja ir palydovų kūrimas. Dalyvauti gali
fiziniai asmenys, grupės ir įmonės, turintys kompetencijos
kosmoso sistemų srityje ir besidomintys mikro-,
nanopalydvais;
 Palydovų misijos idėja ir verslo modelis. Dalyvauti gali fiziniai
asmenys, grupės ir įmonės, turintys kompetencijos verslo
srityje ir besidomintys mikro-, nanopalydvais.

Konkurso tikslas: paskatinti inovatyvų mikro-, nanopalydovų
eksplotavimą, išnaudojant jų teikiamas paslaugų ar duomenų
http://equal-life.blogspot.com nuotrauka.
perdavimo galimybes.

Svarbiausios konkurso datos:
 2011 m. rugsėjo mėn. - 2012 m. balandţio mėn. –
regioniniai seminarai,
 2012 m. geguţės 1 d. – paskutinė idėjų pateikimo diena,
 2012 m. birţelio 15 d. – paskutinė idėjų vertinimo diena,
 2012 m. liepos 1 d. – finalistų paskelbimas,
 2012 m. rugsėjo 1 d. – paskutinė dokumentų pateikimo
diena,
 2012 m. spalio 10 d. – idėjų pristatymas 4-ajame
Nanopalydovų simpoziume.

Daugiau informacijos apie konkursą.

www.securitydefenceagenda.org nuotrauka.

Kosmonautas Aleksejus Jelisejevas nešiojo
lietuvišką pavardę

Lietuvio pavardę nešiojęs kosmonautas Aleksejus Jelisejevas
vadovavo 30-čiai pilotuojamų kosminių skrydţių.

Mūsų pokalbis iš karto pakrypo į A. Jelisejevo lietuvišką kilmę.
Aleksejaus tėvas buvo lietuvis Stanislovas Kuraitis.

Pristatydama „kosminę“ Lietuvą paminėjau Rimantą Stankevičių,
kurį Aleksejus paţinojo ir pavadino puikiu lakūnu bandytoju. Taip
pat jam teko bendrauti, ruošiant pirmąjį sovietų ir amerikiečių
skrydį į kosmosą, su astronautu Karol J. Bobko, kuris neseniai
viešėjo Lietuvoje ir rado čia savo lietuviškos kilmės šaknis.

Be jokios abejonės, tai buvo skrydţiai į paslaptingą pasaulį. Pirma,
jausmas, kad skrendi, antra – tu atsiplėšęs nuo Ţemės. Visiškai
neįprastas gyvenimas laive ir neįprasti vaizdai uţ iliuminatoriaus
stiklo.
Šaltinis: www.aviacijospasaulis.lt
Daugiau Šaltinis: www.aviacijospasaulis.lt


Devintojoje aviacinės fotografijos parodoje –
darbai iš kosmoso

Ernestui Kalabuckui pavyko padaryti daugybę nuotraukų iš kiek
daugiau nei 30 km aukščio, sukonstravus įrenginį, kuris pakėlė
du fotoaparatus ir sėkmingai grąţino juos į ţemę (projektas
GLORY II).

Kitas autorius – Henrikas Selevičius didţiausio Lietuvoje
privataus teleskopo pagalba išgavo unikalius ir kvapą
gniauţiančius kadrus. Parodos atidarymo metu Ernestas
Kalabuckas demonstravo įrangą, su kuria padarė nuotraukų iš 30
km. Ernesto Kalabucko nuotrauka iš 30 km. aukščio.
E. Kalabucko nuotrauka.
Daugiau Šaltinis: www.aviacijospasaulis.lt

Neabejojau, kad galiu viską

Kosmonautas Igoris Volkas vizito Lietuvoje metu traukė į save
dėmesį lyg magnetas.

Lietuvoje erdvių uţkariautojas I. Volkas lankėsi trečią kartą.
„Lietuva man brangi tuo, kad čia palaidotas mano draugas
Rimantas Stankevičius. Šiandien Lietuvoje aš matau, kaip
skirtingi ţmonės su dideliu noru bendrauja kosmoso tema.
Galiu su apgailestavimu pasakyti, kad bendravimas tarp
Lietuvos ir Rusijos susiaurėjo. Todėl visuomenės entuziazmas
yra labai svarbus“, - sakė I. Volkas.

Garsus kosmonautas prisipaţino, kad skrydį į kosmosą ir
dalyvavimą kosminėje programoje laiko vienu iš įdomiausių
dalykų, tačiau buvę ir svaresnių.
Igoris Volkas. www.stadtdatenbank.de nuotrauka
Daugiau: Aviacijos pasaulis, 2011, Nr. 10-11.

Tapti astronautu prilygo norui tapti
supermenu
Karol Joseph Bobko – trečiasis astronautas, turintis
giminystės ryšių su Lietuva. Jis buvęs NASA
astronautas, daugkartinio naudojimo erdvėlaivio „Space
Shuttle“ misijų vadas.

Lankydamasis Lietuvoje domėjosi ne tik mokslo ir
ekonomikos paţanga Lietuvoje, bet ir savo senelių
papročiais, kultūra, kalba.

Kalbėdamas apie ateities skrydţius į kosmosą, Bobko
mano, kad ateityje bus sujungiamos orlaivių,
mechanizmų galimybės ir kuriami modernūs aparatai
skrydţiams į mėnulį.

Daugiau: Aviacijos pasaulis, 2011, Nr. 10-11.
Karol Joseph Bobko. NASA nuotrauka.

auka.
Per artimiausius 50 m. mūsų laukia kelionės į Marsą

Kosmoso technologijos

Sukurtas geriausias Žemės kosminis
portretas

Naujausias NASA palydovas, skirtas Ţemės paviršiaus
stebėjimams, iš orbitos padarė geriausiu iki šiol laikomą
mūsų planetos fotoportretą.

naujasis Ţemės stebėjimui skirtas JAV palydovas „Suomi
NPP perdavė į Ţemę daug ruoţo formos mūsų planetos
paviršiaus nuotraukų, iš kurių buvo sumontuotas
kompozicinis Ţemės atvaizdas.

Daugiau Šaltinis: www.technologijos.lt
„Suomi NPP“ padarytas Ţemės fotoportretas. Nasa nuotrauka.
Šaltinis: www.technologijos.lt

Kuriamos iš kosmoso į kosmodromą
nusileisiančios raketos
Didţiąją kosminių skrydţių kaštų dalį sudaro palydovų ar
kosminių laivų iškėlimas į numatytą orbitą. Nors „Space
Shuttle“ erdvėlaiviai dar prieš kelis dešimtmečius
įgyvendino daugkartinio naudojimo raketų idėją, tačiau
kosmoso pramonė dar ir šiandien remiasi vienkartinėmis
raketomis, kurių pirmosios ir antrosios pakopos sudega
atmosferoje.

Tačiau JAV bendrovė „SpaceX“ pasišovė iš esmės pakeisti
tokią praktiką. Ji pranešė kurianti naujos kartos raketą,
kurios pirmoji ir antroji pakopos po skrydţio į orbitą galėtų
grįţti į Ţemę ir būtų naudojamos naujiems skrydţiams į
kosmosą.
Daugkartinio naudojimo raketa „SpaceX“.
SpaceX nuotrauka.

Kinija įjungė savo palydovinės
navigacijos sistemą

Pradėjo veikti Kinijos palydovinės navigacijos sistema
„Beidou“: ji buvo įjungta gruodţio 27 d.

Kol kas „Beidou“ veikia tik ribotu reţimu – skirtingai nuo
amerikietiškos GPS jos palydovai apima tik Kiniją ir dalį
kaimyninių šalių teritorijos, sakoma pranešime.
Skelbiama, kad šiuo metu „Beidou“ palydovinės
navigacijos tikslumo paklaida siekia iki 25 metrų.

Kol kas „Beidou“ palydovų grupę sudaro 10 palydovų,
naujausias iš jų buvo iškeltas į orbitą gruodţio mėnesį.
2012 metais į kosmosą bus iškelta dar 6 „Beidou“
palydovai. Tada sistemos tikslumas padidės iki 10
metrų, o jos palydovų signalus bus galima priiminėti
daugumoje Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono
valstybių.
www.daviddarling.info nuotrauka.

Mokslininkai bandys pirmą kartą nufotografuoji juodąją skylę


JAV kuria „viską matantį“ kosmoso
teleskopą

JAV Gynybos paţangių tyrimų projektų agentūra (DARPA)
pranešė, kad planai pastebėti „Scud“ raketų paleidimus iš
kosmoso yra vykdomi sklandţiai.

MOIRE bus iškeltas į kosmosą, iš kur išleis „mikrono storio
difrakcinės optikos membraną“, kuri suformuos 20 metrų itin
ploną lęšį. Šis prietaisas leis stebėti didesnius ţemės plotus
atidţiau nei bet kada anksčiau.

Membranos lęšis galės atidţiai stebėti beveik 100 kilometrų
skersmens teritoriją, atnaujins filmuotą medţiagą beveik vieno
kadro per sekundę greičiu ir suteiks 99 proc. tikimybę pastebėti
raketos paleidimą. Kiekvienas toks kosmoso teleskopas
kainuos apie 500 mln. JAV dolerių.
http://michaelgr.com nuotrauka.
Bandomi jaunos kartos GPS palydovai

JAV bendrovė „Lockheed-Martin“ bando naujos kartos GPS
(Global Positioning System) palydovinės navigacijos
sistemos palydovą. Tokie palydovai bus iškelti į orbitą iki
2014 metų.

Pirmąjį naujos kartos GPS palydovą planuojama paleisti 2013
m. Naujoji GPS palydovų karta suteiks didesnį koordinačių
nustatymo tikslumą, nei dabartiniai palydovai. Pastarųjų
pozicionavimo tikslumas siekia 3 metrus, tuo tarpu naujieji
veiks iki 90 cm tikslumu.

Be to, naujieji palydovai galės geriau veikti su patalpose
esančiais GPS imtuvais, jų signalai bus geriau priimami ir
miškuose.


Rusija įkalbinėja NASA statyti bazę
Mėnulyje

Rusija skelbia pradėjusi konsultacijas su NASA ir Europos
kosmoso agentūra dėl gyvenamosios bazės Mėnulyje
statybos.

Nauji tyrimų duomenys liudija, kad ţmonės galėtų ilgą laiką
dirbti Mėnulio paviršiuje arba jo orbitoje.

Rusijos kosminių skrydţių specialistai jau pradėjo nagrinėti
galimos ţmonių transportavimo į Mėnulį sistemos projektą.

Rusija jau buvo paskelbusi apie savo planus iki 2020 m. į
Mėnulį nusiųsti du nepilotuojamus kosminius aparatus „Luna-
Glob“ ir „Luna-Resource“.

Daugiau Šaltinis: www.balsas.lt www.universetoday.com nuotrauka.

Paukščių Take yra bent 160 mlrd. egzoplanetų


Pirmųjų Kepler teleskopo stebėjimų
duomenų analizė
„Kepler“ kosminis teleskopas, kurio pagrindinis tikslas yra
Pasiektas naujas kosminio atstumo
rasti į ţemę panašias planetas, pradėjo fiksuoti pirmąsias
ţemės dydţio egzoplanetas. Be naujų planetų paieškos
rekordas
„SETI“ (Search for Extraterrestial Intelligence) programa
savo dėmesį koncentruoja ir į besitęsiančią neţemiškų
radijo signalų paiešką. Šiuo metu mokslininkai apdoroja
informaciją gautą iš Kepler misijos 2011 metų pradţioje

Kas jeigu mūsų saulės sistema būtų buvus vienintelė
tokia? Dabar mes ţinome, kad ji yra tik viena iš daugelio,
remiantis Kepler duomenimis: mūsų ţemė yra viena iš
milijardų, vien tik, mūsų galaktikoje esančių planetų. Kiek
dar yra planetų tinkamų gyventi – atviras klausimas.
www.wired.com nuotrauka.
Daugiau Šaltinis: www.mokslon.lt
Į kosmosą bus paleista pirmoji komercinė
kapsulė
Privati Kalifornijos kompanija, vasario mėnesį į tarptautinę
kosminę stotį ruošiasi išsiųsti pirmąjį komercinį krovinį.

„SpaceX“, tapo pirmąją privačia kompanija, kuri paleis
kapsulę į orbitą ir ją saugiai sugraţins atgal į ţemę“.

Vasario 7, SpaceX bandys dar vieną orbitinį skrydį iš Cape
Canaveral oro pajėgų stoties. Šį kartą, nepilotuojama
„Dragon“ kapsulė skris į kosmoso stotį ir ten nusileis su
atsargomis. Tai naujos, komercinių krovinių siuntimo į
kosmosą, eros pradţia.

Kompanija nekantrauja jau kitų metų pradţioje išbandyti
krovinių gabenimą į kosmosą, o jau 2014 metais tikisi
atlikti pirmuosius astronautų gabenimus į kosmosą.

Dragon Lab. www.SpaceX.com
nuotrauka. Daugiau Šaltinis: www.mokslon.lt

Jason-1 – dešimtmetį trunkanti NASA misija

2001 metų gruodţio 7 dieną, NASA ir Prancūzijos
kosmoso agentūra „Nationale d„Etudes Spatiales“ (CNES)
iš Vanderbergo oro pajėgų bazės „Calif“ paleido „Jason-1“
satelitą, kuris pradėjo, ilgai planuotą, 3-5 metų misiją.
Misijos tikslas buvo ištirti ţemės vandenynus iš kosmoso.

Jason-1 jau pasiekė 10 metų, vandenynų paviršiau
topografijos tyrinėjimų, ribą. Tačiau, misija vis dar
atskleidţia naujų įţvalgų apie sudėtingas vandenynų
srovių tendencijas, pateikia tikslius klimato kaitos
matavimus, bei 20 metų globalių jūrų lygio stebėjimo
rezultatus iš kosmoso.

Būtent šios misijos 1992 - 2006 metais sukėlė mūsų
supratimo apie vandenynų srovių dinamiką ir globalinį
atšilimą revoliuciją.
NASA nuotrauka.

Observatorija baigė didţiojo sprogimo liekanų paiešką


Voyager kosminis aparatas pasiekė mokslui
dar nežinomą kosminės erdvės dalį

„Voyager-1“ yra uţ maţdaug 18 milijardų kilometrų nuo
Saulės, o iš jo gauti duomenys rodo, kad kosminis zondas
pasiekė naują kosminį regioną, kurį mokslininkai vadina
„sąstingio sritimi“.

Šioje kosminės erdvės dalyje Saulės vėjas, sudarytas iš
mūsų ţvaigţdės išmetamų įelektrintų dalelių srautų, yra
nurimęs, Saulės sistemos magnetinio lauko linijos
suspaustos, o didelės energijos dalelės iš vidinės Saulės
sistemos dalies iš visko sprendţiant verţiasi į
tarpţvaigţdinę ervę. Ši tranzitinė zona turėtų būti savotiška
„kosminė skaistykla.

Voyager-1. www.fotonas.su.lt nuotrauka.

Studentai į kosmosą pasiuntė iš lego
detalių sukurtą astronautą

Du Toronto vidurinės mokyklos moksleiviai į kosmosą išsiuntė
iš lego detalių pagamintą astronautą – jis pakilo daugiau nei
dvidešimt kilometrų virš jūros lygio. Jaunuoliai pateikė tai
įrodančias nuotraukas.

Prieš kelis mėnesius Matthew Ho pasiūlė savo draugui
Asadui Muhammadui prie meteorologinio baliono pritvirtinti
kamerą ir pasiųsti ją virš debesų.

Septyniolikmečiai sukūrė specialią kapsulę, į kurią tilpo
keturios kameros ir sėkmės talismanas – iš lego detalių
sukurtas ţmogeliukas.
Šaltinis: www.delfi.lt
Daugiau Šaltinis: www.delfi.lt

Visatos paslaptis mokslininkai atskleis
pasitelkę ypatingąjį teleskopą
Daugiau kaip 3 kilometrų gylyje Vidurţemio jūroje
numatomas statyti „teleskopas“ atskleis naujas visatos
paslaptis.

870 mln. litų kainuosianti jūros gelmių observatorija ieškos
Ţemę iš kosmoso atakuojančių dalelių, vadinamų
neutrinais.

Paprastai šios aukštos energijos dalelės pro planetą
prakeliauja visai nepastebėtos, tačiau mokslininkai tikisi,
kad naujasis teleskopas leis jiems uţfiksuoti pėdsakus,
kuriuos dalelės palieka, ir visiškai nauju būdu paţvelgti į
visatą.

Daugiau Šaltinis: www.lrt.lt
http://answers.yourdictionary.com nuotrauka.

Kaip NASA priverčia fotoaparatus veikti kosmose?


Raketa „Sojuz“ iškėlė į orbitą 6 palydovus

Modernizuota raketa nešėja "Sojuz -2.1a" su
įsibėgėjimo bloku "Fregat" iškėlė į orbitą šešiis
kosminius ryšių palydovus "Globalstar-2".

"Globalstar" – ţema orbita skriejančių globalaus
telefono ryšio sistema, uţtikrinanti palydovinį ryšį visur
Ţemėje, taip pat ir aukštosiose platumose bei sunkiai
prieinamose vietose, kur nėra mobiliojo ryšio tinklų.

Daugiau Šaltinis: http://mokslas.delfi.lt

http://interspacenews.com/ nuotrauka.

Kinija kuria ambicingus kosmoso tyrimų planus

Kinija planuoja per artimiausius penkerius metus kosmose
įsirengti laboratorijas, rinkti grunto mėginius iš Mėnulio
paviršiaus ir pasirengti statyti kosmines stotis.

Kinijos planai plėsti kosmoso tyrimus kontrastuoja su
amerikiečių planais riboti ambicijas ir kosmoso tyrimų
finansavimą.

Nuo 2003 metų Kinija įvykdė ne vieną proverţį savo kosmoso
programoje – tapo trečia šalimi po Rusijos ir JAV, iškėlusia
ţmogų į kosmosą, o 2008 metais kinas buvo išėjęs į atvirą
kosmosą.

http://blog.hiddenharmonies.org nuotrauka. Daugiau Šaltinis: http://mokslas.delfi.lt

Savanoriai kviečiami padėti ieškoti planetų

Savanoriai gali keliauti į „Planethunters“ internetinę svetainę
tyrinėti 150 tūkst. ţvaigţdţių nuotraukų, darytų „Kepler“
kosminiu teleskopu.

Savanoriai lankytojai pirmiausia supaţindinami, kaip
nuotraukoje galima atrasti planetą. Ją pastebėjus, prašoma
pranešti ekspertams.

„Kepler“ kosminis teleskopas, pradėtas naudoti 2009
metais, tyrinėjo tą kosmoso dalį, kuri, kaip manoma, turi
daug ţvaigţdţių, panašių į mūsų Saulę.

Kol kas vienas įspūdingiausių radinių yra planetos Kepler
22b atradimas. Ji, nuo mūsų nutolusi per maţdaug 600
šviesmečių, yra panašaus dydţio ir temperatūros į Ţemę.

Daugiau Šaltinis: www.delfi.lt NASA nuotrauka.

Architektas pastatė įspūdingą erdvėlaivio „Apollo 11“ maketą iš 120 tūkst. „Lego“
kaladėlių

Mėnulis

NASA kosminiai palydovai pradėjo
Mėnulio gravitacijos tyrimus

Darbą Mėnulio orbitoje pirmąją Naujųjų metų dieną pradėjo
du NASA kosminiai palydovai – dvyniai GRAIL-A ir GRAIL-B.
Jie skirti Mėnulio gravitacijos laukui ir jo gelmių sandarai tirti.

Apie 500 mln. JAV dolerių kainuojanti GRAIL tyrimų
programa bus pirmasis išsamus bandymas ištirti Mėnulio
gravitacijos lauką. Ankstesnių bandymų metu gauti rezultatai
buvo kontroversiški ir neišsamūs.

tikimasi, kad GRAIL misija padės rasti atsakymą į klausimą
apie galimą antrąjį Ţemės palydovą, kuris neva kadaise
sukosi aplink ją iki susidurdamas su Mėnuliu.


http://alienmoon.org nuotrauka.

Kosmologai siūlo ateivių pėdsakų ieškoti
mėnulyje
ţmonės turėtų atidţiau ištirti mėnulį, kad įsitikinti ar svetimos
gyvybės formos po paskutinio apsilankymo nepaliko jokių
pėdsakų.

ši idėja yra verta maţų investicijų tam, kad gauti milţinišką
grąţą. Mokslininkai pateikė pasiūlymą: aktyviau naudotis
mėnulio artimos fotografijos technologija, kuri jau yra visiems
prieinama internete; kiekvienas ţmogus, kuris norėtų prisidėti
prie mėnulio stebėjimo, galėtų nagrinėti pasirinktas
fotografijas. Uţfiksavus kaţką neįprasto ir nepaaiškinamo,
informacija būtų siunčiama atgal į technologijų centrą.
http://brainz.org nuotrauka.

Mėnulyje norima įrengti teleskopą

JAV bendrovė „Moon Express“, dalyvaujanti „Google X
Prize“ varţybose, kurių dalyviai turi nugabenti į Mėnulį
savaeigius robotus, siūlo įrengti jame nuotoliniu būdu
valdomą teleskopą.

„Moon Express“ planuoja įrengti Mėnulio paviršiuje nedidelį
teleskopą, kurį nuotoliniu būdu iš Ţemės valdyti galėtų ne
tik jo savininkė – Tarptautinė Mėnulio observatorijos
asociacija (ILOA) – bet ir astronomijos mėgėjai iš įvairių
pasaulio šalių.

tokio teleskopo konstrukcija bus paprasta, o jis pats bus ne
didesnis uţ batų dėţutę. Tačiau kadangi Mėnulis neturi
atmosferos, šiuo teleskopu atliekami stebėjimai bus skirti
ne tik pramogai: juo norėtų naudotis ir mokslininkai

www.technologyreview.com nuotrauka.

Nuo Saulės atakų ţmoniją gins dirbtinis intelektas?

Kosmoso įdomybės

Ar norėdami kolonizuoti Marsą turėtume
pertvarkyti jį pagal savo poreikius?
Vis giliau tyrinėjant mūsų saulės sistemą neišvengiamai kyla
kolonizavimo ir apsigyvenimo kitose planetose klausimas.

Skaitykite daugiau:
Gyvenamosios bazės mėnulyje arba Marse, jau ilgą laiką yra
http://www.15min.lt/naujiena/laisvalaikis/ivai ţinoti
daugelio svajonė. Egzistuoja natūralus troškimas ištirti bei
kiek galima daugiau, tačiau norint išgyventi yra būtina prisitaikyti
renybes/400-zmoniu-sutiktu-skristi-i-marsa-be-
prie skirtingų ekstremalių sąlygų.
galimybes-sugrizti-atgal-61-
179344#ixzz1jzjvNXEw Ateities bazės gali prisitaikyti prie
Marse padėtis yra skirtinga.
marsiškos aplinkos, tačiau yra galimybė pakoreguoti Marso
aplinką vietoje bandymų joje išlikti. Tai yra transformavimo
procesas – bandymas pertvarkyti Marso atmosferą ir aplinką,
kad padaryti ją panašią į Ţemės.

Daugiau Šaltinis: www.mokslon.lt Marsas. AFP/„Scanpix“ nuotrauka.

Daugiaveidė multivisata

Ar ţvalgomės po kosmosą, ar tiriame subatomines erdves,
sėkmingiausios mūsų teorijos pateikia neišvengiamą išvadą –
mūsų Visata tėra lašelis visatų vandenyne.

Dar visai neseniai daugelis fizikų vengė pripaţinti vadinamosios
multivisatos idėją. Tačiau šiuolaikinės kosmologijos, stygų
teorijos ir kvantų mechanikos pasiekimai keičia tokią nuomonę.

Šių laikų tyrėjai laiko multivisatas realiu dalyku, tiria jas, bando
ir ţiūri, ką jos gali papasakoti apie mūsų pačių Visatą. Vienas iš
pagrindinių tokio domėjimosi motyvų yra stengimasis paaiškinti,
kodėl mūsų Visatos fizikos dėsniai yra taip tiksliai suderinti, kad
leidţia galaktikoms, ţvaigţdėms, sudėtingai chemijai, gyvybei –
ir mums – egzistuoti.

http://ianlowell.com nuotrauka. Daugiau Šaltinis: www.technologijos.lt

Stiprus saulės sprogimas sukėlė didžiulę
radiacinę audrą

NASA mokslininkai pastebėjo saulės ţybsnį, išspjautą iš
neseniai itin suaktyvėjusio saulės regiono.

Mokslininkai atidţiai tyrinėja tokius elektromagnetinius
sprogimus, kadangi jie gali sukelti pavojingas
geomagnetines audras, kai įelektrintos dalelės krenta per
Ţemės magnetinį lauką. Be to, kad jos sustiprina Ţemėje
matomas Šiaurės ir Pietų pašvaistes, į mūsų planetą
nusitaikiusios geomagnetinės audros gali sugadinti
orbitoje esančius palydovus, sukelti plačiai paplitusius
komunikacijos trikdţius ir sugadinti kitą elektroninę
infrastruktūrą.

http://www.wired.com nuotrauka.

Laukiamiausi 2012-ųjų kosminiai debiutai

Kosmoso įdomybės

Žvaigždės sprogimas sukuria rožės
atvaizdą
Prieš 3700 metų, ţmonės turėjo galimybę danguje pamatyti
naują šviesią ţvaigţdę. Tačiau, ji iš lėto blėso ir, galiausiai,
buvo uţmiršta, kol vėliau naujos kartos astronomai rado jos
liekanas.

vaizde gautame iš NASA „Wide-field Infrared Survey
Explorer (WISE)“ orbitinio teleskopo Puppis A atrodo kaip
raudonos roţės atvaizdas, o ne kaip liekana po supernovos
sprogimo.

Puppis A susiformavo kai didelė ţvaigţdė supernovos būdu
baigė savo gyvavimo ciklą. Supernova - pati stipriausia,
ţinoma visatoje, sprogimo forma.
www.mokslon.lt nuotrauka.
Atrasta nauja planeta - Kepler 21b

NASA misija „Kepler“ - skirta tyrinėti dalį Paukščių tako
galaktikos tam, kad atrasti ţemės dydţio planetas šalia
arba pačioje „gyvenamojoje zonoje“ (planetinė sistema kur
gali egzistuoti skystas vanduo) ir nustatyti kiek milijardų
mūsų galaktikos ţvaigţdţių gali turėti tokias planetas.
Dabar į šį nuolat augantį sąrašą galime įrašyti naują
planetą.

viena iš ryškiausių ţvaigţdţių, Keplerio ţvaigţdţių lauke,
turi planetą: kurios spindulys sudaro 1.6 ţemės spindulio,
masę sudaro dešimtadalį ţemės masės ir, kuri apskrieja
savo motininę ţvaigţdę 2,8 dienų periodą.


www.biguniverse.ru/ nuotrauka.

Sudarytas didžiausias tamsiosios medžiagos
žemėlapis

Tarptautinė astronomų komanda, naudodamasi galingu
teleskopu, skenavusiu 10 mln. galaktikų duomenis, sukūrė
didţiausią tamsiosios energijos ţemėlapį.

Ši paslaptinga medţiaga, kaip manoma, sudaro maţdaug
ketvirtadalį visatos, tačiau jos prigimtis – vis dar yra mįslė,
mat ją galima aptikti tik netiesiogiai, stebint gravitacinę
trauką, kuria ji veikia matomą medţiagą.

Sudarinėdami naująjį ţemėlapį, astronomai tyrinėjo, kaip
šviesa, kurią išskiria galaktikos, yra iškreipiama, kai pakeliui
į Ţemę keliauja pro didelius tamsiosios medţiagos telkinius.

www.indiatalkies.com nuotrauka.

NASA suskaičiavo apie 1 tūkst. kilometrinių Ţemei pavojingų asteroidų

Renginiai

Renginio data Vieta Pavadinimas
Lietuvos kosmoso mokslinių tyrimų,
Vasario 14 d. Vilnius
eksperimentinės plėtros ir inovacijų Baltosios knygos aptarimas
ISU 16th Annual International Symposium: “Sustainability of Space Activities:
Vasario 21 – 23 d. Strasbūras
International Issues and Potential Solutions”
Lietuvos kosmoso klasterio kūrimo perspektyvos
Kovo 13 d. Vilnius
ir intelektinės nuosavybės valdymas
European Conference on Spacecraft Structures, Materials & Environmental
Kovo 20 – 23 d. Olandija
Testing
2010-2012 m. projekto “Spacetech”
Kovo 27 d. Vilnius
aptarimas ir 2012 -2014 “Science4Space” projekto perspektyvos
Geguţės 21 - 23 d. Venecija, Italija 2012 ESA Workshop on Aerospace EMC
Portoroz,
Birţelio 4 – 8 d. Small Satellites Systems and Services - the 4S Symposium 2012
Slovėnija
Birţelio 18 – 22 d. Briugė, Briuselis Atmospheric Science Conference
Birţelio 19 d. Londonas, UK 3rd European Space Tourism Conference: Open for Business
Rugpjūčio 13 –16
Juta, JAV 26th Small Satellite Conference
d.
Rugsėjo 24 – 28 d. Olandija 12th Int. Symposium on Materials in a Space Environment
Spalio 1 – 5 d. Neapolis, Italija 63rd International Astronautical Congress (IAC)
Spalio 10 – 13 d. Nagoja, Japonija UN/Japan Workshop and The 4th nana-Satellite Symposium
Lisabona, 5th International Workshop on System & Concurrent Engineering for Space
Spalio 17 d.
Portugalija Applications SECESA 2012
Spalio 24-26 d. Vilnius Tarptautinė konferencija SEMWO 2012. Space Economy in Multipolar World.

Naudingos nuorodos, foto, video
 „Fobos-Grunt“ jau nukrito į Ţemę, tačiau kur?

 Ţemė iš kosmoso. Graţiausios 2011 m. nuotraukos  Kuriamos iš kosmoso į kosmodromą nusileisiančios
raketos
 10 įdomiausių faktų apie kosmosą
 Į Saulę panirusi kometa išliko sveikutėlė
 K.J. Bobko: „Nėra nieko geriau, nei būti erdvėlaivio
kapitonu“  Krizės matomos ir iš kosmoso

 NASA atstovas: „Nesu išrašęs čekio marsiečiams“  Gruodţio danguje – visiškas Mėnulio uţtemimas ir
Geminidų meteorai
 Henriko Kebeikio filatelijos kolekcijos: Lietuva ir
kosmosas  Uţfiksuotas neregėtas mėnulio ţiedas

 Šiaurės pašvaistė  Šiaurės pašvaistė Lietuvoje

 Galinga Saulės audra pasiuntė į Ţemę įelektrintų dalelių
 Iš kosmoso įamţintos audros Afrikoje, Azijos šviesos ir
srautą
debesuotas Kazachstanas
 Space Lab
 NASA paskelbė kvapą gniauţiančių Ţemės vaizdų

Ţinių ekonomikos forumas siekia uţtikrinti efektyvią informacijos sklaidą. Jei nepageidaujate daugiau gauti šio ŢEF
informacinio ţurnalo, prašome atsakyti į laišką temoje (subject) nurodant „nesiųsti“.

Pasiūlymus ir pastabas dėl informacinio ţurnalo kviečiame siųsti
redaktorei Renatai Vaicekauskaitei, el. paštas renata@zef.lt

Kosmoso naujienų apžvalga

Empfohlen

Empfohlen

Weitere ähnliche Inhalte

Empfohlen

Empfohlen (20)

Kosmoso naujienų apžvalga